Remiantis naujausiais strateginių rinkos tyrimų bendrovės „Euromonitor International“ duomenimis,  praėjusiais metais mažmeninės prekybos rinkos vertė išaugo 3,5 proc. lyginant su 2012 m. ir pasiekė 21 mlrd. Lt. Vidaus vartojimo atsigavimas po krizės laikotarpio, optimistinės ateities prognozės bei didėjantis vartotojų pasitikėjimas – pagrindiniai veiksniai, lemiantys stabilų rinkos augimą.

Dar viena priežastis, daranti įtaką mažmeninės prekybos rinkos vystymuisi, – vartotojų noras palengvinti prekių įsigijimo procesą ir sutrumpinti apsipirkimo laiką. Pasak „Euromonitor International“ vyresniosios analitikės Robertos Kniuipytės, 2012-2013 m. didieji prekybos tinklai, atsižvelgdami į kintančius vartotojų įpročius, investavo į nedidelių patogių parduotuvių atidarymą prie ofisų bei kitose vietose, kur pirkėjų srautai yra didesni, o taip pat ir į prekių asortimento tobulinimą, pavyzdžiui, padidindami šalto ir karšto paruošto maisto pasirinkimą. Į vartotojų poreikius atsižvelgia ir kiti maisto prekių rinkos žaidėjai: kioskuose ir greitojo apsipirkimo parduotuvėse buvo praplėstas gėrimų ir maisto išsinešti asortimentas, o degalinių parduotuvės siūlo platų dešrainių ir kavos gėrimų spektrą, taip siekdamos pritraukti skubančius pirkėjus.

Mažmeninės prekybos žaidėjai, adaptuodamiesi prie spartėjančio vartotojų gyvenimo tempo, pradėjo vystyti naujas parduotuvių koncepcijas, pavyzdžiui, įvažiuojamąsias (angl. „drive-in“) parduotuves, kuriose pirkėjai gali prekes iškart krauti į savo transporto priemonę, taip taupydami laiką.

Spartus tempas itin prisideda prie prekybos internetu vystymosi, kurios vertė praėjusiais metais lyginant su 2012 m. padidėjo 24 proc. ir pasiekė 698 mln. Lt. 2013 m. Lietuvoje į internetinę prekybą investavo įmonės, prekiaujančios elektronikos, drabužių ir avalynės, sveikatos ir grožio priemonėmis, o labiausiai 2013 m. išaugo internetinė prekyba maistu ir gėrimais bei drabužiais ir avalyne – po 26 proc. lyginant su 2012 m. Taip pat ženkliai padidėjo internete parduodamų baldų ir namų tekstilės rinkos vertė – 25 proc. lyginant su praėjusiais metais. Vis dėlto nepaisant šių  kategorijų dinamikos, drabužių ir avalynės prekybos internetu rinkos vertė 2013 m. išliko didžiausia ir pasiekė apie 200 mln. Lt, antroje vietoje palinkdama prekybą elektronika ir video žaidimais, kurios rinkos vertė sudarė 186 mln. Lt.

„Euromonitor International“ prognozuoja, jog mažmeninės prekybos rinkos vertė per 2013-2018 m. kasmet vidutiniškai augs apie 3 proc.,  2018 m. pasiekdama beveik 24 mlrd. Lt. Ekonominis stabilumas turės teigiamos įtakos mažmeninės prekybos vystymuisi, o svarbiausias veiksnys ir toliau išliks patogumas, todėl sėkmingi turėtų būti tie mažmeninės rinkos žaidėjai, kurie užtikrins patogų prekių įsigijimo procesą parduotuvėse bei  internetu.

Šių metų pradžioje, palyginti su praėjusių metų pradžia, vienas pagrindinių ir stabiliausių šalies ekonomikos variklių – mažmeninė prekyba maisto produktais, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais ūgtelėjo 1,7 proc.

Bendri Statistikos departamento skelbiami mažmeninės prekybos duomenys kur kas įspūdingesni – metų pradžios augimas siekia net 21 proc., tačiau jį nulemia net 80 proc. išaugusi prekyba automobiliais ir motociklais.

Mariaus Busilo, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomojo direktoriaus, komentaras

Iš dalies augimą lemia dėl pakilusių akcizų, pabrangusių degalų didėjančios prekių ir produktų kainos, tad kalbėti apie tikrąjį prekybos atsigavimą dar anksti. Kita vertus, iki šiol metiniai palyginimai vis dar būdavo neigiami, tad dabar į ateitį jau žvelgiame optimistiškiau. Linkstame manyti, kad pastebimiau mažmeninė produktų prekyba pradės atsigauti 2011 m. pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui ir drauge su oru šylant žmonių nuotaikai.

Mažmeninės prekybos apyvarta vasarį padidėjo, tačiau šiek tiek mažiau nei praėjusiais mėnesiais. Tuo tarpu prekybos įmonių ekonominės būklės prognozė išliko pesimistiška, rodo Statistikos departamento atlikta įmonių apklausa.

Apyvarta augo beveik visuose didžiuosiuose prekybos tinkluose ir daugiau nei trečdalyje (39 proc.) visų kitų prekybos įmonių.

Be to, vasario mėnesį, palyginti su sausiu, daugiau įmonių vadovų teigė, kad pagerėjo ir jų įmonės ekonominė būklė: pagerėjimą ir pablogėjimą nurodė po 37 proc. (sausį – atitinkamai 15 proc. ir 32 proc.) apklaustųjų.

Tačiau prekybos įmonių ekonominės būklės prognozė artimiausiems mėnesiams išliko pesimistiška: 42 proc. įmonių vadovų mano, kad jų įmonės ekonominė būklė pablogės (prieš mėnesį – 37 proc.), 10 proc.- pagerės (7 proc.).

Dauguma (89 proc.) prekybos įmonių vadovų artimiausiais mėnesiais darbuotojų skaičiaus keisti neplanuoja.

Kainų didėjimą mažmeninėje prekyboje prognozuoja daugiau nei trečdalis (39 proc.) įmonių, tik 3 proc. žada kainas mažinti.