Tadas Povilauskas / delfi.lt nuotr.

Prieš savaitę Statistikos departamento pateikti vasario mėnesio mažmeninės prekybos Lietuvoje duomenys sukėlė įvairių minčių – kokios priežastys lėmė, kad metinis maisto, gėrimų ir tabako mažmeninės prekybos lyginamosiomis kainomis augimas, įvertinus dienų skaičiaus įtaką, vasarį siekė 8,8 proc. ir buvo didžiausias nuo 2008 metų vasario? Vien tokių prekių pardavimo masto padidėjimas vasarį 25 mln. eurų dar labiau sudomina mačius gausų į Lenkiją apsipirkti važiuojančių lietuvių srautą (anot statistikos, lietuviai apskritai visoms prekėms Lenkijoje per mėnesį išleidžia iki 30 mln. eurų).

Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas 

Iš karto būtina pastebėti, kad pirmieji du 2015 metų mėnesių dėl to, kad žmonės dar tik pratinosi prie euro, nebuvo itin palankūs maisto produktų mažmeninei prekybai, todėl metinį  pokyčio dydį šių metų sausį ir vasarį iš dalies lėmė maža lyginamoji bazė. Kita vertus, metinis 8,8 proc. maisto prekybos augimas vasarį, net ir palyginti su metiniu 4,8 proc. padidėjimu sausį, yra labai smarkus, todėl priežastys, matyt, slypi ne vien tik statistikoje.

Vienas svarbiausių veiksnių, dėl kurių auga mažmeninės prekybos mastas, yra mažėjantis nedarbo lygis ir didėjantis vidutinis darbo užmokestis. Prie jo kilimo prisidėjo ir nuo 2016 m. sausio 1 d. pakelta minimali mėnesio alga (MMA). Tikėtina, kad didžiausia 25 eurais padidėjusio mėnesinio darbo užmokesčio prieš mokesčius dalis buvo skirta vartojimui.

Tiesa, darbo užmokestis tikrai didėjo ne tik minimalią algą gaunantiems darbuotojams. Apie tai, kad metinis darbo užmokesčio augimo tempas 2016 metų pirmą ketvirtį dar išaugo, palyginti su ankstesniais ketvirčiais, rodo Finansų ministerijos skelbiami gyventojų pajamų mokesčio surinkimo duomenys. Dėl didėjančių pajamų kinta ir pirkimo struktūra – pastebėta, kad, augant pajamoms, didėja aukštesnės kokybės maisto produktų paklausa.

Dar vienas svarbus veiksnys, vasarį paskatinęs pardavimo mastą, ypač prekybos centrų (per pirmus du mėnesius prekybos apyvarta lyginamosiomis kainomis augo 7 proc., o vien vasarį – 9,1 proc.), gali būti susijęs su sausio ir vasario mėnesiais garsiai nuskambėjusiomis istorijomis apie su šešėline ekonomika kovojančių valstybės pareigūnų atliktus reidus, kurių metu buvo nustatytas milžiniškas į apskaitą neįtrauktas iš Lenkijos atvežtos mėsos prekybos mastas ir paviešintos antisanitarinėmis sąlygomis veikiančių mėsos perdirbimo ir gamybos cechų istorijos. Tai galėjo paskatinti dalį anksčiau turguose ar kioskuose mėsą pirkusių asmenų daugiau šių maisto produktų įsigyti prekybos centruose. Atsižvelgiant į tai, kad didžiausia dalis nelegalios prekybos mėsa vyksta turguose, jos mažinimas turėtų teigiamą įtaką ne tik visai mažmeninei prekybai, bet ir šalies biudžetui.

Pigūs degalai skatina vartojimą

Nereiktų sumenkinti ir pigesnių degalų įtakos. Tikėtina, kad likusi už pigesnius degalus suma nebuvo sutaupyta, o veikiausiai skirta vartojimo reikmėms. Metinis degalų kainų skirtumas akivaizdus – pavyzdžiui, vasarį dyzelinas Lietuvoje buvo maždaug 16 proc. pigesnis negu prieš metus.

Beje, metų pradžioje smarkiai augo ne tik maisto produktų mažmeninė prekyba. Per du 2016 metų mėnesius ne maisto produktų prekybos mastas buvo 8,1 proc. didesnis negu prieš metus. Pačių prekybos įmonių teigiamą savo padėties vertinimą rodo Statistikos departamento skelbiamas kiekvieną mėnesį pasitikėjimo rodiklis. Tokios aukštos kaip 2016 metų kovo mėnesį reikšmės nebuvo nuo prieškrizinių 2008 metų. Geri oficialios prekybos rezultatai palankūs šalies biudžetui – per du 2016 metų mėnesius šalyje pridėtinės vertės mokesčių surinkta 8,9 proc. daugiau ir, priešingai negu praėjusiais metais, tai viršijo Finansų ministerijos prognozes.

Minimalios algos didėjimas – dar vienas impulsas

Tikėtina, kad artimiausius mėnesius mažmeninės prekybos rezultatai bus irgi geri. Jeigu nuo liepos 1 dienos bus padidinta minimali mėnesio alga, tai gali ištęsti vartojimo augimo kryptį. Kadangi Lietuvos ekonomika yra labai atvira ir pernelyg spartus darbo užmokesčio augimas kenkia ne tik eksportuojančių, bet ir vidaus rinkai gaminančių įmonių konkurencingumui, valdžios atstovams ateityje reikėtų pagalvoti apie minimalaus neapmokestinamųjų pajamų dydžio, o ne MMA didinimą.

Laurynas MITUZAS

Pagaliau konferencijoje didieji prekybininkai prabilo apie akligatvį, prie kurio susirūpinę tik savo problemom prekybininkai šuoliavo nuo ekonominės suirutės pradžios. Naujus ženklus galima pristatyti tik Rygoje, o geriausia prabangos prekėm vieta yra ne prekybos centras. Prekybos centrų savininkai nesiveja parduotuvių pastatų modernizavimu, o apie naujus modernius plotus šneka tik tie, kurie tik šneka.

Laurynas Mituzas, laurmit

Jau prieš porą metų buvo bandymų užtikrinti pasaulines tendencijas atitinkančią prekybinių patalpų evoliuciją, tačiau tik nedaugelis į ateitį žiūrėjo su optimizmu. Artimiausi atidarymai buvo planuojami 2016 metams. Lyg prekybos centras gali išdygti pašvietus saulei ir kartą palijus.

Banko analitikų vadinama vartojimo bomba dėl susikaupusių santaupų grąsina jau seniai. Tik žinant, kad santaupos yra nedidelės gyventojų dalies sąskaitose, ar nesprogs ta bomba ne ekonomikos viduje. Juk vietų kur leisti pinigus pas mus nedaugėja. Na nebent Lidlas.

“Po vandeniu” plaukiančios investicijos negali pagrįsti papilomų investicijų atsipirkimo.

Vienaip ar kitaip esami prekybcentriai paskatos investuoti neturi jokios. Na nebent tiek kiek reikia sustabdyti konkurentus nuo platesnio masto užmojų. Akivaizdžiai atnaujinti Akropolį reikia ne mažiau nei pastatyti naują prekybos centrą. Po geros pamokos, antrakart klaidos cetrus statyti 500 metrų atstumu jau niekas nebedarys. “Po vandeniu” plaukiančios investicijos negali pagrįsti papilomų investicijų atsipirkimo.

Kiti labiau archaiški objektai buhalterijoje reprezentojami suma, kurią esamos nuomos pajamos visiškai tenkina. Kam šiais laikais įdomu, kad sklypas yra vertingesnis už pastatą, nors pagal nykščio taisyklę turi būti vertas iki ketvirtadalio projekto.

Nėra Vilniuje pakankamai prekybos centrų, kad jie galėtų siekti unikalumo prekiniais ženklais.

Viešai dėl trūkumų kaltinami prekybos centrai yra tik palikimo perėmėjai. Europos parkingas yra tai kas liko po architektų eksperimento pagal užsakovo norus suplakti būstus, biurus ir prekybą. Didžiausia užsienio investicija mieste atsirado dėl kiek toliau planuoto statyti gyvenamų namų kvartalo, o kartais mados ir šeimos centras savo misiją jau atliko – statybų bendrovė gavo darbo. Lietuvos prekybos flagmanas ir toliau spinduliuoja užsieniečius atbaidančią žinutę, o patraukliausioje vietoje galerija masina jaunimą, kai storos odinės piniginės migruoja vos už kelių žingsnių nekviečiamos.

BFL / S.Žiūros nuotr.

Supanašėjimas nuomininkais irgi paaiškinamas – nėra Vilniuje pakankamai prekybos centrų, kad jie galėtų siekti unikalumo prekiniais ženklais. Net jeigu atsiranda, tai greit kraunasi daiktus namo, nes dar nepasiekusius rinkos pripažinimo juos užspaudžia susimokėti nuomą. Skirtingai nei likusiame pasaulyje, kur prekybos centrų sėkmė matuojama vidutiniu kvadratinio metro efektyvumu, pas mus kaip turguje svarbiau yra nuomos pajamos.

Pasaulyje žongliruojma showrooming’o terminu. Tai kai nuoma remiasi ne parduotuvės apyvarta, bet vietos matomumo įtaka verslui (elektroninei prekybai, mainams, visam parduotuvių tinklui). Bet čia Lietuvoje turbūt dar ne tas atvejis.

Skirtingai nei likusiame pasaulyje, kur prekybos centrų sėkmė matuojama vidutiniu kvadratinio metro efektyvumu, pas mus kaip turguje svarbiau yra nuomos pajamos.

Galiausiai, kai viskas pradeda smarkiai virti savo tirštėjančiose sultyse, nekilnojamo turto investuotojai viską atskiedžia greitąja mada (fast-fashion), net iš patraukliusių sostinės vietų padarydami turgaus principu valdomas prekyvietes. Dėl nevėdinto oro kaltinamos strategijos, o jų vykdytojai vietoj pastangų ištrūkti iš užburto rato staiga tampa didvyriais. Prekybos centrai yra akylai saugomi nuo modernėjimo.

Liaupsinamų apsipirkimo alėjų apyvartos dar trečdaliu nesiekia efektyvumo, reikiamo sukurti Europinio lygio parduotuvių galerijas. Pasak valdytojų “nesvarbu kaip atrodo, iš tiesų skaičiai viduje atrodo labai gerai”.

Laikinojoje sostinėje jau įrenginėjamas nedidelis prekybos centras, kuriame patalpų išdėstymo planas labiau primena motininę plokštę nei sceną, kurioje pirkėjus prekių ženklai kerėtų užburiančiomis istorijomis. Apie parkingą kalbos net nėra, o trys įėjimai suponuoja į investuotojų lūkesčius nesutalpinti norinčių išleisti santaupas. Tačiau vizija jau suplanuota, o prekybininkų dar nėra.

Turbūt patys plėtotojai susigėdo ambicijom atsidaryti didžiausią dešimtmečio maisto parduotuvę.

Merkurijaus vietoje vis dar pešasi ambicijos su logika. Juk baisiai norisi ten matyti septynių aukštų pastatą, kurio kažkur apie vidurį būtų viešbutis. Ne silpnų nervų žmonėms pamatyti kaip tokio pastato apatiniuose aukštuose pagal gaisrininkų reikalavimus atrodo evakuacinių laiptinių tinklas ir kolonų miškas. O juk ten, kur brangiausi plotai norisi matyti prekybos centrą.

Markučiuose projektas šiek tiek aptilo. Turbūt patys plėtotojai susigėdo ambicijom atsidaryti didžiausią dešimtmečio maisto parduotuvę ir multipleksą trečiam aukšte su viltim, kad kada nors ten koją įkels žmogus.

Intriga ima virti dėl Lietuvos pašto ketinimų reprezentatyviausią vietą išnuomoti verslui. Smalsu ar prieš dešimtį metų nepasinaudojus proga Gedimino prospektą paversti prekybine gatve klaida nebus pakartota.

Nauji ketinimai skatinami labiau fantazijos ir deficito nei verslo plano nekilnojamo turto pinigus investuoti į  vartojimą.

Iš tiesų poreikis statyti naujus prekybinius kompleksus smarkiai išaugo vien todėl, kad esami prekybos centrai nesuinteresuoti efektyvumu vytis centrinės Europos ir sudaryti sąlygų Vilniuje atsirasti ten populiariems prekių ženklams. Nauji ketinimai skatinami labiau fantazijos ir deficito nei verslo plano nekilnojamo turto pinigus investuoti į  vartojimą. Kol kas mūsų verslininkams tai per sudėtinga.

Tekstas pirmą kartą publikuotas tinklaraštyje laurmit.wordpress.com 2016 m. kovo 28 d.

Šių metų pradžioje, palyginti su praėjusių metų pradžia, vienas pagrindinių ir stabiliausių šalies ekonomikos variklių – mažmeninė prekyba maisto produktais, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais ūgtelėjo 1,7 proc.

Bendri Statistikos departamento skelbiami mažmeninės prekybos duomenys kur kas įspūdingesni – metų pradžios augimas siekia net 21 proc., tačiau jį nulemia net 80 proc. išaugusi prekyba automobiliais ir motociklais.

Mariaus Busilo, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomojo direktoriaus, komentaras

Iš dalies augimą lemia dėl pakilusių akcizų, pabrangusių degalų didėjančios prekių ir produktų kainos, tad kalbėti apie tikrąjį prekybos atsigavimą dar anksti. Kita vertus, iki šiol metiniai palyginimai vis dar būdavo neigiami, tad dabar į ateitį jau žvelgiame optimistiškiau. Linkstame manyti, kad pastebimiau mažmeninė produktų prekyba pradės atsigauti 2011 m. pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui ir drauge su oru šylant žmonių nuotaikai.