Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai daugėja nedidelių įmonių, kurios ne tik sugeba sukurti unikalių aukštųjų technologijų produktų ar atrasti dar neužimtų nišų, bet ir įsitvirtinti užsienio rinkose.

Pusantrų metų veikiančioje įmonėje „Integrated Optics“ šiandien darbuojasi tik šeši žmonės, tačiau bendrovės sukurti ir pagaminti pirmieji lazeriai jau yra iškeliavę į Vokietiją ir Didžiąją Britaniją.
„O po Naujųjų metų pailsėję užsieniečiai dabar mus taip užpuolė su užklausomis, kad nebežinome, kur dingti. Verslo planas, kurį prieš metus pasirašėme, 2014-aisiais jau negalioja, nes pirmųjų savaičių prekyba viršija prognozes. Reklamavomės nedaug, bet susipažinome su keliais žmonėmis, pasiūlėme vienam olandui formuoti mūsų pardavimo sistemą, tad jis padirbėjo, o dabar mes visą dieną atsakinėjame į susidomėjusiųjų klausimus“, – sėkminga šių metų pradžia džiaugiasi „Integrated Optics“ direktorius ir vienas įkūrėjų Evaldas Pabrėža.
Spartus startas įmonės vadovus skatina nieko nelaukiant perrašyti šių metų planus – iki metų pabaigos darbuotojų skaičių tikimasi padvigubinti, o įmonės apyvartą nuo keliolikos tūkstančių litų išauginti iki pusės milijono.
Tokia sėkminga pradžia nustebino net pačius įmonės įkūrėjus – E.Pabrėžą ir Joną Jonušką, kuris pirmuosius lazerių prototipus sukūrė paprastame daugiabučio kambaryje. To pakako, kad verslą nusprendę kurti jauni žmonės pritrauktų investicijų iš Verslo angelų fondo ir galėtų įsirengti laboratoriją. „J.Jonuška turėjo įvairių minčių, kaip lazerius sumažinti, supaprastinti, atpiginti. Aš tuo metu dirbau su išradimų patentavimu, baiginėjau lazerinių technologijų magistrantūros studijas. Mes pamatėme, kad mūsų dviejų žmonių komanda turi pagrindines kompetencijas verslui pradėti – lazerių ir elektronikos bei patentinės pusės išmanymą“, – apie verslo pradžią pasakoja E.Pabrėža.
Lietuvių sukurti lazeriai atkreipia užsieniečių dėmesį, nes yra paprastesni, mažesni ir pigesni nei kiti šiuo metu esantys rinkoje. Neatsitiktinai pirmąjį savo gaminį jaunieji verslininkai pakrikštijo „degtukų dėžute“ – „MatchBox“. Šios serijos lazeriai iš tiesų telpa degtukų dėžutės dydžio korpuse.
„Palyginti su artimiausiu konkurentu, mūsų lazeris mažesnis šešis kartus – tai mano partnerio idėjų ir kruopštumo rezultatas. Konkurentų lazeriai didesni, nes skirtingi specialistai dirba prie atskirų dalių, o po to viską bando sulipdyti į vieną. O mano partnerio galvoje visos dalys sugula į vieną vietą. Be to, mūsų lazeriai už europietiškus pigesni 3–3,5 karto, taigi kaina panaši kaip kiniškų“, – lygina E.Pabrėža.
„Integrated Optics“ sukurta lazerių “MatchBox” serija daugiausia naudojama ligų diagnostikai (pvz., prof. Juozas Vaitkus ir dr. Aurelija Vaitkuvienė šį lazerį naudoja gimdos kaklelio vėžiui diagnozuoti), taip pat vaistų gamybos kontrolei, tačiau vaikinai jau kuria naujus lazerius, kuriuos būtų galima pritaikyti maisto rūšiavimo srityje, tarkime, sugedusiems žirneliams ar ryžiams atrinkti. Šiuos lazerius įmonė siųs išbandyti į Olandiją, vienai lyderiaujančių maisto rūšiavimo prietaisų gamybos kompanijų.
Pasak E.Pabrėžos, lazerių naudojimas maistui ar šiukšlėms rūšiuoti vis populiarėja, tad šiose srityse, kuriose naudoti įprastus lazerius kainuotų brangiai, pigūs lazeriai galėtų turėti didelį pranašumą.
Šiuo metu įmonė taip pat kuria ir metų pabaigoje tikisi jau turėti naują „BlackBox“ serijos lazerį, skirtą preciziniam medžiagų apdirbimui. „Manome, kad „BlackBox“ rinka didesnė, tad ir pelningumas bus didesnis. Kita vertus, mes patys neprognozavome „MatchBox“ sėkmės, o dabar matome, kad net nekurdami kito produkto galėtume išaugti iki gana didelės įmonės“, – svarsto E.Pabrėža.

Suvokė, kad iš mokslinių tyrimų galima uždirbti

Tokių įmonių kaip „Integrated Optics“ pastaraisiais metais Lietuvoje daugėja. Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Arūnas Karlonas šią tendenciją sieja su tuo, kad mokslininkai, studentai suprato, jog savo tyrimų rezultatus galima komercializuoti. „Mokslininkai pamatė pasaulio, suvokė savo tyrimų rezultatų pridėtinę vertę – kad iš jų galima ne tik parašyti mokslinį straipsnį ar apsiginti daktaro disertaciją, bet ir panaudoti juos praktikoje bei užsidirbti pinigų“, – pastebi A.Karlonas.
Vien padedant MITA Lietuvoje įsteigta apie 50 smulkių technologinių įmonių. Dar didesnis antplūdis – internetinių įmonių, atradusių netikėtas nišas. Prie aktyvesnio tokių įmonių kūrimosi prisidėjo ir daugybė finansinių priemonių, šiuo metu galinčių padėti įsteigti ar plėsti verslą, – verslo inkubatoriai, verslo pradžios finansavimas, aktyvi verslo angelų ir rizikos kapitalo fondų veikla.
Įdomu, kad šios jaunos įmonės orientuojasi išskirtinai į užsienio rinkas ir vos kelių ar keliolikos žmonių komanda sugeba sukurti tokius produktus, kuriems neatsispiria net tarptautiniai banginiai. Štai tik 13 darbuotojų turinti įmonė „Rubedo sistemos“, kurią 2009 m. įsteigė aukštųjų technologijų bendrovėje Vokietijoje keletą metų dirbęs Dainius Karkauskas, projektuoja sudėtingas robotizuotas sistemas, skirtas pramonei ir medicinai. Pirmasis įmonės sukurtas produktas – spindulinei terapijai suprojektuotas unikalus klinikinis programinės įrangos sprendimas „iGuide“, kuris naudojamas onkologijos ligoninėse ir leidžia radiologams preciziškai švitinti auglius, nepažeidžiant sveikų audinių. Pirmiausia šį lietuvių produktą įsigijo ir į savo sukurtų švitinimo aparatų sistemas įdiegė švedų „Elektos“ korporacija, o šiuo metu „Rubedo sistemos“ savo produktą bando įdiegti ir į vokiečių medicinos technologijų įmonės „Brainlab“ sukurtas sistemas, ir į vienos amerikiečių kompanijos gaminius.
Iš viso lietuviai užsienio bendrovėms jau pardavė apie 300 inovatyvaus produkto vienetų, kurie atsidūrė Europos, Azijos, Amerikos ligoninėse. O tai leidžia įmonei sparčiai augti: 2009 m. „Rubedo sistemos“ apyvarta siekė 900 tūkst., 2013 m. – jau 1,8 mln. Lt.
Rugsėjį lietuviai baigė kurti dar sudėtingesnį prietaisą, kuriuo galima švitinti judantį auglį, esantį lanksčiuose audiniuose, pavyzdžiui, plaučiuose ar prostatoje. O gavę ES paramą šiuo metu kuria robotą, skirtą pramonei, – autonominį krovinių transporterį „Roboratai“, kuris mokėtų atpažinti savo šeimininką ir galėtų paskui jį sekti.
„Tokį transporterį galima pritaikyti sandėliuose prekėms krauti, oro uostuose bagažui išvežioti ar prekybos centruose. Tai galėtų būti asmeninis prekių vežimėlis, kuris sektų paskui šeimininką jam vaikščiojant po parduotuvę, vėliau palydėtų iki automobilio, o baigus apsipirkti grįžtų į vietą. Manome, kad toks daiktas galėtų kainuoti apie 5 tūkst. eurų“, – planais, kur būtų galima taikyti robotą, dalijasi D.Karkauskas.
Su mokslininkais, konstruktoriais, dizaineriais kuriamus „Roboratus“ tikimasi užbaigti kitais metais. D.Karkauskas mano, kad, pavyzdžiui, asmeninis prekių vežimėlis turėtų būti įdomus Amerikos rinkai.

Mažos prekybos tinklams nepriklausančios parduotuvės provincijoje miršta, o štai didmiesčiuose daugėja specializuotų, daugiausia išskirtiniais produktais prekiaujančių parduotuvėlių, puikiai gebančių konkuruoti su tinklais. Būtent jų plėtra Lietuvoje ir turi geriausias perspektyvas.

Kas galėjo pagalvoti, kad per pačią krizę delikatesų parduotuvę Užupyje atidariusiems Editai Skripkaitei ir Vitui Petrėčiui taip puikiai seksis. Prietaringieji pasakytų, kad dėl viso pikto reikėtų tris kartus nusispjauti per petį. Vis dėlto nepaneigsi, kad pastarieji keleri metai šio nedidelio šeimos verslo kūrėjams buvo iš tiesų sėkmingi: tuo metu, kai ekonomika didžiuliais šuoliais smuko žemyn, Edita ir Vitas atidarė savo pirmą gurmaniškų gėrybių parduotuvę – Užupio krautuvę, ir ne tik nebankrutavo (nors ne vienas prognozavo būtent tai), bet patys susikūrė sau stabilų pajamų šaltinį ir sėkmingai verčiasi jau penktus metus.

„Kadangi atsidarėme per krizę, nepatyrėme skaudaus kritimo kaip kiti. Galima sakyti, nežinome, ką reiškia dirbti ne krizės sąlygomis, todėl mums dabar sekasi vis geriau, – sako Užupio krautuvės bendraturtė, pagal išsilavinimą istorikė E.Skripkaitė. – Manau, kad labai svarbu rasti savo nišą – kitoniškumą versle, ir tada viskas bus gerai. O kad galimybių užsiimti verslu yra, tai faktas.“

Kokybiškam maistui neabejingi Edita ir Vitas nutarė prekiauti delikatesais iš Italijos, Ispanijos, Graikijos, Prancūzijos: parduotuvė turi didelį aliejaus, sūrio, sveriamų alyvuogių, saulėje džiovintų pomidorų, vytinto kumpio ir kitokių delikatesų asortimentą. Tai daugiausia ypatingos kokybės produktai, vežami į Lietuvą iš kokio nors tolimo Italijos ar Ispanijos kaimelio ūkininkų, kuriuos susirado patys verslininkai. Kaip sako E.Skripkaitė, daugumą produktų jie su vyru pirma patys išbando ir tik tada pasiūlo pirkėjams, o tiekėjų randa daug keliaudami po specializuotas parodas ir Pietų Europos ūkius. Be to, išgirdę apie įdomių delikatesų ieškančius lietuvius, juos vis dažniau susiranda ir patys tiekėjai. „Būna, kas nors iš užsienio tiekėjų pasiūlo: mano pusbrolis viename Italijos kaime makaronus gamina, gal jums įdomu?“ – apie savo verslo ypatumus pasakoja pašnekovė.

Užupio krautuvėje maistas brangesnis nei prekybos centruose, be to, tų pačių gamintojų produktų prekybos tinklų parduotuvėse net nėra. Būtent tai ir padėjo pelnyti sėkmę Editos ir Vito įkurtai delikatesų krautuvei – pirkėjai dabar čia atvažiuoja pirkti iš viso miesto. „Dar vienas mūsų išskirtinumas – mes labai kokybiškai pjaustome vytintą mėsą. Tai svarbu, nes net ir geriausias pasaulyje vytintas kumpis bus nevalgomas, jei bus supjaustytas storais griežinėliais“, – priduria Edita.

Jei ne visa tai, Užupio krautuvė būtų buvusi eilinė parduotuvė, tik mažesnio asortimento, nei gali pasiūlyti mažmeninės prekybos rinkoje dominuojantys prekybos tinklai. Būtent šią klaidą ir daro dauguma mūsų smulkiųjų verslininkų: bando konkuruoti su tinklais, siūlydami iš esmės tuos pačius niekuo neišsiskiriančius produktus, bet tokie bandymai beveik visuomet būna iš anksto pasmerkti.

Specializuotos parduotuvėlės turi didžiausią potencialą

Lietuvoje, kaip ir Vakaruose, gyventojai daugiausia perka tinklinės prekybos parduotuvėse: „Nielsen“ duomenimis, 2012 m. prekybos tinklų parduotuvių apyvarta sudarė 84 proc. visos greito vartojimo prekių apyvartos šalyje, o likę 16 proc. teko nespecializuotoms mažoms maisto prekių parduotuvėms.

Didiesiems tinklams nepriklausančių mažų parduotuvių, kurių plotas neviršija 100 kv. m, Lietuvoje šiuo metu yra maždaug trys tūkstančiai. Beje, analitikai pastebi, kad tokio tipo parduotuvių kasmet mažėja, bet jų apyvarta išlieka stabili. Pavyzdžiui, pernai, „Nielsen“ duomenimis, mažų maisto prekių parduotuvių mažėjo apie 4 proc., bet jų apyvartos dalis nemažėjo ir jau penktus metus iš eilės siekia apie 16 proc. visos greito vartojimo prekių apyvartos. Pasak „Nielsen“ prekybos analitikos vadovo Rytų Europai Artūro Urbonavičiaus, tai rodo, kad mažesnis rinkoje įsitvirtinusių nedidelių parduotuvių skaičius (bei ateinantys pavieniai nauji stiprūs žaidėjai) vis tiek geba generuoti tas pačias pardavimo pajamas.

„Euromonitor International“ vyresnioji rinkos analitikė Roberta Kniuipytė papildo, kad dėl demografinių pokyčių ir prekybos tinklų plėtros mažos parduotuvės provincijoje traukiasi jau daugiau nei dešimtmetį. „Euromonitor International“ duomenimis, 2012 m. mažų nepriklausomų parduotuvių šalyje buvo apie 2200, o 2013 m. yra jau tik 2175.

Ši bendrovė kito tipo – specializuotas mažas parduotuves skaičiuoja atskirai, ir šie duomenys rodo, kad tokių parduotuvių Lietuvoje pamažu daugėja. „Pernai specializuotų delikatesų, gėrimų, tabako gaminių parduotuvių, įvairių kepyklėlių buvo apie 531, o šiemet yra kiek daugiau – 540. Būtent specializuotos parduotuvėlės, siūlančios pirkėjams išskirtinius gaminius ar maisto produktus, turi didžiausią potencialą. Gyventojų perkamoji galia didėja, tad didėja ir tokių parduotuvių poreikis“, – mano R.Kniuipytė.

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas ir bendrovės „Talismanas tau“, valdančios šešias mažas maisto parduotuves provincijoje, savininkas Arturas Mackevičius ir pats turėjo progą įsitikinti, kad konkuruoti su prekybos tinklais – itin sunku. „Po to, kai Raudondvaryje parduotuvę atidarė „Iki“, mano dviejų čia turimų parduotuvių apyvarta iš karto krito beveik 40 proc. Dėl to jau sumažinome darbuotojų, bet vis tiek nežinia, ar atsilaikysime, – teigia A.Mackevičius. – Atsigaunant perkamajai galiai Vilniaus senamiestyje veikiančios parduotuvės, siūlančios produktų paįvairinimo ieškančiam miestiečiui, gal ir sugeba atsilaikyti bei plėstis, užtat mažos parduotuvės kaimuose masiškai nyksta. Ateityje močiutėms kaime teks sėsti ant dviračio ir minti po dešimt kilometrų iki artimiausios parduotuvės.“

Esminė taisyklė – nekopijuoti prekybos tinklų

Kaip rodo „Euromonitor International“ tyrimo duomenys, pagal specializuotų parduotuvėlių dalį visoje apyvartoje mes keliskart atsiliekame ir nuo Vokietijos, ir tuo labiau nuo Italijos, kur mažos šeimos verslų parduotuvės ypač populiarios. „Euromonitor International“ duomenimis, specializuotos mažos parduotuvės Lietuvoje šiemet sudarė apie 2 proc. visos maisto parduotuvių apyvartos, Vokietijoje – 10, o Italijoje – 16 proc.

Vis dėlto žvelgdamas plačiau į Vakarus A.Urbonavičius teigia, kad visoje Vakarų Europoje tradicinių nedidelių parduotuvių yra likę labai mažai (išimtis tik ta pati Italija), tad ir Lietuvoje vyksta tie patys natūralūs prekybos plėtros ir transformacijos procesai.

SEB bankas, paslaugas teikiantis 44 tūkst. mažų ir vidutinių įmonių, pradeda du mėnesius truksiančią verslininkų konsultavimo finansų klausimais kampaniją, kuriai vykstant bankas planuoja surengti daugiau kaip tūkstantį susitikimų su įmonių atstovais visoje Lietuvoje.

Pasak SEB banko prezidento pavaduotojo, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Virginijaus Doveikos, vykstant šiai kampanijai, bus siekiama padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms iš didelės finansinių paslaugų ir sprendimų pasiūlos pasirinkti tinkamiausius ir taip užtikrinti investicijų tęstinumą, apyvartinio kapitalo stabilumą ar prekybos plėtrą. Susitikimų metu bus teikiamos trijų pagrindinių sričių konsultacijos – susijusios su įmonės finansais ir jų valdymu, su asmeniniais finansais bei jų tvarkymu ir su darbuotojų papildomomis motyvacijos galimybėmis.
„Mažos ir vidutinės įmonės yra pagrindinė varomoji šalies ekonomikos jėga ir jos pamažu atsigauna. Matome, kad šiame verslo segmente jau juntamas noras plėstis, didinti gamybą, eksportą. Žinoma, verslininkai po sunkmečio plėtrą planuoja atsargiau, tačiau finansinės konsultacijos, pavyzdžiui, kaip efektyviau valdyti įmonės finansų srautus, kaip papildomai skatinti ir išlaikyti stiprią darbuotojų komandą, gali padėti įmonei sėkmingai augti“, – sako V. Doveika.
SEB bankas šios kampanijos simboliu pasirinko „Smart“ (liet. sumanus) automobilius. Būtent jais į susitikimus su įmonių atstovais vyks banko vadybininkai. Iš viso į kelius išriedės dešimt SEB prekės ženklo spalvomis nudažytų ir logotipais pažymėtų itin ekologiškų automobilių.
Per du mėnesius – nuo balandžio 16 d. iki birželio 15 d. – iš viso planuojama surengti 1,3 tūkst. banko atstovų susitikimų su įmonėmis visoje Lietuvoje. Įmonių vadovams nereikės vykti į banką, vienas ar keli įvairių banko veiklos sričių vadybininkai – priklausys nuo įmonių poreikių, reikiamos konsultacijos – atvažiuos į įmonę iš anksto suderintu laiku.
„Mes nuolat konsultuojame įmones, periodiškai rengiame bankų specialistų susitikimus su įmonių vadovais didmiesčiuose ir regionuose. Tačiau neretai dėl didelio užimtumo verslininkai neturi laiko užsukti į banką pasitarti, skirti laiko keliems susitikimams su įvairiais klausimais konsultuojančiais specialistais. Todėl, atvykdami pas įmonių vadovus, stengiamės vieno susitikimo metu suteikti visapusiškai naudingos informacijos, surasti ir iš karto pasiūlyti  reikiamus sprendimus verslui. Tai gali būti kasdienes bankininkystės paslaugas, pavyzdžiui, atsiskaitymo kortelėmis verslui galimybes, sudėtingesnius sprendimus, tokius kaip prekybos finansavimas, investicijos į verslo plėtrą, ir, žinoma, finansų planavimą“, – sako V. Doveika.
Konsultuodamas įmones, SEB bankas taip pat taikys kovo mėnesį pristatytą finansų konsultavimo modelį mažoms ir vidutinėms įmonėms, kuris padės akivaizdžiai įsitikinti, kaip vieni ar kiti verslo sprendimai, pavyzdžiui, investicijos, skolinimasis apyvartiniam kapitalui ir kiti, gali lemti įmonės finansinę padėtį trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, kaip galima efektyviau valdyti įmonės finansų srautus.
SEB banko Lietuvoje pradedama kampanija yra tarptautinė. Ji vyks ir Latvijoje bei Estijoje. „Kaimyninėse šalyse smulkiojo ir vidutinio verslo segmente vyrauja panašios tendencijos – verslininkai įžvelgia galimybių plėtrai, verslo augimui. Taip pat pastebimas didėjantis konsultacijų finansų klausimais poreikis“, – sako V. Doveika.
Į nemokamas konsultacijas Lietuvos įmonės gali registruotis SEB banko interneto svetainėje, paskambinusios verslo klientų telefonu 19222 arba kreipdamosi į savo vadybininką. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia apie 61,5 tūkst. mažų ir vidutinių įmonių.