Posted on 25 Rugpjūčio 2010
Tags: biudžetas, Mečislovas Zasčiurinskas
Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas teigia, kad valdančiųjų režimo įprotis – visas savo problemas spręsti jautriausių socialinių visuomenės grupių sąskaita. Anot jo, valdančioji konservatorių, liberalų ir prisikėlėlių koalicija, pritariant valstiečiams, tegia, kad socialinių išmokų mažinimas yra valstybės labui.
“Kyla klausimas, kokios valstybės labui priimami Vyriausybės sprendimai iš biudžeto skirti 130 milijonų litų didėjančioms NATO misijos Afganistane išlaidoms padengti”, – rašoma M. Zasčiurinsko pranešime.
Seimo narys mano, kad tokie valdančiųjų režimo sprendimai prasilenkia su šio meto realijomis. „Nyderlandai jau išvedė savo karius iš Afganistano. Misiją Afganistane ketina baigti Kanada, Belgija, karius taip pat ketina išvesti Danija, Lenkija. Lietuva elgiasi priešingai, atima pajamas iš pensininkų, mamyčių, vaikų ir bedarbių, bet atranda milijonus karinėms misijoms“, – piktinasi Mečislovas Zasčiurinskas.
Seimo nario nuomone, reikia atsakingai ir strategiškai žiūrėti į tarptautinį bendradarbiavimą karinėse misijose. Ir prioritetas turi būti tik vienas – Lietuva.
Posted on 02 Rugpjūčio 2010
Tags: Mečislovas Zasčiurinskas, pensijos, pensinis amžius
Sociologai skambina pavojaus varpais: jei demografinės tendencijos šalyje nesikeis, po pusantro šimto metų iš Lietuvos liks tik nedidelis miestelis. Lietuvos Vyriausybė susiklosčiusią kritinę situaciją sprendžia savotiškais būdais – mažėjantį gimstamumą „skatina“ mažinamomis motinystės išmokomis, įvairiais būdais mažina šeimų pajamas, faktiškai skatina migraciją.
Finansines socialinės sistemos problemas Vyriausybė nori išspręsti vėl pensininkų sąskaitą. Šį kartą ilgindama pensinį amžių. Faktiškai tai reiškia socialinio draudimo išmokų mažinimą pensininkams.
Ar Vyriausybė nežino kad žmonių gyvenimo trukmė Lietuvoje ir taip yra viena trumpiausių Europos Sąjungoje?
Ne paslaptis, kad pensinio amžiaus didinimo klausimas ypatingai aktualus visoms ES narėms. Europos Komisija nusprendė inicijuoti viešąsias konsultacijas, kuriomis siekiama nustatyti, kaip užtikrinti adekvačias, tvarias ir saugias pensijas ir kaip ES galėtų padėti valstybėms narėms šioje srityje. EK išleistoje Žaliojoje knygoje pabrėžiama, kad finansų ir ekonomikos krizė dar labiau sustiprino demografinio senėjimo tendencijas, todėl sulėtėjus ekonomikos augimui ir kilus valstybės biudžeto, finansų stabilumo ir užimtumo sunkumams, reikia skubiai keisti išėjimo į pensiją ir pensijų kaupimo praktiką.
EK duomenimis, per pastaruosius 50 m. ES piliečių gyvenimo trukmė pailgėjo maždaug penkeriais metais. Naujausios demografinės prognozės daro prielaidą, kad iki 2060 m. gyvenimas pailgės dar maždaug septyneriais metais. Tokias tendencijas lydintis mažėjantis gimstamumas gali lemti dramatiškus visuomenės amžiaus grupių pokyčius. Šiuo metu ES vienam vyresniam nei 65 m. asmeniui tenka keturi darbingo amžiaus žmonės, o 2060 m. vienam tokiam asmeniui teks tik du darbingo amžiaus žmonės.
Atsižvelgiant į tokias prognozes EK kelia klausimą: „Ar reikia pensijų sistemas koreguoti automatiškai pagal demografinius pokyčius, kad būtų užtikrintas tinkamas darbo rinkoje ir pensijoje praleidžiamo laiko santykis?”.
Neabejoju, kad Lietuva, būdama ES nare turėtų atsižvelgti į bendras ES tendencijas ir reaguoti į rekomendacijas, tačiau mes turime prisiminti, kad Lietuvoje situacija labai skiriasi nuo daugelio ES šalių. Tyrimų duomenimis nuo 2000 m. Lietuvos ekonomika ir BVP sparčiai augo, tačiau žmonių mirtingumas ne mažėjo, o didėjo. Šiuo metu priešlaikinis vyrų mirtingumas Lietuvoje — didžiausias ES. Statistikos departamento duomenimis, tikėtina lietuvių vyrų gyvenimo trukme yra 66 metai. Vadinasi vidutinis statistinis Lietuvos vyras pensiją gauna tik truputį mažiau nei 4 metus. Prailginus pensinį amžių ir iš busimų pensininkų atėmus dar 2,5–5 metus jų užtarnauto poilsio, vidutinis statistinis lietuvis vyras galės tikėtis gauti pensiją tik 16 mėnesių. Nereikėtų pamiršti ir to, kad vidutiniškai ES pensijos sulaukia apie 80 proc. vyrų, o Lietuvoje iki 65 metų išgyvena vos 46 proc. vyrų. Tad kraupi valdžios logika labai paprasta — pailginus pensinį amžių jo nesulauktų daugiau nei pusė Lietuvos vyrų.
Aklai kopijuoti kitos valstybės sprendimus lengviausias, tačiau klaidingas, kelias. Priimant sprendimus dėl Lietuvos žmonių, reikia atsižvelgti į jų, o ne kitų šalių piliečių situaciją ar demografines tendencijas.
Už pensijų sistemas ir jų reformas atsako pačios ES valstybės narės. Lietuvos pozicija dėl pensinio amžiaus privalo būti konkreti ir aiški – pensinis amžius galėtų būti ilginamas tik tada, kai tiek vyrų, tiek moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pasieks kitų ES valstybių lygį (bent 78 metus).
Posted on 19 Birželio 2010
Tags: Mečislovas Zasčiurinskas
Reiškinys, dar neįsigaliojus vienam mažinimo etapui, imti ruoštis papildomam, tapo tradicija – Vyriausybė vėl siūlo ilginti pensinį amžių, mažinti motinystės (tėvystės) išmokas, trumpinti jų mokėjimo terminą, rašoma seimo nario Mečislovo Zasčiurinsko pranešime.
Nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo sumažintos pensijos, maksimalus motinystės (tėvystės) išmokų dydis, nuo 2010 m. liepos 1 d. procentaliai mažinamos visos motinystės (tėvystės) išmokos, tačiau Vyriausybės “apetitas” mažinimams tik didėja.
“Vyriausybė, deklaruodama solidarumo principus siūlo būsimoms mamoms gavusioms didesnius atlyginimus išmokų dydį mažinti 60 proc. (lyginant su buvusiu iki “naktinės” reformos), bei visoms mamoms pusiau sutrumpinti išmokų mokėjimo trukmę. Taigi, net ir minimalų atlyginimą gaunančioms mamoms, bendrą motinystės (tėvystės) išmokų sumą siekiama mažinti 40–50 proc., lyginant su ta, kurią jos būtų gavusios atsisakius mažinimų šioje srityje”, – teigia M. Zasčiurinskas.
Anot jo, Vyriausybė neišgirdo prezidentės raginimo atsigręžti į žmogų, o gal tiesiog nemano, jog pensininkus ar motinas galima laikyti žmonėmis. Vyriausybės inicijuojami ir Seimui teikiami pasiūlymai dėl motinystės (tėvystės) išmokų mažinimo ir pensinio amžiaus ilginimo akivaizdžiai parodo, kad Vyriausybės deklaruojami įsipareigojimai Nacionaliniame susitarime yra tušti.
Posted on 16 Birželio 2010
Tags: Mečislovas Zasčiurinskas, renovacija
Neveiksnią Vyriausybės patvirtintą būsto renovacijos programą bus mėginama „reanimuoti“ Aplinkos ministerijos parengtu programos „gaivinimo“ planu. Pasak kai kurių Seimo narių, Vyriausybės patvirtinta būsto renovacijos programa nenaudinga renovuotinų daugiabučių namų gyventojams bei keistina iš esmės.
Programoje deklaruojama, kad valstybė padės gyventojams kompensuodama dalį atnaujinimo (modernizavimo) darbų, teikdama paramą ruošiant techninę dokumentaciją bei organizuojant projekto įgyvendinimą. Renovuotinų daugiabučių namų gyventojai viliojami teiginiais, kad būsto atnaujinimas kiekvienam gyventojui leidžia sumažinti šildymo išlaidas, suteikia naują gyvenimo kokybę ir komfortą bei pakelia turimo turto vertę. Tačiau niekas nekalba apie tai, kad renovuojamo daugiabučio gyventojai ant savo pečių užsikrauna finansinius įsipareigojimus bankams keliolikai metų ir kredito grąžinimas kartu su palūkanomis sudaro žymiai didesnę pinigų sumą nei galimai sutaupyti pinigai už šildymą.
„Butas yra privati nuosavybė. Nuosavybės teisė – viena pamatinių žmogaus teisių, kurią gina Konstitucija. Kiekvienas individualus asmuo turi teisę elgtis su savo nuosavybe kaip nori, o šia programa žmones prievarta siekiama paversti skolininkais, kadangi sprendimą dėl renovacijos priima daugiabučio namo gyventojų dauguma – 51 proc. Likę gyventojai tiesiog priversti paklusti daugumos sprendimui. Tai iš esmės yra nepriimtina“, – teigia Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas.
Anot jo, Vyriausybės sukurta ir patvirtinta programa ne tik neatitinka šių dienų realijų, bet ir gali sukurti tokias aplinkybes, kurios dar labiau apsunkins socialiai labiausiai pažeidžiamų Lietuvos piliečių gyvenimą.
Loading ...