Nelegalūs senų automobilių ardytojai, kurie neturi reikalingų leidimų ir nesutvarko likusių atliekų, baudžiami piniginėmis baudomis – vien tik už netinkamą pavojingų atliekų tvarkymą numatoma bauda iki 6 tūkst. litų, o nelegaliai veikiančių įmonių  veikla stabdoma.
Kaip šią savaitę pranešė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnai atliko patikrinimą Vilniuje, Eišiškių plente ir Linkmenų gatvėje įsikūrusiose automobilių dalimis prekiaujančiose įmonėse. Patikrinime dalyvavo Vilniaus apskrities policijos įstaigos Autotransporto priemonių grobimo skyriaus, Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto Aplinkos apsaugos, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai. Nė viena tikrinta įmonė neturėjo reikiamų aplinkosaugininkų leidimų, netinkamai tvarkė žaliavas ir aplinkai kenksmingas medžiagas. Vienoje įmonių pasirodė esą daug ir kitų pažeidimų – dirbta be kasos aparato, nevykdyta jokia finansų apskaita, neturėta automobilių registracijos dokumentų, dirbo nelegalūs darbuotojai.  Kitoje įmonėje rasta daug neapskaitytų pinigų.
Legaliai, pagal visus teisės aktų reikalavimus senus automobilius gali sutvarkyti projekto „Mes rūšiuojam. Daugiau erdvės kiemuose“ organizatoriai. Projektą organizuojančios Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos vadovas Alfredas Skinulis sako, jog nelegaliems ardytojams pardavę automobilį gyventojai padaro meškos paslaugą patys sau – vertės neturinčios automobilių dalys paprastai po nakties „išdygsta“ nuošalesnėse vietose. Tokiais nelegaliais sąvartynais besipiktinantys žmonės dažnai pamiršta, kad patys prisidėjo prie jų atsiradimo.
„Atliekų tvarkymas, jų tinkamas utilizavimas kainuoja pinigus, todėl nelegalūs ardytojai atliekas paprasčiausiai išmeta. Todėl priduoti seną automobilį reikėtų tik tiems, kurie turi visus reikalingus leidimus ir atliekas tvarko taip, kaip pridera“, – sako A.Skinulis.
Primename, kad asmenys, norintys priduoti savo seną automobilį arba pateikti informaciją apie viešose vietose paliktą nebenaudojamą transporto priemonę, gali kreiptis mob. tel. 8 600 90030 arba elektroniniu paštu atliekos@gia.lt. Daugiau informacijos apie projektą „Mes rūšiuojam. Daugiau erdvės kiemuose“ galima rasti internete http://mesrusiuojam.lt/nuostatai/daugiau-erdves-kiemuose/.
Kaip žinoma, naudojimui netinkamas, nevažiuojantis automobilis yra taršos šaltinis: iš jo į dirvožemį gali ištekėti aplinkai žalą darantys skysčiai (kuro, alyvos likučiai, įvairios rūgštys), išdaužyti automobilio stiklai ne tik teršia aplinką, bet ir gali sužeisti greta žaidžiančius vaikus. Plastikas, guma ar kitos automobilyje esančios medžiagos, pakliuvę į aplinką, ilgai nesuyra, o netinkamai deginamos dar ir užteršia orą. Gyventojai ir įmonės, dėl įvairių priežasčių kiemuose laikantys nebenaudojamus, nebevažiuojančius automobilius, nusižengia teisės aktų reikalavimams ir gali būti baudžiami už aplinkos taršą, todėl rekomenduojame visiems pasinaudoti galimybe ir akcijos metu atsikratyti nebevažiuojančio automobilio.

svir

Vilniaus savivaldybės ekstremalių situacijų komisija nusprendė skelbti ekstremalią padėtį dėl beveik 500 sostinės gydymo įstaigų susikaupusių medicininių atliekų ir ragina atsakingas institucijas kuo greičiau spręsti susidariusią problemą.

Jeigu situacija nesikeis, gali tekti uždaryti kai kurias sveikatos priežiūros įstaigas.

„Aplinkos bei Sveikatos apsaugos ministerijos turi kuo greičiau spręsti šią problemą. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas turi išduoti leidimą vėl įjungti medicininių atliekų nukenksminimo įrenginį bendrovėje „Senovė“. Jeigu bendrovės „Senovė“ veikla bus nutraukta, Vilniaus savivaldybei gali tekti spręsti teisinį ginčą, kurio vertė – 6 mln. litų“, – teigė Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus.

Bendrovė „Senovė“ šiuo metu negali vykdyti nei atliekų deginimo, nei medicininių atliekų nukenksminimo darbų, nes Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas neišduoda jai leidimų tokiai veiklai vykdyti.

Vilniaus savivaldybės duomenimis, kai kuriose sveikatos priežiūros įstaigose vis dar yra atliekų, kurios turi būti pašalintos per 48 valandas, tačiau laikomos nuo šių metų rugpjūčio pražios. Vilniaus savivaldybei pavaldžiose įstaigose šiuo metu susikaupę 1563,1 kg. pavojingų medicininių atliekų.

Scanpix

Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius nustatė, kad dėl medicininių atliekų deginimo krizės kalti Ūkio ir Aplinkos ministerijų pareigūnai ir kreipėsi į generalinį prokurorą Darių Valį.

Seimo kontrolieriaus vertinimu, Ūkio ministerija, valdanti 92,5 proc. bendrovės “Toksika” akcijų, ir Aplinkos ministerija atsakingos už tai, kad valstybėje neliko kur deginti aplinkai pavojingų medicininės atliekų, rašo “Lietuvos rytas”.

Kontrolieriaus manymu, verta patikrinti, ar šių institucijų pareigūnų veiksmuose nėra nusikaltimo požymių.

Anot R. Valentukevičiaus, Ūkio ministerija pagal Atliekų tvarkymo įstatymą privalo parengti bei tvirtinti programas, skatinančias atliekų prevenciją. Tačiau ministerija nenumatė jokių priemonių, kurios skatintų perdirbti medicinines atliekas.

Ūkio ir Aplinkos ministerijos atsakingos už tai, kad Aukštrakių kaime būtų pastatytas “Toksikos” medicininių atliekų deginimo įrenginys. Jam iš ES Sanglaudos fondo ir valstybės biudžeto buvo skirta apie 87 mln. litų. Įrenginys turėjo pradėti veikti 2008 metais, bet tuomet jis dar tik buvo pradėtas statyti.

Atliekos Aukštrakiuose buvo pradėtos deginti tik šiemet: sudeginta 27 tūkst. tonų. Bet gegužės 17-ąją rangovas “Hafher” sustabdė įrenginį, nebaigęs paskutinių bandymų.

BFL

Šiuo metu, susikaupus itin dideliam medicininių atliekų kiekiui, paskelbta ekstremali padėtis. Kada išspręsime šį klausimą, dar neaišku.

„Respublika“ praneša, kad „Nuo birželio 10 d. medicinos atliekos pradėtos deginti UAV „Senovė“ deginimo įrenginyje, nors bendrovė neturi reikiamo leidimo. Jo galiojimas baigėsi kovo pradžioje, o išduoti naujo „Senovė“ neprašė. Atliekų deginimui šalia gausiai gyvenamo Lazdynų mikrorajono jau ne vienus metus priešinasi vietos bendruomenė, teigdama, kad įmonės išmetami teršalai nuodija žmones. Dėl taršos „Senovė“ buvo ne kartą bausta ir aplinkosaugos institucijų.

Tačiau kitos alternatyvos nei vėl paleisti „Senovės“ deginimo įrangą nebuvo. Deginti susikaupusias medicinos atliekas bendrovei leista laikinai „iki alternatyvių šių atliekų tvarkymo priemonių atsiradimo“.

Sveikatos apsaugos ministerija (SMA), remdamasi nuo deginimo atnaujinimo kasdien atliekamais oro užterštumo tyrimais, tvirtina, kad gyvenamojoje aplinkoje išmatuotos anglies monoksido, azoto dioksido, sieros dioksido, fluoro vandenilio, chloro vandenilio, dulkių koncentracijos neviršija leistinų verčių.

SAM informavo, kad vakar į deginimo įmonę baigta išvežti viena didžiausių medicinos atliekų sankaupų iš Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų. Čia buvo sukaupta net 6,5 t infekuotų atliekų. Dalis jų laikytos netgi ligoninės koridoriuose, dėl to galėjo kilti užkrečiamųjų ligų protrūkio grėsmė.“

Dienraštyje teigiama, kad „vakar Ministrų kabinetas diskutavo apie galimas atliekų tvarkymo alternatyvas. Svarstytos trys galimybės: paleisti „Toksikos“ deginimo įrenginį Šiaulių rajone, vežti medicinos atliekas į Vokietiją arba padaryti nekenksmingas autoklavavimo įrenginyje.“

„Lietuvos rytas“ primena, kad „Toksikos” atliekų deginimo gamyklą Aukštrakiuose (Šiaulių r.) pastatė ta pati UAB „Senovė”.

Dienraštis teigia, kad „nors šis objektas turėjo būti baigtas dar pernai spalį, jo iki šiol nepatvirtino valstybinė komisija. Vyko tik keli bandomieji deginimai, o gegužės viduryje įrenginys buvo išjungtas.

Pasak bendrovės „Toksika” generalinio direktoriaus Ramūno Peciulevičiaus, vyksta teisiniai ginčai su rangovais dėl galimai projekto sąlygų neatitinkančių įrenginių. Esą jie sumontuoti pernelyg galingi ir eksploatavimas bus labai brangus.

Tokia padėtis itin naudinga „Senovei”, kurios krosnyse atliekas rengiamasi deginti ir toliau.”

„Aiškėja, kad Lietuva apskritai gali apsieiti be medicinos atliekų deginimo“, – teigia „Respublika“. Tačiau, kaip tvirtina dienraštis, čia jau stovi dvi deginimo įmonės, tik viena buvo sustabdyta, kita – oficialiai nepradėjusi veikti. O vien į Ūkio ministerijai priklausančią „Toksikos“ deginimo įmonės statybą buvo investuota daugiau nei 70 mln. litų ES ir valstybės lėšų.

Premjeras Andrius Kubilius žada aiškintis, ar Ūkio ministerija pakankamai gerai prižiūrėjo 72 mln. litų vertės atliekų deginimo gamyklos Šiaulių rajone statybą.

O stato ją, beje, ta pati UAB „Senovė“, Vilniuje savo deginimo gamyklą sustabdžiusi…”

Yra siūlymų medicinines atliekas gabenti į užsienį, tačiau valstybei tai per brangu. „Lietuvos ryte“ rašoma, kad „Vyriausybė bando sutaupyti žmonių sveikatos sąskaita ir žaidžia neaiškius žaidimus”, – įsitikinusi bendrovės „AV investicija” direktorė Rima Valentinavičienė. Ši bendrovė kad ir rytoj galėtų vežti infekuotas medicinines atliekas naikinti į užsienį.

Aplinkos ministerija jai davė leidimą išvežti iki 1900 tonų medicininių atliekų į Vokietiją ir iki 600 tonų – į Latviją. Tiesa, išvežti į užsienį bus galima tik naujai surenkamas atliekas.

„Vadinasi, valstybė neturi tiek pinigų, kad laikytųsi savo pačios nustatytų aplinkosaugos reikalavimų.

Gal tuomet atliekas išvis deginkime laukuose sukūrę laužus, nes bus dar pigiau?” – nelinksmai ironizavo bendrovės direktorė.”

BFL

Siekiant kuo greičiau utilizuoti susikaupusias medicinos atliekas, ketinama pasitelkti dar vieną įrenginį, sako sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis.

Nuo penktadienio gausios atliekos deginamos Lazdynų rajone, Vilniuje, esančioje atliekų deginimo įmonėje “Senovė”. Pasak A.Klišonio, naikinant atliekas tik čia, procesas užtruktų keturis mėnesius.

“Bendrovės “Senovė” deginimo įrenginys jau yra veikiantis, bet jo pajėgumai nėra tokie, kokie mus šiuo metu tenkintų”, – po Vyriausybės pasitarimo, kuriame buvo svarstomas šis klausimas, trečiadienį žurnalistams sakė A.Klišonis.

Pasak jo, siekiant tai atlikti greičiau, nuspręsta atliekoms panaudoti ir autoklavą, kuriuo atliekos būtų sterilizuotos, o tuomet vežamos į sąvartynus. Esą pasitelkus šį įrenginį, atliekas pavyktų utilizuoti per pusantro mėnesio.

“Birželio 27 dieną bendrovės “Senovė” teritorijoje bus paleistas naujas įrenginys – ne deginimo, bet autoklavavimo įrenginys, kuris neturės atitinkamo poveikio aplinkai. Jo pajėgumai yra iki keturių tonų atliekų per dieną, kas leistų situaciją pakankamai greitai normalizuoti”, – teigė viceministras.

Be to, pasak jo, bendrovė “Investicija” yra gavusi leidimą išvežti į Vokietiją iki 1,9 tūkst. tonų medicininių atliekų per metus, tačiau šia galimybe naudotis medicinos įstaigos kol kas neskuba.

Mat atliekų išvežimas esą atsieitų 2-10 kartų brangiau nei jų deginimas Lietuvoje, kas per metus mokesčių mokėtojams čia kainuoja 8 mln. litų. Be to, šiuo metu jau supakuotų atliekų išvežti negalima, nes tokiu atveju reikėtų jas iš naujo supakuoti, o tai būtų pavojinga.

A.Klišonio teigimu, Vyriausybės pasitarime svarstyti ir kiti siūlymai atliekoms tvarkyti, tačiau jie pritarimo kol kas nesulaukė.

“Taip pat buvo nagrinėjamas ir bendrovės “Toksika” atliekų deginimo įrenginio paleidimo variantas, bet čia matome, kad, ko gero, be teisinių ginčų situacija bus sunkiai sprendžiama. (…) Buvo nagrinėtas ir Palemono gamyklos paleidimas, bet tam reikalingos labai didelės investicijos”, – teigė jis.

Praėjusį trečiadienį Vyriausybė dėl gausiai susikaupusių medicinos atliekų paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją, o bendrovei “Senovė” leido deginti šiuo metu sukauptas medicinos atliekas Vilniaus Lazdynų mikrorajone, “iki alternatyvių šių atliekų tvarkymo priemonių atsiradimo”.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl sutrikusio tvarkymo susikaupusios medicinos atliekos ne tik trikdo sveikatos priežiūros įstaigų darbą, bet ir kelia grėsmę žmonių sveikatai.

Vien Santariškių klinikose buvo sukaupta ir tam netinkamose patalpose laikyta apie 6,5 tonos medicinos atliekų, kurios šią savaitę jau išvežtos deginti.

Visoje šalyje buvo sukaupta apie 50 tonų medicinos atliekų.

Per metus medicinos atliekų, pasak A.Klišonio, atsiranda beveik 1,7 tūkst. tonų, iš jų degintinų – apie 800 tonų.

BFL

Dėl sutrikusio medicinos atliekų tvarkymo paskelbta ekstremali situacija gali trukti apie pusantro mėnesio, prognozuoja sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis.

“Situacija nėra blogėjanti, nuo to, kai mūsų iniciatyva buvo paskelbta ekstremali situacija, mes sugebėjome ją stabilizuoti. Bet ekstremali situacija Lietuvoje šiuo metu dar nėra atšaukta, manau, kad įvedus visus pajėgumus ji gali trukti apie 1,5 mėnesio”, – žurnalistams sakė A. Klišonis po trečiadienį vykusio Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio. Jame politikai, atsakingi pareigūnai ir specialistai aptarė problematišką situaciją dėl medicininių atliekų tvarkymo.

Apibūdindamas dabartinę padėtį A. Klišonis sakė, kad “šiuo metu dirbama gaisro sąlygomis, nes situacija dar nėra normali ir toli gražu dar kurį laiką nebus normali”.

“Šiuo metu faktiškai sunaikiname tiek atliekų, kiek jas paruošiame. Tačiau nuo birželio 27 d. bendrovės “Senovė” patalpose bus statomas ne deginimo, o autoklavavimo įrenginys. Kaip patikino “Senovės” vadovai, jo pajėgumas bus apie 4 tonas atliekų į dieną. Tuomet galėsime konstatuoti, kad dvigubai didesnis kiekis medicininių atliekų per dieną yra sunaikinamas negu jų atsiranda”,- sakė A. Klišonis.

Jo duomenimis, šiuo metu sukaupta daugiau kaip 50 tonų medicininių atliekų, kurios nuolat deginamos.

Susikaupusios medicinos atliekos ne tik trikdo sveikatos priežiūros įstaigų darbą, bet ir kelia grėsmę žmonių sveikatai.

AP

Atsižvelgdama į situaciją dėl medicinos atliekų tvarkymo Vyriausybė trečiadienį nusprendė skelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją.

“Paskelbus ekstremalią situaciją (…) bendrovei “Senovė” leidžiama laikinai deginti šiuo metu sukauptas medicinines atliekas iki alternatyvių šių atliekų tvarkymo priemonių atsiradimo”, – pareiškė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

“Priimtas sprendimas laikinai paleisti “Senovės” deginimo įrenginį Vilniuje, Lazdynuose”, – BNS sakė sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis.

Pasak ministerijos, dėl sutrikusio tvarkymo susikaupusios medicinos atliekos ne tik trikdo sveikatos priežiūros įstaigų darbą, bet ir kelia grėsmę žmonių sveikatai.

“Atkreiptinas dėmesys į tai, kad medicinos atliekų susidarymo procesas yra nuolatinis ir neišvengiamas, susikaupusių atliekų kiekis didėja kasdien”, – teigia Vyriausybės nutarimo projektą rengusi SAM.

Vienintelė Lietuvoje pastaruoju metu medicinos atliekas deginusi bendrovė Šiauliuose jau maždaug tris savaites jų nedegina – bandomieji deginimai nutraukti gegužės 17 dieną kilus konfliktui tarp gamyklą jungtinės veiklos pagrindu statančių bendrovių “Hafner Srl” bei “Senovė” ir statybų užsakovo – bendrovės “Toksika”.

Pasak “Toksikos” generalinio direktoriaus Ramūno Peciulevičiaus, konfliktas kilo jo vadovaujamai bendrovei pareiškus pretenzijas statytojams dėl projekto sąlygų galimai neatitinkančių įrenginių.

Anot SAM, šiuo metu medicinos atliekos laikinai saugomos asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei atliekas tvarkančių įmonių įrengtose saugyklose, aikštelėse. Pirmadienį apklausus 56 asmens sveikatos priežiūros įstaigas (iš jų – 33 ligonines), nustatyta, kad jose susikaupę apie 10 tonų medicinos atliekų (daugiausia Vilniaus, Utenos nei kai kuriose Kauno ir Panevėžio regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigose).

Pas atliekų surinkėjus sandėliuose iš viso sukaupta apie 50 tonų medicinos atliekų.

Klaipėdos, Alytaus, Šiaulių, Marijampolės, Telšių, Tauragės regionų asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose yra įrengti mikrobangų įrenginiai, garo sterilizatoriai, bei ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose susidaro nedaug medicinos atliekų, SAM teigimu, nurodė neturinčios problemų dėl jų tvarkymo – nukenksmintas medicinos atliekas jos perduoda šalinti į sąvartynus, kūno dalis ir organus laidoja tam skirtose teritorijose arba kaupia sandėliuose.

Tačiau beveik visos apklaustos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios vykdo medicinos atliekų nukenksminimą savo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nurodė neturinčios galimybių nukenksminimo paslaugų teikti kitoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms.

Didžioji dalis sveikatos priežiūros įstaigų nurodė, kad medicinos atliekas galinčios kaupti vidutiniškai nuo vienos savaitės iki vieno mėnesio. Tačiau dalis sveikatos priežiūros įstaigų tvirtino, kad daugiau atliekų nebegali laikinai saugoti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

“Dėl susikaupusio medicinos atliekų kiekių asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir šias atliekas tvarkančių įmonių saugyklose gali sutrikti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir atliekas tvarkančių įmonių įprastinė veikla bei susidaryti sąlygos pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimui”, – teigia SAM.

BFL

Atliekų deginimo gamykloje Vilniuje pirmadienio popietę sostinės savivaldybė rengia pasitarimą dėl besikaupiančių medicinos atliekų naikinimo jų deginimą sustabdžius Šiauliuose.

Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vita Braškienė BNS sakė, kad šiuo metu tokių atliekų sostinėje susikaupę bent 40 tonų. Jos daugiausia kaupiasi bendrovėse, surenkančiose atliekas iš ligoninių, bet nebegalinčiose jų vežti deginti į vienintelę šalyje pastaruoju metu tokių atliekų deginimu užsiėmusią bendrovę.

Bendrovė Šiauliuose jau maždaug dvi savaites medicinos atliekų nedegina – deginimas nutrauktas kilus konfliktui tarp gamyklą jungtinės veiklos pagrindu statančių bendrovių “Hafner Srl” bei “Senovė” ir statybų užsakovo – bendrovės “Toksika”.

Pasak “Toksikos” generalinio direktoriaus Ramūno Peciulevičiaus, konfliktas kilo užsakovui pareiškus pretenzijas dėl projekto sąlygų galimai neatitinkančių įrenginių. Dėl bendrovių nesutarimų praėjusią savaitę Vyriausybėje vykusiame pasitarime “Toksikai” nurodyta inicijuoti ginčų komisiją ir joje spręsti nesutarimus su gamyklos statytojais.

V. Braškienė teigia, kad pirmadienio pasitarimą jau minėtos bendrovės “Senovė” statytoje, bet veiklos nevykdančioje gamykloje inicijavo savivaldybė.

“Ieškosime gal ne alternatyvos Šiauliams, bet būdų, kaip sutvarkyti esamas atliekas. Kažkokiu būdu reikia spręsti, ką daryti su susikaupusiomis atliekomis. Medicinos atliekos gali būti pavojingos, infekuotos ir karštuoju periodu jos gali būti sandėliuojamos ir laikomos tik 48 valandas. Jos jau išbuvo neleistiną laiką, nes Šiaulių deginimo gamyklos katilas išjungtas daugiau kaip savaitę. Šiandien renkamės visos institucijos, mes nesvarstome – vien tik Lazdynuose ar ne Lazdynuose, galbūt kitą galimybę, kitokį tvarkymo būdą pasiūlys mums specialistai”, – BNS sakė ji.

Jos teigimu, kelias savaites išlaikytų atliekų į užsienį išvežti nebegalima.

“Galimas variantas perspektyvoje planuoti išvežti į užsienį, bet galbūt ne dvi savaites pastovėjusias atliekas”, – sakė ji.

Didžiausios šalies gydymo įstaigos – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos – BNS pirmadienį informavo, kad nepatiria didesnių nepatogumų dėl sustojusio medicinos atliekų deginimo Šiauliuose – atliekas pagal sutartis surenka tai įsipareigojusios atlikti bendrovės.

BFL

Nuo vasario nebedeginant pavojingų medicininių atliekų prisipildė jų saugyklos. Dėl tokių atliekų sunaikinimo problemų Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius pradėjo tyrimą.

Seimo kontrolierius aiškinsis, dėl kokių priežasčių ir kokiais norminiais aktais vadovaujantis iki šiol nėra išspręsta farmacinių atliekų surinkimo, tvarkymo ir apmokėjimo tvarka, nenustatyti medicinos atliekų tvarkymo reikalavimai, neįgyvendinta Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane numatyta parengti speciali programa.

Pasak jo, jeigu ir toliau į šią problemą bus žiūrima pro pirštus, kyla grėsmė, kad sukauptos medicininės atliekos, kuriose gali būti toksinių medžiagų, sunkiųjų metalų, įvairių mikroorganizmų, gali būti pradėtos šalinti kartu su buitinėmis atliekomis, o tai turėtų neigiamą poveikį aplinkai, žmonių ir gyvūnų sveikatai.

Anot Seimo spaudos tarnybos pranešimo, medicinos įstaigose sukaupiamos atliekos jau kuris laikas nedeginamos. Šia veikla nuo 2006 metų užsiėmusi bendrovė “Senovė” tam neturi leidimo, o netoli Šiaulių pastatytas įmonės “Toksika” pavojingų atliekų deginimo įrenginys dar nenaudojamas. Nebetinkami vaistai, panaudoti švirkštai, skalpeliai ir kitos medicininės atliekos keliauja į saugyklas.

Pradėjęs tyrimą savo iniciatyva Seimo kontrolierius kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Raimundą Šukį ir aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską, prašydamas paaiškinti susidariusią padėtį. Atlikdamas tyrimą Seimo kontrolierius sieks nustatyti, kurios priemonės padėtų spręsti saugų medicinos atliekų tvarkymą ir kaip ateityje numatoma spręsti tokio pobūdžio problemas.