Lapkričio 21 d., trečiadienį, 15.00 val. Medininkų pilyje (Medininkų km., Vilniaus raj.) vyks tapytojo, prof. Giedriaus Kazimierėno paveikslo Rūstybės diena pristatymas. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus.

Vienoje iš rugsėjo pabaigoje lankytojams atidarytos rekonstruotos Medininkų pilies menių eksponuojamas įspūdingas ant drobės tapytas Giedriaus Kazimierėno paveikslas Rūstybės diena (2012). Pasak tapytojo, „paveikslo pavadinimą – Rūstybės diena inspiravo biblinio Paskutiniojo Teismo motyvas, o paveikslo konfigūracija primena ankstyvosios gotikos altorių, nes Žalgirio mūšis mums yra sakralus dalykas“. Paveikslo dydis – virš 13 kv.m. – užpildo menės erdvę. Gotikinį paveikslo rėmą sukūrė dailininkas Virginijus Stančikas.

„Drobės dydis yra labai reikšminga išraiškos priemonė, – sako G. Kazimierėnas.- Mūsų istorija yra tokia didinga, kad mažo formato jai nepakanka. Norėjosi pabrėžti šį turtingumą, truputį sukrėsti, pažadinti žiūrovą“.

Anot Trakų istorijos muziejaus direktoriaus V. Poviliūno, Medininkų pilies menė – natūrali aplinka dailininko G. Kazimierėno meistriškai nutapytai istorinei drobei, vaizduojančiai vieną svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įvykių, eksponuoti, jos įspūdžiui sustiprinti. Kelis šimtmečius trukusi Teutonų Ordino ekspansija buvo sustabdyta. Per tą laikotarpį, telkdami riterius iš visos Europos kovai prieš pagonis, popiežiai išleido daugiau nei 100 raštų (bulių). Savo riterius į Lietuvą siuntė Vokietija, Austrija, Šveicarija, Čekija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Anglija, Skandinavija, Nyderlandai, Škotija, Lenkija (iki 1386 m.)… Krašto puldinėjimai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 metais. Žalgirio mūšis – pergalinga šių karų pabaiga.

Siekdamas maksimaliai priartėti prie autentiškos Žalgirio mūšio pajautos, dailininkas pasitelkė seniausią šį mūšį vaizduojančią D. Schillingo (Šilingo) kronikos 1485 m. miniatiūrą. G. Kazimierėnas turi aiškias nuostatas apie istorine tematika sukurtą meno kūrinį ir savitą šio istorinio mūšio viziją. Apie tai tapytojas kalbės renginio metu.

“Paveikslo apačioje, sidabriniame fone, – „muzikinis registras“. Kryžiuočiai, manydami, kad laimi mūšį, užtraukė pergalės himną Christ ist erstanden (Kristus prisikėlė). Dešinėje – Lietuvos ir Lenkijos riteriai, eidami į mūšį, gieda senąjį himną Dievo Motina (Bogurodzica). Abiejų choralų autentiškų natų ir žodžių fragmentai paveiksle panaudoti kaip prasminiai autentiški kodai.

Nesunku įsivaizduoti viena prieš kitą žygiuojančias milžiniškas kariuomenes, giedančias savo himnus. Tačiau paradoksas – jos garbina tą patį Dievą. Ir tie himnai, didingieji choralai, vis garsėdami ima susilieti į absurdišką garsų kakofoniją, kuri galop paskęsta siaubingo mūšio triukšme ir chaose…“- pasakoja G.Kazimierėnas.

Kritikų teigimu, G. Kazimierėnas pastaraisiais metais nuosekliausiai iš dabartinių lietuvių tapytojų gaivina istorinio žanro tradiciją, pakėlė ją į kokybiškai naują lygmenį. Istorinėse menininko drobėse sutelkta daugybė skirtingų epochų, civilizacinių erdvių simbolių, įvairių buities elementų, kurie sukuria ypatingą, istorinei tapybai būdingą foną.

Tapytojo Giedriaus Kazimierėno drobė „Rūstybės diena“ – pastovios Medininkų pilies ekspozicijos dalis. Informaciją apie Trakų istorijos muziejaus ekspozicijas ir darbo laiką rasite: www.trakaimuziejus.lt

BFL

Šiandien sukanka 20 metų nuo tragiškų įvykių Medininkuose, kai prie sienos su Baltarusija buvo sušaudyti septyni Lietuvos pareigūnai. Šiai skaudžiai sukakčiai paminėti po Šv. Mišių Vilniaus Arkikatedros bazilikoje, iškilmingo minėjimo prie Medininkų memorialo bei žuvusiųjų pagerbimo Antakalnio kapinėse, Lietuvos Respublikos Seime rinkosi žuvusiųjų pareigūnų artimieji.

Ta proga Seimo parodų galerijoje buvo atidaryta paroda Medininkų tragedijai atminti. Parodą atidaręs Seimo Pirmininko pavaduotojas Česlovas Stankevičius sakė, kad fotografijos mena brutalius 1991-ųjų vaizdus ir jie skirti ne žuvusiųjų artimiesiems – jiems nieko nereikia priminti, o skirti visuomenei, pasauliui, kaip įrodymas, kokiu būdu buvo naikinama besikurianti Nepriklausoma Lietuvos valstybė. “Žiūriu į tas senas išdilusias nuotraukas – kokie jauni, kokie gražūs tų vaikinų veidai. Tokie jie ir įėjo į Lietuvos istoriją, juk Didvyriai nesensta”, – susijaudinęs kalbėjo Č.Stanekvičius.

Seimo rūmuose esančioje koplytėlėje (Jono Pauliaus II auloje), kur kabo visos 1991-ųjų metų žuvusiųjų Laisvės gynėjų nuotraukos, buvo uždegtos žvakutės ir tylos minute pagerbtos Medininkų tragedijos aukos.

Vienintelis Medininkų poste budėję ir likęs gyvas Tomas Šernas malda padėkojo Dievui už globą, kai dorai auklėjami sūnūs, dukros, anūkai, tampa dorais laisvos Lietuvos piliečiais. “Padėkokime Dievui už tai, kad buvo tie septyni žmonės, už jų tėvus, kad suteikė jiems palaiminimą, kad reikiamu metu jie buvo reikiamoje vietoje”, – kalbėjo Vilniaus evangelikų reformatų parapijos klebonas T.Šernas.

Šiandien Medininkuose iškilmingoje ceremonijoje prisiekęs Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnas Evaldas Janonis (Medininkuose žuvusio Juozo Janonio sūnus) sakė, kad Medininkų tragedija be abejonės turėjo begalinės įtakos jo asmenybės formavimuisi ir profesijos pasirinkimui. Vaikinas tikisi, kad jo tarnyba bus patriotiška ir sąžininga.

BFL

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė teigia, kad artėjanti Medininkų žudynių dvidešimtmečio sukaktis atnaujina vis dar kraujuojančią Lietuvos žaizdą ir įpareigoja siekti, kad šio kruvino nusikaltimo užsakovai ir vykdytojai krūpčiotų vien išgirdę Lietuvos vardą.

“Jau po kelių dienų Lietuva pagerbs Medininkų pasienio poste žuvusių didvyrių atminimą ir nulenks prieš juos galvas. Tai – žaizda, kuri vis dar kraujuoja ir kraujuos tol, kol tikrieji nusikaltėliai liks nenubausti dėl jų įvykdyto karo nusikaltimo”, – sako I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė pabrėžia, kad prieš porą savaičių įvykusi įtariamojo Sausio 13-osios byloje paleidimo istorija dar kartą liudija, jog tokių nusikaltėlių sąžinė nėra rami.

“Tik ką Lietuva patyrė dar vieną smūgį, kuris vėl atvėrė dviejų dešimtmečių senumo žaizdą. Tačiau kartu ši garbės Europos Sąjungai nedaranti istorija sustiprino ir supratimą, kad 1991 metais nusikaltimus prieš Lietuvą įvykdžiusių asmenų sąžinė nėra rami. Argi teisus žmogus bėgtų nuo teisingumo ir nesiektų, kad jam skirti įtarimai būtų panaikinti teisme? Tačiau mes matome, kad šių nusikaltimų vykdytojai vengia bet kokios akistatos su Temide ir taip patvirtina, kad jų sąžinę slegia nusikaltimai Lietuvos žmonėms”, – sako I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė pabrėžia, kad Lietuva ir toliau visomis teisėtomis priemonėmis sieks, kad Sausio 13-osios ir Medininkų žudynes įvykdę asmenys nesijaustų ramūs dėl padarytų nusikaltimų žmogiškumui.

“Lietuva ir toliau dės visas teisėtas pastangas, kad Sausio 13-osios ir Medininkų nusikaltimus įvykdę asmenys nebūtų ramūs, kad jie krūpčiotų vien išgirdę Lietuvos vardą. Tikiu, kad tarptautinė bendruomenė palaikys Lietuvą ir siekį, kad šias žudynes užsakę ir įvykdę nusikaltėliai, kaip ir buvusioje Jugoslavijoje taikius žmones žudę asmenys, sulauktų teisingos bausmės”, – sako I. Degutienė.

BFL

Trečiadienį Generalinė prokuratūra kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą, su prašymais pripažinti įtariamaisiais užsienio valstybės piliečius Aleksandrą Ryžovą, Česlavą Mlyniką ir Andrejų Laktionovą dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 100 straipsnį, t. y. tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis, kuris priskiriamas nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams.

„Kadangi įtariamieji yra užsienio šalies piliečiai, turi būti išlaikytos tam tikros procedūros, todėl Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą dėl jų pripažinimo įtariamaisiais pagal naują Baudžiamojo kodekso straipsnį. Iki tol minėti asmenys buvo kaltinami tyčiniu Lietuvos pareigūnų nužudymu vykdant tarnybines pareigas“, – sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Raimondas Petrauskas.

Ketvirtadienį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas patenkino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymą baudžiamojoje byloje dėl Medininkų muitinės posto darbuotojų nužudymo ir pripažino įtariamaisiais Aleksandrą Ryžovą, Andrejų Laktionovą bei Česlavą Mlyniką dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis.

BFL

Generalinės prokuratūros prokuroras Lietuvos apeliaciniam teismui apskundė už dalyvavimą Medininkų žudynėse Konstantinui Michailovui paskelbtą nuosprendį.

Prokurorai neginčija paskirtos bausmės – laisvės atėmimo iki gyvos galvos – jie nori, kad K. Michailovo veiksmai būtų traktuojami ne kaip tyčinis nužudymas, o kaip tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis – pagal Baudžiamojo kodekso XV skyrių Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai.

Pasak prokuratūros pranešimo, galimybė perkvalifikuoti nusikalstamą veiką šioje baudžiamojoje byloje atsirado, kai šių metų kovo 31 dieną įsigaliojo nauja Baudžiamojo kodekso redakcija.

Gegužės 11 dienos paskelbtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu K. Michailovas buvo pripažintas kaltu dėl 1991 metų liepos 31 dieną Medininkų muitinės poste nužudytų Lietuvos pareigūnų šiems einant tarnybines pareigas.

Nuteistasis nuosprendžio kol kas nėra apskundęs, teismas daugiau nei 200 puslapių nuosprendį verčia į rusų kalbą.

BFL

Iki gyvos galvos nuteistas kalėti buvęs specialaus sovietų milicijos būrio OMON pareigūnas Konstantinas Michailovas trečiadienį pareiškė nesutinkąs su nuosprendžiu ir tvirtino nedalyvavęs Medininkų žudynėse, o jo advokatas pranešė skųsiąs nuosprendį apeliacine tvarka.

“Nedariau nusikaltimo”, – išklausęs nuosprendį teismo salėje pareiškė K. Michailovas.

43 metų Latvijos pilietis, anksčiau turėjęs Nikulino pavardę, trečiadienį pripažintas kaltu dėl valstybės sieną saugojusių Lietuvos pareigūnų nužudymo 1991 metų vasarą. Jis nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Teisėjas nuteistajam paaiškino, kad pirmuosius 10 metų jis privalės praleisti kalėjime, o šiam terminui pasibaigus, priklausomai nuo elgesio, galės būti perkeltas į lengvesnio režimo įkalinimo įstaigą.

K. Michailovo advokatas Arūnas Marcinkevičius po teismo posėdžio žurnalistams pranešė, jog nuosprendis bus apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. Gynėjas nuosprendį pavadino “perrašyta prokurorų kalba” ir tikino, kad byloje nebuvo surinkta įrodymų.

“Ar šiandien išgirdote bent vieną įrodymą, kuriuo žmogus nuteistas kalėti iki gyvos galvos?”, – kalbėdamas su žurnalistais sakė advokatas.

Jis pareiškė, kad paskelbusi tokį nuosprendį Lietuva pasuko labai pavojingu keliu.

BFL

Medininkų byla lieka ir liks daugiaprasmė, ir kyla pavojus, kad ji bus naudojama tik nuraminimui, trečiadienį sakė buvęs valstybės vadovas Vytautas Landsbergis. Jis taip teigė netrukus po to, kai teismas paskelbė nuosprendį vieninteliam dėl šios tragedijos prieš teismą stojusiam kaltinamajam Konstantinui Michailovui.

1991 metais, nusikaltimo padarymo metu, aukščiausiu šalies pareigūnu buvęs V. Landsbergis trečiadienį kritikavo prokurorus ir teismus, kad jie neįvardijo, jog Medininkų žudynės buvo karo nusikaltimas.

“Ta byla lieka ir liks daugiaprasmė ir nepuošianti Lietuvos teisėtvarkos”, – BNS sakė buvęs Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis, šiuo metu dirbantis Europos Parlamente.

“Tas nuosprendis gali būti apgaulingas. Pamatysime, ar jis nebus naudojamas nuraminimui ir nusiraminimui – štai vis dėlto nors vieną nuteisė ir jau kažko mes per 20 metų pasiekėme. Tai labai menkas rezultatas”, – sakė V. Landsbergis.

Buvęs Rygos OMON pareigūnas K. Michailovas trečiadienį buvo nuteistas  kalėti iki gyvos galvos dėl nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis.

“Nusikaltimas buvo labai didelis ir jis iki šiol nėra reikiamai kvalifikuojamas. Tai yra aiškus karo nusikaltimas. Svetimos valstybės kariškiai žudė Lietuvos pareigūnus – nuginkluotus, belaisvius – tiesiog išžudė. Belaisvių šaudymas ar šiaip nuginkluotų nesipriešinančių žmonių šaudymas yra karo nusikaltimas, tuo labiau kai tai daroma įsibrovimo, invazijos, okupacijos sąlygomis”, – kalbėjo V.Landsbergis.

“Generalinė prokuratūra ir teismai atkakliai ir kategoriškai vengė to nusikaltimo įvardijimo ir paleisdavo įtariamuosius daugelį metų arba neiškeldavo kaltinimų, pavyzdžiui, tiems Vilniaus omonininkams, pas kuriuos buvo rasti nužudytų pareigūnų ginklai. Juos paleisdavo labai lengvai”, – sakė V. Landsbergis.

Paklaustas, ar po nuosprendžio galima kalbėti bent apie dalinį istorinio teisingumo pasiekimą, V. Landsbergis atsakė: ”Aš manau, kad toli gražu ne”.

Rusija iki šiol atsisako išduoti kitus tris Lietuvos prokurorų ieškomus įtariamuosius, buvusius Rygos OMON pareigūnus.

V. Landsbergis savo ruožtu sakė, kad įtariamųjų turėtų būti daugiau negu trys.

“Aš manau, kad jų turėtų būti kur kas daugiau negu trys. Aš iki šiol nežinau, ar yra ieškomas Makutinovičius (buvęs Vilniaus OMON būrio vadas Boleslovas Makutinovičius – BNS), kuris kažkodėl turėjo globą Lietuvos teisėsaugoje”, – sakė V. Landsbergis.

Politikas sakė manąs, kad Rusijoje artimiausiu metu tikėtis teigiamų permainų nėra pagrindo.

“Rusija pasikeis labai negreitai. Dabar yra užfiksuota, kad ji keičiasi tik į blogą pusę arba atgal… Vėl garbina stalinizmą, Staliną – ir ne tiktai vadovybė. Vadovybė davė toną. Jeigu teisingos apklausos, tai daugeliui vargšų rusų Stalinas buvo gerasis dėdė”, – kalbėjo V. Landsbergis.

BFL

Dėl Medininkų žudynių buvęs OMON pareigūnas Konstantinas Michailovas trečiadienį nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Vilniaus apygardos teismas patenkino prokurorų prašymą ir skyrė jam maksimalią bausmę dėl Lietuvos valstybės sieną saugojusių septynių pareigūnų nužudymo 1991 metais.

43 metų Latvijos pilietis, anksčiau turėjęs Nikulino pavardę, taip pat turės atlyginti valstybei 2,3 mln. litų žalą.

Teismas paskelbė, kad pareigūnai buvo nužudyti tyčia, o užpuolikai suvokė, kad užpuolė valstybinę įstaigą . Į Lietuvos pareigūnus iš automatų su garso slopintuvais ir pistoleto “Makarov” buvo paleista 16 šūvių į galvą ir kitas kūno vietas.

Šiuo metu teismas skaito motyvus, nuosprendį klauso ir būrys nukentėjusiųjų – pareigūnų našlės ir vaikai.

K. Michailovas nuosprendį dar galės apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

K. Michailovas yra vienintelis nuteistasis Medininkų byloje. Prokurorų teigimu, tyrimas dėl kitų įtariamųjų – taip pat buvusių omonininkų – būrio vado Česlavo Mlyniko ir šio būrio milicininkų Andrejaus Laktionovo bei Aleksandro Ryžovo – yra atskirtas ir tęsiamas toliau. Juos Rusija išduoti atsisako.

1991-ųjų liepos 31-osios rytą per žiaurų omonininkų išpuolį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nužudyti Medininkų kelio poste budėję muitininkai Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius, “Aro” pareigūnai Algimantas Juozakas, Mindaugas Balavakas, kelių policijos darbuotojai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas. Rugpjūčio 2 dieną ligoninėje mirė sunkiai sužeistas policininkas Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas buvęs muitininkas Tomas Šernas. Anot Lietuvos prokurorų, šį nusikaltimą padarė buvusios Sovietų sąjungos ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) smogikai iš Rygos.

Pagal pateiktus kaltinimus, 1991 metų liepos 31-osios ankstų rytą kraupią žmogžudystę įvykdė trijų Rygos OMON pareigūnų grupė, kurioje buvo K.Michailovas, A. Laktionovas ir A. Ryžovas. Jiems įvykdyti nusikaltimą liepė jų vadas Č. Mlynikas.

K. Michailovas 2007 metais buvo sulaikytas Latvijoje ir perduotas Lietuvai.

Generaline_prokuratura26

Generalinė prokuratūra sieks už akių nuteisti Medininkų žudynių bylos įtariamuosius, kurių neišduoda Rusija, pranešė “Lietuvos ryto” televizija.

Generalinis prokuroras Darius Valys patvirtino, kad šiuo metu prokuratūra rengia dokumentus procedūrai pradėti, tačiau taktikos pareigūnas neatskleidžia. Pasak prokurorų, konkrečių veiksmų bus imtasi po to, kai teismas paskelbs nuosprendį šiuo metu vieninteliam kaltinamajam Konstantinui Michailovui.

Kitus tris galimai Medininkų žudynėse dalyvavusius Rygos OMON pareigūnus Aleksandrą Ryžovą, Česlavą Mlyniką ir Andrejų Laktionovą išduoti atsisako Rusija, tačiau generalinis prokuroras patvirtino, kad buvusius omonininkus bus siekiama nuteisti už akių.

“Dėl nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusių asmenų šiuo metu sprendžiamas klausimas. Naujai pakeistas baudžiamojo proceso kodeksas leidžia pradėti procesą, inicijuoti nuosprendžio priėmimą už akių”, – sako generalinis prokuroras.

Liepos 31-ąją sueis 20 metų, kai Rygos omoninkai medininkų pasienyje nužudė 7 Lietuvos pareigūnus. Suėjus senaties terminui, šiuo metu besislapstantys įtariamieji gali išvengti bausmės.

Tačiau prokurorai tikina, kad taip nenutiks – įtariamieji yra padarę daugiau nusikaltimų, todėl senaties terminas jiems pailgės. Senatis negaliotų ir tuo atveju, jei Medininkų žudynės būtų pripažintos karo nusikaltimu.

Prokuratūra tikina, kad kol kas tokio sprendimo nėra.

“Visų pirma ruošiama medžiaga dėl įtarimų formulavimo pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Mat tokie įtarimai turi būti pareikšti ne mūsų šalies piliečiams, po to kitos procedūros vykdomos – dėl susipažinimo su bylos medžiaga ir byla esant tam tikroms aplinkybėms gali būti perduota teismui ir neesant Lietuvoje kaltinamiesiems”, – dėsto generalinis prokuroras.

Mykolo Romerio universiteto Baudžiamojo proceso katedros vedėjas Raimundas Jurka abejoja, ar teismo procesas už akių būtų įmanomas. Jis tikina, kad įtariamiesiems privaloma įteikti pranešimą apie įtarimus. Anot prokurorų, kol kas jį yra gavęs tik vienas iš Rusijoje gyvenančių įtariamųjų.

“Jei byloje nėra duomenų, kad žmogui yra įteiktas pranešimas, tai yra, kad jis žino, kur vyks posėdis teisminis, kad vyks tas teisminis nagrinėjimas, toje byloje, kurioje jis kaltinamas įvykdęs nusikaltimą, teismas negali iš esmės išnagrinėti bylos”, – aiškino R.Jurka.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras tikino, kad Medininkų bylos įtariamieji galėtų būti teisiami. Užbaigti ikiteisminį tyrimą nedalyvaujant besislapstantiems asmenims esą leidžia pernai priimtos įstatymų pataisos.

Pasak S.Šedbaro, pagal galiojančias teisinės pagalbos sutartis apie įtarimus užtektų informuoti tik įtariamojo neišduodančią šalį.

“Tos šalies institucija privalo užtikrinti savo piliečiui įteikimą. Mūsų pareiga yra informuoti ir mes traktuojame, kad savo pareigą atlikome ir ana šalis įsipareigojusi toliau veikti atitinkamai gavusi atitinkamą dokumentą”, – tvirtino parlamentaras.

K.Michailovą prokurorai siūlo įkalinti iki gyvos galvos.

Kaltinamasis 2007 metais buvo sulaikytas Latvijoje ir perduotas Lietuvai. Nuo to laiko K.Michailovas yra suimtas.

Nuosprendis buvusiam sovietų milicijos specialaus būrio OMON pareigūnui Konstantinui Michailovui, kaltinamam dalyvavus Medininkų žudynėse, bus skelbiamas gegužės 11 dieną.

Tai pirmadienį pranešė Vilniaus apygardos teismas, baigęs nagrinėti K.Michailovo bylą.

Byla teisme buvo nagrinėjama maždaug dvejus metus, o Generalinė prokuratūra ją tyrė apie 18 metų. Per visą bylos tyrimo laiką ir jos nagrinėjimą teisme kaltinamasis su gynėju parašė šūsnius skundų, tačiau aukštesnės instancijos teismai juos pripažindavo nepagrįstais. Bylą prašyta nutraukti dėl senaties, grąžinti tirti prokurorams.

K.Michailovas, kurį prokurorai siūlo nuteisti kalėti iki gyvos galvos, bus pirmasis iš bylos kaltinamųjų, kuriam Lietuva paskelbė nuosprendį. Kitų įtariamųjų Rusija neišduoda.

Pirmadienį itin sunkiais nusikaltimais kaltinamam Latvijos piliečiui teismas suteikė paskutiniojo žodžio teisę.

Kaltinamasis, kuris anksčiau turėjo Nikulino pavardę, kalbos pradžioje sakė norintis, kad visi jo bylą stebintys ir joje dalyvaujantys asmenys galvotų savo galva ir remtųsi savo logika.

“Daugeliui žmonių nėra žinomos bylos aplinkybės, tačiau jie nusiteikę iš anksto – esą čia teisiamas kraujo ištroškęs specialiųjų tarnybų žudikas”, – sakė K.Michailovas. Jis, kaip ir per visą procesą, kartojo esąs nesusijęs su Lietuvos pareigūnų žudynėmis ir teigė, kad nėra surinkta įrodymų jo kaltei pagrįsti.

K.Michailovas taip pat piktinosi žiniasklaida, sakydamas, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, jis be teismo nuosprendžio viešai vadintas žudiku.

Kaltinamasis teigė, kad jį tardė Policijos departamente be advokato, vertė pripažinti kaltę ir gąsdino, jog, jeigu teismas paleis, būsiąs nužudytas. “Ir čia demokratinė valstybė…” – kalbėjo K.Michailovas.

Buvęs omonininkas tikino nesulaužysiąs savo valstybei duotos priesaikos ir visi esą žino, kad juo galima pasikliauti. Jis darė prielaidas, kad Medininkų pareigūnus galėjo nužudyti Vilniuje dislokuoti omonininkai.

K.Michailovas kelis kartus išreiškė gilią užuojautą salėje esantiems nužudytųjų artimiesiems ir teigė suprantąs, ką jiems teko išgyventi prieš 20 metų.

”Dievas mato – aš sakau tiesą”, – sakė K.Michailovas. Jis taip pat papasakojo istoriją, kaip jaunystėje dirbo fizinio lavinimo mokytoju vaikų darželyje ir labai rūpinosi kartu su kitais vaikais sportuoti negalinčia mergaite.

Nužudyto muitininko Stanislovo Orlavičiaus našlė Genovaitė Orlavičienė po posėdžio žurnalistams sakė, jog tikėjosi teisiamojo prisipažinimo.

Tuo tarpu nužudytojo dukrą Jolantą Orlavičiūtę papiktino teismo salėje sėdėjusi, jos žodžiais, “,Michailovo palaikymo komanda”. Esą teisiamasis su jais bendraudavo gestais ir šypsenomis.

“Nejauku buvo” , – žurnalistams prasitarė moteris.

Prieš suteikdamas paskutinįjį žodį, teismas dar trims mėnesiams pratęsė suėmimo terminą K.Michailovui.

Teismas atsižvelgė į tai, kad už nusikaltimus jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos, užsienietis anksčiau teistas du kartus, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, su Lietuva nesieja jokie socialiniai ryšiai, stengdamasis išvengti griežtos bausmės, gali bėgti ir slėptis.

Anksčiau kalbėjęs kaltinamojo advokatas teigė, kad K.Michailovas prie nusikaltimo nėra prisidėjęs ir kėlė abejones dėl liudytojų parodymų.

“Mes bandome rasti tai, ko nėra”, – tvirtino K.Michailovo advokatas Arūnas Marcinkevičius.

Jis teigė, kad dvejus metu vykstantis teismo procesas yra beviltiškas, ir esą nuo teismo verdikto priklausys, ar žmonės Lietuvoje galės jaustis saugiai. A.Marcinkevičiaus teigimu, procesas yra pagrįstas vienos institucijos – Generalinės prokuratūros, asmeninėmis ambicijomis.

Be to, advokatas abejojo liudytojų parodymais, ypač įslaptintų liudytojų teiginiais – jie neva yra neaiškūs, netikslūs.

“(Apie K.Michailovą – BNS) liudytojas niekada nieko konkretaus nėra parodęs ir negali parodyti, nes, pirma, mūsų ginamasis nėra susijęs su šiuo baisiu nusikaltimu (..) Antra, ir dėl to, kad jis pats ten nebuvo”, – kalbėdamas apie vieną įslaptintų liudytojų tvirtino A.Marcinkevičius.

Generalinės prokuratūros prokurorai K.Michailovą pasiūlė įkalinti iki gyvos galvos. Jie teigė surinkę pakankamai duomenų, kad K.Michailovas dalyvavo 1991 metais žudant septynis Lietuvos pareigūnus, kurie saugojo neseniai nepriklausomybę atkūrusios valstybės sieną.

Iš K.Michailovo taip pat siekiama priteisti Lietuvos valstybei daugiau nei 3 mln. litų žalą, kuri susidarė dėl išmokų nukentėjusiems, Muitinės departamento nuostolių, paminklo statybos ir kitų išlaidų.

Anot prokurorų, 1991 metų liepos 31-osios ankstų rytą kraupią žmogžudystę įvykdė trijų Rygos OMON pareigūnų grupė, kurioje buvo K.Michailovas, Andrejus Laktionovas ir Aleksandras Ryžovas. Jiems įvykdyti nusikaltimą liepė jų vadas Česlavas Mlynikas.

K.Michailovas, anot prokuratūros, sutiko ir susitarė su A.Laktionovu ir A.Ryžovu įvykdyti įsakymą ir apie 24 val. išvyko į Medininkus. Jie turėjo maišą, kuriame galimai buvo “Kalašnokovo” automatas. Juos vežė kitas OMON pareigūnas Tadeušas Gudanecas ir dar vienas Vilniaus OMON pareigūnas.

Pasak prokuroro, T.Gudanecas vežė rygiečius iki kelio Vilnius-Minskas 25 kilometro ir likus 800 metrų iki Medininkų jam buvo liepta sustoti ir išleisti rygiečius, jų laukti.

Liudytojų parodymais remiantis, teisėsaugininko teigimu, Medininkų postą užpuolę asmenys į įvykio vietą atėjo pėsčiomis, dėvėjo vasarinę lauko uniformą.

T.Gudanecas tvirtino, jog jam buvo liepta išgirdus šūvus važiuoti į Vilnių. Pradėjus švisti prie jų dideliu greičiu privažiavo automobilis, kuris, kaip teigė prokuroras, buvo pagrobtas iš nužudytųjų Medininkuose kelių policininkų.

Iš jo iššoko Rygos OMON pareigūnai, įmetė maišą, kurį buvo pasiėmę su savimi, ir sėdo į juos atvežusią mašiną. Dideliu greičiu, vairuojant vienam rygiečių, jie kitu keliu grįžo į sostinę.

K.Michailovas tikino, kad nei jam, nei A.Laktionovui, nei A.Ryžovui tokios užduoties niekas nebūtų patikėjęs.

K.Michailovas 2007 metais buvo sulaikytas Latvijoje ir perduotas Lietuvai. Kitus įtariamuosius Rusija atsisako išduoti.

Per užpuolimą nužudyti Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinės “Aras” policininkai Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, Policijos departamento Kelių policijos valdybos policininkai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriai Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius.

Sunkai sužeistas Vilniaus muitinės inspektoriaus Ričardas Rabavičiaus mirė rugpjūčio 2-ąją. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas buvęs muitininkas Tomas Šernas.

Dėl Medininkų žudynių buvusį sovietų milicijos specialaus būrio OMON pareigūną Konstantiną Michailovą prokurorai ketvirtadienį pasiūlė įkalinti iki gyvos galvos.

Tokią bausmę Generalinės prokuratūros prokurorai Latvijos piliečiui, kuris anksčiau turėjo Nikulino pavardę, pasiūlė Vilniaus apygardos teismo posėdyje. Jie sako surinkę pakankamai duomenų, kad K.Michailovas dalyvavo 1991 metais žudant septynis Lietuvos pareigūnus, kurie saugojo neseniai nepriklausomybę atkūrusios valstybės sieną.

“Už padarytą kvalifikuotą nužudymą (…) siūlome skirti pačią griežčiausią laisvės atėmimo bausmę”, – teisme sakė prokuroras Saulius Verseckas.

Iš K.Michailovo taip pat siekiama priteisti Lietuvos valstybei daugiau nei 3 mln. litų žalą, kuri susidarė dėl išmokų nukentėjusiems, Muitinės departamento nuostolių, paminklo statybos ir kitų išlaidų.

Anot prokurorų, 1991 metų liepos 31-osios ankstų rytą kraupią žmogžudystę įvykdė trijų Rygos OMON pareigūnų grupė, kurioje buvo K.Michailovas, Andrejus Laktionovas ir Aleksandras Ryžovas. Jiems įvykdyti nusikaltimą liepė jų vadas Česlavas Mlynikas.

Pats K.Michailovas kategoriškai neigia prisidėjęs prie žudynių.

Pasak prokuroro S.Versecko, K.Michailovas nusikaltimo naktį sulaikė Medininkuose budėjusius Kelių policijos pareigūnus.

“Jis yra nusikaltimo bendravykdytojas. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes mes manome, kad būtent jis užpuolė Medininkų muitinės poste budėjusius Kelių policijos pareigūnus Juozą Janonį ir Algirdą Kazlauską. Į Janonį buvo šaudoma iš pistoleto, jis buvo mirtinai sužeistas tais veiksmais”, – žurnalistams po teismo posėdžio sakė S.Verseckas.

Pasak prokuroro, K.Michailovas buvo aktyvus sulaikant ir atvedant minėtus pareigūnus į vagonėlį. Dėl kokių nors veiksmų vagonėlyje jis nekaltinamas.

Teismo posėdyje S.Verseckas kalbėjo, kad K.Michailovui bausmė iki gyvos galvos turėtų būti skirta, nes jis tiesiogiai dalyvavo atimant Lietuvos pasieniečių gyvybes – tai yra labai sunkus nusikaltimus, padaręs ypatingą žalą visuomenei.

Be to, prokuroras pabrėžė, kad K.Michailovo ir jo bendrininkų padarytas nusikaltimas buvo iš anksto kruopščiai apgalvotas, jam parinkti ginklai, apgalvotas pėdsakų paslėpimo planas, įvykdymo mechanizmas.

Teisėsaugininkas tvirtino, kad žudikai veikė šaltakraujiškai, suderintai, turėdami konkretų tikslą nužudyti pareigūnus, nors pats K.Michailovas, anot S.Versecko, taip ir neatskleidė nusikaltimo motyvų ir tikslų.

” (…) galima vienareiškmiškai tvirtinti, kad (nusikaltimas – BNS) buvo nukreiptas ne kaip į privačius asmenis, bet kaip į Lietuvos Respublikos pareigūnus”, – tvirtino prokuroras.

K.Michailovas 2007 metais buvo sulaikytas Latvijoje ir perduotas Lietuvai. Kitus įtariamuosius Rusija išduoti.

Užpuolimo metu buvo nužudyti Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinės “Aras” policininkai Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, Policijos departamento Kelių policijos valdybos policininkai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriai Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius.

Sunkai sužeistas Vilniaus muitinės inspektoriaus Ričardas Rabavičiaus mirė rugpjūčio 2-ąją. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas buvęs muitininkas Tomas Šernas.

Generalinė prokuratūra neatmeta galimybės pakeisti nusikaltimų kvalifikaciją Medininkų žudynių byloje, teigia Generalinės prokuratūros prokuroras Algimantas Kliunka.

Šiuo metu teisme nagrinėjamoje byloje, vienintelis kaltinamasis yra Konstantinas Michailovas. Jam kaltinimai pateikti dėl daugelio žmonių nužudymo, kai jie vykdė tarnybos pareigas. Šiam nusikaltimui nustatytas 20 metų senaties terminas, kuris gali sueiti jau kitąmet.

Kai kurie teisininkai ir politikai ragina perkvalifikuoti minėtus kaltinimus į nusikaltimus žmoniškumui, kuriems senaties terminas netaikomas.

“Dar atviras ir svarstytinas klausimas dėl kitokios nusikaltimo kvalifikacijos, kur senaties terminai netaikomi. Tai priklausys nuo visų byloje surinktų duomenų patikrinimo ir įvertinimo”, – tragedijos 19-ųjų metinių išvakarėse naujienų portalo delfi.lt konferencijoje sakė prokuroras A.Kliunka.

1991-ųjų liepos 31-osios rytą per žiaurų omonininkų išpuolį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nužudyti septyni neseniai nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos pareigūnai.