Šimtatūkstantinės protestuotojų minios Maskvoje, judėjimai regionuose bei interneto erdvėje Rusijai žada neramius metus. Tačiau nusikratyti valdžios įsikabinusių lyderių rusams nebus lengva.

Baltomis juostomis pasidabinę protestuotojai masinėmis eitynėmis užbaigė praėjusius metus ir tokiomis pačiomis nuotaikomis pradėjo naujuosius. Dar didesnį šurmulį jie ketina sukelti prieš kovo pradžioje vyksiančius prezidento rinkimus. Ši Rusijoje netikėtai prasidėjusi masinių protestų banga jau vadinama dar viena spalvotąja revoliucija, kurią Rusijoje šį kartą simbolizuoja balta spalva.
Bet ar tai reiškia, jog “mums su Putinu ne pakeliui” skanduojantys rusai pasieks, kad šalyje pasikeistų ir valdžios niekam užleisti nenorintys lyderiai, ir žmonėms įgrisusi santvarka?
Analitikų vertinimu, tai nebus drastiška revoliucija – kardinalios permainos neprasidėjo nė po vienos spalvotosios revoliucijos. Tačiau be rezultatų baltoji revoliucija irgi neliks, o tai, kas šiuo metu dedasi Rusijoje, jau primena pagal panašų scenarijų dėl suklastotų rinkimų rezultatų vykusius protestus Serbijoje 2000-aisiais, Gruzijoje 2003-iaisiais, Ukrainoje 2004-aisiais, Kirgizijoje 2005-aisiais. Po visų jų vyko didesnės ar mažesnės permainos, nors žodis “mažesnės” šiuo atveju tinka labiau.
Rusijoje kilę protestai, nors viso pasaulio spaudoje vadinami masiniais, kvapą gniaužiančiais ir stulbinančiais, nėra tokie jau didžiuliai. Tiesa, 100 tūkst. Maskvoje susirinkusių žmonių – nemaža minia, tačiau prisiminkime, kad prieš du dešimtmečius Vilniuje prieš sovietų valdžią protestavo per 300 tūkst. lietuvių.
Vis dėlto nepaneigsi – Rusijoje tokia minia prieš Vladimiro Putino valdžią neprotestavo dar nė karto. Regis, todėl V.Putinui teks jei ne atsisakyti valdžios, tai bent šiek tiek pamaloninti ir apraminti gyventojus tikromis ar tariamomis reformomis. Jis pripažįsta ir pats esąs “šiek tiek” nustebęs dėl kilusio rusų nepasitenkinimo, nors bando sumenkinti protestų dalyvius, apkaltinti juos parsidavėliškumu Vakarams, kvailumu arba pareikšti, kad protestuoja tik nuobodžiaujantys turčių vaikai.

Kodėl trūko kantrybė

V.Putinui nerimauti tikrai yra pagrindo. Juk visi ankstesni opozicijos bandymai maištauti buvo kur kas menkesni, o Kremlius juos bemat numalšindavo, po kiekvieno pasispardymo įvesdamas dar daugiau suvaržymų ir “drausmės”.
Pavyzdžiui, tuomet, kai Ukrainoje vyko vadinamoji oranžinė revoliucija, šioks toks opozicijos pagyvėjimas buvo juntamas ir Rusijoje – aktyvistai reikalavo bent šiek tiek modernizuoti politinę sistemą. Tačiau V.Putinas sistemą geležine ranka “modernizavo” savaip: 2005-aisiais Rusijoje atsirado daugybė naujų institucijų, organizacijų ir šūkių, kurių visuma vis labiau priminė totalitarinį režimą. Atsirado ir naujų, Kremlių be paliovos liaupsinančių televizijos kanalų: “Russia Today”, pravoslaviškas “Spas” bei karinis “Zvezda”.
Į tuomečių naujovių sąrašą galima įtraukti ir vadinamąjį Visuomeninį kabinetą ar lapkričio 4-osios paskelbimą nacionaline diena. Galiausiai viską taikliai apibendrino V.Putino ideologas Vladislavas Surkovas, pavadindamas Rusiją “suverenia demokratija”.
Nuo tada, kai buvo įvestas šis keistokas putininio režimo pavadinimas, opozicijos pastangos ką nors keisti tapo visiškai bevaisės. Užtat V.Putinas pasijuto visiškai atsipalaidavęs ir nebeabejojo, kad Rusijai, pasikeisdamas su dabartiniu prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, vadovaus kone amžinai.
Ukrainos politologas Andreas Umlandas įsitikinęs, kad kaip tik tas ramumas ir buvo didžiausia V.Putino klaida. Šio ir kitų politologų nuomone, pernykščių rinkimų rezultatai buvo tik pretekstas, o iš tiesų rusus protestuoti privertė stiprėjantis įniršis dėl vis didesnių suvaržymų ir ypač – dėl visas ribas peržengusios korupcijos.
“Kurdamas Rusijos valdymo sistemą, V.Putinas padarė kelias esmines strategines ir taktines klaidas. Jei būtų buvęs apdairesnis ir gudresnis, rusai ramūs būtų likę kur kas ilgiau”, – aiškina A.Umlandas.
Jo manymu, V.Putinas labiausiai prašovė būtent dėl atsainaus požiūrio į korupciją, išsikerojusią visose posovietinės Rusijos gyvenimo srityse. A.Umlandas pabrėžia, kad tuo rusiškasis modelis labiausiai ir skiriasi nuo kitų diktatūrų – Pietų Korėjos, Taivano ar Singapūro, kur postai perkami ar reikalai tvarkomi sumokant besąlyginiu lojalumu, o ne šlamančiaisiais.
“Jei jau kuri diktatūrą, negalima leisti kitiems valdžios vertikalėje esantiems tarnautojams kyšininkauti – tai mažina aukščiausio lyderio autoritetą, kelia chaosą, siutina gyventojus”, – aiškina politologas, kuris nesuvokia, kaip V.Putinas leido korupcijai išplisti taip plačiai ir įsišaknyti net specialiosiose tarnybose. Matyt, ne veltui vienas Rusijos žurnalistas, pradėjęs rašyti tinklaraštį apie baltąją revoliuciją, pasirinko pseudonimą Aleksej Navalnyj (rus. “navalnyj” – netikras).
Belieka palaukti ir sužinoti, ar mėginimai atskleisti Rusijos valdymo sistemos ydas, priartėti prie tikrosios demokratijos ir priversti Kremlių skaitytis su žmonių nuomone gali būti sėkmingi. Tam šimtatūkstantinės minios nepakaks: reikalingi ir nauji, charizmatiški lyderiai, ir senųjų antivakarietiškų bei imperinių nuostatų pasikeitimas, o kol kas Rusijoje tuo dar toli gražu nekvepia.

Nors paprastai klausiama, kas geriau, bet Rusijos atžvilgiu tikslesnis klausimas – kas blogiau: D.Medvedevas pasirodė esąs modernesnis ir demokratiškesnis už V.Putiną tik savo retorika, o iš šio vakarietiškų permainų nė nesitikima. Ir tokios prognozės – dvylikai metų.

„Kuo skiriasi rinkimų sistema JAV ir Rusijoje? JAV žinomos taisyklės, bet nežinomas rezultatas. Rusijoje – atvirkščiai: taisyklės neaiškios, o nugalėtojai žinomi“, – Seimo Užsienio reikalų komiteto nariui buvusiam diplomatui Petrui Auštrevičiui Rusijos prezidento posto dalybos primena seną anekdotą.
Iš tiesų anekdotiška: prezidento rinkimai Rusijoje – tik kitąmet kovą, o nugalėtojas jau yra. Galbūt net trims kadencijoms, iki 2024-ųjų, kai Vladimirui Putinui bus septyniasdešimt.
Prieš dešimt dienų valdančiosios „Vieningosios Rusijos“ partijos suvažiavime suvaidintas šou, kai dabartinis premjeras V.Putinas pasiūlė dabartiniam prezidentui Dmitrijui Medvedevui būti partijos sąrašo vedliu, o šis – savo pirmtakui V.Putinui – susigrąžinti prezidento postą, Rusijos žmonių neturėjo per daug nustebinti. Rusijos Levados analitinio sociologinio centro apklausose net 41 proc. respondentų neabejojo, kad V.Putinas grįš į pirmojo asmens Rusijoje postą.
Rusijoje reakcija dvejopa: oficialūs sluoksniai ir kontroliuojama televizija demonstruoja pabrėžtiną optimizmą, o internete vyrauja juodas pesimizmas. Antra vertus, de facto iš pirmojo asmens posto V.Putinas nė nebuvo pasitraukęs. Kol Vakarai bandė prisijaukinti demokratiškesnį atrodžiusį D.Medvedevą, tik 12 proc. rusų manė, kad jis turi realią valdžią. 27 proc. buvo įsitikinę, kad iš tikrųjų valdo V.Putinas.
Tad Rusijai Vladimiro Amžinojo, kaip jį pavadino „Wall Street Journal“, sugrįžimas nėra didelė sensacija, nors tai ir nuvylė tuos, kurie su D.Medvedevu siejo Rusijos demokratėjimo viltis. Tačiau tai, kaip D.Medvedevas atsisakė ambicijų išlaikyti postą – net nepaaiškindamas kodėl, tik įrodė, kad jis tebuvo V.Putino tampoma marionetė, į kurią Vakarai dėjo nepamatuotai daug vilčių.
Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius pareiškė, kad Lietuvai rusiškos valdžios dalybos – nieko naujo. O jei kas Berlyne, Briuselyje ar net Vašingtone turėjo kokių nors iliuzijų dėl galimybės matyti modernizacijos keliu einančią Rusiją, tai jų nebeliko. Visos santykių atnaujinimo su Rusija strategijos turėtų būti padėtos į stalčių su užrašu: „Pasibaigusios naivios svajonės“.

Rusijos ir Lietuvos santykiuose – stagnacija
Ekspertai neprognozuoja, kad po V.Putino sugrįžimo Lietuvos ir Rusijos santykiai atšals, tačiau taip mano dėl vienintelės priežasties – jie ir dabar šalti. „D.Medvedevo prezidentavimo laikotarpiu Rusijos ir Lietuvos dvišaliuose santykiuose nebuvo jokių esminių pokyčių. Darbinis bendradarbiavimas vyksta, bet jau ilgą laiką nėra nei dvišalių aukšto lygio vizitų, nei veiksmų, kurie parodytų, kad kažkas galėtų pasikeisti, – pastarasis laikotarpis keistai apatiškai ramus. Ko gero, šiandien Rusijai nesame pirmaeilės svarbos valstybė“, – konstatuoja P.Auštrevičius.
Buvęs diplomatas mano, kad vienpusis Lietuvos veržimasis į draugystę su Rusija nieko nebūtų davęs: skirtingas požiūris į istoriją, kai kuriuos kitus klausimus neleidžia tikėtis didelio proveržio. Tačiau kaimyninių santykių įšaldymas taip pat nepriimtinas. Ką galėjome padaryti, pavyzdžiui, kad bent jau būtų įvykęs Lietuvos prezidentės vizitas į Maskvą?

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/40
2011 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Nors paprastai klausiama, kas geriau, bet Rusijos atžvilgiu tikslesnis klausimas – kas blogiau: D.Medvedevas pasirodė esąs modernesnis ir demokratiškesnis už V.Putiną tik savo retorika, o iš šio vakarietiškų permainų nė nesitikima. Ir tokios prognozės – dvylikai metų.

„Kuo skiriasi rinkimų sistema JAV ir Rusijoje? JAV žinomos taisyklės, bet nežinomas rezultatas. Rusijoje – atvirkščiai: taisyklės neaiškios, o nugalėtojai žinomi“, – Seimo Užsienio reikalų komiteto nariui buvusiam diplomatui Petrui Auštrevičiui Rusijos prezidento posto dalybos primena seną anekdotą.
Iš tiesų anekdotiška: prezidento rinkimai Rusijoje – tik kitąmet kovą, o nugalėtojas jau yra. Galbūt net trims kadencijoms, iki 2024-ųjų, kai Vladimirui Putinui bus septyniasdešimt.
Prieš dešimt dienų valdančiosios „Vieningosios Rusijos“ partijos suvažiavime suvaidintas šou, kai dabartinis premjeras V.Putinas pasiūlė kandidatuoti dabartiniam prezidentui Dmitrijui Medvedevui, o šis – savo pirmtakui V.Putinui, Rusijos žmonių neturėjo per daug nustebinti. Rusijos Levados analitinio sociologinio centro apklausose net 41 proc. respondentų neabejojo, kad V.Putinas grįš į pirmojo asmens Rusijoje postą.
Rusijoje reakcija dvejopa: oficialūs sluoksniai ir kontroliuojama televizija demonstruoja pabrėžtiną optimizmą, o internete vyrauja juodas pesimizmas. Antra vertus, de facto iš pirmojo asmens posto V.Putinas nė nebuvo pasitraukęs. Kol Vakarai bandė prisijaukinti demokratiškesnį atrodžiusį D.Medvedevą, tik 12 proc. rusų manė, kad jis turi realią valdžią. 27 proc. buvo įsitikinę, kad iš tikrųjų valdo V.Putinas.
Tad Rusijai Vladimiro Amžinojo, kaip jį pavadino „Wall Street Journal“, sugrįžimas nėra didelė sensacija, nors tai ir nuvylė tuos, kurie su D.Medvedevu siejo Rusijos demokratėjimo viltis. Tačiau tai, kaip D.Medvedevas atsisakė ambicijų išlaikyti postą – net nepaaiškindamas kodėl, tik įrodė, kad jis tebuvo V.Putino tampoma marionetė, į kurią Vakarai dėjo nepamatuotai daug vilčių.
Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius pareiškė, kad Lietuvai rusiškos valdžios dalybos – nieko naujo. O jei kas Berlyne, Briuselyje ar net Vašingtone turėjo kokių nors iliuzijų dėl galimybės matyti modernizacijos keliu einančią Rusiją, tai jų nebeliko. Visos santykių atnaujinimo su Rusija strategijos turėtų būti padėtos į stalčių su užrašu: „Pasibaigusios naivios svajonės“.

Rusijos ir Lietuvos santykiuose – stagnacija
Ekspertai neprognozuoja, kad po V.Putino sugrįžimo Lietuvos ir Rusijos santykiai atšals, tačiau taip mano dėl vienintelės priežasties – jie ir dabar šalti. „D.Medvedevo prezidentavimo laikotarpiu Rusijos ir Lietuvos dvišaliuose santykiuose nebuvo jokių esminių pokyčių. Darbinis bendradarbiavimas vyksta, bet jau ilgą laiką nėra nei dvišalių aukšto lygio vizitų, nei veiksmų, kurie parodytų, kad kažkas galėtų pasikeisti, – pastarasis laikotarpis keistai apatiškai ramus. Ko gero, šiandien Rusijai nesame pirmaeilės svarbos valstybė“, – konstatuoja P.Auštrevičius.
Buvęs diplomatas mano, kad vienpusis Lietuvos veržimasis į draugystę su Rusija nieko nebūtų davęs: skirtingas požiūris į istoriją, kai kuriuos kitus klausimus neleidžia tikėtis didelio proveržio. Tačiau kaimyninių santykių įšaldymas taip pat nepriimtinas. Ką galėjome padaryti, pavyzdžiui, kad bent jau būtų įvykęs Lietuvos prezidentės vizitas į Maskvą?
Žinoma, visi supranta, kad Lietuvos prezidentės pakvietimas atvykti, nenurodant konkrečios datos, o pasakant – jai patogiu laiku, de facto nėra oficialus kvietimas. Tačiau, P.Auštrevičiaus manymu, Lietuva diplomatiniais kanalais galėjo jį priminti, ir gal jis būtų virtęs realybe. „Toks vizitas būtų žingsnis į priekį dvišaliuose santykiuose. Štai pasirašymo laukia nemažai dvišalių sutarčių. O visi žino, ką Rusijoje reiškia vadovaujančios asmenybės: jei duos kokį pavedimą, reikalai sprendžiami, jei ne – žinome, kokia klampi Rusijoje biurokratija“, – primena pašnekovas.
Rusijos politikos ekspertas, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų dėstytojas dr. Arūnas Molis primena, kad prezidentu esant tiek V.Putinui, tiek D.Medvedevui Baltijos šalys turėjo vilčių normalizuoti santykius su Rusija bent praktiniais, tai yra ekonominiais, klausimais – susitarti dėl bendro istorijos traktavimo, siekti bendrų interesų energetikos, transporto, kultūros, laisvo asmenų judėjimo bei kitose srityse.
„Trumpalaikių laimėjimų būta, tačiau sistemiškai didesnės pažangos nepasiekta – Rusija taikė sankcijas, grasino, nesąžiningai elgėsi ir valdant “liberaliajam” D.Medvedevui. Todėl didelių pokyčių nesitikėčiau, nebent Rusija dar atviriau ir intensyviau bandytų naudotis mūsų priklausomybe energetikos, transporto, žemės ūkio produktų eksporto srityse“, – prognozuoja A.Molis.
Žinoma, kad santykiai taptų geresni, reikia abiejų pusių pastangų, o iš Rusijos, tai yra stipresnės pusės, eksperto manymu, jų nebuvo. Belieka pridurti – artimiausiu metu ir nebus.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/402011 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Scanpix

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas atmeta galimybę, kad ir jis, ir Vladimiras Putinas kels savo kandidatūras prezidento rinkimuose.

“Aš manau, kad tai sunku įsivaizduoti bent jau dėl vienos priežasties. Esmė ta, kad mes su Vladimiru Putinu ( ir su mano kolega, ir su senu draugu) vis dėlto daugiausia atstovaujame vienai ir tai pačiai politinei jėgai”, – pareiškė D.Medvedevas interviu leidiniui “Financial Times” po ką tik pasibaigusio 2011 metų Sankt Peterburge vykusio tarptautinio ekonomikos forumo.

“Šia prasme rungtyniavimas tarp mūsų gali pakenkti tiems uždaviniams ir tiems tikslams, kuriuos mes įgyvendinome pastaraisiais metais. Todėl tikriausiai tai būtų ne pats geriausias scenarijus mūsų šaliai ir konkrečiai situacijai”, – pabrėžė D.Medvedevas.

Kaip sakė valstybės vadovas, “atvira konkurencija – visada gerai”, bet tai ne tas atvejis, nes dalyvavimo rinkimuose “esmė – ne padėti plėtoti laisvos konkurencijos šūkį, o iškovoti pergalę”.

D.Medvedevas taip pat pabrėžė, kad tarp jo ir V.Putino nėra didelių nuomonių skirtumų. “Aš nemanau, kad tarp mūsų yra vis daugiau nesutarimų”, – sakė valstybės vadovas.

“Bet aš jau kalbėjau šia tema: ir aš, ir Vladimiras Vladimirovičius – mes vis dėlto skirtingi žmonės. Mūsų bendra mokykla – mes baigėme Sankt Peterburgo universiteto teisės fakultetą. Šia prasme apskritai mūsų pasaulėžiūra artima. Toliau mūsų buvo skirtingi gyvenimo keliai. Žinoma, kiekvienas žmogus turi savo įpročius, sampratas. Tikriausiai mes kažką skirtingai vertiname šiandien, pavyzdžiui, kokiais metodais pasiekti vienus ar kitus tikslus, bet aš manau, kad tai gerai, kad tai privalumas. Jeigu apskritai į visus klausimus žiūrėtume vienodai, jokio judėjimo nebūtų. Vis dėlto bet kuris judėjimas – tai vienokių ar kitokių prieštaravimų padarinys”, – sakė D.Medvedevas.

“Bet manyti, kad tarp mūsų gilėja kažkokia properša, man atrodo, visiškai neteisinga”, – pabrėžė prezidentas.

D.Medvedevas taip pat pažymėjo, kad nuo to laiko, kai jis tapo prezidentu, pasikeitė, tik kai kurie jo santykių su V.Putinu niuansai.

“Viena vertus, mūsų santykiai niekuo nepasikeitė, nes mes iš tikrųjų labai seniai pažįstame vienas kitą, ir pradėjome mes ne nuo santykių: kažkuris – pavaldinys, kažkuris – viršininkas. Mes su juo pradėjome iš visiškai lygių pozicijų. Ir jis, ir aš dirbome Leningrado tarybos pirmininko, o tada juo buvo buvęs Sankt Peterburgo meras (Anatolijus) Sobčiakas. O po to aš iš tikrųjų dirbau pas jį (Vladimirą Putiną) aparate, (Prezidento) administracijoje, o dabar Vladimiras Putinas dirba vyriausybės, kurią aš teikiau Valstybės Dūmai, pirmininku. Todėl šia prasme niekas nepasikeitė”, – sakė D.Medvedevas.

medvedevas21

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas sukritikavo prie Maskvos esančio Lytkarino valdžią už tai, kas prieš jo atvykimą “statė Potiomkino kaimus”.

“Vadovybės atvykimas – tai įprasta priežastis, kad miestui, gyvenvietei būtų suteikta tvarkinga išvaizda, tačiau tai neturi virsti “Potiomkino kaimais”. Aš kategoriškai nepritariu tam, kad prieš vadovų ir šalies prezidento atvykimą seni pastatai butų uždengiami tvoromis”, – sakė D.Medvedevas per susitikimą Lytkarino technologijų koledže su Maskvos srities profesinių techninių mokyklų studentais.

Jis pažymėjo, kad “nuo to niekam geriau nebus, o paprastus žmones tai tik suerzins”.

“Užuot viską gerai padarę, tvorų pristatė”, – pridūrė D.Medvedevas.

Per susitikimą prezidentas pažymėjo, kad internete trečiadienį atsirado daugybė publikacijų, jog Lytkarine prieš jo atvykimą pastatė tvoras ir ant apleistų pastatų užmetė statybinius tinklus.

Jis išreiškė viltį, kad pradėję dirbti koledžo studentai stengsis, kad jų miestas taptų gražesnis ir šiuolaikiškesnis.

Anksčiau buvo pranešta, kad D.Medvedevas netikėtai pakeitė lankymosi Lytkarine programą, norėdamas asmeniškai patikrinti, ar teisingi yra vietos gyventojų skundai internete apie apverktiną miesto būklę.

Valstybės vadovas buvo labai nepatenkintas tuo, ką pamatė.

medvedev-1

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pranešė antradienį išsiuntęs didžiausių pasaulio valstybių lyderiams siūlymų, kaip saugiai plėtoti atominę energetiką.

“Šiandien išsiunčiau didžiausių valstybių lyderiams, mūsų draugams ir partneriams nepriklausomų Valstybių Sandraugoje, žinoma, Ukrainai siūlymų, kuriais siekiama reikiamai užtikrinti branduolinės energetikos plėtotę pasaulyje, drauge užkirsti kelią pasauliniams katastrofiškiems padariniams”, – sakė D.Medvedevas ceremonijoje, skirtoje 25-osioms metinėms, kai įvyko avarija Černobylio atominėje elektrinėje.

Valstybės vadovas pabrėžė, kad “matyt, mums reikės pamąstyti, kaip parengti naujas tarptautines konvencijas”.

“Niekas kol kas nepasiūlė kitų energijos šaltinių, kurie galėtų pakeisti branduolinę energetiką . Matyt, to ir nereikia. Svarbiausia, kad mes suvoktume, su kokia jėga turi reikalą žmonija, ir kad mūsų sprendimai atitiktų tuos iššūkius, kuriuos sukuria branduolinė energija”, – sakė D.Medvedevas.

Nuo tada, kai įvyko avarija Černobylio atominėje elektrinėje, pažymėjo prezidentas, buvo imtasi įvairių veiksmų, išmoktos sunkiausios pamokos ir priimti svarbūs reikalavimai.

“Tačiau pastarųjų laikotarpių tragedijos, ypač Japonijos tragedija – Fukušimos 1-ojoje elektrinėje – parodė, jog mes privalome dėti daugiau pastangų, kad branduolinė energetika būtų iš tikrųjų taiki ir spręstų tuos didelius uždavinius, kuriuos ji turi spręsti”, – sakė D.Medvedevas.

Todėl, mano Rusijos prezidentas, pasaulio šalys turi susitelkti ir parengti naują normatyvinį pagrindą , “kuris galios visos mūsų planetos mastu”.

UKRAINE-CHERNOBYL/

Rusijos ir Ukrainos prezidentai Dmitrijus Medvedevas ir Viktoras Janukovyčius dalyvavo būsimo paminklo Černobylio avarijos likviduotojams pirmojo akmens padėjimo ceremonijoje.

Pats monumentas turi būti pastatytas iki gruodžio 14 dienos, kai Ukrainoje minima Avarijos Černobylio AE likviduotojų atminimo diena. Kaip tik tą dieną 1986 metais SSRS vyriausybė paskelbė, kad avarija visiškai likviduota.

D.Medvedevas ir V.Janukovyčius per simbolinę ceremoniją atidengė būsimojo monumento pamatų akmenį. Jis yra miesto Černobylio parke, pasodintame didžiausios atominės technogeninės katastrofos 25-osioms metinėms.

Prie įėjimo į parką yra Trečiojo angelo skulptūrinė kompozicija pagal siužetą iš Apokalipsės. Prezidentai ją apžiūrėjo. Iš kitos atminimo akmens pusės yra memorialinis centras, esantis buvusio kino teatro pastate.

D.Medvedevas ir V.Janukovyčius taip pat apžiūrėjo interaktyviąją ekspoziciją “Metėlės žvaigždė”, skirtą avarijos Černobylio atominėje elektrinėje likviduotojams, kuri taip pat įeina į memorialinį centrą.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pavadino pasenusia politinę sistemą, sukurtą esant jo pirmtakui Vladimirui Putinui, ir pažymėjo, kad stabdantis pažangą valstybinis kapitalizmas artėja į pabaigą.

Interviu Kinijos centrinei televizijai D.Medvedevas, kuriam dabar 45 metai, pažymėjo, kad jau nesijaučia esąs labai jaunas, visą laiką mąsto apie ateitį ir rengiasi priimti “apgalvotą” sprendimą dėl antrojo laikotarpio.

Iki 2012 metų rinkimų liko mažiau nei metai.

“Pokyčiai pribrendo. Tas, kas nesikeičia, tas lieka praeityje”, – sakė D.Medvedevas interviu Kinijos centrinei televizijai.

Antradienį Rusijos lyderis išvyko į Kiniją dalyvauti sparčiai besivystančių šalių grupės BRIC ir Pietų Afrikos vadovų susitikime.

“Nė viena esamų konstrukcijų negali būti amžina. Tai, kas gerai buvo prieš 10 metų, jau negerai šiandien”, – sakė D.Medvedevas, kurį 2008 metas pasirinko įgaliojimų perėmėju palikęs Kremlių po aštuonerių prezidentavimo metų Vladimiras Putinas.

“Aš neatmetu galimybės, kad balotiruosiuosi naujam prezidento laikotarpiui”, – pranešė D.Medvedevas. – Sprendimas bus priimtas, ir jau gana netolimoje ateityje”.

Jis nepasakė, ar aptars iškėlimą su premjeru – vyresniu ir ,pagal apklausas, įtakingesniu bei populiaresniu partneriu. D.Medvedevas pažymėjo, jog ateities nežino niekas, ir priminė, kad nors tandemo nariai bendrauja “draugiškai”, jo formalus statusas aukštesnis.

“Mūsų pozicijos šiandien skirtingos, skirtingi vaidmenys: aš – šalies prezidentas, jos konstitucijos vykdymo garantas, valstybės vadovas. Prezidentas sudaro vyriausybę”, – sakė D.Medvedevas.

“Šitai, aišku, tai suteikė tam tikrų ypatumų ir mano santykiams su mano kolega. Kitaip ir negalėjo būti – lygiai taip pat, kai aš dirbau vyriausybėje, o prezidentas buvo Vladimiras Putinas”.

Opozicijos ir Vakarų kritikuojamos valdžios vertikalės kūrėjas taip pat mąsto apie prezidentavimą ir žadėjo apsvarstyti su D.Medvedevu, kuriam iš jų reikia kelti kandidatūrą.

Pastarasis dėkingas V.Putinui už savo politinę karjerą, bet ne kartą kritikavo susidariusios, jam esant, sistemos trūkumus.

D.Medvedevas pranešė, kad atsižvelgs į situaciją socialinėje srityje ir “politinių prioritetų išsidėstymą”.

Idėjiniai nesutarimai tandeme vis dažniau iškyla į viešumą, suteikdami daliai elito vilčių, kad bus atkurta politinis rungtyniavimas degraduojančioje rinkimų sistemoje.

Kai kas mano, kad atviras susipriešinimas rinkimuose būtų naudingas ir V.Putinui ir D.Medvedevui: nugalėtojas įgytų daugiau legitimumo, prieš pradedamas vykdyti pribrendusias skausmingas reformas, o tas, kuris pralaimės, galėtų suburti įtakingą opoziciją, pagyvindamas apmirusį partinį gyvenimą.

Politologai sako, kad D.Medvedevas asocijuojasi su liberalaus požiūrio rinkėjais, o V.Putinas – su konservatyvaus.

VALSTYBINIAM KAPITALIZMUI – NE

Per trejus metus D.Medvedevas mažai ką įgyvendino iš pažadėtų liberalių reformų, bet pateikia vis naujų siūlymų.

Kovo pabaigoje prezidentas paskelbė 10 tezių kaip pagerinti “labai blogą” investicinį klimatą, sustabdyti kapitalo bėgimą iš šalies ir pažaboti korupciją.

Vienas jo siūlymų buvo pašalinti pareigūnus iš valstybinių bendrovių direktorių tarybų – šį žingsnį kai kurie apžvalgininkai vertina kaip ataką, nukreiptą prieš artimiausią V.Putino aplinką, ir kaip egzaminą, iš kurio rezultatų būtų galima spręsti, koks yra tikrasis D.Medvedevo, mėginančio išeiti iš vyresniojo partnerio tandeme šešėlio, politinis svoris.

D.Medvedevas paskelbė ištikimybę “laisvajai rinkos ekonomikai” ir dar kartą pasakė, kad valdininkai “turi pasislinkti”, kad galėtų ateiti nepriklausomi vadovai.

“Tegu ateina nepriklausomi direktoriai, o ministrai tegu dėmesį sutelkia į savo uždavinius, tegu vadovauja ekonomikai, pramonei, socialinei sričiai, o ne kelnes zulina direktorių tarybose ir įvairiuose pasitarimuose”, – sakė jis.

Tai pareiškė prezidentas per pasitarimą Magnitogorske ir pareikalavo , kad valdininkai “patys atšauktų savo kandidatūras” jau iki metų vidurio.

Artimiausiais V.Putino bendražygis, vicepremjeras Igoris Sečinas, kurį Amerikos žurnalas “Forbes” įrašė viena eilute aukščiau nei D.Medvedevą įtakingiausių pasaulio žmonių sąraše, nelaukė vasaros. Kaip pranešė bendrovė “Rosneft”, pirmadienio vakarą I.Sečinas pasitraukė iš direktorių tarybos vadovo posto.

D.Medvedevas sakė, kad įsitvirtinęs politikos ir ūkininkavimo modelis, kuriam esant valdininkai pelningų ekonomikos sektorių kontrolę paėmė į savo rankas, iš pradžių padėjo stiprinti valstybės pagrindus ir sujungti “sugriaustas valstybės ekonominio komplekso dalis”.

Jo nuomone, šis etapas buvo būtinas, bet baigėsi.

“Mes nesirengiam kurti valstybinio kapitalizmo, tai ne mūsų pasirinkimas”, – sakė prezidentas.

Jis pridūrė, kad stebi “puikius laimėjimus”, kurių pasiekė Kinija modernizacijos srityje, ir tikisi perimti naudingą patyrimą.

Pasak D.Medvedevo, atnaujinti reikia ir ekonomiką, ir socialinį gyvenimą ir “neidealią” politinę sistemą: “Turi ateiti naujų žmonių, naujų politikų, turi ateiti naujų vadovų įmonėse”.

Premjeras Vladimiras Putinas nurodė vyriausybei pagalvoti, kaip įvykdyti neseniai pateiktą Kremliaus reikalavimą palengvinti verslui mokesčių naštą, smerkiamą prezidento Dmitrijaus Medvedevo, kurio 20 minučių kalboje ministrams partneris tandeme nepaminėjo nė karto.

Vyriausybės posėdyje pirmadienį premjeras nieko nepasakė apie kitą punktą iš “10 kovo tezių”, nukreiptą prieš prezidento valstybinį kapitalizmą, – kad valdininkai turi pasitraukti iš valstybinių bendrovių direktorių tarybų, žingsnį, kurį kai kurie apžvalgininkai vertina kaip ataką prieš artimiausią V.Putino aplinką artėjant 2011-2012 metų rinkimams.

D.Medvedevas kovo pabaigoje paragino Kabinetą kuo greičiau pagerinti “labai blogą” investicinį klimatą ir sugrąžinti į ankstesnį lygį atskaičiavimus socialiniams poreikiams, kuriuos padidino V.Putino vyriausybė, sumažėjus pajamoms iš žaliavų pasaulinės krizės metu.

V.Putinas kitą dieną skeptiškai į tai reagavo, įspėdamas, kad pirmiausia reikia surasti būdą padengti maždaug 28 mlrd. dolerių, numatytų socialiniams poreikiams priešrinkiminių metų biudžete. Tačiau po to premjeras įvykdė prezidento paliepimą.

“Pavedu Finansų ministerijai ir Ekonomikos plėtotės ministerijai pateikti konkrečius siūlymus, kaip sumažinti draudimo įmokas nuo 2012 metų sausio 1 dienos”, – sakė V.Putinas, nepatikslindamas terminų. D.Medvedevas sakė, kad laukia vyriausybės siūlymų iki birželio 1 dienos.

“Drauge negalima perkelti iždo naštos nuo ekonomikos ant piliečių pečių. Juo labiau mažinti išlaidas socialinėms programoms”, – pridūrė V.Putinas, kuris žada, pasikonsultavęs su D.Medvedevu, apsispręsti, ar balotiruosis 2012 metų prezidento rinkimuose.

V.Putino partija “Vieningoji Rusija” tikisi, jo padedama, išsaugoti vyravimą parlamente per gruodį vyksiančius rinkimus į Valstybės Dūmą, nors valdžios partijos populiarumas sumažėjo.

D.Medvedevas, kritikuojamas, kad nesugebėjo ištesėti daugelio reformų pažadų per trejus prezidentavimo metus, aiškino būtinybę išardyti valstybinio kapitalizmo modelį kapitalo bėgimu iš Rusijos, paspartėjusiu išvešėjus korupcijai, kuri “laiko už gerklės visą ekonomiką”.

Įsimintiname pasitarime Magnitogorske prezidentas taip pat liepė atsisakyti ministrų postų suderinimo bendrovių direktorių tarybose šakose, kurių veiklą jie reguliuoja pagal tarnybines pareigas.

Apžvalgininkai mano, kad sugebėjimas priversti V.Putino kabinetą įvykdyti šį reikalavimą bus lakmuso popierėlis D.Medvedevui, siekiančiam įgyti daugiau politinio svorio rinkėjų akyse ir administracinio – tarp verslo elitų, kurie renkasi, kam prisiekti 2012 metų prezidento rinkimuose.

V.Putinas, kuris rengiasi pateikti ataskaitą apie vyriausybės darbą klusnioje jo partijai Valstybės Dūmoje balandžio 20 dieną, dalyvaujant posėdyje žurnalistams apie valdininkų buvimą valstybinių bendrovių direktorių tarybose nekalbėjo.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas ketvirtadienį atsiliepė į išvakarėse nuskambėjusią iš prezidento Dmitrijaus Medvedevo lūpų idėją sumažinti mokesčių naštą verslui, įspėdamas, kad pirmiausia reikia surasti būdą padengti maždaug 28 mlrd. dolerių, numatytus socialiniams poreikiams tenkinti metų prieš rinkimus biudžete.

Artėjant prezidento rinkimams į paviršių iškyla keliančių neaiškumą nesutarimų valdančiajame tandeme. Kaip jų tęsinį stebėtojai nurodo D.Medvedevo paskelbtą trečiadienį Urale programą “10 priemonių”, kurios turi padėti pagerinti investicinį klimatą ir išardyti valstybinį kapitalizmą.

Prezidentas atsiliepė į versininkų, pradėjusių vėl nukreipinėti pajamas į šešėlį, kai vyriausybė, sumažėjus iždo pajamoms dėl ekonomikos krizės, nusprendė papildomai jas surinkti, padidindama rinkliavas iš verslo, murmėjimą.

Draudimo įmokų, pakeitusių bendrąjį socialinį mokestį, tarifas nuo 2011 išaugo nuo 26 iki 34 procentų, ir D.Medvedevas įsakė vyriausybei sugrąžinti ankstesnį tarifą nuo 2012 metų, kai šalyje vyks prezidento rinkimai, dėl kurių turi planų ir jis, ir V.Putinas.

Užkamšyti atsiradusias biudžeto spragas Kremlius ketina, rūpestingai tvarkydamas valstybės išlaidas ir didindamas verslo aktyvumą. Jis užsipuolė “labai blogą” investicinį klimatą ir pagrasino bausmėmis visiems, kas trukdys verslininkams.

Premjeras sakė prezidentui, kad ne viskas taip paprasta.

“Mes negalime nukelti naštą nuo verslo ir perkelti ją ant eilinių piliečių pečių”, – sakė V.Putinas per susitikimą su ministrais kitą dieną po prezidento kalbos.

“Čia tiesių, vienakrypčių sprendimų nėra”, – sakė jis, pripažindamas, kad “verslas turi dėl socialinių išmokų padidinimo didelių sunkumų”.

Jo vertinimu, sugrįžus prie ankstesnio socialinių mokesčių tarifo, šalies biudžetas praras 400-800 mlrd. rublių. Prezidento padėjėjas Arkadijus Dvorkovičius vakar prognozavo mažesni praradimą – 400-500 mlrd. rublių, aiškindamas, kad įplaukos turi būti mažesnės dėl pasitraukimo į šešėlį ir bankrutavimo.

Aukštas Finansų ministerijos pareigūnas sakė agentūrai “Reuters” ketvirtadienį, kad ministerija nagrinėja galimybę sumažinti socialinių mokesčių tarifą iki 28 proc., o milijardines biudžeto skyles siūlo užkamšyti tris ar keturis kartus išplėtus tarifo taikymo mastą. Jo vertinimu tokių atveju iždas neteks maždaug 600 mlrd. rublių.

KOSMETINIS PATAISYMAS

Be raginimo panaikinti “Putino mokesčius”, prezidentas liepė nutraukti praktiką, kai ministrų postai suderinami su bendrovių, kurių veiklą jie reguliuoja pagal tarnybą, portfeliais šių bendrovių direktorių tarybose. Apžvalgininkų nuomone, šis įsakymas tiesiai nukreiptas prieš vyresniojo partnerio tandeme artimus draugus ir netiesiogiai – prieš patį V.Putiną.

Šis pareiškimas nuskambėjo po keleto ankstesnių jų savitarpio įgėlimų ir kiek vėliau pareikšto griežto nepritarimo premjerui dėl Libijos, tada prezidentas dar kartą nurodė savo prerogatyvą užsienio politikoje.

Antradienį D.Medvedevas stojo kaip arbitras iš V.Putinui artimos aplinkos kilusių jėgos struktūrų vadovų ginče. Jis pasikvietė į pokalbį Generalinės prokuratūros ir Tyrimų komiteto vadovus, kurių susipriešinimas iškilo aikštėn, o tyrėjai mėgino apklausti generalinio prokuroro sūnų.

Stebėtojai čia įžvelgia “didelį žaidimą” tandeme dėl dominavimo elitams, o skeptikai svarsto, ar sugebės pats D.Medvedevas išeiti sausas iš vandens: valdininkai dažnai užsimena, kad priešinasi prezidento iniciatyvoms.

Aukštas pareigūnas, posėdžiaujantis stambių bendrovių, kuriose dalyvauja valstybė, direktorių tarybose, sakė agentūrai “Reuters” ketvirtadienį, kad D.Medvedevo įsakymai turės tik “kosmetinį” poveikį, o vyriausybė ir toliau duos nurodymus kontroliuojamoms bendrovėms net tada, jei ministrai pasitrauks iš direktorių tarybų.

medvedev30

Legendinė britų roko grupė “Deep Purple”, kurios koncertas trečiadienį rengiamas Maskvoje, išvakarėse svečiavosi pas Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą.

Valstybės vadovas – didelis “Deep Purple” gerbėjas – antradienio vakare pakvietė muzikantus į savo rezidenciją Gorkose. Rokeriai liko ištikimi savo stiliui ir pas prezidentą atvyko vilkėdami džinsus, marškinėlius ir palaidines, tiktai grupės solistas Ianas Gillanas (Janas Gilanas) buvo su švarku.

Laukdami prezidento, kuris tuo metu bendravo su Pentagono vadovu Robertu Gatesu (Robertu Geitsu), muzikantai apžiūrėjo kambaryje esančią audio aparatūrą, tarp kurių buvo keli reti magnetofonai.

Prieš sveikindamasis su svečiais D.Medvedevas, įeidamas į kambarį, trumpam visu garsu įjungė juostinį magnetofoną su “Deep Purple” daina. Muzikantai pasitiko muziką plojimais, o nepakeičiamas grupės būgnininkas Ianas Paice’as (Janas Peisas) padovanojo prezidentui savo būgno lazdeles.

D.Medvedevas pakvietė muzikantus pasivaišinti arbata ir pyragu, tačiau, sugavęs vieno muzikanto žvilgsnį, pažadėjo, kad “visiems žurnalistams išėjus, atneš ko nors daugiau”.

Prezidentas pažymėjo, kad jau 33 metus klausosi “Deep Purple” muzikos. “Kai pradėjau klausytis “Deep Purple”, žinoma, net negalėjau įsivaizduoti, kad štai taip su jumis sėdėsiu už šio stalo”, – prisipažino prezidentas.

depp purple23

Prezidentas padėkojo “Deep Purple” už jų kūrybą: “Jūs skiepijate tikrą muzikinę kultūrą, padedate jaunimui suprasti, kas yra rokas”.

Jis patikino muzikantus, kad Rusijoje jie turi “būrį ištikimiausių gerbėjų”, išlikusių dar nuo geležinės uždangos laikų.

Partijos “Teisingas reikalas” vienas pirmininkų Leonidas Gozmanas mano, kad premjero Vladimiro Putino ir prezidento Dmitrijaus Medvedevo skirtingi įvykių Libijoje vertinimai gali liudyti asmeninį judviejų susipriešinimą.

“Man atrodo, kad tai akivaizdus asmeninis judviejų susipriešinimas”, – sakė L.Gozmanas agentūrai “Interfax” komentuodamas D.Medvedevo pareiškimą, kad neleistina Vakarų karinius veiksmus prieš Libiją vadinti “kryžiaus žygiais”, kaip anksčiau pareiškė V.Putinas.

Pasak L.Gozmano, šią padėtį reikia vertinti plačiau.

“Akivaizdu, kad prezidentas ir premjeras daugeliu atžvilgiu simbolizuoja skirtingas Rusijos elito dalis, kurios skirtingai vertina ne tik tarptautinius, bet ir ekonominius, socialinius ir kitus klausimus”, – sakė jis.

L.Gozmanas taip pat pažymėjo, kad “bet kokiu atveju tarptautinė politika – vis dėlto prezidento prerogatyva”.

Politologai svarsto, ar skirtingi Rusijos lyderių pareiškimai rodo rimtus nesutarimus.

“Tai seniai vykstančio skilimo tandeme požymiai. Skirtinga terminologija, skirtingi požiūriai, taip pat ir ieškant sąjungininkų. Medvedevo sąjungininkas – Vakarai, kai Putinui Vakarai yra kažkas tokio, kas verčia suklusti”, – sakė pirmadienį agentūrai “Interfax” Ekonomikos aukštosios mokyklos Taikomosios politologijos fakulteto dekanas Markas Urnovas.

Pasak jo, JT Saugumo Tarybos rezoliucija priimta, iš esmės, Rusijai pritarus, nes ji susilaikė balsuojant. “Ir jeigu ne Putino tonas, Rusijos pozicija atrodytų nuoseklesnė”, – pridūrė jis.

Pasak kito politologo, Maskvos Carnegie (Karnegio) centrui priklausančio Andrejaus Riabovo, V.Putinas savo pareiškimu apie Libiją siekęs kelių tikslų.

“Viena vertus, pamėginta išdėstyti Rusijos elgesio motyvus, kurie jau aptarinėjami užsienio spaudoje. Iš jo (V.Putino) žodžių aiškiai matyti, kad šioje padėtyje Rusija nori išsaugoti plačią manevro erdvę, suprasdama, kad Vakarų šalių operacija gali užsitęsti, susidurti su kokiais nors keblumais, kaip, pavyzdžiui, Arabų Lygos ir Afrikos Sąjungos pozicijų pasikeitimais”, – aiškino A.Riabovas.

“Kita vertus, būtent Rusija su Kinija su kitomis nuolatinėmis Saugumo Tarybos narėmis nesutrukdė rezoliucijai dėl Libijos ir nenorėjo kurti neįveikiamų kliūčių Vakarų koalicijai Libijoje”, – sakė jis.

Anot jo, V.Putinas mėgina kiek kitaip pažvelgti į politinį Vakarų koalicijos veiksmų vertinimą.

“Griežti apibrėžimai, kuriuos premjeras taiko Vakarų šalių politikai, skirti palankesniam Rusijos įvaizdžiui trečiojo pasaulio šalyse”, – nurodė politologas.