Rugsėjo 20 d., ketvirtadienį, 14 val. vienoje Medininkų pilies donžono menių, vyks LR Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko medžioklės trofėjų kolekcijos pristatymas. Renginys įtrauktas į Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo Pirmininko, XII ir XIII vyriausybių Ministro Pirmininko, Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko 80-ųjų gimimo metinių minėjimo programą.

„2011 m. rugpjūčio mėn. Audronė Usonienė dovanojo Trakų istorijos muziejui LR Prezidento A. M. Brazausko kolekciją, – pasakoja Virgilijus Poviliūnas, Trakų istorijos muziejaus direktorius.– Kolekciją sudaro 92 medžioklės trofėjai ir 109 medžioklės peiliai. Anksčiau Prezidento dovanoti trofėjai yra eksponuojami Trakų salos pilyje. Atstačius Medininkų pilies donžoną, prasiplėtė Trakų istorijos muziejaus erdvės. Trečiame šio bokšto aukšte ir bus pastovi dovanotos kolekcijos ekspozicija“.

Kolekciją visuomenei pristatyti Medininkų pilyje buvo nuspręsta neatsitiktinai.

1995 metų žurnalo „Technikos žodis” pirmajame numeryje skaitome Prezidento A. M. Brazausko įžanginį žodį: „Sujaudino žinia, kad Amerikos lietuvių bendruomenė, paraginta Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos (ALIAS), vadovaujamos p. Alberto Kerelio, ėmėsi iniciatyvos atstatyti Medininkų pilies donžoną bei šiam reikalui surinkti reikiamas lėšas. Išrinkta Medininkų pilies atstatymo fondo valdyba (pirmininkas p. L. Maskaliūnas) ėmėsi kilnaus ir didelę prasmę turinčio uždavinio. Juk čia, šalia senosios Medininkų pilies, buvo žvėriškai nužudyti atsikuriančios Lietuvos Respublikos pareigūnai. Galima sakyti, kad jie savo krauju apšlakstė ir Medininkų pilies sienas, kurios ne kartą gynė Lietuvos valstybę nuo priešų. Pilies atstatymas būtų pats geriausias paminklas žuvusiems Medininkų pasienio poste. Palaikau Jūsų kilnią idėją ir visokeriopai ją remiu. Kartu su Jumis regiu Medininkų pilį atstatytą, prikeltą naujam gyvenimui”.

„Tuo metu nepavyko realizuoti pilies šiaurės rytų bokšto – donžono atstatymo. Daugelį metų keitėsi pilies šeimininkai ir jos atstatymu bei galimybe pritaikyti turizmui susirūpinta tik tuomet, kai 2004 m. beglobę pilį Lietuvos Respublikos kultūros ministerija valdyti pavedė Trakų istorijos muziejui. Buvo parengta pilies rekonstrukcijos programa ir 2010 m. jos atstatymui gauti aštuoni milijonai litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Pirmasis Medininkų pilies rekonstrukcijos etapas baigtas šiemet, rengiamos keturios ekspozicijų salės“, – sako V. Poviliūnas.

Pristatomoje medžioklės trofėjų kolekcijoje tarp kitų eksponatų bus galima pamatyti briedį, stirną, šerną, taurųjį elnią, mufloną, juodąjį lokį, kurtinį, fazaną, stumbrą, antilopes, karpotį, gemzę ir kt.; sužinoti, kad visaėdis, iki 150 kg sveriantis karpotis yra kiaulinių, porakanopių šeimos žinduolis ir gyvena Afrikos savanose, o gemzė priklauso ožkų pošeimiui. Ekspozicijoje pateikiama išsami informacija ne tik apie retesnius, bet apie visus eksponuojamus medžioklės trofėjus.

Medininkų pilies ekspozicija lankymui bus atidaryta rugsėjo 27 dieną.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas antradienį paragino medžiotojus susilaikyti nuo medžioklės, nes ledu pasidengęs sniegas miškuose žvėrims yra sunkiai išbrendamas.

“Labai gerai pagalvokite, gal garbinga susilaikyti nuo medžioklės, kai gyvūnams sunku ir pajudėti, kai stirnos ir kiti kanopiniai kruvinomis kojomis vos išklampoja per apledijusias pusnis? Neabejoju, Lietuvos medžiotojai ne tik miško šeimininkai ir puoselėtojai, bet ir girių džentelmenai”, – sakoma ministro kreipimesi.

Besikeičiant oro temperatūrai ant gausiai žemę nuklojusio sniego paviršiaus susidarė stora ir sunkiai pralaužiama ledo pluta, pasak ministro, sunkiai įveikiama net šernams.

G.Kazlausko teigimu, ledo pluta laukiniams gyvūnams nebeleidžia pasiekti maisto ir tampa sunkiai praeinamu barjeru visiems stambesniems žvėrims.

“Kviečiu visus gamtos mylėtojus, puoselėtojus, ypač gyvenančius arčiau miškų ir gerai pažįstančius kiekvieną miško takelį ateiti į pagalbą žvėrims”, – sako ministras.

+370 5 2058512

Apie šalies vilkų gausą, daromą žalą, nustatytus jų sumedžiojimo limitus, genetines savybes pastarąjį laiką kyla nemažai diskusijų. Šių gyvūnų populiacijos būklei, jos tendencijoms ir genetiniam grynumui išsiaiškinti Aplinkos ministerijos užsakymu buvo atlikti tyrimai. Juos vykdė Gamtos tyrimų centras.

Kaip sakė ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius, Lietuvoje vilkų populiacija stebima nuo 1934 metų. Dabar šiai rūšiai skiriama ypač daug dėmesio. Minėtieji tyrimai ir šiemet miškininkų atlikta vilkų apskaita rodo, kad šių gyvūnų populiacija šalyje didėja. Šių metų kovą Lietuvoje jų buvo ne mažiau kaip 270. Daugiausia vilkų užregistruota nuolat jų gausa pasižyminčiuose Švenčionių (34) ir Varėnos (27) rajonuose, po dešimt ir daugiau – Jurbarko, Kretingos, Šakių, Šiaulių, Tauragės ir Trakų rajonuose. Padaugėjo atvejų, kai šie gyvūnai gyvena didesnėmis grupėmis. Vilkų visai neužregistruota Ignalinos, Kėdainių, Prienų, Skuodo ir Zarasų rajonuose.

Mokslininkams apibendrinus tyrimo metu surinktą medžiagą paaiškėjo, kad vilkų medžioklė dabar pernelyg ribojama. Kadangi šių gyvūnų gausėja, jie padaro ir daugiau žalos gyvulių augintojams. Pernai tai sukėlė neigiamą visuomenės reakciją. Stabilizuoti optimalų vilkų populiacijos dydį, kaip rekomenduoja mokslininkai, padėtų didesnės sumedžiojimo kvotos ir ilgesni medžioklės terminai. Siūloma per būsimąjį medžioklės sezoną kvotą padidinti iki 50–60 vilkų. Tuose rajonuose, kur jie vasarą ir rudenį padaro daugiausia žalos gyvulių augintojams, mokslininkai pataria šių gyvūnų populiaciją reguliuoti ir ne medžioklės sezono metu – 2011 m. leisti iki sezono pradžios sumedžioti 10 vilkų. Šios priemonės taikytinos tol, kol nusistovės Lietuvai optimalus populiacijos dydis – apie 200 vilkų.

Genetiniai 20 vilkų imties tyrimai parodė, kad mūsų šalyje aptinkami keturių haplotipų (haplotipas – nedalomas genetinės medžiagos darinys, perduodamas palikuonims) vilkai. Plačiausiai paplitę trys iš šių haplotipų yra būdingi grynakraujams vilkams. Šiaurės, Vidurio ir Rytų Lietuvoje tarp vilkų yra paplitę ir du šuns haplotipai, priskiriami dratharų (medžioklinių šunų) veislei. Šie šunų haplotipai nustatyti 8 vilkams iš tirtų 20. Mokslininkai siūlo gerokai sumažinti šuns kraujo turinčių vilkų skaičių didinant sumedžiojimo kvotas tuose rajonuose, kur tokie vilkai yra paplitę.