“Dabar jūsų buto remontuoti negaliu, turiu kitų darbų – statau namą. Mėnesiuką teks palaukti. Man krizė baigėsi jau pernai”, – atšovė vilnietis statybininkas Edvardas, paklaustas, kada galėtų perdažyti buto sienas.
Tokį jau dvejus metus negirdėtą atsakymą statybininkų ieškantiems klientams šiuo metu tenka išgirsti vis dažniau. “Plytelių klojėjai dabar deficitas. Jų tikrai trūksta, tad šie specialistai užsiėmę mažiausiai tris savaites į priekį. Ir dažytojai labai apkrauti”, – patvirtina vidaus įrengimo darbus atliekančios statybininkų brigados “NT meistrai” atstovas Andrius Aleksejevas.
Žinoma, užsirašyti į eilę ir mėnesį laukti atvykstant meistro, kaip būdavo ekonominio pakilimo laikais, dar nereikia – paieškojus visada galima rasti statybininkų, galinčių pradėti dirbti kad ir po kelių dienų. Tačiau kvalifikuotiems, gerų rekomendacijų nestokojantiems meistrams šiuo metu darbų pakanka, tad jie jau pradeda rinktis ir nebesiima kiekvieno užsakymo.
“Labai daug žmonių skambina dėl įvairių smulkmenėlių – balkoną suremontuoti, sanitarinį mazgą pakeisti. Tokių labai dažnai net nesiimame, nes turime didesnių objektų”, – pripažįsta su keliais kolegomis pagal verslo liudijimą dirbantis Artūras Jermakovas.
Darbuotojų nenorą imtis smulkių remonto darbų pastebi ir įmonės “G&J Group” direktorius Giedrius Sapka. “Darbuotojai orientuojasi į didesnius darbus: jei žmogus paskambins ir paprašys iškloti tualetą plytelėms, darbuotojas nenorėsi pas jį eiti – jis rinksis užsakymą, kur plytelėmis reikia iškloti 100 kv. m plotą. Žinoma, per krizę neatmesdavome jokio darbo, net jei prašydavo tualetą paklijuoti – eidavome ir klijuodavome”, – pasakoja G.Sapka.
A.Aleksejevas džiaugiasi, kad šiandien padėtis statybos ir remonto rinkoje, palyginti su 2009–2010 m., smarkiai pagerėjusi ir užsakymų sulaukiama beveik dvigubai daugiau. Dažniausiai žmonės prašo išklijuoti patalpas plytelėmis, atlikti kapitalinį buto remontą arba pabaigti sunkmečiu sustojusius statybų darbus. “Per krizę savo eilės sulaukė visi klientai, kurie meistrų neprisišaukdavo bumo laikotarpiu: sunkmečiu buvo remontuojami visi seni butai, nes pakilimo metu mums labiau apsimokėdavo įrenginėti naujus. Dabar užsakymai pasidaliję per pusę: renovuojame ir senus butus, ir įrenginėjame naujus butus ar namus”, – paaiškina A.Jermakovas.
Kaune dirbantis G.Sapka taip pat pastebi, kad naujų butų su daline apdaila įrengimo darbų gerokai padaugėjo – tokių užsakymų per krizę pasitaikydavo itin retai.
Statybininkų gretas praretino emigracija
“Visa rinka atgijo, bet pagrindinė to priežastis gal ne tiek ekonomikos augimas, kiek darbo jėgos sumažėjimas”, – į emigracijos padarinius dėmesį atkreipia A.Aleksejevas, asmeniškai pajutęs konkurentų sumažėjimą.
Iš tiesų, krizė kaip reikiant apšienavo statybininkų gretas – dalis jų emigravo, o dalis praradę darbą turėjo persikvalifikuoti. “Iš dešimties darbuotojų kokie du–keturi emigravo”, – antrina įmonės “G&J Group” direktorius G.Sapka.
Šią tendenciją pajuto ir Lietuvos architektai. “Didelė bėda dėl gerų statybininkų, nes jų Lietuvoje mažėja. Manau, kad didelė dalis gerų stalių, mūrininkų emigravo – tai su darbo užmokesčiu ir darbo pasiūla susijęs rezultatas. Dabar susirasti normalesnių specialistų gana sudėtinga”, – apgailestauja kaunietis architektas Rimas Adomaitis.
Jis pasakoja, kad su šia problema susidurta jau pavasarį, kai dėl keleto stambesnių statybos objektų buvo rengiami konkursai. “Rangovai sakė, kad pavasarį jau per vėlu konkursus skelbti: jeigu į juos būtų kreiptasi rudenį, dar viskas būtų buvę gerai”, – pokalbį su statybos bendrovių vadovais prisimena architektas.
Dėl šios priežasties statybų bendrovės jau pasinėrė į aktyvią kvalifikuotų specialistų paiešką, tačiau jų rasti ne taip lengva. “Mes nuolat ieškome specialistų, ypač plytelių klojėjų. Sudėtinga jų rasti, nes meistrų yra, bet gerų meistrų – nedaug. Šią tendenciją įrodo tai, kad pastaruoju metu pagrindinis mūsų užsiėmimas – perdaryti kitų meistrų atliktą darbą. Prieš metus to beveik netekdavo daryti”, – tvirtina A.Aleksejevas.
Iš tiesų, sunkmečiu sumažėjus darbų apimtims, statybininkai daugiau dėmesio skirdavo darbų kokybei, tačiau padėčiai gerėjant statybinio broko problema ir vėl ima lįsti į paviršių.
Statybos įkainiai didėja
Pagyvėjus rinkai ir mažėjant kvalifikuotų meistrų, ūgtelėjo statybos darbų įkainiai. Tiesa, ne tiek, kiek norėtų patys statybininkai – prieškrizinio lygio aukštumų kainos dar tikrai nepasiekė. “Dabartinės kainos – maždaug 2006 metų lygio”, – pabrėžia rekomendacijas statybos sąmatų skaičiavimams rengiančios bendrovės “Sistela” direktorius Albinas Vaitkevičius. “Sistelos” turima informacija, rinkoje statybos įkainiai nuo pernai paaugo 3 proc.
Statistikos departamento duomenimis, statybos kainos, į kurias įskaičiuojama medžiagų, mechanizmų darbo, darbo užmokesčio sąnaudos, mokesčiai ir kitos išlaidos, dugną pasiekė 2009 m. trečiąjį ketvirtį, kai per metus nukrito net 13,8 proc. Jos stabilizavosi 2010 m. paskutinįjį ketvirtį, o 2011 m. pirmąjį, palyginti su buvusiomis prieš metus, ūgtelėjo 1,5 proc.
Šiemet nuo pavasario padidėjo daugumos statybos darbų kainos. Kaip vardija A.Aleksejevas, plytelių klijavimo kaina ūgtelėjo 30 proc. ir šiuo metu išklijuoti plytelėmis kvadratinį metrą kainuoja 30 Lt. Prieš pusę metų tokiam darbui meistrą galėjai prisikviesti už 25 Lt, o prieš metus – už 20 Lt. Sienų dažymo kainos pakilo iki 20 proc., tad šiuo metu glaistymas ir dažymas du kartus atsieis 20 Lt už kvadratinį metrą. Žinoma, paieškojus internete galima rasti skelbimų, kuriuose statybininkai siūlosi dažyti sieną ir po 12 Lt už kvadratinį metrą, tačiau dažniausiai tokią kainą siūlys mokesčių nemokantys “nelegalai”, o rizika dėl darbo kokybės bus gana nemaža.
Priminsime, kad prieškrizinės kainos siekdavo dabar sunkiai suvokiamas aukštumas: 50 Lt ir daugiau už kvadratinį metrą plytelių klijavimo ir 35 Lt už dažymo.
Beje, rinkoje jau pasijutęs darbuotojų trūkumas verčia įmones pradėti kelti statybininkams atlyginimus. “Sistelos” duomenimis, darbo jėgos kaina, palyginti su pernai, padidėjo 5 proc. ir šiemet statybininko valandos įkainis siekia 13–15 Lt už valandą, kai pernai buvo 11–12 Lt. 2008 m. statybininko darbo valanda kainavo apie 20 Lt.
Kita priežastis, kelianti statybos darbų įkainius, – brangstančios statybinės medžiagos. “Apdailos medžiagų gamintojai savo produkciją kiekvienais metais brangina vidutiniškai 3–7 proc. Jų teigimu, tai susiję su žaliavų ir energijos brangimu. Vidutiniškai toks pabrangimas atsikartoja ir Lietuvos rinkoje. Bendrąsias statybines medžiagas (cementą, statybinius blokelius, apšiltinimo medžiagas) gamintojai šiemet brangino 10–20 proc.”, – informuoja apdailos medžiagų prekybos tinklus valdančios bendrovė “Iris” pardavimo direktorius Tadas Zdanavičius.
“Sistelos” vadovas A.Vaitkevičius priduria, kad 7 proc. pakilo ir metalų bei spalvotųjų metalų, vamzdžių, asfalto, 5 proc. – izoliacinių medžiagų, 4 proc. – elektrotechninių medžiagų kaina.
“Statybos darbų kainų kreivė judės aukštyn, nes darbo valandos, medžiagų kaina, degalų ir energijos išteklių sąnaudos turi tendenciją didėti”, – apibendrina A.Vaitkevičius.
Box
Statybininkų darbo įkainiai
Darbas (kub. arba kv. m kaina) 2011 m. liepa (Lt) 2009 m. birželis (Lt) 2008 m. birželis (Lt)
Mūrijimas 80–100 50–80 120–180
Sienų tinkavimas 10–15 10 35
Plytelių klijavimas 20–35 15–25 50–70
Dažymas, glaistymas 16–20 10 25–35
Parketo klojimas 30–35 35 55
Gipso kartono lubų įrengimas 17–20 10–15 25–35
Grindų betonavimas 12–13 8–20 16–30
Šaltinis: statybos įmonių ir su patentais dirbančių statybininkų apklausa; kainos skirtos privatiems klientams
Box
Pajūryje dygsta apartamentai
Kol mažos įmonėlės ir pagal verslo liudijimus dirbantys meistrai užsiima senų namų remonto ir naujų butų įrengimo darbais, didesnės statybų bendrovės po truputį imasi butų bei komercinių patalpų statybos. Žinoma, iki buvusių apsukų dar labai toli.
Architektas Rimas Adomaitis pastebi, kad labiausiai atsigavimas statybų rinkoje pasijuto pajūrio zonoje. “Pajūryje atsigavimas gana ženklus. Rengiame daug projektų – didžioji dalis yra apartamentai. Jų pirkėjai – užsieniečiai, tarp kurių daugiausiai iš Rusijos”, – pasakoja R.Adomaitis.
Pagyvėjo ir komercinių patalpų statyba. Pasak R.Adomaičio, priešingai nei prieš krizę, dabar dygsta ne didžiuliai prekybos centrai, bet iki 10 tūkst. kv. m dydžio komercinės patapos, skirtos nuomai. Pagrindinis skirtumas – dabar nuomojami kur kas mažesni plotai negu prieš keletą metų. “Rinka susitraukusi, darbuotojų mažiau, tad ir poreikiai sumenko – nuomojami plotai įmonių prekių ekspozicijoms sumažėję nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių kvadratinių metrų. Dabar dažniausiai nuomojami 60–80 kv. m plotai”, – pokytį komentuoja architektas.
Loading ...