Atsisveikinome su patriarchu

Birželio pabaigoje amžinojo poilsio atgulė prezidentas Algirdas Brazauskas – vienas iš dviejų iškiliausių atkurtosios valstybės politikų, įkūnijęs tą dalį Lietuvos, kuri tapatina save su sovietmečiu ir jo gerove.

Laidodama Algirdą Brazauską, save apraudojo ir savotiškai palaidojo visa sovietinė Lietuva. Ne vien tik partinė ir ūkinė nomenklatūra, pastaruosius du dešimtmečius už plačių A.Brazausko pečių gyvenusi kaip už sienos, kur jos nepasiekdavo nei tautos pyktis, nei teisėtvarkos ranka. Su sovietine Lietuva save tapatina per milijoną žmonių, kuriems okupacijos metai – tai ne partizanų kovos, trėmimai, komunistinė ideologinė prievarta ir KGB persekiojimai.

Jiems tai – sotus kolchozinis gyvenimas silikatinių plytų mūrinukuose, nemokamas aukštasis mokslas ir garantuotas įdarbinimas, išsaugant galimybę prisidurti “iš šono”, jei tik būsi darbštus ir nesipyksi su valdžia.

Taip, mes turime gerbti A.Brazauską kaip politiką, kuris lemiamu momentu nuėjo su tauta ir neabejotinai palengvino Lietuvos kovą dėl nepriklausomybės, kaip prezidentą, kuris suderėjo valstybės sienas ir nustatė gerus santykius su kaimynais, kaip dalies visuomenės lyderį, kuris kritiniais momentais savo autoritetu stabilizuodavo valstybę. Tačiau gerbdami neturime pamiršti, kad visuomenės sutaikymą jis suprato kaip istorijos perrašymą sovietinės nomenklatūros naudai, kad jo ūkiški sprendimai atvedė valstybę į krizę, kad faktiškai valdęs valstybę dvylika iš dvidešimties jos gyvavimo metų A.Brazauskas paliko Lietuvą susiskaldžiusią ir sutrikusią. Ir būdamas tvirtai įsitikinęs, kad dėl to kalti visi kiti, tik ne jis pats.

Nedarbas pasiekė neregėtas aukštumas

Birželį nedarbo lygis Lietuvoje, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, pasiekė rekordą – 18,3 proc. Tiesa, šį rekordą paskatino ne įmonių bankrotai ar staiga pasunkėjusi ekonominė padėtis, o pasklidusi informacija, kad Lietuvos darbo biržoje neužsiregistravę bedarbiai turės mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Aktyviausiai registravosi ilgalaikiai bedarbiai, tarp kurių nemaža dalis – dirbančiųjų “šešėlyje”.
Premjeras viliasi, kad kitąmet nedarbas Lietuvoje mažės, gal netgi iki 9,9 proc.

Panaikintos apskritys

Birželio mėnesį baigus reformą, liepos 1-ąją Lietuvoje nustojo veikusios apskričių viršininkų administracijos, panaikinti ir pačių viršininkų etatai. Iš 88 šių administracijų vykdytų funkcijų 58 buvo panaikintos, 10 perduota savivaldybėms, o 20 – ministerijoms. Iki tol Lietuvoje veikė 10 apskričių. Reforma kainavo 14 mln. Lt, ją įvykdžius per metus ketinta sutaupyti 30 mln. Lt darbo užmokesčio. Be darbo liko per 1,1 tūkst. žmonių.

Nauja Generalinė prokuratūra – po didinamuoju stiklu

Šiemet pasikeitė visa Generalinės prokuratūros vadovybė. Atsistatydinus įtampos ir kritikos bangos neatlaikiusiam Algimantui Valantinui, generalinio prokuroro postą užėmė Darius Valys. Jam iškeltas milžiniškas tikslas – atkurti visiškai smukusį žmonių pasitikėjimą prokuratūra. Netrukus generalinio prokuroro pavaduotojais buvo paskirti Darius Raulušaitis ir Tomas Staniulis.

Naujajai vadovybei ramiai leista dirbti daugiau nei šimtą dienų, tačiau gruodį Generalinės prokuratūros vadovybę užliejo kritikos pliūpsnis. Seimo pirmininkė Irena Degutienė viešai suabejojo D.Valiaus kompetencija ir pažadėjo inicijuoti parlamentinį Generalinės prokuratūros veiklos tyrimą dėl Sausio 13-osios ir Medininkų bylų.

Vokietija parodė taupymo pavyzdį

Siekdama sumažinti valstybės skolą ir biudžeto deficitą bei parodyti taupymo pavyzdį kitoms Europos šalims, Vokietija apsisprendė iki 2014-ųjų valstybės išlaidas apkarpyti mažiausiai po 10 mlrd. eurų kasmet, o iš viso per šį griežtą ar net asketišką laikotarpį sutaupyti apie 80 mlrd. eurų.

Tuo metu tai buvo pirmas itin griežto taupymo pavyzdys visoje Europoje, įkvėpęs ir daugiau Europos valstybių. Netrukus Prancūzijos pramonės ministras Christianas Estrosis, siekdamas mažinti biudžeto išlaidas, ryžosi paskelbti planą šalyje vėlinti pensinį amžių. Vėliau biudžeto deficitą visomis įmanomomis priemonėmis mažinti ėmėsi ir Portugalija, Ispanija, Italija, Airija bei kitos Europos šalys.

Neregėta ekologinė nelaimė

Balandžio 20 dieną Meksikos įlankoje įvyko viena baisiausių ekologinių nelaimių per visą žmonijos istoriją. Naftos kompanijai BP priklausančioje jūrinėje naftos gavybos platformoje “Deepwater Horizon” nugriaudėjo sprogimas, o po poros dienų ši platforma nuskendo.

Tai sukėlė galingą naftos išsiliejimą, kuris didžiausią žalą padarė birželį. Iš viso per daugiau nei tris mėnesius į vandenyną išsiliejo apie penkis milijonus barelių naftos ir užteršė milžinišką vandens plotą. Sustabdyti šį pliūpsnį pavyko tik rugpjūtį.

Praėjus daugiau kaip penkiems mėnesiams po sprogimo naftos gavybos platformoje “Deepwater Horizon” balandžio 20 dieną, naftos platformą valdančios bendrovės BP nuostoliai siekia 11,2 mlrd. JAV dolerių.

Į išlaidas įeina pastangos sulaikyti naftos tekėjimą, papildomas gręžinys ir sugadinto gręžinio užsandarinimas, išmokos įlankoje esančioms valstijoms, ieškiniai ir federaliniai mokesčiai, sakoma BP pranešime.

BP jau anksčiau prognozavo, kad didžiausia ekologinė katastrofa per JAV istoriją bendrovei iš viso kainuos apie 32,2 mlrd. dolerių, o antrąjį ketvirtį ji patyrė rekordinius nuostolius – 16,9 mln. dolerių.

Šie duomenys paskelbti pirmąją naujojo BP vadovo Bobo Dudley’io (Bobo Dadlio) darbo dieną.

B.Dudley’is, kuris anksčiau vadovavo įlankos valymo operacijoms, anksčiau šią savaitę paskelbė eilę priemonių, kuriomis bus siekiama pagerinti saugumą ir atgauti sugadintą bendrovės reputaciją.

Britų naftos milžinei BP ketvirtadienį pirmą kartą per tris mėnesius pavyko sustabdyti naftos plūsmą iš Meksikos įlankos dugne esančio pažeisto gręžinio.

Tai padaryta kompanijai pradėjus svarbius bandymus, kurie, kaip viliamasi, leis visiems laikams sustabdyti naftos nuotėkį.

Netrukus po to, kai BP inžinieriai maždaug 14 val. 25 min. vietos (22 val. 25 min. Lietuvos) laiku uždarė paskutinį milžiniško gaubto, kuris buvo įrengtas virš gręžinio Meksikos įlankoje, vožtuvą, kompanijos viceprezidentas Kentas Wellsas (Kentas Velsas) paskelbė, kad nafta nebeteka.

“Esu labai susijaudinęs matydamas, kad nafta nebeplūsta į Meksikos įlanką”, – sakė K.Wellsas žurnalistams, tačiau įspėjo, jog tai tėra kruopštaus, dvi paras truksiančio bandymų proceso, kurio metu bus analizuojama požeminio gręžinio vamzdžio būklė, pradžia.

Tai pirmoji viltį teikianti žinia pakrantės gyventojams, kurie dėl šios didžiausios ekologinės katastrofos šalies istorijoje neteko pragyvenimo šaltinio.

Nelaimė visiškai paralyžiavo žvejybą bei turizmą – labai svarbias ūkio šakas pietiniam regionui, dar neatsigavusiam po 2005 metais jį nuniokojusio uragano “Katrina”.

Milžiniška teršalų dėmė niokoja penkių valstijų – Teksaso, Luizianos, Misisipės, Alabamos ir Floridos – pakrantę ir kelia vis didesnį pavojų vietos florai ir faunai.

Brangiai atsieinantis teršalų valymas veikiausiai truks ne vienus metus.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), kurio administracija smarkiai spaudžia BP kiek įmanoma greičiau sustabdyti naftos nuotėkį, sveikino K.Wellso paskelbtas naujienas, pavadinęs tai “pozityviu ženklu”, bet įspėjo: “Vis dar esame bandymų etape”.

Pasak prezidento, penktadienį jis vėl rengiasi pakalbėti šiuo klausimu.

BP operacijų vadovas Dougas Suttlesas (Dagas Satlasas) taip pat įspėjo, jog dar ne metas švęsti, sakydamas, jog reikės palūkėti, kai bus baigti bandymai.

“Manau, tai teikiantis vilčių ženklas. Per kelias artimiausias dienas viltys gali dar sustiprėti, bet šventinių nuotaikų nėra, – sakė D.Suttlesas žurnalistams. – Jei pasikalbėtumėte su čia gyvenančiais žmonėmis, suprastumėte, kad šventė yra netinkamas žodis”.

BP stengiasi sustabdyti į Meksikos įlanką tekančią naftą nuo balandžio pabaigos – to mėnesio 20 dieną “Deepwater Horizon” naftos platformoje įvyko avarija, per kurią platforma nuskendo, o iš sugadinto gręžinio į vandenį ėmė lietis nafta.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pažadėjo priversti britų naftos bendrovę “British Petroleum” (BP) sumokėti už savo “neatsakingumą”, dėl kurio Meksikos įlankoje išsiliejo nafta.

Tai prezidentas pareiškė sakydamas svarbią kalbą Ovaliniame kabinete, kurioje paragino imtis naujos “nacionalinės misijos” – sumažinti Amerikos priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Tačiau praėjus aštuonioms savaitėms nuo nelaimės pradžios B.Obama nepateikė jokių aiškių atsakymų, kaip sustabdyti naftos plūsmą iš Meksikos įlankos dugne esančio pažeisto gręžinio. Antradienį paskelbtais ekspertų vertinimais, kasdien iš gręžinio į aplinką patenka 60 tūkst. barelių naftos.

Prezidentas taip pat nepaaiškino, kaip rengiasi įtikinti priešiškai nusiteikusį Kongresą pritarti jo švarios energijos revoliucijai.

Savo pirmajame kreipimesi į Amerikos žmones iš Baltųjų rūmų Ovaliojo kabineto B.Obama taip pat pažadėjo, kad bus imtasi ilgalaikių pastangų padėti nuniokotai Meksikos įlankos pakrantei.

Jis taip pat gynė savo sprendimą paskelbti šešių mėnesių moratoriumą naftos gavybai didelėse jūros gelmės, kuris, pasak prezidento, yra būtinas siekiant garantuoti regiono saugumą.

B.Obama sakė šią kalbą, kuri truko 18 minučių, sėdėdamas prie prezidento stalo; jam iš vieno šono buvo JAV vėliava, o iš kito – prezidento vėliava. Prieš šį kreipimąsi jis apsilankė trijose katastrofos zonoje esančiose valstijose, kur mėgino atremti kritiką dėl savo vadovavimo kovojant su šia krize.

“Milijonai galonų naftos, išsiliejusios į Meksikos įlanką, yra labiau panašu į epidemiją, tokią, su kuria mes kovosime daug mėnesių ar net metų”, – sakė prezidentas savo kreipimesi, kurį tiesiogiai transliavo visos pagrindinės JAV televizijos.

B.Obama sakė, jog trečiadienį 10 val. 15 min. (17 val. 15 min. Lietuvos laiku) Baltuosiuose rūmuose susitiks su BP valdybos pirmininku Carlu-Henricu Svanbergu (Karlu Henriku Svanbergu) ir pareikalaus, kad jis sutiktų, jog būtų sukurta speciali depozitinė sąskaita naftos išsiliejimo padarytai žalai kompensuoti ir leisti nepriklausomai komisijai stebėti šį procesą.

“Rytoj susitiksiu su BP valdybos pirmininku ir informuosiu jį, kad jis turės atidėti tiek išteklių, kiek reikės išmokėti kompensacijas darbininkams ir verslo savininkams, nukentėjusiems dėl šios kompanijos neatsakingumo”, – sakė prezidentas.

BP santūriai dviem sakiniais reagavo į šią B.Obamos kalbą: “Drauge su prezidentu siekiame kiek įmanoma greičiau užkimšti gręžinį, surinkti išsiliejusią naftą ir sušvelninti poveikį žmonėms bei įlankos pakrantės aplinkai”.

“Laukiame rytojaus susitikimo su prezidentu B.Obama, kad galėtume konstruktyviai aptarti, kaip siekti šių bendrų tikslų”, – nurodė BP.

Laivas, gabenantis beveik 100 tonų sveriantį gaubtą, išplaukė prie pažeisto povandeninio naftos gavybos gręžinio Meksikos įlankoje, kur bus mėginama sustabdyti iš jo besiveržiančią naftą ir perpumpuoti ją į tanklaivį.

Kapitonas pranešė, kad laivas išplaukė trečiadienio pavakarę ir šiuo metu yra maždaug už 80 kilometrų nuo Luizianos krantų. Jo plukdomą gaubtą bus mėginama nuleisti į daugiau nei 1,5 kilometro gylį.

Tokiame gylyje ši avarijos padarinių likvidavimo sistema bus panaudota pirmą kartą.

Prie 12 metrų aukščio gaubto, pagaminto iš plieno ir betono, bus prijungtos žarnos, kuriomis besiveržianti nafta bus pumpuojama į tanklaivį.

Britų naftos gavybos kompanija “British Petroleum” (BP) tikisi, kad šį gaubtą pavyks nuleisti ant gręžinio angos per ateinančias dvi dienas, o jį pritvirtinti planuojama savaitgalį.