Lapkričio 15-17 d. Klaipėdoje, „Švyturio menų doke“ (Naujoji Uosto g. 3) duris atvers Teatro elingas: naująją renginių seriją pradės jaunų ir ambicingų uostamiesčio teatro kolektyvų projektai, tarp jų – dvi premjeros. Savitumo siekiantys ir paieškoms atviros publikos ieškantys jaunieji profesionalai kviečia pamatyti skirtingus spektaklius – savo kūrybinius manifestus.

Anot „Švyturio menų doko“ steigėjo, režisieriaus, Teatro elingo projekto iniciatoriaus Vaido Kvedaro, publikai norima suteikti progą susipažinti su jaunųjų uostamiesčio scenos menų profesionalų kūryba ir planais.

Režisieriaus pastebėjimu, nors meno specialistų rengimas – viena iš Klaipėdos tradicijų, absolventams progų ir erdvių pristatyti savo kūrybinę produkciją mieste nėra gausu. Ką jau kalbėti apie kitokius iššūkius: studijų metais neužsmezgusiems tvirtų profesinių kontaktų, perspektyvos įsidarbinti kurioje nors kultūros įstaigoje bei pristigusiems ryžto veikti savarankiškai tenka svarstyti skaudų pasirinkimą visai atsisakyti kūrybinės profesijos ir rinktis „žemišką“ darbą.

„Norime ne tik pasidžiaugti tais, kurie neišsigąsta sunkumų, neišsižada savo pasirinkimo ir kursto savyje kūrybinę ugnį, bet ir suteikti jiems galimybę pristatyti savo darbus“, – sakė V. Kvedaras. Idėja sulaukė palaikymo: jaunųjų uostamiesčio teatralų kūrybai skirtas renginių savaitgalio projektas pelnė Klaipėdos miesto savivaldybės paramą pagal Jaunimo programą.

Apie tikrumą ir iliuzijas – su Roisin Murphy muzika

Lapkričio 15 d., ketvirtadienį, 19 val. dainininkės Roisin Murphy muzikos intepretaciją „Geroji ir išvirkščioji pusės“ pristatys prieš dvejus metus įsikūręs Memelio teatras. Anot jo vadovės bei naujojo mados ir šokio spektaklio režisierės Rūtos Bunikytės, tai dar vienas jos mėgstamo tarpdisciplinio žanro darbas. Choreografas Karolis Barčius, statydamas spektaklį, dirbo su kūrybingų uostamiesčio šokėjų komanda: Rasa Želnyte, Jolanta Milčiene, Artūru Ženčiumi ir Mantvydu Žilinsku. Juos papildys aktorius Karolis Makauskas.

Spektaklio pavadinimas sufleruoja kūrėjų gvildenamą mūsų iliuzijų ir tikrovės susidūrimą, primenantį skirtumą tarp siuvinio pusių. Progą naujai jį įvertinti suteiks specialiai šiam projektui sukurti futuristiniai kostiumai, kurių kiekvienas gali būti tiesiog scenoje modifikuotas į bent penketą skirtingų variantų – jaunosios dizainerės, Vilniaus dailės akademijos absolventės Gretės Petkevičiūtės fantazijos ir darbo vaisius.

Prieš dvejus metus publikai pristatęs šiuolaikinį miuziklą „(ne)Laimingi žmonės“ pagal Kate Bush dainas, Memelio teatras laikosi pasirinktos krypties – kurti spektaklių, pristatančių iškilias šiuolaikinės kultūros asmenybes, ciklą. Ir kartu primena, kad šie darbai nėra iliustracijos arba žymių kūrėjų mėgdžiojimas. „Vadinčiau šiuos darbus mūsų interpretacija arba įspūdžių vizualizacija, inspiruota pasirinktos asmenybės“, – teigia R. Bunikytė. Tai – viena iš priežasčių, kodėl tarp spektaklio kūrėjų šiuosyk yra ir klaipėdietis muzikantas, garso inžinierius, elektroninės muzikos projekto „Driezhas“ įkūrėjas Kristijonas Lučinskas: iš R. Murphy dainų ir savo muzikos jis sukūrė spektaklio garso takelį.

Kūno perkusija ir mistiniai ritualai

Pavasarį savarankiško Klaipėdos jaunimo teatro statusą įgijusi režisieriaus, aktoriaus ir teatro pedagogo Valentino Masalskio suburta trupė lapkričio 16 d., penktadienį, 18 val. pakvies iškart į du spektaklius – „Žinią“ ir misteriją „Už linijos“.

Aktyviai į uostamiesčio kultūrinį gyvenimą įsiliejusi gausi jaunų aktorių komanda, kurią gali išvysti dalyvaujant įvairiuose renginiuose, ypač – netradiciniuose miesto aktyvinimo, meno akcijose ir kituose projektuose, Teatro elingo publikai vakaro metu pristatys rečiau rodomus savo spektaklius, režisuotus V. Masalskio. Spektaklių kompozitore – Nijolė Sinkevičiūtė, dailininkė ir scenografė – Renata Valčik, juose vaidina gausi Klaipėdos jaunimo teatro trupė.

„Žinia“ – veržlumu trykštantis šaukinys, kuriame susilieja skudučiai, savadarbiai būgnai, kūno perkusija, ritmas ir dainos. Mačiusieji šį spektaklį vieningi: tai – tikras energijos užtaisas, neribotų kūrybinio kolektyvo galimybių ir pedagogo indėlio iliustracija, žavinti darna ir polėkiu.

„Už linijos“ – misterija, arba scenoje kuriamas ritualas. Juo siekiama atkartoti pasaulio cikliškumą: nenutrūkstamą jo kūrimo tėkmę ir susidūrimą su riba, kurią peržengus įvyksta susinaikinimas.

Sveikas požiūris su juodu humoru

Dar vieną premjerą lapkričio 17 d., šeštadienį, 18 val. pristatys trečiuosius metus gyvuojantis Apeirono teatras, šį rudenį iš neformalios bendraminčių grupės tapęs savarankiška įstaiga. Naujajame spektaklyje „Fliuchšteino moterys“ pagal filosofo, teologo ir psichoterapeuto Davido Madseno romaną „Sapnų dėžutė“ nagrinėjama kasdienybės absurdo supamo individo pasaulėjauta.

Barokine juodąja komedija vadinamas britų autoriaus kūrinys inspiravo režisierę Gretą Kazlauskaitę eksperimentinei komedijai su tragedijos motyvais. „Kokią ribą pasiekė visuomenė, kur asmenybė, turinti sveiką ir šviesų požiūrį, ima abejoti visa ko tikrumu?“ – klausia spektaklio kūrybinė komanda.

Anot G. Kazlauskaitės, situacijoje, kai išpažįstančiajam žmogiškumo idealus tenka svarstyti, ar jis yra „normalus“, tenka rinktis – pritapti prie aplinkos arba kovoti su vėjo malūnais. „Fliuchšteino moterys“ – apie tai, kas nutinka pasirinkus drąsesnį kelią.

Spektaklyje vaidina Eglė Šimėnaitė, Gerda Surgautaitė, Kornelija Krasilnikovaitė, Agnė Stalaučinskytė, Eglė Kazickaitė, Aiva Krupelytė, Viktorija Kriučkovaitė, Živilė Beniušytė, Erika Kubiliūtė.

Ši premjera Apeirono teatro repertuare – jau ketvirtoji. Aktyvių ir ambicingų jaunųjų kūrėjų komanda, puoselėjanti diskursyvinio teatro, kuris nuosekliai plėtotų savo teminę liniją ir ugdytų režisierius ir aktorius kaip vienodai svarbius sceninio vyksmo dalyvius, siekia publikai siūlyti alternatyvą Lietuvoje egzistuojančioms teatro organizacinėms formoms ir kūrybiniams sprendimams.

Bilieto į vieną Teatro elingo vakarą kaina perkant iš anksto – 20 Lt, abonemento kaina – 45 Lt.

Bilietai – „Tiketoje“.

Penktadienį 18 val. Tolerancijos centre vyks 21-asis Vilniaus aukcionas. Jam teikiamus meno kūrinius galima apžiūrėti aukciono ekspozicijoje nuo trečiadienio.

Šio rinkinio akcentas – peizažai: bus siūloma įsigyti Adomo Galdiko, Jono Buračo, Juozo Mikėno, Vinco Kisarausko ir kitų dailininkų kūrinių. Kita rubrika – Juozo Mikėno, Mindaugo Navako, Antano Mončio skulptūros. Grafikos skiltyje siūloma įsigyti reto autoriaus Mstislavo Dobužinskio 1923 m. litografiją ir XVIII a. pabaigoje Vatikane atspausdintus Pranciškaus Smuglevičiaus vario raižinius. Brangiausiai – 29 tūkst. Lt – prašoma už Algirdo Petrulio „Einančią moterį“ (1943).

Kai svarstoma, ką vertinga Vilniui (be finansų valdymo patirties ir keleto prieštaringų skulptūrų) paliko VEKS, prisimenami vos du ryškesni tęsinio sulaukę renginiai: Andriaus Mamontovo inicijuota Gatvės muzikos diena ir tarptautinė šiuolaikinio meno mugė. Tiesa, pernai vienam jų – mugei “ArtVilnius” – lėšų taip ir nebuvo rasta. Tad šįmet, mugės direktorės Dianos Stomienės tvirtinimu, trauktis nebebuvo kur: praleidus dar metus, Vilniuje vykstančios mugės patirtis būtų palaidota ir visas organizatorių sukauptas įdirbis nueitų niekais.
“Meno mugė nėra nei bienalė, nei trienalė – įprasta, kad reprezentatyvios mugės Europoje vyksta kasmet. Pernai savo partneriams teisinomės ekonomine krize, tačiau šįmet jau nebeturėtume jokių įtikinamų argumentų. Partneriai – reikšmingos užsienio galerijos – tiesiog išbrauktų Vilnių iš potencialių ateities maršrutų”, – teigia D.Stomienė.
Vis dėlto patvirtinimų, kad “ArtVilnius” tikrai įvyks, užsieniečiai sulaukė tik šių metų vasarį – tuomet, kai sostinės savivaldybė renginiui skyrė 240 tūkst. Lt. Dar 45 tūkst. Lt katalogui parengti ir kitoms mugės organizavimo sąnaudoms padengti sulaukta iš Kultūros rėmimo fondo. Bendras šią savaitę vyksiančios mugės biudžetas tesiekia ketvirtadalį 2009 m. renginiui sukauptų lėšų, todėl neprilygs jam dalyvių skaičiumi ir stendų plotu. 2009-ųjų mugėje dalyvavo 92 galerijos, šįmet dalyvių tebus 65, ir mugės ekspozicija “Litexpo” centre užims viena sale mažiau.
Tai leis sutaupyti, nes už ekspozicijų plotą ir stendų įrengimą kol kas moka mugės organizatoriai, o ne dalyviai. Šie padengia tik savo kelionės, gyvenimo Lietuvos sostinėje ir su meno kūrinių pristatymu susijusias išlaidas. Panašią rinkodarą planuojama taikyti mažiausiai penkerius metus.
Tiek D.Stomienė, tiek “ArtVilniaus” meno vadovė Raminta Jurėnaitė neabejoja, kad ši tarptautinė mugė – vienintelė panaši Europoje, kurios biudžetas nesiekia 100 tūkst. eurų. Tai, kad dvi dešimtys pirmojoje mugėje dalyvavusių užsienio galerijų atvyksta čia antrąkart, organizatorių nuomone, jau yra reikšmingas laimėjimas.
Beje, 2009-aisiais startavusi “ArtVilnius” buvo pirmoji panašaus pobūdžio mugė Baltijos regione. Maža to, savo mugės kol kas nesurengė ir stiprias galerijas bei aukštus reitingus šiuolaikinio meno scenose turintys lenkai. Iš kaimyninės valstybės “Litexpo” centre šią savaitę tepamatysime vienintelį – Poznanėje įsikūrusios “Piekary” galerijos stendą, nes, pasak R.Jurėnaitės, įtakingesnes lenkų, kaip ir kitų valstybių, galerijas Vilniun reikėtų kviesti prieš metus, o ne likus keliems mėnesiems iki renginio.
Tai svarbiausia pamoka, kurią organizatorės išmoko iš debiutinės “ArtVilnius” mugės, tačiau “pasitaisyti” kol kas nepavyksta. “Akivaizdu, kad norint sukurti reikšmingą meno rinkos įvykį minimalus mugės biuras turėtų veikti ištisus metus, o artėjant renginiui reikėtų samdyti didesnį skaičių koordinatorių. Bet finansinių galimybių tam nėra”, – neslepia R.Jurėnaitė.
Džiaugiamasi bent tuo, kad dešimt Vilniaus dailės akademijos UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros studentų talkindami mugės organizatorėms gali atlikti įskaitinę praktiką. Be jų surinkti katalogui būtiną informaciją iš 65 mugėje dalyvausiančių galerijų būtų buvusi nelengva užduotis. Internete užsiregistravo ir keturios dešimtys savo paslaugas renginiui siūlančių savanorių – dalis jų šią savaitę taip pat sukiosis “Litexpo” centre.

Pritraukia turtingų svečių

“Dėl meno kolekcininkai yra pamišę gerąja prasme. Mugė – tai galimybė pritraukti į Lietuvą tokių žmonių, kurių kitaip čia niekada neišvystume. Tai turtingi svečiai, kurie ne tik gyvens mūsų viešbučiuose ir valgys restoranuose, bet ir lankys kitas sostinėje esančias parodas, muziejus”, – neabejoja mugės nauda sostinei D.Stomienė.
R.Jurėnaitė pateikia pavyzdį: “Pirmojoje “ArtVilnius” mugėje dalyvavo prestižinė Walterio Bischofo galerija iš Berlyno, į Lietuvą atgabenusi kone pačius brangiausius tos mugės eksponatus. Šis galerininkas dalyvaus ir antroje mugėje, maža to, jis jau suorganizavo ištisą vokiečių meno gerbėjų ekskursiją į Vilnių.”
Nors organizatorės tikėjosi, kad pirmojoje mugėje bus labiau perkami lietuvių menininkų kūriniai, pirkėjų sulaukė ir užsienio galerijų stendai. O tai, pasak R.Jurėnaitės, svarbus tikros tarptautinės mugės ženklas. “Vilnius dėl savo geografinės padėties turi galimybę tapti reikšmingiausiu meno įvykių tašku tarp Maskvos ir Berlyno. Artimiausiose mums mugėse menas iš Rytų Europos sudaro tik menką bendros ekspozicijos krislelį, o čia galime pasiūlyti platesnę panoramą, tapti savotiška Šiaurės ir Pietų, Rytų ir Vakarų meno rinkų sankirta. Mugės dalyvių apklausos rodo, kad svečiams patiko tiek “Litexpo” paviljonai, tiek, žinoma, pats Vilnius”, – pasakoja R.Jurėnaitė.
Beje, daug ambicijų turėjusiems Maskvos meno mugės rengėjams kol kas koją kiša vangus šios šalies muitininkų darbas ir transportavimo problemos. Nors Rusijos sostinėje apstu turtingų meno kolekcininkų, jie meno kūrinius dažniausiai įsigyja svetur. Vilniuje vykusios mugės dalyviai dėl mūsų muitinės postuose kylančių nesusipratimų organizatoriams kol kas nesiskundė.

Ko tikėtis savaitgalį

Šįmet atsisakyta mugės metu vykstančios tarptautinės meno specialistų konferencijos – vyks tik keletas diskusijų. Pokalbiui apie meno įstaigų perspektyvas regionuose vadovaus klaipėdietis Ignas Kazakevičius, o pašnekesiui apie meno aukcionų vaidmenį – Meno rinkos agentūros vadovė Simona Makselienė. Jauniesiems mugės lankytojams numatyta edukacinių renginių programa.
Naujovė – specialus pradedančiam kolekcininkui skirtas kampelis, kuriame prekiaujama mažos apimties meno kūriniais, kainuojančiais ne daugiau kaip 100 eurų. “Daugelis šiandien žymių kolekcionuotojų kadaise pradėjo nuo kuklių, bet jiems į akį kritusių darbelių. Taip ketiname suteikti šansą visiems meno mėgėjams, paslapčia svajojantiems apie asmeninę kolekciją”, – dėsto R.Jurėnaitė.
Stendas bus nuolat papildomas, nes nauji kūriniai užims parduotųjų vietas.
Vienkartinis bilietas į mugę kainuos 10 Lt, visoms mugėms dienoms – 25 Lt. Už bilietus surenkamos pajamos atitenka ne mugės rengėjams, o “Litexpo”. Prieš dvejus metus mugėje apsilankė 20 tūkst. žmonių, šįmet tikimasi dar didesnio meno gerbėjų dėmesio.
Kuo pasižymės mugės ekspozicija? “Kaip ir pirmoji – bus itin marga. Matysime ir estetinį pasigėrėjimą keliančių kūrinių, ir šokiruojančių reginių, neišvengsime nepatogių klausimų. Galbūt dar daugiau vietos santykinai užims fotomenininkų darbai”, – teigia “ArtVilniaus” meno vadovė.
Mugėje dalyvaujančios galerijos siūlomų eksponuoti kūrinių sąrašą su rengėjais derina iš anksto. Šie stengiasi, kad stenduose nesikartotų tų pačių menininkų pavardės, ir parenka ekspozicijos profilį labiausiai atitinkančius stendus. Taip pat stengiamasi išvengti neįdomių, pasikartojančios stilistikos kūrinių, galerijų stendams parinkti tinkamiausius kaimynus. “Buvo primygtinai besisiūlančių dalyvių, kurie sutiktų ir patys už stendus mokėti, tačiau jų paslaugų atsisakėme. Vienąkart nuleidę meno kriterijų kartelę, visiems laikams prarastume šansą sulaukti Vilniuje garsių pasaulio galerijų”, – neabejoja R.Jurėnaitė.