Šiemet “Veidas” jau penktą kartą sudarė daugiausiai naudos savo miestams ir rajonams duodančių merų reitingą. Šįkart meru, turinčiu daugiausiai idėjų, kaip gerinti kraštiečių gyvenimą, skatinančiu verslo plėtrą ir maksimaliai pritraukiančiu ES paramos, diegiančiu komfortišką infrastruktūrą, garsinančiu atstovaujamą savivaldybę ir daugiausiai jai nuveikusiu, pripažintas Utenos rajono vadovas Alvydas Katinas. Reitinge jis pranoko antroje vietoje atsidūrusį Akmenės rajono merą Vitalijų Mitrofanovą ir Palangos merą Šarūną Vaitkų. Aplenkė jis netgi didmiesčių vadovus Artūrą Zuoką ir Andrių Kupčinską.

1    Alvydas Katinas    53 m.    Utenos r.
2    Vitalijus Mitrofanovas    41 m.    Akmenės r.
3    Šarūnas Vaitkus    37 m.    Palangos m. sav.
4    Artūras Zuokas    44 m.    Vilniaus m.
5    Valerijus Makūnas    57 m.    Kauno r.
6    Andrius Kupčinskas    37 m.    Kauno m.
7    Nijolė Dirginčienė    55 m.    Birštono
8    Vytautas Grubliauskas    56 m.    Klaipėdos m.
9    Gintautas Gegužinskas    50 m.    Pasvalio r.
10  Algirdas Vrubliauskas    46 m.    Alytaus r.

Praėjusį antradienį Vilniuje esančiame “Neringos” restorane penktą kartą buvo grojamas iškilmingas maršas trims pažangiausiai dirbantiems merams: laureatui Alvydui Katinui, Utenos rajono vadovui, antros vietos prizininkui Vitalijui Mitrofanovui, Akmenės rajono merui, ir trečią vietą užėmusiam Šarūnui Vaitkui, Palangos miesto vadovui.

Kaip sakė savaitraščio “Veidas” vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, šiemet geriausiais merais išrinkti vadovai yra tikri savo krašto patriotai, nes visi trys ne tik sėkmingai vadovauja savo miestams ir rajonams, bet ir yra iš čia kilę. Redaktorius taip pat pabrėžė, kad jei centrinė šalies valdžia suteiktų savivaldai daugiau finansinio savarankiškumo, teisių ir atsakomybės, Lietuva laimėtų kur kas daugiau.
Savaitraščio “Veidas” leidėjas dr. Algimantas Šindeikis pabrėžė, kad Lietuvai reikia merų, pasižyminčių plačiu mąstymu ir patirtimi, kurie matytų savo savivaldybę ne lokaliai, o Europos miestų kontekste: “Mat tik vadovaujant tokiems merams Lietuva išsiverš iš provincialumo, todėl “Veidui” svarbu parodyti merus, kurie ieško proveržio į Europą.”
Tradiciškai Geriausio metų mero renginį globoja Seimo vadovas. Šįmet laureatą ir prizininkus sveikinęs Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas tvirtino: “Visi merai dirba puikiai, yra patriotai ir kiekvienas stengiasi bei kovoja dėl savo rajono, bet kažkas visados būna geriausias. Tačiau iškovojus geriausiojo titulą dar svarbiau tai pakartoti ateity, o tai daug sunkiau.”
Savivaldos politiką formuojančios Vidaus reikalų ministerijos vadovas Alfonsas Dailis Barakauskas šmaikščiai žadėjo 2013 metų merui A.Katinui suteikti audienciją ir išklausyti apie rajono problemas be eilės. O ministro pirmininko sveikinimą laureatui ir prizininkams perdavė premjero patarėjas, buvęs Neringos vadovas, geriausias praėjusių metų meras Antanas Vinkus.
Kadrus savivaldai ir centrinei šalies valdžiai rengiančio Mykolo Romerio universiteto prorektorius dr. Stasys Vaitkevičius sveikindamas prizininkus ir laureatą prisiminė, jog prasidėjus krizei A.Katinas, paklaustas, kaip Uteną veikia krizė, atsakė, kad niekaip – nė vienas projektas nesustojo. “O tai yra rodiklis, kad Utenos meras su komanda dirba profesionaliai”, – apibendrino S.Vaitkevičius.
Geriausias 2009-ųjų metų meras, Druskininkų vadovas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas priminė, kad jei naujoji valdžia suteiktų savivaldai daugiau valdžios, savivalda su kaupu pateisintų lūkesčius.

Ligšioliniai merų ir jų komandų darbai bei pasiekimai liudija, kad jiems vertėtų suteikti daugiau galių, teisių, finansinio savarankiškumo, o taip pat ir atsakomybės.

Praėjusią savaitę šalies miestų ir rajonų merai susitiko su premjeru Algirdu Butkevičiumi. Per šį susitikimą paaiškėjo, kad ženkli dalis merų yra kur kas kompetentingesni, išmintingesni, daugiau nuveikę ir turintys daugiau idėjų bei siūlymų nei kai kurie šios Vyriausybės ministrai.
Todėl jau daug metų skambantis merų prašymas suteikti savivaldai daugiau valdžios bei galių ir padidinti savivaldybių finansinį savarankiškumą – nebeatrodo nei įžulus, nei populistinis, o kaip tik visiškai logiškas. Vertinant objektyviai, gana didelė dalis savivaldybių tvarkosi puikiai, stebina novatoriškumu ir naujais projektais, mažomis skolomis ir regionuose ženkliai pagerėjusia gyvenimo kokybe.
O štai apie centrinę valdžią to nepaskysi – skolos mižiniškos, idėjos skurdžios, o stambieji projektai, tarkime, Visagino atominė elektrinė, daugiabučių renovavimas, ar santykių su kaimynais gerinimas – visiškoje aklavietėje.
Merai neslepia, jog yra labai nusivylę buvusia Vyriausybe, kuri ne tik neplėtė, bet netgi ribojo vietos savivaldos kompetenciją ir nepakankamai finansavo savivaldybėms užkrautas funkcijas. Tiesą sakant, buvusieji valdantieji bent savivaldos srityje pridarė tikrai nemažai žalos: jie visiškai neskatino savivaldybių taupyti lėšų, o kaip tik kone ragino siekti tapti probleminiais regionais ir kaulyti iš centrinės valdžios paramos. Šias išvadas galima pagrįsti tokiais pavyzdžiais: jei savivaldybė surinkdavo daugiau lėšų nei planuodavo, didžiąją dalį jų centrinė valdžia perimdavo ir išdalindavo kitoms, neva skurdesnėms savivaldybėms. Taigi savivaldybės visiškai nebūdavo suinteresuotos tų viršplaninių pajamų gauti. O štai jei višplaninės pajamos liktų pačiai savivaldybei, šios būtų maksimaliai suintersuotos jų surinkti kuo daugiau ir panaudoti jas savo regiono gerovei.
Dar vienas pavyzdys: kai centrinė valdžia leido atlikti eksperimentą ir penkios savivaldybės pačios savarankiškai ėmė valdyti bei skirstyti socialinės paramos lėšas, išvydome neregėta dalyką – jos sutaupė labai daug šių lėšų. Tarkime, Akmenės rajonas iš 16 mln. Lt, skirtų socialinėms pašalpoms, sutaupė 7 mln. Lt (nes socialiniai darbuotojai po du kartus aplankė visus pretenduojančiuosius gauti socialinę pašalpą ir mikliai nustatė, kam būtina skirti pašalpą, o kas piktnaudžiauja). Jei iš savivaldybės sutaupytos lėšos būtų atimtos, ji tikrai nebūtų taip taupiusi. O dabar kai visi 7 mln. Lt jai liko, už šiuos pinigus Akmenės rajone įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, trinkelėmis iškloti šaligatviai, įrengtos apšvietimo sistemos, atlikti kiti darbai.
Na, o savivaldybės, kurios šiame eksperimente nedalyvavo, o jų – net 55, kaip jau tikriausiai supratote, jokių milijonų, skirtų socialinėms pašalpoms, nesutaupė, taigi negalėjo maloniai nustebinti savo rajono gyventojų nei gyvenimo kokybės gerinimo, nei apinkos gražinimo projektais. Tad galbūt Akmenės pavyzdį derėtų perkelti visai Lietuvai ir tuomet socialinė parama būtų skiriama tik tiems, kam reikia, o sutaupytos lėšos leistų ženkliai pagrąžinti Lietuvą.
Būtent tokių ir panašių permainų merai tikisi iš A.Butkevičiaus Vyriausybės. Tiesą sakant, pasiūlymų jie turi daugybę ir įvairiose srityse. Apie daugiabučių renovavimą – taip pat. Jei premjeras išgirs merus, galime sulaukti proveržio. Ir ne tik Vilniuje.
Žinoma, atsiras tvirtinančių, kad ne visi merai šviesuliai ir idėjų generatoriai, be to, esama tarp jų ir korumpuotų veikėjų. Žinoma, tarp visų 60-ies Lietuvos merų išties aukšto lygio vadovai, iniciatyvūs profesionalai, savo ragiono patriotai sudaro mažiau nei trečdalį, bet tam savaitraštis “Veidas” jau penkerius metus ir rengia geriausio mero rinkimus, kad visi tokius lyderius pastebėtume, įvertintume ir pagerbtume.

Geriausi 2013 metų merai

Šiemet “Veidas” jau penktą kartą sudarė daugiausiai naudos savo miestams ir rajonams duodančių merų reitingą. Šįkart meru, turinčiu daugiausiai idėjų, kaip gerinti kraštiečių gyvenimą, skatinančiu verslo plėtrą ir pritraukiančiu maksimaliai ES paramos, diegiančiu komfortišką infrastruktūrą, garsinančiu atstovaujamą savivaldybę ir daugiausiai jai nuveikusiu, pripažintas Utenos rajono meras Alvydas Katinas. Reitinge jis pranoko antroje vietoje atsidūrusį Akmenės r. merą Vitalijų Mitrofanovą ir Palangos merą Šarūną Vaitkų. Aplenkė jis netgi didmiesčių merus Artūrą Zuoką ir Andrių Kupčinską.
Didžiausias šiųmečio reitingo netikėtumas – Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus šuolis iš 19-os į prizinę trečiąją vietą. Kita vertus, stebėtis gal ir nereikėtų, nes Palangai pavyko ištrūkti iš sąstingio ir susirasti savo nišą (kaip kadaise tai padarė Druskininkai). Taigi šis kurortas akivaizdžiai progresuoja, ir vieni svarbūs projektai veja kitus.
Daugeliui paprastai labai įdomu, kas ir kaip balsavo. Taigi jeigu būtume vertinę tik merų atsakymus, laimėję būtų V.Mitrofanovas, V.Makūnas ir A.Vrubliauskas, verslo organizacijų atstovai daug savo balsų atidavė už A.Katiną, A.Zuoką ir S.Žvinį, o ministerijų grietinėlė – už V.Grubliauską, A.Abromavičių, A.Kupčinską ir Š.Vaitkų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-5-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Praėjusį pirmadienį Vilniuje, restorane “Neringa”, apdovanotas geriausiu meru šiemet išrinktas Neringos savivaldybės vadovas Antanas Vinkus, pagerbti antros ir trečios vietos laimėtojai sostinės meras Artūras Zuokas ir Kauno rajono vadovas Valerijus Makūnas.
Juos sveikino per šimtą įvairių valdžios ir verslo institucijų atstovų: Seimo, Vyriausybės narių, viceministrų, ministerijų sekretorių, kolegų merų, Seimo kontrolieriai, verslo organizacijų atstovai.
Geriausius merus pagerbęs Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas pabrėžė, jog dauguma merų savo darbais įrodė, kad norintiems gerinti žmonių gyvenimą miestų ir rajonų vadovams nekliudo nei krizės, nei centrinė valdžia, nei kokie nors esą prasti įstatymai. O ypač šie žodžiai tinkantys šiųmečiam geriausiam merui. “Kad ir kur Antanas dirbo, kurioje šalyje buvo, visur ir viską jis dirbo iš visos širdies, su visa energija, fantazija ir išradingumu, – sakė Seimo vicepirmininkas. – Tai žmogus, kuris daug ką moka padaryti geriau, negu tai padaro kiti.”
Savaitraščio “Veidas” leidėjas Algimantas Šindeikis paantrino, kad daugeliui reikėtų gal net viso šimto ar dviejų šimtų metų, kad išsiugdytų tokią toleranciją, diplomatiškumą, pagarbą kitam žmogui, norą išspręsti konfliktus be pykčio, kaip sugeba šiųmetis laureatas.
Deja, tiek pernai, tiek šiemet gana nemažai savivaldybių vadovų atsidūrė Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratyje. Mūsų savaitraščio kolektyvas su nerimu organizuoja geriausių merų rinkimus, nes nežinia, kuris meras bus nuverstas, o kuris išvesdintas STT agentų. “Veido” vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas merams linkėjo priimti tokius profesionalius sprendimus ir dirbti taip, kad teisėsaugininkai nežvangintų antrankiais ir kad geriausiais paskelbti merai būtų vadinami aukščiausios prabos vadovais bei profesionalais.

Merai pasigenda ryšio su Seimu
Kolegoms žodį taręs geriausias praėjusių metų meras Ignalinos rajono vadovas Bronis Ropė pripažino, kad merams nėra malonu girdėti apie STT operacijas savivaldybėse. “Iki 2000 metų to nėra buvę, – sakė ilgiausią mero stažą skaičiuojantis meras. – Kita vertus, būtų gerai, kad tie antrankiai žvangėtų ne tuščiai, nes dažnai viskas ir baigiasi skambiu žvangesiu.”
Kartu, pasak B.Ropės, merai norėtų daugiau supratimo, susiklausymo ir įsiklausymo į savivaldybininkų reikalus. “Deja, kol kas mus išklauso tik prezidentė, pakviesdama susitikti vieną kartą per metus, ir premjeras, surengdamas susitikimą vieną kartą per kadenciją”, – sakė B.Ropė. O iš Seimo – visiškas abejingumas ar net kenkėjiškumas.
Geriausiais pripažintus kolegas merus sveikindamas Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Druskininkų vadovas (kurį ekspertai geriausiu meru išrinko pirmą kartą vykusiuose rinkimuose 2009 m.) Ričardas Malinauskas pabrėžė, kad savivaldybininkai labiausiai pasigenda ryšių su Seimu. “Su Vyriausybe susitinkame ir, apsikeitę nuomonėmis, dažnai prieiname prie bendro abiem pusėms sprendimo, o žmonės, dirbantys parlamente, su mumis nediskutuoja. Būtų gerai, kad tai pradėtų vykti, nes realus gyvenimas geriau matomas jį stebint ne iš Seimo, o iš vietos, iš konkrečios savivaldybės, – priminė R.Malinauskas ir pridūrė: – Pastarųjų metų praktika, kai Seimo nariai pradėjo teismuose aiškintis santykius su vietos valdžia, veda į niekur.”
Vilniaus meras Artūras Zuokas, pratęsdamas kolegos mintį, pastebėjo, kad po darbo Seime grįžęs į savivaldybę savivaldą rado kitokią: realios savivaldos gerokai sumažėjo. “Darbas Seime ir Vyriausybėje yra didžioji politika, o mūsų darbas – realioji politika. Ir realioje politikoje yra gerokai sudėtingiau, nei pasakyti ugningą kalbą iš tribūnos ar surengti spaudos konferenciją. Realaus gyvenimo neįmanoma reglamentuoti, įsprausti į viešųjų pirkimų rėmus; ji reikalauja išmonės ir sprendimo laisvės”, – tikino A.Zuokas.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad daugeliui merų svarbiausias jų darbo įvertinimas vis dėlto yra ne centrinės valdžios reakcija, o kasdien sutinkamų vietos žmonių veido išraiška.
“Iš tiesų meras – kaip kunigas, – apibendrino geriausias šių metų meras Neringos vadovas A.Vinkus. – Jam nėra laisvadienių, jam nėra darbo valandų, jam nesuteikta teisės nekelti telefono 24 valandas per parą.”
Mero darbo realybę ir tai, kad savivalda yra valstybės stuburas, pasak A.Vinkaus, geriausiai pajunti, kai baigiasi turizmo sezonas, prasideda rudeniniai lietūs ir vėjai: kai audra plėšia namų stogus, kai griūva medžiai, kai žmonės lieka be elektros ir kai visi saugomų teritorijų reglamentai būna bejėgiai prieš stichiją.

2 vieta

Artūras Zuokas, 43 m., Vilnius, 112 balų

Meras, aplenkęs laiką
Artūras Zuokas – viena prieštaringiausių asmenybių: teistas, susipykęs su aukščiausiais centrinės valdžios atstovais, neatsikratantis sąsajų su ICOR įmonių grupe, nuolat dalyvaujantis prieštaringose viešųjų ryšių akcijose, bet, nepaisant to, jaučiantis daugumos tiek kolegų merų, tiek aukšto rango valstybės tarnautojų paramą.
Nenuneigsi, kad A.Zuokas charizmatiškas ir savo mąstymu europinio lygmens politikas. Jis vienintelis iš visų ligšiolinių Vilniaus merų jau senokai suvokė, kad mūsų valstybės sostinė privalo tapti strateginiu regiono traukos centru, antraip jos “neliks” europiečių žemėlapiuose. O šitai galima padaryti tik unikaliais projektais, pavyzdžiui, kad ir Guggenheimo muziejumi. Taip, šiandien Vilnius vis dar yra “magistralė” tarp Berlyno ir Maskvos, bet tik laiko klausimas, kada Vilnių išstums Minskas. Jei ne pažangą stabdantis kaimyninės Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, Minskas jau seniai būtų aplenkęs mūsų sostinę.
Dauguma A.Zuoko pirmtakų nepasižymėjo didesniu akipločiu, rūpinosi daugiausia savimi, rezgė intrigėles ir apie Vilniaus strategiją negalvojo. Net ir nemėgstantieji A.Zuoko ar vadinantieji jį vagimi sutinka, kad didžioji dalis pastarojo laikmečio Vilniaus pažangos susijusi su jo pavarde.
Tad daugelis vilniečių, ypač jaunesnių, dėl A.Zuoko veržlumo, strateginio mąstymo, novatoriškų idėjų atleisdavo jam daugelį keistų draugysčių, įvairių niekšybių, prieštaringų sprendimų ir balsuodavo už jį.
Bet per pastaruosius metus A.Zuokas kardinaliai pasikeitė: užuot šarvuočiu važiavęs prie šilumininkų būstinės dėl nepagrįstai didelių šilumos kainų, jis įsitraukė į intelekto nesužalotiems žmogeliams skirtą PR žaidimą kodiniu pavadinimu “Kaimynai”: “Vilniaus energija” nekalta”. Tai išvydę net ligtoliniai mero gerbėjai, liberalų šalininkai, niekieno neraginami pradėjo atvirai tyčiotis iš vakarykščio savo favorito. Ir nors sostinę valdo plati koalicija, kurioje ir socdemai, ir “darbiečiai”, ir lenkų atstovai, visas purvas limpa tik prie A.Zuoko.
Taigi ketvirtojo Lietuvoje asmens perspektyva tapti “visos Lietuvos meru” tolsta, bet savivaldoje jis gali dar nemažai nuveikti ar net ją sudrebinti. Dabar daug kas A.Zuokui dalija patarimus. Vienas jų – prisiminti Zuoką Pirmąjį bei Zuoką Antrąjį ir Zuoke Trečiajame vėl atgaivinti jų privalumus. Tačiau kol kas Zuokas Trečiasis turi daugiau ankstesniojo Zuoko trūkumų.

3 vieta
Valerijus Makūnas, 56 m., Kauno r., 79 balai
Atsargiai inovatyvus
Valerijui Makūnui atėjus į Kauno rajono merus dauguma darbų gerokai pasistūmėjo į priekį. Tiesa, ne taip sparčiai, kaip daugelis šio rajono gyventojų norėtų, bet pažanga akivaizdi. Tai pripažįsta net dantingoji opozicija: po Karmėlavos oro uosto rekonstrukcijos, kuriai rajono valdžia skyrė pustrečio milijono litų, bei po pigių skrydžių bendrovės “Ryanair” atėjimo į Kauno laisvąją ekonominę zoną pradeda dairytis ir daugiau stambių užsienio investuotojų.
Tiesa, iš pradžių Kauno rajone, Karmėlavoje, esantis oro uostas oficialiai buvo registruotas mieste ir jam mokėjo mokesčius, tad V.Makūnas pasiekė, kad uostas persiregistruotų ir aukso kiaušinius dėtų rajone.
Nuo 2007 m. pradėjus vadovauti V.Makūnui, Kauno rajone pradėti vykdyti ir vandentvarkos darbai, pastatytas modernus sporto centras, prieš keletą savaičių šalia savivaldybės pastato atidaryta pirmoji Lietuvoje elektromobilių įkrovos stotelė, o netrukus į gatves išriedės ir pirmieji ekologiški autobusai. Be to, meras, įsiklausęs į opozicijos kolegų siūlymus, ėmėsi gaivinti Raudondvario pilį. Tikimasi, kad netrukus ji taps tikru turistų traukos centru.
Puikiąja mero savybe opozicija vadina V.Makūno demokratiškumą: jei politinis priešininkas erzinasi dėl kokio klausimo, nesutinka, laido replikas, meras negailėdamas laiko net po posėdžio kalbasi su oponentu, aiškinasi, kodėl šis nepritaria, įrodinėja, pateikia faktus, argumentuoja, taip siekdamas įtikinti kolegą.
Tai neturėtų stebinti, nes pagal profesiją V.Makūnas yra mokytojas, netrumpai dirbęs ir dviejų mokyklų direktoriumi. Nemažai pasako ir faktai, kad šis meras yra vadovų atestacijos ekspertas, Lietuvai pagražinti draugijos narys, o jo pomėgis – auginti dekoratyvinius augalus.

4 vieta
Povilas Žagunis, 59 m., Panevėžio r., 73 balai
Nebijo kelti nepatogių klausimų
Povilas Žagunis, stojęs vadovauti Panevėžio rajonui po ne itin demokratišku laikyto pirmtako, buvo tikra atgaiva vietos gyventojams. Jis pirmas iš visų merų atvirai ir itin aštriai iškėlė žmonių, gyvenančių regioniniuose parkuose, beteisiškumą ir stojo į atvirą kovą su aplinkosaugos nomenklatūros savivaldžiavimu. Tačiau aplinkosaugininkams pradėjus dalyti pažadus meras atlyžo, taigi šiandien Krekenavoje gyvenančių žmonių, kurių nuosavybė patenka į regioninių parkų teritorijas, buitis tik šiek tiek lengvėlesnė, bet to, ką žadėjo padarysiąs meras, vis dar nepasiekta.
Opozicija kritikuoja, girdi, ir kiti mero pažadai ilgainiui virto tokiais pat efemeriškais kaip ir visų valdžiažmogių. Esama ir daugiau priekaištų, esą statistiškai Panevėžio rajone daug investuota į melioraciją, vandens ir nuotekų sistemas, viešųjų paslaugų pastatų statybą, kelių tiesimą, plyno lauko investicijas, tačiau daugelyje projektų laiminčios vis tos pačios įmonės (neretai mero partiečių vadovaujamos), o kai kur ir pačios investicijos abejotinos. Pavyzdžiui, Ramygaloje vadinamosios plyno lauko investicijos sudarė apie 16 mln. Lt, bet sutvarkyta vietovė taip ir liko plynu lauku: želia usnys ir kiečiai, o investuotojų neateina.
Vis dėlto pliusų P.Žagunio veikloje, žinoma, daugiau: jis daug ir nuosekliai rūpinosi elementarios šio kaimiško rajono gyventojų buities gerinimu: vandens tiekimo ir nuotekų sistemų atnaujinimu, lopšelių-darželių rekonstravimu, mokyklų renovavimu, muziejų ir bibliotekų atnaujinimu, vietos žmonių mokymu kompiuterinio raštingumo, buvusių žemdirbių skatinimu imtis kitų verslų kaime, taip pat lankytinų turistinių vietovių tvarkymu. Beje, P.Žagunis buvo pirmas meras, susirūpinęs vaikų sveikata ir pasistengęs, kad jiems būtų pradėtas tiekti sveikas ekologiškas maistas: sultys, vaisiai, daržovės, pienas.
P.Žagunis priklauso Panevėžio “Rotary” klubui, yra medžiotojas ir savigynos imtynių sporto meistras, o jo moto, kaip paaiškėjo, yra toks: “Laikas vienintelis dalykas, kai šykštumas pagirtinas.”

5 vieta
Alvydas Katinas, 52 m., Utenos r., 70 balų
Poetiškojo mero šilumos stebuklas
Praėjusią savaitę į Uteną sugužėjo premjero Andriaus Kubiliaus vedama vyriausybinė delegacija pažiūrėti aukštaičių šilumininkų stebuklo: nuo sausio ir šiaip gana pigus (pagal šilumos pigumą Utenos rajonas lig šiol buvo dešimtoje vietoje) šildymas uteniškiams atpigo dar 11 proc. Šitai lėmė savivaldybės vadovų ir vietos šilumos tinklų įmonės susitarimas rekonstruoti biokuro padavimo sistemą ir sumontuoti naują vandens šildymo katilą. Didžioji darbams skirtų pinigų suma – ES lėšos. Šiek tiek anksčiau už ES pinigus uteniškiai pastatė ir naują biblioteką, sporto centrą, mieste tyvuliuojančiame Dauniškio ežere įrengė fontanus, paplūdimį, poilsio zonas, apšvietimą.
Nors skeptikai burnoja, esą pasipylus tokiai ES pinigų krušai bet kas galėtų taip tvarkytis, o ir katilinės decentralizuotos dar mero A.Katino pirmtakų, faktas lieka faktu: poeto, kolekcininko (renka katinus) A.Katino vadovaujama Utenos savivaldybė sugeba laimėti bene daugiausiai ES projektų ir iš ES gautas lėšas panaudoja racionaliausiai.
Susidaro įspūdis, kad Utenoje gimęs ir užaugęs, mokytojo profesiją įgijęs  A.Katinas yra didžiulis savo miesto patriotas ir stengiasi, jog Utena būtų patraukli tiek vietos gyventojams, tiek miesto svečiams. Permainos matyti plika akimi daugelyje sričių: parkuose, aikštėse, naujose sporto erdvėse, mokyklose, bibliotekose, gatvėse, na, ir, žinoma, jau minėtose katilinėse. Beje, Utenos rajono savivaldybė yra pelniusi ne vieną apdovanojimą už įvairius projektus ir net keletą “Auksinių krivūlių”.
Kita vertus, Utenos valdžiai reikėtų skirti daugiau dėmesio kai kuriems skauduliams, tarkime, emigracijos problemai, nes per pastarąjį dešimtmetį gyventojų čia sumažėjo maždaug 5 tūkst. Taip pat vietos politikai ir valdininkai galėtų labiau pasistengti, kad geriau būtų išnaudojamas šalia esantis geležinkelis. Anksčiau ketinta šalia geležinkelio įkurti industrinį parką, bet pastaraisiais metais ši idėja apmirė.

“Veidas” jau ketvirtą kartą apklausė 180 ekspertų: pačius merus, taip pat per 130 aukščiausio rango valstybės tarnautojų, verslo organizacijų atstovų ir sudarė daugiausiai naudos savo miestams ir rajonams duodančių merų reitingą.

Šiemet meru, turinčiu daugiausiai įkvepiančių originalių minčių ir idėjų, kaip gerinti kraštiečių gyvenimą, skatinančiu verslo plėtrą, visokeriopą vietos bendruomenės saugumą, diegiančiu komfortišką infrastruktūrą, puoselėjančiu kultūrą, plėtojančiu laisvalaikio ir turizmo verslą, garsinančiu atstovaujamą savivaldybę, vykdančiu savo viešai duotus pažadus ir išsikeltus tikslus, nesiblaškančiu ir įkvepiančiu vietos žmonėms tikėjimo savo savivaldybės ateitimi pripažintas savivaldos naujokas – Neringos kurorto galva Antanas Vinkus (69 m.).
Jis dvidešimt šešiais balsais aplenkė dvidešimt šešeriais metais už save jaunesnį sostinės vadovą Artūrą Zuoką (43 m.). Už trečią kartą meru tapusį kolegą A.Zuoką (nepaisant sostinės vadovo teistumo bei valstybine problema tapusio vilniečių nepasitenkinimo dėl stulbinamų šildymo kainų) apklaustieji balsavo itin gausiai.
Didžiausias šiųmečio reitingo netikėtumas – Kauno rajono mero Valerijaus Makūno (56 m.) vertinimų kiekybinis šuolis. V.Makūnas ir ankstesniais metais patekdavo tarp trisdešimties geriausių merų, bet niekada iki šiol nebuvo atsidūręs net pirmajame dešimtuke.
Visuose trejuose iki šiol vykusiuose geriausių merų rinkimuose tarp lyderių paprastai būdavo Kauno miesto vadovas Andrius Kupčinskas (36 m.). Užpernai jis liko antroje vietoje, o pernai – ketvirtoje.
Šiais metais pirmą kartą detalizavome, kaip merus vertina skirtingų sričių ekspertai. Geriausiu šių metų meru paskelbtas A.Vinkus kolegų merų, kaip geriausias meras, buvo minimas gerokai dažniausiai nei antroje vietoje likęs Vilniaus miesto galva A.Zuokas. Tačiau jei panagrinėtume detaliau, pamatytume, kad A.Zuokas tarp išskiriamų penkių geriausių merų dažniau nei A.Vinkus buvo įrašytas pirmuoju numeriu ir kolegos už tai jam skyrė po penkis balus.
Apklaustiems ministerijų viceministrams, kancleriams ir departamentų vadovams savo vadybinėmis savybėmis, gebėjimu spręsti probleminius klausimus ir tikru rūpinimusi savivaldybės reikalais labiausiai imponuoja A.Vinkus. O štai tarp Vyriausybės atstovų apskrityse bei kitų apklaustų aukščiausio rango valstybės tarnautojų daugiau simpatijų pelnė A.Zuokas.
Įdomu tai, jog susumavus skirtingų verslo organizacijų – Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei šių organizacijų regioninių padalinių, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos, Žemės ūkio rūmų atstovų atsakymus paaiškėjo, kad  daugiausiai simpatijų (be pirmojo šio konkurso laureato Ričardo Malinausko) pelnė Utenos rajono meras Alvydas Katinas (52 m.). Jis gerokai aplenkė į geriausių merų trejetuką išrinktus A.Zuoką ir V.Makūną.
Iš merių moterų geriausiai vertinamos į 14 vietą patekusi Birštono vadovė Nijolė Dirginčienė (54 m.) ir į 26 vietą – Visagino vadovė Dalia Štraupaitė (52 m.).
Vertinant pagal merų partiškumą, tarp dešimties geriausiųjų yra trys socialdemokratų, trys konservatorių, du valstiečių, vienas liberalcentristų ir vienas “taipiečių” atstovas.
Greta šiųmečio merų darbo vertinimo reitingo, kuris remiasi tik respondentų nuomone, yra ir grafa, kurioje pateikiami ir šių merų vadovaujamų savivaldybių reitingo (paremto tik objektyviąja statistika) duomenys.
Įdomu tai, kad dažnai subjektyvus kolegų vertinimas visiškai sutampa su objektyviais savivaldybių reitingo duomenimis. Štai Neringos meras šiemet išrinktas geriausiu, o jo vadovaujama savivaldybė, remiantis savivaldybių reitingu, yra antra; sostinės meras A.Zuokas liko antroje vietoje, o Vilnius pagal gyvenimo kokybės reitingą – pirmoje.
Tiesa, Kauno rajono mero subjektyvūs vertinimai gerokai pranoksta objektyviuosius. Savivaldybių reitinge Kauno rajonas užėmė 24 vietą, o meras V.Makūnas šiemet vertinamas kaip vienas iš trijų geriausių šalies merų. Remiantis savivaldybių reitingu, trečioje vietoje yra Kauno miestas, nors kolegos šio miesto vadovui skyrė tik dešimtą vietą.

Kaip rinkome geriausią merą
Dar pernai gruodžio 9 d. išsiuntinėjome 180 anoniminių anketų: patiems savivaldybių merams, visų ministerijų viceministrams ir kancleriams, departamentų, kuruojančių regionų reikalus, direktoriams, Vyriausybės atstovams apskrityse, Seimo kontrolieriams bei dvidešimties pagrindinių šalies verslo asociacijų – Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei jų regioninių organizacijų, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros organizacijos, Žemės ūkio rūmų, Lietuvos investuotojų forumo bei kitų specializuotų šakinių verslo asociacijų atstovams.
Visų respondentų prašėme išvardyti po penkis pažangiausius merus: turinčius originalių idėjų, užsibrėžusius ir siekiančius proveržio, pritraukiant investicijų, gerinant infrastruktūrą, plečiant turiningo laisvalaikio leidimo galimybes, įkvepiančius visokeriopos pažangos. Pirmam nurodytam merui suteikėme penkis balus, antram – keturis, trečiam – tris, ketvirtam – du, penktam – vieną balą.
Visus respondentus įspėjome, kad anketos su išvardytais vienos arba tik savo atstovaujamos partijos nariais nebus įskaitytos. Taigi tokių anketų šiemet nebegavome. Tiesa, du merai balsavo už save, bet abiejų paprašėmė išsibraukti save ir įtraukti kolegą. Vienas meras taip ir padarė, o kitas nebeatsakė, tad jo balso už save neįskaitėme.
Nemaloniausią įspūdį padarė bendravimas su naujuoju, bet provincialiai mąstančiu Šiaulių miesto meru Justinu Sartausku bei jo komanda. Šis meras kategoriškai atsisakė bendrauti su žiniasklaida. Kita vertus, savotiškas J.Sartausko požiūris į kolegas – nenoras pastebėti, įvertinti ir pasimokyti iš geriausiųjų atsiliepia ir kolegų nuomonei: šio miesto vadovas liko už geriausiųjų trisdešimtuko “borto”. Priminsime, kad ligtolinis Šiaulių miesto vadovas pernai vykusiuose geriausių merų rinkimuose laimėjo trečią vietą.
Per ketverius šio konkurso metus išryškėjo dar viena svarbi tendecija: kolegos merai bei kiti respondentai itin vertina probleminių savivaldybių, esančių atokiau nuo sostinės ir kitų didmiesčių, valdančių kuklų biudžetą bei gyvenamų daugiausia pensinio amžiaus, socialiai remtinų žmonių, merus. Dalis respondentų pabrėžia, kad valdyti didmiestį gali “kiekvienas virėjas”, o štai vadovauti ir išsiveržti iš provincijos pilkumos gali tik labai talentingi bei energingi miestų ir rajonų vadybininkai.

Pagrindinė lentelė Nr. 1
30 geriausių Lietuvos merų

2012 m. reitingo vieta    2011 m. reitingo vieta    2010 m. reitingo vieta    Amžius    Vadovaujama savivaldybė    Kolegos / respondentai skyrė balų    Priklauso partijai    Savivaldybės vieta savivados reitinge

1 n.d. n.d. Antanas Vinkus 69 m. Neringa 138 LSDP 2
2 n.d. n.d. Artūras Zuokas 43 m. Vilnius 112 TAIP 1
3 28–30 21–22 Valerijus Makūnas 56 m. Kauno r. 79 LSDP 24
4 8 10 Povilas Žagunis 59 m. Panevėžio r. 73 LVZS 20
5 13–14 20 Alvydas Katinas 52 m. Utenos r. 71 LSDP 6

6 11–12 8 Antanas Černeckis 52 m. Rietavas 70 LiCS 49
7 9 6 Gintautas Gegužinskas 49 m. Pasvalio r. 67 TS 5
8 20–22 7 Virgilijus Pozingis 46 m. Šilutės r. 65 LVZS 51
9 11–12 12 Sigutis Obelevičius 52 m. Anykščiai 58 TS 48
10 4 2 Andrius Kupčinskas 36 m. Kaunas 56 TS 3

11 n.d. n.d. Vytautas Grubliauskas 55 m. Klaipėda 54 LRLS 4
12 ? ? Vitalijus Mitrofanovas 40 m. Akmenės r. 53 LSDP 50
13 2 3 Antanas Čepononis 52 m. Radviliškio r. 50 TS 21
14 ? ? Nijolė Dirginčienė 54 m. Birštonas 49 LSDP 18
15 15–17 42 Stasys Vainoras 45 m. Skuodo r. 48 LRLS 41
16 19 14–15 Arnoldas Abramavičius 44 m. Zarasų r. 46 TS 58
17 ? ? Vidmantas Brazys 65 m. Marijampolės r. 44 LSDP 23
18 28–30 43 Algirdas Kopūstas 63 m. Ukmergės r. 43 LVZS 13
19 n.d. n.d. Šarūnas Vaitkus 36 m. Palanga 42 TS 31
20 ? ? Kęstutis Vaitukaitis 53 m. Elektrėnai 41 LiCS 22
21 25–27 19 Kostas Arvasevičius 62 m. Kelmės r. 40 LSDP 30
22–25 n.d. n.d. Mindaugas Sinkevičius 27 m. Jonavos r. 39 LSDP 47
22–25 20–22 35 Jonas Jarutis 48 m. Kupiškio r. 39 LVZS 43
22–25 25–27 21–22 Juozas Bertašius 66 m. Šakių r. 39 LVZS 11
22–25 n.d. n.d. Vytautas Kleiva 52 m. Telšių r. 39 LSDP 17
26 n.d. n.d. Dalia Štraupaitė 52 m. Visagino r. 38 LiCS 27
27 n.d. n.d. Vidmantas Kanopa 55 m. Rokiškio r. 37 LVZS 9
28 ? ? Vincas Kapočius 62 m. Trakų r. 36 LiCS 25
29 ? ? Romualdas Urmilevičius 60 m. Kaišiadorių r. 35 LRLS 45
30 20–22 37 Vytautas Vigelis 52 m. Švenčionių r. 34 DP 28

Šaltinis: Savaitraščio “Veidas” apklausa

Geriausias 2009 metų meras
Ričardas Malinauskas, 46 m., Druskininkai, LSDP
Gyventojų skaičius 23 307
Nedarbas 13,8 proc.
Biudžetas 35,3 mln. Lt
Meru renkamas nuo 2000 m.
Druskininkų vieta savivaldybių reitinge 14

Geriausias 2010 metų meras
Rimantas Taraškevičius, 62 m., Klaipėda, LiCS
Meru buvo nuo 2001 iki 2011 m.

Geriausias 2011 metų meras
Bronis Ropė, 56 m., Ignalinos r., 158 balai, LVLS
Gyventojų skaičius 18 892
Nedarbas 13,6 proc.
Biudžetas 22,1 mln. Lt
Meru renkamas nuo 1992 m. (1995 m.)
Ignalinos vieta savivaldybių reitinge 29

“Veidas” jau ketvirtą kartą apklausė 180 ekspertų: pačius merus, taip pat per 130 aukščiausio rango valstybės tarnautojų, verslo organizacijų atstovų ir sudarė daugiausiai naudos savo miestams ir rajonams duodančių merų reitingą.

“Veidas” jau ketvirtą kartą apklausė 180 ekspertų: pačius merus, taip pat per 130 aukščiausio rango valstybės tarnautojų, verslo organizacijų atstovų ir sudarė daugiausiai naudos savo miestams ir rajonams duodančių merų reitingą.

Šiemet meru, turinčiu daugiausiai įkvepiančių originalių minčių ir idėjų, kaip gerinti kraštiečių gyvenimą, skatinančiu verslo plėtrą, visokeriopą vietos bendruomenės saugumą, diegiančiu komfortišką infrastruktūrą, puoselėjančiu kultūrą, plėtojančiu laisvalaikio ir turizmo verslą, garsinančiu atstovaujamą savivaldybę, vykdančiu savo viešai duotus pažadus ir išsikeltus tikslus, nesiblaškančiu ir įkvepiančiu vietos žmonėms tikėjimo savo savivaldybės ateitimi pripažintas savivaldos naujokas – Neringos kurorto galva Antanas Vinkus (69 m.).
Jis dvidešimt šešiais balsais aplenkė dvidešimt šešeriais metais už save jaunesnį sostinės vadovą Artūrą Zuoką (43 m.). Už trečią kartą meru tapusį kolegą A.Zuoką (nepaisant sostinės vadovo teistumo bei valstybine problema tapusio vilniečių nepasitenkinimo dėl stulbinamų šildymo kainų) apklaustieji balsavo itin gausiai.
Didžiausias šiųmečio reitingo netikėtumas – Kauno rajono mero Valerijaus Makūno (56 m.) vertinimų kiekybinis šuolis. V.Makūnas ir ankstesniais metais patekdavo tarp trisdešimties geriausių merų, bet niekada iki šiol nebuvo atsidūręs net pirmajame dešimtuke.
Visuose trejuose iki šiol vykusiuose geriausių merų rinkimuose tarp lyderių paprastai būdavo Kauno miesto vadovas Andrius Kupčinskas (36 m.). Užpernai jis liko antroje vietoje, o pernai – ketvirtoje.
Šiais metais pirmą kartą detalizavome, kaip merus vertina skirtingų sričių ekspertai. Geriausiu šių metų meru paskelbtas A.Vinkus kolegų merų, kaip geriausias meras, buvo minimas gerokai dažniausiai nei antroje vietoje likęs Vilniaus miesto galva A.Zuokas. Tačiau jei panagrinėtume detaliau, pamatytume, kad A.Zuokas tarp išskiriamų penkių geriausių merų dažniau nei A.Vinkus buvo įrašytas pirmuoju numeriu ir kolegos už tai jam skyrė po penkis balus.
Apklaustiems ministerijų viceministrams, kancleriams ir departamentų vadovams savo vadybinėmis savybėmis, gebėjimu spręsti probleminius klausimus ir tikru rūpinimusi savivaldybės reikalais labiausiai imponuoja A.Vinkus. O štai tarp Vyriausybės atstovų apskrityse bei kitų apklaustų aukščiausio rango valstybės tarnautojų daugiau simpatijų pelnė A.Zuokas.
Įdomu tai, jog susumavus skirtingų verslo organizacijų – Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei šių organizacijų regioninių padalinių, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos, Žemės ūkio rūmų atstovų atsakymus paaiškėjo, kad  daugiausiai simpatijų (be pirmojo šio konkurso laureato Ričardo Malinausko) pelnė Utenos rajono meras Alvydas Katinas (52 m.). Jis gerokai aplenkė į geriausių merų trejetuką išrinktus A.Zuoką ir V.Makūną.
Iš merių moterų geriausiai vertinamos į 14 vietą patekusi Birštono vadovė Nijolė Dirginčienė (54 m.) ir į 26 vietą – Visagino vadovė Dalia Štraupaitė (52 m.).
Vertinant pagal merų partiškumą, tarp dešimties geriausiųjų yra trys socialdemokratų, trys konservatorių, du valstiečių, vienas liberalcentristų ir vienas “taipiečių” atstovas.
Greta šiųmečio merų darbo vertinimo reitingo, kuris remiasi tik respondentų nuomone, yra ir grafa, kurioje pateikiami ir šių merų vadovaujamų savivaldybių reitingo (paremto tik objektyviąja statistika) duomenys.
Įdomu tai, kad dažnai subjektyvus kolegų vertinimas visiškai sutampa su objektyviais savivaldybių reitingo duomenimis. Štai Neringos meras šiemet išrinktas geriausiu, o jo vadovaujama savivaldybė, remiantis savivaldybių reitingu, yra antra; sostinės meras A.Zuokas liko antroje vietoje, o Vilnius pagal gyvenimo kokybės reitingą – pirmoje.
Tiesa, Kauno rajono mero subjektyvūs vertinimai gerokai pranoksta objektyviuosius. Savivaldybių reitinge Kauno rajonas užėmė 24 vietą, o meras V.Makūnas šiemet vertinamas kaip vienas iš trijų geriausių šalies merų. Remiantis savivaldybių reitingu, trečioje vietoje yra Kauno miestas, nors kolegos šio miesto vadovui skyrė tik dešimtą vietą.

Kaip rinkome geriausią merą
Dar pernai gruodžio 9 d. išsiuntinėjome 180 anoniminių anketų: patiems savivaldybių merams, visų ministerijų viceministrams ir kancleriams, departamentų, kuruojančių regionų reikalus, direktoriams, Vyriausybės atstovams apskrityse, Seimo kontrolieriams bei dvidešimties pagrindinių šalies verslo asociacijų – Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei jų regioninių organizacijų, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros organizacijos, Žemės ūkio rūmų, Lietuvos investuotojų forumo bei kitų specializuotų šakinių verslo asociacijų atstovams.
Visų respondentų prašėme išvardyti po penkis pažangiausius merus: turinčius originalių idėjų, užsibrėžusius ir siekiančius proveržio, pritraukiant investicijų, gerinant infrastruktūrą, plečiant turiningo laisvalaikio leidimo galimybes, įkvepiančius visokeriopos pažangos. Pirmam nurodytam merui suteikėme penkis balus, antram – keturis, trečiam – tris, ketvirtam – du, penktam – vieną balą.
Visus respondentus įspėjome, kad anketos su išvardytais vienos arba tik savo atstovaujamos partijos nariais nebus įskaitytos. Taigi tokių anketų šiemet nebegavome. Tiesa, du merai balsavo už save, bet abiejų paprašėmė išsibraukti save ir įtraukti kolegą. Vienas meras taip ir padarė, o kitas nebeatsakė, tad jo balso už save neįskaitėme.
Nemaloniausią įspūdį padarė bendravimas su naujuoju, bet provincialiai mąstančiu Šiaulių miesto meru Justinu Sartausku bei jo komanda. Šis meras kategoriškai atsisakė bendrauti su žiniasklaida. Kita vertus, savotiškas J.Sartausko požiūris į kolegas – nenoras pastebėti, įvertinti ir pasimokyti iš geriausiųjų atsiliepia ir kolegų nuomonei: šio miesto vadovas liko už geriausiųjų trisdešimtuko “borto”. Priminsime, kad ligtolinis Šiaulių miesto vadovas pernai vykusiuose geriausių merų rinkimuose laimėjo trečią vietą.
Per ketverius šio konkurso metus išryškėjo dar viena svarbi tendecija: kolegos merai bei kiti respondentai itin vertina probleminių savivaldybių, esančių atokiau nuo sostinės ir kitų didmiesčių, valdančių kuklų biudžetą bei gyvenamų daugiausia pensinio amžiaus, socialiai remtinų žmonių, merus. Dalis respondentų pabrėžia, kad valdyti didmiestį gali “kiekvienas virėjas”, o štai vadovauti ir išsiveržti iš provincijos pilkumos gali tik labai talentingi bei energingi miestų ir rajonų vadybininkai.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-5) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Savivaldybėse, kuriose po vasario mėnesį vykusių rinkimų daug kur merai buvo išrinkti ne pagal rinkėjų valią, bet pagal politinę aritmetiką, vienas po kito valdžią susigrąžina tikrieji rinkimų nugalėtojai.

Iš pradžių buvo Prienai, paskui Kazlų Rūda, rudeniop atėjo eilė Kaunui, o dabar Panevėžiui – vienas po kito krinta merai, savivaldybių vadovais tapę ne rinkėjų valia, bet po užkulisinių partijų susitarimų. Į jų vietą grįžta tie, kurių partijos per rinkimus buvo surinkusios daugiausiai balsų.

Nugalėtojai susigrąžino merų postus

Pavasarį „Veidas“ jau rašė, kad savivaldos rinkimai iš esmės vyksta du kartus: pirma rinkėjai išrenka savivaldybių tarybų narius, o paskui šie, pusantro mėnesio (suteikiamo pagal įstatymą) dėlioję valdančiąsias koalicijas, renka merą, jo pavaduotojus, administracijos direktorių – tikrąją miesto ar rajono valdžią. Štai per šiuos antruosius – tikruosius rinkimus neretai atsitinka taip, kad oficialiai laimėjusi partija lieka už valdžios borto, nes visos kitos partijėlės susitarė ir nutarė mesti per bortą nugalėtoją. Dažniausiai vadovaudamosi principu – šitie jau pabuvo valdžioje, dabar duokite ir mums. Rinkėjų valia tokiais atvejais partinius „matematikus“ domina mažiausiai.
Ryškiausiu tokios neteisybės pavyzdžiu balandį tapo Kaunas – ir kaip antras pagal dydį miestas, ir kaip ryškiausias rinkėjų valios nepaisymo pavyzdys: ligtolinė mero Andriaus Kupčinsko vadovauta konservatorių, jaunalietuvių ir liberalsąjūdininkų koalicija po rinkimų iš 41-os vietos savivaldybėje turėjo 19, iš kurių 12 buvo konservatorių. Tačiau po keturių paeiliui koalicijų perderėjimų, išdavysčių ir naktinių susitarimų konservatoriai liko opozicijoje, o meru balandžio viduryje tapo vos tris balsus gavusių liberalsąjūdininkų atstovas Rimantas Mikaitis.
Spalio pabaigoje, jau atstatydintas iš pareigų, R.Mikaitis pripažino meru tapęs jam pačiam netikėtai, ir tai iš esmės buvusi avantiūra. Spalio 27-ąją Kauno mero postą visiškai teisėtai susigrąžino konservatorius A.Kupčinskas, į valdančiąją koaliciją pakvietęs antrą pagal populiarumą mieste Socialdemokratų partiją.
Bet iki valdžios perversmo (veikiau jos teisėto susigrąžinimo) Kaune analogiški procesai vyko ir kitose savivaldybėse, tik ne tokiose pastebimose, kaip buvusi laikinoji sostinė.
Pirmuoju nuverstu naujosios savivaldos kadencijos meru tapo Prienų rajono vadovas konservatorius Juozas Krikštolaitis, savo poste išbuvęs tikriausiai rekordiškai trumpą laiką – vos pusantro mėnesio. Naujasis meras net nespėjo paskirti savo pavaduotojo ir administracijos direktoriaus, kas jam ir buvo prikišta. Tačiau, be abejonės, svarbiausia priežastis buvo ta, kad konservatoriai susiorganizavo mero postą, nors per rinkimus laimėjo vos tris vietas – dvigubai mažiau nei nugalėtojai socialdemokratai, kurių atstovas Vytautas Bujanauskas nuo birželio ir valdo Prienų rajoną.
Kitas kritęs „uzurpatorius“ buvo liepą iš Kazlų Rūdos mero posto atstatydintas Naujosios sąjungos atstovas Aidas Vaišnora. Nors jo partija per rinkimus laimėjo tik vienu mandatu mažiau nei nugalėtojais (su keturiais mandatais) tapę liberalcentristai, tačiau pati Naujoji sąjunga vasarą, kaip žinoma, nustojo egzistuoti, įsiliejusi į Darbo partiją. O Kazlų Rūdai jau pusmetį vėl vadovauja rinkimus laimėjusios partijos atstovas Vytautas Kanevičius.
Tokie pavyzdžiai, o ypač Kauną susigrąžinęs A.Kupčinskas akivaizdžiai įkvėpė ir penkto pagal dydį miesto – Panevėžio savivaldybių tarybų rinkimų nugalėtojus konservatorius. Jie, rinkėjų valia gavę devynis mandatus iš 31-o, per porinkiminius žaidimus pralaimėjo antroje vietoje likusiems socialdemokratams, kurie meru išrinko saviškį Povilą Vadopolą. Tačiau neseniai, „nubyrėjus“ socialdemokratų frakcijai, taip pat ir kelioms kitoms partijoms persigalvojus, P.Vadopolas buvo atstatydintas, o Panevėžio meru išrinktas konservatorius Vitalijus Satkevičius, vadovavęs miestui ir iki rinkimų.

Mero postą galima pragerti

Vis dėlto ne vien rinkėjų valios nepaisymas gali priversti savivaldybės tarybą atstatydinti net metų nepradirbusį merą. Prieš dvi savaites keitėsi ne tik Panevėžio, bet ir Pakruojo rajono meras. Ligšiolinį rajono vadovą socialdemokratą Saulių Gegiecką (balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatų laukusį ligoninėje) iš posto išvertė saviškiai, neapsikentę „vis besikartojančių netinkamo elgesio momentų, diskredituojančių mūsų skyriaus partijos pirmininką, tuo pačiu ir rajono savivaldybės mero pareigybę“, kaip rašoma oficialiame dokumente.
Žmonių kalba sakant, S.Gegieckas savo postą paprasčiausiai pragėrė. Stebina ne tiek faktas, kad ilgametis (nuo 2004-ųjų) rajono vadovas draugauja su taurele, kiek tai, kad kolegos socialdemokratai vėl išrinko jį į merus, nors, kaip patys teigia, S.Gegieckas ne kartą dėl savo silpnybės yra turėjęs rimtų problemų, žadėjęs pasitaisyti, bet niekaip nepasitaisydavęs. Rimtai partijai tokios klaidos neatleistinos, nors, kaip socialiniuose tinkluose šaiposi Pakruojo opozicinių partijų veikėjai, socdemai ten kitokių kandidatų neturi, tiesiog dabar parinks tokį, kuris išgėręs pajėgia išsilaikyti ant kojų.
Iš šešių jau atstatydintų naujosios kadencijos merų tik buvęs Klaipėdos rajono vadovas Sigitas Karbauskas priklausė rinkimus tvirtai laimėjusiai „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijai, kuri per pusmetį paprasčiausiai subyrėjo. Vos vieno balso persvarą turėjusi „tvarkiečių“ suburta keturių marginalių partijų koalicija neatlaikė didžiųjų – konservatorių ir socialdemokratų spaudimo, tad nuo rugsėjo Klaipėdos rajonui vadovauja socialdemokratas Vaclovas Dačkauskas.
Šiuo metu kliba ir dar vieno „tvarkiečių“ mero – Raseiniams vadovaujančio Remigijaus Ačo kėdė. Vos per kelis mėnesius savo kadrų politika „statyk visur saviškius, o nepatenkintus atleisk“ R.Ačas nuteikė prieš save pirma vietos ūkininkus, paskui – jį dėl mero posto rėmusius konservatorius. Šie, nors ir turėdami tik du balsus, atsimetę nuo koalicijos gali lemti mero pasikeitimą.

A.Zuokas: daug judesio – mažai rezultato. R.Mikaitis: tiek, kiek gali, bet gali nedaug. V.Grubliauskas: ir ceremonmeisteris, ir pirmtako darbų tęsėjas.

Praėjo kiek daugiau nei pusmetis po savivaldybių rinkimų ir penktas mėnuo, kai 26-iose iš 60-ies savivaldybių šeimininkauja nauji merai. Dviejose savivaldybėse – Prienų rajono ir Kazlų Rūdos – naujieji merai jau ir nuversti. O ar tris didžiausius Lietuvos miestus valdyti ėmę nauji politiniai lyderiai jau ėmėsi įgyvendinti rinkimų pažadus?

Vilniuje – smulkmenos, bet fotogeniškos
Gali ištisą savaitę nieko neišgirsti apie prezidentę ar premjerą, tačiau jei jokio garso apie sostinės merą Artūrą Zuoką – vadinasi, jis kažkur toli nuo Lietuvos. Viešųjų ryšių intensyvumu Zuokas Trečiasis nedaug skiriasi nuo Pirmojo (2000–2003 m.) ar Antrojo (2003–2007 m.). Jo pasivažinėjimas tankete per neva ne vietoje pastatytą automobilį ne tik šiapus, bet ir kitapus Lietuvos sienos paskelbė: šerifas grįžo. Kaip ir anksčiau – su daug idėjų: ne pačių svarbiausių vilniečiams, bet vizualių ir plačiai nuskambančių, kaip anuomet jo užmojai Vilnių įrašyti į užsienio televizijų orų prognozių žemėlapį. Nesugniuždytas ankstesnio meravimo fiasko su oranžiniais dviračiais, šįsyk jis iš karto ėmėsi pats save plagijuoti (trūksta naujų idėjų?), propaguodamas elektrinius ir riedžius.
“Pavažinėti tanku ar riedžiais, atšaukti įlipimą pro priekines duris – smulkmenos, ir dar klausimas, pagerino jos ar pablogino situaciją. Spekuliacijos įvaizdžiu, užuot dirbus”, – piktinasi Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Verslo plėtros skyriaus vedėjas Juozas Jarmala.
Vilniečio nedžiugina, kad rengiantis Europos krepšinio čempionatui paskubomis lopytos gatvės, nes tai padaryta “bangomis”, netvarkomi apleisti net savivaldybei priklausantys pastatai. “A.Zuokas ir anksčiau tik savo Užupį, savivaldybės aplinką ir centrą gražino”, – piktinasi J.Jarmala.
Nelabai ką nauja buitiniu lygmeniu sako pastebintis ir kitas vilnietis – Geologijos ir geografijos instituto vyr. mokslo darbuotojas doc. dr. Vidmantas Daugirdas: “Viešojoje erdvėje padaugėjo pažadų, lyg vaizduojama gyvybė, aktyvumas. Nors kai pavasarį dingo prie mano namo buvę šiukšlių rūšiavimo konteineriai, tai nepadėjo net raštai administruojančiai įmonei.”
A.Zuoko pirmtakas konservatorius Raimundas Alekna taip pat kritikuoja dabartinio mero pirmuosius darbus: “Nereikia nei tanko, nei tramvajaus – transporto spūsčių problema gerokai sumažės pastačius aplinkkelį, o žmonės naudosis visuomeniniu transportu, jei bus patogus jo grafikas, priimtina kaina, o autobusai ir troleibusai – tvarkingi. Į tai ir reikia investuoti.”
R.Alekna abejoja, ar tai prioritetinis uždavinys artėjant šildymo sezonui ir A.Zuoko užmojis žūtbūt surasti milijonų Sereikiškių parkui sutvarkyti.
O juk A.Zuokas žadėjo imtis kur kas monumentalesnių tikslų – kad vidutinė alga iki 2020 m. siektų 6,4 tūkst. Lt, kad klestėtų verslas. “Norėjome asmeniškai susitikti su meru, jis pažadėjo, buvo numatytas susitikimas. Bet vyko perversmas savivaldybėje, ir susitikimas atidėtas nežinia kokiam laikui. Matyt, ne visos įtakos sferos padalytos”, – priežastį įžvelgia J.Jarmala.
Dar A.Zuokas žadėjo “skubiai išspręsti miesto finansines problemas ir padengti įsiskolinimus paslaugų teikėjams”. Bet, R.Aleknos tikinimu, kol kas čia nieko nepadaryta. Tiesa, meras paskelbė pradėsiąs atsiskaitinėti su paslaugų teikėjais, tačiau opozicija ironizuoja: ar su savo bičiulių “City Service”, priklausančios koncernui “Icor” (anksčiau – “Rubicon Group”), įmonėmis ir su likusiomis vienodai?

Darbai – kitiems, nuopelnai – sau
Kitas A.Zuoko mėgstamas žanras – vaizduoti didelių problemų sprendiką, kai tai viršija jo kompetencijos ribas. Štai jis pareiškė, kad viešuosius pirkimus gali laimėti tik tos įmonės, kurios įsipareigos mokėti ne mažesnę nei vidutinę algą. Tačiau kodėl A.Zuokas, kol buvo Seimo narys, neparengė tokios įstatymo pataisos? Gal kad kur kas įspūdingiau dėtis kovotoju su nepasiduodančia sistema?
Dar A.Zuokas iškilmingai pranešė, kad į Vilnių ateina baldų milžinas IKEA. “Derybos su IKEA vyko, kai A.Zuokas dar buvo Seime, ir didžiausias nuopelnas čia buvo Vyriausybės. Aš dirbau meru du mėnesius ir man taip pat teko nukirpti juostelių, bet juk nesakiau, kad tai aš suorganizavau aplinkkelio tiesimą. A.Zuoko sau prisiskiriami nuopelnai neadekvatūs nei vieno žmogaus galioms, nei laikui, kiek jis yra meras”, – konstatuoja R.Alekna.
Žinoma, Vilniaus meras (kad ir kas juo būtų tapęs) turi tęsti aplinkkelio, įgyvendinti šiukšlių tvarkymo projektus. “Bet A.Zuoko indėlį bus galima vertinti, kai pamatysime, kiek jis prisidės prie vilniečių, o kiek – prie kai kurių verslo grupių interesų gynimo”, – abejonė skamba Vilniaus miesto tarybos nario R.Aleknos balse.
Štai A.Zuokas žadėjo 20 proc. atpiginti šilumą – tada vilniečiams ji būtų pigiausia visoje šalyje. Tačiau ir šios problemos sprendimą nutarė permesti centrinei valdžiai – pasiūlė, kad valstybė centralizuotai pirktų kurą šilumai gaminti. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė mano, kad tai didelio efekto neduos, bet pasiūlė A.Zuokui, jei jis iš tikrųjų nori atpiginti šilumą, keliuose daugiausiai už šilumą mokančiuose namuose atkurti radiatorių išdėstymą iki projektinio, nupjaunant pasistatytus papildomai. Tai sumažintų šildymo išlaidas bemaž trečdaliu. Bet negirdėti, kad meras imtųsi tokios iniciatyvos.

Kas nusvers – Abonento kupra ar energija
Zuokui Trečiajam jo “abonentinė” biografija – tarsi kupra. Jis dievažijasi depolitizuosiantis savivaldybės įmones, bet “darbiečiai”, pasijutę nuskriausti, atvirai atskleidė įmonių dalybų schemą. Tačiau net iš tokios, atrodė, koaliciją į griūtį vedančios situacijos A.Zuokas sugebėjo išeiti ne tik suvaldęs “darbiečius”, bet dar ir pagausinęs koaliciją.
Vis dėlto koks šiandien būtų Vilnius be dviejų ankstesnių A.Zuoko kadencijų? Taip, bepig merui girtis laimėjimais, kai ekonomika zenite, o didžiuliai darbai daromi lendant į skolas. Tačiau daug skolinosi ir kiti sostinės (ir ne tik) merai. “Kai A.Zuokas nebuvo meras, atsirado sąstingis. Dabar – bent taip atrodo – kažkas juda, ir tai teikia vilties, uždega kitus žmones. Deja, vėl pradeda lįsti atidirbinėjimas verslo grupėms. Bet vilniečiams labai svarbu, kad būtų išasfaltuotos gatvės, atpigtų šiluma. Skaičiuojant A.Zuoko blogųjų ir gerųjų savybių balansą, bent man blogus prisiminimus nusveria jo gyvybingumas”, – vertina vilnietis mokslo darbuotojas V.Daugirdas.

Kaune – valdžios ledkalnis, Klaipėdoje – tęstinumas
Laikinoji sostinė visą Lietuvą nustebino, kai meru tapo Rimantas Mikaitis, Liberalų sąjūdžio, Kaune laimėjusio tik tris mandatus iš 41-o, atstovas. Tai panašu į sandorį, prisiimant formalaus vadovo poziciją. Kauniečiai šaiposi, kad dabar savivaldybė – kaip “uabas”: visi pasidaliję valdžios tiek, kiek turi akcijų, o savivaldybės administracija niaujasi besigviešdama kuo daugiau įtakos.
Ačiūdie, Kauno sporto arena, kad ir vėluojant, iki Europos krepšinio čempionato baigta, pradėtas amžiaus gatvių remontas. Bet tai dar ankstesnės kadencijos savivaldybės sprendimų tąsa. Apsnūdimo laikinojoje sostinėje drumstėjas architektas Audrys Karalius naują merą vertina taip: “Ramus, tylus žmogus. Jokių jo pažadų negirdėjau, ryškių darbų nematyti. Gal jų ir neįmanoma taip greitai nuveikti, tačiau nematau nė požymių. Jei Kauno valdžią prilygintume Nemunu plaukiančiam ledkalniukui, tai jo viršūnėlė matoma, bet kas slepiasi po vandeniu, ir yra tikroji valdžia, kuri ir reguliuoja plaukimo kryptį.”
O Klaipėdos meras, taip pat liberalsąjūdininkas Vytautas Grubliauskas iš pirmo žvilgsnio labiau primena miesto ceremonmeisterį – tai trimitą kur papučia, tai kokią juostelę perkerpa. Tačiau Klaipėdos universiteto Politologijos katedros vedėjas doc. dr. Saulius Šiliauskas tikina, kad tai tik išorinis vaizdas. “Jūros šventė, džiazo festivalis, regata, krepšinio arenos atidarymas – meras čia negalėjo nebūti matomas. Bet jis tikrai ne tik reprezentacinė figūra. Jis pakankamai kompetentingai dirba, turi sumanymų, tęsia pradėtus darbus, negirdėjau, kad būtų įsipainiojęs į interesų konfliktą, neapsijuokė kaip Kauno ir Vilniaus merai, po poros mėnesių darbo puolę atostogauti. Žodžiu, ne revoliucija, bet tikrai ne stagnacija”, – vertina S.Šiliauskas.
Beje, eksmero Rimanto Taraškevičiaus liberalcentristai dabar valdančiojoje daugumoje, nors ankstesnės kadencijos laikotarpiu Liberalų sąjūdis buvo opozicijoje. Tad, priešingai nei Vilniuje ir Kaune, Klaipėdoje koncentruojamasi darbams dirbti, o ne vidinėms intrigoms regzti.
Vis dėlto, politologo, ISM dėstytojo dr. Vincento Vobolevičiaus manymu, po rinkimų daugumoje savivaldybių gyvenimas eina savo vaga, tęsiami pradėti darbai. O įspūdis, kad nieko nevyksta, – tik optinė apgaulė po rinkimų karštinės. Tiesiog po rinkimų viskas nutyla, nes reklama daug kainuoja. Bet, politologo pastebėjimu, ten, kur stipriai keitėsi valdančioji dauguma, gali būti permainų, nes artėjant Seimo rinkimams nauji valdantieji sieks inkorporuoti savo žmones į svarbias pozicijas savivaldybių kontroliuojamose įstaigose, kurios – pinigų karvės rinkimams. Taigi vilniečiams ir kauniečiams permainos valdžioje gali duoti dividendų tik po to, kai didžiąją jų dalį tarpusavyje išsidalys nauji valdantieji.

Politologas dr.V.Vobolevičius: “Kur stipriai keitėsi valdančioji dauguma, siekiama inkorporuoti savus žmones į savivaldybių įmones, nes jos – pinigų karvės Seimo rinkimams.”

BFL

Nei Vilniaus merui Artūrui Zuokui, nei Kaunui ir Klaipėdai vadovaujantiems Rimantui Mikaičiui ir  Vytautui Grubliauskui per pirmąsias šimtą darbo dienų nieko rimtesnio nuveikti nepavyko, o pažadai vykdyti net nepradėti.

Šiomis dienomis sukanka šimtas dienų, kai pradėjo dirbti dauguma naujai išrinktų savivaldybių merų. Vilniaus mero A. Zuoko oponentai atkreipia dėmesį, kad šis mielai važinėja po miestą, filmuoja ir fotografuoja, tačiau pagrindinius savo priešrinkiminius pažadus, regis, užmiršo, nes nei dėl šildymo kainų mažinimo, nei dėl atlyginimų didinimo, nei dėl transporto sistemų tobulinimo, nieko dar net nepradėta daryti. “Nei šilumos kaina krinta, nei algos kyla, – sako Vilniaus m.savivaldybės tarybos narys, konservatorius Raimundas Alekna. – Vienintelis pažadas, kurio jis tvirtai laikosi – kad neatsižadės sąsajų su verslo grupuote, su kuria buvo siejamas. Ir akivaizdu, kad šios sąsajos išlieka labai tvirtos.”

R. Alekna pridūrė, kad A. Zuokas aktyviai užsiima populizmu ir įvairiomis viešųjų ryšių idėjomis bando nukreipti visuomenės dėmesį nuo svarbiausių dalykų. “Tai yra daro tai, ką labai gerai išmano. Pavyzdžiui, planuojamą “Ikea” atėjimą į Lietuvą A. Zuokas prisiėmė kaip savo nuopelną, nors jokio jo nuopelno čia nėra. Apskritai pagrindinių miesto mokumo, biudžeto subalansavimo problemų jis nesprendžia, priešingai – toliau išlaidaujama ir skolinamasi, nors finansinė padėtis dramatiška. Tačiau netesėtus pažadus ir nepadarytus darbus A.Zuokas tarsi kompensuoja savo žavesiu”, – sakė R. Alekna.

Buvusiam Kauno merui Andriui Kupčinskui taip pat nerimą kelia, jo žodžiais, oligarchų ir stambaus kapitalo bandymai daryti įtaką naujajam merui R. Mikaičiui. Be to, stebėdamas stringantį ir vis brangstantį “Žalgirio” arenos statybų užbaigimo procesą A. Kupčinskas teigia, kad iš pradžių į jį kritikos strėles laidęs R.Mikaitis su bendražygiais dabar ir pats aiškiai stokoja principingumo šiuo klausimu.

Apie Seimo nario kėdę į Klaipėdos mero postą iškeitusį Vytautą Grubliauską kol kas girdėti labai prieštaringos verslininkų nuomonės. Klaipėdos verslininkų Senamiesčio sąjungos pirmininkė Eugenija Odebrecht sako girdinti tik gražias kalbas, bet nematanti jokių veiksmų ir pokyčių. Jai pritarė ir verslininkė Valerija Babrauskienė. “Man ypač kelia siaubą padidintas nekilnojamojo turto mokestis, mes tiek neuždirbame, kiek turime sumokėti. Ši vasara itin prasta, labai pajutome emigracijos įtaką”, – teigė V. Babrauskienė.

Vis dėlto skeptiškai nusiteikę ne visi: štai Senamiesčio baro “Senoji hansa” vadovas Ramūnas Pocevičius V. Grubliauską apibūdina kaip entuziastingą merą.

Priminsime, kad yra ir tokių savivaldybių, kurių merai šimtadienių net nesulaukė: neseniai nuverstas Kazlų Rūdos Naujosios sąjungos atstovas Aidas Vaišnora, o gegužę posto neteko Prienų r. meras konservatorius Juozas Krikštolaitis.

Du kraštutiniai – pigiausios ir brangiausios šilumos energijos – Lietuvos rajonų pavyzdžiai liudija, kad ilgametė koncesija, kai šilumos ūkiai buvo ilgam išnuomoti privačioms bendrovėms, nepasiteisino. Šiluma pigiausia ten, kur jos ūkį savo rankose išlaikė savivaldybės. Dabartinei mažai kainai svarbiausios yra investicijos į tinklų sutvarkymą, biokuro katilinių statybą. Tuo tarpu privatus verslas tik nuolat dejavo, koks nepelningas esąs šilumos tiekimas, ir tesiūlė vienintelę išeitį – dujų brangimą įkalkuliuoti į šilumo kainą.
Utenos rajono meras Alvydas Katinas net ir bauginantį šių metų šildymo sezoną pasitiks ramus: dujų kainų šuolis bus neutralizuojamas daugiau šilumos gaminant biokuro katilinėse, kurių tinklą planuojama ir toliau plėsti. O Prienų rajono galva Vytas Bujanauskas šalčių laukia su dideliu nerimu: šiame rajone susidariusios sąlygos tik tolesniam šilumos energijos brangimui, nes ji gaminama vien tik dujinėse katilinėse.
“Veido” skaitytojams – skirtingi abiejų merų atsakymai į tuos pačius klausimus.

VEIDAS: Kodėl šiluma Utenos rajone yra pigiausia visoje Lietuvoje – pastarąjį šildymo sezoną ji tesudarė 18,6 ct/kWh?
A.K.: Viską lėmė laiku padarytos investicijos. Čia nieko gudraus nesukombinuosi, nepadės jokios įmantrios formulės, jokie ginčai Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje, jei tavo paties šilumos ūkis nesutvarkytas. Ne tik šilumos ūkis, bet ir visi kiti ūkiniai reikalai – laiku neinvestavusios į tokias strategines sritis, kaip šiluma, vanduo, nuotekos, atliekų tvarkymas, savivaldybės dabar yra pralaimėjusios.
VEIDAS: Kodėl šiluma Prienų rajone yra brangiausia visoje Lietuvoje – pastarąjį šildymo sezoną ji pasiekė 32,5 ct/kWh?
V.B. Todėl, kad turime vien tik dujomis kūrenamas katilines. Meru tapau neseniai, bet pastaruosius ketverius metus dirbau rajono taryboje ir per tą laiką nuolat derėjomės su Prienų šilumos ūkį 15-ai metų išsinuomojusia bendrove “E energija”. Ir nieko! Jie tvarkosi jau dešimtmetį, bet tik dabar, kai iki sutarties pabaigos liko penkeri metai, pradėjo kažką siūlyti. Tačiau tie jų siūlymai mums nepriimtini – už dabar keliais centais pigesnę šilumą jie mainais prašo tokių sąlygų, kurios ilgalaikėje perspektyvoje dar labiau pablogintų savivaldybės situaciją, nes ateityje jie kainą vėl galėtų padidinti ir mes nebeturėtume jokių svertų. Pavyzdžiui, jie siūlo ES lėšomis modernizuoti šilumos trasų sistemą ir perimti ją savo dispozicijon, o baigiantis sutarties laikui – beje, keliama papildoma sąlyga ją dar pratęsti – savivaldybė turėtų tas trasas išsipirkti. Mes liktume be nieko ir net jei patys investuotume į naujas katilines, “E energija” ir toliau diktuotų sąlygas, nes būtų šilumos tinklų savininkė.
VEIDAS: Kokių investicijų Jūsų rajono šilumos ūkyje būta per pastaruosius keliolika metų?
A.K.: Iš viso jau esame investavę apie 46 mln. Lt, iš jų – tik 6 mln. Lt, gautų iš ES. Visa kita – nuosavos lėšos, kurias sugebėjo investuoti savivaldybės rankose išlaikyta UAB “Utenos šilumos tinklai”. Utenoje mes išlaikėme savo rankose visas ūkines įmones, ir esu tikras, kad Lietuvoje tai pas teisingiausias kelias.
Nuolatos atnaujiname savo tinklus, pasistatėme biokuro katilines ir dabar turime galimybę naudoti trijų rūšių kurą: dujas, dyzeliną ir biokurą, renkamės tą, kuris tuo metu rinkoje pigiausias. Iki šiol biokuras užėmė tik 20–30 proc. mūsų rajono rinkos, tačiau prognozuojame, kad per artimiausius kelerius metus jo naudosime jau 70–80 proc.
V.B.: Per tą laiką “E energija” tik truputį paremontavo trasas keliose vietose – ten, kur buvo jau visiškai išėjusios iš rikiuotės. Bet apie kažkokias strategines investicijas – nė kalbos, sėdime vien tik ant senų dujų katilų.
VEIDAS: Ar planuojamos tolesnės investicijos? Kaip jos atsilieps šilumos kainai?
A.K.: Taip, kol kas mūsų rajonui sustoti anksti. “Utenos šilumos tinklai” savo lėšomis (3 mln. Lt) dabar stato dar vieną biokuro katilą. Taip pat pradedame didelės termofikacinės elektrinės statybą – ji kainuos apie 30 mln. Lt, pusę šios sumos planuojame gauti iš ES fondų.
Šilumos kaina Utenoje dėl nuolatinių investicijų nuolatos didėjo, bet mes visada išlikdavome pigiausių rajonų penketuke. Susitvarkėme, susiremontavome, išsiplėtėme, bet, kaip matote, tie, kurie nedarė nieko, dabar moka kur kas brangiau.
Mūsų kainos pernelyg nešokdavo todėl, kad didžiąją dalį investicijų sudarė ne paskolos, o šilumos įmonės apyvartinės lėšos. Be to, juk investicijos išsidėlioja per 10–15 metų, o šilumos savikaina per tą laiką jau būna sumažėjusi – viskas susibalansuoja. Tai užburtas ratas: jei laiku investuoji, net ir perkeldamas dalį investicijų į kainą, ją padidini nedaug, o savikaina mažėja dėl naujų rūšių kuro.
Tiesą sakant, net neįsivaizduoju, ko dabar griebtis tiems rajonams, kuriuose kaina ir taip jau didžiausia ir jiems dabar verkiant reikia investicijų į biokuro katilines, – net ir imdami didelę kainą iš gyventojų jie neturi lėšų rezervo, nes yra priversti pirkti nežmoniškai brangias dujas.
Dabar vyksta arši kova tarp Vyriausybės ir savivaldybių dėl esą prastų kainos skaičiavimo metodikų, fomulių. Bet visa tai – smulkmenos, kova dėl kelių centų už kilovatvalandę. Padėtį iš esmės keičia tik ūkiškumas ir savalaikės, strategiškai suplanuotos investicijos. Nebūkime galvą į smėlį sukišę stručiai ir neieškokime kitokių išeičių, negu investicijos į alternatyvaus dujoms kuro katilines, ir nebereikės verkšlenti – oi, dujos per brangios, oi, Vyriausybė bloga, nes nesudera mažesnių dujų kainų.
V.B.: Manome, kad savivaldybei reikia pačiai statytis naują biokuro katilinę. Skaičiuojame, kad ji kainuotų apie 6 mln. Lt, pusę šių lėšų planuojame gauti iš ES fondų. Aišku, kad investicijas turėtume įtraukti į kainą, bet juk šilumos savikaina sumažėtų vos pradėjus veikti naujai katilinei, taigi bendra kaina gyventojams neturėtų didėti.
VEIDAS: Tačiau biokuras taip pat brangsta. Kokios kainos Jūsų rajono gyventojų laukia šį šildymo sezoną?
A.K.: Kainos formulėse kuro kainų svyravimas jau yra numatytas, tad didelių pokyčių šiemet neturėtų būti. Be to, kad ir kiek bet koks kuras brangtų, mes išliksime mažų kainų Lietuvos rekordininkai – juk turime galimybę rinktis net iš trijų rūšių kuro.
Nusišnekėčiau, dabar ėmęs žadėti, kad kada nors Utenoje šiluma tekainuos 13 ct. Ne, visos tendencijos liudija tik vieną kryptį – energijos išteklių brangimą, kokie nors kitokie pažadai tėra populizmas. Žinoma, ir pas mus šiluma greičiausia brangs – vien jau dėl to, kad biokuro katilinių Lietuvoje daugėja ir jo tiekėjai jau kelia kainą. Bet galvojame ir apie tai – jau žvalgomės į 2 ha aikštelę šalia didžiausios savo katilinės, nes manome, kad verta būtų kaupti biokuro atsargas, jį perkant tada, kai atpinga.
V.B.: Bet ar mes turime kitokių alternatyvų? Biokuras juk vis tiek pigesnis nei dujos. Mūsų rajonas nebegali daugiau miegoti ir nieko nedaryti. Turime seną nebeveikiančią katilinę prie buvusios pieninės, ten ir planuojame statyti tuos naujus biokuro katilus.
Bet naujos katilinės šiemet dar nespėsime baigti, tai kito šildymo sezono viltis. O šio sezono laukiame su labai dideliu nerimu – jau dabar dviejų kambarių buto šildymas žiemą pas mus kainavo 600–700 Lt per mėnesį, tai kas bus, jei jis dar brangs? Bandome greitai kažką daryti, deramės su “E energija”.
VEIDAS: Kas šilumos ūkyje tvarkosi geriau – pačios savivaldybės ar ten įsileistos privačios bendrovės?
A.K.: Esu įsitikinęs, kad tas paslaugas, kurias gyventojams pagal įstatymą privalo teikti savivaldybė – šilumos, vandens tiekimo, atliekų tvarkymo, – ji ir turėtų išlaikyti savo rankose. Teoriškai privatizacija turi daug pliusų, privatus savininkas turėtų sugebėti tvarkytis geriau, bet Lietuvos šilumos ūkyje tokių praktinių pavyzdžių nematome.
Tiesą sakant, mane stebina šilumos ūkio bendrovių nesugebėjimas tvarkytis kituose rajonuose. Tarifai mūsų rajone – ne tik šilumos, bet ir vandens – vieni mažiausių visoje Lietuvoje, bet mūsų įmonės veikia pelningai, nors ir investuoja. Vadinasi, kitur kažkas blogai valdoma, blogai kontroliuojama. Nepatikėsite, bet “Utenos šilumos tinklams” jau keliolika metų vadovauja tas pats žmogus – Gintaras Diržauskas. Dabar nemadinga stagnacija, reikalaujama vadovų rotacijos, bet kai kuriais atvejais stabilumas, pasirinktos krypties išlaikymas ir pagarba savo darbą išmanantiems įmonių vadovams duoda kur kas geresnių rezultatų. Matyt, ne veltui prezidentas Valdas Adamkus vienoje savo kalbų Uteną yra kėlęs pavyzdžiu Seimui dėl politinės kultūros, rajono interesų iškėlimo virš partinių. Man gaila tų Lietuvos miestų, įskaitant Vilnių, kuriuose valdžia neišsilaiko net vienos kadencijos ir keičiasi kas dveji metai, o naujai atėjusieji imasi revoliucijų. Taip pramiegamos investicijos, ES parama, progresas.
V.B.: Prienai – puikiausias blogas pavyzdys, kas atsitinka šilumos ūkį perleidus į privačias rankas. Šis kadaise priimtas sprendimas dabar yra virtęs dideliu mūsų galvos skausmu – jokių remontų, jokių rekonstrukcijų ir rekordinės šilumos kainos. Beje, pažiūrėkite, kokios problemos ir Ukmergėje, kur šilumos ūkis atiduotas tai pačiai “E energijai”!
Todėl ir naują katilinę jau galvojame statytis patys. Yra norinčiųjų į ją investuoti, tačiau net jei ir įsileisime privatų kapitalą, savivaldybė turės išlaikyti savo rankose mažiausiai 51 proc. akcijų. Ačiū, jau pasimokėme valdymą perleidę kitiems, o rūpestį dėl šilumos kainų gyventojams pasilikę sau.

Įkirtos:

A.Katinas: “Laiku neinvestavusios į šilumą, vandenį, nuotekas, atliekų tvarkymą savivaldybės dabar yra pralaimėjusios.”
V.Bujanauskas: “Ačiū, jau pasimokėme valdymą perleidę kitiems, o rūpestį dėl šilumos kainų gyventojams pasilikę sau.”