BFL

Antradienį su šalies merais susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad vietos valdžia yra labiausiai atsakinga už šilumos kainas ir paragino savivaldos atstovus imtis veiksmų joms mažinti. Tuo metu savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas teigia, kad savivaldybės turi per mažai galių tai padaryti.

“Būtent pačių savivaldybių atsakomybė yra vis tik tai, kokios yra nustatomos kainos. Nors čia įvyko tam tikra diskusija, merai akcentavo, kad čia labiau yra Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos lyg ir tokia atsakomybė. Bet iš tikrųjų savivalda nustato kainas, komisija jas tvirtina, ir prezidentė akcentavo, kad būtent savivaldybių rankose, savivaldos valioje ir galioje yra gyventojams garantuoti mažesnes šilumos kainas. Būtent ne tik per kainos nustatymą arba tvirtinimą, bet ir šilumos ūkio valdymą, katilinių, kuro pasirinkimą – tai, kas tikrai išimtinai priklauso nuo pačios savivaldos ir ką prezidentė paragino savivaldybes daryti”, – po susitikimo žurnalistams sakė prezidentės atstovas Linas Balsys.

“Šiuoje vietoje aš pasiliksiu prie savo nuomonės, kadangi esu praktikas ir šios srities, sakykime, specialistas, baigęs mokslus. Šiandien pagal galiojančius įstatymus nepriklausomai nuo to, kokia kaina yra nustatoma savivaldybės tarybos, Kainų komisija arba ją patvirtina, arba nustato savo kainą (…). Savivaldybės gali ją arba tvirtinti arba ne, bet galioja Kainų komisijos patvirtinta kaina”, – žurnalistams sakė Prezidentūroje šalies vadovės kvietimu su kitais merais apsilankęs R. Malinauskas.

Jo teigimu, norint, kad merai labiau prisidėtų prie šilumos kainų nustatymo, reikalingi įstatymai, suteikiantys tokią galimybę.

Tuo metu Prezidentūros po susitikimo išplatintame pranešime pabrėžiama, kad “savivaldybės, demonopolizavusios komunalinių paslaugų rinką, naudojančios alternatyviuosius energijos šaltinius ar kurą, užtikrina žmonėms mažesnes paslaugų kainas”.

Pasak šalies vadovės, “ūkiškas požiūris” būtinas ir organizuojant atliekų tvarkymą, pertvarkant mokyklų bei sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Prezidentės teigimu, visoje šalyje turi būti peržiūrėta socialinės paramos sistema. Būtina daugiau dėmesio skirti ne socialinių pašalpų skirstymui, o vietos bendruomenių stiprinimui ir pagalbos vieni kitiems projektams.

BFL

Šiuo metu siūlyti nustatyti papildomas socialines garantijas buvusiems merams atrodo keistai, sako premjeras Andrius Kubilius.

“Man tai atrodo šiek tiek keistai. Artimiausiu metu tikrai neplanuojame socialinių garantijų nei buvusiems merams, nei kitiems pareigūnams”, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Vyriausybės vadovas.

Jis komentavo žiniasklaidos pranešimus, kad Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė trečiadienį per konferenciją Seime pasiūlė, jog reikėtų pasirūpinti neišrinktų merų socialinėmis garantijomis. Ji pavyzdžiu rodė Latviją, kur esą pasibaigus kadencijai merai gauna išmoką, jeigu jų pajamos nesiekia tam tikro vidurkio arba jeigu meras išvis neturi pajamų.

Išmoka mokama, kol buvęs meras susiranda darbą su išmoką viršijančia alga, o jeigu jis pasiekė pensinį amžių, jam būtų mokama savotiška renta.

Anot R. Žakaitienės, merai nuskriausti finansiškai, nes jų darbo užmokestis, palyginti su kitų politikų, valstybės tarnautojų, yra mažas.

Premjeras A. Kubilius ketvirtadienį pranešė, kad Vyriausybė yra parengusi naują atlyginimų valstybės tarnyboje sistemą,

“Bet didesnių didinimų vienai ar kitai grupei tikrai nenumatome”, – pabrėžė Vyriausybės vadovas.

Lietuvoje yra 60 savivaldybių, kurioms vadovauja merai.

Socialdemokratai pagal gautus merų postus lenkia kitas partijas. Kaip rašo dienraštis “Vilniaus diena”, socialdemokratai jau turi 18 merų, kaip ir po praėjusių savivaldybių tarybų rinkimų.

Kitoms partijoms socialdemokratų aplenkti nepavyks, nes merų dar neišsirinko tik trys savivaldybės. Pirmadienį savo vadovus turi išsirinkti Panevėžio rajono, antradienį – Marijampolės ir Vilniaus miestų tarybų nariai.

Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pagal turimus merus užima antrą vietą – iki šio momento jie turi iš viso 13 aukščiausių postų savivaldybėse. Iki rinkimų konservatoriai turėjo 12 merų postų.

Liberalų ir centro sąjunga bei Liberalų sąjūdis neatsilieka vienas nuo kito – turi po penkis merus. Tiek pat turi ir Valstiečių liaudininkų sąjunga. Tačiau jau pirmadienį ši partija savo merų skaičių gali pagausinti dar vienu, nes Panevėžio rajono vadovu turėtų būti perrinktas valstietis liaudininkas.

Keturis merus turi Tvarkos ir teisingumo partija (TTP), po du -Naujoji sąjunga (socialliberalai) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, vieną – Darbo partija.

Šios dienos skaičiavimais, po rinkimų 25 savivaldybėse buvo išrinkti nauji vadovai, o savo pozicijas ir po rinkimų išsaugojo 32 savivaldybių merai.

Vasario 27 dieną vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose daugiausiai mandatų gavo socialdemokratai – 328, antri likę Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 249.

Darbo partija iškovojo 165 mandatus, partija “Tvarka ir teisingumas” – 155 mandatus, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – 147 mandatus, Liberalų ir centro sąjunga – 126 mandatus, Lietuvos liberalų sąjūdis – 98 mandatus, Naujoji sąjunga – 52 mandatus.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija gavo 61 mandatą, dar keturis mandatus Lietuvos lenkų rinkimų akcija gavo kandidatavusi atskirai, Lietuvos centro partija – 19 mandatų.

Krikščionių partija gavo 15 mandatų, Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicija – 12, Lietuvos liaudies partija – septynis mandatus.

Po 6 mandatus gavo Lietuvos socialdemokratų sąjunga, Raseinių rajone kandidatavusi koalicija “Rasai” ir Kaune kandidatavusi nepriklausomų kandidatų koalicija. Kaune penkis mandatus gavo koalicija “Vieningas Kaunas”.

Kauno miesto meru ketvirtadienį netikėtai išrinktas liberalas Rimantas Mikaitis. Jis šiose pareigose pakeis konservatorių Andrių Kupčinską.

Kauno mero rinkimai pasuko netikėta linkme, žlugus anksčiau suformuotai koalicijai tarp konservatorių, liberalų, “tvarkiečių” ir partijos “Jaunoji Lietuva”.

Šis blokas žadėjo mere rinkti advokatę Aušrą Ručienę iš “Tvarkos ir teisingumo” partijos, tačiau ketvirtadienio rytą kandidatuoti į merus nusprendė ir liberalas R.Mikaitis bei konservatorius A.Kupčinskas. R.Mikaitis BNS sakė, kad liberalus pasitraukti iš suderėtos koalicijos paskatino nenoras mere matyti “tvarkietės” A.Ručienės.

Už R.Mikaitį balsavo 25 savivaldybės tarybos nariai, už A.Kupčinską – 12, už A.Ručienę – keturi. Tai reiškia, kad R.Mikaitis slaptame balsavime turbūt sulaikė visų tarybos narių paramos, išskyrus konservatorius ir “tvarkiečius”.

“Viską darysiu, kad Kaunas taptų šiuolaikiškas, patrauklus, geras gyventi, patogus gyventi miestas”, – po balsavimo kreipdamasis į tarybos narius sakė R.Mikaitis.

“Šitos pareigos uždeda ir didelę atsakomybės naštą, kurią, tikiuosi, visi kartu mes sugebėsime pakelti”, – teigė R.Mikaitis.

Po mero rinkimų taryba pradėjo rinkti vicemerus. Pirmasis mero pavaduotoju pasiūlytas su verslininko Visvaldo Matijošaičio nepartinių kandidatų sąrašu į tarybą patekęs Povilas Mačiulis, kuriam yra tik 24 metai. Jis sakė dabar studijuojantis ekonomiką ir dizainą ketvirtame kurse. “Priimu tai kaip iššūkį”, – sakė jaunasis politikas.

Alytaus rajono meru ketvirtadienį vykstančiame pirmajame naujosios tarybos posėdyje perrinktas iki šiol rajonui vadovavęs Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Algirdas Vrubliauskas.

Jam mero kėdę pavyko išsaugoti sulaukus 18 rajono politikų palaikymo iš 25, nepaisant to, kad tarybos posėdžio salę prieš balsavimą paliko septyni tarybos nariai – keturi socialdemokratai ir trys valstiečiai liaudininkai.

Daugiau kandidatų į merus čia iškelta nebuvo.

A.Vrubliauskas pastaruoju metu rajonui vadovavo nuo 2007 metų, jis čia taip pat yra buvęs meru 1997-2003 metais.

Šią savaitę susitarę dėl bendro darbo savivaldybės taryboje paskelbė susitarę 16 politikų: TS-LKD, Naujosios sąjungos atstovai ir “tvarkiečiai”.

Jie teigė remsiantys smulkų ir vidutinį verslą, darbo vietų kūrimą, taikysiantys mokesčių lengvatas, ieškosiantys galimybių mažinti vandens kainą gyventojams, renovuosiantys “perspektyvių” švietimo ir kultūros įstaigų pastatus.

Koalicija taip pat žadėjo stengtis, kad mokėjimas už atliekų tvarkymą ir lengvatų tvarka būtų kuo skaidresnė, stiprinti seniūnaičių ir kaimo bendruomenių vaidmenį sprendžiant vietos gyventojų problemas, suteikti daugiau savarankiškumo seniūnams.

Taip pat tvirtino ketinantys savivaldybėje įdiegti elektroninio balsavimo sistemą, galimybę tarybos posėdžius stebėti internete.

Alytaus rajone daugumą – 8 iš 25 – mandatų laimėjo Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, šešias vietas gavo Naujoji sąjunga, keturias – socialdemokratai, tris – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, po dvi – partija “Tvarka ir teisingumas” bei Darbo partija.

Alytaus mero poste lieka socialdemokratas Feliksas Džiautas.

Ketvirtadienį už jį balsavo 18 iš 26 pirmajame naujosios miesto tarybos posėdyje dalyvavusių Alytaus politikų.

F.Džiautas rinkimuose nugalėjo liberalcentristą Gediminą Jegelevičių ir “tvarkietį” Gintarą Šurkų, kurie gavo atitinkamai šešis ir du balsus.

Iš viso tarybos posėdžio pradžioje į merus buvo iškeltos keturios kandidatūros, tačiau ketvirtoji – “darbietė” Danguolė Juozapavičienė – savo kandidatūrą atsiėmė.

F.Džiautas prisistatydamas posėdyje vardino tokius prioritetinius darbus kaip verslo plėtra, investicijų pritraukimas, darbo vietų kūrimas.

Jis taip pat siūlė įkuri savivaldybės komunalinių paslaugų įmonę, žadėjo rūpintis, kad mieste neliktų nesutvarkytų pastatų, spręsti ir apleistos buvusios autobusų stoties klausimą, steigti jaunimo užimtumo centrą, baigti mokyklų tinklo pertvarką, didinti sporto komandų finansavimą.

Anot jo, koalicija taip pat užsibrėžusi tikslą pabaigti tvarkyti Naująją gatvę, kurioje antroji juosta nebaigiama įrengti nuo praėjusių metų, plėsti Pirmojo Alytaus kapines, pertvarkyti miesto viešąjį transportą, peržiūrėti šilumos kainas.

Meras taip pat pabrėžė, kad visi projektai bus vertinami antikorupciniu požiūriu.

F.Džiauto kandidatūrą buvo susitarę paremti valdančiąją koaliciją Alytuje sudarę septyni socialdemokratai, po keturis TS-LKD ir Naujosios sąjungos atstovus, trys Darbo partijos, du Liberalų sąjūdžio nariai bei ir vienas “tvarkietis”.

Ši plati koalicija turi 21 vietą taryboje iš 27. Tačiau F.Džiauto kandidatūrą į merus ketvirtadienį palaikė ne visi 21, o 18 tarybos narių.

Už koalicijos ribų lieka dar trys į tarybą išrinkti partijos “Tvarka ir teisingumas” nariai ir trys liberalcentristai.

Alytaus taryba ketvirtadienį taip pat rinks vicemerus. Į šiuos postus buvo numatytos konservatoriaus Dobilo Kurtinaičio ir D.Juozapavičienės kandidatūros.

F.Džiautas miestui vadovauja nuo praėjusių metų gruodžio pradžios. Jis mero poste pakeitė korupcija įtariamą Č.Daugėla, netekusį pareigų spalio mėnesį.

Č.Daugėla spalio pradžioje buvo suimtas dėl galimų nusikaltimų, susijusių su Alytaus miesto stadiono ir futbolo aikštės rekonstrukcijos darbų projektavimu bei viešaisiais pirkimais, bet vėliau jis paleistas į laisvę.

Palangos savivaldybės tarybos posėdyje ketvirtadienį meru išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Šarūnas Vaitkus.

Jis buvo vienintelis iškeltas kandidatas, iškeltas į šį postą. Š.Vaitkus šiose pareigose pakeis liberalcentristą Vytautą Stalmoką.

Konservatoriai per vasarį vykusius savivaldybių tarybų rinkimus Palangoje gavo šešias vietas iš 21 ir turi daugiausiai mandatų kurorto valdžioje. Jie kartu su keturias vietas iškovojusia Liberalų ir centro sąjunga, tris vietas gavusiu Liberalų sąjūdžiu bei Lietuvos centro partija, kuriai atiteko dvi vietos, sutarė sudaryti valdančiąją koaliciją.

Pagal koalicinį susitarimą, vicemero postas pažadėtas liberalcentristui Sauliui Simei, o administracijos direktore turėtų tapti konservatorė Akvilė Kilijonienė.

Į valdančiąją daugumą nepateko po du mandatus iškovojusių socialdemokratų, Naujosios sąjungos ir partijos “Tvarka ir teisingumas” atstovai.

Kupiškio meru toliau dirbs valstietis liaudininkas Jonas Jarutis, vadovaujantis rajonui nuo 2007 metų.

Mero rinkimus ketvirtadienį vykusiame pirmajame naujosios tarybos posėdyje jis laimėjo 18 balsų persvara iš 25. Likusieji septyni tarybos nariai buvo prieš jo kandidatūrą.

Rinkimuose J.Jarutis dalyvavo be konkurentų.

Iš pradžių buvo iškelta dar viena kandidatūra į merus – su Nepartinių ir nepriklausomų koalicija į tarybą patekęs Povilas Gurklys, bet vėliau jis varžytis su J.Jaručiu atsisakė.

Kupiškyje Valstiečių liaudininkų sąjunga laimėjo devynis mandatus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – šešis, Lietuvos socialdemokratų partija – keturis, Darbo partija ir Nepartinių ir nepriklausomų koalicija – po tris mandatus.

Kauno rajono mero poste lieka socialdemokratas Valerijus Makūnas, kurio partija per rinkimus laimėjo 12 mandatų iš 27.

V.Makūnas ketvirtadienį vykusiame pirmajame naujosios tarybos posėdyje sulaukė 20 tarybos narių palaikymo, septyni politikai pasisakė prieš jį. Daugiau kandidatūrų iškelta nebuvo.

Meras BNS sakė, kad valdantieji ketina tęsti ankstesnėje kadencijoje pradėtus darbus, tarp jų – Europos Sąjungos investicinius projektus, viešosios paskirties, infrastruktūros plėtros, socialiniai projektus.

“Taip pat labai svarbu prioritetu laikant švietimą, kultūrą, socialinius dalykus užtikrinti tų paslaugų kokybiškumą, lėšų paiešką. Ypatingai socialinėje srityje – už tų paslaugų priartinimą prie žmogaus, švietime – už kokybę, tinklo sutvarkymą”, – BNS teigė V.Makūnas.

Anot jo, sunkiausia yra ikimokyklinio ugdymo tinklo padėtis – trūksta vietų priemiestinėse tokio ugdymo įstaigose.

Pasak jo, valdantieji taip pat ketina skatinti socialiai atsakingą verslą, išlaikyti “nulinius” žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių tarifus.

Kauno rajone Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai gavo šešias, Darbo partija – tris, partija “Tvarka ir teisingumas”, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga ir Liberalų sąjūdis – po dvi vietas.

Anot V.Makūno, koalicijos sutartį pasirašė socialdemokratai, “darbiečiai” ir Valstiečių liaudininkų sąjunga, tačiau ketvirtadienį posėdyje palaikymą išsakė ir “tvarkiečiai” bei vienas iš Liberalų sąjūdžio atstovų.

Molėtams toliau vadovaus Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Stasys Žvinys.

Jis ketvirtadienį per pirmąjį tarybos posėdį sulaukė 19 tarybos narių iš 22 jame dalyvavusių palaikymo. Daugiau kandidatų iškelta nebuvo.

Iš 25 tarybos mandatų čia daugiausia – dešimt – laimėjo TS-LKD, penkias vietas gavo Lietuvos socialdemokratų partija, keturias – Liberalų sąjūdis, po tris – Darbo partija ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga.

Pasak S.Žvinio, dėl koalicijos susitarė konservatoriai, socialdemokratai, Valstiečių liaudininkų sąjunga ir Liberalų sąjūdis.

Mažeikių meru ketvirtadienį vykusiame pirmame naujos rajono savivaldybės tarybos posėdyje išrinktas socialdemokratas Antanas Tenys.

Jo kandidatūrą palaikė 21 iš 27 tarybos narių. Už mero posto siekusią Daivą Šideikienę, kuri į tarybą išrinkta kaip savarankiškai išsikėlusi kandidatė, antradienį balsavo du tarybos nariai. Keturi balsavimo biuleteniai mero rinkimuose buvo sugadinti.

Mero poste A.Tenys keičia Vilhelmą Džiugelį, kuris miestui vadovavo nuo 2003 metų.

Valdančiąją koalicija Mažeikiuose sudarys aštuoni socialdemokratai, po keturis “tvarkiečius” ir valstiečius liaudininkus bei du darbiečiai.

Opozicijoje dirbs D.Šideikienė, du konservatoriai, trys Vilhelmo Džiugelio jungtinės lyderių koalicijos “Mums rūpi Mažeikių kraštas” atstovai ir trys save išsikėlusių kandidatų koalicijos “Kitaip” atstovai.

Kaišiadorių meru trečiai kadencijai perrinktas Liberalų sąjūdžio atstovas Romualdas Urmilevičius.

Meru čia nuo 2003-iųjų renkamas politikas ketvirtadienį sulaukė 19 iš 25 tarybos narių palaikymo.

Jo atstovaujamas Liberalų sąjūdis ir socialdemokratai per rinkimus laimėjo po septynis mandatus iš 25, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai gavo tris, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, Darbo partija ir Liberalų ir centro sąjunga – po dvi vietas, o po vieną mandatą gavo Krikščionių partija ir pats išsikėlęs Pranciškus Alfredas Šliužas.

Plačią koaliciją čia sudaro Liberalų sąjūdis, socialdemokratai, “darbiečiai”, liberalcentristai ir Valstiečių liaudininkų sąjunga.

Jis uostamiesčio vadovo poste keičia liberalcentristą Rimantą Taraškevičių.

Pirmajame naujosios Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje jis buvo vienintelis kandidatas. V.Grubliausko kandidatūrą palaikė 21 tarybos narys iš 31.

Klaipėdoje dėl valdančiosios koalicijos formavimo susitarė penkių partijų atstovai – Liberalų sąjūdžio, Liberalų ir centro sąjungos, Rusų aljanso, partijos “Tvarka ir teisingumas” bei socialdemokratų.

Liberalų sąjūdis uostamiesčio taryboje gavo septynis mandatus. Antrą-trečią vietas pasidalijo liberalcentristai ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), gavę po penkis mandatus. Po tris mandatus gavo socialdemokratai, Rusų aljansas, “tvarkiečiai” ir “darbiečiai”, du mandatus iškovojo Rusų sąjunga.

Druskininkų meru antradienį perrinktas ilgametis savivaldybės vadovas socialdemokratas Ričardas Malinauskas.

Per mero rinkimus pirmajame Druskininkų tarybos posėdyje R.Malinauskas konkurentų neturėjo. Jo kandidatūrą palaikė 21 iš 25 tarybos narių.

Socialdemokratas Druskininkams vadovauja nuo 2000-ųjų.

Socialdemokratai per pastaruosius savivaldos rinkimus čia laimėjo 17 mandatų iš 25.

Tris vietas gavo Liberalų ir centro sąjunga, po dvi – “darbiečiai” ir “tvarkiečiai”, į tarybą taip pat pateko nepriklausomas kandidatas Rimantas Žūkas.

Panevėžio mero rinkimus antradienį laimėjo vietos socialdemokratų lyderis Povilas Vadopolas.

Jam nusileido kiti du kandidatai – ligšiolinis meras konservatorius Vitalijus Satkevičius ir valstietė liaudininkė Gema Umbrasienė.

P.Vadopolas sulaukė 18 tarybos narių palaikymo, V.Satkevičius – 11, o G.Umbrasienė – aštuonių.

Panevėžyje į koaliciją susibūrė keturios partijos, tarp kurių nėra daugiausia balsų – devynis – iškovojusios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ir tris vietas turinčių valstiečių liaudininkų.

Koalicija iš septynių socialdemokratų, trijų Liberalų sąjūdžio atstovų, trijų “darbiečių”, keturių “tvarkiečių” bei prie pastarųjų frakcijos prisijungusio nepriklausomo kandidato Tado Labučio taryboje turi 18 mandatų iš 31.

P.Vadopolas dirbo meru ir praėjusioje savivaldybės tarybos kadencijoje – nuo 2008-ųjų birželio iki 2010-ųjų sausio. Jis buvo išrinktas po interpeliacijos iš pareigų pašalinus ankstesnį miesto vadovą konservatorių Vitą Matuzą.

Tačiau 2009-ųjų gruodį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad V.Matuzas atleistas iš merų neteisėtai, ir panaikino tarybos sprendimą naujuoju meru išrinkti P.Vadopolą.

Tuomet Panevėžio politikai išrinko naują miesto vadovą – 2010-ųjų sausį P.Vadopolą mero kėdėje pakeitė konservatorius Vitalijus Satkevičius, kuris Panevėžiui vadovavo kiek daugiau nei metus.

Telšių rajono savivaldybės meru antradienį vykusiame pirmajame naujos kadencijos tarybos posėdyje išrinktas socialdemokratas Vytautas Kleiva.

Jį palaikė 19 tarybos narių, tuo metu šio posto taip pat siekęs dabartinis meras “tvarkietis” Valdemaras Ramšas gavo aštuonis balsus.

Valdančioji koalicija Telšiuose suformuota be daugiausiai balsų iškovojusių “tvarkiečių” – jie per rinkimus gavo aštuonis mandatus, bet dirbs opozicijoje.

Valdančiąją koalicija sudarys septyni socialdemokratai, šeši “darbiečiai”, du konservatoriai, du valstiečiai liaudininkai ir du Krikščionių partijos atstovai.

Pagal į koaliciją susibūrusių partijų susitarimą, vicemero postas turėtų atitekti “darbiečiui” Petrui Kuizinui, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi turėtų tapti socialdemokratas Saulius Urbonas.

Anykščių rajono meru toliau dirbs Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Sigutis Obelevičius.

Rajono vadovu antradienį vykusiame pirmajame naujosios savivaldybės tarybos posėdyje S.Obelevičius perrinktas 20 balsų dauguma iš 25.

Su juo varžytis ketino socialdemokratas Alvydas Žala, bet vėliau jis savo kandidatūrą atsiėmė, tad S.Obelevičius rinkimuose konkurentų neturėjo.

Anykščiuose septynis mandatus iš 25 iškovojo TS-LKD, šešis – socialdemokratai, keturis – Darbo partija, tris – partija “Tvarka ir teisingumas”, po du – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga ir Liberalų ir centro sąjunga, dar vieną – nepriklausomas kandidatas Arvydas Krikščiūnas.

Šakių rajono savivaldybės meru antradienį pirmajame naujos tarybos posėdyje perrinktas iki šiol rajonui vadovavęs valstietis liaudininkas Juozas Bertašius.

Jis Šakių rajonui vadovavo nuo 2003 metų.

Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos atstovai Šakiuose iškovojo 14 mandatų iš 25.

Po keturias vietas naujoje taryboje turi Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos socialdemokratų partija, po vieną – Liberalų ir centro sąjunga bei partija “Tvarka ir teisingumas”. Tarybos nario mandatą taip pat gavo kaip nepriklausomas kandidatas išrinktas Edmundas Rinkevičius.

Širvintų rajonui vadovaus kaip nepriklausomas kandidatas į tarybą išrinktas Vincas Jasiukevičius.

Anksčiau jis priklausė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai, ir ketina jungtis prie šios partijos frakcijos taryboje.

“Frakcijai tikriausiai priklausysiu – būtent TS-LKD frakcijai, bet mano įgaliojimai kaip partinio yra sustabdyti, aš partijai dabar nepriklausau”, – BNS sakė naujasis Širvintų meras.

Jis sako sustabdęs narystę partijoje, nes kandidatavo į tarybą kaip nepartinis.

“Aš labai nenorėjau toje partijoje sustabdyti savo įgaliojimų net prieš rinkimus. Teko tai padaryti, kadangi buvo partijos Priežiūros komiteto nurodymas nepriklausomiems, kurie eina ne su sąrašu, kad sustabdytų savo narystę partijoje”, – BNS sakė V.Jasiukevičius.

Naujasis meras kol kas negalėjo įvardyti svarbiausių numatomų darbų.

“Pradžioje susipažinsiu su administracijos darbo struktūra ir įsigilinęs žiūrėsiu, kokius darbus numatysime. Dar šiandien tiksliai negaliu pasakyti – gal bus labai svarbių ir neatidėliotinų. Sudėliosime suderinę su koalicijos partneriais”, – BNS sakė jis.

Jo kandidatūrą pirmajame rajono tarybos posėdyje ketvirtadienį parėmė 20 iš 21 Širvintų politiko.

V.Jasiukevičius mero poste pakeis iki šiol Širvintoms vadovavusį liberalcentristą Kęstutį Pakalnį.

Po savivaldos rinkimų vasarį čia daugiausia vietų – šešias – laimėjo “darbiečiai”, po tris – valstiečiai liaudininkai ir liberalcentristai, po dvi – socialdemokratai, “tvarkiečiai”, konservatoriai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Anot V.Jasiukevičiaus, naujoje koalicijoje susitarė dirbti šešios partijos ir jis pats, už koalicijos ribų liko daugumą mandatų laimėję “darbiečiai”.

Jonavos rajono savivaldybės mero kėdę ketvirtadienį iškovojo socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius.

Pirmajame savivaldybės tarybos posėdyje jis sulaukė 19 tarybos narių palaikymo, aštuoni politikai pasisakė prieš jo kandidatūrą.

M.Liutkevičius mero poste pakeis iki šiol rajonui vadovavusį valstietį liaudininką Bronislovą Liutkų.

Per vasarį vykusius rinkimus čia šešis mandatus laimėjo socialdemokratai, po keturis – valstiečiai liaudininkai ir “darbiečiai”, po tris – Liberalų sąjūdis, “tvarkiečiai” ir konservatoriai, po du – liberalcentristai ir Socialistinis liaudies frontas.

Jonavos rajono savivaldybės taryboje yra 27 vietos.

Kretingos rajono mero postą išsaugojo iki šiol savivaldybei vadovavęs konservatorius Juozas Mažeika.

Ketvirtadienį vykusiame pirmajame naujosios savivaldybės tarybos posėdyje sulaukęs 15 iš 25 Kretingos tarybos narių palaikymo, jis nugalėjo kitą kandidatą į merus – socialdemokratą Steponą Baltuonį, kuris surinko 10 politikų balsų.

Vicemeru ketvirtadienį išrinktas “darbietis” Vytautas Ročys. Jis pakeis šiame poste dirbusią “tvarkietę” Jolitą Vaickienę.

Meras J.Mažeika prioritetu įvardijo pradėtų darbų tęstinumą.

“Pirmiausia privalome tęsti tuos projektus, kuriuos esame pradėję, o esame pradėję tikrai daug, ir tai reikalauja iš savivaldybės administracijos, iš visų nepaprastai daug jėgų, pastangų ir žmogiškųjų išteklių”, – BNS ketvirtadienį sakė jis.

Anot mero, tarp svarbiausių darbų – naujų kapinių įrengimas, tolimesnė naujos bibliotekos statyba, rajono ir miesto gatvių ir kelių tvarkymas.

“Kretingoje turės atsirasti autobusų stotis, kurios mes neturime, ir tai šiek tiek mūsų gėda. Kitas dalykas – turi atsirasti kad ir nedidelis, bet sporto kompleksas, kad jaunimas turėtų užimtumo, kadangi sportuojančiųjų skaičius pas mus yra didelis”, – vardijo J.Mažeika.

Daugiausia mandatų – po septynis – čia laimėjo Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir socialdemokratai, keturis – “tvarkiečiai”, po tris – “darbiečiai” ir Liberalų sąjūdis, į tarybą taip pat pateko nepartinis Darius Petreikis.

Koaliciją čia sudaro TS-LKD, “tvarkiečiai” ir “darbiečiai”.

Kazlų Rūdos meru ketvirtadienį vykusiame pirmajame naujosios savivaldybės tarybos posėdyje išrinktas Naujosios sąjungos atstovas Aidas Vaišnora.

Iki šiol Kazlų Rūdai vadovavo liberalcentristas Vytautas Kanevičius.

Kazlų Rūdos savivaldybės tarybai priklauso 21 politikas.

Vasarį per rinkimus čia keturias vietas laimėjo liberalcentristai, po tris – Naujoji sąjunga, nepartinė “Jaunosios Sūduvos” koalicija, Liberalų sąjūdis ir konservatoriai, po dvi – Darbo partija ir socialdemokratai, vieną – partija “Tvarka ir teisingumas”.

Šalčininkų rajono meru ketvirtadienį vienbalsiai perrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas Zdzislavas Palevičius kaip vieną iš prioritetų įvardija nedarbo mažinimą.

Pagal LLRA ir Rusų Aljanso koalicijos “Valdemaro Tomaševskio blokas” sąrašą į savivaldybę patekęs Z.Palevičius ketvirtadienį vykusiame naujosios savivaldybės tarybos posėdyje meru išrinktas absoliučia balsų dauguma – už jį pasisakė visi 25 tarybos nariai.

Tarp jų didžiausią dalį – 22 – sudaro “Valdemaro Tomaševskio bloko” atstovai, dar dvi vietas gavo “darbiečiai”, vieną – socialdemokratai.

Vicemeru taip pat absoliučia balsų dauguma perrinktas mero partijos kolega Andžejus Andruškevičius, o administracijos direktoriumi su 23 balsų palaikymu tapo po tos pačios koalicijos skėčiu kandidatavęs Boleslavas Daškevičius.

Ir anksčiau tarybos daugumą sudarę LLRA atstovai žada tęsti pradėtus darbus, tarp svarbiausių vardija kovą su Šalčininkų rajone išsikerojusiu nedarbu, švietimo įstaigų remontą.

“Pas mus labai didelis nedarbas, reikia išnaudoti kiekvieną progą ieškant investuotojų, palankią situaciją reikia kurti. Švietimo srityje irgi turime ką suremontuoti – gana daug švietimo įstaigų”, – BNS ketvirtadienį sakė meras.

Pasak jo, ketinama įgyvendinti per 40 Europos Sąjungos finansuojamų projektų, tarp jų tokius kaip Šalčininkų parko, Šalčininkų, Eišiškių, Jašiūnų vandentiekio sistemų tvarkymas.

“Pagrindinis mūsų darbo planas – mūsų programa ir Šalčininkų rajono 2011-2015 metų strateginės plėtros planas, jis bus patvirtintas šiais metais, tai darbų laukia labai daug”, – teigė Z.Palevičius.

Nauju Plungės meru ketvirtadienį savivaldybės tarybos posėdyje išrinktas partijos “Tvarka ir teisingumas” atstovas Albinas Klimas.

Jis nugalėjo kitą kandidatą – liberalcentristą Algirdą Pečiulį. Už A.Klimą balsavo 16, o už A.Pečiulį – devyni tarybos nariai.

“Tvarkietis” A.Klimas mero poste pakeis iki šiol rajonui vadovavusią konservatorę Elvyrą Valeriją Lapukienę.

Naujasis meras BNS sakė kol kas esantis “rinkimų euforijoje” ir negalintis išvardyti visų svarbiausių darbų, bet teigė žinantis plungiškių problemas ir ketinantis jas spręsti.

“Darbai bus dirbami, kad žmonių gerovę (pakeltume – BNS), kad žmonėms padėtume. Nes aš eilinis žmogus buvęs, Plungėje gimęs ir augęs, jų problemas žinau, ir stengsimės problemas spręsti, o konkretizuoti dabar negaliu. Na, pavyzdžiui, šiandien važiuoju per miestą, ir matau, kad gatvėse duobės, ir iš karto žiūrėsime, kad tą sutvarkyti, kad nebūtų duobių. Čia pats greičiausias darbas, ką galime padaryti”, – BNS teigė A.Klimas.

Iš 25 Plungės rajono tarybos mandatų daugiausia – šešis – per vasarį vykusius rinkimus laimėjo liberalcentristai, po tris – konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir socialdemokratai, po du – “darbiečiai”, “tvarkiečiai”, socialdemokratų sąjunga, koalicija “Vieninga Plungė” ir valstiečiai liaudininkai.

Vyriausioji rinkimų komisija antradienį (VRK) Liberalų sąjūdžio atstovui Vytautui Grubliauskui nutraukė Seimo nario įgaliojimus.

Politiko įgaliojimai parlamente antradienį priimtu VRK sprendimu nutraukiami nuo balandžio 12 dienos, kuomet į pirmą posėdį renkasi Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.

Likus šiek tiek daugiau nei metams iki Seimo kadencijos pabaigos V.Grubliauskas palieka parlamentą dėl Klaipėdos miesto mero posto, į kurį jį kelia koalicinį susitarimą pasirašę uostamiesčio politikai.

Vienamdatėje Danės apygardoje išrinktam liberalui atsisakius Seimo nario mandato, čia turės vykti nauji rinkimai į atsilaisvinusią vietą parlamente.

Susitarimą dėl Klaipėdos valdančiosios koalicijos formavimo praėjusią savaitę pasirašė penkių partijų atstovai – iš viso 19 politikų iš 31, išrinkto į naująją tarybą.

Prie jau anksčiau bendradarbiavimo susitarimą jau pasirašiusių 15 Liberalų sąjūdžio, Liberalų ir centro sąjungos bei Rusų aljanso atstovų prisidėjo trys “tvarkiečiai” bei vienas socialdemokratas, taip užtikrindami daugumą taryboje.

Iš viso į naująją Klaipėdos tarybą išrinkti trys socialdemokratai, bet du iš jų ketvirtadienį pasirašant susitarimą nepasirodė. V.Grubliauskas BNS teigė negalintis atsakyti, ar jie taip pat ketina prisidėti prie koalicijos.

Liberalų sąjūdis Klaipėdos miesto taryboje gavo septynis mandatus. Antrą-trečią vietas pasidalijo liberalcentristai ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), gavę po penkis mandatus. Po tris mandatus gavo socialdemokratai, Rusų aljansas, “tvarkiečiai” ir “darbiečiai”, du mandatus iškovojo Rusų sąjunga.

Klaipėdos miesto taryboje iš viso yra 31 vieta.

Naujai išrinktos Šiaulių miesto ir Zarasų rajono savivaldybių tarybos antradienį pirmosios Lietuvoje renkasi į posėdžius, kuriuose bus renkami merai.

Į Šiaulių miesto merus koalicijos sutartį pasirašę šešioms partijoms atstovaujantys naujosios tarybos politikai kelia socialdemokrato Justino Sartausko kandidatūrą. Iki šiol Šiaulių miestui vadovauja Liberalų ir centro sąjungai atstovaujantis Genadijus Mikšys.

Koalicinį susitarimą Šiauliuose pasirašė 26 iš 31 naujosios tarybos narių: 10 mandatų rinkimuose laimėję socialdemokratai, po keturis atstovus taryboje turintys “tvarkiečiai” ir konservatoriai, po tris mandatus laimėjusios Darbo partija bei Liberalų ir centro sąjunga ir du atstovus turintis Liberalų sąjūdis.

Už koalicijos ribų liko tris atstovus turinti Naujoji sąjunga ir du nepriklausomai kandidatavę politikai.

Į Zarasų rajono merus pretenduoja dabartinis rajono vadovas konservatorius Arnoldas Abramavičius. Nuo 1997 metų renkamas meru jis savivaldybei vadovautų jau trečią kadenciją.

Valdančiąją koaliciją Zarasuose yra sutarusios sudaryti šiuo metu rajoną valdančios partijos – keturis mandatus savivaldybių tarybų rinkimuose laimėję “darbiečiai”, po tris mandatus gavę konservatoriai, “tvarkiečiai” ir Liberalų sąjūdis, du mandatus laimėję valstiečiai liaudininkai. Opozicijoje lieka šešis mandatus iškovoję socialdemokratai.

Visose savivaldybėse pirmieji posėdžiai įvyks vėliau balandį.

Savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvoje vyko vasario 27 dieną, ketverių metų kadencijai 60-yje savivaldybių išrinkti 1526 tarybų nariai.

Daugiausiai mandatų per rinkimus gavo Lietuvos socialdemokratų partija – 328, antra liko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 249 vietomis. Darbo partija gavo 165 mandatus, partija “Tvarka ir teisingumas” – 155 mandatus.

+370 5 2396416

mewraIBENDRA

Geriausias Lietuvos meras dirba Ignalinoje – trečią kartą surengtuose geriausio mero rinkimuose šiemet nugalėjo šio rajono vadovas valstietis liaudininkas Bronius Ropė, jau 19 metų vadovaujantis Ignalinos rajonui. Antrasis, anot 180 ekspertų, liko Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis, trečiasis – Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys.
Tradiciniame savaitraščio “Veidas” tyrime ketvirtas – Kauno vadovas Andrius Kupčinskas. Penktas – Vilkaviškio rajono meras Algirdas Bagušinskas.

degut_rope24

Rinkimų nominantas B. Ropė savo padėkos kalboje buvo paprastas: “Svarbu įsiklausyti į kiekvieno interesanto negandas ir kiek įmanoma jam padėti. “O kai atvažiuoji į Vilnių, pereini Gedimino prospektu, pasidairai į ministerijų langus, kur šviečia – užsuki. Taip nemžą dalį savo rajono problemų ir išspręndi…”

trys

Savaitraštis “Veidas” buvo išsiuntęs 180 anketų, kuriose respondentų prašė išskirti po penkis pažangiausiai besitvarkančius merus.
Į apklausos anketą atsakė patys merai, viceministrai ir ministerijų kancleriai, departamentų, kuruojančių regionų reikalus, direktoriai, Vyriausybės atstovai apskrityse, Seimo kontrolieriai ir 20 pagrindinių šalies verslo asociacijų atstovai. Rinkimus rėmė Mykolo Riomerio universitetas.
Pernai tuose pačiuose rinkimuose geriausiu meru buvo išrinktas Klaipėdos vadovas Rimantas Taraškevičius, o 2009-aisiais – Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

rope24

Geriausi šių metų merai buvo pagerbti pirmadienio pavakarę sostinės “Neringos” restorane. Geriausius Lietuvos merus sveikino Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Savo sveikinimo kalboje Seimo pirmininkė pabrėžė, kad toli gražu ne vien pinigai lemia sėkmingą merų darbą. Tikroji valdžia, turinti daugiausiai padėti žmonėms ir yra savivaldybės, o ne Seimas, Vyriausybė ar Prezidentė.

Daugiausia kritikos sulaukė Vilniaus savivaldybė, tačiau, pasak I. Degutienės, dabartinis sostinės savivaldybės meras Raimundas Alekna čia beveik nieko dėtas, kadangi miestui jam teks tevadovauti vos porą mėnesių.

sindek24

“Veido” leidėjas Algimantas Šindeikis apgailestavo, kad nuo šių metų spauda pagal mokesčių naštą yra prilyginta trąšų ar traktorių gamykloms. “Šiandien tenka apgailestauti, kad vis daugiau Lietuvos spaudos pateks į nedraugiško mums kapitalo rankas”,- sakė “Veido” leidėjas. – Jis priminė, kad Vengrijos parlamentui priėmus nepalankius žiniaskaidai įstatymus, vengrai yra kritikuojami visos Europos Sąjungos. Premjerui Viktorui Orbanui europiečiai net simboliškai užklijavo burną.

Merų merai bus apdovanoti šįvakar
Trims, kolegų ir ekspertų vertinimu, pažangiausiems merams savaitraštis “Veidas” šįvakar įteiks padėkos diplomus. O šių metų geriausiam merui, Ignalinos rajono vadovui Broniui Ropei, bus įteiktas dar ir specialus prizas – bendrovės “Vilniaus kalviai” nukaldintas ženklas, simbolizuojantis mero stiprybę ir rūpinimąsi savo kraštu.
Tokiu ženklu mūsų savaitraštis kasmet apdovanoja visus geriausius merus, kuriuos tokiais išrinko jų kolegos – merai.
Primename, kad geriausiu 2009 m. Lietuvos meru išrinktas Ričardas Malinauskas, Druskininkų rajono vadovas, o pernai – Rimantas Taraškevičius, Klaipėdos miesto meras. Šie vadovai šiemet nebuvo įtraukti į reitinguojamų merų sąrašą. Tiesa, ne vienas ekspertas pabrėžė, kad R.Malinauskas ir R.Taraškevičius yra puikūs savo savivaldybių vadybininkai.

"Veido" archyvas

Per šią kadenciją STT šalies savivaldybėse pradėjo 47 bylas

Galybę žmonėms svarbių klausimų sprendžiančios ir menkai kontroliuojamos Lietuvos savivaldybės yra palanki terpė korupcijai klestėti. Kol kas vienintelis piliečių ginklas – nebalsuoti už reputaciją susiteršusius politikus.

Su antrankiais iš kabineto išvedamas meras ar kitas koks aukštas savivaldybės politikas – Lietuvoje jau įprastas vaizdelis. Tiesa, viešumon patenka tik labiausiai rezonansinės, aukščiausių savivaldybės vadovų nuopuolio istorijos.

“Veidas” suskaičiavo devynias per šią jau besibaigiančią ketverių metų savivaldybių kadenciją garsiai nuskambėjusias susikompromitavusių miestų bei miestelių merų ir vicemerų bylas. O pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) statistiką, per šį laikotarpį savivaldybėse buvo pradėtos net 47 bylos (po 16 Vilniaus ir Kauno, devynios – Klaipėdos ir po tris – Šiaulių bei Panevėžio apskrityse).

STT pareigūnai pripažįsta, kad savivaldybių lygmuo Lietuvoje itin korumpuotas, nes tam yra susiklosčiusios palankios aplinkybės. Čia sprendžiami piliečiams svarbūs žemėtvarkos, mokymo ir gydymo įstaigų klausimai, tvirtinami verslą dominantys miestų energetikos, transporto ir kitos infrastruktūros projektai. Visose šiose grandyse – daugybė pagundų tiek imti, tiek duoti kyšį, kurį lietuviškas mentalitetas suvokia ne kaip nusikaltimą, o kaip įprastą būdą greičiau sutvarkyti reikalus.

Kas galėtų lemti pokyčius šioje srityje? Valstybės kontrolė (VK) siūlo savivaldybes griežčiau kontroliuoti, STT kaip vieną išeičių matytų vieno langelio principo įdiegimą (kai piliečiams nereikia lakstyti po atskiras įstaigas dėl kiekvieno popieriaus), o politologai ragina daugiau galių savivaldoje suteikti pilietiškai aktyviems visuomenininkams, kurie kartu būtų ir budrūs procesų stebėtojai.

Vis dėlto naująją savivaldybių rinkimų tvarką, kai išsikelti savo kandidatūrą gali ir nepartiniai nepriklausomi kandidatai, ekspertai laiko tik butaforine priemone, demonstruojančia, kad vietos valdžioje neva kviečiami dalyvauti visi piliečiai. Iš tiesų jiems bus sunku konkuruoti tiek su valstybės, tiek su įtakingų verslininkų finansuojamomis partijomis, prieš rinkimus pražystančiomis gražiausiomis spalvomis ir jau turinčiomis daugybės metų patirtį, kaip įtikinti miestų gyventojus, kad būtent jos sutvarkys gatves ir atpigins šildymą.

Kasdieniai reikalai – per kyšius

STT Korupcijos rizikos skyriaus vedėjas Vidmantas Mečkauskas siūlo atkreipti dėmesį į paprasčiausią dalyką: kiek žmonių darbo dienos 8 val. ryto būriuojasi prie kurio nors miesto savivaldybės ir kiek jų galime išvysti kurioje nors ministerijoje. “Akivaizdu, kad savivaldybės tiesiog yra arčiau žmogaus: jos sprendžia kasdienius klausimus, teikia daugybę paslaugų, išduoda galybę įvairiausių dokumentų. Vaikas gimė – registracija apskrities civilinės metrikacijos skyriuje, žmogus mirė – pažyma vėl iš savivaldos įstaigos. Visas gyvenimas nužymėtas vizitais pas savivaldos tarnautojus. O ten, kur susitinka prašytojas ir davėjas, neišvengiamai kuriasi korupcijai palanki aplinka”, – dėsto specialistas.

Be to, didelę dalį savo funkcijų savivaldybės perduoda verslininkams, teikiantiems pačias įvairiausias paslaugas – nuo šiukšlių išvežimo iki šilumos tiekimo. Valstybės pinigai ir verslininkų interesai – dar viena terpė, palanki neskaidrioms schemoms.

Žinoma, korupcijos schemos veikia ir centrinėse valdžios įstaigose, ir čia jos – dar solidesnės, kyšių sumos didesnės, tačiau jas kontroliuoti ir sekti lengviau, nes jų mažiau, be to, visos jos įsikūrusios Vilniuje. Tuo tarpu savivaldybių Lietuvoje – iš viso 60, o STT padalinių – penki, po vieną valdybą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Visoje STT dirba 240 žmonių, įskaitant ir sostinėje įsikūrusią administraciją.

“Kas nuolatos vyksta savivaldybėse, nežino niekas. Operatyvinę veiklą mes vykdome ten, kur įžvelgiame didesnes rizikas, gauname įtartinos informacijos, matome didesnių pinigų srautų judėjimus. Bet pastatyti po agentą prie kiekvieno tarnautojo valstybė tikrai neturi galimybių, – aiškina V.Mečkauskas ir pabrėžia, kad tirti korupcijos nusikaltimus ypač sunku: – Čia abi pusės patenkintos – ir ta, kuri ėmė, ir ta, kuri davė. Noriai bendradarbiaujančiųjų su teisėsaugos institucijomis nedaug”.

Su korupcija kovojančios tarptautinės organizacijos “Transparency International” Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas teigia, kad Lietuva nėra išimtis pasaulio kontekste, korupcija savivaldos lygmeniu klesti daugelyje pasaulio valstybių. “Todėl būtent nuo šios grandies ir reikia pradėti kovą su korupcija valstybėje, nes dauguma žmonių dažniausiai ir bendrauja su savivaldos atstovais”, – pabrėžia S.Muravjovas.

TILS kasmet sudaromas korupcijos paplitimo Lietuvoje žemėlapis rodo, kad savivaldybės, rajonų žemėtvarkos skyriai bei miestų ir rajonų ligoninės yra tos įstaigos, kuriose gyventojams dažniausiai tenka duoti kyšį.

Pats Vilniaus savivaldybės taryboje dirbęs dabartinis Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis savivaldybes vadina oligarchinių struktūrų penyklomis: “Dideliuose miestuose valdžia susipynusi su verslininkais, neretai – ir su vietinėmis žiniasklaidos priemonėmis. Visuomenė net negauna objektyvios informacijos, kas vyksta už uždarų durų, kokios bus ten priimamų sprendimų pasekmės”.

Politikas žodžių į vatą nevynioja: “Pavyzdžiui, Vilniuje tas pats buvo ir Artūro Zuoko, ir Juozo Imbraso laikais, deja, verslo ir politikų interesai taip pat susipynę išliko ir mano bendrapartiečiui Vytui Navickui vadovaujant”. Savivaldos lygmeniu dirbęs politikas aiškina, kad vos į tarybą patekę žmonės skuba susiskirstyti grupuotėmis, įtakos zonomis, ir tada visą kadenciją dirba ne miestui, o savo bei savo rato labui.

Tikėtis, kad savo narius į tarybas delegavusios partijos susigės bent jau šiems prisidirbus – naivu. Štai vienas pirmųjų per šią jau besibaigiančią savivaldybių tarybų kadenciją susikompromitavęs buvęs Vilniaus vicemeras Evaldas Lementauskas jam pareiškus įtarimus kyšininkavimu ne tik nebuvo pašalintas iš partijos “Tvarka ir teisingumas”, bet netgi padarė joje karjerą: dabar jis yra partijos atsakingasis sekretorius ir, kaip planuojama, bus vienas jos vedlių į kitų metų savivaldybių rinkimus.

Munduro dėmės nė kiek netrukdo ir Šiaulių merui Genadijui Mikšiui. Nepaisant to, kad jis neseniai pripažintas supainiojęs viešuosius ir privačius interesus, be to, buvo įtariamasis savivaldybės tarnautojų kyšininkavimo byloje, Liberalų ir centro sąjungos Šiaulių skyriaus sprendimu jis įrašytas pirmuoju numeriu būsimųjų rinkimų sąraše.

Beje, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) paragino Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) uždrausti savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauti tiems politikams, kurie yra pripažinti pažeidę tarnybinę etiką. Tačiau VRK atkerta, kad rinkimų įstatymai tokių draudimų nenumato.

Iš tiesų, priėmus tokį sprendimą, partijos pritrūktų delegatų į savivaldybių tarybas. Panagrinėkime vien Vilniaus atvejį: konservatorius vis dar meras V.Navickas dalyvavo sprendžiant dėl mokesčių lengvatų jam priklausančiai statybų bendrovei, liberalcentristas Gintautas Babravičius tarnybiniu automobiliu vyko į puotą, buvęs meras “tvarkietis” J.Imbrasas prieš rinkimus reklamavosi už valstybės biudžeto lėšas, socialdemokratas vicemeras Romas Adomavičius įstatymą pažeidė laiku nedeklaravęs savo viešųjų ir privačių interesų ir t.t.

Išgelbėtų tik visuomeniškumas

Įstatymai etikos pažeidėjų neriboja, be to, tokiems nusižengimams abejingos ne tik politikus deleguojančios partijos, bet ir patys rinkėjai. Ką ten etikos pažeidimai – į tarybas renkami net ir teisti asmenys. “Kartais teistumas net padeda, žmonė sako – va koks apsukrus mūsų meras, kaip moka vogti, tikras ūkininkas”, – ironizuoja STT atstovas V.Mečkauskas.

Jam pritaria ir Mykolo Romerio universiteto Strateginio vakdymo katedros vedėjas Tadas Sudnickas: “Tokie jau mes esame! Toleruojame nesąžiningumą, heroizuojame sugadintą reputaciją. Lietuvių pakantumo slenkstis labai aukštas: gali vogti, gali apgaudinėti – vis tiek už tave balsuos, jei prieš rinkimus gražiai pakalbėsi”.

S.Muravjovas įsitikinęs, kad patys žmonės, rinkėjai, gali daug ką pakeisti, kad vietos valdžioje sumažėtų korupcijos lygis. “Tačiau nėra jokių stebuklingų receptų, reikia tik patiems būti aktyviems, domėtis tuo, kas vyksta, prieš rinkimus klausti politikų, kaip jie ištesėjo kadencijos pradžioje duotus pažadus”, – dėsto jis.
Pavyzdžiui, Argentinoje pilietinės visuomenės atstovai prieš rinkimus prašo politikų nurodyti tris svarbiausius planuojamus atlikti darbus ir kadencijos pabaigoje įvertina, kas iš tiesų buvo nuveikta.

Visuomeninio Jungtinio demokratinio judėjimo steigėjas ir vadovas Kęstutis Čilinskas taip pat įsitikinęs, kad be pačių lietuvių pilietinio aktyvumo pakeisti valdžios mentaliteto nepavyks. “Tarptautiniai savivaldos ekspertai visada pabrėžia, kad Lietuvoje žmonės pernelyg nušalinti nuo sprendimų priėmimo savivaldybėse. Vakaruose neįmanoma, kad kurio nors konkretaus rajono reikalai būtų išspręsti nedalyvaujant ten gyvenančių žmonių atstovams, o pas mus kaip tik taip viskas ir daroma”, – tvirtina K.Čilinskas.

Tačiau pašnekovas netiki, kad padėtį galėtų pataisyti naujoji rinkimų tvarka, leidžianti savivaldybių tarybų rinkimuose kitų metų vasarį savarankiškai išsikelti nepartiniams kandidatams. “Pavieniai asmenys yra bejėgiai, palyginti su daug metų veikiančiomis, gerai organizuotomis ir valstybės biudžeto bei privačių rėmėjų finansuojamomis partijomis”, – neabejoja judėjimo vadovas.

Politologas Antanas Kulakauskas skaičiuoja, kad pavieniams asmenims bus sunku patekti į savivaldybių tarybas, nes balsų teks surinkti tiek, kiek vidutiniškai balsų tame mieste surinks vienas mandatas. Pavyzdžiui, per 2007 m. rinkimus Vilniuje ši riba siekė 3082 balsus, Kaune – 2043 balsus, Šiauliuose – 981 balsą. “Žmogus gali būti populiarus savo rajone, bet visoje apygardoje jam sunkiai seksis konkuruoti su jau daug metų populiarinamais politikais”, – mano politologas.

K.Masiulis apgailestauja, kad jo siūlymas leisti rinkėjams patiems sudaryti savo politikų reitingus iš įvairiausių partijų bei pavienių kandidatų sąrašo Seime nesulaukė pritarimo. “Dabar gali reitinguoti tik vienos pasirinktos partijos narius, bet juk joje – ir tau patinkantys, ir korumpuoti politikai”, – pabrėžia parlamentaras.

V.Mečkauskas mato dar vieną būdą, kaip mažinti korupcijos apraiškas savivaldybėse: “Tikrai išmintingas sprendimas būtų, jei būtų panaikinta galimybė partijas finansuoti privačių rėmėjų lėšomis. Juk kai duoda – visada kyla grėsmė, kad ateis laikas atsidėkoti”.

K.Čilinskas įsitikinęs, kad patys politikai Lietuvoje nepasiūlys jokių gerų receptų, nei kaip pažaboti korupciją, nei kaip padidinti kontrolę ar viešumą, nei kaip žmones labiau įtraukti į savivaldybių veiklą: “Partijoms tai visai neparanku, jos į valdžią žiūri kaip į būsimų pajamų šaltinį, o ne kaip į tarnystę žmonėms. Pokyčiai gali kilti tik per visuomeninius judėjimus”.

Teisininkas atkreipia dėmesį, kad korumpuotumu pasižyminčiose savivaldybėse stinga net elementarios jų veiklos kontrolės: savivaldybių auditorius skiria ir prižiūri tos pačios savivaldybių tarybos, kurias auditoriai ir turi kontroliuoti.

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė sako, kad klausimas, ar nebūtų tikslinga prijungti savivaldybių kontrolieriaus tarnybų prie VK, taip užtikrinant didesnį jų veiklos nepriklausomumą ir efektyvumą, keliamas jau ne vienus metus.

“Savivaldybių kontrolierių funkcijų perdavimas VK būtų naudingas valstybei, nes būtų panaikintas šiuo metu egzistuojantis kontrolierių funkcijų dubliavimasis, savivaldos kontrolierių veikla taptų skaidresnė ir labiau nepriklausoma”, – mano kontrolierė, tačiau pabrėžia, kad tai grynai politinis Seimo ir Vyriausybės valios klausimas.

BFL

Praėjus dvejiem metams nuo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimo pradžios, teismą pagaliau pasiekė kyšininkavimu arba kita neskaidria finansine veikla įtariamų Vilniaus savivaldybės vicemero Evaldo Lementausko ir tarybos narių Gintaro Kazako bei Audriaus Butkevičiaus bylos. Teisme jau atsidūrė ir buvusio Trakų rajono mero Vytauto Petkevičiaus, vicemero Sauliaus Raščiausko, administracijos direktoriaus Leonardo Karnilos, taip pat buvusios Birštono merės Nijolės Dirginčienės, administracijos direktoriaus Valentino Vinco Revucko ir vicemero Sigito Bertlingo bylos.

Iki rudens teismą turėtų pasiekti ir buvusio Panevėžio vicemero Kastyčio Vainausko ir savivaldybės administratoriaus Sauliaus Karčinsko bylos. Šiuo metu ši byla tebėra Generalinėje prokuratūroje. Prokuratūra dirba ir su Panevėžio miesto tarybos nario Gintaro Byčiaus byla. O prieš keletą dienų kaip įtariamasis buvo apklaustas ir buvęs Panevėžio miesto meras Povilas Vadopolas.

Teismą taip pat jau pasiekė buvusio Teisingumo ministerijos sekretoriaus Dainiaus Narkevičiaus ir Vidaus reikalų ministerijos Ūkio departamento valdininko Lino Pukio bylos.

Šiemet iki balandžio pabaigos STT pareigūnai pradėjo dar 42 naujus ikiteisminius tyrimus. Juose figūruoja ne tik aukštų savivaldybių ir viešųjų įstaigų, bet ir valstybės įmonių valdininkų pavardės. Be to, šiuo metu STT dar tebevyksta 159 pernai pradėti tyrimai. Į teismą šiemet STT jau perdavė 15 bylų. Iš viso šiemet pagal STT pradėtus tyrimus teismas nuteisė 41 asmenį, o du išteisino.

Viena garsiausių šiemet pradėtų ir jau baigtų bei teismo išnagrinėtų bylų – kyšininkavusio Sveikatos apsaugos viceministro Artūro Skiko nuteisimas.

Priminsime, kad pernai STT tyrė 226 ikiteisminio tyrimo bylas, o 2008 m. – 229 ikiteisminius tyrimus. Pernai kaltinamojo akto surašymu, pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ar pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka buvo baigtos 38 ikiteisminio tyrimo bylos, užpernai – 52.

Iš viso pernai baudžiamosiose bylose, kuriose ikiteisminį tyrimą atliko STT, nuteisti 52 asmenys, penki asmenys išteisinti, užpernai nuteista 30 asmenų ir šeši išteisinti.

Kaip pabrėžė STT atstovė spaudai Julija Antanaitienė, realia laisvės atėmimo bausme baudžiama labai retai. “Per pastaruosius porą metų tokių atvejų nebuvo, – sakė J.Antanaitienė. – Mat Baudžiamasis kodeksas tokią bausmę numato tik keliais atvejais. Tačiau šiuo metu reali laisvės atėmimo bausmė gresia Šiaulių miesto tarybos nariams Romanui Čokovui ir Igoriui Strupeikiui, kurių byla nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme, taip pat šiuo metu teisiamam buvusiam Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriui Alfonsui Šimkui ir antstoliui Albinui Zenkevičiui”.