Antradienį Vilniaus meru išrinktas buvęs sostinės vadovas, jokiai partijai šiuo metu nepriklausantis Artūras Zuokas.

Už jį balsus atidavė 26 sostinės politikai iš 51.

A.Zuokas rinkimuose nurungė ligšiolinį merą konservatorių Raimundą Alekną ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovą Jaroslavą Kaminskį.

R.Alekna gavo 16, J.Kaminskis – devynis balsus.

“Norėčiau, kad ši pergalė netaptų tik simboliu iškilmingos akimirkos ir dar vien įrašu mano biografijoje. Norėčiau, kad tai būtų esminių pasikeitimų mieste tąsa”, – po pergalės sakė A.Zuokas.

Į vicemerus jis pasiūlė Darbo partijos atstovą Joną Pinskų, dėl vietos sostinės taryboje atsisakiusį Seimo nario mandato, ir socialdemokratą Romą Adomavičių, ėjusį šias pareigas ir iki šiol.

A.Zuokas Vilniaus meru buvo 2000-2007 metais. 2008 metais jis buvo nuteistas dėl pasikėsinimo papirkti buvusį tarybos narį Vilmantą Drėmą. A.Zuoką taip pat iki šiol persekioja šešėlis dėl netinkamų ryšių su verslo įmonių grupe “Rubicon group”, kuri dabar vadinasi “Icor”. A.Zuokas visus kaltinimus neigia.

Politikas 2008 metais su Liberalų ir centro sąjunga buvo išrinktas į Seimą, bet 2009-ųjų pabaigoje mandato atsisakė, vėliau pasitraukė ir iš partijos.

Neringos savivaldybės meru ketvirtadienį išrinktas Lietuvos ambasadorius Rusijoje Antanas Vinkus.

Jis buvo vienintelis kandidatas mero rinkimuose. A.Vinkų palaikė 13 tarybos narių iš 15, vienas narys buvo prieš, vienas balsavimo biuletenis buvo sugadintas.

Kaip BNS sakė Neringos savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė, A.Vinkus mero pareigas pradės eiti tada, kai baigsis jo kaip ambasadoriaus įgaliojimai.

Su socialdemokratų partijos sąrašu į tarybą patekęs A.Vinkus žadėjo atsisakyti ambasadoriaus posto, jei bus išrinktas Neringos meru.

Posėdžio metu savivaldybės administracijos direktoriaus pareigos laikinai pavestos eiti ligšioliniam vadovui Algimantui Vyšniauskui.

Neringos taryba kol kas neišrinko ir vicemero, nes ambasadoriaus pareigų neatsisakęs A.Vinkus negalėjo pirmininkauti posėdžiui, todėl buvo apsiribota tik mero išrinkimu.

Kauno miesto meru ketvirtadienį netikėtai išrinktas liberalas Rimantas Mikaitis. Jis šiose pareigose pakeis konservatorių Andrių Kupčinską.

Kauno mero rinkimai pasuko netikėta linkme, žlugus anksčiau suformuotai koalicijai tarp konservatorių, liberalų, “tvarkiečių” ir partijos “Jaunoji Lietuva”.

Šis blokas žadėjo mere rinkti advokatę Aušrą Ručienę iš “Tvarkos ir teisingumo” partijos, tačiau ketvirtadienio rytą kandidatuoti į merus nusprendė ir liberalas R.Mikaitis bei konservatorius A.Kupčinskas. R.Mikaitis BNS sakė, kad liberalus pasitraukti iš suderėtos koalicijos paskatino nenoras mere matyti “tvarkietės” A.Ručienės.

Už R.Mikaitį balsavo 25 savivaldybės tarybos nariai, už A.Kupčinską – 12, už A.Ručienę – keturi. Tai reiškia, kad R.Mikaitis slaptame balsavime turbūt sulaikė visų tarybos narių paramos, išskyrus konservatorius ir “tvarkiečius”.

“Viską darysiu, kad Kaunas taptų šiuolaikiškas, patrauklus, geras gyventi, patogus gyventi miestas”, – po balsavimo kreipdamasis į tarybos narius sakė R.Mikaitis.

“Šitos pareigos uždeda ir didelę atsakomybės naštą, kurią, tikiuosi, visi kartu mes sugebėsime pakelti”, – teigė R.Mikaitis.

Po mero rinkimų taryba pradėjo rinkti vicemerus. Pirmasis mero pavaduotoju pasiūlytas su verslininko Visvaldo Matijošaičio nepartinių kandidatų sąrašu į tarybą patekęs Povilas Mačiulis, kuriam yra tik 24 metai. Jis sakė dabar studijuojantis ekonomiką ir dizainą ketvirtame kurse.

“Priimu tai kaip iššūkį”, – sakė jaunasis politikas.

Pirmajame naujos Varėnos rajono savivaldybės tarybos posėdyje trečiadienį meru išrinktas socialdemokratas Elvinas Jankevičius.

E.Jankevičių parėmė 13 tarybos narių iš 25 Varėnos politikų, du pasisakė prieš jo kandidatūrą, 10 biuletenių buvo sugadinta.

“Svarbiausi darbai – keisti ir stiprinti rajono viziją, skatinti verslą, steigti daugiau darbo vietų, patobulinti šiukšlių išvežimo mokesčio skaičiavimo tvarką”, – BNS trečiadienį teigė naujai išrinktas meras.

Daugiau kandidatų į rajono vadovus nebuvo iškelta.

Socialdemokratas E.Jankevičius mero poste pakeis Lietuvos centro partijos (LCP) atstovą Vidą Mikalauską, vadovavusį rajonui keturias kadencijas.

LCP daugiausia – 11 – vietų rajono taryboje gavo ir per šiuos rinkimus, bet dėl koalicijos susitarusios šešios partijos nusprendė šįkart centristus palikti už borto.

V.Mikalauskas BNS yra sakęs, kad jam buvo pateiktos nepriimtinos sąlygos, ir jis “negalėjo rizikuoti savo reputacija”.

Keturis mandatus čia turi Liberalų sąjūdis, tris mandatus – socialdemokratai, po du – liberalcentristai ir konservatoriai, po vieną -”darbiečiai”, “tvarkiečiai”, tarybos narys yra ir nepriklausomas kandidatas Gediminas Jakavonis.

Pirmajame naujosios Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje antradienį miesto mero postas balsų dauguma patikėtas socialdemokratui Justinui Sartauskui, taip pat išrinktos dvi jo pavaduotojos ir administracijos direktorius.

J.Sartauskas pakeis iki šiol miestui vadovavusį liberalcentristą Genadijų Mikšį.

Antradienį tarybos posėdyje už J.Sartauską slaptu balsavimu pasisakė 22 Šiaulių politikai iš 29, dalyvaujančių posėdyje, septyni biuleteniai pripažinti negaliojančiais.

Viena mero pavaduotoja išrinkta ir iki šiol šias pareigas ėjusi partijos “Tvarka ir teisingumas” atstovė Daiva Matonienė, kita – “darbietė” Danguolė Martinkienė. Už kiekvienos iš jų kandidatūrą slaptu balsavimu pasisakė po 17, prieš – po 10 politikų, du biuleteniai buvo sugadinti.

Išrinktos vicemerės sakė dar nepasiskirsčiusios kuruojamų sričių, tačiau D.Matonienė teigė, kad jai artimiausios sritys būtų ekonomika, infrastruktūra ir sportas.

Šiaulių taryba taip pat išrinko savivaldybės administracijos direktorių – 21 balsų dauguma juo tapo šias pareigas jau ėjęs konservatorius Vladas Damulevičius.

J.Sartausko kandidatūrą buvo iškėlę susitarimą dėl koalicijos pasirašę 26 iš 31 naujosios tarybos narių: 10 mandatų rinkimuose laimėję socialdemokratai, po keturis atstovus taryboje turintys “tvarkiečiai” ir konservatoriai, po tris mandatus laimėjusios Darbo partija bei Liberalų ir centro sąjunga ir du atstovus turintis Liberalų sąjūdis.

Tarybos posėdyje iš 31 naujos tarybos nario prisiekė 30, išskyrus “tvarkietį” Alfredą Lankauską.

Kaip kandidatas į merus prisistatęs J.Sartauskas posėdyje pristatė plačią naujosios koalicijos veiksmų programos projektą, kuriame, anot jo, labiausiai akcentuojamos švietimo, kultūros ir sporto sritys.

“Negaliu pasakyti, kad 100 procentų įgyvendinsime programą, nes daugeliu atvejų tai susiję su lėšų gavimu iš Europos Sąjungos, Vyriausybės, savivaldybės išteklių”, – kalbėjo J.Sartauskas.

Pagal projektą, ketinama optimizuoti mokyklų tinklą, renovuoti jas ir jų stadionus, kurti menų gimnaziją, pirkti daugiau knygų bibliotekoms, siekti kurti dengtą sporto maniežą ir baseiną.

Taip pat numatomi pakeitimai sveikatos ir socialinės apsaugos srityse: siūloma suteikti tarnybinius butus naujiems gydytojams, atvyksiantiems į Šiaulius, be to, naujoji koalicija ruošiasi kurti daugiau vietų ligoniams, kuriems reikalinga slauga, Priklausomybių ligų centre imti teikti išblaivinimo paslaugas.

“Medikai neturi likti vieni su šia problema”, – teigė J.Sartauskas.

Anot naujojo mero, ketinama gerinti verslo sąlygas mieste, kurti viešąjį logistikos centrą, rekonstruoti gatves, aikštes, tvarkyti kapines, modernizuoti dviračių takus, įgyvendinti komunalinių gamybos atliekų rūšiavimo sistemą, įvesti elektroninį viešojo transporto bilietą.

J.Sartauskas užsiminė apie Šiaulių oro uosto plėtrą, orientuojant jį ne tik į krovinių gabenimą, bet ir į keleivių vežimą, bei siekiant, kad jis būtų pripažintas nacionalinės svarbos objektu.

Anot jo, taip pat siūloma pertvarkyti savivaldybės administracijos valdymo struktūrą, prieš svarbius miestui tarybos sprendimus atlikti antikorupcinę jų ekspertizę ir pateikti jos rezultatus svarstyti visuomenei: “Trūksta viešumo, skaidrumo ir šiam barui”.

Programos projekte taip pat žadama inventorizuoti ir įvertinti savivaldybės turtą, o nereikalingo atsisakyti, svarbiausiais klausimais rengti gyventojų apklausas.

Paklaustas, ar savivaldybei ne per daug dviejų vicemero postų, J.Sartauskas teigė, jog abiejų vicemerų reikia siekiant įgyvendinti plačią naujosios koalicijos programą.

“Darbų daug, ir tikrai manau, kad du vicemerai nebus per daug”, – sakė jis.

Nauja Šiaulių miesto taryba į posėdį rinkosi pirmoji. Visose savivaldybėse pirmieji posėdžiai įvyks vėliau balandį.

Estijos premjeras Andrus Ansipas pareiškė, kad įtarimo šešėlis kris visiems, kas ketina susitikti su Rusijos geležinkelių bendrovės prezidentu Vladimiru Jakuninu, kuris savaitgalį atvyks į Taliną dalyvauti numatomo ortodoksų šventovės Lasnamejėje kryžiaus iškėlimo ir pašventinimo ceremonijoje.

Tai ketvirtadienį rašo “Postimees”, primindamas, kad V.Jakuninas vadovauja trylikos žmonių delegacijai, kuri atvyks šeštadienį mero Edgaro Savisaaro (Edgaro Savisaro) ir metropolito Kornilijaus kvietimu.

Kaip pranešta, pernai vasarą V.Jakuninas pažadėjo Centro partijai, kuri turi 2 mln. eurų skolos, rinkimams į parlamentą pusantro mln. eurų.

Kai V.Jakunino, susijusio su Kremliumi ir Rusijos ministru pirmininku Vladimiru Putinu, ir E.Saavisaro finansinis sandoris iškilo aikštėn, prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) ir ministras pirmininkas A.Ansipas pareiškė, kad Centro partijos kreipimasis į buvusį KGB karininką dėl finansinės pagalbos Estijai yra visiškai nepriimtinas.

T.H.Ilvesas pažymėjo, kad niekada nesiūlys E.Saavisarui sudaryti vyriausybę, A.Ansipas taip pat atmetė galimybę bendradarbiauti su centristų lyderiu.

A.Ansipas trečiadienį pareiškė laikraščiui “Postimees”, kad pinigų prašinėjimas iš buvusio KGB karininko yra nepriimtinas ir vertas paniekos žingsnis.

“Juk ne paslaptis, kad Rusijoje yra jėgų, kurios, kaip ir anksčiau, nori įtraukti Estiją į savo įtakos zoną ir primesti mums Maskvos valią. Deja, E.Saavisaras pats tiesia ranką paspausti, – pareiškė A.Ansipas ir pakartojo: – Reformų partijai bendradarbiauti su Saavisaru nepriimtina”.

A.Ansipas pažymėjo, kad kiekvienas, kuriam atrodys būtina susitikti su V.Jakuninu, turi atkreipti dėmesį į tai, kad dėl jo gali kilti tokių pačių įtarimų kaip ir dėl E.Saavisaro.

“Labai įtikėtina, kad tai buvo ne paskutinis Rusijos mėginimas turėti klusnią vyriausybę ir ministrą pirmininką, kuris būtų priverstas dėl pinigų stygiaus būti nuolat priklausomas nuo Kremliaus valios”, – mano ministras pirmininkas.

E.Saavisaras pripažino, kad šventovė Lasnamejėje yra jo rinkimų, kurie vyks po kelių savaičių, kampanijos dalis. Pastaraisiais mėnesiais statyboje dviem pamainomis dirba maždaug 30 žmonių, kad iki šeštadienio viskas būtų parengtas kryžiaus pastatymui.

“Postimees” duomenimis, tą dieną nenumatoma galutinai pastatyti virš šventovės kupolo septynių metrų 1,5 tonos sveriantį ortodoksų kryžių, jis tik bus pakeltas virš cerkvės kranu iškilmingos ceremonijos proga.

Alytaus rajono mero konservatoriaus Algirdo Vrubliausko, kandidatuojančio į savivaldybės tarybą, turtas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) interneto puslapyje paskelbtoje jo deklaracijoje buvo išaugęs 10 kartų – iki 4 mln. litų.

Kaip rašo “Lietuvos rytas”, A.Vrubliauskas Alytaus rajono rinkimų komisijai pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad jo turto vertė – 457,9 tūkst. litų, o VRK internete paskelbė, kad politikas turi sukaupęs dešimt kartų daugiau turto – 4 mln. 579 tūkst. litų.

“Po kelių dienų iš savivaldybės darbuotojos išgirdau apie tokį fantastišką savo turtą. VRK paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija sukėlė nemalonių išgyvenimų. Tai turės įtakos ne tik mano, bet ir konservatorių partijos rinkimų rezultatams”, – aiškino meras.

Sužinojęs apie klaidą, politikas kreipėsi į VRK pirmininką Zenoną Vaigauską, kad tikrovės neatitinkanti žinia būtų paneigta.

“Klaida buvo ištaisyta per kelias valandas, bet paneigimo vis dar nesulaukiu. Jis yra būtinas. Susitikęs su rinkėjais aš ir mano partijos kolegos priversti aiškintis, kaip mano turtas per kelerius metus taip išaugo”, – piktinosi konservatorius.

Anot “Lietuvos žinių”, Z.Vaigauskas tikino, esą klaida įsivėlė ne dėl VRK kaltės.

“Patikrinus paaiškėjo, kad klaidingi duomenys VRK pasiekė iš Alytaus rajono rinkimų komisijos. Kandidato žodžiu atsiprašiau”, – sakė VRK pirmininkas. Z.Vaigausko teigimu, ši klaida – ne vienintelė, pasitaikiusi kandidatų deklaracijose.

Tačiau A.Vrubliauskas ir Alytaus rajono rinkimų komisijos pirmininkė Jolita Grudzinskienė nelinkę pritarti Z.Vaigauskui.

“Klaidinantys duomenys atsirado VRK, mes pildome tik kandidatų anketas, o turto ir pajamų metinės deklaracijos duomenis jie patys ima iš VMI duomenų bazės”, – sakė J.Grudzinskienė.

Pagal A.Vrubliausko pareiškimą Alytaus policijoje dėl galbūt suklastoto metinės turto deklaracijos pagrindinių duomenų išrašo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už tokį nusikaltimą įstatymai numato areštą, baudą arba laisvės atėmimą iki 3 metų.

Vilniaus meras Raimundas Alekna pripažįsta, kad miesto daugiabučių administravimo rinkoje esama problemų, tačiau jas esą turi spręsti patys vilniečiai.

Taip meras reaguoja į Konkurencijos tarybos priekaištus dėl to, jog didelę dalį sostinės daugiabučių administruoja koncerno “Icor” (ankstesnis pavadinimas – “Rubicon Group”) valdoma bendrovė “City Service”, penktadienį rašo dienraštis “Vilniaus diena”.

“Norėtųsi matyti kitokią situaciją daugiabučių namų administravimo rinkoje – siekiamybė yra aktyvesnė pačių gyventojų veikla, spartesnis bendrijų kūrimas”, – “Vilniaus dienai” sakė R.Alekna.

Pasak jo, aktyvesnis daugiabučių savininkų bendrijų steigimas galėtų ne tik išsklaidyti konkurencijos sargų abejones, bet ir suteikti daugiau laisvės vilniečiams. “Gyventojų įsteigta bendrija gali lanksčiau rinktis namo administravimo būdą – administruoti pati ar naudotis geriausiai jos poreikius atitinkančių įmonių paslaugomis. Beje, ir šiandien yra sudarytos sąlygos gyventojams pasirinkti jų namą administruosiančią bendrovę, o jeigu šios darbas netenkina – rinktis kitą įmonę”, – aiškino R.Alekna.

Meras laikosi nuostatos, kad galimas grėsmes sąžiningai konkurencijai daugiabučių administravimo rinkoje likviduoti turi ne savivaldybė, o pati Konkurencijos taryba.

Konkurencijos tarybos duomenimis, “City Service” rinkos dalis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje dar 2008 metais siekė apie 30 proc. ir daugiau. “City Service” tvirtina, kad bendrovės užimama rinkos dalis pagal Statistikos departamento duomenis sostinėje nesiekia nė 25 proc.

Lietuvos jaunimas dėl sotesnio kąsnio neturėtų palikti Lietuvos, šeštadienį Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, minint Laisvės gynėjų dienos 20-metį sakė sostinės meras Raimundas Alekna.

Jis teigė, kad prieš 20 metų šioje aikštėje stovėję ir nuo galimo sovietų antpuolio parlamento rūmus gynę žmonės sakė nesitrauksiantys iš ten. Anot mero, ta žinia esanti aktuali ir šiandien.

“Ta žinia, kad mes iš čia nesitrauksime, aktuali ir dabar”, – sakė meras bei ragino dabartinį jaunimą sutelkti savo stiprybę ir pasilikti Lietuvoje, neemigruoti.

“Privalome dirbti, puoselėti Nepriklausomą Lietuvą”, – pabrėžė R.Alekna.

Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Mahiras Gamzajevas prisiminė, kad tuomet prie Aukščiausiosios Tarybos, Televizijos bokšto, Radijo ir televizijos pastato budėjo ne tik lietuviai, bet ir kitų tautybių žmonės, gyvenę Lietuvoje.

“Čia buvau ir aš, azerbaidžanietis, – sakė M.Gamzajevas. – Mus visus jungė dvasinė vienybė ir laisvės troškimas. (…) Tada ne barikados sulaikė šarvuočius, o mūsų vienybės jausmas, bendra atsakomybė už Lietuvos ateitį. Tai nepamirštamas jausmas.”

Šeštadienį prie Seimo surengta teatralizuota simbolinė akcija, kai sovietinių laikų šarvuotį nuo parlamento rūmų nustūmė Sąjūdžio “žiguliukas” ir beginklių žmonių minia.

Šeštadienį Seime taip pat surengtos atvirų durų valandos, savanoriai su lankytojais dalijosi prisiminimais apie 1991-ųjų parlamento gynybą, demonstruota vaizdo medžiaga.

Parlamento svečiams koncertuoti buvo pakviestas Kijevo mokytojų namų choras “Pektoral”, Lietuvos mokslų akademijos choras, tautinės dainos ansamblis “Salvė” ir kiti meno kolektyvai.

Vakare Vilniaus karininkų ramovėje vyks vakaras, skirtas Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos 70-mečiui.

1991 metų sausio 8 dieną protestuodama prieš maisto kainų padidinimą prosovietinės organizacijos “Jedinstvo” ir Sovietų sąjungos Komunistų partijos sukviesta minia šturmavo centrinį įėjimą į Aukščiausiąją Tarybą, akmenimis apmėtė langus, plėšė duris ir ėmė veržtis į vidų. Tai padaryti pasisekė 30-čiai žmonių, tačiau apsaugos darbuotojai netrukus juos išstūmė laukan.

Estijos Centro partijos “Tiesos komisija” pataria Talino merui Edgarui Savisaarui (Edgarui Savisarui) kreiptis į civilinių bylų teismą, kad jis apgintų savo garbę ir orumą, taip pat paduoti į teismą laikraštį “Postimees”.

Centro partijos valdyba patvirtino “tiesos komisijos” ataskaitą, kurią ši didžiausia Estijos opozicinė jėga parengė, praėjusį mėnesį kilus skandalui dėl finansavimo.

Estijos saugumo policija (KAPO) paskelbė informaciją, kad E.Savisaaras, prisidengdamas ortodoksų cerkvės statybos Taline finansavimu, “konspiraciniu būdu” prašė iš Rusijos pinigų savo partijos rinkimų kampanijai.

Pagal ataskaitą, komisija nerado kaltinimų Centro partijos pirmininkui ir Talino merui E.Savisaarui patvirtinimo.

Komisija pataria E.Savisaarui kreiptis į civilinių bylų teismą garbei ir orumui apginti, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą “būtų atmesti neatitinkantys tikrovės faktai neva jis yra Rusijos agentas”, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje komisijos ataskaitoje.

Komisija taip pat rekomenduoja “padaryti galą “Postimees” tinklalapyje 2010 metų gruodžio 16 dieną paskelbtų neteisingų faktų platinimui, taikant neseniai įsigaliojusius Pareigos teisės įstatymo (vadinamojo Šaltinių apsaugos įstatymo) papildymus prevencinei kompensacijai priteisti”.

Komisija mano, kad akivaizdus saugumo policijos kišimasis į demokratinius procesus, specialiosioms tarnyboms darant atvirą spaudimą visuomenei, manipuliuojant rinkėjų valia ir pažeidžiant teisinės valstybės ir demokratijos principus.

Todėl komisija rekomenduoja ne tik kreiptis į teismą, bet ir atkreipti į tai, kas vyksta, dėmesį tokių autoritetingų tarptautinių organizacijų kaip, pavyzdžiui, “Amnesty International”.

Komisija tai pat pataria pareikalauti, kad saugumo policija atvirai ir kategoriškai patvirtintų, jog saugumo policija nė viename šio incidento epizodų nesirėmė Rusijos specialiųjų tarnybų medžiaga.

Komisija nemato nieko smerktina, kad buvo prašoma paremti ortodoksų cerkvės statybą Taline.

Drauge ataskaitoje smerkiamas Andrus Ansipas, kuris, pagal ataskaitą, “prašė plačiu mastu lėšų iš užsienio šventovei (Tartu mieste) atstatyti”.

“Ansipo vyriausybė taip pat rizikavo Estijos mokesčių mokėtojų lėšomis ir nepaisė Estijos įstatymų, finansuodama šventovės atstatymą Rusijoje, kurią planuojama atidaryti vasario viduryje per parlamento rinkimų kampaniją”, – sakoma ataskaitoje.

Naujasis Vilniaus meras Raimundas Alekna teigia, kad vadovaujant ankstesniam sostinės vadovui Viliui Navickui buvo per mažai komunikuota su visuomene ir per mažai aiškinti priimti sprendimai.

“Daugiau komunikuosime su visuomene, kad ji būtų išsamiai informuota apie tai, kas vyksta, kokie klausimai svarstomi. Dėl kai kurių projektų buvo didžiulis visuomenės nepasitenkinimas ir įtarumas. Akivaizdu, kad ta komunikacija buvo nepakankama”, – interviu “Vilniaus dienai” sakė R.Alekna.

“Visi visuomenei svarbūs sprendimai turi būti jai priimtini. Jeigu tau atrodo, kad sprendimas savaime yra labai geras ir net nereikia tartis… taip nebūna. Sprendimai turi būti priimami tik tada, kai visuomenė tam pasiruošusi”, – tvirtino naujasis sostinės meras.

R.Alekna tvirtino, kad kitų metų miesto biudžetas kelia nerimo ir yra pradėtos konsultacijos su Finansų ministerija, kaip gerinti padėti.

“Sutaupyti niekur negalima. Biudžetas ypač įtemptas. Matome, kad jau šiais metais negausime apie 100 mln. litų planuotų pajamų. Skola auga. Kitų metų biudžetas verčia susirūpinti. Jau pradėtos konsultacijos su Finansų ministerija, kaip palengvinti padėtį. Dėl pajamų mokesčio dalies, dėl skolinimosi limito, dėl to, kad kai kurie vilniečiai deklaruoja gyvenamąją vietą kitur ir lėšos iškeliauja į kitas savivaldybes”, – kalbėjo naujasis miesto vadovas.

R.Aleknos inauguracijos ceremonija vyks penktadienio vakarą Vilniaus rotušėje.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba, trečiadienį 29 balsais prieš 13 R.Alekną išrinkusi metu, prieš tai patenkino mero V.Navicko atsistatydinimo pareiškimą.

V.Navickas sulaukė daug kritikos paviešinus slapta įrašytą jo pokalbį su savivaldybės kontrolieriumi Šarūnu Skuču, kurį jis spaudė tyrimus atlikti taip, kad jie būtų palankūs valdančiajai koalicijai. TS-LKD Priežiūros komitetas iš pradžių sustabdė V.Navicko narystę partijoje, o vėliau, kilus konservatorių nepasitenkinimui, jį iš partijos išmetė.

Abejotino skaidrumo sprendimais pagarsėjusį Vilių Navicką sostinės mero poste pakeitė konservatorius Raimundas Alekna. Ankstesni Vilniaus vadovai dažnai pasiduodavo pagundai dirbti savo ir partijos, o ne vilniečių labui. R.Alekna žada plušėti dėl miestiečių.

Iš Vilniaus mero posto ne kartą bandytas iškrapštyti V.Navickas pagaliau rado jėgų atsistatydinti. Buvęs konservatorius sostinės tarybai vakar įteikė prašymą nuo gruodžio 15-osios atleisti jį iš pareigų. Už tai, kad politikas atlaisvintų mero postą, balsavo dauguma tarybos narių – 42 iš 44. Psichoterapeuto ir politiko R.Aleknos kandidatūrą palaikė mažiau sostinės politikų (“už” balsavo 29 tarybos nariai, “prieš” – 13), tačiau jų balsų užteko, kad R.Alekna imtų vadovauti miestui. Į merus R.Alekną pasiūlė sostinę valdančiai koalicijai priklausantys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), socialdemokratų, Liberalų sąjūdžio ir Liberalų ir centro sąjungos atstovai. Koaliciją remia Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), liekanti, R.Aleknos žodžiais, “konstruktyvioje opozicijoje”. Ketvirtuoju sostinės mero pavaduotoju vakar išrinktas LLRA atstovas Jaroslavas Kaminskis.

„Lietuvos žinios“ praneša:

V.Navickas vakar atrodė gerai nusiteikęs. Jam nuotaikos nesugadino prie tarybos posėdžių salės paliktas plakatas su kandžiu palinkėjimu: “Linkime, kad užrašas ant pilvo kitą kartą skaitytųsi gražiau. Gerų atostogų, vilniečiai.”

“Ateidamas į tokį postą visada žinai, kad teks išeiti. Dviem mėnesiais anksčiau ar vėliau, tikrai nėra esminis klausimas”, – po posėdžio sakė V.Navickas. Sakydamas savo kaip Vilniaus mero paskutinę kalbą V.Navickas tikino padaręs viską, kad sostinė priartėtų prie Europos standartų.

Naujuoju meru tapęs R.Alekna tikino suprantantis, kad iki rinkimų liko vos du mėnesiai. Pagrindiniu darbu jis įvardijo biudžeto, kurio dabartinis projektas, jo žodžiais, nepatenkina vilniečių poreikių, priėmimą. Taip pat žadėjo daug dėmesio skirti sutarties dėl šilumos tinklų nuomos peržiūrėjimo ir komunalinių atliekų deginimo gamyklos Vilniuje statybos klausimams. Dalydamas pažadus jis nepamiršo pridurti, kad stengsis, jog sostinės gatvės būtų valomos geriau. “Dirbsiu sąžiningai, atsidavęs tai, kas privalu užimant tokias pareigas”, – tikino jis.

Galiausiai atlaisvinti mero postą pasiryžusio V.Navicko darbą savivaldybėje lydėjo ne vienas skandalas. Jo oponentai dažnai prikaišiodavo, kad į šį postą politikas atsisėdo dirbti ne miesto, o savo labui. V.Navickas buvo patekęs į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) akiratį. VTEK konstatavo, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai dalyvavo sprendžiant, ar atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčių bendrovę, kurios akcijų turi jis pats. V.Navickas taip pat neslėpė turintis interesų svarstant sostinės Kalvarijų turgaus nuomos klausimą. Būdamas meru jis pasipriešino partijos pozicijai ir neslėpdamas entuziazmo pasisakė už didelių abejonių keliančios Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties su bendrove “Dalkia” pratęsimą.

Nepasitenkinimas V.Navicku sustiprėjo po to, kai buvo paviešintas garso įrašas, kuriame savivaldybės kontrolieriui Šarūnui Skučui V.Navickas aiškino, kaip reikia atlikti tyrimus, bei ragino vilkinti opozicijai naudingus sprendimus. Vėliau V.Navickas buvo pašalintas iš TS-LKD.

Prieš V.Navicką sostinei vadovavęs partijos “Tvarka ir teisingumas” atstovas Juozas Imbrasas mero postą paliko ne savo noru. Pernai vasarį už jo atstatydinimą balsavo dauguma tarybos narių. J.Imbrasui priekaištauta ne tik dėl to, kad jis neužtikrina efektyvaus ir skaidraus merijos darbo, nesprendžia vilniečių problemų. J.Imbraso nuvertimo iniciatoriai taip pat kaltino sostinės vadovą, kad šis jam suteiktais įgaliojimais ir finansiniais bei administraciniais ištekliais naudojasi išimtinai savo partijos naudai.

Šiuo metu visuomeniniam judėjimui “Taip” vadovaujančio Artūro Zuoko darbą sostinės mero poste lydėjo nesibaigiantys skandalai. Jis kaltintas tuo, kad rūpinosi bendrovės “Rubicon group” (šiuo metu ICOR) interesais. Tuo metu A.Zuokui prilipo Abonento pravardė, mat buvo paskelbta, kad minėtos bendrovės juodojoje buhalterijoje minimas Abonentas ir tuometis liberalcentristų lyderis A.Zuokas gali būti tas pats asmuo. Tačiau mero poste jis išsilaikė iki kadencijos pabaigos

R.Aleknos kandidatūrą į mero postą parėmė naują koalicinę sutartį išvakarėse pasirašę konservatoriai, socialdemokratai, liberalcentristai, Liberalų sąjūdžio ir vicemero postą gavusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai. Pastarosios narys Jaroslavas Kaminskis iškart sėdo į vicemero kėdę.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Už R.Aleknos išrinkimą meru slaptai balsavo 29 tarybos nariai, 13 buvo prieš.

– Kodėl nutarėte keliems mėnesiams sėsti į mero postą? – paklausėme R.Aleknos.

– V.Navickas buvo pašalintas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų gretų, todėl natūralu, kad jis kaip frakcijos atstovas negalėjo tęsti darbo.

Aš, konservatorių frakcijos seniūnas, dalyvaujantis kituose rinkimuose kaip sąrašo lyderis, privalau prisiimti atsakomybę.

Esu realistas, suprantu, kokiomis aplinkybėmis imuosi mero pareigų. Politikoje kitą kartą sentimentai lieka sentimentais, bet darbas turi būti padarytas, pasirinkimo neturime.

Todėl žadu atsakingai dirbti. Miestas be vadovo negali funkcionuoti.

– Jūsų komandą papildys ketvirtas vicemeras, administracijos direktorius Vytautas Milėnas turės dar vieną pavaduotoją liberalą Gerardą Algirdą Jurkonį.

Kokių struktūrinių pokyčių dar numatoma ir kiek tam prireiks biudžeto lėšų?

– Daugiau nieko nenumatome keisti. Bus mano asmeninio pasitikėjimo patarėjai.

Kiek tai gali kainuoti, manau, geriausiai atsakytų savivaldybės Finansų departamentas.

– Kokius darbus pirmiausia ketinate nuveikti?

– Ką mes šiandien, rytoj padarysime, tokį Vilnių turėsime ir ateityje.

Dažnai orientuojamės į tai, kokį rezultatą galima pasiekti per vieną ar kitą laiką, bet mažai dėmesio kreipiame į procesus.

Taigi tie du mėnesiai yra svarbūs tiems procesams suvaldyti.

Kai viskas vyksta sklandžiai, rezultatas būna geras.

Visi pradėti darbai bus tęsiami. Svarbus darbas – biudžeto tvirtinimas.

Reikia priimti jį subalansuotą, nes puikiai žinome, kad tie skaičiai, kurie yra projekte, tikrai netenkina daugelio poreikių.

Buvęs meras sakė, kad krizė suvaldyta, tačiau dar nėra tas laikas, kai galime atsipalaiduoti, leisti sau išlaidauti.

Prieš rinkimus atsiranda politikų, žadančių kalnus gėrybių.

Žmonės – patiklūs, už juos balsuoja.

Mūsų uždavinys – kad frakcijos sustiprintų vilniečių pasitikėjimą jomis. Tam reikia atviro komandinio darbo.

Reikia priimti sprendimą ir dėl šilumos ūkio nuomos sutarties persvarstymo.

Sprendžiant dėl buitinių atliekų deginimo gamyklos reikia atstovauti vilniečių interesams, ir tai neturi būti asmeninis mero sprendimas.

Yra ir kitų darbų: komunalinis ūkis, gatvių valymas, vandens kainos tvirtinimas.

– Kokių principų laikysitės vadovaudamas sostinei?

– Tarybos nariai, komitetai turės daugiau galių priimant sprendimus.

Pirma taryba svarstydavo, o administracija darydavo taip, kaip jai atrodė geriau.

Aš prisiimu atsakomybę dėl to, kas įvyko, kad nepakankamai atkaklus buvau įtikinėdamas dėl darbo stiliaus buvusį merą.

Mano darbo stilius yra atviras. Aš įpratęs įsiklausyti ir atsižvelgti į visus siūlymus ir pritarti tinkamiausiems. Manau, to savivaldybėje trūko.

Reikia duoti daugiau darbo tarybos nariams – ir iš valdančiosios koalicijos, ir iš opozicijos.

Iš patirties galiu pasakyti, kad strateginiai mano sprendimai būdavo priimami tik pritariant visuomenei“.