Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį paragino egiptiečius būti kantriais, taip pat pridūrė, kad valdžios pasikeitimas turi būti tinkamai organizuotas, remdamasi savo patirtimi apie Vokietijos suvienijimą 1990 metais.

“Egipte įvyks pokyčių, ir, be abejo, pokyčiai turi vykti taikiai ir protingai”, – A.Merkel kalbėjo Miuncheno saugumo konferencijoje.

Kanclerė priminė, kad Berlyno sienai griuvus per taikų sukilimą 1989 metų lapkritį, žmonės komunistinėje Rytų Vokietijoje, kurioje ji užaugo ir gyveno, nekantriai troško susivienijimo su Vakarų Vokietija.

“Nors to neįmanoma tiesiogiai lyginti (su padėtimi Egipte), mes nenorėjome laukti nė vienos dienos, – sakė A.Merkel. – Norėjome, kad tuojau pat būtų įvesta (Vakarų Vokietijos) markė. Nenorėjome laukti, kol įvyks Vokietijos suvienijimas.”

“Tačiau kai jis įvyko (1990 metų) spalį, ir mes pamatėme būtinų pokyčių mastą, buvome gana laimingi, kad kai kurie žmonės tinkamai viską paruošė, – pridūrė ji. – Tai reiškia, kad pokyčius reikia organizuoti, ir mes, Europos Sąjunga, vakar (penktadienį) sakėme, kad norime padėti organizuoti (valdžios perdavimą Egipte).”

Briuselyje vykusiame ES viršūnių susitikime 27 Bendrijos šalių lyderiai pareiškė, kad Egipte “pereigos procesas privalo prasidėti tuojau pat”, taip pat netiesiogiai pagrasino nutraukti pagalbą šiai arabų šaliai.

Atkakliai valdžios besilaikantis Egipto prezidentas Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas) šeštadienį nerodė jokių ženklų, kad ketintų atsistatydinti, nors tai padaryti penktadienį ragino šimtai tūkstančių protestuotojų, susirinkusių į “išvykimo dienos” demonstracijas, taip pat kitų šalių lyderiai.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas neatvyks į Lietuvoje rengiamą Baltijos jūros šalių viršūnių susitikimą, BNS trečiadienį patvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Rusijai birželio pradžioje vyksiančiame Baltijos jūros valstybių tarybos posėdyje atstovaus vicepremjeras Viktoras Zubkovas.

Klausimas, ar atvyks į Vilnių Rusijos premjeras Vladimiras Putinas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, buvo svarbiausia būsimo Baltijos jūros premjerų susitikimo intriga. Ne paslaptis, kad abi šios valstybės nuo pat 1990-ųjų praktiškai ignoravo Lietuvą, matydamos joje ne tiek kaimynę ir partnerę, kiek kažin kokį istorinį nesusipratimą ar kliūtį darniems didžiausių regiono valstybių santykiams plėtotis.

Geriausias to rodiklis – realių, o ne nominalių valstybės vadovų vizitai. Tarp 1991 ir 2010-ųjų Lietuvos prezidentai viena ar kita proga lankėsi Vokietijoje bene šešiolika kartų. Premjerų ir Seimo pirmininkų vizitus net suskaičiuoti sunku.

Vokietija į tai atsakydavo prezidentų ar Bundestago pirmininkų vizitais, bet tam, kad būtų pasiekta pirmojo Vokietijos federalinio kanclerio (o ne simbolines funkcijas vykdančio prezidento) vizito, turėjo praeiti dešimtmetis. Tik tuomet, 2000-aisiais, tuometinis kancleris Gerhardas Schroederis teikėsi kelioms valandoms užsukti į Vilnių pakeliui į Rygą ir Taliną. Antrasis, šį kartą kanclerės A.Merkel, vizitas įvyko tik po aštuonerių metų, 2008-ųjų rugpjūtį, ir taip pat truko vos kelias valandas. Formaliai buvo aiškinama, esą kanclerė labai užsiėmusi dėl ką tik praėjusio Rusijos ir Gruzijos karo, bet vėlgi niekam nebuvo paslaptis, kad A.Merkel užsuko į Vilnių tik pakeliui į Estiją ir Švediją.

Bet netgi tokiam simboliniam vizitui pasiekti Lietuvos diplomatams ir parlamentarams teko kone skandalą surengti, atviru tekstu pareiškus prieš tai Vilniuje apsilankiusiai Vokietijos Bundestago parlamentarų delegacijai, kad abiejų valstybių santykius teks oficialiai įvardyti kaip blogus, nes kitaip neįmanoma paaiškinti, kodėl partneriai Europos Sąjungoje ir NATO trejus metus negali prisikviesti iš esmės kaimyninės valstybės vadovės. Tik po šio Vilniaus demaršo A.Merkel teikėsi atkreipti dėmesį į Lietuvą ar, kaip liūdnai juokavo kai kurie mūsų diplomatai, padėti dienotvarkėje paukščiuką, kad lietuvių norai patenkinti, ir pamiršti juos visai likusiai savo kadencijai.

V. Putiną viliojo A.Merkel dalyvavimu

Rusijos požiūris į Lietuvą buvo dar šaltesnis nei Vokietijos. Nors abiejų Dūmos rūmų pirmininkų ar vicepremjerų vizitai vykdavo gana reguliariai, nė vienas iš tikrųjų Rusijos vadovų Lietuvoje taip nė karto ir neapsilankė. Nedarė to nei formaliai palankumą Lietuvai deklaruoti mėgęs Borisas Jelcinas, juo labiau – V.Putinas, kuriam valdant tarp Maskvos ir Vilniaus kilo mažasis šaltasis karas. Lig šiol aukščiausias Rusijos politikas, apsilankęs Vilniuje, buvo premjeras Viktoras Černomyrdinas, 1997-aisiais atvykęs į Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovų konferenciją. Pabrėžtina, kad Rusija buvo vienintelė, konferencijoje dalyvavusi ne prezidento, o viso labo premjero lygmeniu, taip parodydama savo požiūrį į visas regiono valstybes.

Tai žinant nėra ko stebėtis, jog Lietuva, eilės tvarka gavusi rengti eilinį BJVT posėdį, dėjo visas įmanomas pastangas, kad kaip nors prisikviestų į Vilnių tiek A.Merkel, tiek vis dar svarbiausiu asmeniu Rusijoje esantį premjerą V.Putiną, iš esmės viliodama juos vieną kitu bei Europos Komisijos prezidentu Jose Manueliu Barroso, kuris taip pat dalyvaus BJVT posėdyje. Pastarąjį buvusiai kolegei – eurokomisarei, dabar prezidentei Daliai Grybauskaitei prisikviesti neturėjo būti sunku, bet A.Merkel tiek ji, tiek diplomatai surengė tikrą apgultį. Galutinį patikinimą, kad Vokietijos kanclerė dalyvaus BJVT posėdyje Vilniuje, D.Grybauskaitė išgavo su A.Merkel susitikusi kovo pabaigoje Briuselyje, vykstant ES Vadovų Tarybos posėdžiui. Tuo pat metu vyko ir “Kremliaus apgultis”, masinant V.Putiną atvykti į Vilnių numatomu A.Merkel dalyvavimu.

Kalta D. Grybauskaitė?

Nusprendęs nevykti į Lietuvoje rengiamą Baltijos jūros šalių viršūnių susitikimą Rusijos premjeras Vladimiras Putinas ignoruoja ne tik Lietuvą, bet ir kitas regiono valstybes, mano Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pavaduotojas Justinas Karosas.

“Ignoruojama ne tik Lietuva, bet kitos valstybės, – BNS trečiadienį sakė socialdemokratas J.Karosas, komentuodamas Rusijos premjero sprendimą nevykti į birželio pradžioje rengiamą Baltijos jūros valstybių tarybos posėdį.

Seimo opozicijoje dirbantis parlamentaras kaip galimas Rusijos premjero sprendimo priežastis nurodė Lietuvos valdžios žingsnius – prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą nevykti į Antrojo pasaulio karo pabaigos 65-ųjų metinių minėjimą Maskvoje, reikalavimą pripažinti Lietuvos okupaciją ir Seime parengtą rezoliuciją dėl situacijos Gruzijoje.

Tiesa, projektas, kuriuo Maskva raginama išvesti savo ginkluotąsias pajėgas iš Gruzijos teritorijos, buvo išbrauktas iš Seimo posėdžio darbotvarkės ir atidėtas neapibrėžtam laikui.

“Toks nuolatinis erzinimas, matyt, prisidėjo”, – teigė URK pirmininko pavaduotojas.