Kas daro Lietuvą bananine respublika
Sarkastišku terminu “bananinė respublika”, kaip JAV rašytojas O.Henry 1896 m. pavadino Hondūrą, lig šiol pašaipiai vadinamos atsilikusios, korumpuotų oligarchų valdomos valstybės. “Veidas” jau šešioliktą kartą balandžio pirmąją, melagių ir pašaipų dieną, trispalvių bananų ordinus prisega tiems, kurie Lietuvai trukdo tapti modernia vakarietiškos demokratijos valstybe.
Tarp ordininkų tradiciškai vyrauja politikai, o pastaruosius porą metų – dar ir bankininkai. Kandidatų gauti bananinius ordinus, deja, tik daugėja. Nes tikrai bananine valstybe galima virsti, kai į parlamentą politikai bando patekti nusipirkę kalinių balsus, o Vyriausiosios rinkimų komisijos narys neva “trolina” politikus, nuo kurių priklauso užsakymas jo firmai.

Ir ko tik nepamatysi, užvertęs galvą į Lietuvos dangaus žydrynę. Pavyzdžiui, pro tautišką ir NATO apsaugą praskridusį ir į žiemkenčių lauką krintantį rusų naikintuvą, kaip nutiko prieš septynerius metus, ar lietuvių karinių oro pajėgų lėktuvą, taranuojantį NATO oro policijos pajėgų prancūzų naikintuvą, kaip įvyko užpernai, ar dviejų meškiukų pilotuojamą orlaiviuką, kuris pernai liepą be jokių leidimų perskrido kiaurai Lietuvos oro erdvę, nelegaliai kirto Baltarusijos sieną, o paskui vėl nelegaliai tuo pačiu keliu grįžo į Švediją.
Visos Lietuvos institucijos, kurių pareiga pasidairyti į dangų, vėl badė viena į kitą pirštais ir pasakojo skirtingas versijas. Civilinės aviacijos tarnybos bent neneigė, kad matė skraidančius meškiukus, bet Karinės oro pajėgos, kurių misija ir yra kontroliuoti, saugoti ir ginti Lietuvos oro erdvę, kažką mykė, o už jas atsakinga tuometė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė dievažijosi danguje jokių meškiukų nemačiusi. Tik kilus skandalui atgaline data „praregėjo“ ir Karinės oro pajėgos.
Tiesa, meškiukai skrido su kilnia misija: švedų reklamos agentūra „Studio Total“ savo tinklalapyje neslėpdama demonstravo savo skrydį, esą atliktą baltarusių opozicijos tinklalapio „Chartija 97“, įsikūrusio Vilniuje, užsakymu. Dviejų švedų su meškiukų kaukėmis pilotuojamas lėktuvas įskrido į Baltarusijos oro erdvę ir išmėtė šimtus pliušinių meškiukų su raginimais paremti kovą už žodžio laisvę Baltarusijoje. Akcija buvo tokia nereali, kad iš pradžių net manyta, gal filmuoti vaizdai „padaryti“ kompiuteriu, juolab faktą apie pažeistą savo oro erdvę neigė ir Lietuva, ir Baltarusija.
Kad ir kaip komiškai atrodė meškiukais apmėtytas A.Lukašenka, Lietuva irgi pasirodė apgailėtinai. Tik po meškiukų desanto praėjus trims mėnesiams Vyriausybė ėmė svarstyti institucijų darbo koordinavimo gerinimo tvarką. Kažkur girdėta? Tas pat kalbėta, ir kai dar prieš metus Lietuva, diktatūrai įdavusi duomenis apie baltarusių kovotojų už žmogaus teises sąskaitų duomenis, vieną jų – Alesį Beliackį pasmerkė kalėjimui. Keistai meškiukų desante pasirodė ir Lietuvos teisėsauga: meškiukų lakūnų nė karto net neapklausę, prieš porą savaičių tyrimą perdavė švedams.
Kad ir kaip remtume baltarusių žmogaus teisių gynėjų kovą su diktatūra, tai nepanaikina prievolės laikytis ir tarptautinės teisės, o švedų lėktuvas dukart nelegaliai kirto Lietuvos sieną. Prielaida, kad akcija vyko su Lietuvos politikų žinia, nė kiek ne geresnė už prielaidą, kad Lietuva visiškai nekontroliuoja, kas skraido jos (o kartu ir NATO) oro erdve. Tuometės krašto apsaugos ministrės R.Juknevičienės bandymas neigti akivaizdžius dalykus padarė paslaugą meškiukų desantui, bet meškos paslaugą – Lietuvai.