Seimas antradienį devyneriems metams vietoj trijų kadenciją baigiančių teisėjų į Konstitucinį Teismą (KT) paskyrė teisininkus Egidijų Bieliūną, Dainių Žalimą ir Gediminą Mesonį.

Šias pareigas jie pradės eiti po priesaikos Seime, kuri planuojama ketvirtadienį.

Slaptame balsavime už tai, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktas šiuo metu Lietuvos aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas einantis E.Bieliūnas būtų skirtas KT teisėju, balsavo 92 Seimo nariai, septyni buvo prieš, devyni susilaikė.

VU Teisės fakulteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto direktorių D.Žalimą į KT teisėjus pasiūlė Seimo pirmininkė Irena Degutienė, už jo kandidatūrą balsavo 76 parlamentarai, 22 buvo prieš, susilaikė dešimt.

Už Mykolo Riomerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros vedėją, profesorių G.Mesonį, kurį į KT pateikė Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius, balsavo 100 Seimo narių, septyni buvo prieš, keturi susilaikė.

Kovą baigiasi trijų KT teisėjų, tarp jų ir Teismo pirmininko Kęstučio Lapinsko, kadencija. Be K.Lapinsko, kadencijas dar baigia teisėjai Armanas Abramavičius ir Zenonas Namavičius.

Kandidatus į KT teisėjus teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Į KT teisėjai skiriami devyneriems metams.

Pretendentai į atsilaisvinančias Konstitucinio Teismo vietas atsisako vertinti, ar reikės keisti Konstituciją dėl Europos žmogaus teisių teismo išaiškinimo (EŽTT), jog draudimas Rolandui Paksui dalyvauti rinkimuose pažeidžia žmogaus teises.

Antradienį Žmogaus teisių stebėjimo institute įvyko susitikimas su kandidatais į Konstitucinį Teismą Egidijumi Bieliūnu, Gediminu Mesoniu ir Dainiumi Žalimu.

“Yra sudaryta darbo grupė, pateiks visas alternatyvas ir atsakys į šitą klausimą, nes čia iš tiesų yra parlamento prerogatyva. Iš kitos pusės galiu atsakyti, kad Europos žmogaus teisių sprendimas turi būti vykdomas tiek bendromis, tiek individualiomis priemonėmis”, – sakė D.Žalimas, paklaustas apie EŽTT išaiškinimo pasekmes.

Mykolo Romerio universiteto profesorius G.Mesonis taip pat tiesiai neatsakė, nurodydamas, kad “mes neturime nei intelektualinių, nei fizinių jėgų ignoruoti Strasbūro teismo sprendimą”.

“Reiškia vienokia ar kitokia forma turėsime atsižvelgti. Vokiečiai, italai, gal dar čekai gal kai ką leistų sau (…), mes turėsime realizuoti ir gerbti tą sprendimą, sakyčiau, netgi besąlygiškai”, – teigė konstitucinės teisės ekspertas.

Tuo metu Aukščiausiame Teisme šiuo metu dirbantis E.Bieliūnas sakė, jog Konstitucinis Teismas “labai greitai” išreiškė savo nuostatą dėl minėto sprendimo.

“Galvoju, kad tai yra kolektyvinių pastangų darbas to visrakčio suradimas”, – teigė pretendentas į Konstitucinį Teismą.

Konstitucinis Teismas sausio pradžioje, praėjus savaitei po EŽTT sprendimo paskelbimo, pareiškė, kad įgyvendinant Strasbūro teismo sprendimą Rolando Pakso byloje būtina keisti Lietuvos Konstituciją.

Konstitucinis teismas 2004 metais paskelbė nutarimą, kuriuo konstatuojama, jog asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš pareigų ar jam buvo panaikintas Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

Strasbūro teismas šiemet paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama Rolandui Paksui būti renkamam į parlamentą. Jis pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas “nuolatinis” ir “neatšaukiamas” draudimas yra neproporcingas.

EŽTT sprendimą paskelbė praėjus daugiau nei šešeriems metams po apkaltos, kai R.Paksas buvo pašalintas iš Respublikos prezidento posto, o Seimas įstatymu apribojo galimybę jam būti renkamam į Seimą.

Šiuo metu R.Paksas yra Europos Parlamento narys ir vadovauja opozicinei partijai “Tvarka ir teisingumas”.

Lietuvoje buvo ilgas Konstitucinio Teismo (KT) aktyvumo periodas, todėl dabar reikia leisti šiam teismui būti nuosaikiam, teigia pretendentas į KT teisėjus Gediminas Mesonis.

Antradienį Žmogaus teisių stebėjimo institute įvyko susitikimas su kandidatais į į atsilaisvinančias KT teisėjų vietas. Be G.Mesonio susitikime dalyvavo Egidijus Bieliūnas ir Dainius Žalimas.

“Mes turėjome labai ilgą, aktyvistinį Konstitucinio Teismo periodą, dabar natūraliai reikia leisti teismui būti pakankamai nuosaikiam. Ateis laikas, teismai vėl taps aktyvesni”, – kalbėjo Mykolo Romerio universiteto profesorius G.Mesonis.

Jis sakė KT suvokiantis ne kaip revoliucijų kėlėją, o kaip nuosaikią ir orią instituciją.

“Jei reikia stoti į poziciją, stoju į tą, kur teismas yra pakankamai nuosaikus – nedaryti staigių judesių, kurie gali padaryti labai daug nepatogumų”, – teigė kandidatas.

Kartu G.Mesonis pabrėžė, kad Konstitucinio Teismo aktyvumą lemia ne tik jo teisėjai, bet ir subjektai – dažnai politikai – besikreipiantys į šį teismą.

“Lietuvoje turbūt jau nėra įstatymo, kuri nebūtų apskųstas Konstituciniam Teismui. Vakaruose taip nėra”, – sakė konstitucinės teisės ekspertas.

Pasak jo, bylos KT turi būti nagrinėjamos iš eilės.

“Kad nesudarytų visuomenei iliuzijos, kad šita byla labiau politizuota negu kita. Eilės tvarka, visos bylos yra labai svarbios. Jos visos turi labai ilgalaikes pasekmes”, – aiškino G.Mesonis.

Kovą baigiasi trijų KT teisėjų, tarp jų – ir pirmininko Kęstučio Lapinsko, kadencija. Pagal įstatymą, likus trims mėnesiams iki jų kadencijos pabaigos Seimui turi būti pateikti kandidatai juos pakeisti.

Be K.Lapinsko, kadencijas baigia Armanas Abramavičius ir Zenonas Namavičius.

Kandidatus į KT teisėjus teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Į KT teisėjai skiriami devyneriems metams.