Mokslininkai, garsinantys Lietuvos vardą (Nr.3)
2013-ŲJŲ SAUSĮ „Veidas“ pristatė specialų projektą „Mini Nobelis“ ir paskelbė iškiliausius šio laikmečio Lietuvos mokslininkus. Šiuo metu Lietuvos mokslas išgyvena pakilimą, nes 2009–2012 m. skyrus 2 mlrd. Lt ES paramos mokslo institucijos kardinaliai atsinaujino, daugumoje laboratorijų pasenusius prietaisus pakeitė moderniausia įranga. „Mini Nobelio“ projektu „Veidas“ siekia atkreipti dėmesį į mūsų šalies mokslo elitą, garsinantį Lietuvos vardą pasaulyje: chemijos, biologijos, medicinos ar technologinių mokslų srityse turime tikrų korifėjų, kurie yra pasiekę labai daug ir vertinami tarptautiniu mastu.
Ūkio banką pražudė nepamatuotos V.Romanovo ambicijos (Nr.
VASARIO mėnesį rašėme, kad Ūkio bankas tapo dvidešimtuoju nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo žlugusiu lietuvišku banku, o jo savininką Vladimirą Romanovą galime vadinti paskutiniu lietuvišku bankininku. Nors nuo bankų krizės 1994–1996 m. situacija rinkoje ir bankų kontrolė yra pasikeitusi neatpažįstamai, iš esmės Ūkio banką, kaip ir ankstesnius, pražudė savininko užgaida banką naudoti kitiems savo verslams finansuoti. V.Romanovas, pastaraisiais metais labiau primindavęs juokdarį nei solidų ir pasitikėjimą kelti turintį bankininką, yra paskutinis Lietuvos pilietis, valdęs didžiąją dalį (64,9 proc.) reikšmingą vietą rinkoje užimančio banko akcijų.
Vyriausybės vizija – juoda katė tamsoje (Nr.13)
KOVO mėnesį Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės šimtadienio proga apžvelgėme pirmuosius Ministrų kabineto darbus ir perspektyvas. Koks paradoksas: 16-ąjį Ministrų kabinetą ekspertai labiausiai vertino už nedarymą to, ką žadėjo daryti, bet gyventojams tai netrukdė garbinti premjero ir valdančiųjų. Gal taip yra todėl, kad jie per dieną po dukart apie tą patį kalba skirtingai, vadinasi, kiekvienas gali išgirsti savo geidžiamą variantą? Vis dėlto kas iš tikrųjų laukia valstybės ir mūsų visų – nežinia, nes už vienokius pažadus žmonės balsavo per rinkimus, kitokią programą patvirtino Seimas, o iš pristeigtų daugybės darbo grupių ir komisijų tik šnipštas išėjo.
A.Janukonis – monopolininkas Nr. 1 (Nr. 17)
BALANDŽIO mėnesį „Veidas“ rašė apie plačias koncerno „Icor“ (buvęs „Rubicon“) rankas, priglaudusias ne tik sostinės daugiabučių priežiūrą, šilumos tinklus, atliekų tvarkymą, bet ir visos Lietuvos biokuro tiekimą. Kokią žalą daro šis „Icor“ dominavimas ir kaip atsitiko, kad Andriaus Janukonio vadovaujamas koncernas savo verslo čiuptuvais apraizgė visą Lietuvą ir didelei daliai Lietuvos gyventojų dabar primeta savo valią bei diktuoja paslaugų kainas? „Jie įsitvirtinę visose srityse, kuriose Italijoje susiformavo mafija“, – tuomet teigė aršus „Icor“ kritikas Seimo narys Kęstutis Masiulis.
Lietuvoje – 60 tūkst. alkoholikų ir 450 tūkst. girtaujančiųjų (Nr. 20)
GEGUŽĖS mėnesį, netrukus po daugelį metų alkoholio liūne grimzdusio žymaus aktoriaus Vytauto Šapranausko savižudybės, „Veidas“ rašė apie epidemijos mastą Lietuvoje pasiekusį girtavimą. Lietuva yra viena labiausiai prasigėrusių tautų, patenkanti tarp lyderių pagal mirties atvejus, susijusius su alkoholio vartojimu. Būtent paplitęs girtavimas yra viena pagrindinių priežasčių, lemiančių gerokai trumpesnę nei ES vidurkis lietuvių gyvenimo trukmę. Kasmet Lietuvoje vartodami alkoholį suserga, nusižudo, žūva per avarijas, nuskęsta, mirtinai sušąla ar degraduoja dešimtys tūkstančių žmonių.
„Daktarų“ gauja pagaliau sutriuškinta (Nr.26)
BIRŽELIO mėnesį „Veidas“ pranešė, kad pirmą kartą Lietuvos kriminalinės policijos istorijoje už grotų pasiųstas iš karto visas organizuotos nusikalstamos grupuotės branduolys: „daktarų“ gauja ir nusikalstamo pasaulio autoritetas Henrikas Daktaras po kelių dešimtmečių kovos pagaliau sutriuškinti. Griežčiausios bausmės – kalėjimo iki gyvos galvos sulaukė gaujos vadas H.Daktaras, nuteistas už nusikaltimus, padarytus dar nuo 1993 m. „Tai didžiausias Lietuvos kriminalistų laimėjimas per visą nepriklausomybės laikotarpį“, – neabejojo buvęs Lietuvos policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius.
Kas jie, turtingiausi Lietuvos žmonės? (Nr. 31/32)
LIEPOS mėnesį pasirodė bematant išgraibstytas specialusis „Veido“ numeris, kuriame suskaičiavome turtingiausių lietuvių turtus. Paaiškėjo, kad vidutinis Lietuvos turtuolis šiandien yra vyras, kuriam 51 metai ir kurio turtas vertas 428 mln. Lt. Jis dešimtmečiu jaunesnis nei vidutinis Amerikos turtuolis ir, žinoma, nepalyginti skurdesnis: amerikietis kolega vidutiniškai prikaupęs 4 mlrd. Lt, o tiek šiandien nesiekia nė paties turtingiausio lietuvio turtas. Na, o turtingiausiųjų sąrašo viršuje tebėra „Vilniaus prekybos“ grupės pagrindinis akcininkas Nerijus Numavičius, kurio turtas šiemet buvo vertinamas 3,6 mlrd. Lt. Regis, jį turtingiausiu tituluosime dar ilgai, nes artimiausias konkurentas atsilieka net puspenkto karto.
Grožio industrija: tiesa ir mitai (Nr. 33)
RUGPJŪTĮ apžvelgėme Lietuvos grožio industriją, kurios dydis, kaip paaiškėjo iš „Veido“ surinktų duomenų, jau artėja prie milijardo litų. Iš tiesų grožio verslas pastaruosius du dešimtmečius plėtėsi kone kosminiu greičiu: juk dar ne taip seniai plastinių operacijų buvo atliekama apie tūkstantį per metus, dabar – jau kone septyni tūkstančiai; sovietmečiu dantis balindavosi vienetai, dabar – dešimtys tūkstančių; na, o su grožiu susijusių papildų dabar suvartojami neįsivaizduojami kiekiai. Tad lietuvių išlaidos grožiui didėja, bet sykiu gausėja ir manipuliacijų bei apgavysčių iš grožio stebuklus žadančių paslaugų teikėjų.
Kokia iš tikrųjų yra Lietuva (Nr. 38)
RUGSĖJĮ „Veidas“ sudarė 7-ąjį Lietuvos savivaldybių reitingą ir atliko demografinį tyrimą, kurio išvados iš tiesų sukrečiančios. Mūsų šalis – sparčiausiai nykstanti gyventojų skaičiumi ne tik Europoje, bet jau ir pasaulyje. Net 45 proc. visos mūsų šalies teritorijos jau dabar apgyvendinta retai arba labai retai. Net 4200 buvusių apystambių savivaldybių gyvenviečių ištuštėjo – jose neliko nė vieno gyventojo. Prognozės taip pat niūrios: jau apie 2030 m. mūsų gali likti vos du milijonai. „Veidas“ domėjosi, ar iš tiesų daugelio Lietuvos rajonų savivaldybių perspektyvos tokios liūdnos – ar šios savivaldybės nebeturi jokios ateities.
Lietuvos elitas: kokią ateitį jis mums žada (Nr. 43)
SPALĮ „Veidas“ paskelbė Lietuvos elito – įtakingiausių šalies žmonių sąrašą. Jau aštuntą kartą mūsų savaitraštis ėmėsi misijos įvardyti asmenis, kurie turi daugiausiai įtakos valstybės raidai ir nuo kurių veiklos iš esmės priklausys, kokią Lietuvą regėsime ateityje. Šiemet pirmą kartą šis tyrimas buvo atliekamas tokia didele apimtimi: pasitelkę ekspertus įtakingiausius lietuvius pirmąsyk surikiavome net pagal septynias – politikos, verslo, teisės, valstybės tarnybos, švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos bei religijos, žiniasklaidos ir visuomenės kategorijas.
Ar įmanoma karjera be bemiegių naktų (Nr. 45)
LAPKRIČIO mėnesį „Veidas“ pažvelgė iš arčiau į karjeros siekiančių lietuvių, dirbančių po 10–14 valandų, o miegančių po 5–6 valandas, gyvenimo būdą. Viršvalandžiai, nemigos valandos ir jokios takoskyros tarp darbo bei laisvalaikio. Ar tai reiškia, kad sėkmingai kopti karjeros laiptais neaukojant savo asmeninio gyvenimo, be viršvalandžių ir papildomo streso neįmanoma? Kaip skiriasi karjeros galimybės Lietuvoje ir pasaulyje? „Veidas“ ieškojo atsakymų į šiuos klausimus pateikdamas išskirtines karjeros siekiančių lietuvių istorijas.
Kodėl Vokietijoje didžioji koalicija įmanoma, o Lietuvoje ne (Nr. 50)
GRUODĮ kėlėme klausimą, ar Lietuvoje galimas toks scenarijus kaip Vakaruose, kad amžini oponentai socialdemokratai ir konservatoriai sutartų kartu valdyti šalį ir išvaduotų mus nuo populistų, radikalų ir teisiamųjų valdžioje. Tokį pavyzdį Lietuvai ką tik parodė Vokietija: Angelos Merkel vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga su savo pagrindiniais ideologiniais oponentais – Socialdemokratų partija sutarė formuoti didžiąją koaliciją. Vis dėlto tai, kas įmanoma Vakaruose, visiškai nerealu atrodo Lietuvoje: nors ir vadovaujasi posakiu „niekada nesakyk “niekada“, šiandien oponuojančių partijų lyderiai tokių jungtuvių galimybę kategoriškai atmeta.

Lietuvos gyventojų piniginės pilnėja
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 2305 Lt, o atskaičius mokesčius – 1784 Lt. Palyginti, su ankstesniu ketvirčiu, bruto darbo užmokestis visame šalies ūkyje padidėjo 2,3 proc., o palyginti su pernai metų trečiuoju ketvirčiu – net 6,2 proc.
Labiausiai darbo užmokestis didėjo transporto priemonių ir įrangos gamybos (13,7 proc.), rafinuotų naftos produktų gamybos (10 proc.), statybos (5,2 proc.), baldų gamybos, augalininkystės ir gyvulininkystės bei drabužių siuvimo srityse po (4,7 proc.).
Didžiausią vidutinį mėnesinį darbo užmokestį gauna finansų ir draudimo atstovai. Jų alga 1,8 karto didesnė už šalies vidutinį darbo užmokestį.
Priešpaskutinį 2013 m. ketvirtį gyventojai turėjo 28 mlrd. 496 mln. Lt santaupų. Palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, lietuvių santaupos sumažėjo, tačiau palyginti su 2012 m. trečiuoju ketvirčiu – padidėjo (tuo metu gyventojai turėjo 27,5 mlrd. Lt santaupų).

Maža infliacija
2013 m. lapkritį metinė infliacija sudarė 0,4 proc. ir buvo 2,4 procentinio punkto mažesnė nei 2012 m. metinė infliacija lapkričio mėnesį. Metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, taip pat alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių, viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų, sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų pabrangimas bei ryšių ir transporto prekių bei paslaugų atpigimas. Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 0,2 proc., paslaugų – 1 proc.
2013 m. lapkričio mėnesį, palyginti su 2012 m. lapkričiu, valstybės ir savivaldybių institucijų reguliuojamos kainos sumažėjo 0,7 proc., o rinkos kainos padidėjo 0,6 proc.

Užsienio prekybos balansas – su dar didesniu minusu
Metų pradžioje Lietuvoje veikė 65,5 tūkst. įmonių (mažų ir vidutinių). 2013 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, šalies įmonių pelningumas padidėjo 2 proc.
2013 m. trečiąjį ketvirtį parduotos pramonės produkcijos apimtis to meto kainomis siekė 17,88 mlrd. Lt, tai yra, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, pramonės produkcijos parduota tik 0,1 proc. daugiau.
Palyginti su pirmaisiais dviem šių metų ketvirčiais, trečiąjį ketvirtį gerokai padidėjo eksportas – iki 21,6 mlrd. Lt. Bet tuo pat metu dar labiau didėjo importas – iki 24 mlrd. Lt. Todėl užsienio prekybos balansas dar suprastėjo ir paskutinį metų ketvirtį sudarė minus 2,36 mlrd. Lt. Pernai metais trečiąjį ketvirtį užsienio prekybos balansas taip pat buvo neigiamas, bet siekė minus 1,7 mlrd. Lt.

Regionai sensta ir tuštėja, Vilniuje greit gyvens trečdalis šalies gyventojų
Negalutiniais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvena 2 mln. 950 tūkst. gyventojų, kitaip tariant, per pastarąjį ketvirtį jų sumažėjo maždaug 5,3 tūkst. Beje, šiuo metu šalyje 1,6 mln. moterų ir 1,36 mln. vyrų. Taigi tūkstančiui vyrų tenka 1171 moteris.
Pagrindinės gyventojų mažėjimo priežastys – emigracija ir neigiama natūrali gyventojų kaita. Nuo 2001 iki 2012 m. iš Lietuvos vien oficialiai emigravo 471,6 tūkst. gyventojų. Daugiau kaip 70 proc. emigrantų, prieš išvykdami iš Lietuvos, nedirbo vienus metus ir ilgiau. Kas trečias emigrantas buvo 20–29 metų, kas penktas – 30–39 metų amžiaus, o kas aštuntas buvo vaikas iki 14 metų.
Vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė dabar yra 68,4 metų, o moterų – 79-eri metai. Pastaraisiais metais 65,1 proc. moterų ir 47,7 proc. vyrų miršta nuo kraujotakos sistemos ligų, 21,5 proc. vyrų ir 17,1 proc. moterų – nuo piktybinių navikų. Nuo vadinamųjų išorinių mirties priežasčių, tai yra įvairių nelaimingų atsitikimų ir savižudybių, miršta 13,5 proc. vyrų ir 4,5 proc. moterų.
Vyrų „deficitas“ imamas justi amžiaus grupėje nuo trisdešimties metų: štai mažiausioje, tai yra vaikų iki ketverių metų, amžiaus grupėje tūkstančiui berniukų tenka 955 mergaitės, 25–29 metų amžiaus grupėje tūkstančiui vaikinų tenka 975 merginos, o 30–34 metų amžiaus grupėje tūkstančiui vyrų jau tenka 1005 moterys, 35–39 metų amžiaus grupėje – 1061 moteris. Sulaukus amžiaus vidurio, tai yra 50–54 metų, tūkstančiui vyrų tenka 1151 moteris, o dar po dešimties metų, 60–64 metų amžiaus grupėje – jau 1378 moterys, 70–74 metų amžiaus grupėje – net 1756 moterys.
Pastaruoju metu Lietuvoje šimtui santuokų tenka penkiasdešimt ištuokų. Vidutinis pirmą kartą besituokiančių moterų amžius – 26,7 metų, o vyrų – 29 metai. Vidutinis gimdančių moterų amžius – 29-eri metai, o pirmą vaiką gimdžiusių moterų vidutinis amžius – 26,6 metų. 10,5 tūkst. vaikų, arba maždaug kas trečias naujagimis, gimė tėvams, neįregistravusiems santuokos.
Priešpaskutinį šių metų ketvirtį darbą turėjo 1 mln. 468 tūkst. gyventojų, o 160 tūkst. buvo bedarbiai. Daugiausiai bedarbių esama kaimiškose vietovėse. Beje, kaime gyvena 33,1 proc. visų gyventojų, o net 27 proc. visų šalies gyventojų 2013 m. gyveno Vilniaus miesto savivaldybėje.

Kokios prekės ir paslaugos 2013 m. rudenį brango labiausiai
(2013 m. rugsėjį, palyginti su 2012 m. rugsėju)
Produktas / paslauga    Pabrango, proc.
Daržovės ir bulvės    10,9
Vandentiekis ir kt. paslaugos    5,6
Atostogų išvykos    5,1
Būsto nuomos mokesčiai    4,3
Duona ir grūdų produktai    3,3
Būsto priežiūra ir remontas    3
Viešbučiai, kavinės, restoranai    2,9
Namų ir sodo įrankiai bei įrenginiai    2,9
Žuvys ir jų produktai    2,3
Transporto paslaugos    2,2
Pienas ir jo produktai, sūriai, kiaušiniai    2

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Kokių prekių apyvarta labiausiai padidėjo ir kokių – labiausiai sumažėjo
(2013 m. III ketvirtį, palyginti su 2012 m. III ketvirčiu)
Prekė    Apyvarta padidėjo, proc.
Motociklų ir jų atsarginių dalių pardavimas    96,7
Medicinos ir ortopedinių prekių prekyba    44,7
Baldų, apšvietimo, įrangos prekyba    27,5
Užsakomoji prekyba paštu / internetu    21,7
Žaidimų ir žaislų pardavimas    21,5
Telekomunikacijų įrangos prekyba    17,3
Transporto priemonių atsarginių dalių prekyba    14,1
…
Kompiuterių ir jų įrangos prekyba    –10
Tekstilės, drabužių ir avalynės prekyba    –16,8
Gėrimų prekyba spec. parduotuvėse    –29,7

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Kas uždirba daugiausiai
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2013 m. III ketvirtį
Sritis    Alga, Lt
Finansų ir draudimo veikla    4189
Elektros, dujų ir garo tiekimas    3255
Informacija ir ryšiai    3625
Profesinė, mokslinė ir techninė veikla    2912
Viešasis valdymas ir gynyba, privalomas socialinis draudimas    2825
Kasyba ir karjerų eksploatavimas    2777
Vandens tiekimas ir vandens valymas    2407
Apdirbamoji gamyba    2313
Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas    2277
Transportas ir saugojimas    2220
Nekilnojamojo turto operacijos    2173
Švietimas    2170
Statyba    2147

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Apie Lietuvą skaičiais

2013-uosius ir namų ūkiai, ir verslas baigia gana optimistiškai. Tiesa, jei analizuotume statistinius duomenis, didžiulių pokyčių nematytume, tad optimizmas – vis dar nedrąsus. Priešpaskutinį šių metų ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 32,16 mlrd. Lt. Taigi realus BVP augimas, palyginti su pernai metų tuo pačiu ketvirčiu, siekė 2,3 proc. Tai lėmė pramonės ir paslaugų augimas: statybos – 14 proc., nekilnojamojo turto – 3,8 proc., prekybos, transporto, saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo – 3,4 proc., informacijos ir ryšių – 0,8 proc., apdirbamosios gamybos – 0,5 proc.
Namų ūkių vartojimo išlaidos išaugo 6 proc. Vadinasi, esame drąsesni ir saugesni dėl ateities. Įdomu tai, kad ne maisto prekių apyvarta per šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 7,5 proc., o maisto prekių – 5,2 proc.
Pamažu drąsa grįžta ir investuotojams. Priešpaskutinį metų ketvirtį investuota 4,55 mlrd. Lt, tai yra 16 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Daugiausiai investuojama į administravimo ir aptarnavimo (80,6 proc.), švietimo (70,7 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo (69,4 proc.), statybos (46,1 proc.), transporto ir saugojimo (28,9 proc.), nekilnojamojo turto sritį (20,4 proc.).
Per metus bedarbių šalyje sumažėjo 25,9 tūkst., per ketvirtį – 12,2 tūkst. Daugiausiai darbuotojų šiuo metu dirba prekybos (164,87 tūkst.), apdirbamosios gamybos (158 tūkst.) ir švietimo srityje – (129,5 tūkst.).
Šiemet taip pat akivaizdžiai buvo matomas ir tiesioginių užsienio investicijų (TUI) didėjimas. Trečiąjį šių metų ketvirtį TUI siekė 42,4 mlrd. Lt, arba 14 360 Lt, skaičiuojant vienam gyventojui. Daugiausiai užsieniečiai Lietuvoje šiemet investavo į apdirbamąją gamyba – 24,6 proc., finansų ir draudimo veiklą – 21,8 proc., nekilnojamąjį turtą – 12,3 proc., prekybą – 11 proc., informacijos ir ryšių paslaugas – 9 proc.
Iš visų užsienio šalių daugiausiai šiemet Lietuvoje investavo Švedijos kapitalas – 22,5 proc. visų TUI, taip pat Lenkijos – 10,7 proc., Vokietijos – 10 proc., Nyderlandų – 8,7 proc., Norvegijos – 6,2 proc.
Lietuvos įmonės į užsienį trečiąjį šių metų ketvirtį investavo 6 mlrd. 469 mln. Lt. Daugiausiai mūsų verslininkai investavo Nyderlanduose (23,7 proc. visų TUI), Kipre – 13,5 proc., Latvijoje – 11,4 proc., Lenkijoje – 7 proc., Rusijoje – 5,5 proc., Jungtinėje Karalystėje – 5,4 proc.

Šaltinis: Statistikos departamentas, Darbo birža, “Sodra”

„Lietuvos ekonomikos augimas per šių metų tris ketvirčius išlieka vienas sparčiausių Europos Sąjungoje, o vartotojų pasitikėjimo indeksas – aukščiausias Baltijos šalyse. Tai reiškia, kad didėja žmonių patikėjimas savo ateitimi, jie jaučiasi socialiai saugesni – daugiau perka, investuoja.

Kartu tai yra gerėjančio gyvenimo ženklas, liudijantis, kad Vyriausybės vykdoma ekonomikos skatinimo politika yra teisingame kelyje“, – sakė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Šešioliktosios Vyriausybės pirmųjų darbo metų proga surengtoje spaudos konferencijoje, pabrėždamas, kad atsigaunanti ekonomika projektuoja optimistinę valstybės ateitį.

Pasak premjero, Vyriausybei pavyko pasiekti ir energetikos kainų lūžį – ilgo ir skausmingo energetikos kainų augimo kreivė nuo kitų metų pagaliau pakryps žemyn. Priimti sprendimai, dėl kurių nuo kitų metų mažės ne tik elektros, bet ir dujų kainos. Dėl to sumažės gyventojų išlaidos komunalinėms paslaugoms ir jų piniginėse liks daugiau lėšų kitoms svarbioms reikmėms.

Patvirtintą 2014 metų biudžetą Vyriausybės vadovas įvardijo kaip šalies ekonominės ateities ir euro įvedimo pagrindą.

„Tai buvo nelengvas egzaminas Vyriausybei, nes reikėjo išlaikyti pusiausvyrą tarp augančios ekonomikos suteiktų didelių lūkesčių ir realybės – laikytis fiskalinės drausmės, kad mažėtų sunkmečiu užaugusi valstybės skola,“ – spaudos konferencijoje sakė Ministras Pirmininkas.

Pasak premjero, papildomos išlaidos suvaržė Vyriausybės planus labiau padidinti atlyginimus mažiausiai uždirbantiems, tačiau nuo kitų metų liepos 1 d. iki 12 proc. didės kultūros darbuotojų, policijos, priešgaisrinės apsaugos, muitinės darbuotojų atlyginimai.

Kaip svarbius Vyriausybės pirmųjų metų darbus, premjeras taip pat įvardijo pagal grafiką vykdomą strateginį SGD terminalo projektą, įsibėgėjusį daugiabučių namų renovavimo procesą, sudarytas prielaidas verslo atsigavimui ir investicijoms, užimtumo programos iki 2020 metų parengimą, struktūrinius pokyčius sveikatos apsaugos sistemoje, švietimo ir mokslo srityje – specialistų rengimą orientuojantis į darbo rinką, kaimo mokyklų tinklo naikinimo sustabdymą.

Atskirai Ministras Pirmininkas pažymėjo sėkmingą Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai ir pasidžiaugė, kad šį sudėtingą išbandymą mūsų šalis garbingai išlaikė.

Naujos knygos prieš Naujuosius metus, arba ką dovanoms siūlo knygynai.

Jeigu manote, kad grožinė literatūra prarado įtaką žmonių mąstymui ir niekaip nebeveikia jų gyvenimo kasdienybės – klystate.
Stebėkime įvykių chronologiją: prieš porą metų Frankfurto knygų mugėn, diktuojančion leidybos madas Europai, nuvykę Lietuvos leidėjai įsitikina: pasaulis pamišęs dėl erotinės literatūros, o ypač – E.L.James romanų. Po metų pirmasis šios autorės „50 atspalvių“ serijos romanas pasirodo lietuvių kalba. O jau tuomet dorovingoje Marijos žemėje įsisiūbuoja ištisa striptizinio mąstymo klišių epidemija: televizijoje niekdarius vanoja publicistinė laida „Nuoga tiesa“, prekybos centruose viena kitą keičia „Nuogų kainų“ akcijos. Nesąmoningai gatvės kalbos madas surenkantys ir dar plačiau jas kaip pavojingą užkratą paskleidžiantys žinių reporteriai savo siužetuose, šiaip jau skirtuose anaiptol ne bulvarinėms temoms, tarpusavyje įnirtingai varžosi „apnuogindami problemas“.
Ciniškai pagalvojus, reguliariai viešai „nurenginėjamos“ tiesos, problemos ir vertybės jau seniai turėjo virsti kekšėmis. O ar nevirto? Momentiniai „Femen“ aktyvisčių apsinuoginimai tėra nereikšminga smulkmena, palyginti su kasdien milijonus pasąmonių atakuojančiu, reklamos pramonės džiaugsmingai palaikomu informacinės erdvės striptizu.

Nuotykiai pragaro ratuose

Su E.L.James knygomis perkamiausių dešimtukuose rimčiau konkuruoti tesugeba seno pažįstamo, nors niekada pas mus neviešėjusio, Dano Browno „Inferno“. Ar kas nors šiandien beprisimena, kaip audringai, gindama „pavojuje“ atsidūrusias savojo tikėjimo tiesas, Lietuvos katalikų bažnyčia 2004-aisiais protestavo prieš šį autorių išgarsinusį „Da Vinčio kodą“?
Šiandien tokia kategoriška, rimtais veidais plėtojama diskusija su beletristinio kūrinio fabula jau vargiai būtų įmanoma: juk ir prie Nacionalinio dramos teatro prieš Romeo Castelluci spektaklį „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“ pernai su žvakutėmis būriavosi anaiptol ne sutanoti kunigai. O juk neprabėgo nė dešimtmečio – lietuvių kalba „Da Vinčio kodas“ pasirodė 2004-aisiais. Tuomet pirmą kartą išgirdome ir apie Harvardo universiteto simbologijos profesorių Robertą Lengdoną, sėkmingai iškodavusį masonų palikimo paslaptį.
Romane „Inferno“ tas pats Robertas Lengdonas narsto nebe Leonardo Da Vinci paveikslų, o Dante’s poezijos paslaptis. Pasitelkęs „Dieviškosios komedijos“ Pragarą, kurį taip efektingai apskritimus braižančiu Šėtonu 2πr savo spektaklyje įvaizdino režisierius Eimuntas Nekrošius, D.Browno herojus bando išgelbėti žmoniją nuo realiai gresiančio pragaro, o rašytojas – įtikinti mus, kad dulkėtos knygos, seni rūsiai ir pelėsiais dvelkiantys koridoriai iki šių dienų slepia pasaulinius sąmokslus.
Galite tikėti šia sąmokslo teorija, galite ne, bet įdomių faktų apie viduramžių literatūrą skaitydami nuotykinį, kartais lėkštais dialogais erzinantį „Inferno“ pasisemsite neišvengiamai.

Trijų kartų dramos: Danija, Ukraina

Priešingai nei amerikietis D.Brownas, danų rašytojas Jensas Christianas Grondahlas Lietuvoje lankėsi. Tiesa, tai irgi buvo prieš nepilną dešimtmetį – 2005-aisiais. Vėliau Gytis Lukšas sukūrė scenarijų vaidybiniam filmui pagal populiariausią autoriaus romaną „Spalio tylėjimas“, tačiau jo gamybos nepavyko išjudinti netgi antruoju bandymu, tai yra su antra kino prodiuserių komanda. Ši sėkmingai užsitikrino Danijos kino instituto ir „Eurimages“ paramą šiam projektui, tačiau niekaip neįstengė įkalbėti G.Lukšo pataisyti koprodiuseriams neįtinkančio scenarijaus.
Kol lietuviai ambicingai surėmę ragus aiškinosi kūrybinius santykius ir prioritetus, danų rašytojas, nežinia ką galvojantis apie gražiai šnekančius, bet tarpusavyje susitarti nepajėgiančius lietuvius, ramiai dirbo toliau. Dabar Lietuvos knygynuose matome šio darbo rezultatą – naują J.Ch.Grondahlo romaną „Keturios kovo dienos“. Jo centre – subrendusi vieniša motina, kurios paauglys sūnus areštuojamas už smurtą. Panirusi į prisiminimus apie savo nevykusią santuoką ir vėliau užsimezgusį romaną su vedusiu draugu, architektė stengiasi ieškoti priežasčių, kodėl jos gyvenimas tampa vis panašesnis į aklavietę. Ar ji, stipri ir ryžtinga moteris, pasmerkta elgtis taip, kaip elgėsi jos motina ir senelė, ar jai lemta pakartoti jų gyvenimo klaidas?..
Iš pirmo žvilgsnio siužetas galėtų pasirodyti gan patrauklus pastaraisiais metais į feminizmą smarkiai krypstančiam lietuvių kinui, tačiau po istorijos su „Spalio tylėjimu“ veikiausiai niekas Lietuvoje nebesiims statyti filmo pagal „Keturias kovo dienas“…
Kadangi jau porą savaičių ukrainiečių problemos lietuviams rūpi gerokai stipriau nei savos, yra proga pasidomėti, kaip panašią trijų kartų dramą, kurios veiksmas rutuliojasi nuo 1930-ųjų, traktuoja šios tautos rašytoja, iš Bukovinos krašto Rumunijos pasienyje kilusi, o dabar demonstracijų drebinamame Kijeve įsikūrusi Marija Matios. Prieš dešimtmetį pasirodžiusi „Saldžioji Darusia“ – populiariausias šios autorės kūrinys, na, gal išskyrus kulinarines knygas, kurioms M.Matios taip pat nešykštėjo savo talento ir laiko.
Įdomu, kad per tą dešimtmetį „Saldžioji Darusia“ jau spėjo pavirsti ir teatro spektakliu, sėkmingai apkeliavusiu visą Ukrainą, ir kino scenarijumi. Folklorinės dvasios kupinos M.Matios knygos išverstos į keturiolika pasaulio kalbų, pelnė garbingiausias Ukrainos literatūrines premijas.

Kiekvienus naujus metus smagu pradėti susiplanuojant artėjančias premjeras ir peržvelgiant būsimus filmus, kurių bus verta kantriai laukti. 2013-ieji pasižymės naujausiais elitinių ir pripažintų režisierių kūriniais.

Kai per vienus metus ekranus užplūsta Pedro Almodovaras, Martinas Scorsese, Wongas Kar-Wai’us, Bazas Luhrmannas, Alexanderis Payne’as, Larsas von Trieras, Spike’as Lee, Ridley Scottas, Alfonso Cuaronas, Steve’as McQueenas, broliai Coenai, Park Chan-wookas, Lucas Bessonas, Terrence’as Malickas, Davidas Fincheris, Davidas Cronenbergas ir kiti žinomi meistrai, platintojams ir rodytojams atsiveria galimybės planuoti kokybišką repertuarą.
Lietuvos kino teatrai šiemet vilios nacionalinių premjerų gausybe. Tikėtina, kad vien tik komerciniame repertuare sulauksime mažiausiai dešimties lietuviškų filmų. Jeigu į paskutinius metų vagonus dar spės įšokti Emilis Vėlyvis su komiškai patrakusiu veiksmo trileriu “Londonas–Vilnius–Bankokas. Skrydis atidėtas” ir Maris Martinsonas su šią savaitę Los Andžele filmuojama minimalistinio biudžeto misterija, tai gardžiai pasisotinsime skirtingo skonio lietuvišku kinu.
Tokioje aplinkoje pirmomis sausio dienomis išeinančios “Auroros” nepagrįstas apsiskelbimas “įdomiausiu šių metų filmu” skamba pernelyg pagyrūniškai ir melagingai. Iš tiesų įdomiausią 2013 m. filmą įvardysime tik gruodžio pabaigoje, kai rezultatus užfiksuos visi premjerininkai.

“Oskarų” pamokos
Pirmuosius du mėnesius tradiciškai rezervavosi į svarbiausius apdovanojimus pretenduojantys 2012 m. filmai. Ankstesniais metais mūsų platintojų taktika sulaukti “Auksinio gaublio” premijų teikimo ceremonijos ir “Oskaro” nominacijų paskelbimo pasiteisino, tad sausis ir vasaris vėl prisipildė aukščiausios prabos premjerų.
Šiemet numatomos sunkiausiai prognozuojamos “Oskarų” lenktynės dėl ypač stiprių ir lygių konkurentų, bet prognozių tendencijos arčiau auksinių statulėlių vis tiek nukreipia Kathryn Bigelow režisuotą tikrų įvykių trilerį “Taikinys #1″ apie dešimtmetį trukusią pavojingiausio teroristo Osamos bin Ladeno medžioklę ir slaptoms operacijoms drąsiai vadovavusią bebaimę moterį slapyvardžiu Maja iš CŽV.
O štai prie rimto kino sugrįžęs Stevenas Spielbergas papasakojo kruopščiai išstudijuotą JAV prezidento Abrahamo Lincolno keturių paskutinių gyvenimo metų biografiją istorinėje dramoje “Lincolnas”. Pagrindinį vaidmenį pagirtinai atlikęs anglas Danielis Day-Lewisas turėtų iškelti trečiąjį “Oskarą”. Tiek pat statulėlių sukaupę turi tik Jackas Nicholsonas ir Walteris Brennanas, bet D.Day-Lewisas gali tapti pirmuoju rekordininku su trimis “Oskarais” už pagrindinį vaidmenį.
Labai liūdna, kad Holivudo studija “Warner Bros.”, kelis kartus stūmusi per kalendorių tikrų įvykių politinio trilerio “Argo” lietuvišką premjerą, nusprendė, jog Lietuvos žiūrovams vis dėlto nereikia rodyti režisieriui Benui Affleckui geriausiai pavykusio filmo. Bet slaptai suorganizuotą šešių Amerikos diplomatų pabėgimą iš nedraugiškai nusiteikusių Irano revoliucionierių gniaužtų tiesiog būtina pamatyti kiekvienam kinomanui.

Būsimieji pirmūnai ir milijonieriai
Bent vienam lietuviškam filmui užteks galių kaip lygiam kautis su importinėmis premjeromis. Iš valstybės kišenės nė cento nepaprašiusi ir mikliai parengta provokuojanti romantinė dramedija “Valentinas vienas” (paskutinės scenos su Vytautu Šapranausku buvo nufilmuotos gruodžio 20 d.) pirmiausia nusitaikys į milijono vertės pajamas, o vėliau, kai į Donato Ulvydo ir dar keturių režisierių komandos filmo agitaciją įsitrauks pirmųjų žiūrovų atsiliepimai, tikriausiai susiformuluos didesnės vertės tikslą.
Per pirmąjį pusmetį “popkorninio”, pramoginio ir momentinio įspūdžio kino gerbėjų eilės rikiuosis prie patikrintų komercinių serialų tęsinių, kurių reklamai nereikės didelių pastangų. Plikai nusiskutęs kietas riešutėlis Bruce’as Willisas vėl gelbės ir išgelbės pasaulį nuo piktų teroristų Maskvoje, nors sprogstantis veiksmo trileris “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” buvo nufilmuotas Budapešte.
Neturintis ką pasakyti ir išsikvėpęs, bet triukšmingai riaumojantis ir stilingus automobilius ridenantis lenktyninis kriminalinis trileris “Greiti ir įsiutę 6″ lengviausiu keliu nuvažiuos pasipildyti degalų iš milijoninės degalinės. Visus ankstesnių penkių serijų vairuotojus sukvietę filmo strategai gali ramiai planuoti dar vieną tęsinį.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-2-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Kad ir kaip lietuviai mėgsta paburnoti, esą Lietuvoje gyventi sunku, 2012-uosius nesėkmingais metais laiko tik 4 proc. apklaustų didžiųjų miestų gyventojų. Taigi kokie buvo prabėgę 2012-ieji įdomiausiose „Veido“ apklausose?

2012-ieji buvo iš tikrųjų ne tokie jau prasti metai. Kaip parodė gruodžio pradžioje „Veido“ užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atlikta apklausa, 43,4 proc. apklaustų miestiečių šiuos metus įvardija kaip sėkmingus, na, o daugumai (52 proc.) besibaigiantys metai buvo tiesiog vidutiniški. Be to, tik penktadalis respondentų mano, kad ateinantys 2013-ieji bus dar sunkesni: dauguma tikisi lengvesnių (43,6 proc.) arba bent jau panašių metų kaip praėjusieji (34,6 proc.).
Taigi netgi galima sakyti, kad optimistų Lietuvoje šiek tiek padaugėjo. Panašią apklausą buvome atlikę ir 2011-ųjų pabaigoje, o kad 2012 metai bus lengvesni, tuomet vylėsi gerokai mažiau – tik 27 proc. gyventojų.
Nors gyvenimas ir negerėja taip sparčiai, kaip norėtume, optimizmo 2012-aisiais iš tiesų buvo daugiau nei ankstesniais metais. Pavyzdžiui, kad uždirba tiek pat, kiek ir išleidžia, šiemet nurodė 47 proc., o 2011 m. nuo algos iki algos gyveno 57,8 proc. apklaustų miestiečių. Taigi šiemet šiek tiek padaugėjo gyventojų, kuriems dalį savo uždarbio pavyksta sutaupyti. Kad išleidžia ne viską, ką uždirba, ir šiek tiek susitaupo, šiemet teigė 38 proc., o, tarkime, 2010 m. – tik 18,6 proc. apklaustųjų.
Tiesa, prieš dvejus metus Lietuvoje buvo fiksuojamas mažesnis akcinių ir nukainotų prekių vartojimas: dar niekad akcinių prekių paklausa šalyje nebuvo tokia didelė kaip šiemet (tokių prekių visai neperka tik 1,6 proc., o net 58 proc. vartotojų pirkinių krepšelyje akcinės prekės sudaro daugiau nei 30 proc.).
Kita „Veido“ užsakymu atlikta apklausa taip pat atskleidė, kad lietuviai apskritai save laiko labiau optimistais nei pesimistais, nors visuotinai įprasta manyti priešingai. Nepaisant to, Seimas šiemet pasiekė neigiamų vertinimų rekordą: 2012 m. teigiamai jo veiklą vertino vos 0,2 proc. žmonių, o neigiamai – net 80,2 proc.
Dar 2012-ųjų gegužę atlikta apklausa „Veidui“ taip pat leido numatyti galimą referendumo dėl atominės elektrinės statybų baigtį: tuomet prieš naujos atominės statybą pasisakė 53,2 proc., o už – tik 18,8 proc. gyventojų. Na, o kita apklausa politine tema atskleidė, kad bent jau didmiesčių gyventojai pastarųjų Seimo rinkimų rezultatais tikrai neliko patenkinti, nes labiausiai korumpuota ir neskaidria partija Lietuvoje net 72,4 proc. miestiečių įvardijo vieną iš rinkimų laimėtojų Darbo partiją.
Beje, viena didžiausių Lietuvos problemų lietuviai šiemet laikė emigraciją. Trečdalio miestiečių nuomone, daugiausia emigruoja gabūs ir sėkmės lydimi lietuviai.

Kokie jums buvo besibaigiantys 2012 metai? (proc.)

Vidutiniški    52,2
Sėkmingi    43,4
Nesėkmingi    4,4

Kokių tikitės 2013 metų? (proc.)

Lengvesnių nei šie metai    43,6
Panašių kaip šie metai    34,6
Sunkesnių nei 2012-ieji    21,8

Kaip vertinate masinę lietuvių emigraciją? (proc.)

Kaip vieną didžiausių Lietuvos problemų    62,8
Kaip natūralų visos Europos reiškinį, kuris turi daug privalumų    35,8
Nežinau / neturiu nuomonės    1,4

Jūsų žiniomis, kas labiausiai iš Lietuvos veržiasi gyventi ir dirbti užsienyje? (proc.)

Menkesnio išsilavinimo, gabumų, juodesnį darbą dirbantys žmonės    43
Gabiausieji ir sėkmingiausieji    33,4
Apylygiai – sėkmingieji ir juodadarbiai    23,2
Nežinau / neturiu nuomonės    0,4

Kaip jūs vertinate 2008–2012 m. kadencijos Seimo veiklą? (proc.)

Neigiamai    80,2
Vidutiniškai    19
Nežinau / neturiu nuomonės    0,6
Teigiamai    0,2

Įvertinę ankstesnius metus ir šiuos rinkimus, išskirkite, jūsų nuomone, labiausiai korumpuotą ir neskaidrią partiją Lietuvoje (proc.)

Darbo partija    72,4
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai    14,6
„Tvarka ir teisingumas“    5,6
Visos partijos korumpuotos    5,4
Lietuvos lenkų rinkimų akcija    0,8
Socialdemokratų partija    0,6
Nežinau    0,6

Ar dabartinėmis aplinkybėmis jūs esate už naujos Visagino atominės elektrinės statybą kartu su japonų korporacija „Hitachi“? (proc.)

Ne, aš esu prieš    53,2
Taip, aš esu už    18,8
Šiuo metu turiu per mažai informacijos, kad galėčiau pareikšti kategorišką nuomonę    18,4
Aš susilaikau    9
Nesakysiu / neturiu nuomonės    0,6

Kokią dalį jūsų pirkinių krepšelyje sudaro nukainotos akcinės prekės ir produktai? (proc.)

10–29 proc.    30,4
30–49 proc.    23
50–69 proc.    14,6
90 proc. ir daugiau    13,8
Iki 10 proc.    9,66
70–89 proc.    6,6
Tokių prekių neperku    1,6
Nesakysiu    0,4

Prie ko jūs save priskiriate? (proc.)

Prie vidutiniokų    71,8
Prie vargšų    25,2
Nežinau / nesakysiu    2
Prie turtingųjų    1

Ar jūs asmeniškai norėtumėte dirbti mokytoju? (proc.)

Ne, nes ši profesija Lietuvoje negerbiama, o stresas darbe – didžiulis    75,8
Galbūt    10,4
Nežinau / neturiu nuomonės    9,6
Taip, tai sunkus bet įdomus ir prasmingas darbas    3,2
Taip, tai finansiškai gerai atlyginamas darbas    1

Šaltinis: „Veido“ užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. sausio–lapkričio mėn. atliktos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausos

Šiemet „Veidui“ sukanka dvidešimt metų – per šį laiką pasaulis pasikeitė iš tiesų radikaliai. Tad šiandien pabandysime prognozuoti, kaip technologijos pakeis pasaulį per atimiausius dvidešimt metų.

Per pastarąjį dvidešimtmetį IT, mokslo ar telekomunikacijų srityje įvyko daugybė stulbinamų pokyčių. Daugumos šiandien kasdieniais laikomų dalykų 1992-aisiais net nebuvo, o jei ir buvo, tai tik nedaugelis galėjo įsivaizduoti, kaip šios technologijos iš tikrųjų bus panaudotos.
Tarkim, holivudiniame veiksmo filme tuo metu pirmą kartą pamatę plytą primenantį mobilųjį telefoną, negalėjome pagalvoti, kad po dvidešimties metų būtent stacionarūs telefonai taps muziejaus eksponatais. Juk šiandien dauguma turi daugiau nei vieną mobilųjį ar net išmanųjį telefoną. Juolab kad išmanieji šiandien savo galimybėmis net kelis kartus lenkia prieš dvidešimt metų gamintus kompiuterius. O ką jau kalbėti apie nešiojamuosius kompiuterius, internetą, socialinius tinklus, vaizdo pokalbius, el. paslaugas ir el. parduotuves…
Tad jubiliejiniame „Veido“ numeryje bandysime apžvelgti, kaip technologijos ir mokslas keis mūsų gyvenimą ir kaip keisis pačios šios sritys. Žinoma, prognozuoti ateitį nėra dėkingas užsiėmimas. Juk žmogaus protas prisitaikęs matyti praeities ir dabarties faktus, pagal juos brėžti tiesę – prognozuojama ateitis dažniausiai nenukrypsta nuo šios tiesės. Bet tikrovėje įvykiai rutuliojasi ir technologijos keičiasi visai kitaip – netiesiškai ar net eksponentiškai. Vis dėlto pamėginkime apžvelgti šiandien pastebimas technologijų tendencijas bei sritis, kuriomis mokslininkų, inžinierių ir verslininkų susidomėjimas didžiausias, o su jomis suiję lūkesčiai – optimistiškiausi.

Žmogaus ir mašinos draugystė, arba duomenų srauto prislėgti

Moore’o dėsnis, teigiantis, kad maždaug kas pusantrų metų kompiuterių skaičiuojamoji galia padvigubėja, šiandien vis dar veikia. Tačiau galia viskas nesibaigia – dydis ir kaina taip pat veikia pagal šį dėsnį. Juk skaičiavimus atliekantys procesoriai vis mažėja, todėl šiandien turime išmaniuosius įrenginius, kurių galia prilygsta prieš mažiau nei dešimt metų egzistavusiems sparčiausiems kompiuteriams, o kaina kas keletą mėnesių sumažėja. Ir tai dar ne viskas – į procesorius šiandien montuojami ir kiti kompiuterio elementai, tarkime, vaizdo plokščių ar ryšio modemų vaidmenį atliekančios sistemos.
Mažyčiai, pigūs, galingi ir turintys galimybių kaip šveicariškas peiliukas – tokie procesoriukai, kuriuos Masačusetso technologijų instituto (MIT) inžinieriai pavadino „protingomis dulkėmis“, po dvidešimties metų kaip tikros dulkės bus visuose mus supančiuose daiktuose. Net mūsų batų paduose, kuriuose jie skaičiuos, kiek nuėjome, ir įkyriai pypsės, jei būsime linkę sėdėti prie kompiuterio. Palaukite, kokio kompiuterio? Ko gero, tokio daikto net nebus – žinant, kaip per pastaruosius dvidešimt metų pasikeitė informacinės technologijos, neverta net spėlioti, kaip atrodys ateities kompiuteriai.
Tačiau viena yra aišku: kompiuterizuoti prietaisai ir daiktai turės pačių įvairiausių jutiklių bei padėties nustatymo sistemų, rinksiančių didžiulį kiekį informacijos apie aplinką, mūsų įpročius, elgesį, buvimo vietą. Visų šių duomenų žmogus nesugebės sąmoningai apmąstyti, todėl prietaisai ir daiktai jungsis, „kalbėsis“ tarpusavyje bei priims tam tikrus sprendimus be mūsų įsikišimo – taip atrodys vadinamasis daiktų internetas.
Tai ne tik palengvins žmonėms gyvenimą, bet ir sukurs didžiulius kiekius duomenų. Davidas Clarkas iš MIT spėja, kad po 15 metų pasaulyje bus apie trilijoną į daiktų internetą susijungusių prietaisų. Regis, duomenų kiekiai irgi klausosi Moore’o dėsnio ir jau šiandien kas pusantrų metų jų padvigubėja.
Natūralu, kad didelė dalis šio informacijos srauto jau yra naudinga verslui, mokslui ar valdžios struktūroms, tad jau šiandien viena perspektyviausių profesijų yra informacijos kalnakasiai, sugebantys sukurti tokius algoritmus, kurie kuo geriau ir greičiau atsijotų grūdus nuo pelų. O juk šį darbą puikiai atlieka pats galingiausias kompiuteris – žmogaus smegenys.
Pasak Pietų Kalifornijos universiteto mokslininko Martino Hilberto, 2010-aisiais visų pasaulio kompiuterių skaičiuojamoji galia prilygo tam, ką žmogaus smegenys daro kas penkios minutės. Per artimiausius dvidešimt metų informacijos sritis bus ypač tobulinama, bandant suprasti, kaip veikia smegenys, ir kartu stengiantis sukurti dirbtinį jų variantą, tad jau tikrai galime tikėtis šiokio tokio proveržio, kuriant dirbtinį intelektą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

2012-aisiais dvidešimtmetį mini ne tik „Veidas“, bet ir LR Konstitucija, atkurta Prezidento institucija, laikinieji lietuviški pinigai – talonai, taip pat daugybė reikšmingiausių šiandienos verslo įmonių.

1992-ieji įėjo į istoriją kaip itin sudėtingi ir Lietuvos valstybės raidai reikšmingi, bet tikrai nenuobodūs metai, paženklinti ūkio nuosmukio, Rusijos ekonominės blokados, Gedimino Vagnoriaus Vyriausybės griūties bei daugelio kitų svarbių įvykių. Tai lemtingų lūžių metai, kai buvo padėti nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos valstybės pamatai.
Prisiminti 1992-uosius ypač sveika tiems, kurie nuolat skundžiasi, kaip sunku gyventi šių dienų Lietuvoje.
Daugelis jau pamiršo, kad 1992-ųjų rudenį ir dalį žiemos teko pragyventi be karšto vandens, prie vos šylančių radiatorių. Pradėjus dirbti naujajai Aleksandro Abišalos Vyriausybei, Rusija nutraukė naftos tiekimą Lietuvai, todėl spalį daugumoje sostinės degalinių atsirado lentelės su užrašu „Benzino nėra“, o šildymo sezonas buvo kiek įmanoma vėlinamas. Net ir galiausiai ėmus šildyti temperatūra daugelyje butų tesiekė 13–15 laipsnių – turimi mazuto rezervai buvo itin kuklūs, tad teko šildytis minimaliu režimu. „Prie Abišalos vienas šonas šyla, kitas šonas šąla“, – taip dar vis sugebėdami pajuokauti kalbėjo žmonės, o pats A.Abišala šiandien sako, kad tai buvo geras, bet ne visai tikslus posakis. „Nes žiemą šalo net ne vienas šonas, o abu…“ – patikslina buvęs Vyriausybės vadovas.
Jau pasimiršo ir tai, kad kūdikių lovelės buvo statomos virtuvėje, prie kone nuolat degančios dujinės viryklės ugnelės, o didžiausia naujiena dienraščiuose tapdavo pranešimas apie porai dienų įjungiamą karštą vandenį. „Miestas beveik tris dienas taškėsi, pliuškenosi, įvairiais skalbimo milteliais putojo. Kai kurie per dieną maudėsi net po tris kartus – kad švaros užtektų ilgam, nes kitas „didysis įjungimas“ pažadėtas tik per šv. Kalėdas“, – apie Kaune trumpam atnaujintą karšto vandens tiekimą 1992 m. lapkričio 25 d. rašė „Lietuvos rytas“.
Spauda taip pat skelbė, kad mažesniuose miestuose ir rajonuose sparčiai daugėja žmonių, kurie, pristigę pinigų brangiems suskystintų dujų balionams, maistą ruošia ant laužo savo kieme. Na, o Vilniaus gyventojų, turinčių skolų už įvairias butų komunalines paslaugas, skaičius 1992-aisiais šoktelėjo nuo 3–5 iki 30 proc. „Nebemokančių už butus gyventojų skaičius kas mėnesį didėja ir pasiekė grėsmingą ribą <…>. O tai dar dabar, kai šilta ir nereikia mokėti už šildymą“, – 1992 m. rudens pradžioje skelbė „Lietuvos rytas“.
A.Abišala šiandien prisipažįsta, kad ir jis, Vyriausybės vadovas, yra patyręs, ką reiškia neturėti pinigų net maistui. „Pati didžiausia mano, kaip premjero, alga buvo 37,5 dolerio per mėnesį, – teigia jis. – Tad jei kam nors atrodo, kad mes dabar gyvename neturtingai, tai tuomet gyvenome nepalyginti prasčiau.“
1992-ieji visada bus prisimenami ir kaip didžiausios infliacijos (viršijusios net 1000 proc.) metai, kai maisto produktai vos per dieną pabrangdavo po keletą kartų, ir vis didėjančio nuosmukio bei tautos nusivylimo, kurio nebepajėgė nuslopinti net pakili valstybės atgimimo dvasia, laikotarpis.
Bet viso to fone buvo žengiami lemtingi valstybei žingsniai: priimta LR Konstitucija, surengti pirmieji laisvi Seimo rinkimai, atkurta Prezidento institucija ir paskirtas laikinasis valstybės vadovas, galutinai atsisakyta sovietinių rublių ir įvesti laikini lietuviški pinigai – talonai, o Barselonos olimpinėse žaidynėse pirmąkart suskambo Lietuvos himnas. „Lietuvoje sustos gyvenimas, kai mūsų krepšininkai žais Barselonoje“, – išlydėdamas krepšinio rinktinę į žaidynes anuomet sakė Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, ir buvo visiškai teisus.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-43-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Ateinančius metus Seimui paskelbus Sveikatingumo metais, apie tris šimtus nevyriausybinių organizacijų siekia, kad sveikatinimu užsiimtų ne tik nevyriausybininkai, bet kad tai taptų visos valstybės prioritetine sritimi.

Deja, atrodo, ir artimiausiais metais konkrečių darbų, kurie padėtų Lietuvoje sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ar kitomis ligomis, nebus padaryta. Mat Sveikatingumo metų programai įgyvendinti Vyriausybė neskirs nė vieno lito.
„Ne vienas pasaulyje atliktas tyrimas patvirtina, kad sveikatos prevencijai skyrus vieną dolerį sutaupomi 24 doleriai, kurių nereikia išleisti gydymui. O Lietuvoje vien vaistų, skirtų kraujo spaudimui mažinti, kompensacijai išleidžiama apie 100 mln. Lt, nors kelią tokioms ligoms galima nesunkiai užkirsti sveiku gyvenimo būdu“, – tikina Sveikatingumo metų iniciatorius Juozas Dapšauskas.
Jis pabrėžia, kad permainos yra įmanomos, tik reikia noro. Štai Suomijoje vykdant Karelijos projektą kraujagyslių ligų pavyko sumažinti net 85 proc., nes bene daugiausiai dėmesio buvo skirta sveikos gyvensenos įpročiams formuoti.
Ministro Pirmininko kancleris, Sveikatingumo metų programos darbo grupės vadovas Deividas Matulionis pabrėžia, kad siekiant stiprinti visuomenės sveikatą Lietuvoje taip pat didžiausias dėmesys bus skiriamas sveikai mitybai, judėjimui ir alkoholio bei tabako vartojimo mažinimui. „Viešinimas duoda neblogų rezultatų, tad žmones sveikiau gyventi skatinsime per žiniasklaidos priemones. Vyriausybė šiai programai neskirs papildomų lėšų, todėl didžiausių rezultatų reikės pasiekti mažais finansiniais ištekliais“, – dėsto D.Matulionis.
Vis dėlto nevyriausybinių organizacijų atstovai abejoja, ar vien tokios priemonės pakeis situaciją, be to, J.Dapšauskas tvirtina, kad nei Sveikatos apsaugos ministerijai, nei Vyriausybei visuomenės sveikata nerūpi. Mat politikams kur kas svarbiau, kad nenukentėtų farmacijos, tabako ir alkoholio pramonė.

Keičiantis klimatui, nuodingų medūzų spiečiai, planktonas ir kitos pavojingos rūšys migruoja į Europos vandenis, atskleidžia naujas tyrimas. Vandenynų šilimas lėmė didžiausią jūros gyvių migraciją Žemėje per pastaruosius du milijonus metų, teigia mokslininkai.

Arktyje tirpstantys ledai pastarosiomis vasaromis atvėrė pralaidą tarp Ramiojo vandenyno bei Šiaurės Atlanto ir ja pajudėjo planktonas, žuvys, net banginiai. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos pakrantėse pasirodžiusi šiltesniems vandenims būdinga nuodingų medūzų rūšis tampa vis dažnesnė ir priverčia uždaryti paplūdimius, rašo britų „The Daily Telegraph“. Kita žmonėms pavojinga medūza – portugališkasis laivelis – buvusi būdinga subtropikams, dabar reguliariai sutinkama ir šiauriniuose Atlanto vandenyse.

Dumbliai dinoflagellates taip pat rasti judantys į Rytus link Skandinavijos ir Šiaurės jūros. Žydėdama planktono masė gali sunaudoti daug vandenyje esančio deguonies, išskirti nuodingus junginius ir apnuodyti vėžiagyvių mėsą. Per pastaruosius 70 metų surinkti pavyzdžiai parodė, kad ir kitos planktono rūšys, gyvenusios Ramiajame vandenyne, dabar tapo įprastos Atlante.

Mokslininkai, kartu dirbantys Klimato kaitos ir Europos jūrų ekosistemų tyrimų projekte, aptiko, kad planktono rūšis Neodenticula seminae, į Atlantą pateko per perėją Arktyje, kuri per paskutinį dešimtmetį buvo atsivėrusi keletą kartų. Per tą pačią perėją kelią rado ir tokios didžiulės rūšys kaip pilkieji banginiai.

„Pirmą kartą per tūkstančius metų tarp Aliaskos ir Grenlandijos atsivėrė didžiulis vandens plotas. Vėjas į šią perėją įstūmė šiltesnio vandens ir jis tapo palankus rūšims judėti“, – teigė Chrisas Reidas, profesorius iš Sero Alistero Hardžio fondo Jūriniams mokslams Plimuto Jūrų laboratorijoje. „1999 metais mes šiaurvakariniame Atlante radome anksčiau ten nematytas rūšis, kurios dažnos šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Atlante šios rūšys buvo išnykusios prieš 800 tūkst. metų dėl atšalimo ir sąlygų pokyčių“, – pasakojo jis.

„Kylančios išvados turi milžinišką reikšmę. Paskutinis kartas, kai iš Ramiojo vandenyno į Atlantą pajudėjo rūšys, buvo prieš du ar tris milijonus metų. Daugybės rūšių atkeliavimas iš Ramiojo vandenyno lėmė Atlanto vandenyne gyvavusių rūšių išnykimą. Poveikis lašišų bei kitų žuvų ištekliams gali būti dramatiškas. Duomenys rodo, kad ledai vasaromis ir toliau tirpsta ir visiškai ištirpti galėtų per du ar tris dešimtmečius, o dėl to imtų migruoti daugybė skirtingų gyvūnų“, – kalbėjo Ch. Reidas.

Anot mokslininkų, rūšių invazija rimtai pakeistų maisto grandines, potencialiai nuskurdindama Atlanto žuvų ir banginių racioną. „Mes turime sužinoti daugiau apie tai, kas vyksta Europos jūrose. Iš šio tyrimo išvadų matome, kad dėl klimato kaitos bus daug daugiau bėdų nei naudos“, – teigė Carlo’as Heipas, vadovaujantis Karališkajam Nyderlandų jūrų tyrimų institutui.

Rasa Valentinavičienė

Naujoji Europos fiskalinė sutartis įsigalios dar tik po metų, bet vien sprendimas ją ratifikuoti jau spėjo padaryti gerą darbą: euro krizė lyg ir suvaldyta, o ekonominės ES prognozės, nors ir iš lėto, ima gerėti. Kitas žingsnis, kurio iš politikų laukia Europos verslas, – tai drastiškos ir drąsios reformos.
Apie tai, kaip dabartinę verslo aplinką ir fiskalines naujoves vertina verslo atstovai, kalbamės su balandžio pabaigoje Lietuvoje viešėjusiu Europos pramonės konfederacijos BUSINESSEUROPE generaliniu direktoriumi Philippe’u de Bucku.

VEIDAS: Jūsų žiniomis, kaip naujoji fiskalinė sutartis spėjo paveikti Europos verslo atmosferą? Ar valstybių fiskalinė drausmė skatins verslo plėtrą, ar kaip tik taps iššūkiu?
Ph.B.: Pirmieji stabilumo ženklai pasirodė dar metų pradžioje. Nors ir iš lėto, taip pat didėja bendras pasitikėjimas ekonomika. Vyriausybių pasirašyta sutartis įrodė, kad valstybės vieningai siekia fiskalinės drausmės, ir tai labai sveikintina. Tačiau vien tik naujojo pakto nepakaks, nes būtinos radikalios, drąsios reformos: tik tada Europa išliks konkurencinga, o euras – stabilus.
Kita vertus, dabar matomi stabilumo ženklai nėra vien tik minėto pakto nuopelnas. Finansų rinkos stabilizavosi dar ir dėl to, kad buvo pasiektas susitarimas su privačiu sektoriumi dėl Graikijos skolos, kartu pasitarnavo ir Europos centrinio banko sprendimas bankams suteikti vidutinės trukmės finansinių išteklių. Pagaliau kai kurios ES šalys ėmėsi griežtų fiskalinių ir struktūrinių priemonių.
VEIDAS: Tačiau tų šalių gyventojai fiskalinės drausmės idėjos nelinkę palaikyti?
Ph.B.: Tai tiesa, gyventojai nepalaiko fiskalinės konsolidacijos, ir tai galima suprasti. Tačiau tai būtina ir, ko gero, pagrindinė priemonė, norint susigrąžinti investuotojų pasitikėjimą. Svarbiausia – kad ši konsolidacija būtų nukreipta į ekonomikos augimą, o tai padaryti galima radikaliai sumažinus nereikalingas išlaidas, išsaugant visas svarbiausias investicijas, o ne didinant mokesčius.
VEIDAS: Paminėjote reformas. Kurios iš jų, jūsų vertinimu, pačios svarbiausios?
Ph.B.: Svarbiausias dalykas valstybėms yra sureguliuoti viešąsias išlaidas, įskaitant viešojo sektoriaus efektyvumo didinimą.
Žinoma, svarbios ir tos reformos, kurios susijusios su darbo rinka, mat būtina spręsti nedarbo problemą.
VEIDAS: O kokias reformas pirmiausia įgyvendinti patartumėte Lietuvai?
Ph.B.: Jei kalbėsime apie Lietuvą, negalėčiau patarti kažko kito, nei pataria Lietuvos pramonininkų konfederacija: konsoliduoti viešąsias išlaidas, investuoti į tyrimus, plėtrą ir inovacijas, reformuoti darbo rinką ir išmokų sistemą, reformuoti mokesčių sistemą ir sukurti stabilią mokesčių politiką, taip pat sukurti įmonėms prieigą prie finansavimo, stiprinti verslo aplinką ir skatinti verslumą.
VEIDAS: Ar manote, kad centralizuota ES fiskalinė politika žemyne skatina verslumą? Ir ar tai nepavers tokių šalių kaip Lietuva tam tikra ES periferija?
Ph.B.: Verslo atstovai palaiko idėją, kad biudžeto deficitas neturėtų viršyti 1 proc. BVP. Tačiau nepritaria jokiems naujiems ES mastu taikomiems mokesčiams, įskaitant ir finansinių transakcijų mokestį.
Atsakydamas į antrą klausimo dalį noriu pabrėžti, kad investuotojai dairosi visomis kryptimis, ir svarbiausia, kad kiekviena ES narė siektų tų investuotojus pritraukti.

Šeštadienį 19 val. Kongresų rūmuose vyks operos solistės Irenos Milkevičiūtės jubiliejinis koncertas. Vieno ryškiausių Lietuvos sopranų žiūrovai klausėsi „Metropolitan opera“, „La Scala“, Maskvos Didžiajame teatre ir kitose garsiose scenose. Jubiliejiniame koncerte skambės gražiausios operų ištraukos, kurias primadonai atlikti padės jos duktė Asmik Grigorian, tenoras Vaidas Vyšniauskas ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gintaro Rinkevičiaus.