BFL

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė susitiko su Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių vadovais, susirinkusiais į metinį susitikimą Vilniuje ir pristatė jiems vienokia ar kitokia forma Seimo išreikštas pozicijas svarbiausiais Lietuvos užsienio ir saugumo politikos klausimais.

Seimo Pirmininkė atkreipė dėmesį, kad toks susitikimas – pirmasis po ilgokos pertraukos ir išreiškė viltį, kad prieš kurį laiką nutrūkusi ambasadorių ir Seimo vadovų ir atstovų susitikimų tradicija bus tęsiama.

“Lietuvos Respublikos Seimas nėra tik valdžios institucija, kurios Užsienio reikalų komitetas tik pritaria ambasadorių kandidatūroms. Šis pritarimas nėra vien formalus, nes Seimas, kaip institucija, prisiima atsakomybę, o kartu turi ir galimybę dalintis savo idėjomis užsienio ir saugumo politikos srityje, siūlyti rekomendacijas užsienio politikos vykdytojams”, – sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė informavo ambasadorius apie savo ir Seimo veiksmus reaguojant į pastarųjų dienų aktualiją – Austrijos veiksmus paleidžiant Sausio 13-osios bylos įtariamąjį ir atkreipė dėmesį, kad tai nėra vien tik dvišalių santykių problema. Ji pabrėžė, kad Sausio 13-oji nėra politinė byla, kaip tą bando pateikti Rusijos ir Baltarusijos valdžios atstovai, ir ką paneigė Europos Žmogaus Teisių Teismas.

“Užvakar parašiau laiškus Europos Parlamento Pirmininkui ir Austrijos abiejų rūmų parlamentų pirmininkams. Tačiau tai nėra tik Lietuvos ir Austrijos santykių klausimas, tai visos Europos Sąjungos reikalas. Todėl norėčiau prašyti, kad Jūs kuo greičiau paaiškintumėme Europos valstybėms, pačios Austrijos piliečiams, ką mums reiškia Sausio 13-oji. Labai svarbu, kad Jūs Lietuvos argumentus visom priemonėm ir būdais toliau skleistumėte Jūsų reziduojamose valstybėse. Turime pabrėžti, kad Sausio 13-osios byla nėra politinė, kaip tą bando pateikti Rusijos ir Baltarusijos propaganda. Todėl prašau Jūsų nuolat akcentuoti, kad tokius Rusijos ir Baltarusijos argumentus 2008 m. vasario 19 d. paneigė Europos Žmogaus Teisių Teismas Kuolelio, Bartoševičiaus ir Burokevičiaus prieš Lietuvą byloje, todėl Europa turi vadovautis ne Rusijos ir Baltarusijos motyvais, o Europos Žmogaus teisių teismo sprendimu. Nuoširdžiai tikiu, kad šis incidentas bus tinkamai įvertintas ES valstybėse narėse ir ES institucijose, o išmoktos pamokos prisidės prie ES valstybių tarpusavio pasitikėjimo stiprinimo, o ne jo skaldymo”, – sakė I. Degutienė.

Kalbėdama apie Lietuvos vietą ir vaidmenį Europos Sąjungoje, Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad privalome neleisti, jog Lietuvos balsą nustelbtų didžiųjų valstybių interesai.

“Neturime leisti, kad Lietuvos ir kitų mažų valstybių balsą nustelbtų didžiųjų šalių interesai”, – sakė I. Degutienė ir paragino ambasadorius ieškoti glaudesnių kontaktų su parlamentarais tų valstybių, kuriose jie dirba.

Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad geru pavyzdžiu gali būti aktyvus Lietuvos bendradarbiavimas su Šiaurės šalimis.

“Šioje srityje Seimas visada siekia efektyviai išnaudoti esančių parlamentinio bendradarbiavimo platformų – NB8 parlamentų pirmininkų, Užsienio reikalų komitetų pirmininkų susitikimus. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto iniciatyva pradėtas Baltijos valstybių parlamentų gynybos komitetų bendradarbiavimas sėkmingai vystomas jau septintus metus, prie reguliarių susitikimų šiemet pirmą kartą prisijungė kaimyninės Lenkijos ir Švedijos parlamentarai”, – sakė I. Degutienė.

Kalbėdama apie energetinį saugumą Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad Seimas pastarojoje sesijoje priėmė keletą reikšmingų sprendimų šioje srityje.

“Tikimės, jog Seimo priimtas Gamtinių dujų įstatymas, kuriame įtvirtintos ES Trečiojo paketo nuostatos, padės mums išeiti iš šio “uždaro rato”. Seimas šį pavasarį taip pat išreiškė tvirtą poziciją dėl dviejų Lietuvos kaimyninėse valstybėse įgyvendinamų branduolinių projektų. Prieš kurį laiką buvo priimta rezoliucija “Dėl atominių jėgainių kaimynystėje”, kurioje Seimas pareikalavo, kad Baltarusija ir Rusijos Federacija laikytųsi visų tarptautinės teisės aktų nuostatų, iš esmės atsakytų į visus Lietuvos keliamus klausimus dėl atominių elektrinių projektų, inicijuotų viešus svarstymus Lietuvoje ir dvišales konsultacijas”, – sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkės nuomone, santykiuose su Lenkija privalome išskirti du vektorius: strateginę partnerystę ir “einamųjų” klausimų sprendimą.

“Santykius su Lenkija turime išlaikyti strateginės partnerystės lygmenyje. Jie turi būti grindžiami bendru regiono problemų suvokimu ir tų problemų sprendimu. Strateginės partnerystės ryšių su Lenkija stiprinimas turime remtis formulę: strateginės bendradarbiavimo sritys turėtų būti atskirtos nuo einamųjų dvišalių santykių problemų. Negalime pasiduoti bandymams dirbtinai aštrinti kasdieninius klausimus ir turime neleisti, kad Lietuvos vidaus dialogas su tautinėmis bendruomenėmis priklausytų nuo dvišalių santykių su viena ar kita valstybe. Visus klausimus galima spręsti kalbantis ir girdint vieni kitus”, – sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad Lietuva privalo atsakyti ir į svarbius klausimus narystės NATO srityje.

“NATO ir jos sutarties 5 straipsnis išlieka esminiu Lietuvos saugumo garantu. Tačiau narystė NATO turi būti užpildyta konkrečiu turiniu. Reikia pripažinti, kad visavertė narystė Aljanse sunkokai dera su Lietuvos išlaidomis nacionalinei gynybai. Todėl jau šį rudenį Seime turėtų prasidėti diskusijos ir dėl galimo parlamentinių partijų susitarimo gynybos politikos srityje”, – sakė I. Degutienė.

Kitas svarbus iššūkis Lietuvai bus artėjantis pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai, teigia Seimo Pirmininkė.

“Per artimiausią pusmetį būtina pasiekti visų politinių partijų sutarimo, kad ir po 2012 metais vyksiančių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų būtų užtikrintas visų Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai ir Lietuvos Europos politikos prioritetų tęstinumas”, – pabrėžė I. Degutienė.

Galiausiai Seimo Pirmininkė atkreipė dėmesį, kad šie metai yra išskirtiniai istorinės atminties aspektu, nes minime ne tik skaudžias istorines sukaktis, bet ir diplomatinių santykių atnaujinimo ar užmezgimo dvidešimtmečius.

“Šiais metais Seimas skyrė ypatingą dėmesį istorinės atminties politikai. Minėjome Sausio 13-osios dvidešimtąsias metines, tremčių ir 1941 metų sukilimo septyniasdešimtmetį, netrukus minėsime Medininkų žudynių dvidešimtmetį. Norėčiau pakviesti, Lietuvos atstovybes aktyviau dalyvauti minint Lietuvai svarbias datas ir kartu paskatinti lietuvių bendruomenes užsienyje imtis veiklos šioje srityje. Jeigu aktyviau ir koordinuotai vykdysime šią veiklą, galbūt Vakaruose daugiau niekam nekils klausimų, ką Lietuvai reiškia tokios datos kaip Sausio 13-oji. Tai – mūsų gyvoji istorija, apie kurią turime kalbėti ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, visame pasaulyje”, – ragino I. Degutienė.