Susisiekimo viešuoju transportu ateities klausimų svarstymas Vilniaus miesto savivaldybėje primena katės ir pelės žaidimą. Atrodytų, miesto taryba priima sprendimus, pasirenka koncepciją, tačiau matyti, kad įgyvendinti tuos sprendimus nesiruošiama. Progresyviai mąstantys visuomenininkai nori atkreipti miestiečių dėmesį, kad rengdami ateities planus valdininkai nemąstydami žengia didelį žingsnį atgal – proteguojamas ekonomiškai neefektyvus viešasis transportas.

Praėjusių metų lapkričio 23 dieną Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą dėl naujų transporto rūšių diegimo koncepcijos. Sostinės politikai tuomet nusprendė, kad ateityje pirmenybė turi būti teikiama ekologiško tramvajaus ir greitųjų autobusų tinklo plėtrai, numatant pagrindinę liniją Santariškės–Stoties aikštė.

Tuo pačiu sprendimu numatyta, kad turi būti planuojama efektyvesnė ir reguliuojama atskirų perspektyvinių daugiafunkcių urbanistinių linijų darinių plėtra, taip užtikrinant efektyvų ir prasmingą didelio pajėgumo viešojo transporto rūšies (metropoliteno) įdiegimą ir eksploatavimą. Visas šis darbas patikėtas atlikti ūkio subjektų grupei (Vilniaus Gedimino technikos universitetui, „Vilniaus planui“, „Urbanistikai“, ASL) ir visuomenei kainuosiantis 827 tūkst. litų, turėtų atsispindėti bendrajame Vilniaus miesto plane.

Ūkio subjektų grupė miesto tarybos sprendimą interpretuoja savaip – nuvalo dulkes nuo lentynose užsigulėjusio specialaus susisiekimo infrastruktūros plano, sukurto dar 2002 metais, tomų, kuriuose kalbama tik apie tramvajų. Sprendimai diegti metro nepateikiami.

„Iš tiesų keista, kad miesto tarybos sprendimas nevykdomas. Ir klausimas – ar jį iš viso ruošiamasi vykdyti? O visuomenei reikia būtent pažangių sprendimų vienai aktualiausių problemų spręsti. Prieš kurį laiką atlikta apklausa parodė, kad net 60 proc. gyventojų mano, jog susisiekimo problemas Vilniuje išspręstų tik metro“, – sakė asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus.

Jis pridūrė, kad Europos miestų patirtis rodo, kad valdžios ir visuomenės dialogas dėl naujų viešojo transporto sistemų diegimo tęsiasi dešimtmečius. Tik vėliau įvyksta lūžis, ir valdžia realiai imasi radikalių sprendimų. J. Zykaus manymu, kuo anksčiau imsimės konkrečių veiksmų, tuo greičiau bus galima turėti pažangią susisiekimo priemonę. Bet nereikia pražiopsoti galimybės pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama, kuri gali sudaryti daugiau kaip 50 proc. visam projektui finansuoti reikiamos sumos.

„Manau, kokybinis Vilniaus susisiekimo plėtros šuolis įvyks tada, kai diskusija, susijusi su metropoliteno įrengimu, persikels į politinį lygį ir bus priimtas politinis sprendimas leisti verslo struktūroms šią idėją realizuoti“, – kalbėjo J. Zykus.

Keletą metų veikiantis visuomeninis judėjimas „Metro sąjūdis“ jau seniai bando miesto valdžią įtikinti, kad reikia leisti privačiam sektoriui koncesijos principu pastatyti modernią susisiekimo sistemą – metropoliteną. Privatūs investuotojai galėtų eksploatuoti metro, kol atgautų investuotas lėšas.

sa.lt

Vilniaus miesto taryba apsisprendė: sostinės gatvių kamščius bus bandoma naikinti įrengiant tramvajų ir greitųjų autobusų linijas. Tačiau koncepcija, kurioje numatoma sostinės viešojo transporto plėtra per ateinančius 30 metų, nenubraukia ir metro idėjos rėmėjų įdirbio.

Vilniaus miesto taryba nusprendė, kad situaciją reikia gelbėti paisant šiandienės situacijos, tačiau nepamirštant ateities perspektyvų.

„Tarybos nutarimas logiškas, mat nedelsiant reikia tobulinti esamą gatvių transportą pasitelkiant naujas autobusų modifikacijas ir kartu ruoštis radikaliam susisiekimo būklės gerinimui statant metropoliteną. Jeigu miesto biudžete atsiras atliekamų pinigų, nepakenks ir tramvajaus linija, nors, žinoma, viena linija kamščių neišspręs“, – patvirtintą sostinės viešojo transporto koncepciją komentavo asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus.

Remiantis savivaldybės planu, be greitųjų autobusų, turėtų atsirasti ir pirmoji tramvajaus linija. Tokią numatoma tiesti po kelerių metų, ji sujungtų stotį ir Santariškes. Tai atkarpa, kuria nuolat keliauja dideli ne tik vilniečių, bet ir miesto svečių srautai. Linija nusidriektų Pylimo, Kalvarijų ir Santariškių gatvėmis.

Tobulinant sostinės susisiekimo sistemą ketinama keisti ir dabartinio transporto maršrutus, sudaryti galimybę dviračiais ar automobiliais pasiekti greitojo transporto maršrutus, o kad jis būtų tikrai greitas – įteisinti viešojo transporto prioritetą transporto eismo sistemoje, ypač centrinėje miesto dalyje. Logiška tokios sistemos dalis, koncepcijos rengėjų nuomone, būtų automobilių stovėjimo vietų miesto centre ribojimas, tranzitinių, neekologiškų transporto priemonių ir įvažiavimo į centrinę miesto dalį apmokestinimas. Vilniaus politikai žada atkreipti dėmesį ir į viešojo transporto bilietų kainodarą.

sa.lt

"Veido" archyvas

Piliečių asociacijos „Metro sąjūdis” iniciatyva, nuo gegužės 3 d. visą vasarą vilniečiai galės apsilankyti simbolinės metro stoties informaciniame centre, įsikūrusiame prie Baltojo tilto. Čia jie gaus informacijos apie galimą metropoliteną sostinėje, galės įvertinti jo naudą sau ir miestui. Centras bus atviras vilniečiams ir miesto svečiams kasdien, nuo 12.00 val. iki 20.00 val.

„Simbolinės metro stoties informacinio centro atidarymu siekiame atkreipti dėmesį, kad rengiant visuomenei reikšmingus planus, tokius, kaip netrukus naujai išrinktos Vilniaus miesto tarybos pradedamas svarstyti viešojo transporto iki 2040-ųjų sostinėje specialusis planas, būtina pristatyti visuomenei visas galimas alternatyvas. Kad mūsų visuomenė galėtų tarti lemiamą žodį politikų sprendimams, kaip tai daroma visoje Europoje, –  teigia „Metro sąjūdžio” valdybos pirmininkas Juozas Zykus.

"Veido" archyvas

Pasak J. Zykaus, Vilniuje jau seniai pribrendo sąlygos diegti naują viešojo greitojo transporto sistemą, kuri pakeistų miestą iš esmės ir atitiktų Europos sostinių statusą. „Vilniaus miesto strategijoje taip pat numatoma, kad sostinė turi tapti moderniu Vidurio Europos didmiesčiu, pasižyminčiu jaukia ir šiuolaikiška atmosfera, patrauklumu, naujovėmis bei pažangiais pokyčiais, – pastebi „Metro sąjūdžio“ valdybos pirmininkas. – Strategijoje, be kita ko nurodoma, jog vienas svarbiausių gerovės rodiklių yra ES lygį atitinkantis saugus, ekonomiškas, greitas ir patogus viešasis transportas“. J. Zykaus teigimu, būtent metro pagal visus kriterijus Europoje yra pripažintas kaip viena patogiausių miesto transporto priemonių, todėl įdiegus Vilniuje metropoliteną, mūsų sostinė atitiktų ir Europos Komisijos parengtų „Transportas 2050” strateginių nuostatų reikalavimus ir taptų „žaliu” miestu.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Jonas Anuškevičius atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais Vilniaus plėtra intensyviausiai vyksta vakarų kryptimi, todėl net ir skeptikams netrukus teks pripažinti Vilniaus-Kauno dvimiestį (dvipolį) su per milijoną perkopusiu gyventojų skaičiumi. „Pagrindinėje šalies magistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda transporto eismas vis intensyvėja, o pasiekęs sostinę, ypač – jos centrą, užkemša visas gatves, – sako specialistas. – Vilniaus gatvių pralaidumo parametrai jau visiškai išnaudoti, todėl požeminis metro su racionaliai išdėstytomis stotelėmis, kaip matyti iš kitų Europos bei pasaulio istorinių miestų pavyzdžių, geriausiai leistų išspręsti problemą“.

"Veido" archyvas

Seimo nario Pauliaus Saudargo, kurio iniciatyva, siekiant aktyviai prisidėti prie Vilniaus miesto transporto sistemos gerinimo, 2011 m. balandį Seime suburta parlamentinė metro idėjos paramos grupė, nuomone, norėdami įveikti visus Europos transporto sektoriaus keliamus iššūkius, turime iš esmės reformuoti Lietuvos transporto sistemą. Todėl parlamentinė metro grupė, prie kurios prisijungė 60 parlamentarų iš skirtingų Seimo frakcijų, ketina ieškoti Vilniaus transporto sistemos modernizavimo alternatyvų, svarstyti metropoliteno Vilniuje galimybę bei skatinti Seime diskusijas šia tema.

Piliečių asociacija „Metro sąjūdis“ vienija apie 6000 narių: mokslininkų, visuomenės veikėjų, transporto specialistų ir sostinės gyventojų. „Metro sąjūdžio“ valdybos pirmininkas – Juozas Zykus.

Minsko metropolitene pirmadienį vakare įvykdyto teroro išpuolio aukų skaičius padidėjo iki 12, dar 149 žmonės kreipėsi į gydymo įstaigas medikų pagalbos, pranešė Baltarusijos KGB Informacijos ir viešųjų ryšių centras.

“2 val. 20 min. (ir Lietuvos laiku) duomenimis, aukų skaičius išaugo iki dvylikos žmonių, iš kurių šeši jau atpažinti”, – sakė centro atstovas.

Pasak jo, į medikus pagalbos kreipėsi 149 asmenys, iš kurių 22 šiuo metu yra sunkios būklės, 30 žmonių patyrė vidutinio sunkumo sužalojimus.

Teroro išpuolis Minsko metropoliteno stotyje “Oktiabrskaja” buvo įvykdytas pirmadienį apie 18 valandą. Pranešama, kad čia sprogo bomba, prigrūsta metalinių smogiamųjų elementų.

Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos spaudos tarnyba, remdamasi vidaus reikalų ministru Anatolijumi Kulešovu, pranešė, kad, pirminiais duomenimis, sprogimo galingumas prilygo 5-7 kg trotilo; po sprogimo liko 80 cm skersmens duobė.

Pasak spaudos tarnybos, manoma, kad sprogdinimo įtaisas “buvo po suoleliu ant platformos priešais antrąjį traukinio, važiavusio nuo Pergalės aikštės pusės Nepriklausomybės aikštės kryptimi, vagoną”.

“Sprogdinimo įtaisas buvo prigrūstas maždaug 1 centimetro skersmens metalinių rutuliukų. Sprogimo momentu toje vietoje buvo apie 300 žmonių. Tuo pat metu priešinga kryptimi judėjo kitas sąstatas, kuris buvo priverstas pravažiuoti nesustojęs”, – sakė spaudos tarnybos atstovas.

Pirmadienio sprogdinimas judriausioje Minsko metropoliteno stotyje yra rimčiausia ataka posovietinės Baltarusijos istorijoje. Tyrėjai šį sprogimą kvalifikuoja kaip teroro išpuolį.

Išpuolis surengtas Baltarusijoje augant politinei įtampai, kurią pakurstė prieštaringas A.Lukašenkos perrinkimas pernai gruodį vykusiuose prezidento rinkimuose.

Šalis šiuo metu taip pat išgyvena sunkią ekonominę krizę, dėl kurios vyriausybė įvykdė dalinę valiutos devalvaciją.

Viena iš dviejų Minsko metropoliteno linijų tebėra uždaryta dėl pirmadienį įvykusio sprogimo stotyje “Oktiabrskaja”.

Kaip praneša agentūros “Interfax” korespondentas, prie įėjimų į Maskvos linijos stotis iškabinti skelbimai, kur minskiečiams siūloma pasinaudoti antžeminiu transportu.

Metropoliteno požeminėse perėjose budi milicininkai, kurių kiekvieno rankose – metalo ieškikliai.

Įėjimą į požeminę perėją stotyje “Oktiabrskaja” apsupę saugo milicininkai, šalia įėjimo padėta galių, dega žvakės.

Siekdama užtikrinti keleivių pervežimą be pertrūkių Minsko valdžia davė nurodymą atsiųsti autobusų, kurie važinėja lygiagrečiai su laikinai neveikiančia metropoliteno linija.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pavedė skirti būtiną skaičių autobusų, kad žmonės galėtų jais važiuoti pirmosios metropoliteno linijos maršrutu.

“Kuo greičiau reikia eismą metropolitene atkurti”, – pabrėžė prezidentas.

“Aš suprantu, kad tai visų pirma susiję su tyrimo grupės darbu. Bet yra ir kitų klausimų. Todėl reikia, kad jau šiandien stovėtų pasirengusios remontininkų brigados, kurios išvalys stotį. Kai tik bus įmanoma, kai prokuroras duos leidimą – atkurkite eismą”, – sakė A.Lukašenka.

Sprogimas metropoliteno stotyje “Oktiabskaja” Minske įvyko pirmadienio vakarą. Naujausiais duomenimis, 12 žmonių žuvo, 149 sužeisti, iš jų 22 būklė sunki.

Nustatyta tapatybė devynių iš 12 žmonių, žuvusių per teroro aktą Minsko metropolitene, antradienį pranešė Baltarusijos valstybės saugumo komiteto Informacijos ir viešųjų ryšių centras (IVRC).

Kaip nurodė Minsko miesto komitetas, priimtas sprendimas balandžio 13-ąją paskelbti Minske gedulo diena.

IVRC pranešė, kad 149 žmonės kreipėsi į sveikatos apsaugos įstaigas, prašydami suteikti medicinos pagalbą, iš jų 22 žmonių būklė sunki, 30 žmonių patyrė vidutinio sunkumo sužeidimų.

Per sprogimą Minsko metropolitene, paskutiniais duomenimis, vienuolika žmonių žuvo, o dar 126 buvo hospitalizuoti, pirmadienį vakare per nepaprastąjį pasitarimą pranešė Baltarusijos sveikatos ministras Vasilijus Žarko.

“Buvo hospitalizuoti 126 nekentėjusieji, iš jų 22 būklė sunki, o 30-ties sužeidimai vidutinio sunkumo”, – pažymėjo ministras.

Premjeras Andrius Kubilius ir užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pareiškė užuojautą pirmadienį per sprogimą Baltarusijos sostinėje žuvusių žmonių artimiesiems.

“Lietuva smerkia bet kokį smurtą, juo labiau kai tai vyksta pas artimus kaimynus”, – premjero žodžius BNS perdavė jo patarėjas Virgis Valentinavičius.

“Reiškiu nuoširdžią užuojautą Baltarusijos žmonėms po šiandienos sprogimo, ypač žuvusiųjų ir sužeistųjų šeimoms”, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas A.Ažubalis.

Paskutiniais duomenimis, per sprogimą Minsko metropoliteno stotyje “Oktiabrskaja” mažiausiai vienuolika žmonių žuvo, dar apie šimtas gyventojų nukentėjo.

Pagrindine sprogimo versija laikomas teroro išpuolis.

Pareigūnai sakė pranešimą apie sprogimą gavę apie 18 valandą Minsko ir Lietuvos laiku.

Dviguba metropoliteno stotis “Oktiabrskaja-Kupalovskaja” yra vienintelis dviejų linijų mazgas, kuriame keleiviai persėda iš vieno traukinio į kitą. Čia itin didelis judėjimas, ypač tarp 18 ir 19 val., kai žmonės grįžta iš darbo.

Stotis “Kupalovskaja” yra virš stoties “Oktiabrskaja”, jas abi jungia pėsčiųjų tunelis ir eskalatoriai. “Kupalovskaja” yra netoli Baltarusijos prezidento administracijos pastato.

Per Baltarusijos Pirmąjį televizijos kanalą pranešta, kad žuvo per sprogimą Minsko metropoliteno “Oktiabrskaja” stotyje septyni žmonės, dar daugiau kaip 50 sužeista; sprogimo priežastis – sprogstamasis įtaisas. Vidaus reikalų ministerija atsisako komentuoti.

Liudininkai praneša, kad ten stovėjo du traukiniai, po sprogimo pasklido tiršti dūmai.

“Išgirdau nestiprų garsą, panašų į atkemšamą šampano butelį, paskui sprogimo banga išmušė vagono stiklus, pradėjo sklisti dūmai. Dūmų buvo labai daug, netgi išsigandome, kad uždusime. Viskas įvyko labai greitai, per kelias minutes”, – agentūros korespondentui pasakojo vienas liudininkų, tuo metu važiavęs traukiniu.

“Interfax” korespondentas pasakoja, kad nukentėję žmonės sėdi ant šaligatvių, daugelis jų ištikti šoko. Gretimose gatvėse jaučiamas degėsių kvapas.

Šalia esančių namų gyventojai neša nukentėjusiems vandenį, suteikia pagalbą. Rajonas apsuptas, dirba greitosios pagalbos ir nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojai. Nukentėjusiems teikiama pagalba, kai kurie sutvarstyti guli ant neštuvų, laukia greitosios pagalbos automobilių, šalia mėtosi kruvini tvarsčiai ir panaudoti švirkštai.

Į stotį nusileido grupė išminuotojų su specialia įranga ir apranga.

Į įvykio vietą atvykę oficialūs asmenys nieko nekomentuoja, motyvuodami, kad incidentas įvyko prieš kelias minutes, reikia pirmiausia suteikti pirmąją pagalbą žmonėms ir išsiaiškinti įvykio detales.

Eismas Nepriklausomybės prospektu užblokuotas. Gatvės dalis prie metropoliteno “Oktiabrskaja” stoties išėjimo apsupta.

Vienas liudininkų agentūrai sakė, kad nukentėjo labai daug žmonių. “Mačiau, kaip vieną jų uždengė drobule”, – pasakojo jis.

Tuo tarpu nukentėjusieji jau vežami į miesto ligonines.

Tinklalapyje ale.by rašoma, jog įvykio liudininkė Olga Rymaševskaja pasakojo, kad “stoties “Oktiabrskaja” platformoje – pusmetrinė duobė”. Kiti, išeidami iš stoties nurodė, jog lavonų yra mažiausiai septyni ir jog jie matė sprogimo nutrauktas rankas, kojas, galvas. Visi išeina lauk aprūkusiais veidais, rūbais, pamėlusiomis lūpomis. Visi jie sukrėsti.

Nustatytos tapatybės visų asmenų, susijusių su sprogimais Maskvos metropolitene praėjusių metų kovo 29 dieną, taip pat paskelbta tiesioginio vykdytojo tarptautinė paieška.

Tai, kaip informuoja britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė, pranešė Rusijos tyrimų komitetas (RTK) pirmadienį, sukakus sprogimų metropoliteno Kultūros parko ir Lubiankos stotyse 1-osioms metinėms.

“Nustatytas teroro aktų vykdytojas – 22 metų Gusenas Magomedovas, kilęs iš Dagestano. Tyrimo duomenimis, būtent jis lydėjo dvi teroristes-mirtininkes iš Kizliaro miesto į Maskvą, taip pat vadovavo jų veiksmams teroro aktų įvykdymo dieną”, – pranešė žinybos oficialusis atstovas Vladimiras Markinas interviu agentūrai “Interfax”.

Pasak jo, paskelbta G.Magomedovo paieška, kiti šeši nusikaltimo dalyviai, tarp jų sprogimų organizatorius Magomedalis Vagabovas, buvo nukauti per kovos su terorizmu operaciją pernai vasarą.

Kaip pabrėžė V.Markinas, Tyrimų komitetas toliau tiria sprogimų bylą. “Šiuo metu ją sudaro 110 tomų. Byloje nukentėjusiaisiais pripažinti 168 žmonės”, – sakė komiteto atstovas.

Tuo tarpu maskviečiai antradienį neša gėlių į Maskvos metropoliteno Kultūros parko ir Lubiankos stotis, kur pernai kovo 29 dienos rytą per piko valandą vienas po kito su 40 minučių pertrauka nugriaudėjo du sprogimai. Per juos 40 žmonių žuvo ir daugiau kaip 100 buvo sužeisti.

Tyrimo duomenimis, sprogdinimo įtaisus susprogdino mirtininkės Džanet Abdurachmanova ir Mariam Šaripova. Buvo pranešta, kad abi jos kilusios iš Dagestano.

Praėjus kelioms dienoms po sprogimo internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame žmogus, pasivadinęs Doku Umarovu, pareiškia, kad sprogimai Maskvos metropolitene įvykdyti jo įsakymu.

Barzdotas vyras maskuojamąja uniforma, panašus į ankstesnes čečėnų separatistų lyderio nuotraukas, vadinantis save “Kaukazo emyrato emyru”, teigė, kad “specialiosios operacijos prieš kafirus (netikėlius)” Maskvos metropoliteno stotyse kovo 29 dieną buvo įvykdytos keršijant už tai, ką jis pavadino “Rusijos okupantų surengtomis neturtingiausių Čečėnijos ir Ingušijos gyventojų, kurie rinko meškinius česnakus netoli Arštamio 2010 metų vasario 11 dieną, skerdynėmis”.

Žmogus vaizdo įraše įspėjo Rusijos gyventojus, kad “keršto akcijos” Rusijos teritorijoje bus tęsiamos.

Šiuo metu rengiama galimybių studija turės atsakyti, ar Vilniuje reikia metro, tačiau jei statybos būtų prasidėjusios anksčiau, joms būtų buvusi suteikta Europos Sąjungos (ES) parama, dabar pinigų greičiausiai niekas nebeduos.

Galimybė finansuoti naujų rūšių transporto diegimą numatyta tik 2007-2013 metų paramos laikotarpiu, o tikimybė, kad metropoliteno statybos galėtų prasidėti iki to laiko, labai nedidelė, pirmadienį rašo “Vilniaus diena”.

Savivaldybės įmonės “Vilniaus planas” vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis metropoliteno reikalingumu abejoja. Anot jo, ši idėja galėjo būti perspektyvi, jei būtų buvusi pradėta įgyvendinti bent prieš dešimtmetį, tačiau per tą laiką vykusi miesto plėtra kelia abejonių dėl tokios priemonės tikslingumo.

“ES naujų rūšių transporto diegimą iš dalies finansuos iki 2013 metų. Paskui galimybės gauti paramą tokiems projektams nebenumatytos”, – teigė M.Pakalnis.

Abejonių, ar pavyktų Vilniuje įrengti miesto geležinkelį, M.Pakalniui kelia ir tai, kad tokiam projektui turėtų pritarti politikai.

“Mes tik norime parengti dokumentą, kuris aiškiai nurodytų, kokių rūšių transportas Vilniui būtų tinkamiausias, tačiau neabejoju, kad bus ilga ir sunki diskusija. Yra įvairių interesų grupių, tam tikrų rūšių transporto entuziastų, todėl čia bus didelė dirva politinėms spekuliacijoms”, – svarstė architektas.

Vilniaus miesto transporto specialusis planas turėtų būti parengtas gegužę.

Įvairios viešojo transporto galimybių studijos viena po kitos buvo pradėtos rengti dar 2002 metais, kai tuometis Vilniaus meras Artūras Zuokas įsigeidė sostinėje išvysti tramvajų.

Net ir krizė Vilniaus valdžios neišgydė nuo gigantomanijos: dešimtmečius trunkančios diskusijos apie metro ar tramvajaus atsiradimą sostinėje virto išvada, kad Vilniui reikia miesto geležinkelio.

Didžiausios Lietuvos kelių infrastruktūros grupės “Tiltros Group” koncesijų departamento vadovas Vitoldas Sapožnikovas pripažįsta, kad metropoliteno projektas Vilniuje galėtų būti įdomus jo atstovaujamai įmonei, trečiadienį rašo dienraštis “Vilniaus diena”.

Kol kas jis nesiryžo prognozuoti, kiek galėtų kainuoti pirmoji miesto traukinio linija: “Manau, kad bet kokiu atveju investicijos būtų ne dešimtys ir ne šimtai milijonų, o viršytų milijardą litų”, – sakė V.Sapožnikovas.

Metro sąjūdžio valdybos nario Juozo Zykaus teigimu, praktika rodo, kad ten, kur atsiranda metro linija, nekilnojamojo turto kainos pakyla iki dviejų kartų

Dabar planuojama, kad pirmoji maždaug 7 km ilgio metropoliteno linija galėtų atsirasti nuo Pilaitės iki Baltojo ar Karaliaus Mindaugo tilto.

Pilaitė pasirinkta dėl to, kad tai labiausiai izoliuotas miesto rajonas, numatyta didelė jo plėtra, be to, planuojama tiesti kelią iki Grigiškių, kuris palengvintų susisiekimą su Kaunu. Tikimasi, kad pirmoji linija galėtų pradėti veikti jau po 5-10 metų.

Lemiamas žodis, kaip ateityje atrodys Vilniaus viešasis transportas, bus tartas anksčiausiai rudenį apsisprendžiant dėl sostinės transporto specialiojo plano.

Vicemeras Romas Adomavičiaus sako, kad tokį planą realu parengti iki rudens.

Vasario viduryje Vilniaus savivaldybė pasirašė sutartį dėl viešojo transporto planavimo studijos, kurios koncepcinė dalis turėtų būti baigta gegužę. Tuomet paaiškės, ar reikia keisti esamą transporto sistemą ar ne, jei keisti, tai kuo.