A. Ruginio nuotr.

Rugpjūčio 27 dieną, ketvirtadienį, Žemės ūkio rūmuose pagerbti geriausi šalies ūkininkai. Pirmą kartą vykusiuose rinkimuose Metų ūkininke paskelbta Biržų rajono Parovėjos kaimo ūkininkė Vaidutė Stankevičienė. Jai įteiktas savaitraščio „Veidas“ apdovanojimas – Mindaugo Aučynos skulptūra.

Justina KARINIAUSKAITĖ

Metų ūkininko apdovanojimą įteikė žemės ūkio viceministras Saulius Cironka. Biržų rajono laukuose klestinčio ūkio paveikslas sulipdytas per 17 metų. Stankevičių pieno ūkyje dirba 32 žmonės, veikia du gamybiniai kompleksai, 8 fermose auginama 800 karvių, kasdien primelžiama 10 tonų pieno, o metinė apyvarta 2012 m. sudarė 11,2 mln. Lt (su investicijomis; 2014 m. be investicijų – apie 4,5 mln. Lt.).

Metų ekologišku ūkiu pripažintas kito biržiečio Adolfo Jasinevičiaus ekologinis juodųjų serbentų ūkis. Biržų rajono Gaižiūnų kaime įkurto 130 ha ekologinio juodųjų serbentų ūkio produkcija parduodama Lietuvoje. A.Jasinevičius su Kauno technologijos universitetu vykdo eksperimentinį eterinių juodųjų serbentų pumpurų aliejaus gamybos projektą.

Apdovanojimas už aktyvią visuomeninę veiklą atiteko ūkininkui dr. Česlovui Tallat-Kelpšai. Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas, Žemės ūkio rūmų tarybos narys Č.Tallat-Kelpša yra garsaus tarpukario agronomo Jono Tallat-Kelpšos anūkas, jis yra įsteigęs vardinę stipendiją Aleksandro Stulginskio universiteto studentui.

Nugalėtojus iš trylikos kandidatų rinko komisija, kurioje buvo UAB „Veido“ periodikos leidyklos valdybos narys advokatas dr. Algimantas Šindeikis, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas prof. Zenonas Dabkevičius, Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius prof. Antanas Maziliauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos kancleris prof. Henrikas Žilinskas, Kauno kolegijos Technologijų ir kraštotvarkos fakulteto dekanas Giedrius Pilkis, Kauno kolegijos direktorius dr. Mindaugas Misiūnas.

Metų ūkininko apdovanojimai skirti įvertinti asmenybėms, matuojant ne tik ekstensyvią ar intensyvią  ūkio plėtrą, ar atstovaujamą šaką. Todėl komisija savo balsus skyrė vadovaudamasi tokiais kriterijais, kaip dalyvavimas bendruomeninėje veikloje, darbo vietų kūrimas, eksporto rodikliai, inovacijos, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir gamybos pažanga.

Į apdovanojimų ceremoniją susirinkusius šalies ūkininkus, žemės ūkio verslo lyderius ir kitus svečius sveikino S.Cironka, A.Stančikas, Metų ūkininką rinkusios komisijos atstovas A.Maziliauskas. Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą perskaitė jos patarėja Edita Kriščiūnienė.

Šiltą renginio atmosferą kūrė a capella (be instrumento pritarimo) dainuojanti grupė „Quorum“, renginiui pasirinkusi lietuvišką repertuarą.

Tiesiogine LRT televizijos transliacija iš sostinės „Litexpo“ rūmų šeštadienio vakarą baigėsi Lietuvos žurnalistų autoklubo jau aštuonioliktus metus paeiliui surengtas tradicinis konkursas „Metų automobilis 2015“.

Pelnęs 48 balus šiemet triumfavo iki kito konkurso karaliaus karūną paveržęs japoniškas „Nissan Qashqai” automobilis.  Tai trečioji Japonijos automobilių gamintojų ir pirmoji „Nissan” pergalė lietuviškuose geriausiojo rinkimuose. (2003 metais pagrindinę nominaciją pelnė „Mazda 6”, o 2010-aisais – „Subaru Legacy”).

Aidint susirinkusiųjų plojimams Lietuvos žurnalistų autoklubo prezidentas ir šio projekto koordinatorius Valdas Valiukevičius metų karaliaus karūną įteikė automobilį importuojančios

bendrovės „Nissan Nordic Europe“ komunikacijos Baltijos šalyse vadovui Mindaugui Plukiui, kuris džiaugėsi aukštu šio Japonijos automobilių gamintojo triūso įvertinimu.

2007 m. Europoje debiutavęs „Nissan Qashqai“ iškart susilaukė didelio populiarumo. Nors gamintojai iš pradžių kasmet planavo parduoti maždaug po 100 tūkstančių automobilių, tačiau per septynerius metus jų nupirkta (įskaitant ir 7 vietų „Qashqai+2“) daugiau nei 2 mln. Todėl pirkėjai, užsisakę šio modelio keturratį, buvo priversti palaukti eilėje.

Šiemet rinkoje pasirodęs antros kartos „Nissan Qashqai“ ištaisė pirmtako trūkumus – blankoką išvaizdą, asketišką automobilio saloną, prastą garso izoliaciją ir barškančią važiuoklę. Iš tiesų, antrosios kartos „Qashqai“ nuo surinkimo konvejerio nuriedėjo  patobulėjęs visais atžvilgiais. Už ankstesnį modelį jis beveik 5 cm ilgesnis, 1,5 cm platesnis ir 2 cm žemesnis. Jo siluetas atrodo kur kas dinamiškiau, nei pirmtako. Nors ir padidėjęs, naujasis „Qashqai“ 40 kg lengvesnis už senąjį, turi 20 litrų talpesnę bagažinę ir gerokai erdvesnį bei kokybiškesnį saloną.

„Metų automobilio 2015“ konkursui įgaliotieji atstovai pristatė dyzelinę 1.6 litro 130 AG nugalėtojo versiją su geriausia įranga. Tokios komplektacijos „Nissan Qashqai“ kainuoja 101 300 lt., o pradinė šio modelio kaina Lietuvos rinkoje – nuo 59 900 Lt.

Nuo nugalėtojo atsilikęs vos dviem balais, antrąją vietą „Metų automobilio 2015“ konkurse pelnė puikiai atrodantis, galingas, prabangus ir daugelio geidžiamas „Porsche Macan“.

„Iš virtuvės tiesiai į balių“ – maždaug taip galima būtų perfrazuoti žinomą posakį, šiuo atveju labai tinkantį „Macan“. Mat garsioji „Porsche“ markė, drauge su „Cadillac“, – šių konkursų debiutantės. Ir iškart – tokia sėkmė.

„Porsche Macan“ pristačiusio oficialaus gamintojo atstovo Lietuvoje – UAB „Prime Auto“ vadovas Jonas Jokštys džiaugėsi ir debiutanto sėkme, ir puikiai dirbančio kolektyvo, per trumpą laikotarpį pasiekusio išties įspūdingų rezultatų, veikla.

Rimtas „Porsche“ atstovų ambicijas šalies rinkoje liudija ir kitąmet jų planuojamos atšvęsti įkurtuvės naujajame salone šalies sostinėje.

Trečioje vietoje šįsyk liko vokiškas „Ford Mondeo“, prieš savaitę analogiškuose rinkimuose triumfavęs kaimyninėje Latvijoje. Jį komisijos nariai įvertino 41 balu.

Beje, „Ford“ viena markių, kurią lietuviškuose geriausiojo rinkimuose dažniausiai lydėdavo sėkmė. Priminsime, jog iki šiol daugiausia, po keturis kartus metų automobilio konkursuose nugalėtojais yra tapę įvairių modelių „Ford“ ir „Škoda“ automobiliai.

Ketvirtoje vietoje šįkart liko „Volkswagen Passat“ (36 balai), penktoje – C klasės „Mercedes-Benz“ (34 balai), šeštoje – dar vienas vokiškas BMW 2 automobilis, o septintoji vieta iš finalininkų septyniukės atiteko „Škoda Fabia“ (21 balas).

Šiemet konkurse dalyvavo 30 automobilių, kuriuos po padidinamuoju stiklu laikė ne tik žiuri nariai, bet ir automobilistai bei jiems prijaučiantys. Konkurso informacinio partnerio – DELFI naujienų portalo surengtuose „Tautos automobilio 2015“ rinkimuose didžiausio portalo lankytojų palaikymo susilaukė „Subaru WRX STI GT“, kuriam savo simpatijas skyrė net  26,9% procento rinkimuose dalyvavusių žmonių.

Itin atkaklioje kovoje, kaip ir dera tikram sportiniam bolidui, tik finišo tiesiojoje „Subaru WRX STI GT“ išplėšė pergalę prieš „Audi A6“, kuris pelnė 23,5% procento balsų.

Lietuvos autoverslininkų asociacijos prizą naujajam tautos automobiliui įteikė olimpinis čempionas Virginijus Alekna.

Trečiąją DELFI skaitytojų simpatijų vietą užėmė dar vienas vokiškas – „Volkswagen Passat“ automobilis.

Burtų keliu bus išaiškinti trys DELFI skaitytojai, pademonstravę geriausią intuiciją ir balsavimo metu įspėję nominacijos „Tautos automobilis 2015“ nugalėtoją, kurie bus apdovanoti specialiu prizu – renginio rėmėjo „Continental“ padangų komplektais.

Žydrūnas Savickas arba padidinto praeinamumo žmogus, kaip jį titulavo finalinio vakaro vedėjas Arūnas Valinskas, paskelbė dar vienos prestižinės „Metų visureigio 2015“ nominacijos laureatą. Juo tapo „Porsche Macan“.

Radistas Rolandas Mackevičius kartu su žmona Ieva įteikė DNB banko prizą, kurį vienas renginio rėmėjų skyrė jų pačių išrinktam ir „Metų šeimos automobiliu“ tituluotam „Nissan Qashqai“.

Šeštadienio vakarą šią markę atstovavęs M. Plukys vos spėjo kopti į sceną – „Nissan Qashqai“ tituluočiausias šalies automobilių sportininkas, Seimo narys Stasys Brundza išrinko saugiausiuoju konkurso automobiliu.

Sportiškiausią – „Subaru WRX STI GT“ automobilį įvardijusi dainininkė Nijolė Pareigytė nominantui skirtą prizą įteikė garsiam automobilių ralio meistrui Arūnui Strumskiui, dabar atstovaujančiam šią markę.

Tradiciniu prizu už dizainą, kurį šiemet įsteigė LITEXPO rūmai, garsus architektas ir dainininkas Algirdas Kaušpėdas apdovanojo išties įspūdingai atrodantį „Jaguar F Type Coupe“ pristačiusios UAB „Inchcape Motors“ generalinį direktorių Donatą Stanionį, o „Verslo klasės“ automobiliu renginio informaciniai partneriai DELFI nominavo šiemetiniame konkurse debiutavusios markės „Cadillac CTS“ modelį, kuriam skirtą prizą DELFI rinkodaros vadovė Kristina Valaitytė įteikė UAB „Kia Auto“ vadovui Gintarui Kaukėnui. Jo vadovaujama įmonė pasirašė sutartį su bendrove „IFS Europe BV“ ir tapo pirmuoju ir vieninteliu šių išskirtinių automobilių atstovu Lietuvoje.

Šeštadienį buvo įteikta ir vienuoliktoji iš eilės „Moterų aistros automobilio“ nominacija, kurią nuo pat pradžių steigia populiarus žurnalas „Laima“. Šįkart moterų aistros automobiliu nominuotas BMW X6, o tai liudijančią dovaną automobilį pristačiusios bendrovės „Krasta Auto Vilnius“ vadovei Dergilei Černiauskienei įteikė Asta Valentaitė.

Lietuvos žurnalistų autoklubo prizas – tradicinis „Metų vairas 2014“, skirtas labiausiai Lietuvos vardą užsienio trasose garsinusiam šalies automobilių sportininkui, įteiktas Robertui Kupčikui. Geriausią automobilių sportininką apdovanojo olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė.

Šiemet Robertas triumfavo populiarioje europinėje „Volkswagen Castrol Cup“ serijoje ir tapo Lenkijos žiedinių lenktynių čempionu.

Tai jau antrasis „Metų vairas“ lenktynininko sportinių trofėjų kolekcijoje. Pirmąjį jis buvo pelnęs lygiai prieš 10 metų.

LRT žiūrovams ir finalinio vakaro svečiams gerą nuotaiką dovanojo ne tik renginio vedėjas  A. Valinskas, bet ir pripažintos Lietuvos scenos žvaigždžės – Rytis Cicinas su šokių grupe „Rokada“, Kristina Zmailaitė ir Edmundas Seilius, Urtė Šilagalytė, Kauno „Žalgirio“ choras, „69 danguje“ merginos, lindyhop šokėjai ir kitos.

Konkursą „Metų automobilis 2015“ vainikavęs finalinis vakaras turėtų rasti savo eilutę ir Gineso rekordų knygoje. Mat jo metu telšiškis Antanas Kontrimas, daugelio lietuvių tituluojamas tiesiog Barzda, ja 5 metrus pavilko „Metų visureigiu 2015“ išrinktą „Porsche Macan“, sveriantį 1925 kilogramus.

Dar vienas šalies stipruolis – Vidas Blekaitis – nustebino žiūrovus net dviem pasiekimais.

Konkurso „Metų automobilis 2015“ garbės pakyla:

Metų automobilis 2015               - „Nissan Qashqai”

Tautos automobilis 2015            – „Subaru WRX STI“,

Metų visureigis 2015                   - „Porsche Macan“

Saugiausias automobilis             - „Nissan Qashqai”

Verslo klasės automobilis           - „Cadilac CTS”

Šeimos automobilis                     - „Nissan Qashqai”

Moterų aistros automobilis        – BMW X6

Prizas už dizainą                         - „Jaguar F-Type  Coupe“

Sportiškiausias automobilis       – „Subaru WRX STI GT“

Metų vairas 2014                         – Robertas Kupčikas

„Vadovaudamas su kitais elgiuosi taip, kaip norėčiau, kad kiti elgtųsi su manimi. Ir šitai tikrai veikia“, – sakė Petras Masiulis, bendrovės „Tele2“ generalinis direktorius, kurį solidi mokslo ir verslo atstovų komisija išrinko geriausiu 2013 metų vadovu.

Jam, kaip ir ankstesniems savaitraščio „Veidas“ paskelbtiems trylikai Metų vadovų, buvo įteiktas diplomas bei skulptūra „Žmogus tiltas“.
Geriausio metų vadovo renginį globojanti šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, sveikindama laureatą, šmaikštavo, kad žvelgdama į salę nežino, į katrą pusę žiūrėti, nes vienoje sėdi vienas Masiulis, kitoje – kitas. Ir abu – kaip vienas (P.Masiulis turi brolį dvynį Roką, kuris yra AB „Klaipėdos nafta“ vadovas; beje, R.Masiulis viename ankstesnių konkursų liko antras). Prezidentės žodžiais, abiejų brolių kuriama kokybė yra labai svarbi ir vertinga visai mūsų valstybei.
„Lietuvos sėkmės istoriją kuria aktyvūs, atsakingi ir atkakliai tikslo siekiantys žmonės. Šiandien mes pagerbiame vadovus, kurių įžvalga, gebėjimas dirbti greitai ir kokybiškai padeda kelti įmonės vertę ir kurti šalies gerovę, – sakė šalies vadovė. – Geras vadovas kuria ilgalaikę sėkmę. Toks lyderis daugeliui neįmanomą idėją paverčia konkurencinga preke ir geba pasiūlyti sąžiningą kainą. Taip kartu su juo laimi ir vartotojai.“
„Veido“ leidėjas dr. Algimantas Šindeikis priminė, kad Lietuvoje esama labai daug puikių vadovų, kurių įmonių rezultatai kyla, kurie sumoka daug mokesčių valstybei, tačiau dauguma jų, deja, nėra tiltai tarp verslo ir visuomenės. „Tie žmonės, kuriuos „Veidas“ išrenka geriausiais metų vadovais, yra daugiau nei tik geri verslininkai. Jie yra dar ir tikri valstybės patriotai, kuriems svarbu, kad žmonės neišsivaikščiotų iš Lietuvos. Toks yra ir šių metų laureatas“, – pabrėžė A.Šindeikis.
Pirmasis Metų vadovo rinkimų laureatas ir šiųmetės komisijos pirmininkas prof. Vladas Algirdas Bumelis pasidžiaugė: „P.Masiulis mums visiems padėjo tapti turtingesniems, nes jo įmonės pastangomis mums sumažėjo pokalbių kainos. Tai puikus pavyzdys, kai kapitalizmas leidžia laimėti ne tik įmonei, bet ir visiems žmonėms.“
„Veido“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas pastebėjo, kad Lietuvoje iš skirtingų lūpų dažnai girdime žodį „neįmanoma“. Jį dažnai taria ir vadovai, lyderiai. „Jie aiškina, jog neįmanoma vadovauti taip, kad visi būtų patenkinti. Jei būsi gerai vertinamas akcininkų, tada dantį grieš darbuotojai, jei įtiksi klientams, tada kabinėsis mokesčių inspektoriai, jei pasieksi maksimalų efektyvumą, tai atmosfera darbovietėje ir kolektyve bus užnuodyta. Taip nemažai vadovų tampa šių laikų vergvaldžiais, ir tai liūdina. Nors jie bando pateisinti save, bent yra neteisūs, – dėstė G.Sarafinas. – Sunku patikėti, bet yra vadovų, kurie sugeba pasiekti, kad visi būtų patenkinti. Ir šiais laikais, ir Lietuvoje. Toks yra mūsų išrinktasis geriausias metų vadovas P.Masiulis bei antroje vietoje likusi „Mars Lietuva“ vadovė Aušra Žemaitienė. Jų įmonių pelnas auga, klientų daugėja, efektyvumas didžiulis, taigi akcininkai patenkinti, bet patenkinti ir darbuotojai, taip pat ir klientai, ir net konkurentų klientai.“
Pats P.Masiulis sakydamas savo kalbą neslėpė susijaudinimo bei džiaugsmo ir kalbėjo taip paprastai, šiltai bei nuoširdžiai, kad kone kiekvieną sakinį apie pusantro šimto kviestinių svečių palydėdavo plojimais ar šypsenomis. O po renginio daugelis susirinkusiųjų sakė, jog šią kalbą reikėtų išspausdinti visą, kad kiti vadovai pamatytų, koks turėtų būti tikras lyderis.
Taigi, pateikiame P.Masiulio kalbos santrauką: „Kai sužinojau, kad mane išrinko, taip apsidžiaugiau. Ir visai ne dėl garbės, tikrai. Tiesiog kartais būna momentų, kai tau reikia tokio patvirtinimo. Man tai yra aiškus ženklas, kad kai žmogus dirba su meile, kai jis žino, ko nori, svajoja, kai jo širdis veržiasi paskui tikslą, tai Dievas jį laimina. Ir ne tik laimina, o ir tris keturis kartus padidina tai, ko tu siekei.

Pirmadienio vakarą sostinės „Litexpo“ rūmuose stebint kviestinei publikai baigėsi tradicinis, Lietuvos žurnalistų autoklubo jau septynioliktus metus paeiliui surengtas konkursas „Metų automobilis 2014“.

Susumavus vertinimo komisijos narių balsus, atiduotus už kiekvieną į finalinį septynetuką petekusį automobilį, paaiškėjo pagrindinės nominacijos laimėtojas. Susilaukęs 54 balų įvertinimo šįkart triumfavo čekiškas „Škoda Octavia“.

Aidint susirinkusiųjų plojimams Lietuvos žurnalistų autoklubo prezidentas Valdas Valiukevičius metų karaliaus karūną įteikė automobilį importuojančios BĮ UAB ARX vadovui Česlovui Antonovičiui, kuris pasidžiaugė aukštu Čekijos automobilių gamintojų triūso įvertinimu.

„Škoda Octavia“ – jau ketvirtasis šio gamintojo automobilis, kurį lydi sėkmė lietuviškuose geriausiojo rinkimuose. 2000 metais varžytuves laimėjo „Fabia“, 2005 m. tokia pat sėkmė lydėjo ir šiemetinio laureato pirmtakę „Octavia“, o 2009 m. geriausiojo karūna pasipuošė čekų flagmanas „Superb“.

Keturis kartus metų automobilio rinkimus Lietuvoje yra laimėję ir „Ford“ modeliai, tad dabar įsigalėjo dvivaldystė.

„Šių metų pavasarį debiutavusi naujosios kartos „Škoda Octavia“ siūlo vidutinės klasės privalumus už kompaktiško automobilio kainą. Lyginant su praeitos kartos modeliu, šiemetinio konkurso laimėtojas pastebimai padidėjo ir žavi savo funkcionalumu, moderniais ir taupiais varikliais, novatoriškomis saugumo ir komforto sistemomis bei daugybe „Simply Clever“ sprendimų. Be to, naujasis automobilis tapo 102 kg lengvesnis nei jo pirmtakas“, – nuaidėjus renginio finaliniam akordui džiaugdamasis pripažinimu kalbėjo bendrovės rinkodaros ir komunikacijos vadovas Linas Barščevičius.

Jis akcentavo, jog „Škoda Octavia“ – vienas populiariausių automobilių ne tik gimtojoje Čekijoje, bet ir Lietuvoje. Ankstesnių laidų „Octavia“ visuomet būdavo tarp 5 geriausiai parduodamų modelių. Naujoji „Octavia“ irgi jau įsitvirtino Lietuvos naujų automobilių rinkoje –nuo kovo mėnesio į šalies kelius jau išriedėjo daugiau nei 470 naujos kartos šių automobilių.

Sveikindami bendrovės, pristačiusios konkurso laimėtoją vadovus, daugelis susirinkusiųjų naujajam karaliui linkėjo nemažesnės sėkmės, nei ji lydėjo pernykščio konkursą nugalėtoją, septintosios kartos „Volkswagen Golf“, kuris pirmadienį ir perdavė karūną „Škoda Octaviai“.

Beje, prieš dvi dienas „Škoda Octavia“ nominuota ir Latvijos „Metų automobiliu 2014“.

Nuo nugalėtojo atsilikęs tik 8 balais antrąją vietą užėmė „Nissan Note“ – pirmasis net iš keturių japoniškų automobilių, patekusių į finalinį septynetuką. Tai nebuvo netikėtumas. Veikiau – priešingai, nes buvo manančių, jog šis automobilis vertas ir pirmosios vietos.

„Tai pirmasis automobilis Europoje, turintis „Nissan saugos skydo“ technologiją, apjungiančią tris pažangias sistemas, kurios veikia kaip išmanusis vairuotojo pagalbininkas, padedantis įvairiose situacijose priimti geriausius sprendimus. Sistemą sudaro išvažiavimo iš eismo juostos, „aklos matymo“ zonos įspėjančiosios ir judančių objektų aptikimo sistemos“, – pristatydamas antrosios vietos laimėtoją sakė „Nissan Nordic Europe“ komunikacijos vadovas Baltijos šalims Mindaugas Plukys.

„Nissan Note“ interjere panaudotos aukštos kokybės medžiagos, be to, jame realizuotos tokios inovacijos, kaip bagažo organizavimo pertvara, leidžianti padalinti arba paskirstyti bagažo erdvę pagal individualius poreikius. Tokios savybės, kaip galimybė atidaryti galines duris beveik 90 laipsnių kampu ir galinė sėdynė, kurią galima pastumti iki 15 cm pirmyn arba atgal, išskiria „Note“ iš kitų, mažiau praktiškų šio segmento automobilių.

Trečioje vietoje šįsyk liko prancūziškas „Peugeot 308“, kuriam komisijos nariai skyrė 37 balus ir kurio pirmtakas – „Peugeot 307“ – laimėjo analogišką konkursą 2002 metais.

Ketvirtoje vietoje liko „Lexus IS 300“ (30 balų), penktoje – „Toyota Corolla“ (29 balai) ir šeštąją-septintąją vietas pasidalijo „Seat Leon“ ir „Mazda3“, surinkę po 27 balus.

Šiemet konkurse dalyvavo 35 automobiliai, kuriuos pastebėjo bei įvertino ne tik žiuri nariai, bet ir automobilistai bei jiems prijaučiantys. Konkurso informacinio partnerio – DELFI naujienų portalo surengtuose „Tautos automobilio 2014“ rinkimuose didžiausio portalo skaitytojų palaikymo susilaukė BMW 420.

Trys DELFI skaitytojai, pademonstravę geriausią intuiciją ir balsavimo metu įspėję nominacijos „Tautos automobilis 2014“ nugalėtoją, bus apdovanoti specialiu prizu – renginio rėmėjo „Continental“ padangų komplektais.

Skambiausiu akordu – nauju Guinnesso rekordu bandymų stovyklą Druskininkuose užbaigęs galiūnas Žydrūnas Savickas paskelbė dar vienos prestižinės „Metų visureigio 2014“ nominacijos laureatą. Juo tapo BMW X5.

Sportiškiausią – „Kia pro_cee‘d“ automobilį įvardijęs vienas geriausių Lietuvos futbolininkų Deividas Šemberas jam skirtą prizą įteikė UAB „Kia auto“ vadovui Gintarui Kaukėnui, o sportiškiausia Lauros Asadauskaitės ir Andrejaus Zadneprovskio šeima paskelbė nominacijos „Šeimos metų automobilis“ laureatą, kurį pirmą kartą rinko DNB lizingas klientai ir kuriuo pripažinats „Toyota Auris“.

Net du kartus į sceną atsiimti prizų kopė UAB „Inchcape Motors“ pardavimų vadovė Dergilė Černiauskienė. Bendrovės siūlomą aristokratiškąjį britų visureigį „Range Rover Sport“ tituluočiausias Lietuvos automobilių sportininkas, dabar verslininkas Stasys Brundza pripažino saugiausiu, o DELFI portalas jį nominavo ir „Verslo klasės automobiliu“.

Lapkričio 4-ąją startavo konkursas „Metų automobilis 2014“. Į pagrindinę ir kitas nominacijas šiemet taikosi 35 naujausi automobiliai arba penkiais daugiau, nei analogiškame Europos konkurse.

35 automobiliai – tai lygiai 2,5 karto daugiau, nei prieš šešiolika metų jų varžėsi Lietuvos žurnalistų autoklubo 1997 m. surengtame pirmajame konkurse, prie kurio starto linijos buvo išrikiuota 14 automobilių.

Įskaitant ir šiemetinį, ką tik prasidėjusį, Lietuvoje kasmet rengiamų „Metų automobilio“ konkursų geriausiųjų paieškas jau bus praėję 443 naujausi automobiliai.

Kiekvienas vertinimo komisijos narys, bandydamas  konkursui pateiktą automobilį, su juo nuvažiuoja bent po 100-200 kilometrų. Todėl nesunku suskaičiuoti, kad per 16 metų kiekvienam vertinimo komisijos nariui vien bandomais automobiliais teko sukarti vidutiniškai po 70 tūkstančių kilometrų. Jei šį skaičių padauginsime iš dešimties (tiek žmonių sudaro vertinimo komisiją), paaiškės, kad konkurse bandomaisiais automobiliais nuvažiuotų kilometrų bendras skaičius jau perkopė 700 tūkstančių.

Iš visų iki šiemetinio konkurso šiam tradiciniam renginiui pateiktų 408 automobilių į finalinius penketukus (vėliau – septynetukus) buvo atrinkti 92, pretendavę į pagrindinę – „Metų automobilio“ nominaciją. Iš jų geidžiamiausiąjį titulą pavyko laimėti tik 16. Taigi, kasmet – vis naujas karalius.

Daugiausia – 4 kartus – tokio įvertinimo Lietuvoje susilaukė „Ford“ gamintojo įvairių modelių automobiliai. Nedaug nuo jų atsilieka po 3 kartus geidžiamiausiąjį titulą paveržę vokiški „Volkswagen“ ir čekiški „Škoda“. Po vieną kartą Lietuvoje „Metų automobiliais“ nominuoti japoniški „Mazda“ ir „Subaru“, prancūziškas „Peugeot“, vokiškas „Mercedes“ ir korėjietiški „Huyndai“ bei „Kia“.

„35 automobiliai net šiek tiek viršija lūkesčius, nes rudenį Frankfurto automobilių salone suskaičiavau vos keliolika naujų modelių, kurie realiai bus parduodami mūsų rinkoje,“ – sakė šio projekto vadovas Valdas Valiukevičius. – Tai pasaulinės krizės padariniai ir galbūt juos mes pajusime rengdami kitų metų konkursą.”

Automobiliai, tenkinantys įvairius poreikius bei skonius
„Metų automobilio 2014“ konkurse dalyvauja: Audi A3, „BMW420d Coupe“, „BMW X5 xDrive 30d“, „Citroen C4“, „Fiat Panda“, „Ford Fiesta“, „Ford Kuga“, „Honda CRV“, „Hyundai ix35 FL“, Hyundai Santa Fe“, „Jeep Grand Cherokee“, „Kia Carens“, „Kia pro_ceed“, „Kia Sorento“, Lexus IS 300h Luxury“, „Mazda 3“, Mazda 6“, „Mercedes-Benz E350 BlueTEC 4MATIC“, „Nissan Juke Nismo“, „Nissan Micra“, Nissan Note“, „Opel Insignia Country Tourer“, „Peugeot 308“, „Peugeot 2008“, „Range Rover Sport“, „Seat Leon FR“, Subaru Forester XT“, „Suzuki SX4 S-Cross“, Suzuki Swift“, „Škoda Octavia“, „Toyota Auris“, „Toyota Corolla“, „Toyota RAV4“, „Volkswagen Golf Variant“ ir „Volkswagen Jetta Hybrid“.

Iš šio sąrašo matyti, jog konkursui pristatyti beveik visų gamintojų modeliai, parduodami ir aptarnaujami Lietuvoje. Nuo pačių paprasčiausių ir pigiausių iki didžiule galia trykštančių monstrų su naujausiomis, moderniausiomis technologijomis, kainuojančių 200–300 tūkst. litų.

Po tris modelius konkursui pateikė KIA, „Nissan“ ir „Toyota“, po du delegavo BMW, „Ford“, „Hyundai”, „Suzuki” ir „Volkswagen” atstovai.

„Tautos automobilį 2014“ rinks DELFI skaitytojai

Antroji pagal svarbą renginio nominacija – „Tautos automobilis“, kuri įsteigta nuo antrojo konkurso, surengto 1998 metais ir kurios laureatą tradiciškai renka visos Lietuvos gyventojai.
Iki šiol tautos automobilio titulą yra laimėję 15 pretendentų, o pernai jis atiteko „Audi A6 Allroad Quattro“.

Šiemet pirmą kartą konkursų istorijoje informaciniu partneriu tapo pagrindinis šalies naujienų portalas DELFI. Specialioje rubrikoje „Metų automobilis 2014“, kurią galima rasti adresu www.delfi.lt/metu-automobilis, skaitytojai galės pirmieji sužinoti rinkimų naujienas, susipažinti su visais konkurse dalyvaujančiais automobiliais, žiūrėti jų fotogalerijas ir video pristatymus.

DELFI skaitytojams patikėta ir itin atsakinga užduotis – iš 35 konkurso dalyvių išrinkti vieną, kuris bus pripažintas „Tautos automobiliu 2014“. Šių metų balsavimo naujiena ta, kad kiekvienas rinkimų dalyvis savo balsą galės atiduoti sau patogiu būdu – prisijungiant per DELFI, „Facebook“, „Twitter“, „Google“ arba „Yahoo“ paskyras.

Trys DELFI skaitytojai, turintys geriausią intuiciją ir balsavimo metu įspėję nominacijos „Tautos automobilis 2014“ nugalėtoją, bus apdovanoti specialiu prizu – „Continental“ padangų komplektu.

Bandymai – Druskininkų apylinkėse

Jei tauta savo automobilį renka neretai jį temačiusi nuotraukose ar televizijos reportažuose, tai pagrindinės nominacijos herojus paaiškėja tik po nuodugnių vertinimo komisijos bandymų bei kruopščios analizės.

Šiemet konkursui pristatytus automobilius testuos vertinimo komisija, kurios sudėtyje :
automobilių žurnalistas, žurnalo „Keturi ratai” atstovas Linas Butkus, BTV „Autopilotas“ ir Žinių radijo „Piko minutės” laidų vedėjas Ramūnas Fetingis, žurnalo „TopGear” vyriausiasis redaktorius Renaldas Gabartas, dienraščio „Lietuvos rytas“ atstovas Mindaugas Grinius, LNK laidos „Ne vienas kelyje“ žurnalistas ir vedėjas Dainius Leonavičius, naujienų portalo DELFI Auto rubrikos redaktorius Tadas Markevičius, žurnalo „AutoBild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius, naujienų portalo lrytas.lt žurnalistė Ilona Staškutė Steponėnė, žurnalo „Keturi ratai“ vyriausiasis redaktorius Valdas Valiukevičius ir LRT laidos „Keliai.Mašinos.Žmonės“ vedėjas Valdas Juozas Vilūnas.

Kuris automobilis iš 35 konkurso dalyvių labiausiai vertas būti finaliniame septynetuke, paaiškės jau po bandymų stovyklos, kurios baze tradiciškai tampa „Reginos” viešbutis Druskininkuose. Šiemet visi konkurse dalyvaujantys automobiliai bus bandomi vertinimo komisijai gerai žinomais Druskininkų ir jų apylinkių keliais lapkričio 27-gruodžio 1 dienomis.

Vienodos padangos, vienodi degalai

Išbandyti bei tiksliau įvertinti labai įvairius ir kartu labai skirtingus automobilius, pajusti ne tik jų privalumus, bet ir skirtumus, padeda bandymuose į kuro bakus pilami vienodi degalai ir vienodos, saugiausios žieminės padangos.

Jau daugelį metų padangomis aprūpina „Continental“ – vienas iš keturių pasaulio padangų gamybos lyderių ir vienas iš trijų didžiausių įvairių komponentų ir agregatų automobilių gamintojams tiekėjų.

„Mūsų produkcija bei įdiegtos naujovės – neatsiejamos nuo pačių novatoriškiausių automobilių, todėl „Metu automobilio“ konkursų rėmimą mes suprantame kaip ilgamečių koncerno tradicijų testinumą bei savotišką lyderystės pripažinimą, – sakė „Continental“ koncerno eksporto ir marketingo vadovas Baltijos šalims ir Ukrainai Arūnas Kiaušas. – Konkurse dalyvaujančius automobilius „apausime“ tik aukščiausios kokybės padangomis, todėl esame tikri, jog jos leis pilnai atskleisti visas automobilių savybes.“

Automobiliai į bandymų poligonus išriedės su naujausiu koncerno bestseleriu, žieminių padangų testų lyderiu – TS850 padangomis. Kai kurie konkurso dalyviai bus bandomi ir su tobuliausios cheminės sudėties minkšto mišinio protektoriaus „ContiVikingContact5“ bei išplėstų charakteristikų asimetrinio protektoriaus padangomis TS830P.

Jei „Metų automobilio“ konkursų pradžioje stebino 16 colių padangų dydžiai, tai šiemet „apauti“ kai kuriuos konkurso dalyvius prireikė net 21 colio padangų, o R17 bei R18 matmenų sąrašas sudarė beveik pusę konkursui pateiktų „Continental“ padangų!
„Bendra mūsų ir automobilių atstovybių investicija padangoms pasiekė apvalią sumą, kurios pilnai pakaktų norint įsigyti naują ekonominės klasės automobilį“, – pastebėjo A. Kiaušas.

Rėmėjų dovanos skatina pirkti naujus

Ekspertų nuomone konkurso dalyviai turėtų būti labai patrauklūs naujų automobilių pirkėjams, nes renginio partneriai – DNB bankas bei draudimo bendrovė ERGO, siekdami kiekvienam sudaryti palankiausias galimybes įsigyti gerą automobilį, paruošė specialias lizingo bei draudimo sąlygas, kurios jau įsigaliojo nuo spalio 24 d. ir galios iki metų pabaigos.

„Įsigiję bet kurį iš konkursui pateiktų automobilių ir gyventojai, ir įmonių darbuotojai džiaugsis ne vienerius metus, – spaudos konferencijoje tvirtino DNB banko valdybos narys ir prezidento pavaduotojas Šarūnas Nedzinskas. – Tai paskatino priimti sprendimą nelaukiant kol bus aiškus nugalėtojas ir iki š.m. pabaigos visiems konkurse dalyvaujantiems automobiliams taikyti žymiai palankesnes lizingo sąlygas – 3 kartus mažesnį sutarties administravimo mokestį, 10–15 proc. siekiančią pradinę įmoką bei ilgą 7 metų lizingo terminą“.

Pasak Š.Nedzinsko, DNB banke preliminarų atsakymą dėl lizingo bet kuris klientas gauna per 3 valandas.

Jis atkreipė dėmesį, kad  naujas automobilis galėtų būti puikiausia kalėdinė dovana visai šeimai. Mat DNB banko klientai finansinių konsultacijų metu dažnai kaip savo pagrindinį prioritetą, kuriam taupo, nurodo naują automobilį.

„Todėl ateinančius metus DNB skelbia šeimos automobilio metais. Banko FB profilyje lapkričio viduryje pakviesime išreikšti savo nuomonę ir kartu išrinkti „Metų šeimos automobilį“, kurį paskelbsime finalinio renginio metu“, – sakė DNB banko valdybos narys ir prezidento pavaduotojas Š. Nedzinskas.

Ne tik domėtis naujausiais automobiliais, bet ir pasirūpinti savo bei kitų eismo dalyvių saugumu skatina ir nuolatinis „Metų automobilio“ konkursų rėmėjas – ERGO.

„Su nelaimėmis keliuose dar susiduriame beveik kasdien, todėl tokie renginiai – puiki proga priminti visiems eismo dalyviams saugumo svarbą“, – sako Europos bendrovės ERGO Insurance Lietuvoje generalinis direktorius Saulius Jokubaitis.

S. Jokubaičio įsitikinimu, atsakingas vairuotojo elgesys ir tinkama automobilio priežiūra gali išgelbėti nuo didelių nelaimių bei nuostolių, o patikimas draudimas užtikrina greitą ir efektyvią pagalbą, jei nelaimės visgi nepavyko išvengti.

Pasak S. Jokubaičio, konkursui pristatytus automobilius įsigyjantys vairuotojai sulauks specialių ERGO transporto priemonių kasko draudimo sąlygų, o su šiuo draudimu vairuotojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas drausmingiems ir vairavimo patirtį turintiems vairuotojams iki šių metų pabaigos kainuos tik 150 litų. Be to, konkurse pristatomų automobilių savininkams visoje Europoje pagalba kelyje bus teikiama už tokios paslaugos kainą Lietuvoje.

Konkurse dalyvaujantys automobiliai varžosi ne tik dėl paminėtų pagrindinių renginio nominacijų ar rėmėjų prizų, bet ir dėl kitų per eilę metų tapusių labiai svarbiais apdovanojimų – „Verslo klasės automobilio“, „Saugiausio automobilio“, „Gražiausio dizaino automobilio“, „Moterų aistros automobilio“, „Sportiškiausio automobilio“ ir kitų titulo.

Kasmet tobulėjant medicinai ir gerėjant gyvenimo sąlygoms žmonės gyvena vis ilgiau. „Veidas“ apžvelgia naujausius mokslo atradimus ir atskleidžia, ką daryti, kad gyventume ilgiau ir išliktume sveikesni.

Šią vasarą 102-ąjį gimtadienį švęsiantis vilnietis gydytojas rentgenologas prof. Kazys Ambrozaitis neseniai baigė rašyti ketvirtą atsiminimų knygą, kasdien perskaito laikraščius, klausosi radijo, pats pasišildo maistą, o savaitgaliais ir sriubos išsiverda. Niekuomet lėtinėmis ligomis nesirgusio ilgaamžio ir dabar nevargina jokie skausmai. Tiesa, kartais jaučia silpnumą, tačiau po namus dar vaikšto be lazdelės, o rudenį kasdien išėjęs pasivaikščioti nužingsniuodavo po kilometrą.
Ponas Kazys juokauja, kad taip gerai, kaip dabar, dar negyveno. Mat gyvenimas vyro nelepino – jo tėvai, broliai ir seserys žuvo karo metais, pačiam yra tekę kalėti lageryje, kęsti badą.
K.Ambrozaitis neabejoja, kad jo ilgaamžiškumo paslaptis užkoduota genuose. „Genai – lyg namo karkasas. Gali jį aplipdyti tvirtomis plytomis arba sugriauti. Juk kaip žmogus jausis, net 50 proc. priklauso nuo jo gyvenimo būdo“, – mano profesorius.
Jis pabrėžia, kad maisto nesirinkdavo ir nederindavo, neatsisakydavo nei dešros, nei lašinių, nei kiaušinių ar sviesto, tačiau niekuomet nepersivalgydavo. Dabar ilgaamžis taip pat valgo viską, išskyrus cukrų. „Reikia visko, bet po truputį, kad skrandis spėtų suvirškinti maistą. Tada ir riebaliukai nesikaups. Kai vienu prisėdimu žmogus sušveičia penkis cepelinus, tai organizmas pasiima tiek energijos, kiek jam reikia, o visa kita kaupiasi ant pilvo“, – primena gydytojas.
Dar vienas principas, kurio laikosi K.Ambrozaitis, – kasdien judėti, bet jis griežtai pasisako prieš aktyvų sportą, kai prakaitas žliaugia upeliais, nes tai organizmo sekinimas. Pasak pono Kazio, užtenka kuo daugiau vaikščioti pėsčiomis, savaitgaliais išsiruošti į žygį po mišką ar parką: „Aš į darbą niekuomet nei automobiliu, nei autobusu nevažinėjau. Kai gyvenau Kaune, maždaug kilometrą ristele į darbą nubėgdavau.“
Gydytojo rentgenologo, apsigynusio net tris disertacijas, parašiusio 15 knygų ir daugiau kaip šimtą mokslinių straipsnių, nuomone, norint ilgai ir sveikai gyventi labai svarbu turėti tikslą bei nesiblaškyti. Jis pasakoja, kad visas disertacijas parašė naktimis, nes vakarus skirdavo žmonai ir vaikams. „Vedžiau sulaukęs jau 36-erių, tačiau su žmona nugyvenom 61 metus. Tik tuomet, jei tarp vyro ir moters yra trauka, jei vienas kito pasiilgsta, laukia grįžtančio namo, pavyks draugiškai sutarti visą gyvenimą“, – teigia profesorius.

Paveldime chromosomų galų ilgį, kuris susijęs su senėjimu

K.Ambrozaitis neabejoja, kad ir du jo sūnūs bei anūkai sulauks šimto metų, jeigu tvarkingai gyvens.
Pono Kazio jaunesnysis sūnus 61 metų Ramūnas Ambrozaitis, kaip ir tėvas pasirinkęs gydytojo profesiją, sako nieko specialiai nesistengiantis daryti, kad išsaugotų genus. Valgo daug daržovių, nes jas mėgsta, dažnai renkasi mėsą, jūros gėrybes, o duonos ir bulvių beveik nevalgo. Aktyviu sportu ponas Ramūnas neužsiima, tačiau mėgsta keliauti, važinėti dviračiu, plaukioti baidarėmis.
Nors jis pabrėžia kol kas nepastebėjęs, kad būtų paveldėjęs ilgaamžio tėvo genus, tačiau jokiomis lėtinėmis ligomis neserga, o ir peršalimai nekimba, nepaisant to, kad rūko. „Daug žmonių neturi jokių žalingų įpročių, sveikai maitinasi, sportuoja, tačiau vis tiek nesulaukia nė aštuoniasdešimties. Arba žmogus žino, kad, tarkim, jo silpnoji vieta skrandis, todėl ypatingai prisižiūri, tačiau miršta nuo širdies ligos. Tai lemia genai“, – teigia R.Ambrozaitis.
O jo sūnus, pono Kazio anūkas Vaidotas gyvena sveikiau – nerūko, į darbą dažnai važiuoja dviračiu, kartais pabėgioja gamtoje, stengiasi vartoti kuo mažiau cukraus, nes mano, kad tai vienas nesveikiausių produktų. Reklamos agentūroje dirbantis 25-erių metų vaikinas tikisi, kad turi daugiau galimybių ilgiau gyventi nei vidutinis lietuvis, nes paveldėjo senelio genus. Beje, ir jo močiutė, pono Kazio žmona, sulaukė beveik 90-ies metų.
Pasak gydytojo genetiko dr. Danieliaus Serapino, moksliniai tyrimai patvirtina, kad jeigu šeimoje yra keli ilgaamžiai, tai vaikai taip pat turi kur kas didesnę tikimybę gyventi ilgai. Tačiau genetikas atkreipia dėmesį, kad tyrimai nerodo, jog trumpaamžių tėvų ir vaikai gyvens trumpai. „Įrodyta, kad kiekvienas gimdamas atsinešame tam tikrą chromosomų galų, telomerų, ilgį, kuris tiesiogiai susiję su senėjimu. Paveldėjus ilgesnį telomerus koduojantį geną, ląstelės ilgiau apsaugomos nuo suirimo ir žmogus ilgiau gyvena“, – atskleidžia D.Serapinas.
Beje, svarbu tai, kad išoriniai veiksniai gali pagreitinti arba sulėtinti telomerų trumpėjimo procesą. JAV mokslininkė Elizabeth Blackburn, 2009 m. už šiuos tyrimus pelniusi Nobelio premiją, įrodė, kad fizinis aktyvumas, optimizmas, geranoriškumas, meilė lėtina tolemerų trumpėjimą ir net padeda jiems atsinaujinti. O štai lėtinis stresas, pyktis slopina tolemerų atsinaujinimą, tad trumpina gyvenimą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-15-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Savaitraščio „Veidas“ sukviesta komisija išskyrė vadovus, kurie net itin konkurencingose srityse savo įmones sugeba išauginti iki lyderių.

Savaitraštis „Veidas“ kasmet rengiamuose Metų vadovo rinkimuose siekia pastebėti ir įvertinti tuos vadovus, kurie ne tik sugeba įkvėpti komandą bei pasiekti puikių finansinių rezultatų, bet ir vairuoja įmonę inovacijų keliu, dirba skaidriai, stiprina šalies ekonomiką didindami eksportą ir pasidalija uždirbtu pelnu su šalies gyventojais.
„Labai puiku, jei vadovas orientuojasi į inovacijas, partnerystę su mokslininkais, eksporto augimą, tačiau taip pat labai svarbu ir klimatas įmonėje, o tai galima išskaityti iš vidutinių atlyginimų, labdaros ir paramos bei pelno mokesčio. Šalia vadovo savybių vertinčiau ir tai, ką jis daro savo įmonei ir Lietuvai“, – svarbiausius Metų vadovo konkurso kriterijus įvardijo konkurso komisijos narė, Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto dekanė Rima Žitkienė.
Būtent todėl konkurso nugalėtojui kasmet įteikiama skulptoriaus Arvydo Ališankos sukurta Petro Vileišio skulptūra. Šis lietuvių inžinierius, nusipelnęs inovatoriaus ir filantropo vardo, naudodamas tuo metu naujoviškus sprendimus, statė tiltus Rusijoje, o uždirbtomis lėšomis rėmė Lietuvos švietimo projektus.

Įtikina akcininkus, kad Lietuvoje verta plėstis

Metų vadovą kasmet išrenka „Veido“ sukviesta komisija, kurią šiemet sudarė 13 narių – ekonomistai, sėkmingai dirbančių įmonių vadovai ir verslo asociacijų atstovai. Išnarsčiusi įmonių finansinius rezultatus, indėlį į visuomenės gyvenimą ir inovatyvumą, šiemet komisija nutarė, kad labiausiai Metų vadovo vardo nusipelnė Algimantas Markauskas, „Thermo Fisher Scientific“ Vilniaus padalinio (buvusio UAB „Fermentas“) generalinis direktorius.
Komisija įvertino, kad ši įmonė, gaminanti molekulinės biologijos produktus gyvybės mokslų tyrimams ir diagnostikai, kasmet didina pardavimą, kuria inovatyvius produktus, eksportuoja 99,6 proc. visos produkcijos, o 2012 m. sukūrė 84 naujas darbo vietas. Patį A.Markauską komisijos nariai charakterizavo kaip šiuolaikišką, skaidriai ir etiškai dirbantį vadovą.
„Vadovas vadovauja dviem metodais: vienas yra demokratinė autokratija, kitas – autokratinė demokratija. Man atrodo, kad A.Markauskas vadovaujasi demokratinės autokratijos principu. Tai demokratiškas vadovas, kuris išklauso žmonių nuomonės, o išklausęs priima sprendimą. Antra, tai skaidri organizacija, o skaidrios organizacijos skaidrūs ir vadovai. Trečia, man patinka, kad žmonės, pardavę verslą, toliau tame versle tebedirba ir mato jame savo bei Lietuvos ateitį: pritraukę galingą amerikiečių kompaniją, įtikinėja ją ir toliau investuoti Lietuvoje, perkelti čia savo gamybinius padalinius, kurti darbo vietas“, – A.Markauską apibūdino Metų vadovo konkurso komisijos narys, biotechnologinės farmacijos centro „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas Vladas A.Bumelis.
Šių metų rinkimuose A.Markausko vadovaujama įmonė iš kitų taip pat išsiskyrė didžiausiu atlyginimo vidurkiu bei svariausiu indėliu į visuomenės gyvenimą: „Thermo Fisher Scientific“ darbuotojai kelis kartus per metus organizuoja įvairias socialines iniciatyvas, o A.Markauskas inicijavo „Mobiliosios bioklasės“ projektą. Tai pirmoji šalyje mobilioji laboratorija, kurioje moksleiviai supažindinami su naujausiais gyvybės mokslų laimėjimais.

Sugeba pamatyti naujas sritis

Antroje vietoje Metų vadovo konkurso komisijos sprendimu atsidūrė Kaune įsikūrusios įmonės „Elinta“ generalinis direktorius Vytautas Jokužis. Šis vadovas, glaudžiai bendradarbiaujantis su mokslininkais kuriant naujus produktus, imasi sudėtingų projektų, pavyzdžiui, elektromobilių gamybos, nesibaimindamas tarptautinės konkurencijos. Komisijos darbo grupėje dalyvavęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos ir finansų direktorius Sigitas Besagirskas pabrėžė, kad V.Jokužis – vadovas, kuris labai drąsiai neria į inovacijas, bet visada gerai viską apskaičiuoja, todėl beveik nėra turėjęs nesėkmingų projektų.
„Šis vadovas daug investuoja į naujas proveržio kryptis – tarp jų į elektromobilius, kurie galbūt šiandien dar neatsiperka. V.Jokužiui būdingas įžvalgumas ir gebėjimas įžengus į sudėtingą rinką, kuri reikalauja daug investicijų, išsisukti su mažomis investicijomis“, – atkreipė dėmesį S.Besagirskas.
Trečią vietą konkurse “Metų vadovas 2012″ užėmė Dainius Liulys, elektroninės parduotuvės „Pigu.lt“ generalinis direktorius, itin konkurencingoje rinkoje sugebėjęs savo vadovaujamą įmonę išvesti į lyderius. Pasak komisijos darbe dalyvavusio VšĮ „Versli Lietuva“ generalinio direktoriaus Pauliaus Lukausko, nepaisant to, kad internetinė prekyba atrodo labai paprasta, tai, ką „Pigu.lt“ padarė per trejus metus, yra proveržis elektroninės prekybos srityje. Augdama pati, ši įmonė kartu augina visą elektroninės prekybos sritį.
„Nesumenkinčiau šių pasiekimų, kad tai esą ir taip natūraliai turėjo įvykti. Manau, tai, kad per kelerius metus suvaldyta plėtra iki 50 mln. Lt, trejus metus iš eilės išlaikytas populiariausio prekybos portalo vardas, įrodo vadovo sugebėjimus. Tai pirmasis elektroninės prekybos projektas, leidęs jiems vykdyti tarptautinę plėtrą. Mano galva, jie labai greitai sulaukė pelno – vos po kelerių metų, o juk „Amazon“ dešimtmetį generavo didžiulius nuostolius“, – pabrėžė P.Lukauskas.
Ketvirtoje vietoje šiemet atsidūrė Edmundas Pigaga, AB „Vilma“ generalinis direktorius. E.Pigaga – sovietmečiu magnetofonus gaminusios įmonės „Vilma“ darbuotojas, kuris 1994 m. žlugus įmonei  tapo jos bankroto administratoriumi ir pamažu įmonę išaugino iki solidžių rodiklių: 2012 m. jos apyvarta padidėjo 69 proc., pasiekdama 158 mln. Lt.
„Tai, kad vadovas kartu su komanda sugebėjo į labai blogą padėtį patekusios įmonės bazėje pradėti naują veiklą, ir dar gamybinę, ko Lietuvai labai reikia, yra puiku“, – neabejoja Metų vadovo komisijos pirmininkė, banko „Citadele“ valdybos pirmininkė Alma Vaitkunskienė.
O geriausių vadovų penketuką užbaigia Julius Banys, starterius ir generatorius gaminančios įmonės „Jubana“ generalinis direktorius, šiuo metu plečiantis gamybinius pajėgumus Lietuvoje. P.Lukauskas atkreipė dėmesį, kad J.Banys išplėtojo verslą iš reeksporto. „Mes įpratę gaminti kažkam kitam, o šis vadovas elgiasi atvirkščiai. Tai, kokius šios įmonės duomenis matome Lietuvoje, – ledkalnio viršūnėlė, nes J.Banys su partneriais turi gamyklas Indijoje, Kinijoje, ten gaminami starteriai. Mes tarpininkų, prekybininkų šalis, ir nereikia bijoti eiti kita kryptimi – produktus gaminti kažkur kitur ir patiems sukūrus pridėtinę vertę parduoti. „Jubana“ turi du savo starterių prekės ženklus – vieną parduoda pigiame segmente, o kitu konkuruoja su tokiais vardais, kaip „Bosch“, – naują požiūrį atskleidė P.Lukauskas, pridurdamas, kad Ukrainoje „Jubana“ yra užėmusi apie 70 proc. starterių rinkos.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-9-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Priimta LR Konstitucija
Spalio 25-ąją sukanka dvidešimt metų, kai referendumu buvo priimtas pagrindinis Lietuvos įstatymas, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus, – Konstitucija.
Konstitucija buvo rengiama nuo 1990-ųjų rudens. Visuomenė aktyviai svarstė spaudoje paskelbtą jos projektą, o partijos ir atskiri asmenys siūlė savo parengtus alternatyvius projektus. „Jei dabar iš kairės pasidėtume 1922 m. Lietuvos Konstituciją, o iš dešinės – Konstituciją, priimtą 1938 m., tai rastume labai daug bendrumų, – sako vienas įstatymo rengėjų Mykolo Romerio universiteto profesorius Juozas Žilys. – Jei palygintume su Prancūzijos, Italijos, Vokietijos konstitucijomis, irgi rastume panašumų, nes šiame įstatyme įtvirtinti universalūs dalykai.“
Ar J.Žilys, jei Konstituciją reikėtų nuo nulio rašyti šiandien, darytų ką nors kitaip? „Aš asmeniškai pretenzijų šiai Konstitucijai neturiu, nematau joje didesnių konstitucinio reguliavimo klausimų, kurie trukdytų Lietuvos demokratijos raidai ar politiniam bei socialiniam gyvenimui“, – atsako vienas Konstitucijos kūrėjų ir priduria, jog daugelio Konstitucijos pataisų siūlytojai jo neįtikina, kad pakeitus kurį nors įstatymo straipsnį kas nors iš esmės pasikeistų.
Priminsime, kad nuo dabartinės Konstitucijos įsigaliojimo buvo pakeisti septyni straipsniai. Didžioji dalis pataisų susijusios su Lietuvos įstojimu į ES.

Pirmieji Seimo rinkimai
1992 m. spalio 25 d. įvyko pirmieji nepriklausomos Lietuvos Seimo rinkimai, kuriuos laimėjo Algirdo Brazausko vadovaujama buvusi Lietuvos komunistų partija, persivadinusi į Lietuvos demokratinę darbo partiją (LDDP). Rinkimus ji laimėjo milžiniška persvara. Pirmuoju Seimo pirmininku išrinktas A.Brazauskas, vėliau, kai jis buvo išrinktas LR prezidentu, šias pareigas perėmė Česlovas Juršėnas.
Kaip teigia ekonomistas Raimondas Kuodis, Lietuvos gyventojai per 1992 m. Seimo rinkimus į valdžią sugrąžino daug komunistinės nomenklatūros atstovų, dėl ūkio griūties ir infliacijos kaltinusių „ūkininkauti nemokantį Sąjūdį“, o taip pasielgė iš esmės todėl, kad nesuprato giliau slypinčių ūkio krizės priežasčių. Balsuoti už LDDP skatino ir su Sąjūdžiu sietos, bet nepasiteisinusios greito Lietuvos suklestėjimo bei žmonių gerovės kilimo viltys. Šį rudenį, praėjus dvidešimčiai metų, valdančiąją daugumą greičiausiai vėl formuos buvusi LDDP – dabartinė Lietuvos socialdemokratų partija.

Perėjimas prie rinkos ekonomikos
1992-ieji į istoriją įėjo ir kaip lūžio metai Lietuvai pereinant iš komandinės sovietinio tipo ekonomikos į grįstą rinkos santykiais. „Tais metais iš esmės vyko pagrindiniai procesai pereinant prie liberalios rinkos: sumažėjo kainų reguliavimas, leista laisva prekyba ne tik šalies viduje, bet ir su išore, liautasi reguliuoti atlyginimus, bankų palūkanų normas ir kt.“, – apžvelgia ekonomistas prof. Jonas Čičinskas.
Pasak Lietuvos banko valdybos nario Raimondo Kuodžio, „žengti tokiu neišvaikščiotu keliu, neturėjus galimybės išžvalgyti jame laukiančių įkalnių ir nuokalnių, mažai tegalint pasiremti tuo keliu nepalyginti toliau pažengusių šalių patirtimi ir velkant buvusios komunistinės sistemos praeities naštą, nebuvo paprasta“. Išskirtinė infliacija (1992 m. ji siekė net 1163 proc.), milžiniškas ūkio nuosmukis, ištisų gamyklų griūtys, kurių nepadėjo išvengti net Vyriausybės parama, – rinkos ekonomikos gimimas šaliai buvo itin skausmingas.
„Padėtis buvo nepalyginti sunkesnė nei per pastarąją krizę, – priduria J.Čičinskas. – Tačiau reikia pripažinti, kad kitose šalyse – Gruzijoje, Moldovoje, Ukrainoje ar toje pačioje Rusijoje šie procesai buvo dar skausmingesni. Lietuvoje žymus gyvenimo gerovės smukimas buvo juntamas maždaug ketverius metus, po to padėtis ėmė gerėti, o kitur buvo dar prasčiau.“

Įkurtos reikšmingiausios šių dienų įmonės
1992-ieji tapo lietuvių verslumo atgimimo metais: tai buvo laikas, kai spekuliantai (šis žodis tada turėjo neigiamą atspalvį) galėjo išlįsti iš pogrindžio, kai klestėjo Gariūnai ir prekyba metalais, kuriuos patys apsukriausi lietuviai iš gamyklų Rusijoje ištisais vagonais gabeno į Vakarus, ir masiškai ėmė kurtis naujos įmonės. Kaip „Lietuvos verslo istorijoje“ rašo buvęs „Veido“ vyr. redaktorius Liudvikas Gadeikis, pirmieji verslininkai, nepaisant neigiamo praeities šleifo ir didžiulės rizikos, stulbinamai greitai keitė ekonominį Lietuvos peizažą: „Staiga radosi sluoksnelis labai turtingų (to meto masteliais) žmonių. Kas sugebėjo suvaldyti chaotiško žaidimo be taisyklių riziką – tas ir šiandien verslauja.“
Būtent 1992-aisiais veiklą pradėjo dauguma reikšmingiausių šių dienų Lietuvos verslo įmonių, tarp jų – didžiausią prekybos tinklą valdanti „VP grupė“, kurios pagrindinis akcininkas Nerijus Numavičius tapo turtingiausiu Lietuvos žmogumi. Veiklos dvidešimtmetį šiemet taip pat švenčia prekybos tinklas „Iki“,  koncernas „MG Baltic“, bendrovės „Penki kontinentai“, „Senukai“, „Megrame“, Šiaulių bankas, Medicinos bankas ir daugelis kitų šiandien gerai žinomų įmonių.

Atkurta Lietuvos pinigų sistema
2012-aisiais minimos Lietuvos nacionalinės pinigų sistemos atkūrimo dvidešimtosios metinės. 1992 m. spalio 1 d. vienintele atsiskaitymo priemone šalyje tapo talonai su įvairių gyvūnų atvaizdais (vadinti “vagnorkėmis”), o sovietiniai rubliai išimti iš apyvartos. Tai buvo laikini, dėl prastos kokybės dažnai padirbinėjami pinigai, kurie galiojo iki 1993 m. vidurio, kol buvo įvestas litas. Tuo metu į litus jie buvo keičiami santykiu 1 litas už 100 talonų. Iš viso išleistos trys talonų laidos – 1991, 1992 ir 1993 m., juos kūrė žinomi dailininkai, piniguose vaizdavę daugiausia Lietuvos miškų paukščius ir žvėris. Talonai galiojo tik Lietuvoje.
Kaip sako 1992 m. premjero pareigas ėjęs Aleksandras Abišala, nors to meto spauda kritikavo esą stabdomą lito įvedimą, laikinieji talonai puikiai atliko pereinamojo laikotarpio pinigų funkciją ir padėjo pasirengti lito paleidimui į apyvartą, mat baimintasi staigaus lito nuvertėjimo.
Ruošiantis lito įvedimui 1992 m. Lietuvoje, valstybinėje monetų kalykloje, iš Anglijos atsivežus specialius pinigų spaustuvus, pradėtos kalti 1, 2 ir 5 lietuviškų centų monetos. Iki tol metaliniai litai ir centai buvo kaldinami Anglijoje.

LR piliečio pasas
Šiemet dvidešimtmetį švenčia ir lietuviškas pasas, 1992-aisiais pakeitęs penkių rūšių SSRS pasus. Kaip 1992-ųjų kovą rašė „Lietuvos rytas“, žalią šviesą LR piliečio pasui uždegė Jungtinių Tautų statistikos taryba Niujorke, Lietuvos valstybei suteikdama tarptautinį kodą LTU. Tai buvo būtina sąlyga, leidžianti išduoti ilgalaikį lietuvišką pasą.
Pirmuosius pasus, kurie buvo išduodami tuomečiame Lietuvos VRM pasų skyriuje, gaudavo vos po keletą gyventojų per dieną, skyriuje susidarydavo didžiulė žmonių apgultis. Beje, pirmoji lietuvišką pasą gavo tuometė sporto pažiba, 1988 m. Kalgario žiemos olimpinių žaidynių aukso ir bronzos medalių laimėtoja slidininkė Vida Vencienė. „Sužinojusi stebėjausi – juk ir šalies vadovybė tuomet važinėjo į užsienį, tad maniau, kad pirmuosius pasus turėjo gauti valstybės vadovai, nebent jie keliaudavo su diplomatiniais pasais. Prisimenu, kad buvau labai pakylėta. O ypač nenusakomas jausmas apėmė, kai likus keturiems mėnesiams iki 1992 m. žiemos olimpiados sužinojome, kad dalyvausime joje jau su Lietuvos vėliava“, – šiandien prisimena V.Vencienė.
Per dvidešimtmetį lietuviškas pasas daug kartų keitėsi, kol tapo moderniu, aukščiausius standartus atitinkančiu dokumentu, bet jį žadama tobulinti ir toliau. Per dvidešimt metų buvo išduota 6,69 mln. pasų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-43-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.



Europos „Metų automobilio 2012“ titulas atiteko „Opel Ampera“ elektromobilis. Pagal naują tvarką konkurso nugalėtojas paskelbtas Ženevos automobilių parodos išvakarėse. Tikimasi, kad nauja tradicija padės konkursui sulaukti daugiau dėmesio.

„Opel Ampera“, kuri pergalės laurus dalijasi su broliu dvyniu iš „General Motors“ koncerno „Chevrolet Volt“, konkurso finale surinko 330 taškų ir aplenkė antroje vietoje likusį „Volkswagen Up!“ (281 taškas). Trečią vietą užėmė „Ford Focus“ (256 taškai), toliau išsirikiavo „Range Rover Evoque“ (186 taškai), „Fiat Panda“ (156 taškai), „Citroen DS5“ (144 taškai) ir „Toyota Yaris“ (122 taškai).

„Veido“ rengiamame Metų vadovo konkurse ketvirtą vietą užėmę Artūras Mrazauskas ir Gintautas Kvietkauskas – vienos sparčiausiai Vidurio Europoje augančių technologijų bendrovių „Arginta“ bendrasavininkiai.

Visi „Veido“ kalbinti Artūro Mrazausko ir Gintauto Kvietkausko kolegos verslininkai, buvę bendradarbiai, konkurentai, universitetų atstovai tvirtina, jog „Argintos“ vadovų darbas – pavyzdys, kad galima įgyvendinti net ir sunkiai įmanomas idėjas, o neperspektyvių sričių versle nėra.
Pasak Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos prezidento Vaclovo Šleinotos, „Arginta“ įrodė, kad metalo apdirbimas, kuris Lietuvoje nėra populiari sritis, gali būti sėkmingai plėtojamas. Mat įmonės plėtra vyksta didžiuliais tempais, didėja pardavimas ir pelnas. Vien pernai „Argintos“ gaminamų metalo konstrukcijų, įrenginių sudedamųjų dalių, skirtų įvairioms pramonėms šakoms, eksportas išaugo nuo 22 mln. iki 34 mln. Lt. Beje, visos įmonės pagamintos metalo konstrukcijos iškeliauja į užsienio šalis.
Per pastaruosius penkerius metus bendrovės pardavimo pajamos didėjo net 297 proc. Tad „Arginta“ tarp 500 sparčiausiai augusių technologijų bendrovių Vidurio Europoje užėmė 47 vietą.

Vadovaujasi pažangia verslo filosofija

Metalo apdirbimas – ne vienintelė 1991 m. įkurtos įmonės veiklos kryptis. Nuo 1995 m. „Arginta“ dirba ir vandentvarkos srityje – užsiima buitinių nuotekų valyklų statyba ir rekonstrukcija. O prieš trejus metus bendrovės vadovai nusprendė investuoti į atsinaujinančių šaltinių energetiką – pradėjo projektuoti ir statyti saulės baterijų jėgaines. Be to, pernai atidarė didžiausią Baltijos šalyse saulės baterijų bandomąją jėgainę-laboratoriją, kad išsiaiškintų, kokio tipo saulės elementai labiausiai tinkami Lietuvos sąlygomis.
„Jėgainė per metus pagamina tiek elektros energijos, kiek įmonė suvartoja per du mėnesius. Nors į saulės jėgainę investavome daug, ji skirta ne tam, kad būtų pagaminta ir parduota kuo daugiau saulės energijos. Čia atliekame mokslo tiriamuosius darbus, kurių rezultatus perduodame universitetams. Tai pinigais neišmatuojama nauda“, – pasakoja „Argintos“ gamybos direktorius G.Kvietkauskas.
Vis dėlto saulės jėgainė buvo pastatyta ne vien mokslo tikslams. „Argintoje“ pagaminta saulės elektra atiduodama į Lietuvos elektros tinklą. „Tai labai nedidelis kiekis, tačiau džiugu, kad pradėjome naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Be to, „Arginta“ yra pavyzdys, kad saulės elektrą galima naudoti ne tik savo reikmėms, bet ir parduoti“, – sako bendrovės „Lesto“ generalinis direktorius Arvydas Tarasevičius.
Jis priduria, kad „Argintos“ bendrasavininkiai vadovaujasi pažangia verslo filosofija, taiko inovatyvius valdymo, darbo ir gamybos metodus. Štai prieš trejus metus įmonė pradėjo taikyti „Lean“ gamybos filosofiją, kuri skatina atsisakyti nereikalingų veiklų ir koncentruotis į kuriančias vertę. A.Tarasevičiaus nuomone, „Argintoje“ tai daroma racionaliai, todėl bendrovė yra viena pažangiausių Lietuvoje.
V.Šleinota taip pat mano, kad „Argintai“ puikiai sekasi, nes įmonės vadovai vieni pirmųjų mūsų šalyje pradėjo taikyti pažangias gamybos valdymo sistemas, nuolat ieško naujų sprendimų, pristato nestandartinius kokybiškus produktus. Pavyzdžiui, surenkami popieriaus, faneros gamybos, pakavimo ir kiti įrenginiai, naudodami pažangią įrangą įmonės specialistai suvirina aukštos įtampos transformatorių detales, dyzelinių laivų variklių duslintuvus ir kitus gaminius.
„Sąlygos kurti verslą visiems vienodos, tačiau ne visiems sekasi. „Argintos“ vadovams taip pat ne viskas einasi kaip iš pypkės. Pavyzdžiui, strigo projektų derinimas dėl saulės jėgainės statybos, tačiau jie neatsisakė savo idėjos. Mat A.Mrazausko ir G.Kvietkausko požiūris į verslą – nevienadienis. Be to, jie nebijo investuoti, stengiasi realizuoti naujoviškas idėjas“, – teigia įmonės „Saulės energija“ direktorius Edmundas Žilinskas.
Ši įmonė taip pat projektuoja bei įrengia saulės ir vėjo mikroelektrines, tačiau E.Žilinskas sako, kad tokių verslininkų kaip „Argintos“ vadovai negali vadinti konkurentais.

Skatina verslo ir mokslo bendradarbiavimą

Kitos „Argintos“ konkurentės, įmonės „Traidenis“, gaminančios nuotekų valymo įrenginius, generalinis direktorius Sigitas Leonavičius taip pat pabrėžia, kad su A.Mrazauskus ir G.Kvietkausku yra kolegos. „Mes pažįstami jau penkiolika metų ir dirbame panašioje srityje, tačiau bendraujame kaip kolegos. Tai santūrūs, kitus gerbiantys žmonės“, – gerų žodžių „Argintos“ vadovams negaili S.Leonavičius.
Be to, jis pabrėžia, kad A.Mrazauskas ir G.Kvietkauskas labai aktyvūs ne tik versle, bet ir visuomeninėje veikloje. „Jie vieni pirmųjų Lietuvoje suprato, kad verslas be mokslo negali būti sėkmingai plėtojamas. Ir atvirkščiai, mokslas turi būti derinamas prie verslo. Tad pradėjo siūlyti būdus, kaip suartinti mokslo įstaigas ir pramonės įmones“, – pasakoja „Traidenio“ generalinis direktorius.
„Arginta“ aktyviai bendradarbiauja su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU), Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Vadybos ir ekonomikos universitetu (ISM), Vilniaus kolegija. Be to, G.Kvietkauskas yra VGTU tarybos narys. „Dedam daug pastangų, kad priartintume mokslą prie gamybos įmonių. Nors sekasi sunkiai, mokslo įstaigų atstovai nesupranta verslininkų, o šie jų, tačiau rankų nenuleidžiu. Esu išsikėlęs tikslą per penkerius metus priartinti mokslą prie verslo“, – vieną tikslų atskleidžia G.Kvietkauskas.
VGTU Statybos fakulteto dekano Algirdo Juozapaičio nuomone, „Argintos“ gamybos direktoriaus požiūris į mokslą yra progresyvus. „Jis skatina kuo didesnį dėmesį skirti studentų praktikai, priima daug jaunuolių atlikti praktikos įmonėje. Ragina, kad universitetai sudarytų sąlygas studentams savarankiškai studijuoti, o ne studentauti“, – teigia A.Juozapaitis.
Jam antrina Kauno technologijos universiteto (KTU) tarybos pirmininkas prof. Arvydas Janulaitis: „Pono Kvietkausko išdėsytos mintys, kad studentų baigiamųjų darbų ir praktikų užduotis, tematiką, kryptis formuluotų ne universitetai, bet darbdaviai, pramonės atstovai, labai įdomios. KTU taryba atsižvelgė į tai.“
Kodėl „Argintos“ gamybos direktoriui ne tas pats, koks bus verslo ir mokslo ryšys? „Noriu, kad Lietuvai būtų geriau. Tada ir man bus gerai“, – nedaugžodžiauja G.Kvietkauskas.
O kol universitetai ir profesinės mokyklos parengia nepakankamai specialistų, šiuo metu reikalingų Lietuvos pramonei, „Argintos“ vadovai patys jų pasirengia gamykloje įkurtoje Suvirinimo akademijoje, kuri greitai gaus licenciją kaip mokymo įstaiga.

Dvidešimt metų verslą kuria dviese

G.Kvietkauskui svarbus ne tik glaudesnio ryšio tarp verslininkų ir mokslo atstovų skatinimas – jam rūpi ir Vilniaus Užupio rajono, kuriame gyvena, bendruomenės reikalai. „Jis vienas aktyviausių bendruomenės narių. Ne tik finansiškai prisideda prie projektų ar renginių įgyvendinimo, bet ir pats juos organizuoja. Kai sprendėm klausimus dėl saugios kaimynystės, kiekvieną šeštadienį ateidavo į susirinkimus. Retas geba išlaikyti balansą tarp aukšto lygio įmonės vadovo ir paprasto žmogaus“, – mano Užupio šerifu vadinamas Vytautas Ratkevičius.
Beje, su vienu „Argintos“ savininkų jam teko bendrauti ir verslo reikalais. Nors V.Ratkevičiaus ir G.Kvietkausko nuomonės išsiskyrė, poną Vytautą nustebino „Argintos“ gamybos direktoriaus tolerancija kito nuomonei, gebėjimas konkurentą vertinti kaip potencialų partnerį.
Iš kitų Lietuvos verslininkų G.Kvietkauskas ir A.Mrazauskas išsiskiria ir tuo, kad jau daugiau nei dvidešimt metų kartu kuria verslą. V.Šleinota primena, kad verslo pasaulyje tai gana retas atvejis, mat partneriai dažniausiai neišsitenka vienoje įmonėje, vienas kitam pradeda pavydėti, ir jų keliai išsiskiria.
Įdomu tai, kad G.Kvietkauskas ir A.Mrazauskas dar prieš įkurdami į įmonę abu dirbo „Vilniaus vandenyse“. G.Kvietkauskas ėjo Vilniaus miesto valymo įrenginių direktorius pavaduotojo pareigas, o A.Mrazauskas dirbo vyriausiuoju vandentvarkos technologu.
Vilniaus nuotekų valyklos vadovas Vidmantas Puodžiūnas, buvęs G.Kvietkausko ir A.Mrazausko viršininkas, prisimena, kad ir anuomet „Argintos“ vadovai išsiskyrė kaip iniciatyvūs darbuotojai. „Jiems neužteko žinių, įgytų universitete, todėl verždavosi į seminarus, įgyvendino naujas idėjas, ypač kai Lietuvai atkūrus nepriklausomybę valykla buvo rekonstruojama. Labai didelis jų indėlis, kad nuotekų valykla iki šiol dirba“, – neabejoja V.Puodžiūnas. Ir priduria, kad tokiems iniciatyviems, nebijantiems rizikuoti žmonėms visus savo sumanymus buvo sunku realizuoti valstybinėje įmonėje, todėl jie pasuko į verslą.
„1991 m. neturėjome jokio supratimo apie verslą, be to, pradėjome nuo nulio, nes neprivatizavome jokios įmonės. Tačiau matėme galimybes ir norėjome pasiekti daugiau. Iš pradžių gaminome langų grotas, kurios tuo metu buvo labai populiarios, ir tik vėliau įmonė perėjo į kitą metalo apdirbimo lygį“, – prisimena G.Kvietkauskas.
Jis sako, kad nors Lietuvoje nėra lengva plėtoti verslą, įmonė ir ateityje turi didelių ambicijų plėstis. „Norint gyvenime kažko pasiekti, nereikia jokių įgimtų savybių. Svarbu turėti tikslą ir dirbti“, – įmonės sėkmės paslaptį atskleidžia G.Kvietkauskas.

Vadovai: Artūras Mrazauskas (51 m.) ir Gintautas Kvietkauskas (50 m.)
Apyvarta (mln. Lt):
2009 m.     437,9
2010 m.     255,5
2011 m.     430,7
Darbuotojų skaičius:
2009 m.     108
2011 m.     232
Vidutinis atlyginimas     2831 Lt

Metų vadovu išrinktas „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas savo vadovaują įmonę iš duobės ištempė net du kartus.

Savaitraščio „Veidas“ sukviestos komisijos Metų vadovu išrinktas „Schmitz Cargobull Baltic“ gen.direktorius R.Petrauskas – Panevėžyje žinomas ir gerbiamas žmogus. Būtent jam ir tenka didžiausias nuopelnas už tai, kad šiame mieste įsikūrusi moderni vokiečių kapitalo gamykla, kurią net koncerno savininkai vokiečiai nesigėdija parodyti savo svečiams, o lietuvių inžinierių sukurtus produktus kopijuoja konkurentai kitose šalyse. Kaip jam tai pavyko? R.Petrausko karjeros keliu pasekę „Veido“ žurnalistai įsitikino, kad viską nulėmė dar vaikystėje pasireiškęs atkaklumas.

Organizatoriaus gabumai išryškėjo vaikystėje

R.Petrauskas gimė tremtinių šeimoje Irkutske, o kai jam buvo pusantrų metų, tėvai grįžo į Lietuvą ir įsikūrė Ventos gyvenvietėje Akmenės rajone. 5-6 klasėje R.Petrausko klasės auklėtoju buvęs Ventos gimnazijos mokytojas Bronislovas Danikauskas pamena, kad Raimundas nuo pat pradinių klasių turėjo organizatoriaus gabumų ir lyderio savybių.
„Jis buvo klasės, mokyklos renginių organizatorius, iniciatyvus, loginio mąstymo vaikinas. Mokykloje su klasės draugu įkūrė estradinį orkestrėlį, kuriam pats ir vadovavo. Nuo pat penktos klasės Raimundas tiek klasėje, tiek mokykloje buvo autoritetas ir jau mokykloje žinojo, ką studijuos ir kuo bus“, – apie R.Petrauską atsiliepia buvęs auklėtojas B.Danikauskas. Kiti jį mokę mokytojai pamena, kad tėvai labai rūpinosi sūnaus mokymosi ir elgesio rezultatais, o pats Raimundas buvo apsiskaitęs, mėgiamas klasės draugų.
Nuo pat mažų dienų p.Raimundui patikdavo tikslumas, jis nemėgo tuščiažodžiauti ir nieko neveikti. Abu tėvai dirbo gamyklose – mama ekonomiste, tėtis inžinieriumi, tad nieko keisto, kad vaikiną dar mokykloje traukė tikslieji mokslai, o universitete jis pasirinko inžinieriaus specialybę. R.Petrauskas buvo aktyvus jaunuolis, nuo pat mažų dienų laisvalaikiu pasinėręs į muziką ir sportą. Dar būdamas moksleivis kelis metus jis mokėsi Panevėžio sporto mokykloje (futbolo klasėje), tačiau susilaužė koją ir supratęs, kad sportinių aukštumų nebepasieks, grįžo į Ventą. Studijų metais dainavo ansamblyje „Nemunas“, draugų kompanijoje brazgindavo gitara ir įvedė tradiciją bendrabučio kieme spardyti kamuolį. „Jis buvo tarsi muzikinė kompanijos siela“, – pamena „Nemuno“ ansamblyje su p.Raimundu kartu dainavęs bendrovės „Dalsa“ direktorius Saulius Tumas.
Beje, muzika ir sportas R.Petrauską lydi iki šių dienų ir leidžia atsipalaiduoti po įtemptų darbų. Kasmet su draugais, kolegomis ar šeima R.Petrauskas leidžiasi į žygius baidarėmis ar valtimis, o kaip tvirtina jo bičiulis nuo studijų laikų Kęstutis Lukoševičius, neatsiejamas jų kelionių atributas yra R.Petrausko gitara.

Prikėlė įmonę iš numirusių

Dar mokyklos laikais išryškėjo ir R.Petrausko suinteresuotumas galutiniu rezultatu, o ši savybė laikui bėgant tik stiprėjo. Visi „Veido“ kalbinti R.Petrausko draugai ir buvę kolegos jį charakterizavo kaip itin pareigingą žmogų, kuris su žemaitišku užsispyrimu darbą atlieka nuo pradžių iki galo ir pasiekia tai, ką yra suplanavęs. „Raimundas savo požiūrį gali įrodinėti labai įtikinančiai ir argumentuotai“, – pabrėžia jo bičiulis K.Lukoševičius.
Būtent šios savybės ir leido R.Petrauskui atsidurti ten, kur jis yra dabar – vadovauti vienai pažangiausių Vokietijos koncerno įmonių „Schmitz Cargobull Baltic“, gaminančiai izoterminius kėbulus, priekabas ir puspriekabes. O juk viskas galėjo baigtis visai kitaip. Pabaigęs tuometinį Kauno politechnikos instituto Mašinų gamybos fakultetą ir įgijęs konstruktoriaus specialybę, R.Petrauskas gavo paskyrimą dirbti kompresorių gamykloje ir paskui žmoną atsekė į Panevėžį. Neilgai trukus sužavėtas tuomet fantastiškai skambėjusios idėjos – gaminti namelius ant ratų, prisijungė prie naujai įkurtos įmonės „Auviga“.
„Tai man atrodė be galo perspektyvu ir įdomu. Savo rankomis brėžinius sukurdavome, pagamindavome namelius. Su pirmuoju netgi teko nuvažiuoti apie porą tūkstančius kilometrų į Toljatį, kadangi bendradarbiaudavome su ten įsikūrusia „VAZ“ automobilių gamykla. Gaminys buvo sutiktas didelėmis ovacijomis ir gamyklos darbuotojai tiesiog skyriais ėjo žiūrėti, kaip mums pavyko“, – įsimintiną ir nutrūktgalvišką kelionę prisimena R.Petrauskas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę įmonės padėtis ėmė sparčiai prastėti – blokados laikais niekam poilsio namelių nereikėjo, tad lietuviai pradėjo gaminti prekybai skirtus kioskus ant ratų, vėliau – izoterminius kėbulus maisto produktų pervežimui. Vienas iš buvusios „Auvigos“ įkūrėjų Virginijus Paulauskas prisimena, kad kai įmonės likimas pakibo ant plauko, visas kolektyvo branduolys išbėgiojo į lengvesnius vandenis – kurti nuosavų verslų. Tais laikais atsivėrė daug perspektyvų, tačiau R.Petrauskas užsispyrė ir liko įmonėje. Kai kurios buvusių R.Petrausko bendražygių žmonos dar ir dabar pabara savo vyrus: „Matai, kiek pasiekė Raimundas? Reikėjo ir tau likti įmonėje!“.
Likus sunkias dienas išgyvenančioje įmonėje kruopštus ir nuoseklus jauno specialisto darbas neliko nepastebėtas vadovų. „Man atrodė, kad darbas įdomus, tad nusprendžiau nesiblaškyti ir dirbti – tapau vyr. konstruktoriumi, technikos vadovu, o galiausiai man pasiūlė bankroto administratoriaus darbą“, – pasakojo R.Petrauskas.
Tapęs bankroto administratoriumi, jis ėmė ieškoti investuotojų, kurie galėtų įmonę prikelti antram gyvenimui. Ieškojo atkakliai – išsiuntė daugybę laiškų į įvairias užsienio kompanijas, vyko į parodas, domėjosi, kurie užsienio vadovai palankesni Rytų šalims. „Suradau kompaniją, kurios vadovai man pasirodė labai užsispyrę, gyvenantys tuo verslu, labai daug investuojantys, nesiblaškantys. Sėdome į „opeliuką“ ir nuvažiavome su kolegomis į Belgijoje vykstančią parodą, kur susitikome su buvusiu „Schmitz Cargobull“ vadovu Berndu Hoffmannu – prieš tai buvau sužinojęs, kad jis pakantus Rytų Europai, tiki šiuo regionu. Jis buvo tas žmogus, kuris sutiko bendradarbiauti ir po kažkiek laiko koncernas tapo mūsų nauju savininku“, – lūžio tašką įmonės istorijoje įvardija R.Petrauskas.
„Visi galvojome, kad įmonė žlugs, bet jei Raimundas turi tikslą, per savo darbą ir atkaklumą jį visada pasiekia“, – pabrėžia visą R.Petrausko karjeros kelią stebėjusi buvusi kolegė Neringa Miltienienė.
Tiesa, net suradus potencialų investuotoją nebuvo taip lengva jį prisikviesti. Vokiečiai iš pradžių nutarė lietuvius išbandyti ir nuolat kėlė vis naujas užduotis. „Išgirdę sąlygas, eidavome jas vykdyti – naktimis, šeštadieniais, sekmadieniais. Suprasdami, kad jei pagaminsime, ko vokiečiams reikia, greičiausiai būsime įdomūs ir tai padės jiems apsispręsti“, – dar kartą savo atkaklumą paliudija vadovas.
Galiausiai vokiečių koncernas įžengė į Lietuvą, o R.Petrauskas savo vadovavimo metais sukūrė modernią įmonę. Antrą kartą iš krizės R.Petrauskas bendrovę jau gelbėjo 2009 metais, kai apyvarta krito 80 proc., teko perpus mažinti darbuotojų ir beveik metus gyventi negaunant jokių pajamų. Pasitarus su darbuotojais buvo sutrumpinta darbo savaitė ir susitarta, kad kai nėra užsakymų, darbuotojai mokysis, kurs naujus gaminius, tobulins procesus ir ruošis geresniems laikams. Tokia strategija pasiteisino ir 2011 metai įmonės istorijoje buvo rekordiniai. 2010 m. įmonės apyvarta siekė daugiau nei 197 mln. Lt, o 2011 m. – 299,7 mln. Lt. Pernai “Schmitz Cargobull Baltic“ rinkai taip pat pristatė naują gaminį – lietuvių inžinierių sukurtą autotraukinį-šaldytuvą.

Garsėja kaip novatorius

Kolegos tvirtina, kad R.Petrauskas – reiklus vadovas, gebantis užkrėsti kolektyvą savo idėjomis. Jis taip pat nuolat ieško naujų galimybių. „Jei atsisėsi ir užmigsi ant laurų, rytoj tavęs neliks. Stebime, žiūrime, kaip keičiasi rinka, nes prieš dešimt metų produktų gyvavimo ciklas buvo ilgesnis, o šiuo metu labai trumpėja – pernai sukurtas produktas nebūtinai atneš sėkmę šiemet“, – įsitikinęs R.Petrauskas.
Pažįstami ir draugai pabrėžia, kad R.Petrauskas laikosi duoto žodžio, visuomet būna taktiškas, kuklus ir mandagus. Paprastai bendrauja ne tik su savo senais draugais, bet ir darbuotojais – ranką paspaus ir pasiteiraus, kaip sekasi ir skyriaus vadovo, ir paprasto darbininko.
Panevėžiečiai pasakoja, kad „Schmitz Cargobull Baltic“ – vienas geidžiamiausių darbdavių mieste. Nenuostabu, nes pernai vidutinis atlyginimas įmonėje siekė 4,1 tūkst. Lt, o kompanijos vadovas vadovaujasi nuostata – jei įmonei sekasi, tai turi pajusti ir darbuotojai.
Beje, Panevėžyje R.Petrauskas garsėja kaip novatorius ir labai veiklus žmogus, tad jo pažįstami seka naujienas apie įmonėje pritaikytas naujoves. Diegdami pažangią „Lean“ gamybos sistemą, įgalinančią darbuotojus dirbti taupiai ir protingai, atsisakant nereikalingų veiklų, lietuviai savo produktyvumu net pralenkė kolegas vokiečius. „Analogiška Vokietijos gamykla gamina 4-6 transporto priemones per 8 valandas, kai mūsų komanda – 16-18 vienetų“, – lygina R.Petrauskas.
Vadovas džiaugiasi, kad lietuviai ne pritaiko vokiečių sukurtas technologijas, bet patys kuria naujus gaminius, o įmonės inžinieriai vertinami koncerno mastu: „Tam tikrų specifinių, Skandinavijos rinkai skirtų produktų kūrime, išvystyme ir išbandyme mūsų inžinierių komanda užima vieną svarbiausių vietų visame koncerne“.
O paklaustas kuo labiausiai didžiuojasi per savo, kaip vadovo, karjerą, ilgai nedvejoja: „Tai – sėkmės istorija: kad ant įmonės durų nebuvo užkabinta spyna, kad pavyko suburti šaunią komandą, žmonės turi pažangias darbo vietas, klientus, rinkas. Tai sukurta ne mano, o mano komandos“.

„Veido“ dosjė

R.Petrauskas, „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius, 48 metai
Išsilavinimas: Kauno politechnikos institute įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę, Kauno technologijos universitete baigė gamybos vadybos magistro studijas
Pomėgiai: buriavimas, kalnų slidinėjimas, važinėjimas dviračiu, kelionės, poilsis prie jūros ir miške, verslo knygų skaitymas
Pirmi uždirbti pinigai: būdamas penktoje klasėje dirbo kolūkyje ir gavo 12 rublių, už kuriuos nupirko mamai kvepalų.
Šeima: žmona Jolanta, sūnūs Žilvinas ir Paulius

Apie įmonę

Apyvarta (mln. Lt)
2010 m.     197
2011 m.     299,7
Darbuotojų skaičius     270
Atlyginimų vidurkis 2011 m.     4113 Lt

apdovanojimas

Savaitraščio „Veidas“ surengtuose Metų vadovo rinkimuose įvertinti vadovai, gebantys įžvelgti galimybes ten, kur kiti jų nepamato.

Jau dvylika metų savaitraštis „Veidas“ kasmet išrenka Metų vadovą – žmogų, kuris sugeba savo vadovaujamą įmonę išvesti iš įvairių krizių ir sėkmingai ją auginti, plėsti eksporto geografiją, kreipti įmonę inovacijų keliu, gerbti savo komandą ir dalytis įmonės uždirbtu pelnu su savo darbuotojais bei visuomene.
„Mūsų nuomone, kad ir kas vyktų aplinkui, geriausius vadovus būtina rinkti ir apie juos skelbti, nes jie sulaukia per mažai gerų žinių. Darbuose kiekvienas nuo ryto iki vakaro tiek iš darbuotojų, tiek iš klientų, tiek iš mokesčių inspekcijos, tiek iš valdžios girdi begalę kritikos ir blogų žinių, o „Veidas“, nors ir retai, kartą per metus, išnyra su gera žinia“, – sveikindamas konkurso „Metų vadovas 2011“ vertinimo komisiją tvirtino „Veido“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
Vadovus kasmet vertina savaitraščio „Veidas“ sukviesta rinkimų komisija, kurią sudaro sėkmingai veikiančių įmonių direktoriai, įvairių asociacijų atstovai, ekonomistai ir finansų analitikai. Šiemet komisijoje dalyvavo penkiolika ekspertų: trylika komisijos narių dalyvavo rinkimuose, o du – „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis ir „Veido“ leidėjas Algimantas Šindeikis – balsavo elektroniniu paštu.

Sužavėjo sėkmės istorija

Šiemet vertinimo komisijai buvo pateikta šešiolika kandidatų, iš kurių daugiausiai vertintojų simpatijų sulaukė ir dvyliktuoju Metų vadovu tapo Panevėžyje įsikūrusios bendrovės „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas. Didžiausią įspūdį komisijos nariams padarė pono Raimundo sėkmės istorija. 1994 metais tapęs namelius ant ratų gaminusios įmonės bankroto administratoriumi, jis aktyviai ėmė ieškoti investuotojo ir prisiviliojo į Lietuvą Vokietijos koncerną „Schmitz Cargobull“, kuris įsigijo bankrutuojančią bendrovę ir paskyrė poną Raimundą jos vadovu.
Iš kitų pretendentų į Metų vadovo titulą R.Petrausko įmonė išsiskyrė atlyginimų vidurkiu: dešimties mėnesių atlyginimų vidurkis siekia apie 4,7 tūkst. Lt prieš mokesčius, o visų 2011 metų – apie 4,1 tūkst. Lt.
„Atsižvelgiant į Panevėžio regiono užimtumą ir atlyginimų dydį, gauti tokius atlyginimus – labai geras dalykas“, – pabrėžė komisijos narė, „Creditinfo“ rizikos vertinimo vadovė Alina Buemann.
Kitas komisijos narys, „Microsoft“ verslo strategijos ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Martynas Bieliūnas apskaičiavo, kad vienas šios įmonės darbuotojas sugeneruoja net 1,1 mln. Lt pajamų, o Lietuvos mastu tai labai daug.

Įvertino inovatyvumą ir įžvalgumą

Komisijos nariai šiuose rinkimuose balsavo už inovatyvių įmonių vadovus, kurie sugeba įžvelgti galimybes ten, kur kiti jų nepamato. Į antrą vietą Metų vadovo rinkimuose užkopė įmonės „Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas, aktyviai dalyvaujantis visuomeninėje veikloje, kviečiamas skaityti pranešimų ir į tarptautines konferencijas. Komisijos darbo grupėje dalyvavęs Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis atkreipė dėmesį, kad krakmolą iš grūdų gaminanti įmonė „Amilina“ sugalvojo, kaip išspręsti fundamentalią Lietuvos problemą – šalyje grūdų užauginama daugiau, negu reikia vietos rinkai. Beje, pernai ši įmonė pritraukė prancūzų kompanijos „Roquette“ investiciją, o atlyginimų vidurkis „Amilinoje“ – 3,5 tūkst. Lt prieš mokesčius.
Trečioje vietoje atsidūrė Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika. Komisijos nariai pabrėžė, kad Europoje laivų statyba – žlungantis verslas, o klaipėdiečiai kuria sudėtingus laivus ir sugeba juos sėkmingai parduoti. „Daugelis Lietuvos senųjų įmonių, kurios turėdavo sąjunginių užsakymų, nesugebėjo išsilaikyti. Gerai, kad Klaipėdoje išliko tokia gamykla, kuri rado investuotojų, pergyveno įvairius laikotarpius“, – sakė komisijos pirmininkė, banko „Citadele“ valdybos pirmininkė Alma Vaitkunskienė.
O Lietuvos pramonininkų konfederacijos direktoriaus pavaduotojas Gintaras Morkis papildė, kad A.Šileika – respektabilus vadovas ir visuomenininkas. Ši įmonė nepamiršta kasmet atseikėti solidžios paramos Klaipėdos miestui – sportininkams, ligoniams bei įvairioms organizacijoms.
Ketvirtą vietą komisijos balsai lėmė „Argintos“ vadovams Artūrui Mrazauskui ir Gintautui Kvietkauskui. A.Vaitkunskienė priminė, kad ši įmonė „Veido“ surengtame Metų vadovo konkurse puikiai pasirodė jau 2009 metais, užimdama trečią vietą. „Jau tuomet įmonė vertinta kaip inovatyvi, pažangi, pasiekusi aukštąjį pilotažą kurdama įvairių metalo gaminių konstrukcijas. Šios įmonės laimėjimai stabilūs, nevienkartiniai, ir ji žiba tarp Lietuvos įmonių ne vienus metus“, – pabrėžė A.Vaitkunskienė.
Jai pritarė ir G.Morkis, pabrėždamas, kad įmonėje dirba daug konstruktorių, kurie užsiima ne serijine, o kūrybiška gamyba. Be to, „Arginta“ žengia į naujas sritis ir pernai suprojektavo bandomąją saulės baterijų jėgainę-laboratoriją.
Penktą vietą užėmė komisijos pasiūlytas kandidatas – „Klaipėdos naftos“ vadovas Rokas Masiulis „Iki tol įmonė neturėjo strategijos – naujasis vadovas atėjo ir parengė normalią strategiją. Įmonės pelningumas padidėjo, o vidutinis atlyginimas čia viršija 4 tūkst. Lt“, – įmonę apibūdino komisijos narys, ūkio ministro patarėjas Adomas Ąžuolas Audickas.
Komisijai vertinti iš viso buvo pateikta šešiolika įmonių vadovų. Be patekusiųjų į penketuką taip pat dalyvavo „Accel elektronikos“ generalinis direktorius Arvydas Stanys, „Baltic orthoservice“ direktorius Gediminas Kostkevičius, „Mokipay Europe“ ir ERP generalinis direktorius Markas Zbarskis, Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinis direktorius Tomas Vaišvila, „Kitron“ generalinis direktorius Mindaugas Šeštokas, „Metalisto LT“ generalinis direktorius Mantas Gudas, „Stevilos“ direktorius Vilius Senkus, „Baltik Vairo“ direktorius Dirkas Zwickas, „Edrijos“ direktorius Edmondas Dargis, „Rubedo sistemų“ direktorius Dainius Karkauskas, „Plastos“ generalinis direktorius Vladimiras Levinas ir „Imunolitos“ direktorius Artūras Mickevičius. Dar du kandidatus pasiūlė komisijos nariai – „Vičiūnų“ įmonių grupės valdybos pirmininką Visvaldą Matijošaitį ir „Lietpak“ generalinį direktorių Praną Kiznį.
Konkurso nugalėtojui bus įteikta skulptoriaus Arvydo Ališankos sukurta Petro Vileišio, Rusijoje stačiusio tiltus ir uždirbusio daug kapitalo, kurį investuodavo Lietuvoje į švietimo projektus, skulptūra.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.