Ukrainos specialistų darbo grupė, kuri buvo specialiai įsteigta Černobylio AE avarijos pasekmėms likviduoti, perdavė Japonijai pasiūlymus, kaip stabilizuoti padėtį žemės drebėjimo apgadintoje Fukušimos I atominėje elektrinėje (AE).

Ukrainos specialistai įsitikinę, kad norint kontroliuoti šilumos procesus AE reaktoriuose, būtina – “pirmiausia – užtikrinti normalų šilumos režimą panaudoto branduolinio kuro vėsinimo baseinuose, tiekti į juos šaltą vandenį (tai gali būti ir jūros vanduo); antra – reikia iš esmės pakeisti reaktoriaus kuro vėsinimo tipą – atsisakyti vandens, dėl cirkonio garų reakcijos – vandenilio išsiskyrimo ir sprogimo pavojaus, ir pereiti prie kitokios vėsinančios terpės – lengvai lydomo, chemiškai neutralaus metalo, pavyzdžiui, alavo, kuris padės tolygiai nukreipti šilumą iš kuro (išsilydžiusio arba pažeisto) prie reaktoriaus sienų, kurias iš išorės galima vėsinti jūros vandeniu”.

“Tokiu būdu alavo “ežeras” reaktoriaus viduje užtikrins ir sumažins skylančių sunkiųjų produktų išmetimą ir sumažins jonizuojančios spinduliuotės laipsnį. Alavas gali būti įvedamas į reaktorių šratų pavidalu pro garų komunikacijas, naudojant helio ar argono dujų balionų spaudimą”, – sakoma pasiūlymuose.

“Ukrainos specialistai yra pasirengę skristi į avarijos vietą, kad kartu su japonų kolegomis įgyvendintų šiuos pasiūlymus”, – sakoma Ukrainos nepaprastųjų situacijų ministerijos pareiškime.

Per metus žemės ūkio kooperatyvų judėjimas Lietuvoje įgavo tokį pagreitį, kad sustabdyti jo jau neįmanoma. Tai – viena didesnių žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus pergalių. Ne ką mažesnis ir dar vienas laimėjimas – išpopuliarėję ūkininkų turgeliai.

K.Starkevičius laikomas pirmuoju ministru, atstovaujančiu ne didiesiems žemės ūkio produkcijos perdirbėjams, bet ūkininkams. Pats valdęs didelį šeimos ūkį, ministras gerai supranta kaimo žmonių gyvenimą ir žino, kaip svarbu sudaryti tokias sąlygas, kad tas gyvenimas būtų lengvesnis.

Turgeliai ir šiuolaikiška įmonė

Kai baigiantis 2008-iesiems ūkininkams kilo mobiliųjų turgelių idėja, ministras ją palaikė neabejodamas. Žemės ūkio kooperatyvo “Lietuviško ūkio kokybė” direktorius Mindaugas Maciulevičius, Lietuvos radijo išrinktas Metų žmogumi, sakė, kad apie turgelius buvo kalbėta jau daug metų, tik reikėjo pradėti šį sumanymą įgyvendinti. Buvo matyti, kad pirkėjai išsiilgę natūralios lietuviškos produkcijos, bet tik 2009-aisiais ši gera idėja tapo tikrove.

Šiuo metu Vilniuje veikia jau devyniolika turgelių, Kaune šeši, Kėdainiuose – du, netrukus pirmieji turėtų atsirasti Šiauliuose ir kituose miestuose. Nemažai padėjo ir tai, kad ministro K.Starkevičiaus iniciatyva Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba supaprastino reikalavimus ūkininkams prekiauti savo išauginta ir pagaminta produkcija.

“Tai, kas kitose šalyse formavosi dešimtmečius, mes padarėme per metus. Tiesa, dar nesibaigė inkubacinis periodas: turgeliai stengiasi civilizuotis, patys ūkininkai kelia kokybės reikalavimus”, – dėstė M.Maciulevičius. Taigi jei turgelyje pamatote Žemės ūkio rūmų patentuotą ženklą – obuoliuką su trispalve, galite būti ramūs dėl pirkinio kokybės.

Beje, ūkininkų turgeliai – ne tik K.Starkevičiaus, bet ir ūkininkų, pirkėjų bei apskritai visos Lietuvos laimėjimas. Taip pat prie K.Starkevičiaus ir visos šalies sėkmės galima priskirti žemės ūkio kooperatyvo “Pienas LT” užgimimą ir būsimą žemdirbių valdomą pieno perdirbimo įmonę bei apskritai aktyvesnę žemdirbių kooperaciją.

“Tiesa, tai tik kooperavimosi pradžia, – pastebi Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas. – Tačiau džiugu, kad šis užkratas labai greitai plinta ir jo nebesustabdys jokie priešininkai”.

Taigi Žemės ūkio rūmams pasiūlius ir ministerijai palaikius, Europos Komisijos lėšas numatyta skirti pienininkystės problemoms spręsti. Jau beveik nebeliko abejonių, kad daug ginčų sukėlusi modernios, žemdirbių valdomos pieno perdirbimo įmonės idėja taps tikrove. Ministras pirmininkas Andrius Kubilius viliasi, kad ji padėtų išspręsti gamintojų ir perdirbėjų konfliktus, o ministras K.Starkevičius pažadėjo, kad tai bus naujoviška naujų produktų įmonė.

Neseniai įregistruoto žemės ūkio kooperatyvo “Pienas LT” valdybos pirmininkas Naglis Narauskas paaiškino, kad šiuo metu rengiamas būsimos įmonės projektas. Ji turėtų kainuoti apie 100 mln. Lt.

Kaip “Veidui” sakė pats K.Starkevičius, lietuviška pienininkystės idėja jau susidomėjo ir estai, ir latviai. “O Briuselis ne veltui pritarė mūsų projektui, nes Europos Sąjungoje 70 proc. pieno perdirbama kooperacijos pagrindu”, – priminė ministras.

B.Markauskas viliasi, kad paskui pienininkus žengs ir mėsos gamintojai, tik vienu metu dviejų didelių projektų įvykdyti neįmanoma. Bet žingsnis ta kryptimi irgi jau žengtas: praėjusiais metais atsirado kooperatyvas “Lietuviška mėsa”, kuris įrengė skerdyklą ir pradėjo skersti kooperuotai užaugintus mėsinius gyvulius. Iš šio kooperatyvo į vakuumines pakuotes supakuota mėsa keliauja į ūkininkų turgelius.

Žemės ūkis atsilaikė

K.Starkevičiaus nuomone, sunkmetis parodė, kad ūkininkai moka lanksčiai ieškoti išeičių, o žemės ūkio sektorius nuo krizės nukentėjo bene mažiausiai: smunkant bendrajam BVP, žemės ūkio dalis jame kilo, eksporto apyvarta didėjo. Bet ne tik dėl to, kad valgyti vis tiek reikia. Nuo praėjusių metų kovo supaprastinus ES paramos sistemą, ūkininkams nebereikia rengti sudėtingų verslo projektų, tad jie jau panaudojo apie 300 mln. Lt šios paramos. ES sutiko, kad būtų steigiamas paskolų fondas, taigi ūkininkai gali gauti ne tik paramos, bet ir paskolų projektams įgyvendinti.
Ministrui pavyko pasiekti, kad ūkininkams nereikėtų kasmet pereiti traktorių ir kitos ūkio technikos techninės apžiūros.

Tarp naujovių, kurios palengvins ir žemdirbių gyvenimą, galima priskirti mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, priimtą besibaigiant 2009-iesiems. Jis tramdys didžiuosius prekybos centrus, kurie leisdavo sau tiekėjams, taigi ir ūkininkams, prigalvoti nepagrįstų reikalavimų.