A.Šileika, BFL nuotr.

Antradienį, vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje paskelbtas „Metų vadovas 2016“. Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojamo savaitraščio „Veidas“ konkurso septynioliktuoju laureatu tapo vienos didžiausių inžinerinės pramonės įmonių Lietuvoje AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika. Jam įteiktas „Metų vadovo“ diplomas ir skulptoriaus Arvydo Ališankos skulptūra „Petras Vileišis – verslininkas švietėjas“.

„Metų vadovas 2016 A. Šileika vadovauja daugiau kaip 1800 aukštos kvalifikacijos specialistų, dirbančių skirtingose įmonėse, kurios specializuojasi laivų statybos, remonto ir modernizavimo, didelių ir sudėtingų metalo konstrukcijų bei įrenginių gamybos, uosto krovos darbų, inžinerinio projektavimo ir kitose srityse.

„Vadovauti stambiai įmonei, o juo labiau įmonių grupei yra didelis iššūkis. Be to, „Vakarų laivų gamyklos“ apyvarta labai didelė ir nuolat didėja, o pelnas taip pat auga“, – akcentavo komisijos, rinkusios Metų vadovą, narys mokslininkas ir verslininkas, pirmųjų savaitraščio ,,Veidas“ ,,Metų vadovo“ rinkimų laimėtojas, UAB  „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas prof. Vladas Algirdas Bumelis. Metų vadovą rinkusioje komisijoje taip pat dirbo Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Antrą vietą šiemet komisija skyrė ultrasparčiųjų optinių prietaisų gamintojos UAB Mokslinės gamybinės firmos „Šviesos konversija“ direktoriui dr. Algirdui Juozapavičiui. Trečioji vieta šiemet atiteko elektronikos gamybos ir inžinerinių paslaugų įmonės UAB „Kitron“ generaliniam direktoriui Mindaugui Šeštokui. Ketvirtą– penktą vietas „Metų vadovo 2016“ konkurse komisija šiemet skyrė „NFQ Technologies“ vadovui Pauliui Insodai ir AB „Freda“ generaliniam direktoriui Antanui  Ėmužiui.

Metų vadovas 2016

Daugiau apie Metų vadovo rinkimus

Savaitraščio „Veidas“ Metų vadovo rinkimuose šiemet varžėsi vienuolikos įmonių vadovai. Komisija vertino įmonių finansinę veiklą, inovatyvumą, konkurencingumą, gaminamų produktų ir paslaugų unikalumą, visuomeninę veiklą, socialinę atsakomybę ir kt.

Ankstesni „Veido“ rengiamo konkurso Metų vadovas nugalėtojai:

2015 m. UAB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas

2014 m. UAB „Ruptela“ vadovas Andrius Rupšys

2013 m. ,,Tele 2‘‘ generalinis direktorius Petras Masiulis

2012 m. ,,Thermo Fisher Scientific‘‘ Vilniaus padalinio generalinis direktorius Algimantas Markauskas

2011 m. „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas

2010 m. „Garlita“ generalinis direktorius Juozas Martikaitis

2009 m. „Intersurgical“ generalinis direktorius Sigitas Žvirblis

2008 m. „Hnit-Baltic“ direktorius Linas Gipiškis

2007 m. „Sanitas“ įmonių grupės direktorius Saulius Jurgelėnas

2006 m. „Teltonikos“ generalinis direktorius Arvydas Paukštys

2005 m. „Eksma“ grupės valdybos pirmininkas Rimantas Kraujalis

2004 m. „Nemuno bangos“ grupės vadovas Arvydas Juozeliūnas

2003 m. holdingo „Libra“ grupės prezidentas Tomas Juška

2002 m. koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus

2001 m. „Pieno žvaigždžių“ grupės prezidentas Julius Kvaraciejus

2000 m. „Sicor Biotech“ generalinis direktorius Vladas Algirdas Bumelis

BFL

Renata BALTRUŠAITYTĖ

„Lietuvos energijos“ valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus pareigas penkerius metus einantis 37-erių Dalius Misiūnas įsitikinęs, kad valstybės valdoma įmonė gali tapti pavyzdžiu privačioms.

Paklaustas, kiek įmonių šiuo metu sudaro „Lietuvos energijos“ grupę, vadovas nuoširdžiai sutrinka ir prašo pavaldinių skaičių patikslinti. Nieko nuostabaus: pastarieji mėnesiai bendrovėje nestokojo struktūrinių permainų. Vasarį buvo įsteigta energijos taupymo sprendimų paslaugas teikianti įmonė Energijos sprendimų centras, o sausį „Lietuvos energija“ įsigijo pirmuosius vėjo elektrinių parkus: vieną Jurbarko rajone, kitą – Estijoje. Juos valdančios įmonės taip pat papildė grupę. Kadangi perspektyviniuose „Lietuvos energijos“ planuose numatyta tolesnė vėjo energetikos plėtra (per artimiausius porą metų bendra valdomų parkų galia žada pasiekti 100 MW), ateityje juos valdančios įmonės veikiausiai bus sutelktos atskirame padalinyje.

Kam valstybės energetiniam milžinui prireikė vėjų parkų, kurie iki šiol Lietuvoje buvo plėtojami privačių bendrovių?

Vadovui būtina turėti savo nuomonę. Nereikia manyti, kad tą nuomonę turi palaikyti visi, tačiau ginti savąją – privalu.

„Viena iš „Lietuvos energijos“ veiklos krypčių yra gamybos diversifikavimas. Hidroenergetikai plėtoti neturime palankių gamtinių sąlygų, ateityje plėsime nebent Kruonio HAE. Elektros gamyba iš gamtinių dujų be VIAP lėšomis kompensuojamų kvotų vis dar nekonkurencinga, taigi lieka pramoninei gamybai palankesni už saulės energiją vėjo parkai. Dalis juos plėtojusių verslininkų šią veiklą vertino kaip laikinas investicijas. Pasibaigus valstybės garantuotų supirkimo kainų periodui, kai iš esmės užtekdavo laiku nurašyti skaitiklių rodmenis ir pasiimti pinigus, jie nebesiryš veikti didesnės kompetencijos reikalaujančiomis rinkos sąlygomis. Taigi pasiūlymų pirkti vėjo parkus tikimės sulaukti ir daugiau“, – neslepia D.Misiūnas.

Pavyzdžiu tapo estai

Tuo metu iš sekretoriato atkeliauja ir prašomas skaičius: „Lietuvos energijos“ grupę šiuo metu sudaro 21 įmonė, neskaičiuojant taip pat juridinį statusą turinčio Paramos fondo.

Kalbėdamas apie savo paties įgyvendintą „grupės architektūrą“, D.Misiūnas įvardija du reikšmingiausius pokyčių etapus. Pirmasis prasidėjo dar 2011 m., kai buvo intensyviai domimasi, kaip kitose šalyse veikia panašios vertikaliai integruotos energetikos įmonės ir kurios jų modelis Lietuvai būtų tinkamiausias. Galiausiai baziniu modeliu pasirinkta pirmoji modernėjimo keliu regione pasukusi „Eesti Energia“, o atskiros idėjos pasiskolintos iš tokių energetikos milžinų, kaip Suomijos „Fortum“, Švedijos „Vattenfall“ ir Danijos „DONG Energy“.

Europietiškas valstybinių energetikos įmonių (arba kelių įmonių stambiose valstybėse) veiklos modelis atsirado dėl Trečiojo energetikos paketo, reikalaujančio atskirti perdavimo veiklą. O štai Amerikoje ir Azijoje iki šiol sėkmingai veikia „senoviniai“, visas veiklas nuo gavybos iki tiekimo apimantys energetikos koncernai.

Antrasis bendrovės pokyčių etapas, pradėtas pernai, sumodeliuotas jau remiantis autentiška „Lietuvos energijos“ patirtimi ir šalies energetikos ūkio laukiančiais iššūkiais. Tikimasi, kad jis padės siekti užsibrėžto tikslo – iki 2020 m. išauginti grupės vertę dvigubai.

Priklausyti partijai – nebe privalumas

Bendrovės pertvarkai reikėjo stiprios komandos, o suburti ją buvo sudėtinga dėl „Lietuvos energijos“, kaip smarkiai politizuotos struktūros, įvaizdžio. Ne vienas D.Misiūno kalbintas kandidatas atsisakė siūlomo darbo manydamas, kad visi paskyrimai ir atleidimai bendrovėje neišvengiamai bus derinami su „politine linija“.

„Pirmosiose darbuotojų atrankose Elek­trėnuose kartais apskritai nesulaukdavome norinčiųjų, kuriuos dabar skaičiuojame dešimtimis ir šimtais. Jau ir gerai užsirekomendavę vadovai nutaikę progą užsimena, kad neatsisakytų darbo „Lietuvos energijoje“, – vadinasi, įvaizdis kinta. Dabar kandidato priklausymas politinei partijai pretenduojant į konkrečios įmonės vadovus laikomas nebe privalumu, o veikiau trūkumu, papildomu rizikos veiksniu, galinčiu kelti įmonėje nereikalingą įtampą“, – sako pašnekovas.

Sunkiausia būna tuomet, kai pats į žmogų dedi daug vilčių, bet nesulauki iš jo, ko tikiesi.

Tiesa, buvo laikas, kai energetikos minis­tras Arvydas Sekmokas jauną ir nepaklusnų Elektrėnuose dirbusį vadovą į akis išvadino valstybės priešu. Tačiau „Lietuvos energijos“ akcijos tuo metu perduotos valdyti Ūkio, po to – Finansų ministerijai, karingasis ministras netrukus virto eksministru, o D.Misiūnas, pasikeitus bendrovės akcininkams ir palaikant premjerui, pradėjo vadovauti visai energetikos įmonių grupei_.

„Vadovui būtina turėti savo nuomonę. Nereikia manyti, kad tą nuomonę turi palaikyti visi, tačiau ginti savąją – privalu. Jeigu jausiesi teisingas prieš patį save – tai ir apginsi. Problemų atsiranda tuomet, kai bandai save apgaudinėti. Pavyzdžiui, ramybės dėlei manyti, kad viršininko nuomonė vertingesnė už tavo paties. Bet pasikeitus viršininkui (arba šiam išsižadėjus savo žodžių), visi stovi ir nebeturi ką sakyti“, – primena D.Misiūnas.

Sunkiausia – kai nepateisina vilčių

Per penkerius vadovavimo metus jam ne kartą teko tvarkytis su ne pačiu dėkingiausiu pirmtakų paliktu „paveldu“, kai tekdavo operatyviai perimti prie bendrovės prisijungiančių įmonių valdymą. Elektrėnuose rangovai naujojo vadovo atsargiai teiraudavosi, ar dabar jau visiems galima dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, o „Lietuvos dujos“ už analogišką vartotojų mokesčių surinkimo paslaugą tam pačiam  bankui dėl nepaaiškinamų priežasčių atseikėdavo gerokai daugiau nei „Lesto“.

Įsteigus bendrą Verslo aptarnavimo centrą, įmonėms teikiantį viešųjų pirkimų organizavimo, buhalterinės apskaitos, darbo santykių administravimo bei teisines paslaugas, panašių kuriozų daugiau nebegirdėti, o išlaidos konsultacinėms paslaugoms iš išorės įsigyti per trejus metus sumažėjo net 28 proc. Ir niekas nėra matęs „Lietuvos energijos“ generalinio direktoriaus besiteisinančio, kad nevykusį sprendimą konkrečioje įmonėje priėmė ne jis, o tos įmonės vadovas.

Optimizuojant perimtų įmonių valdymą neišvengiamai teko atsisakyti dalies ankstesnių vadovų paslaugų. Pastaraisiais metais vadovaujančių darbuotojų amžiaus vidurkis bendrovėje sumažėjo dar pora metų ir šiuo metu nesiekia 43-ejų.

„Kai su darbuotojais tenka kalbėtis apie jų darbo rezultatų ir lūkesčių neatitikimą bei gresiančius atleidimus, stengiuosi tai daryti atvirai, profesionaliai ir nepasiduoti emocijoms. Sunkiausia būna tuomet, kai pats į žmogų dedi daug vilčių, bet nesulauki iš jo, ko tikiesi. Ne vienas vėliau pripažino, kad nemalonus pokalbis padėjo prisiversti pergalvoti karjeros tikslus ir pasiieškoti sau labiau tinkamų pozicijų. Nes „Lietuvos energija“ teikia darbuotojams plačias rotacijos galimybes. Kol kas nedarome to sistemingai, tačiau daugelyje Europos šalių elektrinių vadovai maždaug kas trejetą metų priverstinai rotuojami“, – aiškina bendrovės generalinis direktorius.

Dykumos ir oazės

Kai D.Misiūnas, kaip vienas iš Kauno technologijos universiteto (KTU) karjeros mentorių, susitinka su studentais ir mėgina jiems apibūdinti savo veiklą, vadina save organizacijų inžinieriumi. Šiame universitete jis pats nuo 1996 m. Elektrotechnikos ir automatikos fakultete studijavo elektros inžineriją. Po trijų kursų pagal „Erasmus“ mainų programą išvyko studijuoti į Lundo universitetą Švedijoje.

„Tai buvo pirmieji „Erasmus“ programos metai KTU. Konkurso nebuvo, nes į keturias studijų vietas užsienyje pretendavo vos trys kandidatai. Bendramokslius tada labiau domino prekyba kabeliais ir elektros elementais, o ne mokslinis darbas, kurio perspektyvos, yrant iš sovietmečio paveldėtų energetikos organizacijų struktūroms, atrodė ganėtinai miglotos. Jaunimas į inžinerijos specialybes nesiveržė, gerai besimokydamas jau dvyliktoje klasėje turėdavai galimybę būti įrašytas į studentų sąrašus būsimiems mokslo metams. O mano tėtis keturis dešimtmečius dirbo Alytaus elektros tinkluose paprastu darbininku. Mačiau, kad be elektrikų paslaugų neapsieidavo jokios aplink Alytų sparčiai kylančių privačių namų, sodininkų ir garažų bendrijų statybos, todėl ši sritis atrodė verta dėmesio. Vasaromis ir pats uždarbiaudavau tose statybose“, – dėsto pašnekovas.

Lunde, siekdamas pramoninės technologijos mokslų daktaro laipsnio, D.Misiūnas praleido daugiau kaip penkerius metus. Jo buvę dėstytojai iki šiol kalbina lietuvį tiktai švediškai.

Disertacijos objektas buvo naujai sukurta kompiuterinė sistema, stebinti vamzdynus ir operatyviai nustatanti juose kylančių avarijų taškus. „Savo sukurtą sistemą praktiškai galėjau išmėginti arba naftotiekio, arba vandentiekio vamzdynuose. Švedijoje naftininkų bendrovių kaip ir nebuvo, todėl teko dairytis į vandentiekius. O pradėjęs dairytis pagalvojau, kad būtų įdomu sistemą išbandyti ten, kur galėčiau sutikti daugiau bendraminčių, nes Lundo universitete šia tema besidominčių kitų doktorantų nebuvo. Profesorius liepė pačiam susirasti norimą pasaulio šalį ir padėjo parašyti rekomendacinį laišką Australijon, kuri mane mielai priėmė. Finansavimą suteikė mokslininkų stažuotėms skirtas fondas, ir po kelių mėnesių jau išskridau į Adelaidę. Mano metodai ten buvo pripažinti ir iki šiol taikomi 400 kilometrų per Australijos dykumas besidriekiančiame vamzdyne, kurio įtrūkimus plika akimi įmanoma pastebėti tik tuomet, kai dykumoje pradeda formuotis nauja oazė. O kompiuterinė sistema, paremta stebėjimo radarų veikimo principu, tikslią avarijos vietą nustatydavo per keletą milisekundžių. Nebūtina netgi laukti avarijos, nes grįžtantis sistemos pasiųstos slėgio bangos signalas nurodydavo ir pavojingai suplonėjusias ar surūdijusias vamzdyno vietas. Gavau pasiūlymą likti ir kurti vamzdynų priežiūros paslaugas teikiančią privačią įmonę“, – pasakoja inžinierius.

Vis dėlto susitvarkęs doktorantūros reikalus Lunde D.Misiūnas pasuko Lietuvon ir įsidarbino vandentvarkos projektų vadovu Švedijos kapitalo įmonėje „Sweco“, kartu skaitydamas paskaitas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Lektoriaus darbo atsisakė įsibėgėjus karjerai energetikos sektoriaus įmonėse, tačiau iki šiol nepraranda vilties kada nors grįžti į auditorijas. Tik mokytų studentus jau nebe elektronikos, o lyderystės ir karjeros planavimo.

Nereikia turėti per daug

„Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius iki šiol su šeima gyvena 60 kv. metrų ploto bute. Tiesa, butą išsirinko Žvėryne, sename mediniame name, kurį kartu su kaimynu architektu kapitaliai suremontavo. Vadovas laikosi nuomonės, kad gyvenant mieste svarbiau patogi vieta, nei didelė erdvė, o statytis individualų namą verta tik užmiestyje. Tačiau tuomet tektų susitaikyti su kantrybės reikalaujančiomis eismo spūstimis, kuriose kankintis – ne Daliaus būdui.

Nuo laiko gaišimo dėl eismo spūsčių ateityje jis ketina išvaduoti ir savo pavaldinius – pavaldžių įmonių vadovus, šiandien iš savo biurų priverstus dažnai važinėti į grupės centrinę būstinę. „Lietuvos energija“ ketina atsisakyti šiuo metu sostinėje valdomų biurų ir miesto pakraštyje statytis pastatą, kuriame tilps visi padaliniai. Savo ruožtu tą patį planuoja ir šalimais įsikūręs elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“.

„Lietuviai turi stiprų nesaugumo jausmą, verčiantį juos kaupti. Iš čia ir posakis: jau užsidirbo visam gyvenimui… Vyresnės kartos energetikai iki šiol man sako: viskas gerai, bet kodėl jūs taip įmones įskolinote? Senjorų suvokimu, sėkmingai veikianti bendrovė privalo turėti laisvų pinigų banke ir neturėti skolų. O man švedai išugdė kitokį požiūrį: norint efektyviai veikti, negalima turėti per daug, nes iš pertekliaus kyla bereikalingų problemų“, – teigia D.Misiūnas.

Geriausias pavyzdys – „Lietuvos energijos“ valdomas, bet įmonės reikmėms nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kurio bendrovė pamažu bando atsikratyti aukcionuose. Neseniai pirkėjams buvo pasiūlyta_ daugiau kaip trys dešimtys panašių objektų, tačiau visi jie kartu sudaro vos ketvirtadalį bendrovės tiesioginei veiklai nenaudojamų patalpų. Iš viso per ketverius metus, centralizuodama ir optimizuodama nekilnojamojo turto valdymą, grupė išlaidas patalpų nuomai visoje Lietuvoje sumažino beveik trečdaliu, o užimamus plotus – triskart.

„Kai pirmą kartą išvydau centrinės „Lietuvos energijos“ būstinės kiemą, jis buvo užgriozdintas dideliais juodais tarnybiniais džipais. Iškart pasakiau, kad taip ilgai nebebus. Kai džipus pakeitė pigesni ir ekonomiškesni „Škoda“ automobiliai, viena tuometė vadovė pareiškė tokia prasta mašina nevažinėsianti. Paaiškinau, kad gali nevažinėti, jei nenori, bet tokiu atveju negalės tinkamai atlikti savo pareigų ir greitai bendrovėje nebedirbs. Taip ir nutiko: po pusmečio atsirado naujas žmogus, kurį puikiausiai tenkino „Škoda“, – pasakoja D.Misiūnas.

Kas yra antikomplikatorius

Nuo 2012 iki 2015 m. pabaigos „Lietuvos energijos“ įmonių grupės EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) augo nuo 157 iki 222 mln. eurų. Jau porą metų bendrovė yra didžiausia dividendų mokėtoja iš visų valstybės valdomų įmonių Lietuvoje. Tad D.Misiūno formuluotas siekis įrodyti, kad VVĮ gali būti ne mažiau efektyvi už privatų verslą, pamažu virsta realybe.

O štai prieš keletą metų entuziastingai skelbtų planų įgyvendinti viešą pirminį akcijų siūlymą (IPO) arba išleisti naują obligacijų emisiją, pritraukiant plėtrai reikalingų lėšų, kol kas atsisakyta. Ar dėl to kalti rinkoje itin atpigę pinigai? „Iš vienos pusės – taip, nes nebeliko tokio ryškaus poreikio pritraukti lėšų. Iš kitos – nėra pastebimo politikų, kurie kartu yra mūsų akcininkai, palaikymo tokiam žingsniui. Tačiau nuosekliai didiname grupės vertę, kad prireikus akcijas galėtume pardavinėti su pasitikėjimo premija, o ne su diskontu“, – pabrėžia D.Misiūnas.

Neseniai, vardydamas energetikos ateitį lemsiančius veiksnius, „Lietuvos energijos“ vadovas prognozavo, kad kilovatvalandės kainos sąvoka ilgainiui išnyks ir, panašiai kaip telekomunikacijų srityje, mokėsime ne už suvartotą elektros ir dujų kiekį, bet už paslaugų paketą, leidžiantį jaustis komfortiškai. Ar tokia sistema ne už kalnų?

„Dėl gamtinių dujų ūkio nebūčiau tikras, tačiau elektros sistemoje – tikrai taip. Ekspertai neabejoja, kad atsiskaitymus pagal elektros skaitiklių rodmenis netrukus pakeis abonementai klientams. O laikina tarpine grandimi, kaip ir dujų vartotojams, gali tapti dvinarė apmokėjimo sistema. Žinoma, paslaugų paketai turės būti individualūs, atitinkantys konkrečius klientų poreikius. Šiandien žmogus pernelyg apkraunamas buitiniais rūpesčiais: kas mėnesį nurašinėja penkių skaitiklių rodmenis, sudarinėja po penkias sutartis su paslaugų teikėjais, netgi šiukšlių konteinerius turi pasirinkti atsakingai, įvertinęs jų specifikacijas. O juk visa tai būtų galima gauti paprasčiau, nesukant galvos. Mes bendrovėje esame sugalvoję specialų žodį – „antikomplikatorius“, raginantį priimti paprastus ir kitiems lengvai išaiškinamus sprendimus“, – teigia vadovas.

„Lietuvos energijos“ Paramos fondo įstatuose numatyta, kad parama neskiriama ir nenaudojama politinėms partijoms ir politinėms kampanijoms finansuoti, taip pat ekstremaliam sportui remti. Įdomu, ar pats bendrovės vadovas neturi jokio ekstremalaus pomėgio?

„Esu išmėginęs daug ką, bet neužsikabinau. Ekstremaliausias mano sportas dabar – tenisas. Mėgstu vaikščioti, važinėti dviračiu. Anksčiau nemažai keliaudavau, tačiau dabar, kai šeimoje auga trejų metukų dukrelė Ema, pramoginių kelionių savaime sumažėjo. Savaitgaliais su vaikišku vežimėliu keliaujame po Žvėryną“, – šypsosi D.Misiūnas.

BFL / V.Skaraičio nuotr.

Savaitraštis „Veidas“ jau 16-ą kartą išrinko ir skelbia geriausią Metų vadovą – žmogų, kuris sugeba sėkmingai auginti ir plėsti savo įmonę, išsiskiria unikaliais sprendimais, lyderyste ir plačiu veiklos akiračiu, gerbia savo komandą, o uždirbtu pelnu dalijasi su įmonės darbuotojais ir visuomene.

Dovaidas PABIRŽIS

Kaip ir kasmet, „Veido“ sukviesta komisija, kurią šiemet sudarė 6 nariai, vertino įmonių finansinę veiklą, inovatyvumą, konkurencingumą, produktų ir paslaugų unikalumą, vadovo indėlį ir nuopelnus įmonės veikloje. Šiemet pirmą kartą konkurso istorijoje Metų vadovu tapo valstybinės įmonės vadovas – „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

Antrą vietą konkurse užėmė lazerių kūrimo ir gamybos įmonės „Šviesos konversija“ vadovas Algirdas Juozapavičius. Trečioji atiteko mažmeninės prekybos drabužiais įmonės „Apranga Group“ generaliniam direktoriui Rimantui Perveneckui. Ketvirtoje vietoje šiemet liko baldų gamybos įmonės „Freda“ generalinis direktorius Antanas Ėmužis, penktoje – elektroninio verslo, programavimo paslaugų ir interneto rinkodaros įmonės „NFQ Technologies“ vadovas Paulius Insoda.

Pavyzdys, kaip gali veikti valstybės įmonė

Metų vadovo konkurso komisijos narius visų pirma sužavėjo ryžtingi D.Misiūno sprendimai bei gebėjimas iš pagrindų pakeisti valstybinę įmonę. Pasak Investuotojų asociacijos valdybos pirmininko Vytauto Plunks­nio, nesunku suskaičiuoti, kiek iš „Lietuvos energijos“ sandorių laimėjo valstybė: vien „Leo“ akcijų išpirkimas iš privataus akcininko, ką pavyko padaryti pigiau, nei jos buvo vertos, davė apie milijardą litų, „Lietuvos dujų“ ir „Lesto“ išpirkimas – dar kelis šimtus milijonų litų.

„Tai atvejis, kai įmonė yra aktyvi, pati daro gerus sandorius, žvelgiant iš privataus sektoriaus, galima tik pavydėti. Žinoma, galima sakyti, kad lengva, kai už tavęs stovi valstybė, bet iš tikrųjų kiti vadovai tokių pasiūlymų ir neteiktų. Šiais „Lietuvos energijos“ sandoriais sukurta daug vertės, taip pat įmonėje atsirado nauja kultūra, supratimas, kad būtina mažinti sąnaudas ir viską efektyvinti, atsirado suvokimas, kad tai visų mūsų turtas“, – teigė V.Plunksnis.

„Lietuvos energijos“ veikla tapo savotišku pavyzdžiu, kaip valstybinė įmonė gali judėti įvairiomis kryptimis, būti lanksti, gerbiama.

UAB „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas Vladas Algirdas Bumelis pabrėžė, kad neverta dėmesio kreipti vien į aukštųjų technologijų, lazerių ar informacinių technologijų įmones ir jų vadovus, – taip gali susidaryti įspūdis, kad kitose srityse reikšmingų procesų nevyksta. Priešingai, pasak profesoriaus, būtina pastebėti ir didžiųjų, svarbių įmonių vadovus, gebančius sėkmingai vadovauti didelėms makrostruktūroms.

„Veido“ verslo žurnalistas Arūnas Milašius pridėjo, kad „Lietuvos energijos“ veikla tapo savotišku pavyzdžiu, kaip valstybinė įmonė gali judėti įvairiomis kryptimis, būti lanksti, gerbiama, priešingai nei didelė dalis kitų valstybės įmonių, kurioms toli gražu iki tokio bendro vaizdo.

„Tai pavyzdys, ką gali nuveikti žmogus, atėjęs į seną, sustabarėjusią struktūrą“, – tvirtino komisijos narys. Pernai „Lietuvos energija“ pirmą kartą peržengė milijardo eurų pajamų ribą. Nuo 2013-ųjų, kai buvo pradėta įgyvendinti nauja strategija, grupės vertė išaugo 41 proc. „Lietuvos energija“ taip pat yra daugiausia dividendų į Lietuvos biudžetą mokanti valstybės įmonė – 2014-aisiais jie sudarė 52,6 mln. eurų.

Nuo 2013-ųjų, kai buvo pradėta įgyvendinti nauja strategija, grupės vertė išaugo 41 proc.

2015-aisiais buvo pasiektas iki šiol aukščiausias elektros energijos ir gamtinių dujų vartotojų pasitenkinimo indeksas, įkurta bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, leisianti sumažinti sąnaudas 5 proc. ir sutaupyti 3,6 mln. eurų, pradėjo veikti internetinė savitarnos svetainė manogile.lt, pradėtos eksploatuoti naujos garo ir biokuro katilinės. „Lietuvos energijos“ grupės investicijos per 2015 m. sudarė rekordinius 173,7 mln. eurų – 27,9 proc. daugiau nei metais anksčiau. Pernai įmonė taip pat įsigijo dvi vėjo elektrinių parkus Lietuvoje ir Estijoje valdančias bendroves – UAB „Eurakras“ ir „Tuulueenergia“ OU.

Geras vadovas būtinas ir gaminant, ir prekiaujant

Antroje vietoje likusi bendrovė „Šviesos konversija“ ir jos vadovas A.Juozapavičius komisijos narius sužavėjo visų pirma dėl unikalių, pasauliniu mastu įdomių ir išskirtinių įmonės vykdomų projektų.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas pabrėžė, kad nuo 1994 m. bendrovei vadovaujantis A.Juozapavičius yra labai mylimas ir gerbiamas darbuotojų, juo visiškai pasitiki ir „Šviesos konversijos“ akcininkai. Pernai įmonės pardavimo apimtys išaugo daugiau nei ketvirtadaliu, eksportas sudarė net 98 proc., o pelnas padidėjo maždaug 40 proc.

Nuo 2014-ųjų „Šviesos konversija“ kartu su „Ekspla“ vykdo stambų ES finansuojamą „Eli Alps“ projektą Vengrijoje – kuria ypač trumpų bei didelio pasikartojimo dažnio šviesos impulsų optinę parametrinę lazerinę sistemą. 2015 m. buvo sėkmingai įvykdyta apie 80 proc. projekto. Pernai įmonė rinkai taip pat pristatė naujos kartos femtosekundinį lazerį „Carbide“ ir pradėjo jo serijinę gamybą, kuri sudarė 12 proc. įmonės apyvartos.

Tokio dydžio įmonei su tiek darbuotojų „išlaužti“ tokius gerus santykinius rezultatus labai sudėtinga.

27 metus „Aprangos“ grupei vadovaujantis R.Perveneckas komisijos palankumą pelnė už sėkmingus veiklos rezultatus sudėtingoje konkurencinėje erdvėje. Pernai įmonės pardavimo apimtys išaugo 16 mln. eurų, arba daugiau nei 8 proc., eksportas – 6 mln., arba beveik 8 proc. Per 2015-uosius naujai atidarytų ar rekonstruotų parduotuvių plotas siekė 13,5 tūkst. kv. metrų, arba 17 proc. bendro ploto. Tai buvo antras geriausias rezultatas bendrovės plėtros istorijoje.

„Tokio dydžio įmonei su tiek darbuotojų „išlaužti“ tokius gerus santykinius rezultatus labai sudėtinga. Juk tai visiškai ne aukštųjų technologijų sritis, o paprastas drabužių pardavinėjimas žmonėms, ir iš to įsukti tokį verslą, kai turi tiek konkurentų, yra labai sunku. Tuo ši įmonė man patinka“, – sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Atmosfera įmonėje tikrai gera, o jų efektyvumas iš tiesų kosmiškai nerealus, nors „Freda“ inovacijas ar technologijas pe­rima iš Europos ar pasaulio.

Ketvirtą vietą užėmusi įmonė „Freda“, vadovaujama A.Ėmužio, sulaukė komisijos komplimentų kaip viena geriausių ir pažangiausių Lietuvos baldų gamintojų.

„Tai viena iš įmonių, gaminančių IKEA koncernui, kurio pardavimai yra fiksuoti ir jo verslas – kaip galima labiau susimažinti sąnaudas. Tokių įmonių Lietuvoje daug, bet ši tikrai yra numeris vienas. Ji man patinka, nes iš sąnaudų susimažinimo dar sugeba pakelti atlyginimus savo darbuotojams. Atmosfera įmonėje tikrai gera, o jų efektyvumas iš tiesų kosmiškai nerealus, nors „Freda“ inovacijas ar technologijas pe­rima iš Europos ar pasaulio“, – pasakojo komisijos narys S.Besagirskas.

Na, o penketuką užbaigianti informacinių technologijų įmonė „NFQ Technologies“ ir jos vadovas Paulius Insoda sulaukė įvertinimo už gaminamų produktų sudėtingumą ir sėkmę tarptautiniu mastu: pernai įmonė investavo 165 tūkst. eurų į NFQ atstovybės įsteigimą Vietname, o bendrovės kuriamas atviro kodo e. komercijos variklis ONGR laimėjo tarptautinį pripažinimą – į savo oficialią dokumentaciją ir rekomendacijas ją įtraukė populiarios visame pasaulyje „Elasticsearch“ duomenų bazės kūrėjai.

Iš viso finaliniame Metų vadovo konkurso etape šiemet varžėsi 11 įmonių vadovų, tarp jų „Teo“ vadovas Kęstutis Šliužas, „Snaigės“ generalinis direktorius Gediminas Čeika, „Aros Marine“ vadovas Giedrius Valainis, „Staticus“ generalinis direktorius Tomas Astrauskas, „Empower-Fidelitas“ vadovas Vaclovas Kirkilis bei „Kitron“ generalinis direktorius Mindaugas Šeštokas.

BFL / A.Ufarto nuotr.

Savaitraštis „Veidas” ir jo sukviesta komisija išrinko 2015–ųjų metų vadovą, kuriuo tapo UAB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas.

Šiemet savaitraštis „Veidas“ jau šešioliktąjį kartą išrinko Metų vadovą 2015, kuriuo tapo UAB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas. Antrąją vietą rinkimuose užėmė bendrovės „Šviesos konversija“ vadovas Algirdas Juozapavičius.

Iš viso Metų vadovo konkurse šiemet varžėsi vienuolika vadovų, tarp jų – TEO generalinis direktorius Kęstutis Šliužas, „Apranga Group“ generalinis direktorius Rimantas Perveneckas, „Freda“ generalinis direktorius Antanas Ėmužis, „Aros Marine“ vadovas Giedrius Valainis, „NFQ Grupės“ vadovas Paulius Insoda, „Snaigės“ generalinis direktorius Gediminas Čeika, „Staticus“ generalinis direktorius Tomas Astrauskas, „Empower-Fidelitas“ vadovas Vaclovas Kirkilis ir „Kitron“ vadovas Mindaugas Šeštokas.

Komisija vertino įmonių finansinę veiklą, inovatyvumą, konkurencingumą, gaminamų produktų ir paslaugų unikalumą, visuomeninę veiklą ir socialinę atsakomybę. Komisijos nariai; įmonės „Penki kontinentai“ generalinis direktorius  Idrakas Dadašovas Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis,   bendrovės „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas prof. Vladas Bumelis,  Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Ankstesni „Veido“ rengiamo konkurso Metų vadovas nugalėtojai:

2014 m. UAB „Ruptela“ vadovas Andrius Rupšys

2013 m. ,,Tele 2‘‘ gen. Direktorius Petras Masiulis

2012 m. ,,Thermo Fisher Scientific‘‘ Vilniaus padalinio gen. Direktorius Algimantas Markauskas

2011 m. „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas

2010 m. „Garlita“ gen. direktorius Juozas Martikaitis

2009 m. “Intersurgical” gen. direktorius Sigitas Žvirblis

2008 m. “Hnit-Baltic” direktorius Linas Gipiškis

2007 m. “Sanitas” įmonių grupės direktorius Saulius Jurgelėnas

2006 m. “Teltonikos” gen. direktorius Arvydas Paukštys

2005 m. “Eksma” grupės valdybos pirmininkas Rimantas Kraujalis

2004 m. “Nemuno bangos” grupės vadovas Arvydas Juozeliūnas

2003 m. holdingo “Libra” grupė prezidentas Tomas Juška

2002 m. koncerno “MG Baltic” prezidentas Darius Mockus

2001 m. “Pieno žvaigždžių” grupės prezidentas Julius Kvaraciejus

2000 m. “Sicor Biotech” gen. direktorius Vladas Algirdas Bumelis

Įvykis. Kovo 12 dieną Lietuvos Respublikos prezidentūros Kolonų salėje penkioliktą kartą įteiktas kasmetis „Veido“ apdovanojimas Metų vadovui – menininko Arvydo Ališankos skulptūra, vaizduojanti žmogų-tiltą, sukurta Petrui Vileišiui (1851–1926) atminti.

Šįkart Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir vienas iš savaitraščio „Veidas“ leidėjų Algimantas Šindeikis prizą įteikė informacinių technologijų įmonės „Ruptela“ įkūrėjui bei generaliniam direktoriui Andriui Rupšiui.

Į apdovanojimų ceremoniją susirinkusius šalies verslo lyderius ir kitus svečius sveikino D.Grybauskaitė, A.Šindeikis ir Metų vadovą išrinkusios komisijos atstovas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

„Noriu mums visiems palinkėti, kad kuo toliau, tuo daugiau turėtume pasirinkimų; kad būtų kuo daugiau tokių vadovų, tikrai vertų verti būti išrinktiems „Veido“ ir gauti šią nuostabią skulptūrą“, – sakė D.Grybauskaitė.

Pasak Prezidentės, kadangi pastarieji metai nebuvo lengvi ir netrūko sudėtingų situacijų, įvairių iššūkių, galima tik pasidžiaugti, kad Lietuvoje turime tiek daug žmonių, išmokusių prisitaikyti, pasinaudoti susiklosčiusia padėtimi ir pasiekti puikių verslo rezultatų. Svarbiausia – stiprus verslas daug prisideda kuriant geresnę valstybę.

A.Šindeikis pabrėžė, kad ne tik nuo lietuviško verslo sėkmės, bet ir nuo atsakomybės visuomenei suvokimo priklauso, kokios kokybės šalyje gyvename.

Renkant geriausią 2014 metų vadovą iš penkiolikos konkurse besivaržančių kandidatų, komisija, sudaryta iš ekonomistų, finansų analitikų ir sėkmingo verslo atstovų, vertino įmonių finansinius pasiekimus, inovatyvumą, konkurencingumą, gaminamų produktų ir paslaugų unikalumą bei socialinę atsakomybę. Nors ne itin didelė, bet inovatyvi bei sparčiai auganti telekomunikacijų bendrovė „Ruptela“, kurianti transporto valdymo sprendimus ir gaminanti tam skirtą techninę bei programinę įrangą, sulaukė pozityvaus komisijos įvertinimo.

Komisijos atstovo S.Besagirsko teigimu, „Ruptelos“ stiprybė ta, kad ši šeimos įmonė, įkurta dviejų žmonių „lygioje vietoje“, nieko iš nieko neprašydama sugebėjo labai greitai išplėtoti sėkmingą, didelę pridėtinę vertę kuriantį verslą. Kitas svarbus pliusas – sektorius, kuriame ši įmonė veikia. Juk tiek pačioje informacinių technologijų srityje, tiek transporto verslus aptarnaujančiame sektoriuje konkurencija milžiniška. „Kai pamačiau jų augimo, eksporto plėtros duomenis, net pasitikrinau, ar tie skaičiai teisingi; ar čia gali būti šitoks augimas net keletą metų iš eilės? Tai tikrai fantastiška“, – pagyrų negailėjo ekspertas.

Be to, svarbu, kad įmonė daug dėmesio skiria darbuotojų gerovei, pradedant vis kylančiu mokamų atlyginimų vidurkiu ir baigiant įvairiomis motyvavimo priemonėmis bei pastangomis sukurti gerą ir darbuotojams atsiskleisti leidžiančią atmosferą įmonėje.

„Vieną dieną per savaitę skiriu Lietuvos įmonių lankymui ir kiekvieną kartą atrandu perliukų. Vis užduodu sau retorinį klausimą: kodėl jų nerodo geriausiu laiku per televiziją, kodėl apie juos nekalbama? – sakė S.Besagirskas. – Perliukų iš tiesų turime labai daug, tad būna iššūkis, kai „Veidas“ kasmet visus juos suberia į vieną vietą ir siūlo išrinkti iš jų patį geriausią. Kartais netgi jautiesi kaltas, kad savo balsą atiduodi ne už tą, o už kitą. Vis dėlto manau, šiemet mūsų išrinktas perliukas vertas būti pačiu geriausiu.“

Naujasis Metų vadovas A.Rupšys teigė, kad šis apdovanojimas yra didelė garbė tiek jam, kaip vadovui, tiek visam „Ruptelos“ kolektyvui, – jis patvirtina, kad daug kas pasirinkta ir daryta teisingai. Kartu toks įvertinimas įpareigoja siekti dar geresnių rezultatų. „Mane, mūsų komandą iššūkiai motyvuoja“, – patikino A.Rupšys.

Antrą vietą rinkimuose užėmė „Enerstenos“ direktorius Virginijus Ramanauskas, trečiąją – „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

Metų vadovas. Sparčiai augančios ir jau daugiau nei šimte užsienio rinkų dirbančios telekomunikacijų bendrovės „Ruptela“ įkūrėjas ir vadovas Andrius Rupšys sako, kad įmonė tempo lėtinti neketina.

Kai su Andriumi Rupšiu kalbėjomės maždaug prieš pusę metų, „Ruptela“ dar įsiteko kur kas mažesnėse patalpose, o dabar vos telpa naujose, gerokai didesnėse. Vadovas svarsto, kaip užimti dar vieną aukštą. Darbuotojų iš tikrųjų šmėžuoja daugiau nei praėjusį kartą. A.Rupšys – taip pat šiek tiek kitoks: nors atrodo toks pat entuziastingas ir nuoširdus, šįkart sėdi „rimtam“ verslininkui labiau nei aną kartą pritinkančiame kabinete ir vietoj languotų marškinėlių vilki kostiumą.

Proga, kuria „Veidas“ pas jį lankosi, kitokia nei aną kartą. Nors ir norime pasveikinti poną Andrių su gimtadieniu, kuris kaip tik bus kovo pabaigoje, šį kartą ateiname kalbėtis ne vien kaip su IT rinkoje santykinai mažai žinomos, bet puikius ir inovatyvius dalykus kuriančios perspektyvios įmonės generaliniu direktoriumi, bet ir kaip su „Veido“ išrinktu geriausiu 2014 metų vadovu.

Telekomunikacijų bendrovė „Ruptela“ kuria programinę įrangą ir konstruoja originalius prietaisus, kurie vos prisėdus prie kompiuterio ekrano leidžia stebėti ir valdyti krovinių judėjimą visame pasaulyje (sunkvežimių vietą, greitį, sustojimus, vairuotojų informaciją ir kt.), taip pat tam tikrus aktualius parametrus (degalų lygį talpykloje, temperatūrą ar specifinę klientams reikalingą informaciją). Tai „Ruptelos“ klientams leidžia gerokai sumažinti logistikos sąnaudas, optimizuoti procesus ir netgi sumažinti avaringumą.

Už sėkmingą veiklą „Ruptela“ buvo ne kartą įvertinta ir apdovanota. Tarkime, Žinių ekonomikos forumas ją pripažino „Sėkmingiausia jauna aukštųjų technologijų įmone 2011“, Lietuvos transporto lyderių rinkimuose ji apdovanota kaip „Perspektyviausia įmonė 2013“, Lietuvos verslo konfederacijos „Metų paslauga 2013“ rinkimuose „Ruptelai“ įteiktas Metų paslaugos transporto sričiai apdovanojimas už ekonomiško vairavimo sprendimą, taip pat ji ne kartą gerai įvertinta verslo augimo „Gazelė“ konkurse, pateko į „Technology Fast 500 EMEA“ sąrašą.

Negana to, „Ruptela“ dvejus metus iš eilės pateko į tarptautinės audito ir verslo konsultacijų milžinės „Deloitte“ sudaromą sparčiausiai augančią technologijų įmonių Vidurio Europos regione „CE Technology Fast 50“ reitingą (2013 m. buvo penktoje, 2014 m. – septintoje reitingo vietoje). Pernai asociacija, vienijanti Lietuvos informacinių technologijų įmones, „Infobalt“ įteikė jai apdovanojimą „IT sektoriaus viltis“. Kaip tikina „Infobalt“ vykdomasis direktorius Edmundas Žvirblis, šiuo metu A.Rupšys yra vienas inovatyviausių vadovų Lietuvos informacinių technologijų sektoriuje.

Paminėtina, kad „Ruptela“ giriama ne tik už inovatyvumą ir greitą plėtrą, bet ir už atsakingą požiūrį į aplinką. Ji yra gavusi ir „Eco-Drive“ metų paslaugos įvertinimą už tai, kad jos produktai ir paslaugos leidžia optimizuoti degalų panaudojimą (parodomas neekonomiškas važiavimas) bei mažinti taršą.

Įspūdingai atrodo ne tik ši jaunos įmonės „garbės siena“, bet ir jos finansiniai rodikliai. Pavyzdžiui, nuo 2012 iki 2014 m. „Ruptelos“ pardavimo pajamos šoktelėjo bene dvigubai – nuo 15,14 mln. iki 30,03 mln. Lt. Eksporto apimtys taip pat – nuo 11,42 mln. iki 20,3 mln. Lt. Nauji produktai iš to sudaro 75 proc. 2013 m. ir 85 proc. 2014 m.

Gražu pažiūrėti ir į tai, kaip didėjo įmonės sumokami mokesčiai valstybei: 2012 m. tai sudarė 1,18 mln., 2013 m. – 2,4 mln., pernai – jau 4,87 mln. Lt.

Įmonė šiuo metu jau turi įkūrusi šešis padalinius užsienio valstybėse. Čia reikėtų pabrėžti, kad jos „smegenys“ telkiasi Lietuvoje (kitaip tariant, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra vykdoma čia), nes, „Ruptelos“ požiūriu, kuo daugiau darbo vietų, ypač kuriančių didelę pridėtinę vertę, reikia kurti vietoje.

Dideli pokyčiai ir rezultatai, pasiekti per trumpą laiką, nestebina. Susidaro įspūdis, kad nuolatinis keitimasis apskritai yra vienas esminių „Ruptelos“ bruožų. Nuo 2007-ųjų, kai A.Rupšys su žmona Aira įkūrė „Ruptelą“, įmonė nenustojo judėti į priekį ir kiekvienais metais tampa vis rimtesne žaidėja tarptautinėje rinkoje.

„Įdomu, kad mūsų įmonės darbuotojai pamato labai daug per labai trumpą laiką: buvome maža įmonė, netrukus tapome palyginti didelė; vieni skyriai kūrėsi, kiti jungėsi, atsirado naujų produktų. Nuolat kažkas vyksta, vis atsiranda kažkas naujo – mums niekada nebūna nuobodu. Nestovime vietoje, nes pati aplinka reikalauja tobulėti, išsiugdyti naujų įgūdžių ir prisitaikyti“, – apie atmosferą dinamiškoje įmonėje pasakoja vadovas.

Žinoma, geriausiai bendrovės vertę atskleidžia tai, kokios naudos jos kuriama įranga duoda klientams. Pasak A.Rupšio, jų siūlomos sistemos įmonėms leidžia sutaupyti mažiausiai 5–10 proc. logistikos sąnaudų, nors yra buvę atvejų, kai šis rodiklis pasiekia ir 30 proc. „Tai labai priklauso nuo konkrečių kompanijų. Kaip žinome, transporto įmonėse dažnai būna įsisenėjusių rimtų problemų, pavyzdžiui, vagysčių. Tai nesunku pamatyti. Vis dėlto sutaupoma tik tada, jei pačios įmonės to nori. Kartais ateini, pabaksnoji pirštu į problemą, o tau atsako, kad, ai, nesvarbu, vis tiek neišvogs labai daug“, – niuansus nupasakoja verslininkas.

Tarptautinių krovinių gabenimo bendrovė „Ortima“ „Ruptelos“ transporto stebėjimo sistema naudojasi jau apie penkerius metus. „Ortimos“ pardavimo vadovas Andrejus Svirko patvirtina, kad ėmus bendradarbiauti su „Ruptela“ darbo organizavimas tapo daug efektyvesnis. Tiesa, pasakyti, kiek įmonei pavyko dėl to sutaupyti, sunku.

„Pinigais šitai vertinti sudėtinga. Kartais būna net taip, kad vairuotojas negali rasti krovinio pakrovimo vietos (tarkime, navigacija nerodo kažkokios gatvės ar skersgatvio), o laikas labai svarbus, nes artėja dienos pabaiga. Tada prisijungi prie sistemos, pasižiūri, kur yra automobilis, sulygini jo vietą su „Google Maps“ žemėlapiu ir supranti, kad jis stovi už kokių kelių šimtų metrų, ir tiesiog gali pasakyti, jog važiuotų ten ir ten. Jei jis spėja pakrauti krovinį ir „sutaupo“ dieną, tai, tarkime, važiuojant į Rusiją šitai neretai gali sutaupyti dar kelias: nespėsi iškrauti krovinio iki penktadienio – įstrigsi per laisvas dienas ir kelionė automatiškai pailgės. Kartais minutė gali kainuoti visą savaitę“, – pateikia pavyzdį A.Svirko.

Pasak jo, kai „Ortimoje“ dar nebuvo įdiegta ši įranga, vairuotojams tekdavo skambinti ar rašyti trumpąsias žinutes, kad sužinotum, kur jie yra. Žinoma, net ir gavęs atsakymą negalėdavai būti tikras, kad vairuotojai iš tiesų yra ten, kur sakosi esą. Įdiegus transporto valdymo sistemą ir ėmus nesunkiai gauti reikalingą informaciją tapo daug lengviau kontroliuoti padėtį.

„Dabar tiesiog prisijungi prie sistemos ir kompiuterio ekrane matai visą savo automobilių parką, žinai, kur važiuoja kompanijos vairuotojai, – sako A.Svirko. – Buvo net toks atvejis, kai vienas mūsų vairuotojas vis nuvažiuodavo daugiau kilometrų, nei turėdavo pagal maršrutą, bet nuolat aiškindavo, kad taisyklėms tikrai nenusižengia, nieko blogo nedaro. Kai įdiegėme šią sistemą, jam nieko apie tai nesakėme, ir greitai paaiškėjo, kad jis nuolatos važiuodavo pas savo uošvę, gyvenančią kažkur apie 200 kilometrų į šoną.“

Ši transporto valdymo sistema ne tik padeda pačiai įmonei efektyviau vykdyti veiklą, bet ir padidina jos tarptautinį konkurencingumą, nes galimybė stebėti krovinius dažnai yra labai aktuali reiklesniems klientams. „Tarkime, dirbame su stambiais klientais iš Švedijos ir šie dažnai paprašo prisijungimo galimybės. Paskui mums ir pasakoja: „Jau einu miegoti, bet dar prieš tai patikrinu sistemoje, ar automobiliai artėja prie reikiamo taško; viskas gerai – tai galiu ramiai miegoti“, – dėsto „Ortimos“ atstovas.

Nors transporto valdymo sistemos idėja pasaulyje nebuvo unikali, „Ruptela“ puikiai įsitvirtino šioje nišoje. A.Rupšys su žmona matė, kad ši niša ne tik nėra užpildyta, bet ir nuolat auganti, tad potencialo čia netrūksta. Juolab kad taupymas atsakingam verslui visada yra tarp prioritetų. Tokių sistemų analogų buvo ir kitur, bet regione ši rinka buvo laisva. „Analizavome situaciją, žiūrėjome, ką galime padaryti geriau, gilinomės, kokių problemų nesprendė kiti to meto pasiūlymai“, – prisimena A.Rupšys, o A.Svirko atkreipia dėmesį, kad pirkti užsienio įmonių sprendimus būtų buvę daug brangiau.

Ne vienas verslininkas galėtų patvirtinti skirtumą, kad dirbti vidaus rinkoje yra vienas dalykas, o varžytis tarptautinėje – visai kitas. Nepaneigsi – namų rinka visada svetingesnė, tačiau A.Rupšys tik kraipo galvą: kadangi nuo pat pradžių jo įmonė buvo orientuota į tarptautinę rinką, šoko pereinant iš mažo akvariumo į plačius vandenis patirti neteko. „Mums namų rinka visada pirmiausia buvo ES, o ne Lietuva“, – patikina vadovas.

Į konkurenciją jis žiūri tik kaip į teigiamą dalyką, kurio nereikia bijoti ir kuris reikalingas norint sustiprėti. „Konkurencija visada yra gerai, kvėpavimas į nugarą – visada sveika. Jei to nėra, gali greitai užmigti ant laurų, apkerpėti. Ar tai gali būti motyvuojantis veiksnys? Pasakyčiau taip: jaunystėje lankiau plaukimą, o kai sportuoji, visada nori būti pirmas, plaukdamas nori pagerinti kažkokį ankstesnį savo rekordą. Jei kažkas tave vejasi, tai motyvuoja iš kitos pusės – nenori būti aplenktas. Vis dėlto nemanau, jog motyvas galėtų būti siekis pagerinti savo rezultatą tik dėl to, kad antraip tave kažkas aplenks, – dėsto A.Rupšys. – Tai tik neleidžia sustoti, patekti į komforto zoną, o pirminę motyvaciją – viziją turime turėti patys. Mus labiausiai motyvuoja tai, kad žinome, kur einame: mes visą laiką turėjome tikslą užaugti ir tapti rimtais rinkos žaidėjais, teikti didelę vertę klientams.“

Bendrovei ne mažiau nei plėtra ar naujų produktų kūrimas bei tobulinimas rūpi ir gera vadyba. „Tai yra lanksti, dinamiška kompanija, auganti išmintingai. Kartais, kai įmonės išauga, nebesugeba suvaldyti procesų ir žmonių, o čia viskas daroma pamatuotai. Pats Andrius yra imlus, greitas ir ryžtingas. Tai, ką jam siūlai, jis įgyvendina šimtu procentų: viską ima, viską taiko ir greitai turi teigiamų rezultatų. Kai kurioms įmonėms kažką papasakoji, bet tai, deja, nugula stalčiuose“, – įmonę ir jos vadovą charakterizuoja „TMD partners“ konsultantas Gintaras Butkus.

Beje, įdomu, kad svarbiausi „Ruptelos“ sprendimai priimami ne vadovo kabinete, o po darbo jaukiuose namuose. Sutuoktiniai Andrius ir Aira Rupšiai, drauge įkūrę įmonę, ir toliau kartu sprendžia „Ruptelos“ ateitį. To nepakeitė nė tai, kad Rupšių šeimoje auga trys maži vaikučiai. Nors Airai ir tenka atlikti visas jaunos mamos pareigas, tai netrukdo jai ir toliau aktyviai dalyvauti įmonės valdyme.

„Kaip patys juokaujame, namie turime šeimyninę mini valdybą. Visi svarbesni sprendimai priimami kartu, – juokiasi A.Rupšė. – Daug diskutuojame ir smulkesniais klausimais, ypač jei jie svarbūs darbuotojams, jų gerovei. Labai stengiamės, kad mums dirbantys žmonės būtų patenkinti, na, o tam, kad būtų rastas tinkamas sprendimas, dažnai prireikia daug diskusijų, tarimosi, žinoma, tenka ir pasiginčyti.“

Rupšių nuomone, čia ir slypi didžiausias įmonės išskirtinumas bei stiprybė: geri darbuotojai, turintys tinkamą požiūrį, gali nuveikti daug svarbių dalykų. Iš tiesų į „Ruptelos“ komandą daug kas galėtų žiūrėti pavydžiai. Pirmiausia patį A.Rupšį daugelis pavadintų svajonių vadovu. Jis – veikiau draugas nei viršininkas, tačiau, net ir nebūdamas griežtas, sugeba gauti gerų rezultatų, atskleisti komandos narių potencialą: leidžia jiems save realizuoti, įdarbinti savo gebėjimus. Dėl to čia puikiai jaučiasi ambicingi ir iniciatyvūs žmonės: jiems leidžiama kurti, suteikiama galimybė realizuoti savo idėjas, prisiimti nemažai atsakomybės.

„Dabar nebe „staklės“, nebe žemė svarbiausia, o žmonės. Puoselėjame perspektyvius žmones ir iš to gimsta mūsų pranašumai“, – įsitikinęs A.Rupšys.

Logika paprasta: kadangi darbuotojai jaučiasi gerai ir saugiai, nebijo teikti drąsių idėjų ar imtis iniciatyvų, o tai įmonei naudinga. „Daug ką sugalvojame, daug kur dalyvaujame. Kai yra daug idėjų, gal dalis neišdegs, dalis pavyks nevisiškai, tačiau galbūt pora jų bus itin sėkmingos, – sako A.Rupšys. – Daug rizikuojame, tačiau ta rizika pamatuota.“

„Ruptela“ mielai įdarbina ne tik jaunus žmones, be to, siekiama, kad dalį kolektyvo Lietuvoje sudarytų kitų kultūrų atstovai, – čia kalbama net vienuolika kalbų! Tai tapo dar vienu netikėtu pliusu: atsiradus darbuotojų, kalbančių kalbomis tų žmonių, kuriems norima parduoti „Ruptelos“ sprendimus, ir suprantančių jų mentalitetą, sudaryti dalį sandorių tapo lengviau.

„Neseniai bendravau su vienu vadovu iš Švedijos ir man labai patiko jo požiūris. Jis sako: pirmiausia užtikriname, kad darbuotojai būtų laimingi, paskui – kad būtų patenkinti klientai, na, o jei kalbėsime apie akcininkus, tai jei ir pirmi, ir antri bus laimingi, šių laimė ateis kaip pasekmė, – dėsto A.Rupšys. – O Lietuvoje mąstoma dažnai atvirkščiai: pirma reikia uždirbti, paskui pažiūrėti, ar laimingi klientai, o darbuotojai… Na, jiems teks tai, kas liks. Mums padėjo, kad jau iš pradžių žinojome, jog darbuotojas yra be galo svarbus. Be jo niekas neįvyks, jis yra kūrėjas.“

Beje, šiuo metu bendrovėje vėl vykta naujų darbuotojų priėmimas. Šiemet jų skaičius turėtų pasiekti du šimtus. Vieni jų užsiims turimų klientų aptarnavimu, senesnių produktų priežiūra, kiti rūpinsis naujų produktų kūrimu, naujų galimybių paieška. Tarp šių pusių būtina palaikyti balansą: nors „naujovės“ ar „inovacijos“ skamba gražiai, čia visada slypi ir rizika, kad rinka to nepriims ir norimos sėkmės tai nepelnys.

„Norint, kad įmonė nesustotų, nuolat turi kažkas keistis, tad nusprendėme atskirti verslo plėtros skyrių, užsiimantį naujų galimybių, naujų nišų paieška, ir pardavimo skyrių. Versle netrūksta prieštaringų dalykų: tarkime, yra galimybių produkciją parduoti į Braziliją ar Antarktidą, kita vertus, rinkai galima pasiūlyti naują produktą. Kyla klausimas, ką pasirinkti. Taigi pardavimo skyrius parduoda, ką jau turime, ir rinką plečia geografiškai, o verslo plėtros – žiūri, kaip galima išplėsti verslą, pasiūlant kokių nors naujų produktų, paslaugų ir sprendimų. Taip užtikrinama, kad verslas plėsis ir taip, ir taip, o dar šalia mūsų tyrimų ir plėtros skyrius kuria produktus, kartu stebėdamas, kokie pokyčiai vyksta technologijų srityje, kas naujo ateina, mąsto, kaip gyvensime po trejų metų, – įmonės strategiją atskleidžia A.Rupšys. – Gal jau šiandien reikia perdaryti visas mūsų sistemas? Dabar visi kalba apie „Internet of Things“ („daiktų internetą“), kai viskas bus sujungta. Kaip mes į tai reaguosime?“

Verslumo gyslelę A.Rupšys savyje pastebėjo dar vaikystėje. Antroje klasėje jis už 25 rublius sugebėjo bendramoksliui parduoti savo sukonstruotą nesudėtingą žaisliuką. Tai buvo pirmieji jo uždirbti pinigai. Greitai ambicijos išaugo, ir kai sukako penkiolika, Andrius su keletu draugų pradėjo kompiuterių verslą. Moksleiviai iš tiekėjų pirkdavo detales, surinkdavo iš jų kompiuterius ir parduodavo.

„Atsimenu, vienas draugas sako – gal bandom? Sakau – nemoku rinkti kompiuterių, nieko nesuprantu apie tai. Tada jis paaiškino, kad viskas labai paprasta: išrink savo kompiuterį ir surink – viską pamatysi. Pats mokiausi humanitarinėje gimnazijoje, bet, galvoju, pabandysiu. Didelis procesorius? Lupk lauk! Išrinkau, surinkau, detalių neliko – pasirodo, iš tikrųjų paprasta“, – pirmąjį savo verslą su šypsena prisimena A.Rupšys.

Prie verslumo ugdymo nemažai prisidėjo ir tai, kad nuo pat mažens lankydamasis tėvo įmonėje būsimasis verslininkas galėjo iš vidaus pamatyti, kaip yra realiai dirbama ir kokie klausimai sprendžiami.

Nors A.Rupšys anksti suvokė, kad ateityje norėtų daryti kažką, kas būtų susiję būtent su verslu, baigęs mokyklą pasirinko elektronikos inžinerijos studijas. Tiesiog norėjo gerai išmanyti sudėtingą sritį ir turėti techninių žinių, o vadybos subtilybių tikėjosi išmokti per praktiką.

Ponia Aira irgi kilusi iš verslininkų šeimos, tad sprendimas kada nors turėti savo verslą atrodė logiškas – jau vien ko verta kur kas didesnė laisvė. „Reikėjo tik tinkamo meto. Aš Andriumi tikėjau, žinojau, kad jis labai gabus, labai protingas ir kad galime tai padaryti. Jei jis užsibrėžia tikslą – jį pasiekia, nesvarbu, kiek pastangų jam tai kainuotų. Nebuvo net minties, kad galėtų nepasisekti, nebuvo tokių sunkių laikotarpių, kad būtume gailėjęsi tai pradėję“, – pasakoja A.Rupšė.

Taigi, nors A.Rupšys buvo geras elektronikos inžinerijos studentas ir antrame bei trečiame kurse jau dirbo laboratorijoje, grynojo mokslo atsisakė ir nepraėjus nė dviem mėnesiams nuo magistro diplomo gavimo su žmona pradėjo tai, ką dabar žinome kaip „Ruptelą“.

Vaiva Sapetkaitė

Andrius Rupšys

Amžius: 31 m.
Šeiminė padėtis: vedęs, trys vaikai.
Išsilavinimas: elektronikos inžinerijos magistras.
Alma mater: Vilniaus universitetas.
Vadovavimo stilius: deleguojamasis.
Pomėgiai, be šeimos ir darbo: dronai (nepilotuojamos skraidyklės, „kvadrokopteriai“).
Mėgstamiausios knygos: Dale’o Carnegie „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“ ir „Kaip atsikratyti nerimo ir pradėti gyventi“.

„Ruptela“

Pardavimo apimtys

2013 m.    20,93 mln. Lt

2014 m.    30,03 mln. Lt

Darbuotojų skaičius

2013 m.    110

2014 m.    152

Šaltinis: įmonės duomenys

Šiemet savaitraštis „Veidas“ jau penkioliktą kartą išrinko Metų vadovą, kuriuo tapo programinę įrangą transporto sprendimams kuriančios ir gaminančios bendrovės „Ruptela“ direktorius Andrius Rupšys. Antrą vietą rinkimuose užėmė šiluminės energijos gamybos iš biomasės sprendimus kuriančios ir įrangą gaminančios bendrovių grupės „Enerstena“ vadovas Virginijus Ramanauskas, trečiąją – akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

Ketvirtą vietą rinkimuose pasidalijo vienodai komisijos balų surinkę bendrovės „Šviesos konversija“ direktorius mokslui dr. Romualdas Danielius ir įmonių grupės „Linas Agro Group“ vadovas Darius Zubas. Penktą vietą taip pat pasidalijo du vadovai – įmonių grupės Vakarų laivų gamyklos direktorius Arnoldas Šileika ir bendrovės „EVP International“ generalinis direktorius Kostas Noreika.

Iš viso Metų vadovo konkurse šiemet varžėsi penkiolika vadovų, tarp jų – „INVL Technology“ (buvusi „Baip grupė“) direktorius Kazimieras Tonkūnas, „Teo“ generalinis direktorius Kęstutis Šliužas, „MG Valdos“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė, „Asseco Lietuvos“ generalinis direktorius Albertas Šermokas, „Tereko“ generalinis direktorius Juozas Masvytis, „Elsis“ vadovas Arūnas Gedvila, „Snaigės“ generalinis direktorius Gediminas Čeika ir „Blue Bridge“ vadovas Dalius Butkus.

Komisija vertino įmonių finansinę veiklą, inovatyvumą, konkurencingumą, gaminamų produktų ir paslaugų unikalumą, visuomeninę veiklą bei socialinę atsakomybę.

Ne vienas komisijos narys pripažino, kad bendrovė „Ruptela“ ir jos vadovas tapo tikru atradimu: iki tol jiems nežinoma šeimos verslo įmonė nustebino inovatyvumu, unikaliais sprendimais ir gaminiais, kurių didžiąją dalį sugeba eksportuoti į 115 šalių Europoje, Afrikoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje.

Kaip pabrėžė komisijos narys ekonomistas Rimantas Rudzkis, Lietuvos informatikai daugiausia dirba vidaus rinkoje, o informatikos eksportas sudaro vos 0,2 proc. šalies BVP. Estijoje informatikos eksportas sudaro 1,3, Švedijoje – 2, o Airijoje – net 22 proc. BVP.

Už verslą nuo idėjos iki gaminių ir paslaugų, mokslo pasiekimų pritaikymą kuriant aukštųjų technologijų biokuro sprendimus įvertintas ir V.Ramanauskas bei jo vadovaujama įmonių grupė „Enerstena“.

„Lietuvos energijos“ vadovą D.Misiūną komisija įvertino už valstybinėje įmonėje vykdomas reikšmingas permainas ir vertę kuriančius sprendimus.

Lietuvos Respublikos Prezidentūroje įteiktas „Metų vadovo“ apdovanojimas.

2013 m. „Metų vadovu“ tapo telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis.

Šį įvertinimą jis pelnė keturioliktą kartą savaitraščio „Veidas“ surengtuose apdovanojimuose. P. Masiuliui skirta simbolinė Petro Vileišio, žmogaus-tilto, skulptūra. Ją sukūrė menininkas Arvydas Ališanka.

Skelbdama P. Masiulį „Metų vadovu“, komisija įvertino, kad per 11 jo vadovavimo „Tele2“ metų bendrovė daugiausia prisidėjo prie ryšio kainų mažinimo. Dabar jos yra mažiausios Europos Sąjungoje. Europos Komisijos duomenimis, vidutinė pokalbio mobiliuoju telefonu ES kaina siekia 9,1, o Lietuvoje – vos 1,9 euro cento. 2013 m. „Tele2“ Lietuvoje tapo mobiliojo ryšio rinkos lydere pagal visus kriterijus.

Pasak apdovanojimą skyrusios komisijos narių, „Tele2“ veikla mažinant ryšio kainas turėjo nacionalinį efektą ir palietė kiekvieną šalies gyventoją, o P. Masiulis – vadovas, kuris leido visai tautai sutaupyti labai daug pinigų.

„Šis apdovanojimas yra visos bendrovės, kolektyvo darbo ir klientų pasitikėjimo įvertinimas. Visada norėjau, kad „Tele2” pavyzdys rodytų – verslas bus sėkmingas, jei duos tai, ko reikia klientams, darbuotojams sukurs geras sąlygas ir prisidės prie šalies pažangos“, ‒ sakė P. Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

2013 m. „Metų vadovo“ rinkimuose varžėsi 18 vadovų. 15 jų pateko į antrą turą ir buvo pateikti komisijos vertinimui. Kandidatų sąrašą patikrino Valstybinė mokesčių inspekcija ir „Creditreform Lietuva“.

„Metų vadovą“ kasmet išrenka savaitraščio „Veidas“ sukviesta komisija. Šiemet ją sudarė 12 narių – ekonomistai, finansų analitikai ir sėkmingų įmonių vadovai.

Šiemet komisiją sudarė banko „Citadele“ valdybos pirmininkė, administracijos vadovė Alma Vaitkunskienė, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis, biotechnologinės farmacijos centro „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas Vladas A. Bumelis, „Penkių kontinentų“ generalinis direktorius Idrakas Dadašovas, ISM rektorius Nerijus Pačėsa, „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, „Servier pharma“ vadovas Mindaugas Papievis, Mykolo Romerio universiteto plėtros prorektorius Stasys Vaitkevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas, savaitraščio „Veidas“ leidėjas Algimantas Šindeikis ir vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

Savaitraščio „Veidas“ sukviesta komisija šiais metais savo balsus skyrė vadovams, sugebantiems savo įmones išvesti į priekį net ir labai konkurencingoje aplinkoje.

Jau keturioliktą kartą „Veidas“ skelbia Metų vadovą – žmogų, kuris ne tik sugeba sėkmingai konkuruoti ir auginti savo kompaniją, išsiskiria lyderystės sugebėjimais ir įžvalgiais sprendimais, bet ir orientuojasi į inovacijas, moka patrauklius atlyginimus darbuotojams bei palieka ryškų pėdsaką visuomenėje paremdamas reikšmingus socialinius projektus ir padėdamas tiems, kam to labiausiai reikia.
Kasmet Metų vadovą išrenka „Veido“ sukviesta komisija, kurią šiemet sudarė 12 narių – ekonomistai, finansų analitikai ir sėkmingų įmonių vadovai. Komisijos nuomonė lėmė, kad „Metų vadovu 2013“ tapo telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis, šiai įmonei vadovaujantis jau 11 metų. 2000 metais įžengusi į rinką, kurioje jau buvo įsitvirtinę du žaidėjai, „Tele2“ ne tik atpigino įkainius už telefoninius pokalbius, bet ir žingsnis po žingsnio plėtėsi rinkoje, kol 2013 metais pirmą kartą tapo didžiausiu Lietuvoje mobiliojo ryšio operatoriumi ir pagal pajamas (2013 metais uždirbo 514,6 mln. Lt), ir pagal klientų skaičių (turi 1,8 mln. klientų). O juk šios kompanijos darbo pradžioje įvairūs lobistai gąsdino visuomenę, kad visi rinkos žaidėjai dėl „Tele2“ pasiūlytų įkainių bankrutuos ir Lietuva liks be mobiliojo ryšio.
Komisijos narių nuomone, „Tele2“ veikla turėjo nacionalinį efektą – ji palietė kiekvieną iš mūsų. „P.Masiulis – tas žmogus, kuris leido visai tautai sutaupyti labai daug pinigų. Dempinguodamas kainas jis smarkiai atpigino mūsų telefoninius pokalbius. Geras kapitalizmo principas, kuris per konkurenciją mažina paslaugos kainą“, – diskusijų metu atkreipė dėmesį komisijos narys ir pirmasis “Metų vadovo” konkurso nugalėtojas, „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas prof. Vladas Bumelis.
Komisijos darbe taip pat dalyvavęs ISM rektorius Nerijus Pačėsa pabrėžė, kad „Tele2“ indėlis svarbus ne tik kalbant apie kainą už pokalbius, bet ir technologinę plėtrą Lietuvoje. „Dėl trečio rinkos dalyvio technologinė plėtra buvo spartesnė negu būtų prie dviejų. Juk kiti du turėjo pozicionuotis kaip aukštesnės vertės kūrėjai ir investuoti daug į technologijas ir duomenų perdavimą“, – komentavo N.Pačėsa, pavadinęs „Tele2“ mobiliųjų operacijų „Ryanair“.
Verta paminėti ir gana aukštą „Tele2“ produktyvumo lygį, patrauklius atlyginimus bei indėlį į visuomenės gyvenimą. Pavyzdžiui, „Tele2“ pernai finansavo naujos „Jaunimo linijos“ savanorių grupės mokymus, skyrė lėšų VGTU Elektronikos fakultete atidaryti pirmąją Lietuvoje išmaniojo bevielio ryšio laboratoriją, prisidėjo iš dalies finansuodama elektroninių mokytojo pažymėjimų gamybą.

Sėkminga veikla priklauso ir nuo vadybinių inovacijų

Antrą vietą komisija skyrė „Mars Lietuva“ generalinei direktorei Aušrai Žemaitienei, įmonei vadovaujančiai penkerius metus. Gargžduose įsikūrusi konservuotą maistą gyvūnams gaminanti įmonė yra tarptautinio koncerno dalis, tačiau A.Žemaitienės vadovaujama bendrovė sugeba išsiskirti viso koncerno mastu. 2013 metais bendrovė, nepaisant didelio gaminamos produkcijos rūšių ir formatų skaičiaus (per 400), pasiekė didžiausią gamybos efektyvumą – 88 proc. ir tapo šio rodiklio lydere tarp analogiškų „Mars“ gamyklų Europoje. O štai remiantis inovatyvia įmonės technikos skyriaus darbuotojo idėja buvo sukonstruota ir pagaminta pakavimo sistemos įranga, tapusi vidiniu standartu, diegiamu ir kitose „Mars“ įmonėse.
„Metų vadovo“ konkurso komisijos narys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas tvirtino, kad apie A.Žemaitienę labai gerai atsiliepia ir „Mars Lietuva“ partneriai, ir tiekėjai, ir netgi darbuotojai, nors pastarieji tradiciškai Lietuvoje mėgsta pakritikuoti vadovus.
„Vadybine prasme „Mars Lietuva“ įmonėje įdiegta labai daug inovacijų. Jei ieškotume LEAN procesus geriausiai įsisavinusios kompanijos, ko gero tai būtų geriausias pavyzdys Lietuvoje. A.Žemaitienė kaip vadovė unikali tuo, kad viena vertus, kaip reikli vadovė sugeba pasiekti labai aukštus produktyvumo rezultatus ir kiekvienais metais juos kilstelėti, kita vertus, sugeba įdiegti aukščiausius vadybos principus. Tuo pačiu ir bendruomenėje ji labai aktyvi, o tai rodo aukštą asmeninę brandą“, – tvirtino N.Pačėsa.
Trečią ir ketvirtą  „Metų vadovo“ konkurso vietą surinkę po vienodą balų skaičių pasidalijo du vadovai – lazerių gamintojos „Šviesos konversija“ direktorius Algirdas Juozapavičius ir šaldytuvų gamintojos „Snaigė“ generalinis direktorius Gediminas Čeika.
A.Juozapavičius komisijos palaikymą pelnė dėl orientacijos į mokslinius tyrimus ir labai inovatyvių produktų, kurių net 95 proc. eksportuojama į Vokietiją, Japoniją, JAV, Kiniją, Didžiąją Britaniją. Be to, praėjusiais metais įmonė pasiekė didelį apyvartos šuolį – nuo 49,5 mln. Lt 2012 metais iki 65,7 mln. Lt 2013 m.
Tuo tarpu „Snaigė“ įvertinimo susilaukė dėl sugebėjimo atsitiesti po nesėkmių virtinės ir pastaruosius dvejus metus demonstruotos sėkmingos veiklos ypač konkurencingoje rinkoje. 2013 metais „Snaigės“ pelnas padidėjo keturis kartus, o pardavimai buvo didžiausi per ketverius metus. Komisijos narys, „Penki kontinentai“ generalinis direktorius Idrakas Dadašovas pabrėžė, kad tokiai įmonei išsilaikyti iki šių dienų ir sėkmingai veikti – didelis pasiekimas, nes daugybės panašių kompanijų, kurios kadaise buvo rinkos galiūnės, Lietuvoje jau nelikę.
„Įspūdį daro, kad dabar įmonė demonstruoja stabilumą ir pagaliau turi labai aiškią politiką, ko imsis šiandien, rytoj ir poryt. Akivaizdžiai matosi aiški strategija, ėjimas į pramoninių šaldytuvų rinką, kur daug didesnės maržos nei buitinių šaldytuvų rinkoje. Įmonė, buvusi duobėje, sugeba kelerius metus iš eilės augti, plėsti rinką, turėti pelno sudėtingoje nišoje – tam reikia stiprių vadybinių gebėjimų. Juk kai kiti gamintojai siūlo visą gaminių spektrą, „Snaigė“ pardavinėja tik vieną produktą, bet vis tiek sugeba konkuruoti“, – kandidatą apibūdino S.Besagirskas. Tiesa, įmonė susilaukė priekaištų, kad didelę apyvartos dalį vis dar uždirba su svetimu prekės ženklu.
Na, o penketuką užbaigia „Vilniaus lokomotyvų remonto depo“ generalinis direktorius Valentinas Stadalnykas, vadovaujantis įmonei 10 metų. Nors bendrovės tikslas buvo remontuoti traukinius, V.Stadalnyko vadovaujama komanda išvystė manevrinių lokomotyvų gamybą ir pradėjo savo produktus siūlyti ir užsienio kompanijoms.
Iš viso Metų vadovo konkurse šiais metais varžėsi 18 vadovų, iš kurių 15 pateko į antrą turą ir buvo pateikti komisijos vertinimui. „Veido“ prašymus kandidatų sąrašą patikrino Valstybinė mokesčių inspekcija ir „Creditreform Lietuva“. Antrame konkurso ture taip pat dalyvavo „Lietpak“ generalinis direktorius Pranas Kiznis, „EVP International“ generalinis direktorius Kostas Noreika, „Wilibox“ generalinis direktorius Jonas Sabaliauskas, „Baltec CNC Technologies“ direktorius Iridijus Švelnys, „NFQ“ grupės vadovas Paulius Insoda, „Daumantai LT“ generalinis direktorius Saulius Grinkevičius, „New Vision Baltija“ generalinis direktorius Evaldas Budvilaitis, „Naujoji Ringuva“ generalinė direktorė Jurgita Žilvinskaitė ir „Terekas“ generalinis direktorius Juozas Maksvytis.

"Veido" archyvas

Geriausio metų vadovo konkurso nugalėtojas – UAB “Garlita” vadovas J.Martikaitis su šalies vadove D.Grybauskaite

Kovo 11-osios išvakarėse Prezidentūroje vienuoliktą kartą apdovanotas Metų vadovas. Juo išrinktas inovatyvios ir socialiai atsakingos bendrovės “Garlita” akcininkas bei vadovas Juozas Martikaitis. Priminsime, kad jo vadovaujama įmonė gamina itin naujoviškus ir netgi neįprastus gaminius: tai megztiniai, kurie atbaido uodus, taip pat megztiniai, atsparūs pjūviams, ugniai, bakterijoms ar prisotinti vitamino E. Tad nieko keista, kad ši įmonė jau pelnė NATO kariuomenių pasitikėjimą, nestebina ir tai, kad 93 proc. savo produkcijos ji eksportuoja.

Iškilmingą savaitraščio “Veidas” organizuojamo konkurso Metų vadovo pagerbimo ceremoniją pradėjusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė: “Geras vadovas – ne tik savo srities žinovas, turintis naujų idėjų, bet ir mokantis suburti pajėgią komandą, generuoti naujausius mokslo pasiekimus, o svarbiausia – įkvėpti žmones dirbti kartu ir juos įgyvendinti. Toks gyvenimo būdas neleidžia apsiriboti vien savo verslu, bet ir padaro žmogų atsakingą už visuomenę, kurioje jis gyvena, aplinką, kurioje dirba, taip pat atsakingą už visą šalį, nes tenka reprezentuoti mūsų Lietuvą.”

Savaitraščio “Veidas” leidėjas Algimantas Šindeikis priminė, kad Kauno rajone, Garliavoje, įsikūrusi J.Martikaičio vadovaujama “Garlita” jau yra pasiekusi tokį lygį, kad kurdama unikalių savybių turinčius gaminius dirba kartu su austrų, šveicarų ir danų mokslininkais, kol jų sukurtą technologiją perkelia į gamybą.

“Itin svarbu tai, kad “Garlita” jau pelnė pasitikėjimą užsienyje, ko taip trūksta daugumai mūsų įmonių. Taip pat svarbu, kad šioje įmonėje darbuotojų daugėjo ir per krizę, na, o turbūt svarbiausia, kad ši įmonė bei jos vadovas dar ir socialiai atsakingi. Pernai “Garlita” iš viso pagelbėjo 26 organizacijoms: tiek vaikų, tiek neįgaliųjų, tiek senelių. Todėl J.Martikaitis yra ne šiaip vadovas, o tiesiog vadovas rieškinys ir pavyzdys kitiems. Beje, viską sukūręs nuo nulio”, – teigė savaitraščio “Veidas” vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

Pats J.Martikaitis pripažino, kad be stiprios komandos jis nė pusės tiek nebūtų pasiekęs ir sukūręs. Beje, 2010-ųjų metų vadovas kalbėjo ne tik apie savo įmonę, bet ir apie visą Lietuvą. Jis sukritikavo, kad didelė dalis Europos Sąjungos finansinės paramos panaudota neišmintingai, ir paprašė prezidentės ieškoti būdų, kaip pakoreaguoti ES paramos skirstymą, kad iš jos būtų galima sukurti kuo daugiau darbo vietų ir stiprinti šalies pramonę bei technologinę pažangą.
Šiųmetį laureatą sveikindamas pernai Metų vadovu išrinktas UAB “Intersurgical” vadovas Sigitas Žvirblis tvirtino, kad gavęs šį apdovanojimą dar labiau suprato verslo socialinius įpareigojimus. To paties jis linkėjo ir šiųmečiam bei būsimiems laureatams.

"Veido" archyvas

“Metų vadovo” rinkimų komisija su šalies vadove

Lietuvos aviacijos verslo grupės “Avia Solution Group” vadovui Linui Dovydėnui lėktuvas tapo antruoju darbo kabinetu, pro kurio iliuminatorių žvalgomasi naujų rinkų ir sėkmingai į jas leidžiamasi.

Prieš ketverius metus, turėdamas beveik dešimties metų vadovavimo patirtį, prie aviacijos bendrovės vairo stojęs Linas Dovydėnas šiandien neslepia, kad nors vadovavimo principai panašūs visur, vadovauti aviacijos verslui yra ne tas pats, kas tabako pramonės kompanijai.

“Mūsų verslo prioritetas – saugumas, nes viena klaida gali kainuoti labai brangiai. Todėl labai svarbu pasitikėti komanda”, – tvirtina įmonių grupės, kuri veikia aviacinių mokymų, antžeminio lėktuvų aptarnavimo, orlaivių priežiūros ir užsakomųjų skrydžių srityje, vadovas.

Kaip vieną verslo sėkmės veiksnių L.Dovydėnas išskiria tai, kad sunkmečiu pavyko ne tik išsaugoti specialistus, kurių aviacijos srityje nėra daug, bet ir papildyti jų komandą. Šiandien grupėje dirba 14 tautybių darbuotojai iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Lenkijos, Serbijos, Bulgarijos, Slovakijos, Vokietijos, Baltarusijos, Prancūzijos, Armėnijos, Indijos, Kazachstano ir Vengrijos.

Praėję metai “Avia Solution Group” buvo išskirtiniai, grupės bendrovės vykdė aktyvią geografinę plėtrą, didino paslaugų pasiūlą ir apyvartą. Palyginti su 2009-aisiais, grupės pajamos padidėjo beveik trečdaliu.

Pasak L.Dovydėno, prie geresnių rezultatų prisidėjo nauji “FL Technics” techninės priežiūros bei “Baltic Aviation Academy” mokymo produktai. Bendrovės išplėtė produktų spektrą, atsižvelgdamos į populiariausius regione orlaivių modelius. Taip pat grupei augti padėjo ir bendrovė “Small Planet Airlines”, pradėjusi teikti užsakomųjų skrydžių paslaugas iš Lenkijos, Italijos ir Didžiosios Britanijos.

Antžeminio aptarnavimo bendrovė “Baltic Ground Service” pelningai dirbo Lietuvoje ir plečiasi į šešis didžiausius Lenkijos oro uostus. Be to, naujus aviacijos klientus vadovas skaičiuoja Prancūzijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Švedijoje, Italijoje, Rusijoje, kitose ES ir NVS šalyse.

“Savo paslaugas siūlome milžiniškoje teritorijoje nuo Rusijai priklausančios Sachalino salos Azijos rytinėje pakrantėje iki Italijos. Verslo plėtrą ir toliau siejame su užsieniu, kur plėtosime visų grupės bendrovių veiklą. Nors konkurencijos sąlygos pasaulinėje rinkoje yra griežtos, bet mūsų privalumai – vakarietiška verslo kultūra, paslaugų kokybė, patogi geografinė padėtis ir konkurencinga kaina – leidžia rasti savo nišą”, – pabrėžia grupės vadovas.

Siekiant stiprinti įmonių grupę šiemet “Avia Solution Group” žengs į Varšuvos vertybinių popierių biržą. Tai esamiems ir būsimiems partneriams iš viso pasaulio galbūt suteiks dar daugiau pasitikėjimo lietuviška aviacijos verslo bendrove.

Bendrovės kyla kaip lėktuvai

Viena didžiausių grupės bendrovių, lėktuvų techninės priežiūros ir remonto bendrovė “FL Technics”, yra ir viena pirmaujančių Baltijos regione. L.Dovydėnas džiaugiasi, kad dėl pernai įvestų naujų paslaugų ir įgytų sertifikatų bendrovė gali techniškai aptarnauti populiariausius orlaivius Rytų ir Centrinės Europos, NVS regione bei Rusijoje.

“FL Technics” šiemet ėmė aptarnauti “Boeing 737NG” bei “Airbus A320″ orlaivius. “Populiariausių regione orlaivių aptarnavimas smarkiai didina potencialią “FL Technics” rinką.

Kita “Avia Solution Group” lėktuvų įgulų mokymų bendrovė “Baltic Aviation Academy”, pasak L.Dovydėno, yra viena sparčiausiai augančių ne tik grupės viduje, bet visame regione. Svarbu tai, kad “Baltic Aviation Academy” išduodami kursų baigimo pažymėjimai galioja Europos Sąjungoje, Rusijoje, Kazachstane, Kirgizijoje, Tadžikijoje ir Ukrainoje.

Kursantai naudojasi skrydžių treniruoklių tinklu Vilniuje, Londone, Madride, Berlyne, Stokholme ir kituose miestuose. Pagrindinės klientės – skrydžių bendrovės iš Centrinės ir Rytų Europos, NVS regiono bei Rusijos.

Dar viena “Avia Solution Group” bendrovė “Baltic Ground Service” šiemet įžengia į Lenkijos rinką. Iki kitų metų pabaigos bendrovė ketina teikti paslaugas šešiuose didžiausiuose Lenkijos oro uostuose. 2010 metais per šiuos oro uostus pervežta daugiau nei 19 mln. keleivių.

Pasak L.Dovydėno, nuolat stiprinamos ir užsakomųjų skrydžių bendrovės “Small Planet Airlines” pozicijos. Didžiausia užsakomųjų skrydžių bendrovė Baltijos šalyse užtikrintai žengia į Italijos rinką, nuo vasaros į ten skraidys trys lietuviškos bendrovės lėktuvai.

“Avia Solution Group” vadovas L.Dovydėnas atskleidžia ambicingą skrydžių bendrovės tikslą iki 2012 metų pasiekti dviejų milijonų pervežtų keleivių skaičių ir patekti tarp dešimties didžiausių nepriklausomų Europos užsakomųjų skrydžių bendrovių.

Pavyzdinio Fotoelektros technologijų klasterio vadovas profesorius Algirdas Galdikas vienas pirmųjų Lietuvoje patikėjo mokslo ir verslo sinergija, kuri šiuo metu sėkmingai išnaudojama kuriant rytdienos technologijas.

Praėjusius metus drąsiai galima vadinti saulės energijos pramonės starto Lietuvoje metais. Juk 2010-ųjų pradžioje atidaryta jungtinės bendrovės “Precizika-MET SC” industrinė fotoelektros laboratorija, o lapkritį kita įmonių grupė “BOD Group” pradėjo statyti saulės elementų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės gamybos centrą. Visas šias aukštųjų technologijų įmones vienija klasteris, kurio naujai įgyvendinami projektai dar labiau stiprina jauną šalyje fotoelektros technologijų sektorių.

Prie apskrito stalo susodinti kone visus stipriausius vienos srities specialistus ir konkuruojančias bendroves nėra lengvas uždavinys. Tačiau, pasak A.Galdiko, suburti stiprų klasterį pavyko dėl to, kad dar gerokai prieš Ūkio ministerijos raginimus įmonėms jungtis ir taip stiprinti savo konkurencingumą jau veikė neformalus fotoelektros technologijų bendraminčių būrelis.

Pasauliui siunčiama gera žinia

Fotoelektros technologijų pramonė yra viena sparčiausiai pasaulyje besivystančių aukštųjų technologijų sričių. Todėl milžiniška fotoelektros produktų ir komponentų rinka suviliojo ir Lietuvos gamintojus bei investuotojus. “Norėdami būti konkurencingi pasaulyje kuriame tokią pramonę, kuri apimtų kuo platesnę produktų ir technologijų pridedamosios vertės grandinę. Tik tuomet, kai maksimali sukuriama pridėtinė vertė liks šalyje, tapsime savotiška mažąja Kinija”, – pajuokauja profesorius.

Pasak jo, siekiama, kad įeidama į pasaulinę rinką Lietuva atsineštų gerą žinią apie savo gaminamo saulės elemento ir saulės modulio patikimumą. Todėl šiuo metu kiekvienai saulės energijos srityje dirbančiai bendrovei labai svarbu atlikti tyrimus ir bandomąją gamybą. Tuo jau įsitikino “Precizika-MET SC”, laboratorijoje sukonstravusi saulės elementą, kurio technologinės savybės pasaulinėje rinkoje pasens tik maždaug po penkerių metų. Tai rodo, kad Lietuvos mokslas turi milžinišką potencialą žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis, o šią galimybę išnaudojantis verslas gali būti konkurencingas ir klestintis.

“Kai kurių kompanijų sėkmės pavyzdžiai padiktavo, kad klasteriui būtina turėti bendrą ir visiems jo nariams reikalingą bandomąją laboratoriją, atliekančią importuojamų žaliavų testus ir kuriančią rytdienos technologijas”, – paaiškina A.Galdikas.

Jo žodžiais, Lietuvos įmonių patirtis parodė, kad į bandomosiose laboratorijose sukurtų inovatyvių produktų gamybą noriai investuoja užsienio gamintojai. Vadinasi, tai yra viena iš priemonių technologijas perkelti į gamybą ir į Lietuvą pritraukti daugiau užsienio investicijų.

Bendra klasterio laboratorija turėtų atsirasti Visoriuose, Vilniaus pakraštyje, kur jau vyksta vieno pastato atnaujinimo darbai. Šiam tikslui klasteris naudojasi Europos Sąjungos lėšomis ir bus pirmasis, įžengsiantis į Visoriuose planuojamą sukurti aukštųjų technologijų pramonės zoną.

Pridėtinės vertės grandinės privalumai

Beje, aukštųjų technologijų įmones klasteryje sieja ne tik įgyvendinamas bendros bandomųjų tyrimų infrastruktūros kūrimo projektas. Esą susėdus prie bendro stalo netgi galima rasti galimybių sumažinti gaminamų produktų savikainą.

A.Galdiko įsitikinimu, konkurencingumo paslaptis – šalyje sukurta kuo didesnė pridėtinė vertė. Tai reiškia, kad Lietuvos gamintojai gali pagaminti ne tik saulės elementus ar sukonstruoti saulės elementų modulius. Yra žinoma, kad viena iš klasterio narių bendrovė “Telebaltika” pasiryžusi imtis saulės elementams gaminti reikiamo silicio gamybos Šiauliuose. Kita bendrovė “Gravera” iš Kauno pasisiūlėgaminti specialų stiklą, reikalingą saulės elementų modulių gamintojams.

Paaiškėjo ir tai, kad patiems galima sukonstruoti ir saulės elementams gaminti reikalingus įrenginius. Toks Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų instituto kartu su lazerinių technologijų gamintoja “Altecha” sukurtas saulės elementų gamybos įrenginys jau naudojamas “Precizika-MET SC” industrinėje fotoelektros laboratorijoje.

“Taigi užvirėmė tikrai didelę košę. Šiuo metu vyksta aktyvi organizacinė veikla, ir tikiuosi, kad cechai, kurie bus pastatyti, parodys, jog ne veltui visi trynėmės aplink apskritą stalą”, – viliasi ponas Algirdas.