Nuosprendis buvusiam sovietų milicijos specialaus būrio OMON pareigūnui Konstantinui Michailovui, kaltinamam dalyvavus Medininkų žudynėse, bus skelbiamas gegužės 11 dieną.

Tai pirmadienį pranešė Vilniaus apygardos teismas, baigęs nagrinėti K.Michailovo bylą.

Byla teisme buvo nagrinėjama maždaug dvejus metus, o Generalinė prokuratūra ją tyrė apie 18 metų. Per visą bylos tyrimo laiką ir jos nagrinėjimą teisme kaltinamasis su gynėju parašė šūsnius skundų, tačiau aukštesnės instancijos teismai juos pripažindavo nepagrįstais. Bylą prašyta nutraukti dėl senaties, grąžinti tirti prokurorams.

K.Michailovas, kurį prokurorai siūlo nuteisti kalėti iki gyvos galvos, bus pirmasis iš bylos kaltinamųjų, kuriam Lietuva paskelbė nuosprendį. Kitų įtariamųjų Rusija neišduoda.

Pirmadienį itin sunkiais nusikaltimais kaltinamam Latvijos piliečiui teismas suteikė paskutiniojo žodžio teisę.

Kaltinamasis, kuris anksčiau turėjo Nikulino pavardę, kalbos pradžioje sakė norintis, kad visi jo bylą stebintys ir joje dalyvaujantys asmenys galvotų savo galva ir remtųsi savo logika.

“Daugeliui žmonių nėra žinomos bylos aplinkybės, tačiau jie nusiteikę iš anksto – esą čia teisiamas kraujo ištroškęs specialiųjų tarnybų žudikas”, – sakė K.Michailovas. Jis, kaip ir per visą procesą, kartojo esąs nesusijęs su Lietuvos pareigūnų žudynėmis ir teigė, kad nėra surinkta įrodymų jo kaltei pagrįsti.

K.Michailovas taip pat piktinosi žiniasklaida, sakydamas, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, jis be teismo nuosprendžio viešai vadintas žudiku.

Kaltinamasis teigė, kad jį tardė Policijos departamente be advokato, vertė pripažinti kaltę ir gąsdino, jog, jeigu teismas paleis, būsiąs nužudytas. “Ir čia demokratinė valstybė…” – kalbėjo K.Michailovas.

Buvęs omonininkas tikino nesulaužysiąs savo valstybei duotos priesaikos ir visi esą žino, kad juo galima pasikliauti. Jis darė prielaidas, kad Medininkų pareigūnus galėjo nužudyti Vilniuje dislokuoti omonininkai.

K.Michailovas kelis kartus išreiškė gilią užuojautą salėje esantiems nužudytųjų artimiesiems ir teigė suprantąs, ką jiems teko išgyventi prieš 20 metų.

”Dievas mato – aš sakau tiesą”, – sakė K.Michailovas. Jis taip pat papasakojo istoriją, kaip jaunystėje dirbo fizinio lavinimo mokytoju vaikų darželyje ir labai rūpinosi kartu su kitais vaikais sportuoti negalinčia mergaite.

Nužudyto muitininko Stanislovo Orlavičiaus našlė Genovaitė Orlavičienė po posėdžio žurnalistams sakė, jog tikėjosi teisiamojo prisipažinimo.

Tuo tarpu nužudytojo dukrą Jolantą Orlavičiūtę papiktino teismo salėje sėdėjusi, jos žodžiais, “,Michailovo palaikymo komanda”. Esą teisiamasis su jais bendraudavo gestais ir šypsenomis.

“Nejauku buvo” , – žurnalistams prasitarė moteris.

Prieš suteikdamas paskutinįjį žodį, teismas dar trims mėnesiams pratęsė suėmimo terminą K.Michailovui.

Teismas atsižvelgė į tai, kad už nusikaltimus jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos, užsienietis anksčiau teistas du kartus, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, su Lietuva nesieja jokie socialiniai ryšiai, stengdamasis išvengti griežtos bausmės, gali bėgti ir slėptis.

Anksčiau kalbėjęs kaltinamojo advokatas teigė, kad K.Michailovas prie nusikaltimo nėra prisidėjęs ir kėlė abejones dėl liudytojų parodymų.

“Mes bandome rasti tai, ko nėra”, – tvirtino K.Michailovo advokatas Arūnas Marcinkevičius.

Jis teigė, kad dvejus metu vykstantis teismo procesas yra beviltiškas, ir esą nuo teismo verdikto priklausys, ar žmonės Lietuvoje galės jaustis saugiai. A.Marcinkevičiaus teigimu, procesas yra pagrįstas vienos institucijos – Generalinės prokuratūros, asmeninėmis ambicijomis.

Be to, advokatas abejojo liudytojų parodymais, ypač įslaptintų liudytojų teiginiais – jie neva yra neaiškūs, netikslūs.

“(Apie K.Michailovą – BNS) liudytojas niekada nieko konkretaus nėra parodęs ir negali parodyti, nes, pirma, mūsų ginamasis nėra susijęs su šiuo baisiu nusikaltimu (..) Antra, ir dėl to, kad jis pats ten nebuvo”, – kalbėdamas apie vieną įslaptintų liudytojų tvirtino A.Marcinkevičius.

Generalinės prokuratūros prokurorai K.Michailovą pasiūlė įkalinti iki gyvos galvos. Jie teigė surinkę pakankamai duomenų, kad K.Michailovas dalyvavo 1991 metais žudant septynis Lietuvos pareigūnus, kurie saugojo neseniai nepriklausomybę atkūrusios valstybės sieną.

Iš K.Michailovo taip pat siekiama priteisti Lietuvos valstybei daugiau nei 3 mln. litų žalą, kuri susidarė dėl išmokų nukentėjusiems, Muitinės departamento nuostolių, paminklo statybos ir kitų išlaidų.

Anot prokurorų, 1991 metų liepos 31-osios ankstų rytą kraupią žmogžudystę įvykdė trijų Rygos OMON pareigūnų grupė, kurioje buvo K.Michailovas, Andrejus Laktionovas ir Aleksandras Ryžovas. Jiems įvykdyti nusikaltimą liepė jų vadas Česlavas Mlynikas.

K.Michailovas, anot prokuratūros, sutiko ir susitarė su A.Laktionovu ir A.Ryžovu įvykdyti įsakymą ir apie 24 val. išvyko į Medininkus. Jie turėjo maišą, kuriame galimai buvo “Kalašnokovo” automatas. Juos vežė kitas OMON pareigūnas Tadeušas Gudanecas ir dar vienas Vilniaus OMON pareigūnas.

Pasak prokuroro, T.Gudanecas vežė rygiečius iki kelio Vilnius-Minskas 25 kilometro ir likus 800 metrų iki Medininkų jam buvo liepta sustoti ir išleisti rygiečius, jų laukti.

Liudytojų parodymais remiantis, teisėsaugininko teigimu, Medininkų postą užpuolę asmenys į įvykio vietą atėjo pėsčiomis, dėvėjo vasarinę lauko uniformą.

T.Gudanecas tvirtino, jog jam buvo liepta išgirdus šūvus važiuoti į Vilnių. Pradėjus švisti prie jų dideliu greičiu privažiavo automobilis, kuris, kaip teigė prokuroras, buvo pagrobtas iš nužudytųjų Medininkuose kelių policininkų.

Iš jo iššoko Rygos OMON pareigūnai, įmetė maišą, kurį buvo pasiėmę su savimi, ir sėdo į juos atvežusią mašiną. Dideliu greičiu, vairuojant vienam rygiečių, jie kitu keliu grįžo į sostinę.

K.Michailovas tikino, kad nei jam, nei A.Laktionovui, nei A.Ryžovui tokios užduoties niekas nebūtų patikėjęs.

K.Michailovas 2007 metais buvo sulaikytas Latvijoje ir perduotas Lietuvai. Kitus įtariamuosius Rusija atsisako išduoti.

Per užpuolimą nužudyti Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinės “Aras” policininkai Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, Policijos departamento Kelių policijos valdybos policininkai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriai Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius.

Sunkai sužeistas Vilniaus muitinės inspektoriaus Ričardas Rabavičiaus mirė rugpjūčio 2-ąją. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas buvęs muitininkas Tomas Šernas.

Dėl Medininkų žudynių buvusį sovietų milicijos specialaus būrio OMON pareigūną Konstantiną Michailovą prokurorai ketvirtadienį pasiūlė įkalinti iki gyvos galvos.

Tokią bausmę Generalinės prokuratūros prokurorai Latvijos piliečiui, kuris anksčiau turėjo Nikulino pavardę, pasiūlė Vilniaus apygardos teismo posėdyje. Jie sako surinkę pakankamai duomenų, kad K.Michailovas dalyvavo 1991 metais žudant septynis Lietuvos pareigūnus, kurie saugojo neseniai nepriklausomybę atkūrusios valstybės sieną.

“Už padarytą kvalifikuotą nužudymą (…) siūlome skirti pačią griežčiausią laisvės atėmimo bausmę”, – teisme sakė prokuroras Saulius Verseckas.

Iš K.Michailovo taip pat siekiama priteisti Lietuvos valstybei daugiau nei 3 mln. litų žalą, kuri susidarė dėl išmokų nukentėjusiems, Muitinės departamento nuostolių, paminklo statybos ir kitų išlaidų.

Anot prokurorų, 1991 metų liepos 31-osios ankstų rytą kraupią žmogžudystę įvykdė trijų Rygos OMON pareigūnų grupė, kurioje buvo K.Michailovas, Andrejus Laktionovas ir Aleksandras Ryžovas. Jiems įvykdyti nusikaltimą liepė jų vadas Česlavas Mlynikas.

Pats K.Michailovas kategoriškai neigia prisidėjęs prie žudynių.

Pasak prokuroro S.Versecko, K.Michailovas nusikaltimo naktį sulaikė Medininkuose budėjusius Kelių policijos pareigūnus.

“Jis yra nusikaltimo bendravykdytojas. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes mes manome, kad būtent jis užpuolė Medininkų muitinės poste budėjusius Kelių policijos pareigūnus Juozą Janonį ir Algirdą Kazlauską. Į Janonį buvo šaudoma iš pistoleto, jis buvo mirtinai sužeistas tais veiksmais”, – žurnalistams po teismo posėdžio sakė S.Verseckas.

Pasak prokuroro, K.Michailovas buvo aktyvus sulaikant ir atvedant minėtus pareigūnus į vagonėlį. Dėl kokių nors veiksmų vagonėlyje jis nekaltinamas.

Teismo posėdyje S.Verseckas kalbėjo, kad K.Michailovui bausmė iki gyvos galvos turėtų būti skirta, nes jis tiesiogiai dalyvavo atimant Lietuvos pasieniečių gyvybes – tai yra labai sunkus nusikaltimus, padaręs ypatingą žalą visuomenei.

Be to, prokuroras pabrėžė, kad K.Michailovo ir jo bendrininkų padarytas nusikaltimas buvo iš anksto kruopščiai apgalvotas, jam parinkti ginklai, apgalvotas pėdsakų paslėpimo planas, įvykdymo mechanizmas.

Teisėsaugininkas tvirtino, kad žudikai veikė šaltakraujiškai, suderintai, turėdami konkretų tikslą nužudyti pareigūnus, nors pats K.Michailovas, anot S.Versecko, taip ir neatskleidė nusikaltimo motyvų ir tikslų.

” (…) galima vienareiškmiškai tvirtinti, kad (nusikaltimas – BNS) buvo nukreiptas ne kaip į privačius asmenis, bet kaip į Lietuvos Respublikos pareigūnus”, – tvirtino prokuroras.

K.Michailovas 2007 metais buvo sulaikytas Latvijoje ir perduotas Lietuvai. Kitus įtariamuosius Rusija išduoti.

Užpuolimo metu buvo nužudyti Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinės “Aras” policininkai Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, Policijos departamento Kelių policijos valdybos policininkai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriai Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius.

Sunkai sužeistas Vilniaus muitinės inspektoriaus Ričardas Rabavičiaus mirė rugpjūčio 2-ąją. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas buvęs muitininkas Tomas Šernas.

Buvęs sovietų milicijos specialaus būrio OMON pareigūnas Konstantinas Michailovas (buvusio Nikulinas) trečiadienį teisme pareiškė nedalyvavęs žudant Lietuvos pasieniečius ir užsiminė Medininkų žudynių rytą matęs neaiškią grupę kareivių.

Kaltinamasis trečiadienį pirmą kartą teismo posėdyje davė parodymus byloje dėl 1991 metų liepos 31 dieną įvykdyto nusikaltimo, kai buvo nužudyti septyni Lietuvos valstybės sieną saugoję pareigūnai.

“Šito nusikaltimo aš nepadariau, nesu niekaip su juo susijęs”, – Vilniaus apygardos teismo posėdyje sakė K.Michailovas.

Jis pasakojo, kad 1991-aisiais liepos 30-osios vakarą atvyko į Vilnių. Į Lietuvos sostinę jis atvažiavo su grupė Rygos OMON pareigūnų. Jų grupei buvo liepta važiuoti į Vilnių palydėti ginklus ir gauti naujos amunicijos, nes buvo planuojama didinti būrį Rygoje, sakė K.Michailovas.

Kartu su grupe, kurioje buvo K.Michailovas, į Vilnių iš Rygos buvo atvažiavusi ir dar viena OMON milicininkų grupė, teigė kaltinamasis.

“Nieko tokio ypatingo nebuvo. Atvažiavome į bazę, susitikome su mūsų pareigūnais iš Rygos dalinio (…) Mus pamaitino, pažiūrėjome kažkiek laiko videofilmus ir paskui gavome įsakymą, kad yra pareiga likti iki ryto ir leido eiti ilsėtis (…) Nieko įtartino aš negirdėjau ir atsikėlęs (naktį) nebuvau”, – sakė K.Michailovas.

Kitą rytą rygiečiams buvo pasakyta, kad iš Vilniaus jie turės išvykti patys. Pasak K.Michailovo, jie suprato, kad ginklų perdavimas nukeltas į kitą dieną. Rygos OMON’o pareigūnai nuvyko traukiniu į Daugpilį, iš ten buvo nuvežta į Rygą.

Jis pasakojo nesigilinęs, kodėl jie tokiu būdu turėjo grįžti į Rygą – be tarnybinių ginklų, uniformų, viešu transportu.

“Mes nesiaiškinome (…). Sprendimai, kuriuos priima vadovybė, – ne mūsų reikalas”, – tvirtino K.Michailovas.

Visgi kaltinamasis pasakojo, kad žudynių rytą Vilniaus OMON bazėje pamatė grupę kariškių, kurie jam sukelė įtarimų.

“Aš dabar prisimenu momentą ir noriai nenoriai jis man kelia klausimų. Išeinant iš bazės akimirką pastebėjau, kad centriniame hole buvo kariškių grupė”, – pasakojo K.Michailovas.

“Iš pirmo žvilgsnio ji nebuvo ypatinga, bet buvo niuansai (…) Ji buvo sudaryta iš tvirtų vyrų, kurie imami dažniausiai į žvalgybą, ir nesukėlė kažkokių įtarimų, jie turėjo “afgankės” uniformas, bet buvo viena aplinkybė – jų ekipuotė (…) Kiekvienas jų buvo užsidėjęs desantininko kuprinę, ji naudojama žvalgyboje ar desantininkų. Aš žinojau, kad OMON tokių kuprinių nenumatė”, – tvirtino kaltinamasis.

Jis teismo posėdyje kėlė klausimų, kuriam Vilniaus OMON padaliniui galėjo priklausyti ši 10-15 asmenų grupė.

Prokurorai tuo tarpu pasidomėjo, kodėl ankstesniuose parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, jis to neprisiminė. K.Michailovas tikino, kad anksčiau šiai aplinkybei dėmesio didelio neteikęs.

Jis tvirtino, kad Rygos OMON būrys, kuriame tarnavo apie 150-200 žmonių, nebuvęs niekuo ypatingas, o pats jis jame buvęs eiliniu milicininku. Jis tarnauti jame pradėjęs 1990 metais, o 1991-ųjų liepą jam buvę 22 metai. Iki tol jis buvo tarnavo oro desante vairuotoju-mechaniku.

“Nieko ypatingo šitame padalinyje nebuvo, nes faktiškai tai net nebuvo jokia speciali grupė. Jos tikslas buvo tik tas, kad tokioje grupėje reikėjo paruošti instruktorius sporto ir kovinės parengties tolimesniam tarnavimui”, – kalbėjo kaltinamasis.

K.Michailovas pasakojo, kad po 2000-ųjų pakeitė pavardę iš Nikulino į Michailovo, nes dalyvavo liudytojų apsaugos programoje su korupcijoje susijusioje byloje, kurioje buvo minimi valstybės institucijų vadovų ir nusikalstamo pasaulio atstovų vardai.

Prokurorų klausiamas, ar buvo kada nors teistas dėl užpuolamų institucijų Latvijoje, K.Michailovas atsakė, kad dėl jo padalinio Latvijoje vyko teisminis procesas ir jis buvo už tai teistas.

Be to, Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius kaltinamojo klausė jo pozicijos dėl kelių liudininkų teiginių, esą keli liudytojai sakė, kad apie 2.48 val. Vilniaus OMON’e iš rygiečių buvo tik Igoris Gorbanis, o Tadeušas Gudanecas tvirtino vežęs tris rygiečius tą naktį į Medininkus. Kaltinamasis sakė, kad to reikia klausti pačių liudytojų.

Jis pasakojo, kad apie Medininkų žudynes tikriausiai sužinojo liepos 31-osios vakare Rygoje.

“Aš tiksliai neatsakysiu, galimai kažkas buvo pasakyta Rygos OMON’e”, – kalbėjo K.Michailovas.

K.Michailovas kol kas yra vienintelis įtariamasis, kuris stojo prieš teismą dėl Lietuvos pareigūnų žudynių Medininkų pasienio poste 1991 metais. Kitus įtariamuosius Rusija atsisako išduoti.

Kaltinamasis 2007 metais buvo sulaikytas Latvijoje ir perduotas Lietuvai. Nuo to laiko K.Michailovas yra suimtas. Prokurorai sako surinkę duomenų, kad jis dalyvavo nužudant septynis neseniai nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos pareigūnus.