Shutterstock

Turtingiausias labdarys. Matematikos vunderkindas, būdamas 15 metų už 200 tūkst. dolerių pardavęs programinę įrangą, skirtą kelių eismo reguliavimui gerinti, studijavo Harvardo universitete, įkūrė vieną vertingiausių IT kompanijų. Turtingiausias pasaulio žmogus Billas Gatesas šiuo metu garsėja filantropine veikla, su žmona Melinda vadovaudamas jų šeimos vardo fondui, kuris padeda trečiųjų šalių piliečiams šviestis ir sveikiau gyventi.

Vienas „Microsoft“ korporacijos įkūrėjų ir buvęs ilgametis jos generalinis direktorius Billas Gatesas „užsidirbo“ turtingiausio ir įtakingiausio žmogaus titulus, bet pirmojo keleriems metams neteko, susitelkęs į filantropinę veiklą.

B.Gatesas žiniasklaidoje pristatomas kaip žmogus, kuriam sekasi viskas, ko tik jis imasi, tiesiog karalius Midas, gavęs iš dievų galią paversti auksu viską, prie ko prisiliečia. Tačiau šį mitinį antikos veikėją ištiko nelemtas galas – gobšumas jį pražudė. B.Gatesas, kaip ir daugelis turtingų bei sąžiningų žmonių, suvokė, kad kaupti turtus vien savo gerovei – niekšinga, ir ėmė jais dalytis. Vienu atveju tai gali būti jaunų protų įdarbinimas, kitu atveju – labdara, arba konkrečiu buvusio „Microsoft“ lyderio pasirinkimu – finansinė pagalba ir socialinių, sveikatos projektų įgyvendinimas trečiojo pasaulio šalyse.

Pirmiausia B.Gatesas žinomas dėl pasaulinio masto korporacijos įkūrimo ir vadovavimo jai. 1975 m. kartu su artimu draugu Paulu Allenu jis įkuria programinės įrangos įmonę „Microsoft“. Du jaunuoliai, nuovokūs, bet mažai patyrę verslo vandenyse, iš pat pradžių susidūrė su sunkumais, nežinodami, kaip valdyti bendrovę ir skirstyti darbus. Bendrovė neturėjo pakankamai pinigų samdyti patyrusio pardavimo vadybininko, todėl šią funkciją atliko B.Gateso motina.

B.Gatesas dėl tokių incidentų tiesiog įsiuto, ypač todėl, kad piratavimas atėmė iš jo pajamas.

„Microsoft“ po truputį dirbo, bet pelno nebuvo jokio. Tai turėjo kaip reikiant pakirsti jaunųjų verslininkų pasitikėjimą. Pagrindinė priežastis buvo piratavimas: daugelis žmonių tiesiog nukopijuodavo „MS-Basic“ ir perduodavo ją kam nors kitam. B.Gatesas dėl tokių incidentų tiesiog įsiuto, ypač todėl, kad piratavimas atėmė iš jo pajamas. Be to, tose pasklidusiose po JAV versijose buvo keletas klaidų, kurias jis norėjo ištaisyti iki oficialaus „MS-Basic“ išleidimo. Jaunasis verslininkas 1976-ųjų vasarį parašė atvirą laišką, kuriame išreiškė nepasitenkinimą esama padėtimi.

Atvirumas ir gėdinimas paveikė tik iš dalies. „Microsoft“ gavo 300 laiškų, tačiau tik nedaugelyje jų buvo pridėtas ir čekis finansinei ir ne ką mažesnei moralinei žalai kompensuoti.

Kadangi B.Gatesas labai įsitraukė į įmonės valdymą, studijoms laiko nebeliko, ir būdamas 21 metų jis metė universitetą. Tėvai, žinoma, tam priešinosi, bet vėliau jis įrodė, kad kurti programinę įrangą – pelninga. Per finansinius 1977 metus bendrovė uždirbo 500 tūkst. dolerių, tuo metu ji turėjo 13 darbuotojų.

Žinoma, gerai besiklostant veiklai B.Gatesas buvo pastebėtas, jį bandyta įvairiai provokuoti ir vesti iš kelio. Šįkart provokatoriaus vaidmenį atliko jau pažengusi IBM kompanija, kuri siūlė sukurti operacinę sistemą (OS). B.Gatesui teko atsisakyti viliojančio pasiūlymo. Pirmiausia jis dar neturėjo patirties kuriant OS, antra – valdė savo bendrovę. Taigi dar viena auka ir atsakingas pasirinkimas, kurį padarė būsimasis turtingiausias pasaulio žmogus.

Vis dėlto IBM ir B.Gateso keliai susikerta 1980-aisiais, kai įmonės pasirašo bendradarbiavimo sutartį, kuri abiem pusėms išeina į naudą. Pirmiausia „Micorosoft“ anksti nusikrato konkurento „Digital Research“ ir turi galimybę ūgtelėti gaudama šviesos iš didelės kompanijos.

1995 m. buvo dar vienas lūžis: „Windows 95“ pasirodymas neregėtai pakėlė įmonės akcijas rinkoje, o per metus šios OS buvo parduota 25 mln. kopijų.

Pasirašyta sutartis buvo lemtinga ne tik šioms dviem kompanijoms, bet ir apskritai asmeninių kompiuterių istorijai. IBM kitąmet jau pardavinėjo kompiuterius su MS-DOS, o netrukus įdiegė ir kitus „Microsoft“ produktus: BASIC, COBOL, „Pascal“. 1995 m. buvo dar vienas lūžis: „Windows 95“ pasirodymas neregėtai pakėlė įmonės akcijas rinkoje, o per metus šios OS buvo parduota 25 mln. kopijų. Vėliau buvo išleistos dar kelios „Windows“ versijos, kurios užkariavo personalinius kompiuterius. Praėjus pusmečiui po nemenko nusivylimo „Windows Vista“, 2008 m. B.Gatesas paskelbė apie planus trauktis iš generalinio direktoriaus pareigų.

Po trijų dešimtmečių vadovavimo korporacijai ir pasiekto tikslo, kad kiekviename namų ūkyje, kur yra kompiuteris, būtų „Microsoft“ sukurta įranga, B.Gatesas pasitraukia iš vadovo pareigų, bet lieka akcininkas ir neribotą laiką išliks bendrovės valdybos pirmininkas. Tačiau viskas vyko pamažu: apie rengimąsi trauktis kalbėta dar 2000 m., o 2014 m. legendinis generalinis direktorius pardavė dalį savo korporacijos akcijų ir nuo to laiko nebėra didžiausias „Microsoft“ akcininkas, juo tapo Steve‘as Ballmeris, kuris buvo vienas pirmųjų B.Gateso pasamdytų darbuotojų.

1997 m. B.Gatesas tiesiogiai susidūrė su Afrikos realybe, kai siekė kompiuterines technologijas įdiegti skurdžiuose šio žemyno regionuose.

Taigi B.Gateso pasitraukimas nebuvo staigmena, veikiau ilgai ir nuosekliai kurtas planas. Verslininkas pasitraukė iš pelningos technologijų bendrovės, kaip jis pats nurodo, kad galėtų visą dėmesį skirti fondui. Viename interviu B.Gatesas kontrastingai pateikia interneto ir vakcinos nuo maliarijos būtinybę pasaulyje. Jis klausia – kas svarbiau? Jei kas nors mano, kad interneto ryšys, – puiku, bet jis dabar taip nebemąsto. 1997 m. B.Gatesas tiesiogiai susidūrė su Afrikos realybe, kai siekė kompiuterines technologijas įdiegti skurdžiuose šio žemyno regionuose.

B.Gatesas norėjo padaryti neįmanomą, netgi absurdiškai skambantį dalyką: kam kompiuteris šeimai, kuri neturi elektros ir stokoja švaraus vandens? Norėdamas išsisukti iš padėties, sumanusis vadovas sukūrė elektros generatorių, kad Afrikos vaikai turėtų galimybę naudotis „išmaniąja dėžute“, bet galiausiai, kaip sakė žurnalistui Charlie Rose‘ui, jis negalėjo pasipriešinti „poreikių hierarchijai“ ir turėjo atsisakyti idėjos įdiegti kompiuterius trečiojo pasaulio šalyse.

Apsilankymas Afrikoje vienam turtingiausių pasaulio žmonių atvėrė akis: jis suvokė tikrąjį skurdą ir atrado, kad reikia humanitarinės pagalbos, o ne technologijų diegimo. B.Gateso žmona Melinda pasakojo, kad jiems lankantis Afrikoje Billas apžiūrėjo vietinę tuberkuliozės ligoninę ir grįžęs iš jos sutuoktinei pareiškė: „Tai mirties bausmė. Patekti į ligoninę yra mirties bausmė.“ Sukrėstas B.Gatesas ėmėsi veiklos – 2000 m. su žmona įkūrė fondą, kuris tapo didžiausiu privačiu fondu pasaulyje, o iki praėjusių metų lapkričio žmonių gerovei kurti buvo skirta 42,3 mlrd. dolerių.

2000 m. su žmona įkūrė fondą, kuris tapo didžiausiu privačiu fondu pasaulyje, o iki praėjusių metų lapkričio žmonių gerovei kurti buvo skirta 42,3 mlrd. dolerių.

Ką Gatesai nuveikė su šiais pinigais? Vienas svarbiausių žingsnių – bankas, skirtas vargšams. Skamba šiek tiek paradoksaliai, bet moderniame pasaulyje finansinė institucija turi egzistuoti net ir skurdžiuose regionuose. Apie 2,5 mlrd. suaugusiųjų visame pasaulyje neturi oficialių banko sąskaitų, o fondas iškėlė sau rimtą iššūkį sukurti geresnes galimybes ūkininkams, smulkiesiems verslininkams ir kitiems dirbantiems žmonėms geriau apsaugoti savo pinigus. Fondas siekia pasinaudoti mobiliųjų telekomunikacijų ir skaitmeninių mokėjimų sistema, kad išplėstų įperkamas ir patikimas finansines priemones, kurios skirtos vargingiausių žmonių poreikiams tenkinti.

Šią strategiją vykdo Rodgeris Voorhiesas, du dešimtmečius iki prisidėjimo prie fondo skyręs besivystančioms rinkoms. Jis intensyviai dirbo Afrikoje ir Rytų Europoje, kad sukurtų tvarias mikrofinansų organizacijas, o klientai gautų naujoviškas finansines paslaugas, to paties siekta net ir neturtingiems namų ūkiams bei bendruomenėms. Tai vienas stambiausių ir savo apimtimi bei sudėtingumu kitus fondo tikslus lenkiančių projektų.

Esama ir „žemiškesnių“ tikslų, pavyzdžiui, sustabdyti ligų protrūkius atokiuose regionuose, bet ir ta užduotis yra kompleksinė: be švietimo, informavimo ar geresnių sanitarinių sąlygų įveikti maliariją, tuberkuliozę, ŽIV, plaučių uždegimą būtų sudėtinga. Gatesų fondo pasaulinės sveikatos skyrius siekia panaudoti mokslo pažangą ir technologijas gyvybėms besivystančiose šalyse gelbėti. Darbuotojai bendradarbiauja su mokslininkais, kad sukurtų įrankius, įskaitant skiepus, vaistus ir paprastus kilnojamuosius diagnostikos įrenginius. Gatesų fondas nurodo, jog investuoja į vakcinas, kad žmonės išvengtų infekcinių ligų, įskaitant ŽIV, poliomielitą ir maliariją, taip pat remia integruotų sveikatos sprendimų, susijusių su šeimos planavimu, mityba, motinos ir vaiko sveikata, kūrimą.

Esminis B.Gateso aukojimo principas – padedu kitiems, nes tik besivystantis, tobulėjantis pasaulis kartu gali nuveikti daugiau, todėl jie su žmona jau skyrė labdarai daugiau nei trečdalį uždirbto grynojo pelno, o ateities tikslas yra skirti 95 proc. uždirbamų pinigų.

B.Gateso dosnumas kelerius metus atėmė iš jo turtingiausio pasaulio žmogaus titulą, kurį paverždavo Meksikos telekomunikacijų magnatas Carlosas Slimas, viešai kritikuojantis labdaros fondų veiklą. Vis dėlto B.Gatesas turtingiausio planetos žmogaus titulą pelnė 16 metų iš pastarųjų 21-ų.

Paradoksalu, bet 2014 m. jis labdarai skyrė mažiau, nei uždirbo. Taip pat pastebėtina, kad pastaraisiais metais skiriami labdaros kiekiai yra mažesni, palyginti su ankstesniais, kai fondas labai plėtėsi. B.Gateso atstovas Johnas Pinette‘as nenurodo priežasties, kodėl verslininkas skyrė mažiau pinigų humanitarinei veiklai, bet aiškina, kad efektyviai paskirstyti dideles sumas – sudėtingas darbas.

Labai paprasta atiduoti pinigus, bet reikia gerai pagalvoti, kad ta auka turėtų tikrą ir ilgalaikį poveikį.

Gatesų fondas yra trigubai didesnis už antrą pagal dydį Fordo fondą, tokios institucijos paprastai kasmet turi išleisti 5 proc. savo turto dotacijoms ir išlaidoms, kad išlaikytų neapmokestinamąjį statusą. Kadangi didžioji dalis potencialių paramos gavėjų yra santykinai smulkūs, kaip įspėja analitikė Melissa A.Berman, rasti organizacijų, kurios gebėtų produktyviai panaudoti dideles dotacijas, gali būti sudėtinga. Teisės profesorius Paulas Brestas iš Stanfordo universiteto ir buvęs Williamo ir Floros Hewlettų fondo prezidentas antrina, jog „labai paprasta atiduoti pinigus, bet reikia gerai pagalvoti, kad ta auka turėtų tikrą ir ilgalaikį poveikį“.

Rodos, kad vakcinų, sanitarinių sąlygų kūrimas ir švietimas – prasmingos kryptys, kurias B.Gatesas jau atrado ir sugebėjo savo idėjomis uždegti kitus. Nepaisant to, kad fondo vardas nurodo, jog tai filantropinė šeimos veikla, būtų klaidinga manyti, kad pinigus aukoja vien Gatesai, – nuo 2006 m. prie projektų įgyvendinimo aktyviai finansiškai prisideda ir Warrenas Buffettas. Taigi aiškėja, kaip B.Gatesas išlaviruoja tarp turtingiausio ir dosniausio žmogaus titulų: jis ne tik pasikvietė į fondo veiklą atlapaširdį W.Buffettą, bet ir sugebėjo prižiūrėti „Microsof“ taip, kad jos akcijų vertė kiltų.

Be to, „Microsoft“ įkūrėjas, kaip nurodo investuotojas Vinodas Khosla, tiesiogiai investavo į tam tikras ekologines įmones, remiamas paties V.Khoslos. Jos apima energijos tinklo įrangos gamintoją „Varentec“ ir mažos taršos variklių gamintoją „EcoMotors“. V.Khosla taip pat įkalbėjo B.Gatesą investuoti į „TerraPower“ įmonę, kuri siekia išgauti energiją iš radioaktyviųjų atliekų.

Dar keletas ateityje atsipirksiančių (ir jau dabar atsiperkančių) milijardieriaus pastebėtų projektų: 30 mln. dolerių investicija į vaistus kuriantį startuolį „Schrodinger“, neliko nepastebėtas ir „Nimbus Discovery“, kurio tikslas – naudotis kompiuteriais kuriant vaistus.

Vienas ryškesnių B.Gateso filantropinės veiklos viešinimo pavyzdžių – vandens iš žmogaus atliekų gėrimas. Į milijardieriaus akis pakliuvo projektas „Omniprocessor“. Tai savaeigė mašina, paverčianti kanalizacijos dumblą į švarų geriamąjį vandenį, pelenus ir elektros energiją. B.Gatesas nepraleido progos apsilankyti šio įrenginio pristatyme ir paragavo išvalyto vandens. Mašiną sukūrė „Janicki Bioenergy“, kurios rūpestis – suteikti prieigą prie švaraus vandens besivystančiose šalyse. Labai dažnai tokiuose regionuose atliekos tiesiog verčiamos į artimiausią upę ir patenka į didesnius vandens telkinius.

Įrenginys apie pusę litro vandens iš atliekų geriamuoju vandeniu paverčia per kelias minutes.

Mašina veikia taip: dumblas kaitinamas tol, kol atsiskiria kietosios dalelės ir vandens garai. Kuras įrenginio viduje sukuria garą ir elektrą. Ši varo valymo sistemą, kuri išgrynina vandenį. Įrenginys apie pusę litro vandens iš atliekų geriamuoju vandeniu paverčia per kelias minutes. Bandomoji programa numatyta šiais metais Dakare, Senegale. Šiuo metu garo mašina kainuoja apie 1,5 mln. dolerių, bet tikimasi, kad netrukus ji atsipirks, nes yra labai vertingas įrenginys.

Kitas netikėtas B.Gateso būdas atkreipti dėmesį į pasaulio problemas (būtent ne į save, o į šalis kamuojančius sunkumus) – šlapimu įkraunamos telefono baterijos. Verslininkui rūpi ne tik modernizuoti, bet kai kur ir kurti gyvybiškai būtinas sanitarines sąlygas, kad žmonės galėtų ne tik civilizuotai naudotis tualetais, bet ir sumaniai panaudoti atliekas. Britų mokslininkai sugalvojo, kaip šlapimą paversti elektros energija. Dar 2013 m. ši idėja, garsiai nuskambėjusi žiniasklaidoje, sudomino ir kitus mokslininkus, kurie gyrė ekologišką ir netikėtą išradimą.

„Microbial Fuel Cell“ yra energijos konverteris, kuris verčia organines medžiagas tiesiai į elektrą, naudodamas gyvų mikroorganizmų metabolizmą. Iš esmės elektra yra šalutinis natūralaus mikroorganizmų būvis.

Anksčiau irgi buvo bandoma įdarbinti nedideles apvalias daleles, mikrobų kuro elementus: jų viduje yra mikroorganizmai, kurie surenka šlapimą, jį išskaido, o vėliau gamina elektrą, bet B.Gateso vardas šiam „Microbial Fuel Cell“ įrenginiui garantavo dėmesį. Didžiausias iššūkis kūrėjams – patobulinti sistemą taip, kad būtų pagamintas kuo didesnis elektros energijos kiekis. Tai priklauso nuo sistemoje esančių kuro elementų keitiklių, kurių kiekvienas turi mikrobų.

Dar viena gera naujiena vargingoms šalims – vadinamasis „pee power“ (angl. šlapimo galios) projektas, įgaunantis pagreitį ir naujų formų. Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi „Oxfam“ labdaros organizacija, taip pat ir turtingiausias pasaulio žmogus, remia britų mokslininkų tyrimus, kaip žmogaus atliekas paversti energija. Bandomasis įrenginys buvo pastatytas šalia Mančesterio universiteto. Studentai bei akademikai, naudodamiesi specialiu tualetu, patys aprūpina elektros energija poilsio kambarius. Bristolio bioenergijos centro vadovas ir projekto lyderis Ioannis Ieropoulas teigia, kad jei šie tualetai pasitvirtins, technologija bus labai naudinga pabėgėlių stovyklose.

Tai, kad buvo reklamuojama, jog gaunama iš šlapimo energija gali įkrauti telefono bateriją, – veikiau moderniam pasauliui tinkantis triukas. Akademikai dar nedrįsta teigti, kad sistema galės aprūpinti elektra ištisus kaimus ar stovyklas, nes tam reikia ją tobulinti. Vis dėlto išradimas vertas dėmesio ir atvertų turtuolių piniginių.

Vaistų kūrimas, švari energija, energija ar vanduo iš šlapimo – dar ne viskas, į ką investuoja verslininkas.

V.Khosla nėra vienintelis žmogus, kuriam B.Gatesas patikėjo „auginti“ savo pinigus. Labai svarbus asmuo, sakytume, pilkasis kardinolas jo finansiniuose reikaluose – Michaelas Larsonas. Jis valdo asmeninę investicinę B.Gateso bendrovę „Cascade Investment LLC“, finansuojamą tik B.Gateso. Vaistų kūrimas, švari energija, energija ar vanduo iš šlapimo – dar ne viskas, į ką investuoja verslininkas. Jo vardu M.Larsonas kuria milžinišką pelną, investuodamas į nekilnojamojo turto ir netechnologines bendroves, pavyzdžiui, „Canadian National Railway“, „AutoNation“, „Republic Services“. Būtent šios investicijos į infrastruktūrą davė didžiausią grąžą.

Reikėtų pabrėžti, kad M.Larsonui suteikta visiška laisvė (tai, žinoma, reiškia milžinišką atsakomybę) valdyti B.Gateso finansus: į šią investicinę bendrovę milijardierius visiškai nesikiša, nes absoliučiai pasitiki M.Larsonu.

Kai M.Larsonas pradėjo dirbti įmonėje, kurios neformalus pavadinimas – „Bill Gates Investments“, buvo paprastas darbuotojas, bet vėliau jam buvo patikėta valdyti 11,5 mlrd. dolerių. Nors nėra aišku, kiek tiksliai B.Gateso pinigų dabar jis valdo, spėjama, kad investuojama suma gali viršyti 80 mlrd. dolerių, – ji apima fondo ir asmeninius B.Gateso turtus. Viskas, kas susiję su turto didinimu ir investavimu, – labai slapta, pats M.Larsonas neduoda interviu, o tai, ką išpeša žiniasklaida, yra labiau prielaidos nei išsamūs faktai, nes galioja griežtos įmonės privatumo taisyklės.

Nors B.Gatesas bene vienintelis iš turtuolių yra įkūręs savo vardo fondą, dar keletas IT gigantų vadovų irgi užsiima humanitarine veikla. Timas Cookas neseniai paskelbė tikslingiau užsiimsiąs filantropija, kai jo 10 metų sūnėnas, kurio išsilavinimą finansuoja, įstos į aukštąją mokyklą. „Apple“ generalinis direktorius paaukosiąs 785 mln. dolerių ir prisidėsiąs prie milijardieriaus finansininko W.Buffetto idėjos, kuria raginama labai turtingus asmenis atiduoti bent pusę savo per gyvenimą uždirbtų pinigų labdarai, kad pasaulis taptų geresnis. Tą jau padarė B.Gatesas, Markas Zuckerbergas, valdantis „Facebook“, ir „Oracle“ vadovas Larry Ellisonas. Jie įtraukti į „Giving Pledge“ sąrašą.

Kol kas T.Cooko skiriami pinigai nėra dideli, palyginti su minėtų verslininkų, jis nėra įsitraukęs į aukotojų sąrašus ir vengia atkreipti dėmesį į savo filantropinę veiklą.

Prie W.Buffeto akcijos prisidėjo ir ekscentriškasis britas Richardas Bransonas su žmona Joan, vienas turtingiausių JAV verslininkų Michaelas Bloombergas, daugelio pasisekusių įmonių įkūrėjas Elonas Muskas ir kiti. Tačiau oficialiame „Giving Pledge“ tinklalapyje nenurodomi nei labdaros prioritetai, nei veiklos sritys – tai veikiau formalus priminimas, kad šie daug uždirbantys ir už daug ką atsakingi asmenys dar galvoja ir apie visą pasaulį.

Taip pat netiesioginiai trečiojo pasaulio šalių gerinimo būdai – bandymai priartinti jas prie šiuolaikinių technologijų. „Apple“, „Google“, „Facebook“ ir „Amazon“ šiemet tikisi iš „Boeing“ įsigyti interneto palydovų ir taip diegti ryšį atokiuose regionuose. „Boeing“ atstovas pasakojo, kad kuriant įrenginius įmonėms dėmesys bus kreipiamas į itin didelio našumo galimybes, tai yra kad palydovas tiektų duomenis gigabaitų, terabaitų, petabaitų pajėgumu.

Jimas Simpsonas po „Satellite 2015“ konferencijos atsisakė suteikti konkrečios informacijos apie diskusijas su technologijų bendrovėmis, bet pasidalijo vienu didžiausių rūpesčių – sumažinti palydovinio ryšio išlaidas. Bet kuriuo atveju tikslas – kurti tikrai efektyvius palydovus.

Tai, ką daro verslininkai, turi dvejopą poveikį: pirma, jie gerina gyvenimo sąlygas, antra, garsina savo vardą ir taip gauna papildomų taškų iš vartotojų.

„Google“, „Amazon“ ir kitos kompanijos siekia, kad internetą pasaulyje turėtų 70 proc. teritorijų, kuriose šiuo metu ryšio nėra. O kol kuriami palydovai, „Facebook“ vadovas M.Zukerbergas pasigyrė, kad bendrovės nepilotuojamas orlaivis, skirtas interneto tiekimui, jau įvykdė sėkmingą bandomąjį skrydį Jungtinėje Karalystėje. „Orlaiviai padės įjungti visą pasaulį į interneto tinklą, jie galės aptarnauti 10 proc. pasaulio gyventojų, gyvenančių atokiose bendruomenėse be interneto infrastruktūros“, – rašė M.Zuckerbergas savo oficialioje „Facebook“ paskyroje.

Tikimasi, kad galutinis orlaivio dizainas bus su „Boeing 737“ sparnais, bet priemonė bus lengvesnė nei automobilis. Saulės energija varomas lėktuvas, M.Zuckerbergo teigimu, galės skristi daugiau nei 60 tūkst. pėdų aukštyje keletą mėnesių per visus metus be papildomų kuro šaltinių.

Tai, ką daro verslininkai, turi dvejopą poveikį: pirma, jie gerina gyvenimo sąlygas, antra, garsina savo vardą ir taip gauna papildomų taškų iš vartotojų. Tačiau tai, kuo nori užsiimti „Amazon“, „Google“ ir kiti, – tik tolesnis žingsnis, kurį vertėtų žengti. Kam internetas tiems, kurie, net ir neturėdami vakariečiams įprastų daiktų, kaip rodo tyrimai, yra už mus kur kas laimingesni. Atrodo, kad didžiosios IT kompanijos ne ten nukreipia savo pinigus ir veikiau ieško naudos sau.

„Virgin Group“ įkūrėjo R.Bransono gerai žinoma frazė „Dirbk gerai, linksminkis, ir pinigai patys ateis“ yra daugelio didelių verslo įmonių pagrindas. Tačiau net ir nedidelės įmonės siūlymą „linksmintis“ dažnai pakeičia arba suvokia kaip „dalykis su kitais“ ir užsiima labdara. Vis dėlto aukojimas nėra tiesiog pinigų davimas kam nors – tai irgi rimtas verslas, kuris ateityje duoda grąžos didesniu pelnu, taigi šioje situacijoje laimi visi.

O ką laimi B.Gatesas? Pasitenkinimo jausmą, pasaulio gelbėtojo titulą? Be abejo, šioks toks pasitikėjimo ir pasididžiavimo jausmas turėtų aplankyti stebint, kad pasaulis juda į priekį, po truputį trinama riba tarp Vakarų ir besivystančių šalių. Kaip teigia pats verslininkas, didžiausias malonumas jam – „įdarbinti“ pinigus, kad jie kurtų naudą vargingiausiems žmonėms. Žinoma, jis viena akimi prižiūri, kas vyksta „Microsoft“, kad auksas nenustotų byrėti į kišenes, kurios atvertos humanitarinei veikla.

Kaip mąsto turto konsultantas Charlesas Lowenhauptas, B.Gatesui pasitraukus iš aktyvios korporacijos veiklos ir perėjus prie labdaros, jo vardas įgavo naują „prekės ženklą“.

Taigi G.Gatesas tapo nauju „prekės ženklu“: viena ranka apkabinęs nuo maliarijos pasveikusį afrikietį, kitoje laikantis vandens stiklinę, išgautą iš atliekų, bet vis dar turtingiausias pasaulio žmogus.

Deimantė Daugintytė

Straipsnis pirmą kartą publikuotas savaitraštyje “Veidas” 2015 m. balandžio mėnesį.

Schutterstock

Pažanga. Žmogus pažengė tiek, kad gali sukurti įrenginį, laikomą potencialiu žmonijos naikinimo įrankiu. Dirbtinis intelektas ne tik žavi – jis kelia baimę, verčia technofobus sapnuoti košmarus, o žymūs išradėjai, mokslininkai perspėja apie galimas nemalonias pasekmes.

Dirbtinis intelektas pagrįstas tuo, kad gali mokytis ir tobulėti – kaip žmogus. Tačiau kompiuteris gali tobulėti taip sparčiai ir be atvangos, kad žmogui, kuris jį sukūrė, po kurio laiko gali būti sudėtinga jį pralenkti. Būtent šis nepasitikėjimas mūsų ribotumu ir verčia jaudintis nemažą netgi akademinės bendruomenė dalį. Tačiau ar išties tam yra pagrindo? Ar robotai, kompiuteriai gali paversti žmoniją savo vergais ar bent jau augintiniais?

Dirbtinis intelektas tapo šiuolaikine juodąja magija, kurią reikia deramai nukreipti. Kompiuteriai taps pavojingi tada, kai bus nebevaldomi ir prilygs branduoliniams ginklams.

Tiesa, robotus jau norima mokyti kaip karius ir telkti iš jų bebaimių savižudžių kariuomenę. Pavyzdžiui, tokio tipo įrenginiai kuriami Rusijoje, bet jie nesužavėjo Kremliaus lyderio. Šį sausį pristatyti robotai žudikai nei savo išvaizda, nei judesiais neišgąsdintų turbūt net kurmio. Robotas labiau primena kario skeletą su grupės „Daft Punk“ šalmu ant keturračio. Žinoma, ne visi įrenginiai gali atrodyti kaip Terminatorius, tačiau tokia karinga ir daugiau nei 4 proc. savo BVP karo reikmėms skirianti šalis aiškiai prašovė pro šalį.

Mašinos pačios nėra emocionalios ar racionalios – jos veikia pagal konkrečius žmonių įsakymus.

2015 m. sausį specialistai susirinko į Dirbtinio intelekto pažangos asociacijos konferenciją aptarti, ar išties robotai gali sukilti prieš žmones ir sukelti karą. Teksase ekspertai išdėstė skirtingas nuomones, ar „mirtini autonominiai ginklai“ turėtų būti uždrausti. Specialistas Toby Walshas teigia, kad yra daug argumentų  – teisinių, etinių, politinių ir techninių, kodėl derėtų uždrausti šias mašinas. Tačiau Tarptautinės jungtinės dirbtinio intelekto konferencijos prezidentė Francesca Rossi jam oponavo, aiškindama, kad šie įrenginiai savaime nėra pavojingi. Ir tai tiesa – tinkamose rankose jie atliks naudingus darbus, o ne kels destrukciją. F.Rossi įspėja, jog kuriant robotus reikia būti gerai apsibrėžus, ko bus siekiama, kad vėliau rezultatas nenuviltų, nes mašinos pačios nėra emocionalios ar racionalios – jos veikia pagal konkrečius žmonių įsakymus.

Čia iškyla etiniai dalykai – juos pabrėžia net ir tie ekspertai, kurie ramiai žiūri į robotų populiarėjimą. F.Rossi primena, kad etiniai principai nėra universalūs, kaip dažnai manoma, todėl juos kaskart reikia peržiūrėti. Panaši problema kyla ir šiuo metu kuriant bepiločius automobilius, kuriuose tėra nedidelių sugebėjimų dirbtinio intelekto sistemos. Pavyzdžiui, kas bus atsakingas už incidentą kelyje, jei įvyks avarija ir per ją bus sužeistas žmogus: automobilis, kuris „vairavo“, ar žmogus, kuris tiesiog sėdėjo šalia ir, pavyzdžiui, naršė planšetiniu kompiuteriu?

Roboto mąstymas žmogui ateityje suteiks neįtikėtinai daug naudos visose gyvenimo srityse: nuo mokslo, švietimo iki ekonomikos ir sprendimų kasdieniame gyvenime.

Tuomet, kai imamasi kurti įrenginius, kurie mums turėtų lengvinti gyvenimą, iš tiesų mums pridedama daugiau atsakomybių ir netgi iškeliama moralinių klausimų. „Microsoft“ atstovas Ericas Horvitzas, oponuodamas žymaus fiziko Stepheno Hawkingo perspėjimams, prognozuoja, kad mašinos niekada nepraras žmogaus kontrolės. „Microsoft Research“ lyderis išdėsto išties įdomią poziciją: jo manymu, dirbtinis intelektas gali tapti savarankiškas, tačiau nekels grėsmės žmogui. E.Horvitzas atskleidė, kad ketvirtis korporacijos padalinio laiko skirta būtent robotų veiklai tirti. Kad šiuo metu tiek daug dėmesio ir diskusijų skiriama dirbtiniam intelektui, jis laiko pranašumu, nes tai skatins spartesnę pažangą, roboto mąstymas žmogui ateityje suteiks neįtikėtinai daug naudos visose gyvenimo srityse: nuo mokslo, švietimo iki ekonomikos ir sprendimų kasdieniame gyvenime.

Nepaisant gana didelio skepsio, „Microsoft Research“ jau turi savo darbo vaisių: tai „Cortana“ – balsu kontroliuojamas virtualus asistentas, kuris veikia „Windows Phone“ platformoje ir netrukus, kai tik pasirodys „Windows 10“, bus pasiekiamas ir staliniuose kompiuteriuose. E.Horvitzas įsitikinęs, kad „Cortana“ ir atsirasiantys jo konkurentai paskatins šių virtualių asistentų vystymąsi ir populiarėjimą. Jis netgi mano, kad galutinis technologijų kompanijų karas vyks dėl dirbtinio intelekto programų.

Vis dėlto korporacijos atstovas neslepia ir galimo dirbtinio intelekto trūkumo – tai gali pažeisti žmonių privatumą. Bet ir čia E.Horvitzas mato išeitį: jo manymu, pati programa sugebės adekvačiai rinkti informaciją, nenusižengdama normoms, tai yra surinkta medžiaga, laikoma duomenų bazėse, bus prieinama anonimiškai arba taip, kad apie konkrečius asmenis būtų atskleista kuo mažiau.

Negana to, šiemet korporacija prabilo apie dar tobulesnį įrankį – „Einstein“. Kol kas tai tik projektas, bet, sprendžiant pagal užuominas, šis virtualus asistentas pakeis „Cortana“ ir turės Alberto Einsteino smegenis. Bent jau teoriškai.

„Cortana“ nėra vienintelis dirbtinio intelekto pritaikymo pavyzdys technologijų kompanijose. „Siri“ yra „Apple“ produktas, šiek tiek palengvinantis gyvenimą telefono naudotojui: gali užsakyti lėktuvo bilietus ar staliuką restorane, pasakyti laiką kitoje zonoje ar panašiai. Vis dėlto „Siri“ galimybės yra ribotos, ir turbūt todėl ši programa nesulaukė didžiulio vartotojų susidomėjimo.

Tačiau „Apple“ 2014 m. išsidavė kurianti naują virtualų asistentą, kuris labiau primins dirbtinį intelektą: „Viv“ principas yra tas, kad jis įvykdys turbūt viską, ką vartotojas jam palieps, nes šis asistentas sugebės mokytis. Pasak kūrėjų, „Viv“ turės „neribotas smegenis“, leisiančias kasdien atlikti vis daugiau ir įvairesnių užduočių, ištartų žodžiu. Pagrindinis principas – kuo daugiau vartotojų naudosis asistentu, tuo jis taps „protingesnis“.

Bet ir „Viv“ jau turi konkurentų, kurie „specializuojasi“ kitoje srityje: IBM sukurtas „Watson“ laimėjo JAV televizijos šou „Jeopardy!“, kuriame atsakoma į testo klausimus. Robotas aplenkė pasaulio čempioną Keną Jenningsą, kuriam beliko pasveikinti sistemą su pergale.

Su robotais žmonės gali susidurti ne tik prie žaidimų stalo. Tai ir virtualus bendravimas, kai kompiuteris geba palaikyti net ir neformalų pokalbį, vartodamas slengą, suvokdamas žmogaus sakomą ar rašomą pranešimą su sutrumpinimais, metaforomis.

Ekspertai mano, kad artimoje ateityje nebereikės žmonių buhalterių, investuotojų, gyvybės draudimo agentų.

Ar kompiuteriai galėtų atstoti natūralų bendravimą ir net tapti draugais – gana utopinė ir sociofobiška mintis. Tačiau dar radikalesnę idėją pasiūlė režisierius Spike‘as Jonze‘as filme „Ji“: seniai išaugęs paauglystę romantiškos sielos laiškų rašytojas įsimyli savo virtualią asistentę. Samanta, kuriai davė vardą pats Teodoras, yra ypač išmani operacinė sistema, kuri tobulėja priklausomai nuo savo šeimininko ir kartu su juo – lyg realiame gyvenime tai darytų poros. 40-metį perkopęs vyras – nusivylęs asmeniniais santykiais ir nesocialus, todėl virtuali asistentė ne tik padeda sparčiau atlikti darbus, primena dienotvarkę, bet ir tampa kompanione. Tačiau ne viskas nuspalvinta rožine spalva. Galiausiai fizinio ryšio trūkumas Teodorą palaužia, o virtualios asistentės „neištikimybė“ su kitais vartotojais galutinai nutraukia idealizuotą santykį. Išties Teodoras norėjo susikurti idealią antrąją pusę, kuri jį suprastų ir būtų susitelkusi tik į jo poreikius, nes jo santykiai šeimoje ir nenusisekusi ilga draugystė iškreipė sveikų santykių suvokimą.

Meninis filmas lyg ir konstatuoja nesėkmę bandant sukurti visavertį ryšį su virtualiu partneriu realybėje, nes peržengti kai kurių ribų neįmanoma.

Žvelgiant ne į asmeninį, o profesinį lygmenį, dirbtinis intelektas gali išties paveikti kone visas profesijas. Ekspertai mano, kad artimoje ateityje nebereikės žmonių buhalterių, investuotojų, gyvybės draudimo agentų. Robotai galės atlikti visus skaičiavimus ir nurodyti rizikas akcijų biržose, sparčiai apskaičiuoti atlyginimus ir panašiai. Jų tikrai šaltas protas leis efektyviai veikti ir užtikrins aukščiausios kokybės sprendimus. Be abejo, ne paskutinėje vietoje ir pigumo klausimas. Taigi kompiuteriai taps tikrąja pigia darbo jėga, kuriai nereikės atostogų ir draudimo. Tačiau kol kas šių profesijų atstovams nereikia panikuoti, nes permainos vyksta lėtai. Be abejo, bene didžiausią palengvinimą savo darbuose jaus tiksliųjų mokslų specialistai, ypač tie, kurie dirba laboratorijose, o psichologai, neuromokslininkai galės adekvačiau rinkti ir kaupti duomenis.

Pramonės revoliucija truko kelis šimtus metų, o štai technologijų amžiuje kompiuteriai daug greičiau perims pozicijas.

Ko baiminasi didžiausi technofobai – kad jų vaikai ar anūkai liks be darbo, nes pasaulį ištiks globalus nedarbas. „Baidu“ kompanijos, vadinamos Kinijos „Google“, bendradarbis Andrew Ngasas, dirbęs „Gooogle“ ir „Coursera“, atmeta piktavališkų kiborgų sukilimą. Jis tik iškelia nerimą keliantį galimą ekonominį poveikį, kurį padarys pažangūs kompiuteriai ir sistemos, kaip pateikdamas labai paprastą pavyzdį: jei bus sukurti tikrai saugiai vairuojantys bepiločiai automobiliai, pusketvirto milijono sunkvežimių darbuotojų neteks darbo.

Atrodo, kad robotų revoliucija gali priminti industrializaciją, kai iš 98 proc. ūkininkų turėjo likti vos 2 proc. A.Ngasas primena, kad pramonės revoliucija truko kelis šimtus metų, o štai technologijų amžiuje kompiuteriai daug greičiau perims pozicijas.

Reikėtų paminėti, kad A.Ngasas vadovavo didžiajam projektui „Google Brain“: 2012 m. birželį korporacija sukūrė 16 tūkst. kompiuterių, užprogramuotų atpažinti katę, peržiūrėjus milijonus šių gauruotų keturkojų iš „YouTube“ vaizdo įrašų. Taigi dirbtinis intelektas reiškia ne tik aklą veiksmų vykdymą, bet ir kategorizavimą, atpažinimą. Šiuo metu „Google“ naršyklė panaudoja kompiuterių „gilųjį mokymą“ kalbos atpažinimo, interneto paieškos ir reklamos konfigūravimo įrankiuose.

Taip pat derėtų nepamiršti, kad kartu dirbtinio intelekto suklestėjimas kurs darbo vietų aukštųjų technologijų sektoriuje: robotus ne tik reikės prižiūrėti, skirti jiems užduotis, vadovauti, bet ir strateguoti, kurti idėjas. Vis dėlto daugelis dirbtinio intelekto gerbėjų tiki, kad per du dešimtmečius 60 proc. darbo jėgos perims mašinos, todėl išnyks daug vidutinės kvalifikacijos darbo vietų, išliks labiau vadovaujančios pozicijos.

Daug diskutuojama apie tai, ar mašinos galėtų priimti racionalius sprendimus greičiau už žmones. Neoficialūs tyrimai rodo, kad visuomenė pasidalijusi pusiau: vieni mano, jog žmogaus išmintis ir sumanumas bet kokiu atveju pralenkia užprogramuotą įrenginį, kiti – atvirkščiai. Tačiau yra toks keistas dalykas, vadinamas Moraveco paradoksu: kompiuteriai labai gerai atlieka užduotis, kurios reikalauja greičio ir tikslumo ir kurios ne visiems žmonėms yra įkandamos (pavyzdžiui, išspręsti matematines lygtis, žaisti šachmatais, vairuoti automobilį), o, tarkim, žmonėms visiškai paprasta paimti kavos puodelius nuo stalo ir juos išplauti (arba sudėti į plovyklą).

Psichologė Alison Gopnik, analizuojanti vaikų sąmonę, tvirtina labai netikėtą dalyką: šiandieninės mašinos nėra protingesnės už dvejų metų vaiką. Tiesa, tokio amžiaus vaikas negeba žaisti šachmatais ar vairuoti, bet net ir dvimetis padaro daug dalykų, kurių kompiuteris negali: sukurti teorijas, hipotezes, išsiaiškinti, kaip viskas veikia, imituoti ir – svarbiausia – mokytis ir būti kūrybingam.

Hanso Moraveco galutinis argumentas yra tas, kad kompiuteriai remiasi puikiais, bet dažnai nesąmoningais argumentais. Patirtis, žinios, kurios išsivystė žmogaus smegenyse per milijardus metų, nepasiduoda staigiai imitacijai.

Programavimas vis dar atliekamas pagal programuotojo vertybių sistemą, todėl dirbtinio intelekto atsakomybė prilygs jį sukūrusio žmogaus valiai.

Antras klausimas susijęs su vertybėmis ir morale. Mes, žmonės, sprendimus priimame vertybių pagrindu. Ar kompiuteriai turi vertybes? Dirbtinio intelekto ekspertas Stuartas Russellas teigia, kad jau galima programuoti kompiuterius naudingumo pagrindu, siekiant, jog mašina įgytų gebėjimą vertinti pagal vertes. Vis dėlto programavimas vis dar atliekamas pagal programuotojo vertybių sistemą, todėl dirbtinio intelekto atsakomybė prilygs jį sukūrusio žmogaus valiai.

Taigi dirbtinis intelektas padės mokslininkams atlikti tyrimus, įmonės lengviau apdoros duomenis, išpopuliarės bepiločiai automobiliai. Vis dėlto kompiuterių įtaką  jaučiame ir kasdieniame gyvenime: patobulėjus technologijoms, sužinosime tikslesnes orų prognozes, nes nėra nieko nemaloniau, nei sugadinta išvyka ar skėčio tampymasis veltui. Programinė įranga galės atsijoti visus turimus duomenis, gauti aiškesnį vaizdą apie būsimus orų reiškinius ir paskelbti išankstinius įspėjimus, taip gal net išgelbėti gyvybes. Dirbtinio intelekto sistema padės ūkininkams išvengti miško gaisrų. NASA taip pat plėtoja programą, kuri gali padėti erdvėlaiviams nustatyti audras ir stichijų pavojų.

Dar vienas būdas prisidėti prie planetos švarinimo, o ne užkariavimo – kurti robotus, galinčius valyti užterštą orą, mažinti žalą ekosistemai, kurią daro gamyklos. Šiuo metu mokslininkai gali iš Žemės valdyti į kosmosą paleistus erdvėlaivius, kad ištyrinėtų tam tikrus objektus bei planetas, kur saugiai dar negali nusileisti žmogus. O ateityje tai bus dar paprasčiau ir efektyviau, nes į kosmosą bus siunčiami nebe orlaiviai, o robotai.

Yra net programinė įranga, stebinti pacientų sveikatos įrašų pokyčius ir perspėjanti gydytojus apie galimus rizikos veiksnius ir problemas.

Ne tik kosmose, bet ir Žemėje dirbtinis intelektas yra naudingas žmogui: JAV „Cedars-Sinai“ medicinos centre naudojama novatoriška speciali programinė įranga, padedanti nustatyti širdies priepuolių riziką iki jų ištikimo. Dirbtiniai raumenys imituoja tikrų raumenų judesius, o išmanieji prietaisai gali atskirti gyvybę gelbėjančius vaistus nuo placebo.

Pažangiausia dirbtinio intelekto panaudojimo medicinoje technologija šiuo metu laikomi robotai chirurgų padėjėjai, paduodantys gydytojams reikiamus įrankius per operaciją. Yra net programinė įranga, stebinti pacientų sveikatos įrašų pokyčius ir perspėjanti gydytojus apie galimus rizikos veiksnius ir problemas, susijusias su vaistais, kuriuos paskyrė pirminės sveikatos priežiūros gydytojas.

Negana to, robotai gali padėti nustatyti kone šiuolaikinių amžių liga vadinamą vėžį: dirbtinis intelektas parengtas taip, kad nustatytų „socialinius tinklus“ tarp ląstelių baltymų. „Cancer Genome Atlas“ principas – tirti pakitusias ląsteles, nes onkologinė liga pakeičia ląsteles, taip pat ir baltymų ryšius. Mašinos mokomos, kad galėtų prognozuoti, kaip atskiros mutacijos gali paveikti visą tinklą, net jei sistema sudėtinga ir plati. Šią sistemą Harvardo mokslininkai naudoja navikams inkstuose nustatyti.

Prieš miegą apie juodąsias skyles mąstantis astrofizikas teigia, kad dirbtinio intelekto sukūrimas mums galėtų padaryti negrąžinamą žalą.

Nepaisant akivaizdžių kompiuterių tobulėjimo pranašumų, klesti technofobija ir pasipriešinimas. Robotai baugina ne tik vyresnio amžiaus ar tiesiog konservatyvesnius žmones, bet ir tiksliųjų mokslų atstovus. Pavyzdžiui, žymiausiu šiuolaikiniu mokslininku vadinamas S.Hawkingas ne sykį žiniasklaidoje yra išdėstęs savo vienareikšmišką poziciją dėl dirbtinio intelekto. Jo įsitikinimu, robotai kelia realią grėsmę žmonijai ir net mūsų planetai. Prieš miegą apie juodąsias skyles mąstantis astrofizikas teigia, kad dirbtinio intelekto sukūrimas mums galėtų padaryti negrąžinamą žalą. Tačiau pats mokslininkas, kuris yra paralyžiuotas, naudojasi dirbtinio intelekto sistema bendraudamas su išoriniu pasauliu. Jis sutinka, kad dabartinės sistemos yra naudingos, bet idėjos dėl robotų savarankiškėjimo jam kelia baimę.

Užkirsti kelią technologinei raidai būtų sudėtinga, todėl kalbėti apie dirbtinio intelekto tobulinimo nutraukimą neverta. Prieš dešimt metų žmonės vargu ar įsivaizdavo, jog robotai taps mūsų gyvenimo dalimi, – kad ir netiesiogiai: stebės orus, astronominius reiškinius, padės atliekant tyrimus, o gatvėse bus bandomi bepiločiai automobiliai.

Dirbtinio intelekto sistemos „Cleverbot“, su kuria galima kalbėtis internetu, kūrėjas Rollo Carpenteris mano, kad mašinos taps autonomiškos ir pačios galės perkurti save, todėl tai kels pavojų žemesnio intelekto žmonėms. Pasak jo, atrodo, kad žmoniją gali ištikti savotiška technologijų amžiaus revoliucija, tai yra žmogus, kuris negebės tobulėti greičiau už mašinas, tiesiog natūraliai išnyks, nes jo kova už būvį bus pralaimėta. Taip atsitiko, tarkim, su neandertaliečiais – jie nesugebėjo prisitaikyti prie sąlygų, išmokti elgtis su ugnimi, todėl išmirė, o ~Homo sapiens sapiens~, mūsų protėviai, sugebėjo įveikti visus išbandymus ir evoliucionavo.

Štai vienas įtakingiausių šių laikų verslininkų Elonas Muskas jau susirūpino, kad netaptų robotų auka. Jis paaukojo 10 mln. dolerių „Future of Life“ institutui, kad mokslininkai sukurtų programą, kuri išlaikytų dirbtinį intelektą nepavojingą žmogui. E.Muskas pabrėžė, kad robotai turi likti naudingi žmonijai, – jo nuomonė išties sutampa su S.Hawkingo, kuris pats naudojasi tos sistemos privalumais.

Nors suprasdami, kad programos žmonėms naudingos, įtakingi protai siekia visomis išgalėmis apsisaugoti nuo jų galimų karingų veiksmų. Tiesa, „Tesla“ ir „SpaceX“ įkūrėjas tai pat investavo ir į dirbtinio intelekto sistemas kuriančias įmones „Vicarious“ ir „DeepMind Technologies“, bet pabrėžė, kad šie kūrėjai programuoja laikydamiesi aukštų etinių ir moralinių normų.

Sistemų tobulėjimą jis vadina Pandoros skrynios pravėrimu, to veiksmo dabar sustabdyti nebeįmanoma.

Seras Clive‘as Sinclairas, kuris praėjusio amžiaus pabaigoje sukūrė legendinius kompiuterius „ZX Spectrum“, skirtus programuotojams, irgi turi didelių nuogąstavimų dėl dirbtinio intelekto. Jungtinėje Karalystėje, Rusijoje ir kitur XX a. devintajame dešimtmetyje išpopuliarėjusius kompiuterius dabar keičia mokslininkams skirti kvantiniai kompiuteriai. C.Sinclairui atrodo neišvengiama, kad galiausiai kompiuteriai užkariaus teritorijas ir suvarys žmones į narvus, bet kartu jis priduria, esą toks perversmas nebūtinai yra negatyvus. Sistemų tobulėjimą jis vadina Pandoros skrynios pravėrimu, to veiksmo dabar sustabdyti nebeįmanoma.

Ar brito pranašystės išsipildys – neaišku, nes žmogus pats daug ką lems savo išlikimo istorijoje, ir tai priklauso ne tik nuo robotų ar išorinių veiksnių. Jei dabar bręstanti vadinamoji Z karta atsisakys fundamentalių vertybių ir leis savo gyvenimą tvarkyti racionaliems kompiuteriams, kurie už juos priims sprendimus, – evoliucija gali išties pakrikti. Kasandros pranašystės apie dirbtinio intelekto ateitį – baugios, bet žmogus, kuris kuria įrankius, visada turi laikytis aukščiau savo sukurtų įtaisų, kad netaptų kieno nors vergu.

Deimantė Daugintytė

Straipsnis pirmą kartą publikuotas 2015 m. gegužės mėn. savaitraščio “Veidas” numeryje

Lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai norėtų rasti naują nešiojamąjį kompiuterį arba išmanųjį telefoną, tačiau šių dovanų paieška jiems kartu kelia tokį pat stresą, kaip ir tinkamų papuošalų ar laikrodžių suradimas, rodo „Microsoft“ sekėjų „Facebook“ tinkle apklausos rezultatai.

Spalio baigoje atliktoje apklausoje sudalyvavo per 600 lietuvių. Beveik trys ketvirtadaliai jų Kalėdomis norėtų gauti kokią nors technikos naujovę, o likusieji mieliau lauktų kitokios dovanos. Pirmieji labiausiai pageidautų naujo nešiojamojo kompiuterio (26 proc.), išmaniojo telefono (24 proc.) ar žaidimų konsolės (19 proc.). Vienas iš dvylikos pasirinktų itin lengvą ir ploną „ultrabook“ (8 proc.) arba stalinį (7 proc.) kompiuterį.

Įdomu ir tai, kad moterys du kartus dažniau už vyrus nurodė, jog labiausiai norėtų planšetinio kompiuterio ar išmaniojo telefono.

„Lietuvių norai puikiai atspindi pasaulines rinkos tendencijas – žmonės trokšta mobilumo ir galimybių dirbti bei pramogauti nepriklausomai nuo jų buvimo vietos. Ir nebūtina išmaniųjų įrenginių sieti tik su linksmybėmis: ankstesni „Microsoft“ tyrimai parodė, kad darbuotojai yra ne tik linkę į darbą atsinešti savo įrenginį, bet net trečdalis jų sutiktų už savas lėšas įsigyti prietaisą, kuris pagelbėtų efektyviau susidoroti su darbais“, – sako Kristijonas Kaikaris, „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius.

„Nokia“ pardavimų atstovas Lietuvoje Vytenis Koryzna teigia, kad lietuviai savo noru turėti išmanųjį įrenginį, nuolat sekti naujienas ir jomis dalintis, panašūs į daugelio šalių gyventojus. „Kiekvieną mėnesį išmanieji telefonai tampa vis populiaresni už tradicinius mobiliuosius telefonus. Rinkdamiesi konkretų įrenginį vartotojai paprastai pageidauja, kad jis turėtų lietimui jautrų ekraną, patogią ir funkcionalią operacinę sistemą, taip pat kelia vis aukštesnius reikalavimus telefono kameros kokybei.“

Pasak V. Koryznos, vartotojai vis daugiau fotografuoja, filmuoja ir dalinasi vaizdais su draugais. „Nokia“ atstovas rėmėsi statistika, jog nuo 1826 metų visame pasaulyje padaryta 3,8 trilijono nuotraukų, iš kurių 10 procentų – per pastaruosius 12 mėnesių. Kasdien vartotojai į socialinius tinklus įkelia apie 600 mln. nuotraukų, o per vieną minutę į „YouTube“ įkelia net 35 valandas vaizdo įrašų.

„Microsoft“ atlikta apklausa taip pat parodė, kad išmaniųjų įrenginių paieška sukelia ir didelį stresą. Net du trečdaliai apklaustųjų teigė, kad labiausiai juos vargina ilgai trunkantis kompiuterių ar telefonų palyginimas ir tinkamiausio varianto atranka. Taip pat nemažai žmonių tiesiog pasimeta įrenginių funkcijų gausoje, o kai kurie net patiria spaudimą prekybos vietoje. Su paminėtu dovanų paieškos rūpesčiu konkuruoja tik bandymas surasti tinkamiausius aksesuarus, tokius kaip papuošalas ar laikrodis. Kur kas mažiau apklausos dalyvių paminėjo, kad juos glumina drabužių, kvepalų ar knygų parinkimas.

Galiausia, apklausa atskleidė, kad renkantis išmaniuosius įrenginius, lietuviai pagalbos ieško pas parduotuvės konsultantus, internete ar kreipiasi į giminaičius.

Panašius Kalėdinius lūkesčius užfiksavo ir „Deloitte“ atlikta Europos gyventojų apklausa. 27 proc. jų po Kalėdų eglute tikisi rasti išmaniuosius telefonus, o 24 proc. – planšetinius kompiuterius. Labiausiai išmaniųjų įrenginių laukia Pietų Europos, Ukrainos ir Rusijos gyventojai. Jie vidutiniškai 10 proc. dažniau nurodė, kad norėtų planšetės ar išmaniojo telefono.

Kokią programėlę labiausiai mėgsta „Microsoft Lietuva“ vadovas? Kaip keliais planšetinio kompiuterio paspaudimais rasti Kalėdinę dovaną artimajam? Į šiuos ir kitus klausimus atsakys „Microsoft Lietuva“ darbuotojai, šiandien ir rytoj gyvai bendrausiantys su klientais populiariausiose kompiuterinės įrangos pardavimo vietose.

„Norime gyvai parodyti kokias didžiules galimybes atveria „Windows“ ir šiai operacinei sistemai skirti įrenginiai. Man atrodo, kad tai geriausia daryti gyvai: taip vartotoją geriau pažinsime ir mes, o pastarasis pamatys ir išmoks, kaip pritaikyti mūsų gaminius įvairiuose gyvenimo atvejuose. Tokie susitikimai nenueina perniek – naujausia operacinė sistema „Windows 8.1” buvo patobulinta pagal gautus vartotojų poreikius“, – sako Kristijonas Kaikaris, „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius.

K. Kaikaris kartu su „Microsoft Lietuva“ komanda gruodžio 5-6 dienomis „Elektromarkt“ ir „Topo centro“ prekybos centruose susitiks su lankytojais ir rodys, kaip kasdieniniame gyvenime naudotis „Windows 8.1“ ir jai skirtais įrenginiais. Jie atskleis receptą, kaip išlikti produktyviam ir kūrybingam, kaip greitai rasti reikiamą informaciją ar tiesiog atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos. Jie taip pat pamokins, kaip, naudojant naująjį „Start“ ekraną, savo kompiuterį paversti unikaliu: pasirinkti malonią spalvinę gamą, susidėlioti mėgstamiausias programėles norima tvarka, išsikelti kalendorių, orų prognozes, naujienas ar gražias nuotraukas.

Pasak „Microsoft“ atstovų, naujieji „Windows 8.1” yra pranašesni, nes jų pagalba vienoje vietoje vartotojai turi viską, ko jiems gali prireikti. Ši versija atkeliauja iškart su naudingu ir liečiamiems ekranams pritaikytu programėlių komplektu: „Skype“, patogia pašto programėle, receptų paieška „Bing Food & Drink”, vaizdo peržiūros programėle „Xbox Video“. Papildomai parduotuvė „Windows Store“ leidžia pasiekti daugiau nei 100 tūkst. programėlių, kurios padės kompiuterį pritaikyti bet kokiems poreikiams.

„Vartotojams labai svarbu iš geriausiai įrenginius ir programinę įrangą įvaldžiusių žmonių pamatyti kokius veiksmus galima su jais atlikti. Todėl džiaugiamės, kad „Microsoft Lietuva“ darbuotojai ėmėsi tokios akcijos“, – sako „Topocentro“ komunikacijos vadovė Aurelija Rusteikienė.

Tyrimų kompanijos „Gartner“ analitikai prognozuoja, kad šiemet planšetinių kompiuterių bus parduota 53,4 proc. daugiau nei pernai. Didėjantį populiarumą atspindi ir liečiamus ekranus turintys „Windows 8.1” įrenginiai – per metus šių sertifikuotų prietaisų skaičius perkopė 2,5 tūkst. ribą. Toks platus pasirinkimas vartotojui leidžia išsirinkti patį priimtiniausią bendravimo su kompiuteriu būdą: liečiant, rašant ar naudojant abi funkcijas vienu metu.

„Artėjant šventiniam laikotarpiui pirkėjai aktyviai ieško dovanų artimiesiems. Nešiojamieji kompiuteriai ir planšetės – vis dar populiariausių dovanų sąrašo viršuje. Džiugu, kad šiuo metu galime pasiūlyti itin platų įrenginių, geriausiai atitinkančių vartotojų poreikius dirbant ir pramogaujant, pasirinkimą“, – sako „Elektromarkt“ rinkodaros vadovas Irmantas Viliūnas

Turint keletą įrenginių visi duomenys ir nustatymai automatiškai susinchronizuojami tarpusavyje. Todėl darbe pradėtas pildyti dokumentas namų kompiuteryje atrodys visiškai taip pat ir vartotojams nereikės ilgai ieškoti ties kuria vieta jie užbaigė darbus. Duomenų saugykla debesy „Skydrive“ leis iš bet kurios vietos, naudojant bet kokį įrenginį, pasiekti reikalingus dokumentus, nuotraukas ar kitus duomenis. Be to, naujieji įrenginiai su „Windows 8.1” pasižymi tuo, kad yra puikiai suderinami su itin dideliu kiekiu įvairių programų ir kitų prietaisų, kaip spausdintuvai, kopijuokliai ar fotoaparatai.

Lietuviškas startuolis Kugyvenu.lt, kuris suteikia galimybę žmonėms pasitikrinti turimo ar trokštamo įsigyti nekilnojamojo turto kainą ir jos aplinkos veiksnius, pritraukė 200 tūkst. EUR investiciją iš „Practica Capital“ fondo ir migravo į „Windows Azure“ debesį. Numatoma, jog ši investicija prisidės ir prie projekto plėtros į užsienį.
„Fondo „Practica Capital“ investicija skirta tolesniam projekto tobulinimui bei plėtrai – artimiausioje ateityje kiekvienas, surinkęs naršyklėje adresą www.kurgyvenu.lt, galės pasitikrinti, kiek kainuoja jo turimas arba norimas įsigyti nekilnojamasis turtas bei gauti informacijos, kokios priežastys lemia būtent tokią kainą“, – apie projektą pasakoja Kurgyvenu.lt direktorius Andrius Gintalas.
Specialiai sukurta Kurgyvenu.lt sistema tiksliai atvaizduoja oficialią informaciją, koks atstumas skiria pastatą iki judrių gatvių, darželių, mokyklų, kokia oro tarša, triukšmo lygis ir net nusikalstamumas toje vietovėje.
„Šiuo metu projekto komanda toliau tobulina Kurgyvenu.lt sistemą, plėsdami ją įvairesniais duomenimis, pritaikydami prie vartotojų poreikių. Baigus sistemos tobulinimo darbus Lietuvoje, bus ieškoma atvirų duomenų šaltinių Lenkijoje bei Vokietijoje, kur planuojama pasiūlyti panašias paslaugas nekilnojamo turto pirkėjams“, – sako A. Gintalas.
Kurgyvenu.lt direktoriaus teigimu, į kompanijos sukurtą sprendimą turėtų atkreipti dėmesį ne tik paprasti gyventojai, besidomintys būsto įsigijimu bei nuoma, bet ir nekilnojamojo turto agentūros. Jos iš Kurgyvenu.lt sistemos galėtų gauti nekilnojamojo turto vertinimo sprendimus, apimančius platų skirtingų rodiklių spektrą.
Į naująjį projektą nusprendusio investuoti fondo „Practica Capital“ partneris Donatas Keras mano, jog fondo sprendimas investuoti į tokią informaciją teikiantį bei ją analizuojantį portalą Kurgyvenu.lt – buvo labai savalaikis.
„Nekilnojamojo turto rinkai išgyvenant vieną pokyčių bangą po kitos, labai svarbu suteikti nekilnojamąjį turtą parduodantiems, perkantiems bei nuomojantiems asmenims patikimą platformą, kuri surinktų informaciją iš privačių bei valstybinių institucijų, ją išanalizuotų ir pateiktų vartotojui pačia patraukliausia forma“, – sako fondo partneris D. Keras.
Atviri duomenys – perspektyvu
Kurgyvenu.lt – pirmas įgyvendintas ir realiai veikiantis viešųjų paslaugų sprendimas, kuris naudoja valstybės institucijų turimus duomenis. Visi šie duomenys surenkami iš skirtingų institucijų, apdorojami, analizuojami ir pateikiami vieningoje sistemoje. Būtent todėl gyventojai turi galimybę įvertinti skirtingus parametrus, pavyzdžiui, buto kainą ir nusikalstamumo dydį rajone.
„Tokį duomenų rinkimą, apdorojimą bei jų naudojimą gyventojų poreikiams remia Europos Komisija, o pats procesas vadinamas „Open Data“ (angl. – atviri duomenys) judėjimu. „Versli Lietuva“, užsiimanti verslumo skatinimu mūsų šalyje, taip pat skyrė nemažai pastangų įtikinti valstybines institucijas atverti savo duomenis tokiems sprendimams kaip mūsų“, – teigia A. Gintalas.
Jei dar daugiau valstybinių institucijų ar valstybės valdomų įmonių pasidalintų savo turimais duomenimis su programuotojais, iš jų galėtų atsirasti nemažai viešųjų paslaugų gyventojams.
Šiuo metu Kurgyvenu.lt renka duomenis iš visų pagrindinių institucijų apie šildymo kainas, nusikalstamumo lygį, oro užterštumą demografinę sudėtį ir t.t. Tačiau planuojama, jog ateityje informacijos turėtų daugėti.
„Šiame etape mums užtenka tų duomenų, kuriuos gavome, tačiau, žinoma, jeigu būtų daugiau informacijos, pavyzdžiui, iš Registrų centro ar Statistikos departamento, galėtume pateikti žmonėms dar daugiau informacijos. Juk būtų įdomu sužinoti, ar mokykla, esanti šalia jūsų namų, turi aukštus reitingus dėl to, kad ten surinkti geri mokytojai, ar dėl to, kad aplinkui gyvenantys tėvai daug dėmesio skiria vaikų ugdymui“, – situaciją komentuoja A. Gintalas.
Technologiniai sprendimai
Startuolis Kurgyvenu.lt dalyvavo tarptautinėje „BizSpark“ programoje ir pasinaudojo šios „Microsoft“ programos suteikiama parama jaunoms įmonėms. „BizSpark“ programoje dalyvaujančioms įmonėms suteikiama reikalinga programinė įranga, techninis palaikymas, galimybė naudotis „Windows Azure“ sprendimu, „Windows 8”, “Windows Phone” programuotojų paskyromis ar „Office365”.
„Visą mūsų projektą perkėlėme į „Windows Azure“ debesį ir pasinaudojome kitais technologiniais sprendimais – tai labai svarbu projekto pradinėje stadijoje. Taip pat ketiname pasinaudoti tarptautiniais kontaktais, kuriuos, kaip projekto partneris mums gali suteikti „Microsoft“ ir padėti vystyti mūsų idėją kitose šalyse,“ – artimiausius planus vardija Kurgyvenu.lt direktorius A. Gintalas.

Šių metų Partnerių Dienos metu „Microsoft Lietuva“ paskelbė 9 Lietuvos įmones kaip labiausiai prisidėjusias prie novatoriškų IT sprendimų ir paslaugų diegimo. Spalio 3 d. vykusiame kasmetiniame renginyje “Microsoft” taip pat pristatė rinkos naujienas bei verslo plėtros galimybes partneriams.

„Metų licencijavimo partneriu“ tapo bendrovė „Blue Bridge“, šiemet sudariusi daugiausiai licencijų nuomos kontraktų ir pardavusi daugiausiai programinės įrangos naujumo garantijų. „Metų infrastruktūrinių sprendimų partnerio“ nominaciją šiemet pelnė bendrovė „Atea“, kuri taip pat tapo ir „Metų darbo su „Office“ sistema sprendimų partneriu“.

„Metų Microsoft Dynamics partneriu“ šiemet tapo „Alna Business Solutions“, kuri ženkliai prisidėjo prie „Microsoft Dynamics“ sprendimų populiarėjimo Lietuvos įmonėse. „Metų distributoriaus“ nominaciją pelnė „ACC distribution“, o „Metų taikomųjų sprendimų partnerio“ nominaciją pelnė bendrovė „Amidus“.

„Etronika“ šiais metais pelnė „Metų programinės įrangos gamintojo” apdovanojimą, o „Inovatyviausia nauja įmone, dalyvaujančia „BizSpark“ programoje“ šiais metais tapo „Gifty.lt“. „Metų „Cloud” sprendimų partneriu“ šiais metais tapo „Hostex“, o „Metų originalios įrangos gamintojo partnerio“ apdovanojimą pelnė „Komparsa“.

„Bendradarbiavimas yra stiprybė, todėl vertiname įmones, kurios kartu su mumis juda į priekį, siekia tobulėjimo bei visapusės plėtros. Jos Lietuvos verslui bei valstybės institucijoms pristato naujoves, diegia kaštus mažinančius sprendimus, ir taip padeda organizacijoms didinti savo efektyvumą. Manau, kad mūsų partneriai yra mūsų šalies inovacijų ir modernizavimo variklis, jiems turime dėkoti, kad Lietuvos verslo įmonės yra konkurencingos užsienio rinkose, kuria novatoriškus produktus bei prisideda prie Lietuvos, kaip technologiškai pažangios šalies, įvaizdžio“, – sakė „Microsoft Lietuva“ vadovas Kristijonas Kaikaris.

Po pranešimų apie tai, kad „Nokia“ išmaniųjų telefonų gamybos liniją už 5,49 mlrd. eurų perleidžia JAV milžinei „Microsoft“, šios bendrovės suskubo pareikšti, kad tai jas abi sustiprins ir leis didinti rinkos dalį. Tačiau ekspertai dėl to dvejoja, manydami, kad šis sandoris gali nepateisinti abiejų koncernų vilčių.

Išmanieji telefonai – traukinys, į kurį legendinė Suomijos bendrovė „Nokia“ pati taip ir nesugebėjo įšokti. Būtent todėl pastaraisiais metais glaudžiai bendradarbiavusi ir operacinę įrangą naujiesiems „Nokia“ telefonams teikusi „Microsoft“ nusprendė įsigyti nemenką dalį suomių bendrovės.
Sandorio suma siekia 5,49 mlrd. eurų. Nors šį sandorį dar turi patvirtinti „Nokia“ akcininkai bei rinkos reguliavimo institucijos, atsižvelgiant į itin sunkią bendrovės finansinę padėtį, nebejojama, kad kontraktas įvyks, ir jau skaičiuojama, ką iš suomių perims „Microsoft“ korporacija. Jau dabar žinoma, kad jai turėtų atitekti „Nokia“ padaliniai, kurie pernai uždirbo 14,9 mlrd. eurų ir tai sudarė net pusę bendrovės pajamų.
Pagal dabartinį susitarimą, „Nokia“ išsaugos teises į savo prekės ženklą bei nuosavų patentų, kurių per savo veiklos metus ryšio technologijų ir dizaino srityse sugebėjo sukaupti net 38 tūkst., portfelį, taip pat išsaugos ir keletą gamybos linijų. Nepaisant to, Suomija gedi, nes “Nokia” buvo tapusi šią šalį labiausiai reprezentuojančiu prekės ženklu.
Vienu metu net 90 proc. Suomijos gyventojų naudojosi „Nokia“ telefonais. „Nokia” buvo pagrindinis Suomijos prekės ženklas, ir tai galėjau su pasididžiavimu sakyti užsienyje. Bet daugiau nebegaliu“, – liūdnai atsidūsta 26 metų suomė Liisa Hannula, pridurdama, kad dabar svarsto galimybę įsigyti „Samsung“ telefoną.
Tiesa, technologijų specialistai apie tokio sandorio galimybę kalbėjo jau porą metų – nuo tada, kai 2011 m. „Nokia“ vadovu tapo iš „Microsoft“ atėjęs Stephenas Elopas.

„Nokia“: šlovingas kelias – liūdna baigtis

Priminsime, kad „Nokia“ savo veiklą pradėjo 1865 m., kaip medienos apdirbimo ir popieriaus gamybos įmonė. Dėl inovacijų taikymo ir ryžtingų sprendimų per šimtą metų suomių bendrovės veikla gerokai keitėsi: nuo gumos produkcijos pasistūmėta iki kabelių, o galiausiai – link elektronikos ir telekomunikacijų verslo. Dešimtajame dešimtmetyje, Suomiją kamuojant ekonominiams sunkumams, „Nokia“ įsiliejo į sparčiai augančią mobiliųjų telefonų rinką, kurioje ir pasiekė šlovės viršūnę.
Pasižymėdama itin kokybiškų ir patvarių mobiliųjų telefonų gamyba, „Nokia“ tapo vienvalde rinkos lydere, užimdama daugiau nei 50 proc. jos dalies. Nors didelė dalis pirkėjų dėl pavadinimo ir inovacijų “Nokia” siejo su Japonija, pačių suomių tai nejaudino – turėti tokius dividendus teikiantį banginį valstybei buvo vienas džiaugsmas. Tapusi didžiausia pasaulio mobiliųjų telefonų gamintoja, „Nokia“ sudarė maždaug 4 proc. Suomijos BVP ir penktadalį eksporto, tiesiogiai lėmė ketvirtadalį šalies ekonomikos augimo 1998–2007 m. laikotarpiu ir kadaise buvo verta beveik 300 mlrd. JAV dolerių.
O ir ateitis atrodė šviesi, juk „Nokia“ į naujų technologijų tyrimus bei perspektyviausių specialistų verbavimą investavo milijardus, be to, glaudžiai bendradarbiavo su geriausiais pasaulio universitetais. Kitaip tariant, viską darė tarsi ir teisingai, tačiau, kaip dabar paaiškėjo, daugelis inovatyvių idėjų taip ir liko tik patentais: Suomijos ekonomikos tyrimų institutas neseniai paskelbė, kad „Nokia“ liečiamojo ekrano bei planšetinių kompiuterių technologijas išplėtojo trejais metais anksčiau nei „Apple“, tačiau rinkoje jos taip ir nebuvo realizuotos.
Ši Suomijos įmonė vadovavosi aiškia strategija: plėtojo siauras fenomenalų augimą paskatinusias sritis, tačiau nesugebėjo prisitaikyti prie kintančios konkurencinės aplinkos. „Šiuolaikiniai telefonai turi gausybę įvairių programėlių ir funkcijų. O „Nokia“ visą laiką koncentravosi į aparatą, kuris užtikrina geriausią komunikacijos kokybę, tačiau to žmonėms nebepakanka“, – konstatuoja Masačusetso technologijos instituto profesorius Jamesas Utterbackas.
Nesugebėjusi koja kojon žengti su besikeičiančiomis mobiliųjų telefonų rinkos tendencijomis ir praradusi net 80 proc. rinkos vertės, „Nokia“ drastiškai susitraukė: kadaise karaliavusi suomių bendrovė buvo išstumta net iš mobiliųjų telefonų gamintojų penketuko, o praėjusiais metais jos indėlis į šalies BVP tesudarė mažiau nei 1 proc.

60 proc. Lietuvos įmonių direktorių ir IT skyrių vadovų, dalyvavusių „Pažangios įmonės indekso“ tyrime, mano, jog jų bendrovėse darbuotojams suteikiama galimybė dirbti lanksčiai.

Siekdamos dar labiau paskatinti nuotolinio darbo kultūrą, bendrovės „Microsoft Lietuva“, „Omnitel“, TEO, „Lietuvos draudimas“, „Blue Bridge“ drauge su asociacija INFOBALT ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija gegužės 31 d. organizuoja „Lanksčiojo darbo stiliaus dieną“ ir nuotolinio darbo kultūrai skatinti skirtą renginį.

„Lankstumas darbo santykiuose yra labai svarbu. Galimybė sutarti dėl patogaus darbo laiko, vietos, naudojamų priemonių ar kitų sąlygų leidžia kurti gerus ir abipusiai – tiek darbdavio, tiek darbuotojo – lūkesčius atitinkančius santykius, o atitinkamai dėl to pasiekti ir geresnių darbo rezultatų. Žinoma, kuriant lanksčias darbo sąlygas svarbu išlaikyti ir balansą su socialinėmis garantijomis, neprasilenkti su esminiais darbo teisės principais“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Kasmetinė, visoje Europoje ir JAV minima „Lanksčiojo darbo stiliaus diena“ Lietuvoje organizuojama antrą kartą.

„Nors lankstaus darbo kultūrą palaikančių bendrovių skaičius auga, tačiau įmonių vadovams ir darbuotojams visoje Lietuvoje vis dar trūksta informacijos apie tai, kokia lankstaus darbo nauda ir kaip galima išnaudoti šiuolaikines technologijas geresniems asmeniniams ir verslo rezultatams pasiekti. Artėjant „Lanksčiojo darbo stiliaus dienai“, norime atkreipti įvairių organizacijų, ir ypač jų darbuotojų dėmesį į lankstaus darbo galimybes, todėl kviečiame visus gegužės 31 d. drauge dirbti nuotoliniu būdu“, – teigė „Microsoft“ rinkodaros vadovas Baltijos šalims Aleksandras Golod.

Vadovai mato lanksčiojo darbo stiliaus plėtrą

Bendrovės TEO internetinis „Pažangios įmonės indekso“ tyrimas (http://www.teo.lt/apklausa), kuriame dalyvavo įvairių Lietuvos įmonių direktoriai, IT vadovai ir darbuotojai, atskleidė, kad 60 procentų bendrovių suteikia galimybę darbuotojams dirbti lanksčiai ir mobiliai, neprisirišant prie darbo vietos ar laiko.

Tačiau daugiau nei trečdalis bendrovių vadovų pripažino, kad būdami ne darbo vietoje, darbuotojai negali prisijungti prie interneto ar įmonės vidinio tinklo, naudotis bendromis tinklinėmis programomis ar dokumentais. Tyrimo duomenimis, virtualūs susitikimai Lietuvos įmonėse dar tik atrandami – juos aktyviai organizuoja vos 19 proc. apklaustųjų bendrovių.

„Lietuvoje nuolat gausėja bendrovių, kurios naudojasi virtualaus bendravimo ir darbų planavimo sprendimais, leidžiančiais saugiai jungtis prie bendrovės vidinio tinklo nuotoliniu būdu. Technologinės sąlygos mūsų šalyje tam itin palankios – šalyje yra išplėtotas plačiausias Europoje šviesolaidinio ryšio tinklas, gausu viešojo belaidžio interneto zonų, siūlomos mobiliam darbui pritaikytos debesų kompiuterijos, virtualaus biuro bei kitos paslaugas“, – sakė TEO Tinklo technologijų tarnybos vadovas Darius Didžgalvis.

Bendrovės TEO vykdytoje Lietuvos įmonių direktorių, IT skyrių vadovų bei darbuotojų internetinėje apklausoje dalyvavo 282 įvairaus dydžio bendrovės. Tyrimas vyko nuo šių metų vasario vidurio iki balandžio mėnesio 15-os dienos.

Gegužės 31 dieną – dirbkime lanksčiai kartu

Paskutinę gegužės dieną kviečiame visus dirbančius lanksčiai susiburti „Vasaros terasoje“ Vilniuje (Vilniaus g. 39) ir keletą valandų dirbti kartu ne biure. Nuo 10 iki 13 valandos vyksiančio renginio dalyviai galės ne tik lanksčiai dirbti po atviru dangumi, bet ir pasidomėti nuotolinio darbo sąlygomis bei perspektyvomis Lietuvoje.

Be to, visi lankstaus darbo entuziastai, akcijos dieną negalėsiantys dirbti „Vasaros terasoje“, kviečiami dirbti iš ten, kur jiems patogiausia. Bendrovė TEO tą dieną suteiks galimybę nemokamai naudotis interneto ryšiu „ZEBRA belaidis“ maždaug 3 000 viešųjų erdvių visoje Lietuvoje.

Visi, prijaučiantys lanksčiajam darbo stiliui, dirbantys lanksčiai jau dabar ar planuojantys tai padaryti gegužės 31 d., kviečiami prisijungti prie renginio puslapio „Facebook“ socialiniame tinkle.  Iki birželio 7 d. dirbantieji lanksčiai gali dalyvauti „Microsoft Lietuva“„Facebook“ puslapyje organizuojamame nuotraukų ir video konkurse, kuriame turi atskleisti savo lanksčiojo darbo stiliaus įpročius, vietas, nuotaikas ir priemones. Įdomiausios ir originaliausios idėjos, geriausiai atitinkančios lanksčiojo darbo stiliaus esmę, birželio 10 d. bus apdovanotos „Omnitel“, TEO ir kitų akcijos iniciatorių prizais.

Telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“, pirmoji Lietuvoje įteisinusi nuotolinio darbo galimybę, vienam iš konkurso laimėtojų padovanos naująjį 4G LTE kišeninį maršrutizatorių ir galimybę visa vasarą juo naudotis nemokamai. Delne ar kišenėje telpantis, vos 150 gramų sveriantis „Huawei E5576“ maršrutizatorius leidžia darbo vietą susikurti bet kur – namuose, gatvėje ar tiesiog parke. Prie Wi-Fi zonos, susikurtos su 4G LTE maršrutizatoriaus pagalba, galima prijungti keletą išmaniųjų įrenginių ar kompiuterių, palaikančių belaidį Wi-Fi ryšį.

Bendrovė TEO vienam iš konkurso laimėtojui suteiks galimybę visus metus nemokamai naudotis TEO internetu „ZEBRA belaidis“.

Taip pat įmonių vadovai, kurių bendrovės suteikia darbuotojams galimybę dirbti lanksčiai, kviečiami registruotis „Lanksčiojo darbo stiliaus dienos“ tinklalapio www.dirbamlanksciai.lt skiltyje „Kaip dalyvauti?“ ir parodyti, jog palaiko nuotolinio darbo idėją.

Daugiau informacijos apie visas „Lanksčiojo darbo stiliaus dienos“ iniciatyvas galima rasti tinklalapyje www.dirbamlanksciai.lt.

Praėjusį rudenį pasirodė nauja operacinės sistemos „Windows“ versija. Tačiau IT pasaulis per pastaruosius kelerius metus stipriai pasikeitė, tad ar liko jame vietos jau septyniolika metų kompiuteriuose karaliaujantiems „Microsoft“ „langams“?

Praėjusių metų rudenį bendrovė „Microsoft“ išleido „Windows 8“ – naujausią savo kuriamos operacinės sistemos versiją. Taigi tam tikra prasme šiemet „Windows“ sukanka 20 metų, nes 1983-iaisiais tuomet dar visai jauna „Microsoft“ pranešė kurianti naujovišką operacinę sistemą, kuri, pasirodžiusi po dvejų metų, septyniolikai metų įsitvirtino daugelyje pasaulio kompiuterių. Nors jau beveik porą dešimtmečių daugumai vartotojų „Windows“ pavadinimas yra tapęs kompiuterio sinonimu, naujausios, aštuonetu pažymėtos sistemos laukia lemtingas išbandymas – nuo jos sėkmės priklausys ne tik operacinės sistemos ir pačios „Microsoft“, bet ir kompiuterių, kaip juos esame pratę matyti, likimas.
Juk jei „Windows 8“ ištiks tokia nesėkmė, kokia teko 2006-aisiais išleistai „Vistai“, – dar labiau sustiprės nuomonė, kad „Microsoft“ vis labiau silpsta ir atsilieka nuo pagrindinių savo konkurenčių „Apple“, „Google“ bei „Amazon“. Tai būtų didžiulis, nors ir ne mirtinas, smūgis bendrovei, tiek metų dominavusiai informacinių technologijų srityje. Jei naujoji „Windows“ bei joje įgyvendinamos naujovės prigis ir išpopuliarės, tai reikš, kad IT milžinė vis dar turi parako ir sugeba formuoti kompiuterių ateities tendencijas. Pasak Patricko Moorheado, dirbančio technologijų rinkos analitikų kompanijoje „Moor Insights & Strategy“, nuo „Windows 8“ sėkmės priklausys ir ekscentriškojo „Microsoft“ vadovo Steve’o Ballmerio tolesnė karjera.
Tad pažvelkime, kokių naujovių siūlo „Windows 8“, kaip ši operacinė sistema pasikeitė nuo 1985-ųjų bei kokia ateitis laukia vis labiau apsukas lėtinančios „Microsoft“.

Beveik pavėlavusios naujovės

Pirmą kartą įsijungus „Windows 8“ akivaizdu, kad ši operacinė sistema šiek tiek spartesnė ir mažiau reikli kompiuterio galiai. Vis dėlto į akis labiausiai krinta radikali plastinė operacija, kurią patyrė naujieji „langai“: darbalaukyje vietoje įprastų programų paveikslėlių puikuojasi spalvingų stačiakampių juosta, besitęsianti už ekrano ribų. Šie stačiakampiai – tai specialiai perkurtos ir naujajai sistemai pritaikytos programos, kurių langai atrodo ir yra valdomi kitaip, nei esame įpratę. Nebeliko starto meniu, o kitos meniu juostelės pakeitė savo buvimo vietą, tad daugelis vartotojų, įpratusių prie klasikinės išvaizdos, turės iš naujo mokytis daugybės valdymo gudrybių.
Šios naujovės įdiegtos tam, kad naująja operacine sistema būtų patogu naudotis įrenginiuose liečiamaisiais ekranais, tarkime, planšetiniuose kompiuteriuose, – labiausiai ji primena prieš porą metų išleistą „Windows Phone“ operacinę sistemą, skirtą išmaniesiems telefonams. Tačiau po naujaisiais apdarais slypi nedaug pakitusi ir daugeliui pažįstama klasikinė „Windows“ aplinka: išjungus naująją išvaizdą, dirbti galima beveik taip pat, kaip ir su patikimąja „septintuke“.
Šis bandymas išsėdėti vienu metu ant dviejų kėdžių, ko gero, yra pagrindinė „Microsoft“ klaida, mat naujajai aplinkai pritaikytų programų pasirinkimas kol kas mažas, o įsidiegus nepritaikytą programą teks nuolatos grįžti į klasikinę aplinką. Daugelis ankstyvųjų pirkėjų, dirbančių įprastais kompiuteriais, prisipažįsta ilgainiui išjungiantys naująjį „Windows 8“ apvalkalą ir dirbantys klasikinėje aplinkoje, o kiti vartotojai teigia susilaikysiantys nuo naujosios operacinės sistemos įsigijimo.
Regis, čia nepadės nė milijardas dolerių, skirtų reklaminei bei rinkodaros kampanijoms (tai dar vienas ženklas, kokia svarbi „Microsoft“ yra naujoji operacinė sistema). Mat kompiuterių gamintojai gan vangiai rinkai pateikia planšetinius kompiuterius su „Windows 8“, dėl to net ir pati „Microsoft“ sukūrė tokį mobilųjį įrenginį – „Surface“ planšetę.
Vis dėlto daugiausiai vilčių siejama su hibridiniais įrenginiais: tai įprasti nešiojamieji kompiuteriai su liečiamaisiais ekranais, kurie gali būti nuimti arba pasukti taip, kad pavirstų planšetėmis. Dauguma tokių įrenginių turėtų pasirodyti šiais metais, tad sprendimą dėl „Windows 8“ sėkmės ar fiasko tenka kuriam laikui atidėti.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-2-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Darbo vieta tampa mobili, o darbdaviai socialinius tinklus darbo vietoje jau ne draudžia, o ima propaguoti.

„Microsoft“ yra viena tų kompanijų, kurios diktuoja IT madas. Apie tai, kokią informacinių technologijų ateitį mato ši bendrovė, „Prognozėms“ papasakojo jos padalinio Lietuvoje generalinis direktorius Kristijonas Kaikaris.

PROGNOZĖS: Kokios, jūsų nuomone, pagrindinės informacinių technologijų tendencijos vyraus pasaulyje 2013 m.?
K.K.: Pagrindinės tendencijos bus šios: mobilumas, debesų kompiuterija, socialinių tinklų panaudojimas verslo aplinkoje ir didelių duomenų apdorojimo sprendimai, dar vadinami verslo analitika.
PROGNOZĖS: Kas naujo prognozuojama didinant IT mobilumą?
K.K.: Mobilumas neatsiejamas nuo kitos sąvokos – „IT konsumerizacijos“ (demokratizacijos). Tiek mobilumo, tiek konsumerizacijos esmė – žmogus gali prieiti prie informacijos iš bet kur, bet kada ir su bet kuriuo įrenginiu.
Dabar žmogus vidutiniškai turi po keturis išmaniuosius įrenginius: stalinį, nešiojamąjį, planšetinį kompiuterį, telefoną. Labai dažnai jis įsigyja šiuos įrenginius pats ir naudoja juos tiek namie, tiek darbe. Ir didelių, ir mažų įmonių IT vadovai nebegali ignoruoti darbuotojų poreikio atsinešti į biurą savo įrenginių ir juos naudoti darbui su įmonės duomenimis. Įmonės verčiamos keistis ir ieškoti būdų, kaip integruoti į savo IT infrastruktūrą vartotojų asmeninius telefonus ar kompiuterius. Tam reikia išspręsti informacijos saugumo, infrastruktūros pertvarkymo, vartotojų autentifikavimo klausimus.
Konsumerizacija glaudžiai susijusi ir su mobilios darbo vietos sąvoka bei laisvuoju darbo stiliumi. Tarkime, darbe savo kompiuteriu pradedu kurti dokumentą, pavakare važiuodamas namo ir pakliuvęs į spūstį skaitau tą patį dokumentą telefone, o vakare, grįžęs namo, tęsiu teksto redagavimą planšetėje.
Darbo iš bet kur stilius, mobilumas yra labai stipri IT srities tendencija. Bendrovės turėtų tai suvokti, ir dauguma jau suvokia, atitinkamai pakoreguoja savo strategiją, darbo praktiką ir IT ūkį taip, kad darbuotojams būtų suteikta naujų galimybių. Tuomet ekonomija, personalo produktyvumas ir pasitenkinimas pereina į aukštesnį lygį. Iki 2015 m. į maždaug 50 proc. JAV sudarytų darbo sutarčių bus įtrauktos mobilios darbo vietos galimybės.
PROGNOZĖS: Socialiniai tinklai – jau nebe naujovė. Kodėl paminėjote juos kaip ateities tendenciją?
K.K.: Nauja yra šių tinklų atėjimas į verslo segmentą. Anksčiau įmonėse, o kai kuriose ir dabar, buvo draudžiama jungtis prie socialinių tinklų darbo metu, jie buvo blokuojami. Tačiau, kaip rodo tyrimai, 46 proc. tokiose įmonėse dirbančių jaunosios kartos darbuotojų vis tiek jungiasi prie socialinių tinklų nepaisydami draudimų. Tad viskas linksta prie to, kad socialiniai tinklai tampa ne tik leidžiami, bet ir propaguojami. Daug įmonių atranda juose naudos: reklamuoja savo paslaugas, sužino potencialių klientų ar vartotojų nuomonę, kviečia į akcijas, nes pasiekiamumas yra labai didelis. Geras praktinio pritaikymo pavyzdys – darbuotojų paieška per socialinius tinklus, tokius kaip „LinkedIn“ arba „Facebook“, funkcijos „Like“ pritaikymas mūsų programoje „Microsoft Dynamics CRM“, padedantis greitai sužinoti klientų ar partnerių nuomonę.
PROGNOZĖS: Kaip dar galima panaudoti versle socialinius tinklus?
K.K.: Yra viešieji socialiniai tinklai ir yra vidiniai tinklai. Įmonės pradeda diegti savo viduje socialinius tinklus kaip intraneto portalų alternatyvą. Jie naudojami vidinės informacijos pranešimams skelbti, komentuoti. Vidiniai socialiniai tinklai, tokie kaip „Yammer“, sumažina nekontroliuojamą el. laiškų srautą, informacijos išsibarstymą po skirtingus šaltinius, labiau įtraukia žmones į komandinį darbą, skatina viso įmonės kolektyvo tarpusavio bendravimą.
PROGNOZĖS: Apie debesų kompiuteriją šnekama jau seniai. Kokie pokyčiai laukia verslo šioje srityje?
K.K.: Debesų kompiuterija žinoma seniai, bet tik dabar įgauna aiškias formas ir pradeda duoti naudos. Vadinamasis debesis jau nėra vien tik mada, tai tapo kiekvienos įmonės strategijos dalimi. Kuo toliau, tuo debesų kompiuterijos sprendimai bus naudojami plačiau ir gausiau, nes jie glaudžiai susiję su mobilumu ir IT konsumerizacija. Šiais laikais informacija turi būti saugoma debesyje. Tik laiko klausimas, kada žmonės pradės nebematyti skirtumo tarp duomenų saugojimo vidiniame tinkle ar nuosavuose kompiuteriuose ir debesyje. Šio suvokimo trūkumas yra vienintelė šiandien belikusi debesų kompiuterijos problema. Nutolusiose saugyklose laikomos informacijos saugumas ir prieinamumas užtikrinamas netgi geriau negu vietoje saugomos informacijos, nebent į IT ūkį investuojamos labai didelės lėšos.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/prognozes-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

„Microsoft“ atstovybė Lietuvoje persikėlė į lanksčiojo darbo stiliaus biurą, kuriame darbuotojai gali kasdien rinktis geriausiai veiklos pobūdį atitinkančią darbo vietą ir vienodai efektyviai dirbti su pasirinktais išmaniaisiais įrenginiais.

Naujasis biuras įrengtas taip, kad darbuotojai galėtų kuo geriau pristatyti ir demonstruoti „Microsoft“ sprendimus – net 40 proc. biuro ploto skirta partneriams ir klientams. Šiose erdvėse partneriams suteikiama laisvė rengti susitikimus, konferencijas ir „Microsoft“ sprendimų mokymus. Pagal naująją koncepciją įrengiant „Microsoft“ biurą buvo siekiama dar labiau skatinti darbuotojų bendravimą ir bendradarbiavimą, efektyviau išnaudoti erdves ir informacines technologijas, taip pat suteikti kuo patogesnes sąlygas dirbti.

„Naujasis mūsų biuras sukurtas pagal lanksčiojo darbo stiliaus koncepciją – kaskart darbuotojai gali rinktis labiausiai dienos tikslus ir veiklos pobūdį atitinkančią darbo vietą bendrose arba privačiose erdvėse, tad priskirtų darbo vietų mūsų biure nebereikia, – sakė „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Kristijonas Kaikaris. – „Microsoft“ sėkmė slypi glaudžiame bendradarbiavime su mūsų sprendimų vartotojais ir kitomis IT kompanijomis, tad beveik pusė naujojo biuro erdvės skirta partnerių ir klientų poreikiams.“

Pasak K.Kaikario, naujajame biure pereita ir prie darbo „be popierių“ stiliaus. Technologijų dėka didžioji informacijos dalis įmonėje tvarkoma skaitmeniniu būdu, nebeliko poreikio spausdinti dokumentus. „Taip ne tik tausojami gamtos resursai ir energija, bet ir užtikrinamas didesnis informacijos saugumas“, – aiškino įmonės vadovas.

Partnerių erdvė – mokymams ir susitikimams

„Microsoft“ biure Lietuvoje klientams ir partneriams skirtos septynios įvairaus dydžio konferencijų salės, kuriose vienu metu gali bendrauti ar mokytis daugiau nei 100 dalyvių. Darbo erdvėje 28 darbo vietos įrengtos atsižvelgiant į didelį vietinių darbuotojų mobilumą, taip pat į nuolat į biurą atvykstančių darbuotojų iš užsienio poreikius. Tiek stovimos, tiek sėdimos darbo vietos vienodai gerai įrengtos technologiškai – tai užtikrina efektyvų darbą nepriklausomai nuo to, kurią darbo vietą pasirenka į biurą atvykęs darbuotojas.

Lanksčiojo darbo stilius duoda apčiuopiamų rezultatų

Lanksčiojo darbo stiliaus biuras pateisina „Microsoft“ lūkesčius didesniam partnerių, klientų ir darbuotojų pasitenkinimui, taip pat efektyvesniam resursų valdymui ir ekologiškumui. Kaip pavyzdį galima pateikti 2011 m. apklausą, atliktą Olandijos „Microsoft“ biure. Tyrimas parodė, kad dirbant lanksčiuoju stiliumi bendrovei pavyko sutaupyti 50 proc. telefono ryšio išlaidų. Interneto vaizdo konferencijos priemonių naudojimas bei geros sąlygos bendradarbiauti su klientais ir partneriais leido sutaupyti 52 proc. išlaidų transportui. Galimybė efektyviau planuoti laiką ir suteiktos naujausios technologinės priemonės padėjo darbuotojams net 70 proc. mažiau laiko praleisti kelionėse transporto piko metu. Į lanksčiojo darbo stiliaus biurus persikėlusių „Microsoft“ specialistų apklausos rodo žymiai padidėjusį darbuotojų pasitenkinimą ir sumažėjusią darbuotojų kaitą.

2012 gegužės mėnesį „Microsoft“ atlikti tyrimai Baltijos šalyse parodė, kad įmonių specialistai noriai išnaudoja technologines naujoves savo darbo kokybei gerinti. 74 proc. darbuotojų darbo reikalais panaudoja išmaniuosius telefonus, juose taip pat saugo 26 proc. su darbu susijusių dokumentų. 36 proc. darbo dokumentų darbuotojai saugo „debesyje“, o namų kompiuteriuose saugoma apie 40 proc. dokumentų. Darbuotojų nuomonių tyrimai visame pasaulyje rodo, kad iki 2025 metų jau kas trečias darbuotojas iš savo darbdavių reikalaus naujausių informacinių technologijų ir galimybės dirbti lanksčiai.

„Technologijų bendrovės jau yra pasiruošusios verslo sektoriui pasiūlyti sprendimus lanksčiajam darbo stiliui. Naujieji įrenginiai su „Windows 8“ ir „Windows Phone 8“ puikiai dera tarpusavyje ir leidžia vartotojams ne tik pasiekti jau esamą informaciją, bet ir kurti savo turinį. Lietimui jautrios technologijos vis labiau populiarės, o dabartiniu metu geriausiai su šiomis technologijomis veikia „Windows“ produktai, – sakė „Samsung Electronics Baltics“ Verslo padalinio vadovas Tomas Deržanauskas.  – „Samsung ATIV“ serijos produktai su „Windows 8“, ypač nešiojamojo kompiuterio bei planšetės hibridas su „S-Pen“ sulauks tiek vartotojų, tiek verslo įmonių dėmesio ir pripažinimo.“

Naujieji „Microsoft“ produktai sukurti dirbti lanksčiuoju stiliumi

Naujosios „Microsoft“ būstinės Lietuvoje pristatymas sutampa su didžiausia istorijoje naujų „Microsoft“ produktų banga. Kaip ir naujoji būstinė, naujieji produktai užtikrina darbuotojams darbo vietos, laiko ir išmaniųjų įrenginių pasirinkimo laisvę. Įrenginiai, veikiantys su naująja operacine sistema „Windows 8“ arba „Windows Phone 8“ išmaniųjų telefonų sistema suteikia galimybę pasirinkti ar darbui bus naudojamas asmeninis kompiuteris, planšetė ar išmanusis telefonas.

Svarbiausios biuro programos netrukus pasirodysiančiame naujajame „Office“ biuro programų pakete ir debesijos paslaugoje  „Office 365“ darbuotojams leidžia kurti ir redaguoti dokumentus tiek savo kompiuteryje, tiek per naršyklę iš bet kurio kito kompiuterio. Debesijos pagrindu veikiančiose programose darbo dokumentus ir prezentacijas galima atdaryti ir redaguoti iš norimo įrenginio ir vietos.

„Telefonai su „Windows Phone 8“ suteiks darbuotojams dar patogesnes galimybes vieningoje aplinkoje atlikti įprastus veiksmus, tiek susijusius su darbu, tiek su asmeninėmis pramogomis. Auganti programėlių parduotuvė plečia telefonų ekosistemą ir pasiūlo vis daugiau įrankių, padedančių žmonių kasdienybėje. Tokiu augimo pagreičiu „Windows Phone 8“ greitai taps viena populiariausių telefonų operacinių sistemų,“ – prognozuoja „Nokia Lietuva“ pardavimų vadovas Vytenis Koryzna.

Naujieji „Microsoft“ sprendimai ir įrenginiai suteikia žmonėms galimybes pilnai išnaudoti išmaniųjų įrenginių potencialą. Šiuolaikiniai įrenginiai leidžia siekti geriausių darbo rezultatų, derinti asmeninius ir darbo grafikus bei tuos pačius įrenginius naudoti tiek darbui, tiek pramogoms.

Naujasis „Microsoft“ biuras įsikūrė „Baltic Hearts“ verslo centre adresu Ukmergės g. 120, Vilniuje.

K.Kaikaris nauju „Microsoft Lietuva” generaliniu direktoriumi tapo po septynių pokalbių su aukštais amerikiečių korporacijos atstovais. Ar tiesa, kad lemiamą „taip” jis išgirdo iš paties „Microsoft” įkūrėjo Billo Gateso?

„Microsoft Lietuva” turi ne tik naują vadovą, bet ir naują biurą: įmonė šiomis dienomis išsikelia į naujas patalpas sostinėje. „Kai gėlės prigis, pakviesime į įkurtuves”, – pažada prieš kelis mėnesius įmonės generalinio direktoriaus pareigas pradėjęs eiti 40 metų Kristijonas Kaikaris.
Naujos patalpos bus patogesnės per pastarąją krizę beveik perpus sumažėjusiam „Microsoft Lietuva” kolektyvui (darbuotojų sumažėjo nuo penkiasdešimties iki dvidešimt šešių) ir išskirtinės tuo, kad darbuotojai čia neturės konkrečių darbų vietų, o jas susikurti galės kaskart vis kitoje vietoje. Net K.Kaikaris patikina neužsidarysiąs kabinete: norįs būti kiek įmanoma arčiau komandos.
Pasak jo, naujosios technologijos suteikia vartotojams vis daugiau mobilumo, todėl darbo vietą gali susikurti praktiškai bet kur, kur tik turi kompiuterį ar kitą įrenginį bei internetą.
K.Kaikaris yra iš tų vadovų, kurių darbo diena nebeturi aiškiai apibrėžtų ribų: ryte pabudęs anksčiau už visą šeimą, jis išsiverda kavos ir, įsijungęs kompiuterį, jau pradeda tvarkyti darbo reikalus, perskaito laiškus ir juos atsako, sužino visas naujienas. Savo kolegoms skubiu reikalu jis pasiekiamas praktiškai bet kur ir bet kada.
„Vartotojams dabar labiausiai reikia mobilumo, kad prie savo informacijos jie galėtų prieiti bet kokiu įrenginiu, bet kurioje vietoje ir bet kuriuo metu. Būtent tai dabar diktuoja informacinių technologijų kompanijų produktų madas”, – tvirtina pašnekovas.

Ar sukels revoliuciją „Windows 8″

Šią tendenciją patvirtina ir naujausi „Microsoft” produktai, pavyzdžiui, prieš keletą savaičių pristatyta naujos kartos operacinė sistema „Windows 8″, kuri iš esmės skiriasi nuo ankstesnių „Windows” versijų, taip pat nauja mobilioji programinė platforma, skirta išmaniesiems telefonams, „Windows Phone 8″ bei netrukus pasirodysiantis biuro programų paketas „Office 2013″. „Visos šios naujovės sujungia skirtingus įrenginius į vieną aplinką ir žmogus tiesiog gali rinktis, kuris įrenginys jam reikalingo turinio vartojimui ar jo kūrimui tam tikru metu yra tinkamiausias”, – aiškina K.Kaikaris.
Vadovas priduria, kad „Windows 8″ operacinė sistema, be kitų pranašumų, idealiai pritaikyta dirbti su debesijos kompiuterija: „Kiekviena programa, dokumentas ar asmeninės nuotraukos gali būti “debesyje”, o norimą informaciją galima lengvai susirasti ar per mobilųjį telefoną, ar per kitą kompiuterį nuvykus kur nors atostogauti. Prieiga yra ta pati, ir nepriklausomai nuo įrenginio tu matai tą patį. Tai labai patogu.”
„Windows 8″ ne tik vadinama revoliucine operacine sistema, bet ir sulaukia kritikos, kad norint išmokti ja dirbti reikia nemažai paplušėti. Tačiau K.Kaikaris tvirtina nuo „Windows 7″ prie „Windows 8″ perėjęs be didesnių sunkumų – pagrindinėms funkcijoms perprasti pakako poros dienų. Jis neprieštarauja minčiai, kad visas operacinės sistemos grožis ir pranašumai atsiskleidžia dirbant su liečiamąjį ekraną turinčiu kompiuteriu (beje, kartu su „Windows 8″ pasirodė daugybė naujų hibridinių įrenginių su nuimama ar pridedama, įvairiais rakursais sukiojama klaviatūra), tačiau tikina, jog naujo kompiuterio pirkti nebūtina, nes operacinė sistema puikiai veiks ne tik planšetėje.
Tiesa, būtent planšečių naudotojai iš karto pajus, kad su „Windows 8″ planšetę tampa patogu naudoti ne tik skaitymui ar pramogoms, bet ir darbui, kurį lig šiol buvo patogiau atlikti įprastu kompiuteriu. „Tai dar vienas revoliucinis žingsnis, ir planšetės dar labiau paplis”, – prognozuoja K.Kaikaris.
Beje, įdomus faktas iš Estijos: mūsų kaimynai pagal planšetinių kompiuterių naudojimą lietuvius jau lenkia dukart, bet įdomiausia, kad pagrindiniai jų vartotojai yra Estijos taksistai ir tolimųjų reisų vairuotojai. Planšetės tarp jų išplito todėl, kad taksistams dažnai tenka nuobodžiauti laukiant klientų, o vilkikų vairuotojams – stovėti ilgas valandas pasieniuose. Kad laukti neprailgtų, vairuotojai žiūri planšetėse filmus ar bendrauja su artimaisiais per skaipą, kurį, beje, neseniai įsigijo „Microsoft”.
„Tiek naujų produktų ir sprendimų „Microsoft” kompanijoje nebuvo nuo pat jos įsikūrimo 1975 m., tad man labai pasisekė, kad atėjau čia dirbti šiuo laikotarpiu. Galima sakyti, kad kompanija dabar transformuojasi iš programinės įrangos gamintojos į įrenginių sprendimų teikėją. Tai nereali patirtis”, – džiaugiasi naujasis “Microsoft Lietuva” vadovas.
Tiesa, padėtis bent jau Lietuvos rinkoje šiandien yra gana komplikuota: Lietuva pagal programinės įrangos piratavimo lygį yra greta tokių valstybių, kaip Bahreinas ar Kolumbija. Tyrimų duomenimis, jau kelinti metai iš eilės neteisėtų kompiuterių programų vartojimas Lietuvoje stabiliai viršija 50 proc. Net ir žinomų elektronikos tinklų parduotuvėse kai kurie pardavėjai siūlo nepirkti legalios operacinės sistemos, o įsidiegti pigesnę nelegalią.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-46-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.