Mika žada į koncertą susirinkusius žiūrovus dviem valandoms perkelti į alternatyvųjį, muzikos ir teatro, pasaulį
Per keletą metų įsitvirtinęs popmuzikos viršūnėje, rugpjūčio 1 d. į Lietuvą atvyksta 26-erių metų atlikėjas Mika. Čia jis pristatys antrąjį savo albumą ir primins senus hitus.
Vos per ketverius metus, išleidus tik vieną albumą, pasiekta pasaulinė šlovė – nedaugelis muzikantų galėtų pasigirti tokiais laimėjimais, kaip anglų atlikėjas ir dainų kūrėjas Mika (tikras vardas Michaelas Holbrookas Pennimanas).
Lietuviai apie garbanotą tamsiaplaukį Miką sužinojo prieš kelerius metus, kai visą Lietuvą užkariavo jo singlas iš pirmojo albumo “Relax, Take It Easy”. Nuo to laiko dauguma Mikos dainų atsiduria Lietuvos radijo stočių geriausiųjų sąraše – ne išimtis ir antrojo Mikos albumo kūriniai.
“Manau, kad Mika – lietuvių skonio atlikėjas. Dabar Vilniuje, “Akropolyje”, vien Mikos kūrinius ir groja. O štai savaitgalį važiavau prie ežero: užeinu viename kaime į barą – girdžiu Mikos dainą. Palyginti su kitais popmuzikos dainininkais, Mika tikrai nėra banalus atlikėjas, jis turi savo šarmo”, – tvirtina Mikos koncertą organizuojančios koncertinės agentūros “Medusa Concert” direktorius Remigijus Knabikas.
Lietuvoje Mika pristatys savo antrąjį albumą “The Boy Who Knew Too Much” (Berniukas, kuris žinojo per daug) bei atliks hitus, su kuriais užkariavo daugelio lietuvių širdis, – “Relax, Take It Easy”, “Grace Kelly”, “Big Girl”, “Happy Ending”. Žadama, kad saldžias balades koncerto metu keis deginantys šokių ritmai, gerbėjus džiugins ir įdomi scenografija.
Mikos koncertai – tai teatralizuoti pasirodymai, kai šoka žmogaus dydžio lėlės, į sceną išeina marionetės, žiūrovus užlieja balionų ir konfeti jūra. Tokie patys ir turo “The Boy Who Knew Too Much” koncertai. “Kaip jaučiausi rengdamasis šiam turui? Jausmas toks, lyg iš savo močiutės vaistinėlės išgėrei visas tabletes ir išsiruošei į kelionę, – juokauja Mika ir priduria: – Per pasirodymą noriu nuginkluoti auditoriją ir dviem valandoms pakviesti ją į alternatyvų pasaulį, kuriame teatrą aš pinu su koncertu”.
Mika ir pats neatsistebi, kaip jo pažintis su muzika, prasidėjusi nuo mokymosi groti pianinu, peraugo į didžiulius, tūkstantines minias sutraukiančius koncertus. “Dabar aš rengiu nuostabius pasirodymus. Kai grojau Korėjoje, 30 žmonių iš koncerto išvežė greitoji pagalba. Visa tai buvo isteriška ir nenugalima. Kas galėjo pagalvoti, kad nuo mažo pianino prieisiu prie šito?” – stebisi Mika.
Priminsime, kad bilietai į Klaipėdoje, Kruizinių laivų terminale, vyksiantį koncertą, kuris vainikuos Jūros šventę, šiuo metu kainuoja 80 Lt, o į gerbėjų zoną arčiau scenos – 150 Lt. Organizatorių teigimu, nuo antradienio bilietai turėtų pabrangti iki 100 Lt. “Susidomėjimas koncertu didelis, planuojame, kad susirinks 10–15 tūkst. žmonių”, – tvirtina R.Knabikas.
Organizatoriai įspėjo, jog koncerto metu bus sustiprinta apsauga, dideliu atstumu pastatytos tvoros, tad tikėtis, kad koncertą pamatyti ar išgirsti pavyks per tvorą, neverta.
Antras albumas – paauglystės muzikinė biografija
Dėl aukšto falceto su kitais atlikėjais nesupainiojamas Mika pasaulinio pripažinimo sulaukė kone per naktį, kai prieš kelerius metus pristatė hitu tapusį kūrinį “Grace Kelly”. Šis kūrinys tapo viena populiariausių 2007 metų dainų ir buvo parduotas 3 mln. kopijų tiražu visame pasaulyje.
Debiutinis atlikėjo albumas “Life In Cartoon Motion” (2007 m.) parduotas 6 mln. kopijų tiražu, tačiau jaunas atlikėjas turėjo atlaikyti ir naujai užgimusioms žvaigždėms neišvengiamos kritikos laviną bei kaltinimus mėgdžiojant kitus atlikėjus – “Scissor Sisters” ir Freddie Mercury. Galbūt dėl to atlikėjas prisipažįsta, kad stengiasi neskaityti muzikos kritikų recenzijų. “Dažnai jos nepasiūlo man, kaip atlikėjui, nieko naudingo, nors man patinka konstruktyvaus grįžtamojo ryšio idėja ir pasiūlymai, kuriais galiu pasinaudoti”, – sako Mika.
Muzikos kritikai tvirtina, kad pirmojo Mikos albumo sėkmė paskatino įrašų kompanijas pasirašyti sutartis su kitais ekscentriškais popmuzikos atlikėjais, kurių bangą muzikinėje padangėje šiuo metu kaip tik matome: Lady Gaga, La Roux ar Little Boots.
Didelio susidomėjimo sulaukė ir antrasis Mikos albumas “The Boy Who Knew Too Much”, išleistas 2009 m. rugsėjį. “Aš siekiu kurti tokias melodijas, dėl kurių manęs nekęstumėte, nes jeigu jūs ir nemėgstate mano muzikos, negalite jos išmesti iš savo galvos. Štai čia mano galia”, – taikliai savo dainas apibūdina anglų atlikėjas.
O gerbėjų pamėgtą kūrinį “We Are Golden” iš antrojo albumo Mika apibūdina kaip komišką paauglystės muzikinę biografiją. “Aš savęs klausiu: ar rašiau muziką tam, kad būčiau mėgstamas? Ar aš traukiausi prie popmuzikos, nes tai buvo populiaru, ar aš buvau nevykėlis? Dauguma žmonių, kuriančių popmuziką, kuriame nors savo gyvenimo etape buvo autsaideriai”, – dėsto Mika.
Beje, vienas sunkesnių išbandymų Mikai buvo mokykla, nes amerikiečio ir libanietės šeimoje gimęs vaikas nuolat patirdavo patyčių. Nuo 12 metų grįžęs namo, į savo miegamąjį, jis įsivaizduodavo esąs superžvaigždė. “Aš buvau tas vaikas, kuris nusiraminimą rasdavo dalykuose, kuriuos pats išsigalvodavo”, – neslepia atlikėjas. Galbūt dėl to ir Mikos pasirodymai – tarsi iš fantazijų pasaulio.
Dar mokyklos laikais Mika suvokė, kad scenoje jis tampa visiškai kitoks. Kartą mokytoja jį pakvietė vaidinti kabarete. “Ji pamatė, jog aš galiu sukurti kažką, kas viršija mokyklinio spektaklio lygį, ir padarė viską, ką galėjo, kad ištrauktų mane iš mano kiauto. Pastatymas mokykloje sukėlė tikrą audrą. Šokdamas ir dainuodamas aš buvau toks savimi pasitikintis, seksualus vaikinas. Mačiau visus žmones, kurių nekenčiau, sėdinčius pirmose eilėse ir žiūrinčius į mane su atvėpusiais žandikauliais. Prisimenu, kad po savaitės girdėjau kalbas – vienas iš berniukų, kuris man labiausiai kartino gyvenimo, pasakė: “Jei būčiau gėjus, visą dieną laukčiau prie jo durų”. Tai tikrai mane prajuokino. Aš žinau, kad turiu susitaikyti su faktu, jog scenoje ir tikrame gyvenime esu kitoks”, – paauglystėje suvoktą tiesą atskleidžia Mika.
Vis dėlto pasaulinė sėkmė nesuteikė Mikai imuniteto nuo nesėkmių. “Nesijaučiu taip, lyg būčiau pasiekęs pergalę. Aš nuolat įsivaizduoju, kad visur slypi ir šiek tiek nesėkmių. Kai įžengiu į sceną, visa tai dingsta, kiekvienas miligramas abejonių, nesaugumo ar kuklumo dingsta ir kartais aš noriu, kad taip galėčiau gyventi visą laiką. Scena yra mano teritorija, mano bokso ringas. Štai čia esu laisvas. Sudėtingiau yra tikrame gyvenime”, – pripažįsta atlikėjas.
Beje, dauguma popmuzikos žvaigždžių, paklausti, kas juos motyvuoja, vienu balsu tvirtina viską darantys dėl muzikos. O žodis “šlovė” esą priverčia juos suraukti nosis, lyg tai būtų tik menkas bjaurus priedas už sėkmę. Tuo tarpu Mikai tokie išsisukinėjimai nebūdingi. “Šlovė”, – nedvejoja paklaustas, kas tas vidinis užtaisas, varantis jį į priekį.
Kilęs iš daugiavaikės šeimos
Svarbu paminėti, kad Mika užaugo daugiavaikėje šeimoje – turi tris seseris ir brolį. Jo tėvas buvo amerikietis verslininkas, o mama – libanietė vaikiškų drabužių kūrėja. Gimęs Beirute, vėliau Mika su tėvais persikraustė į Paryžių, o kai sulaukė devynerių, – į Londoną. Nuolatinės kelionės jam suteikė stiprų savęs pažinimo jausmą.
“Dainos “Grace Kelly” niekada nebūtų sukūręs žmogus, kuris užaugo toje pačioje vietoje. Nuolatinis kraustymasis atima šiek tiek saugumo jausmo, bet nors tai nėra gerai tavo gyvenimui, manau, kad tai geras dalykas artistui. Be abejonės, nuolatinis kraustymasis mane sustiprino”, – tvirtina Mika.
Atlikėjas dėkingai šeimai už tai, kad ji visada jį palaikė ir padėjo skverbtis į muzikos pasaulį. Mikos santykiai su šeima artimi iki šiol. O jo mama nuo mažų dienų įžvelgė, kad sūnaus laukia išskirtinis likimas. Kartą ji Mikai pasakė: “Tu arba pakliūsi į kalėjimą, arba tapsi žymus”. Iki šiol mama – Mikos komandos narė, vykstanti su juo į gastroles, padedanti kurti sceninius apdarus. “Man vis dar patinka mamą pasiimti į turus, – prisipažįsta šiek tiek drovėdamasis. – Nors kartais ji gali būti tikras košmaras, nes yra linkusi į kvailus prietarus”.
Per kelerius pasaulinės karjeros metus Mika pelnė tris “World Music Awards” apdovanojimus, buvo pagerbtas “Grammy” ir “Brit Award for British Breakthrough” apdovanojimais. “Aš visada būnu labai dėkingas, kai gaunu apdovanojimą. Bet tikiu, kad apdovanojimai neturi būti tai, kas tave veda į priekį. Be to, apdovanojimai išblaško”, – neužmigti ant laurų stengiasi žavusis atlikėjas.
Loading ...