Nauji mokslininkų atradimai rodo, kad iki šiol daugiausia kenkėjais laikyti įvairūs mikrobai ir bakterijos iš tiesų yra būtina žmogaus kūno dalis. Kas gi tie mikroorganizmai ir kaip jie veikia?

Birželio pradžioje JAV mokslininkai paskelbė Žmogaus mikrobiomo (mikroorganizmų visumos) projekto (Human microbiome project) rezultatus – visų ant žmogaus kūno ir jo viduje gyvenančių mikroorganizmų genetinį žemėlapį. Šį projektą galima vadinti mažesniuoju 2004-aisiais pasibaigusio žmogaus genomo „surašymo“ broliu – mikroorganizmų katalogui sudaryti skirta 173 mln. JAV dolerių, o jame dalyvavo apie 200 mokslininkų iš 80 institucijų. „Tai naujas žvilgsnis į žmogaus biologiją“, – projekto rezultatus apibūdina gastroenterologas Phillipas Tarras iš Vašingtono universiteto.
Panašus, tik mažesnio masto projektas vykdomas ir Europoje – tai „MetaHIT“, vienijantis 16 mokslo institucijų, kurių mokslininkai bando rasti ryšių tarp žmogaus žarnyno mikrofloros genų ir sveikatos būsenos. Tendenciją patvirtina ir tai, kad mokslinėje spaudoje per pastaruosius penkerius metus padaugėjo straipsnių, aptariančių žmogaus mikrobiomo tyrimų rezultatus. Tiesa, pieno produktų gamintojai jau gerą dešimtmetį reklamuoja jogurte esančias gerąsias probiotines bakterijas, bet čia jų yra tik labai nedidelė dalis iš visų žmogui būtinų mikroorganizmų.
Pažvelkime, dėl ko kilo šis susidomėjimas bakterijomis ir kitais mikroorganizmais, kurie iš pradžių buvo laikomi tik kenkėjais, o vėliau ignoruojami, kaip nedarantys ypač didelės įtakos žmogaus sveikatai.

Pamirštas žmogaus organas

Ilgą laiką biologai manė, kad žmogaus kūnas yra visiškai nepriklausomas mechanizmas, galintis pasigaminti visas egzistavimui reikalingas chemines medžiagas, tarkime, fermentus, būtinus maisto medžiagoms skaidyti bei joms pasisavinti. Tačiau pastarojo dešimtmečio laimėjimai mikrobiologijos ir DNR tyrimų srityse rodo, kad žmogaus organizmas nėra atskira sala, bet greičiau jau ekosistema, kurioje sau prieglobstį randa trilijonai mikroorganizmų. „Biologų akis iki šiol dengė narcisizmo šydas. Ilgą laiką manėme, kad žmogaus kūnas turi visas sveikam gyvenimui būtinas funkcijas“, – teigia Sarkisas K.Mazmanianas, Kalifornijos technologijų instituto biologas.
Ir iš tiesų, nors žmogaus kūną sudaro apie 10 trilijonų (trilijonas – tūkstantis milijardų) ląstelių, mikrobų, gyvenančių žarnyne, burnoje, ant odos bei kituose kūno užkaboriuose, yra apie dešimt kartų daugiau. Palyginkime kitu kampu: iš savo tėvų paveldime apie 23 tūkst. genų, o mūsų kūne gyvenančių bakterijų ir kitų organizmų genomą sudaro apie 3 mln. genų. Daugelis šių genų priklauso kelioms didelėms grupėms, apimančioms giminingas bakterijas, – tai Actinobacteria, Bacteroidetes, Firmicutes ir Proteobacteria. (…)

Nuo lopšio iki mirties

Mikrobai į žmogaus organizmą patenka nuo pat pirmųjų gimimo akimirkų. Kadangi gimdoje bakterijų nėra, pirmuosius mikroorganizmus naujagimis gauna pereidamas motinos gimdymo kanalą. Kūdikiui augant bet koks kontaktas su išoriniu pasauliu papildo mikrobų sąstatą, o vėlyvoje vaikystėje žmogus tampa viena sudėtingiausių ekosistemų planetoje. Žmogaus genomo tyrimai parodė, kad visų pasaulio gyventojų DNR 99,9 proc. yra tokia pati, o štai žmonių su vienodu mikroorganizmų deriniu nerastume – net identiškų dvynių bakterijų sąstatai skiriasi. Mokslininkai spėja, kad čia galėtų slypėti raktas į daugelio genetinių ligų priežastis.
Bene svarbiausia žmogaus mikrobiomo užduotis – padėti pasisavinti maistines medžiagas, ir šių mažyčių bakterijų pagalbos sulaukiame pirmosiomis akimirkomis po gimimo. Štai motinos piene yra daugybė angliavandenių, vadinamų glikanais, kurių neskaido žmogaus organizmo gaminami fermentai. Užtat kūdikio virškinamajame trakte gyvenančių bakterijų fermentai skaido glikanus ir paverčia juos maistinėmis medžiagomis.
Žmoguje gyvenantiems mikroorganizmams turėtų būti dėkingi ir vegetarai. Tarkime, Bacteroides thetaiotaomicron galima pavadinti fermentų biblioteka – šios bakterijos gamina apie 260 fermentų, leidžiančių suskaldyti augaliniame maiste esančius sudėtingus angliavandenius iki lengvai pasisavinamų riebalų rūgščių. O šios per plonųjų žarnų sieneles lengvai patenka į kraują – vėliau jos paverčiamos energija arba “sandėliuojamos” riebalų pavidalu. Be minėtų mikroorganizmų dauguma naudingų medžiagų, esančių obuoliuose, apelsinuose, bulvėse ar grūduose, nueitų perniek. O tai tik keletas iš milijonų bakterijų mūsų organizme. (…)

Per skrandį į smegenis?

Žarnyno mikrofloros pusiausvyra daro įtaką ne tik virškinamajam traktui bei medžiagų pasisavinimui, bet ir kitoms kūno mechanizmo dalims – tarkime, imuninei ir nervų sistemai ar net smegenų veiklai. Štai 2011-aisiais Kalifornijos technologijų instituto mokslininkas S.K.Mazmanianas kartu su kolegomis pastebėjo, kad mikroorganizmas Bacteroides fragilis padeda reguliuoti imuninę sistemą – neleidžia užsitęsti uždegimams, t. y. liepia imuninėms ląstelėms nebepulti sveikų audinių. „Tai visiškai prieštarauja įprastam supratimui – juk šiuo atveju bakterijos padeda funkcionuoti imuninei sistemai“, – pabrėžia S.K.Mazmanianas.
Iš tiesų, juk iki šiol bakterijos laikytos pagrindiniu imuninių ląstelių taikiniu. Mokslininkas aiškina, kad dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo sumažėjęs B.fragilis kiekis žmonių organizme gali būti siejamas su keliskart padidėjusiu autoimuninių ligų (Krono ligos, diabeto, astmos, įvairių sklerozių) skaičiumi. (…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” Nr. 35, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-35-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Vokietiją ir kitas Europos šalis privertusiai sunerimti bakterija E coli 0104: H4 – atspari antibiotikams, todėl užsikrėtus sunku išvengti labai skaudžių pasekmių. Ši infekcija – ir pamoka galvojantiems, kad pavojingi mikroorganizmai išnyko. Jie gyvuoja, matuoja, darosi atsparesni ir sukelia infekcijas. Kartu su jomis – milijardinius nuostolius, Eltai sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos profesorius habil. dr. Alvydas Laiškonis, neseniai sugrįžęs iš Prancūzijoje vykusios šios šalies infektologų draugijos konferencijos.

- Iš pradžių teigta, kad kalčiausi dėl E coli infekcijos – ispaniški agurkai, bet galiausiai pasirodė, kad užkratas buvo ten, kur žmonės susirgo – Vokietijoje. Tai ispanai liko be kaltės kalti?

- Norėčiau priminti, kad bakterijos gyvenamosios vietos ir adreso neturi. Šitos padermės E coli pirmiausia aptikta 2002 m. Afrikoje, po to, 2005-aisiais – Pietų Korėjoje. Kai išgirdome apie Vokietijoje prasidėjusią epidemiją, buvo keista, kad apkaltinti ispaniški agurkai, tačiau ligos Ispanijoje nebuvo. Jei užkratas prilipo prie daržovių pervežant, tuomet ne vien Vokietijoje jis būtų pasireiškęs. Dabar paaiškėjo, kad E coli galėjo paplisti viename ūkyje Vokietijoje laistant daržoves užterštu vandeniu. Valgydami salotas su daigintomis sėklomis žmonės ten, to ūkio apylinkėse, pirmiausia ir apsikrėtė.

- Tai kaip dabar įveikti tą baimę keliančią E coli?

- Blogiausia, kad efektyvaus gydymo nėra. Liga atspari antibiotikams. Todėl šiuo metu sunkiai serga jau ne vienas tūkstantis žmonių, yra nemažai ir mirusiųjų. Šviežiausia informacija – Prancūzijoje, Lilyje, susirgo 7 vaikai, valgę mėsainius, kuriems naudota mėsa buvo atgabenta iš Vokietijos. Tiriama, ar tai tos pačios atmainos E coli bakterija juos susirgdė.

Žarninės lazdelės, kaip žinome, visur yra paplitusios. Jų turi ir žmonės, ir gyvūnai. Veikiant radiacijai, dėl oro taršos ir kitų išorės faktorių žarnyno lazdelės keičiasi, mutuoja. Mūsų minimu atveju, kad šis mikroorganizmas išgyventų, į savo sudėtį yra įtraukęs Šiga toksiną, kuris veikia inkstų smulkiųjų kraujagyslių sieneles, tirpdo eritrocitus. Jie tuomet užkemša smulkiąsias kraujagysles ir inkstai nefunkcionuoja.

Mano kolegos sako, kad tai – pamoka visiems, kurie galvoja, jog mikroorganizmai išnyko. Jie niekur nepasidėjo, gyvuoja, mutuoja ir sukelia infekcijas. Kartu su jomis – milijardinius nuostolius valstybėms. Baisu ir tai, kad jie sukelia ne tik medicininių ar ekonominių, bet ir psichologinių problemų.

- Agurkai jau tarytum reabilituoti, ne tik vietiniai, kurių irgi Lietuvoje šeimininkės vengė pirkti, bet ir atvežtiniai. Bet dėl epidemijos baimių kai kurie žmonės nesiryžta per atostogas keliauti į svečias šalis. Ar tas pavojus parsivežti po atostogų ligą nėra perdėtas?

- Nieko nenoriu gąsdinti, bet reikėtų žinoti, kad, epidemiologams gal visai ir nesitikint, dabar “atsigauna” netgi senokai nustojusios nerimą kelti ligos. Štai iš Vokietijos ir Anglijos du mūsų šalies piliečiai, beje, suaugusieji, parsivežė tymus.

Kaip ši liga Europoje plinta, pailiustruosiu skaičiais: pernai Prancūzijoje tymais per metus sirgo 5000 žmonių, o šiemet vien per sausio ir vasario mėnesius tymais susirgo net 6000. Yra užregistruota ir mirčių nuo šios ligos, kas anksčiau buvo visai negirdėta: Prancūzijoje mirė 8 tymais užsikrėtę žmonės. Bėrimas, aukšta temperatūra, gali būti ir smegenų uždegimas – tokie šiandien tymai. Suaugusieji žūsta nuo tymų sukeltų komplikacijų.

- Tradiciškai gydytojai, visuomenės sveikatos specialistai šiltuoju metu laiku dažniausiai kantriai aiškina žmonėms apie pavojų užsikrėsti žarnyno ligomis. Gal nors tokių ligų mažėja?

- Taip, kai atskyrė parduotuvėse maistą nuo sąlyčio su žmogaus rankomis, kurios gali būti ne visada švariai nuplautos, kada beveik viskas parduodama tik supakuota, žarnyno ligų sumažėjo. Tik salmoneliozės atvejų, deja, ne. Bet nebeturime dizenterijos tiek, kiek anksčiau būdavo. Mat tualetai tvarkingesni, rankas dažniau ir rūpestingiau plauname.

- Kokios dar užkrečiamosios ligos šią vasarą gali mums grėsti?

- Hepatitas E. Infekcijos šaltinis – šerniena ir kiauliena. Jei mėsą dorojant ji užteršiama išmatomis, galima susirgti liga, kurią sukelia šių gyvulių turimas mikrobas. Tai – naujas virusas, apie kurį anksčiau niekas nežinojo. Sukelia geltą, kitaip sakant, virusinį kepenų uždegimą – hepatitą, kas ypač pavojinga nėščioms moterims.

Ukrainoje ką tik užregistruotas choleros protrūkis. Iš Indijos kai kam “pasisekė” parsivežti į Lietuvą šiltinę, iš kitos šalies – maliariją.

Šiais laikais bet kokią pas mus gal retą ar pamirštą ligą galima lengviau nei ką nors kitą parsigabenti. Mikrobams sienos neegzistuoja. Ten, svetimam krašte, pavalgau, gal užsikrečiu, sėdu į lėktuvą ir po kelių valandų jau esu namie, Lietuvoje. O tam tikram laikui prabėgus paaiškėja: susirgau.

Tačiau ir namie pavojų susirgti yra. Atlikome kai kurių pakaunėje esančių sodų savininkų ir gyventojų sveikatos tyrimus. Išsiaiškinome, kad 11 proc. jų persirgo erkiniu encefalitu, galbūt to net nejausdami, be simptomų.

Bet yra ir išeitis – skiepai. Tiesa, pastaruoju metu imta agituoti žmones nesiskiepyti ir vaikus auginti be skiepų. Tos agitacijos nėra gerai. Epidemiologai bijo, kad netrukus ir Lietuvoje pasipils epidemijos, bet gali nebūti priemonių joms įveikti.

Pavyzdžiui, kokliušu užsikrėtę tėvai, auginantys naujagimį, jį neišvengiamai irgi užkrečia. O nuo šios ligos naujagimių (iki 2 mėnesių amžiaus) mirštamumas siekia iki 30 procentų. Užsienyje įvestas suaugusiųjų skiepijimas nuo kokliušo. Lietuva irgi jau turi vakciną, ji užregistruota, bet ne visi gydytojai žino, kad reikia raginti žmones skiepytis.