Liepos 6-ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną.

Ta proga žymiausių pasaulio monetų kalyklų atstovė ir oficiali kolekcinių monetų ir medalių platintoja Lietuvoje UAB „Monetų namai“ pristato proginių medalių kolekciją „Didingoji Lietuva“. Pirmasis šios kolekcijos, grynu auksu padengtas, medalis skiriamas valstybės suvienytojui, vieninteliui karūnuotam karaliui Mindaugui.

Kolekcijos „Didingoji Lietuva“ medalių autorė – dailininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos bei Tarptautinės medalininkų asociacijos (FIDEM ) narė Lina Kalinauskaitė. Dailininkė kartu su savo tėvu, garsiu skulptoriumi ir medalininku, Juozu Kalinausku, jau yra kūrę karaliaus Mindaugo įvaizdį. Todėl medalis buvo kuriamas remiantis ankstesniais menininkų darbais.

Pasak dailininkės Linos Kalinauskaitės, džiugina faktas, kad lietuviškos istorijos tema mene užima vis didesnę nišą ir stipriau padeda formuoti ne tik žmonių kultūrinį, bet ir pilietinį identitetą. „Baltų genčių archeologinis paveldas atgimsta tiksliose amatininkų bei juvelyrų kopijose, didieji Lietuvos valdovai bei svarbiausi istorijos įvykiai atgimsta dailininkų tapybos drobėse, skulptūrose ir medaliuose. Mažoji plastika nors ir nedidelė niša bendroje meno erdvėje, tačiau labai svarbi ir vis labiau populiarėjanti. Dailininkai atlieka didžią misiją, kuri svarba nenusileidžia istorikų darbams, nes vien sausi faktai bei datos vadovėliuose ne visada sudomina jauną žmogų. Tačiau kai šalia aprašomų įvykių į skaitytoją žvelgia didingas karys ar plastiškai išraiškinga batalinė kompozicija, žmogus informaciją priima daug lengviau,“ – kalbėjo Lina Kalinauskaitė.

Kaip teigia „Monetų namų“ atstovė Ieva Galiauskienė, dar visai neseniai Mindaugo vainikavimo karaliumi datos Lietuvos istorijoje nebuvo. „Buvo žinoma tik tai, jog Mindaugas tapo karaliumi 1253 m. liepos mėnesį. Galime tik pasidžiaugti, kad šiandien Mindaugo karūnavimas yra tokia pat svarbi valstybinė šventė, kaip Vasario 16-oji arba Kovo 11-oji. Mums pats aktualiausias Mindaugo veiklos pėdsakas – tai sugebėjimas Lietuvą nuvesti Europos link. Todėl būtent Mindaugui skirtas medalis pradeda „Didingosios Lietuvos“  kolekciją,“ – pažymėjo I. Galiauskienė.

Medalio averse pavaizduotas Lietuvos karaliaus Mindaugo portretas, reverse – ornamentinis kartušas, aprėminantis kolekcijos pavadinimą DIDINGOJI LIETUVA, virš užrašo stilizuotas Vytis, po užrašu – Gediminaičių stulpai.

Kolekciją „Didingoji Lietuva“ sudarys medaliai, kurie įamžina didingąją Lietuvos istoriją, valstybės kūrėjus, epochos simboliais tapusius įvykius. Planuojama, jog rinkinį sudarys 24 medaliai: 8 didieji Lietuvos valdovai, 8 lemtingieji mūšiai ir 8 epochos ženklai – istoriniai simboliai.

Prekybos centrų tėvu Lietuvoje vadinamas Mindaugas Marcinkevičius šiandien gyvena ledo rituliu, Baltarusijoje plėtojamu prekybos tinklu ir yra vienas didžiausių investuotojų į nekilnojamąjį turtą.

Pravėrus „Mart Inn“ parduotuvės Babruiske, per 200 tūkst. gyventojų turinčiame Baltarusijos mieste prie Biarezinos upės, duris apima keistokas jausmas. Viskas tarsi sava, matyta, lyg būtum Lietuvoje.
Toks įspūdis susidaro ne be pagrindo – ši „Mart Inn“ parduotuvė atrodo tarsi baltarusiškoji „Maximos“ versija. Ne tik parduotuvės interjeras, bet ir kasininkių apranga primena „Maximą“. Tik pastarojo prekybos tinklo atstovai Lietuvoje tvirtina, kad „Mart Inn“ Baltarusijoje ir „Maxima“ – visiškai nesusiję. Tiksliau, šias parduotuves Baltarusijoje atidarinėja ne „Maxima LT“, nors plėtros planų Baltarusijoje, kaip jau ne kartą skelbta, bendrovė tebeturi.
Užtat Babruisko gyventojams visai jokio skirtumo, kieno ši parduotuvė, – jiems svarbiausia, kad ji atrodo vakarietiškai ir kainos čia mažesnės nei kitur. Kaip skelbė Baltarusijos žiniasklaida, į parduotuvės atidarymą prieš du mėnesius susirinko didžiulė pirkėjų minia ir šlavė nuo lentynų kone viską, kas po ranka pakliuvo. Daugeliui prekių buvo taikomos nuolaidos, tad prie kasų nusidriekė didžiulės eilės baltarusių su pirkinių pilnais vežimais.
Baltarusijos žiniasklaida praneša, kad tai jau trečioji šalyje atidaryta lietuvių bendrovei „Glera“ priklausanti naujo prekybos tinklo parduotuvė. Pirmoji „Mart Inn“ parduotuvė atidaryta Minske pernai rugpjūtį. Lietuvių verslininkų užmojai esą dideli – per artimiausius keletą metų atidaryti 20–30 parduotuvių.
Lietuvių kuriamo prekybos tinklo Baltarusijoje panašumas su „Maxima“ vis dėlto nėra visiškai atsitiktinis. Sąsajos su „Vilniaus prekybos“ grupe, nors ir netiesioginės, taip pat akivaizdžios: sudėtingoje Baltarusijos rinkoje prekybos tinklų verslą jau kuris laikas mėgina įsukti buvę vadinamojo VP dešimtuko nariai broliai Mindaugas ir Gintaras Marcinkevičiai.
Taigi ką šiandien, VP dešimtukui išsiskirsčius, veikia Mindaugas Marcinkevičius, vienas iš trijų garsiųjų brolių Marcinkevičių, kartu su Numavičiais sukūrusių didžiausią Lietuvoje prekybos imperiją? Ir kodėl apie jį, vieną turtingiausių Lietuvos žmonių (šiemet „Veido“ ekspertų sudarytame turtingiausių lietuvių sąraše M.Marcinkevičius užima septintą vietą), dabar girdime tiek nedaug?
„Veidas“ nusprendė praskleisti šį paslapties šydą ir sužinoti daugiau apie M.Marcinkevičiaus verslus bei veiklą po VP dešimtuko subyrėjimo, taip pat pasidomėti, kaip verslininkas, kartu su “Vilniaus prekybos” suklestėjimu prasimušęs į šalies verslo elitą, ir jo laimėjimai vertinami verslo pasaulyje.

Viešumui dabar nepalankus metas

Šakiuose gydytojos ir miškininko šeimoje užaugę broliai Žilvinas, Gintaras ir Mindaugas Marcinkevičiai jau tapo Lietuvos verslo istorijos dalimi, kaip vienos didžiausių, įtakingiausių ir turtingiausių verslo grupių kūrėjai.
Kai Nerijus Numavičius ir Žilvinas Marcinkevičius, kartu studijavę mediciną, daugiau nei prieš du dešimtmečius ėmėsi verslo, atrodė neišskiriami bendražygiai. N.Numavičius ir Ž.Marcinkevičius buvo pagrindiniai grupės strategai, nors ne paskutinį vaidmenį VP grupės istorijoje suvaidino ir kiti du broliai Gintaras ir Mindaugas Marcinkevičiai.
Kas iš šios partnerystės, kuri atrodė tvirta it plienas, liko šiandien? Tik nuotrupos: po „Leo LT“ projekto žlugimo buvę bendražygiai pasuko skirtingais keliais, tiesa, daugelis jų, kaip rodo „Veido“ turimi duomenys, tebėra susiję su VP grupe ir vis dar turi grupės įmonių akcijų, nors N.Numavičius kryptingai siekia sutelkti akcijas savo rankose.
Įtakingiausias iš brolių Marcinkevičių Žilvinas, vienas buvusių „Vilniaus prekybos“ vadovų, jau kelinti metai savo gyvenimą kuria užsienyje, o štai Gintaras ir Mindaugas liko Lietuvoje, tačiau turi verslo projektų ir už jos ribų.
Lyg vengdami atsakymų į nepatogius klausimus apie vis dar neaiškių aplinkybių gaubiamą VP dešimtuko subyrėjimą, o turbūt ir dėl kitų svarbių priežasčių, pasitraukę iš svarbių pareigų „Vilniaus prekybos“ įmonėse visi trys Marcinkevičiai atsitvėrė nuo žurnalistų tylos siena. Broliai pasirinko uždarą, neviešą gyvenimą ir nebeatvirauja net apie savo verslo planus, nors visuomenė turi teisę apie juos žinoti.

Mindaugo Gedvilo vadovaujama įmonė “Amilina” per trejus veiklos metus sugebėjo tapti viena pagrindinių Šiaurės šalių popieriaus gamintojų žaliavos tiekėjų, o dabar įmonės vadovai jau svarsto idėją žengti ir į maisto bei biotechnologijų sritis.

“Aš visai ne verslininkas, aš tik vadovas geras. Verslininkas – tai tas, kuris rizikuoja savo pinigais. O aš rizikuoju kitų pinigais”, – juokauja į savigyrą nelinkęs “Amilinos” generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Mindaugas Gedvilas, tačiau jo vadovaujamos įmonės vos per keletą metų vis prasimuša iki rinkos lyderių pozicijų.
Antrąją vietą šių metų “Veido” rengiamuose metų vadovo rinkimuose užėmęs ekonomistas tikina – jokio stebuklo nėra. Yra geros idėjos, sėkmė ir partnerių pasitikėjimas.
M.Gedvilas verslo pradžią apibūdina lakoniškai – 2004 m. tuo metu lyderio pozicijas miltų ir makaronų gamyboje užėmusios “Malsenos” komandai gimė mintis kurti aukštesnės pridėtinės vertės produkciją – gaminti krakmolą. “2004-aisiais gimė idėja, 2005-aisiais buvo pradėtos naujos gamyklos statybos, 2008-aisiais gamykla startavo. Vievio malūną pardavėme dabartinei “Malsenai plius”, o buvusi “Malsena” tapo naująja “Amilina”, – pasakoja M.Gedvilas. Tačiau šio ne tik Lietuvoje, bet visame Pabaltijyje visiškai naujo verslo pradžia nebuvo tokia paprasta, kaip gali pasirodyti.
Šioje srityje visoje ES ne atsitiktinai veikia palyginti nedaug įmonių – verslas reikalauja daug žinių, gamyba paremta sudėtingomis technologijomis ir, svarbiausia, čia neišsiversi be didelių pradinių investicijų.
“Su įmonės savininku Danu Tvarijonavičiumi lindome į sritį, kurios gerai neišmanėme. Gal, jei būtume žinoję, kas laukia, nebūtume pasiryžę”, – pradžią prisimena M.Gedvilas.
Jiedu nusprendė, kad krakmolo gamybai yra visos trys svarbiausios sąlygos – vietiniai, konkurencingi grūdai, puiki Lietuvos geografinė padėtis, leidžianti tapti Šiaurės šalių popieriaus gamintojų tiekėja, ir vartotojai, kurie mielai laukė į rinką ateinančio naujo žaidėjo konkurencingomis kainomis.
Pirmiausia “Amilinai” pasitarnavo tai, kad kaip tik tuo metu į ES įstojusioje Suomijoje ėmė šlubuoti krakmolo gamybos verslas. Mat gamtinės sąlygos augti kviečiams Suomijoje yra nepalankios, todėl jų savikaina yra didelė. Be to, šalis negalėjo apsisaugoti muitais, į jos rinką pradėjo plūsti pigus krakmolas iš Prancūzijos ir kitų šalių. Dėl šios priežasties Suomijoje buvo parduodamas nepelningas krakmolo fabrikas „Raisio grain starch“, tad lietuviams atsirado galimybė tiesiog nupirkti Suomijoje buvusią krakmolo gamyklą ir “pervežti” ją į Lietuvą. Beje, ne tik ją, bet ir dalį tos gamyklos specialistų suomių, puikiai išmaniusių visus procesus ir padėjusių tinkamai įsukti šį verslą.
Kitas svarbus etapas buvo įtikinti banką suteikti paskolą. O tam buvo reikalingi susitarimai su būsimais produkcijos pirkėjais. “Mūsų argumentas, kalbantis su popieriaus gamintojais Šiaurės šalyse buvo paprastas: jei palaikysite mus dabar, po dviejų metų mes jums pasiūlysime produkciją geromis kainomis. Kitaip sakant, pirkome lojalumą avansu”, – pasakoja M.Gedvilas. Ši taktika suveikė puikiai, o gamintojų pasirašyti ketinimų bendradarbiauti protokolai nesunkiai įtikino banką suteikti 150 mln. litų paskolą gamyklos pirkimui.
Nuo to laiko klientų skaičius išsiplėtė, o dabar 2008-aisiais startavusi įmonė užima apie 12 proc. ES krakmolo rinkos. “Tiesa, 12 proc. – būtent tokio krakmolo, kokį gaminame mes – natyvinio, nemodifikuoto, rinkos segmente, o ne visos krakmolo rinkos apskritai. Mat iš krakmolo gamina apie 1000 skirtingų produktų, pradedant saldikliais, baigiant vitaminu C. Jei imtume visą šią rinką, mūsų produkcija sudarytų apie 2 proc.”, – “Amilinos” poziciją Europoje apibendrina M.Gedvilas. Didžiausi „Amilinos“ klientai dabar yra Suomijos, Vokietijos, Lenkijos, Švedijos popieriaus gamintojai. Krakmolas tiekiamas ir Lietuvos popieriaus pramonei, tačiau jo nuperkama dalis tesudaro 0,5 proc. tiekėjo pajamų.

Finansiniai rodikliai gerėja

“Pradžioje augti labai lengva. Sunkiau tą augimą išlaikyti”, – vėl per daug finansiniais rodikliais nesigirdamas pasakoja M.Gedvilas. Pirmaisiais veiklos metais link šių pozicijų judėti padėjo tai, kad apie 30 proc. išaugo darbo našumas ir tiek pat – apie 30 proc. – didėjo gaminamos produkcijos kainos. Vis dėlto didžiausio augimo metai, M.Gedvilo teigimu, buvo 2011-ieji. Vien įmonės pajamos išaugo nuo 170 mln. iki 194 mln. Lt. Iki 30 mln. sumažėjo įmonės paskolų portfelis. “Tai buvo įmonės balanso sveikėjimo metai”, – apibendrina M.Gedvilas.
Per praėjusius finansinius metus, kurie baigėsi rugsėjo 30 d., buvo pasiekta 233,7 mln. Lt apyvarta. Na, o kitąmet pajamas „Amilina“ numato padidinti iki 320 mln. Lt.
“2015-aisiais apyvartą, tikiuosi, padidinsime iki 600-700 mln. Lt, o tada jau ir milijardas netoli. Prieš trejus metus įkurtai įmonei svajoti apie milijardą – ne taip jau blogai”, – ambicingais planais dalijasi M.Gedvilas.
Be to, M.Gedvilas skaičiuoja, kad AB „Malsenos“, o vėliau AB „Amilinos“ darbo našumas 2004–2011 m. kasmet kildavo vidutiniškai po 26 proc., o toliau investuojant galima prognozuoti, kad 2015 m. mūsų įmonės našumas sudarys apie 1,8 mln. Lt vienam darbuotojui, ir jei šalies našumas liks to paties lygio ir per metus augs tik po 10 proc., tai Lietuvos vidurkis bus viršytas 14 kartų.

Kas porą metų reikia “keisti odą”

M.Gedvilas, paklaustas, ar neketina keisti darbdavio arba veiklos srities, atsako, jog jam labai malonu dirbti nuolat atsinaujinančioje, kas dvejus trejus metus veiklą keičiančioje ir tobulėjančioje įmonėje.
Pradėjusi nuo miltų ir makaronų, jo vadovaujama įmonė persiorientavo į natyvinį, popieriaus gamybai tinkamą krakmolą, o dabar įmonės vadovų galvose – vėl naujos idėjos.
“Pirmiausia, kviečių perdirbimo apimtį didinsime 2,5 karto, arba nuo 240 tūkst. tonų iki 600 tūkst. tonų per metus”, – aiškina M.Gedvilas.
Priminsime, kad tiek padidinti gamybos apimtį leis pritrauktos užsienio investicijos. Tai ir iš finansinio fondo “Amber Trust” išpirktas paketas ir, svarbiausia, susitarimas su 45 proc. įmonės akcijų valdančia prancūzų įmone „Roquette“. Pagal jį numatyta bendrovės akcinį kapitalą padidinti beveik dvigubai – nuo 64,7 mln. Lt iki 116,5 mln. Lt, o investicijos į „Amilinos“ gamybą turėtų siekti apie 150 mln. litų per trejus metus.
Tai leis kitais metais kviečių perdirbimą padidinti iki 320 tūkst. tonų, o per artimiausius 2–3 m. iki 580 tūkst.
Bet svarbiausia, sulaukusi naujų investicijų, įmonė ketina imtis ir kitų krakmolo produktų gamybos, pirmiausia – sirupų, o vėliau galbūt ir iš jų gaminamos produkcijos, pavyzdžiui, saldainių. Taigi, ketinama žengti į maisto pramonę.
Be to, įmonė ketina statyti 40 mW biomasės katilinę. “Tam, kad sutaupytume šildymui ir nebūtume priklausomi nuo dujų vamzdžio”, – paaiškina M.Gedvilas. Paklaustas, kaip vertina kitus “žaliuosius” sprendimus – saulės baterijas ar vėjo jėgaines, M.Gedvilas atsako, jog nors “Amilina”, turėdama naująją katilinę, bus labiau ekologiška, tačiau versle ekologija vis tiek pirmiausia susiveda į pinigus. “Be to, manau, kad jei tampi žalias tam, kad gautum didžiules subsidijas iš valdžios, tai nėra etiška”, – samprotauja M.Gedvilas, pabrėžiantis, kad jo vadovaujama įmonė nėra gavusi nei ES, nei valdžios paramos ir viską padarė “savomis rankomis”.
Tokiais pačiais principais vadovaujantis ketinama žengti ir į naujas rinkas.

“Veido” dosjė
Mindaugas Gedvilas, “Amilinos” generalinis direktorius

Išsilavinimas: KTU tarptautinės vadybos magistras
Karjera: Dirbo “Art Andersen” audito bendrovėje finansininku, “C-Gates” finansų direktoriumi, vėliau įsidarbino “Lifosoje”. 2001-2002 m. dirbo kompanijoje “Eurochim” Maskvoje, o 2003-aisiais ėmė vadovauti “Malsenai”, kuri 2008-aisiais tapo AB “Amilina”. Šiuo metu yra minėtos bendrovės generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas.
Pirmi uždirbti pinigai: 11-oje klasėje gautas atlygis už analitiko darbą sagų fabrike
Laisvalaikis: mėgsta buriuoti ir keliauti

Apie įmonę:

Metinė apyvarta: 233,7 mln. Lt
Darbuotojų skaičius: 318
Vidutinis atlyginimas: apie 3478 Lt