“Veidas”: Praėjusią savaitę pasiūlėte keisti Gyventojų užimtumo įstatymą: ilgalaikius bedarbius, nedirbusius ilgiau nei tris metus, privalomai siųsti į viešuosius darbus, o jei šie atsisakytų – nebetektų bedarbio statuso ir socialinių garantijų. Kuo bloga esama tvarka?

M.B.: Dėl žmonių, kurie turi pakankamai kvalifikacijos, yra išsilavinę, jokių problemų nekyla. Problemų kyla dėl tų, kurie nenori eiti dirbti bet kokių darbų, nes jiems atrodo, kad kai kuriuos darbus dirbti pernelyg žema. Man tai tiesiog kelia nuostabą. Bet yra ir tokių, kurie prašo viešųjų darbų ir nejaučia pažeminimo, jei jiems mainais už socialinę pagalbą tenka kažkaip atsidėkoti valstybei, visuomenei.

Pavyzdys – susiklosčiusi padėtis po Lietuvą nusiaubusios audros, kai buvo išvartyta daug medžių. Žmonės, kuriems buvo pasiūlyta eiti dirbti tų darbų (juos organizavo savivaldybės), to beveik nedarė. Nemažai išsiųstųjų į viešuosius darbus tai susirgo, tai dar kokią priežastį susigalvojo.

Mano nuostata tokia: tai, ką visuomenė suneša mokesčų pavidalų, gali būti skiriama laikinų sunkumų patiriantiems žmonėms, t.y. tiems, kurie neteko darbo dėl kvalifikacijos ir panašių priežasčių, kuriems sunku integruotis į darbo rinką. Tokiems žmonėms pagalba reikalinga.

Tačiau esama paramos sistema pradėta naudotis ne visai doriems tikslams. Yra tokių ilgalaikių bedarbių, dėl kurių galime sakyti, kad jie tikrai ne vien iš pašalpos gyvena.

“Veidas”: Jūsų idėjai pritaria ir premjeras, tačiau juk labai svarbu, kad žmonės į viešuosius darbus nebūtų siunčiami automatiškai, neįvertinus jų galimybių. Koks Jūsų požiūris?

M.B: Registracija darbo biržoje taip pat nėra privaloma. Taigi teigti, kad mes kažką darytume priverstinai, – negalima.

“Veidas”: Ar skirtingų profesijų, skirtingos kvalifikacijos bedarbiams būtų siūlomi skirtingi viešieji darbai, ar visi turėtų eiti kasti griovių, šluoti gatvių?

M.B.: Didelio pasirinkimo gal ir nėra. Tačiau ateityje reikia pagalvoti ir apie tai, kad jei mokytojas prarado darbą, tai jis nebūtinai turi eiti gatvių šluot. Galbūt jis gali kažką mokyti. Šiandien tas darbų ratas gana siauras. Galbūt galime išnaudoti žmogaus žinias ir prasmingiau: jei bedarbiu tapo inžinerinių technologijų specialistas, gal galime panaudoti jo žinias mokydami žmones dirbti kompiuteriu. Ir tai būtų galima laikyti kažkokiu prisidėjimu, atsiskaitant už valstybės paramą.  Griovių visi kasti tikrai neturėtų.