Įvertinant esamą rinkos situaciją Lietuvoje ir vietines galimybes įmonė UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ Ko. pagrindiniu plėtros keliu mato savo produkcijos eksportą. Bendrovė ieškodama eksporto galimybių tiek į tradicines, gerai žinomas rinkas, tiek į naujas, turinčias didelį augimo potencialą šalis, įgyvendino projektą „UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko.

Eksporto plėtra į Kiniją“. Ūkio ministerijai skyrus 50 543 litų Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinės paramos, pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Naujos galimybės“, bendrovei suteikta galimybė savo produkciją pristatyti tarptautinėje gėrimų ir maisto parodoje Goungzhou mieste, Kinijoje.
Įmonės vystymasis, konkurencingumo augimas siejamas su bendrovės eksporto plėtra. Kinija buvo pasirinkta gerai išstudijavus geriamojo mineralinio vandens suvartojimo tendencijas įvairiose užsienio šalyse. Buvo išanalizuoti vartotojų įpročiai, vandens suvartojamo rodikliai skirtingose užsienio šalyse, rinkos potencialo tendencijos bei įėjimo į rinką barjerai.
Sudėtingesniu visoms įmonėms laikotarpiu, sulėtėjus ekonomikai ir sumažėjus vartojimui šalyje projektai susiję su eksportu vertinami kaip ne pirmo būtinumo, ir įmonių vadovai linkę juos vystyti etapais, su mažomis investicijomis, optimizuojant išlaidas ir išlaikant esamus klientus Lietuvoje. Apsisprendimą vystant projektus gali pakeisti Europos Sąjunga suteikdama tiesioginę paramą įmonėms, nusprendusioms plėstis eksporto keliu ir prisidėdama prie ilgalaikio konkurencingumo augimo.
„Be ES paramos bendrovė nebūtų pasiryžusi įkelti kojos į tokią tolimą rinką. Tiesioginė paramos įtaka: didesnė investicinė grąža, mažesnė įgyvendinimo rizika ir geresnė rezultatų kokybė“ – teigė UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko verslo plėtros direktorius Rolandas Sturlis.
Šį rudenį Kinijos rinkai bendrovė pristatė natūralų mineralinį vandenį „Vytautas“ bei „Akvilė“. „Daug mineralinių medžiagų turintis mineralinis vanduo „Vytautas“ sukėlė didelį susidomėjimą ir neįprastas reakcijas tarp kinų“ – pasakojo R. Sturlis.
Įsisavinus Europos Sąjungos paramą įmonės eksporto didinimo sprendimai tampa daug patrauklesni. Bendrovės plėtra užsienio rinkose kurs patrauklų Lietuvos gamintojų įvaizdį pasaulio valstybėse bei padidins biudžeto pajamas mokesčių pavidalu, prisidės prie visos šalies eksporto didinimo ir teigiamo užsienio prekybos balanso siekimo.
UAB  „Birštono mineraliniai vandenys” ir Ko – seniausia ir didžiausią patirtį turinti įmonė užsiimanti mineralinio vandens gavyba. Įmonė veikia nuo 1924 metų, kai pirmą kartą Lietuvoje pramoniniu būdu į butelius buvo pradėtas pilstyti natūralus mineralinis vanduo. Šiandien „Birštono mineraliniai vandenys“ konkurencinį pranašumą kuria naudodami pažangias technologijas bei griežtus kokybės standartus.

Ignalinos vadovai užsimojo įkelti koją į sveikatingumo turizmo rinką, miestą paversti kurortu ir pradėti vilioti poilsiautojus mineralinio vandens bei purvo vonių gydyklomis.

Kaip „Veidui“ teigė Ignalinos meras Bronis Ropė, mieste jau pradėti žvalgomieji geologų aptikto mineralinio vandens telkinio gręžimo darbai. „Šiuo metu pasiektas 160 metrų gylis. Dar reikės įsigręžti 70–80 metrų, ir turėtume pasiekti sūrimą, kurio koncentracija – 20–30 miligramų natrio litre. Pagal geologų tyrimus, šis sūrimas gali būti naudojamas dvejopai: pirmiausia sveikatingumo tikslams, nes mineralinio vandens vonios slopina įvairius skausmus – artrito, uždegimų, alergijų. Be to, papildžius gėlu vandeniu, tokį vandenį būtų galima pilstyti į butelius ir pardavinėti“, – pasakojo B.Ropė.
Atlikti tyrimus ir nustatyti, kokių cheminių elementų yra vandenyje, kokioms ligoms gydyti jis tinkamas, savivaldybė planuoja iki liepos mėnesio.
Išžvalgę gręžinį Ignalinos vadovai šių metų pabaigoje taip pat ketina siekti kurorto vardo: šiuo metu miestui suteiktas kurortinės teritorijos statusas, o norint tapti kurortu reikia turėti savo išteklių naudojimo infrastruktūrą – savo mineralinio vandens, gydomojo purvo.
Iki kitų metų pradžios atsilaisvinusiose ligoninės patalpose netoli gręžinio planuojama įkurti sanatoriją ir pradėti teikti sveikatinimo paslaugas – įrengti mineralinio vandens ir purvo vonias. Ketinama panaudoti ir jau esamą infrastruktūrą – SPA centrą, baseinus, pirtis, viešbučio ir maitinimo įstaigas. Meras viliasi, kad ištyrus gręžinį verslininkai susidomės ir pilstymo į butelius verslu. Prie gręžinio jau numatyta vieta gamybinėms patalpoms, atliekami parengiamieji darbai, rengiami sanitarinių zonų detalieji planai.

Vandens pasirinkimą parduotuvėje dažnai sąlygoja jo kaina ir žinomumas, o ne jo maistinė vertė ir savybės. Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė vandens rūšį pataria rinktis pagal amžių ir bendrą savijautą.

Anot jos, šiandien galima rinktis iš keturių vandens rūšių: natūralaus mineralinio, šaltinio, stalo ar geriamojo vandens.

„Natūralus mineralinis vanduo nuo kitų skiriasi fizinėmis savybėmis ir chemine sudėtimi, kuri priklauso nuo ištirpusių mikroelementų bei mineralinių medžiagų, – teigia E. Kliukaitė. – Natūraliu mineraliniu vandeniu laikomas natūraliomis sąlygomis susidaręs požeminis vanduo, o jo saugos ir kokybės reikalavimai griežti“.

Šaltinio vanduo yra išgaunamas iš požeminių vandens telkinių ar gręžtinių šulinių, tačiau, kitaip nei natūralus mineralinis vanduo, jis neprivalo būti oficialiai pripažintas, jam yra taikomi ne tokie griežti reikalavimai. Fasuotas geriamas vanduo dažniausiai yra paprastas vanduo iš čiaupo, tačiau būna papildomai paruošiamas. Jis gali būti minkštintas ir valytas fiziniais ar cheminiais būdais. Stalo vanduo yra gaminamas geriamąjį vandenį skiedžiant su natūraliu mineraliniu vandeniu arba jame tirpinant sausas mineralines medžiagas.

„Vandens ir mineralinių medžiagų apykaita organizme yra neatsiejama, o gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Natūralus mineralinis vanduo, turintis daug natrio, gerina virškinimą ir dalyvauja vandens apykaitoje. Jeigu jame didesnis kalcio kiekis, tai padeda stiprinti raumenis, gerina širdies, aktyvina žarnyno veiklą. Prisotintas angliarūgšte natūralus mineralinis vanduo gerina virškinimą, apetitą ir malšina troškulį“, – sako gydytoja dietologė.

Paklausti, kokias natūralaus mineralinio vandens savybes žino, 7 iš 10 liepą rengtos apklausos respondentų atsakė, jog jis skatina virškinimą. Apklausą užsakiusios Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacijos vadovo Gintaro Morkūno teigimu, tyrimo dalyviai žinojo nemažai teigiamų natūralaus mineralinio vandens savybių.

„Trys iš dešimties pažymėjo, kad jis gydo kai kurias ligas, drėkina odą ir šalina toksinus. Kiek mažiau – 27 procentai – apklaustųjų sakė, kad natūralus mineralinis vanduo mažina nuovargį, teikia energijos ir slopina alkį, o 7 proc. pažymėjo, kad spartina riebalų deginimą“, – sako G. Morkūnas.

Asociacijos vadovas pažymi, jog lietuviškas natūralus mineralinis vanduo išsiskiria tuo, jog jis yra labai įvairus. „Skiriasi tiek jų cheminė kompozicija, tiek jų mineralizacijos lygis. Lietuva pasaulyje yra unikali tuo, jog joje išgaunamas natūralus mineralinis vanduo gali būti ir nestipriai mineralizuotas, o gali turėti ir labai daug mineralinių medžiagų“, – teigia G. Morkūnas.

Anot gydytojos dietologės, trūkstant vandens ir mineralinių medžiagų juntamas nuovargis, energijos stoka, sulėtėja mąstymas, trinka širdies ir kvėpavimo organų veikla, atmintis, gali užkietėti viduriai, o inkstuose formuotis akmenys. „Kokį natūralų mineralinį vandenį turėtume rinktis priklauso nuo amžiaus, bendros savijautos, fiziologinių organizmo poreikių bei sveikatos negalavimų. Sergant opiomis širdies, kraujotakos ar virškinimo ligomis, kokį natūralų mineralinį vandenį geriausia vartoti kasdien, pasirinkti padėti gali šeimos gydytojas“, – pataria E. Kliukaitė.

Net 73 proc. perkančiųjų natūralų mineralinį vandenį retai arba išvis neskaito perkamo mineralinio vandens etikečių. Beveik dešimtadalis visų tyrimo dalyvių prisipažino, jog etikete nesidomi, nes nesupranta nurodomos vandens sudėties.

Gyventojų apklausą užsakiusios Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacijos vadovas Gintaras Morkūnas pastebi, kad etiketėje nurodoma ypač vertinga informacija – vandens rūšis, jame esančios natūralios mineralinės medžiagos ir jų koncentracija.

Faktui, kad pirkėjai nesidomi, kokį fasuotą vandenį įsigyja, pritaria ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Galdikienė. „Vartotojai mineraliniu vandeniu vadina ir natūralų mineralinį, ir šaltinio, ir stalo vandenį, nors tai yra skirtingi produktai. Jie skiriasi sudėtimis, leidžiamais ir naudojamais paruošimo būdais, taikomais reikalavimais jų fasavimui, ženklinimui“, – sako specialistė.

„Blogiausia tai, kad žmonės, kurie neskaito etikečių gali būti lengvai suklaidinti, nes vyrauja nuomonė, kad vanduo buteliuke yra vienodas ir visada naudingas. Taip nėra – skirtingos vandens rūšys pasižymi skirtingomis savybėmis“, – sako G. Morkūnas.

Pasak asociacijos vadovo, apklausos metu buvo pastebėta, kad vandens buteliuko etiketę dažniausiai skaito aukštąjį išsilavinimą turintys didžiųjų miestų gyventojai, o rečiau – žmonės, gaunantys mažiausias pajamas.

Kaip nurodo V. Galdikienė, natūralus mineralinis vanduo yra požeminis vanduo, kuris nuo paprasto geriamojo vandens skiriasi originalia chemine kompozicija. „Ištirpusios mineralinės medžiagos, mikroelementai ar kitos sudėtinės dalys lemia vandens teigiamą poveikį žmogaus organizmo fiziologinėms funkcijoms“, – teigia specialistė.

G. Morkūno teigimu, perkamo natūralaus mineralinio vandens buteliuko etiketėje galima pamatyti jame ištirpusių mineralų sąrašą ir jų kiekį vandenyje. „Iš skirtingų Lietuvos gręžinių išgaunamas vanduo turi kalcio, kalio, natrio, magnio, jodo ir kitų organizmui labai reikalingų mineralų, tačiau kiekvieno iš jų sudėtis yra skirtinga ir unikali, – teigia G. Morkūnas. – Mineralai dalyvauja virškinamojo trakto procesuose, padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, išlaikyti tinkamą hormonų pusiausvyrą“.

Gyventojų apklausa taip pat parodė, kad daugiau nei pusė gyventojų (54 proc.) renkasi būtent lietuvišką natūralų mineralinį vandenį. „Mūsų palyginti mažoje valstybėje yra registruota net 15 skirtingų natūralaus mineralinio vandens šaltinių, iš kurių išgaunamas tiek mažos, tiek vidutinės, tiek ir aukštos mineralinių druskų koncentracijos vanduo. Tai išskirtinis lietuviško natūralaus mineralinio vandens bruožas – toli gražu ne visos šalys pasižymi tokiu asortimentu“, – pasakoja asociacijos vadovas.

Gyventojų nuomonės tyrimą „Omnibus“ metodu atlikto tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ šių metų liepos mėnesį. Apklausoje dalyvavo tūkstantis respondentų visoje Lietuvoje.

Papildoma informacija:

Natūraliame mineraliniame vandenyje dažniausiai randamų mineralų sąrašas ir jų poveikis žmogaus organizmui pateikiamas Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacijos svetainėje http://www.mineralinisvanduo.lt/vanduo/naturalus-mineralinis-vanduo/#a3.

Lietuviškas natūralus mineralinis vanduo turi tokius ištirpusių medžiagų kiekius: