Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) kas ketvirtį skaičiuojamo pramonės lūkesčių indekso rezultatai rodo, kad didžiausių Lietuvos gamintojų lūkesčiai ketvirtajam 2012 m. ketvirčiui išliko optimistiniai ir 16 punktų viršija „kritinę“ 50 punktų ribą, skiriančią plėtrą nuo gamybos susitraukimo.

Tačiau palyginti su trečiuoju ketvirčiu, kada lūkesčių indekso reikšmė siekė 76 punktus, verslo optimizmo lygis sumažėjo iš karto 10 punktų. Anot LPK analitiko Aleksandro Izgorodino, verslo optimizmo sumažėjimui didžiausios įtakos turėjo padidėjęs vidinių grėsmių lygis. „Vidinių grėsmių kontekste įmonėms nerimą kelia galimas verslo aplinkos pasikeitimas po Seimo rinkimų, ypač darbo santykių atžvilgiu, t.y. galimas progresinių mokesčių tarifų įvedimas bei galimas reikšmingas minimalaus darbo užmokesčio padidinimas. Minėtos grėsmės pablogino verslo lūkesčius, padidino neapibrėžtumą, sumažino įmonių motyvaciją investuoti bei verčia stabtelėjus laukti naujos valdžios sprendimų“, – teigia A. Izgorodinas. Svarbu pažymėti, kad gamybos ir užsakymų atžvilgiu metų pabaiga pramonei bus sėkminga: „Gamybos bei naujų užsakymų indeksų reikšmės siekia atitinkamai 70 ir 74 punktus ir gerokai viršija kritinę 50 punktų reikšmę. Tokie rezultatai rodo, kad Lietuvos pramonė išlieka atspari iš išorės rinkų kylančioms grėsmėms, o gamybos ir užsakymų atžvilgiu ketvirtą ketvirtį turės prieaugį, o prognozuojamas gamybos apimčių padidėjimas bus pasiektas eksporto sąskaita“.

Eksportą tempia NVS bei Baltijos šalys

Eksporto lūkesčių indekso reikšmė ketvirtajam ketvirčiui siekia 67 punktus, tad metų pabaigoje galima tikėtis santykinai sparčios eksporto plėtros. „Sparčią Lietuvos eksporto plėtrą labiausiai palaiko NVS rinkos bei Baltijos šalių rinkos. Sparčiai augant Rusijos ūkiui, lietuviškos kilmės prekių eksportas be mineralinio kuro į Rusiją 2012 m. antrą ketvirtį buvo 16 proc. didesnis nei prieš metus, o eksportas į NVS per metus išaugo 22 proc. Atsigaunant Latvijos bei Estijos ūkiams, lietuviškos kilmės prekių eksportas be mineralinio kuro į kaimynines Baltijos šalis antrąjį ketvirtį padidėjo 28 proc. Savo ruožtu, ES rinkai balansuojant tarp stagnacijos ir recesijos, metinis eksporto augimas į likusias ES šalis (t.y. išskyrus Latviją ir Estiją) sulėtėjo nuo 7,8 proc. ketvirtą 2011 m. ketvirtį iki vos 1,5 proc. antrą 2012 m. ketvirtį“, – teigia A. Izgorodinas. Toliau stebimas spartus eksporto augimas į Vokietiją, kuriai tenka 11 proc. lietuviškos kilmės eksporto – eksportas be mineralinio kuro į Vokietiją antrąjį ketvirtį paaugo 7 proc., o tokį rezultatą reikia vertinti pozityviai.

Pramonininkų analitikas pastebi, kad krizės metu NVS rinkų svarba Lietuvos eksportui padidėjo, o ES rinkų svarba – sumažėjo. „NVS rinkų dalis Lietuvos eksporto struktūroje padidėjo nuo 23 proc. 2009 m. iki 30 proc. šiemet. Tuo tarpu eksporto dalis į ES susitraukė nuo 64 proc. 2009 m. iki 62 proc. šiemet. Tai – savotiškas verslo atsakas euro zonos skolų krizės keliamoms grėsmėms. Dalis įmonių perorientavo eksportą į geresnį augimo potencialą turinčias rinkas (šiuo atveju – NVS rinkas). Spartus NVS rinkų augimas kompensuoja užsakymų sumažėjimą Europoje, tačiau tai didina Lietuvos eksporto priklausomybę nuo naftos kainos“, – pastebi A. Izgorodinas.

Vidaus paklausa metų pabaigoje gali kristi

LPK tyrimas rodo, kad ketvirtąjį ketvirtį vidaus rinka išliks itin pažeidžiama. Apskaičiuotoji vidaus paklausos perspektyvų išraiška sumažėjo nuo 59 punktų trečią ketvirtį iki 41 punkto ketvirtą ketvirtį. „Tokia indekso reikšmė rodo, kad vidaus paklausos augimo tikėtis negalime, tuo labiau negalima atmesti ir nežymaus vidaus vartojimo susitraukimo varianto“, – teigia A. Izgorodinas. Anot analitiko, artimiausiu metu vidaus paklausą labiausiai ribos infliaciniai veiksniai bei gyventojų atsargumas. „Antrą šių metų ketvirtį benzinas ir dyzelinas buvo 7 bei 8 proc. brangesni nei prieš metus. Dujų kaina vartotojams liepos mėnesį padidėjo penktadaliu, o nuo 2013 m. dujos pabrangs dar 3,7 cento. Laukiame ir brangiausio istorijoje šildymo sezono, kada vidutinė šildymo kaina bus 4 proc. didesnė nei prieš metus. Kylant pasaulinėms maisto kainoms, nuo 0,9 proc. gegužę iki 2,9 proc. rugsėjį paspartėjo maisto infliacija. Visi minėti veiksniai daro itin didelį spaudimą gyventojų perkamajai galiai“, – teigia A. Izgorodinas. Vidaus vartojimą augimo nebuvimą patvirtina ir indėlių kiekis komerciniuose bankuose. „Namų ūkių indėlių likučiai komerciniuose bankuose rugsėjo mėnesį siekė 27,5 mlrd. Lt, t.y. svyruoja ties istoriškais didžiausia riba.

Pramonės pelningumas sumažėjo 2,3 karto

Ketvirtą ketvirtį žaliavų kainų indeksas siekė 58 punktus, kuris parodo, kad metų pabaigoje įmonėms padidės žaliavų kainos. Augant žaliavų ir šildymo kainai, visi sektoriai, išskyrus, medienos pramonę ketvirtą ketvirtį ketina verčiami didinti produkcijos kainą. „Visuose sektoriuose, išskyrus, chemijos pramonę, žaliavų kainų indekso reikšmė yra didesnė nei produkcijos kainų indekso reikšmė. Tai reiškia, kad dalį padidėsiančių gamybos sąnaudų verslas prisiims ant savo pečių, t.y. produkcijos kainų nedidins savo pelno sąskaita. Tai patvirtina ir statistiniai duomenys – pelningumo koeficientas apdirbamojoje gamyboje susitraukė nuo 4,4 proc. 2011 m. antrąjį ketvirtį iki 1,9 proc. 2012 m. antrąjį ketvirtį. Pinigine išraiška tai reiškia, kad vienas pardavimų litas pramonėje 2011 m. antrą ketvirtį generavo 4,4 centus pelno, o šių metų – tik 1,9 cento. Negana to, šiuo metu pelningumas pramonėje yra netgi mažesnis nei krizinį 2009 m. antrą ketvirtį, kada jis siekė 2,3 proc.“, – teigia analitikas.

Smarkiai padaugėjo respondentų, teigiančių, kad didžiausią grėsmę įmonių veiklai kelia valdžios sprendimai

Vadovų apklausa rodo, kad reikšmingai padaugėjo respondentų, manančių, kad didžiausią grėsmę įmonės veiklai kelia valdžios sprendimai – nuo 2 proc. trečią ketvirtį iki 7 proc. ketvirtą ketvirtį. „Seimo rinkiminės kampanijos metu nuskambėję teiginiai dėl siūlomų verslo aplinkos pakeitimų didino neapibrėžtumą, neigiamai paveikė verslo lūkesčius, mažino verslo motyvaciją investuoti ir kurti naujas darbo vietas“, – teigia LPK analitikas A. Izgorodinas. Antroje vietoje – dvigubai padaugėjo respondentų, teigiančių, kad didžiausią grėsmę įmonių veiklai kelia silpna vidaus paklausa – nuo 6 proc. trečią ketvirtį iki 12 proc. ketvirtą ketvirtį. Trečioje vietoje – Euro zonos skolų krizė ir toliau kelianti grėsmę pramonės būklei – taip mano kas penktas (22 proc.) respondentas.

Minimalios mėnesio algos padidinimas 50 Lt nuo rugpjūčio žymesnės įtakos darbo rinkai neturėjo – kai kurių politikų nuogąstavimai, kad dėl to padaugės bedarbių, kol kas nepasitvirtino.
Lietuvos darbo rinkoje jaučiamas rugpjūčiui būdingas štilis: nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“), nei Lietuvos darbo birža, nei darbdavius vienijanti Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) nepastebi jokių pokyčių, susijusių su simboliniu minimalios algos padidinimu iki 850 Lt. „Liekame prie nuomonės, kad minimali mėnesio alga turėtų būti didinama iki 900 ar net 1000 Lt. Dabartinis padidinimas buvo labai nežymus ir legaliai dirbančioms, didesnių finansinių sunkumų neturinčioms įmonėms problemų neturėjo sukelti. Neigiamų atsiliepimų dar negirdėjome“, – teigia LPK vykdomosios direkcijos generalinis direktorius Gediminas Rainys.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugpjūčio 1 d. šalyje buvo registruota 208,4 tūkst. bedarbių – tai sudarė 10,3 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti su birželio ir liepos mėnesiais, bedarbių šiek tiek sumažėjo (birželį jų buvo 211,5 tūkst., arba 10,5 proc. visų darbingų gyventojų). Birželį Darbo birža gavo devynis pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus – iš viso dėl atleidimo įspėtas 321 darbuotojas, o liepą apie grupės darbuotojų atleidimą pranešė vienintelė Visagino „Atgimimo“ gimnazija, planuojanti atleisti 23 darbuotojus. Tačiau nurodomos atleidimo priežastys su minimalios algos didinimu nesusijusios.
„Negalime tvirtinti, kad minimalios algos padidėjimas turi tiesioginės įtakos šiems rodikliams“, – teigia Darbo biržos atstovė Milda Jankauskienė.
Naujausi „Sodros“ duomenys taip pat liudija, kad apdraustųjų šalyje daugėja. Tiesa, naujausius duomenis „Sodra“ pateikia tik už birželį – tuomet šalyje buvo 1227,9 tūkst. apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis, arba 3,6 proc. daugiau nei 2011 m. birželį.

BFL

Šiuo metu vyksta aštrūs debatai dėl minimalios algos padidinimo. Premjeras teigia, kad jos padidinimas gerokai pakenktų valstybei, nes padidėtų biudžeto deficitas. Priekaištauja profesinėms sąjungoms, politikams, atseit, jie nesuvokia situacijos.

Galima suprasti privačius darbdavius, kurie nenori paploninti kišenės ir atseikėti papildomai lėšų mažai uždirbantiems darbuotojams. Bet nesuprantama kodėl tokios pozicijos laikosi vienas iš valstybės vadovų? Nebent gausus jo patarėjų būrys, o gal ir kiti aiškina, kad tai gali privesti šalį prie finansų suirutės.

Statistikos departamento duomenimis 2010 metais minimalią mėnesinę algą (800 Lt) gavo 67,9 tūkst. darbuotojų, o nuo 801 iki 1000 Lt (vidutiniškai po 900 Lt per mėnesį) – dar 85,7 tūkst. žmonių. Valstybės sektoriuje tokių darbuotojų buvo atitinkamai 17,1 ir 25,6 tūkst. Padidinus šiems darbuotojams minimalią algą iki 1000 Lt per mėnesį, darbdaviams reikėtų papildomai atseikėti 357 mln. Lt per metus, jų tarpe 96 mln. Lt iš valstybės biudžeto. Dalis šių lėšų įmokų Sodrai (91 mln. Lt) ir sveikatos draudimo fondui (24 mln. Lt) bei gyventojų pajamų mokesčio (40 mln. Lt) forma patektų į valstybės kišenę.

Privatus verslas nesužlugtų. Jo pelnas, kurio per metus gaunama apie 10 mlrd. Lt, sumažėtų 2 procentais. Nors valstybės biudžetas turėtų 56 mln. Lt daugiau išlaidų negu pajamų, bet Sodra ir Sveikatos draudimo fondas gautų 126 mln. Lt mln. daugiau pajamų. Taigi valstybė nenukentėtų, o mažai uždirbantys žmonės į rankas gautų ženkliai daugiau darbo užmokesčio. Bet galima išvengti ir valstybės biudžeto papildomų išlaidų. Tereikia 50 Lt sumažinti mėnesinį darbo užmokestį biudžeto lėšomis išlaikomiems įstaigų darbuotojams, kurie gauna daugiau kaip po 3500 Lt per mėnesį. Manau, jie nebūtų nuskriausti.

Taigi nėra pagrindo prieštarauti dėl minimalios algos padidinimo, o ypač Premjerui.

Petras Navikas, finansų analitikas

Darbdaviai su profesinėmis sąjungomis susitarė nuo liepos 1 dienos didinti minimalią mėnesio algą šimtu litų iki 900 litų ir atsisako reikalavimo kartu didinti ir neapmokestinamąsias pajamas, bet dėl to į biudžetą gautas papildomas pajamas siūlo pervesti į Garantinį fondą.

Tokį pasiūlymą teikiančios Trišalės tarybos derybinė grupės teigimu, iš Garantinio fondo lėšų būtų mokamos kompensacijos dėl minimalios mėnesio algos didinimo nukentėjusioms smulkioms įmonėms, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Pasiūlymą pirmadienį pasitarime turėtų svarstyti Vyriausybė, o antradienį – Trišalė taryba.

Derybinės grupės teigimu, pasirinkus siūlomą variantą bus atmesti Vyriausybės argumentai, kad minimali mėnesio alga ir neapmokestinamųjų pajamų kėlimas didins biudžeto deficitą ir leis kompensuoti minimalios mėnesio algos didinimą su finansiniais sunkumais susidursiančiam smulkiajam verslui.

Dėl minimalios mėnesio algos didinimo iki 1 tūkst. litų nuo 2012 metų sausio 1 dienos socialiniai partneriai derėsis iš naujo.

Vasario mėnesį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje Vyriausybės deleguoti atstovai taip ir nesugebėjo aiškiai pasakyti, ar jie pritaria socialinių partnerių susitarimui nuo liepos 1 dienos minimaliąją mėnesinę algą didinti nuo 800 iki 900 litų, o neapmokestinamųjų pajamų dydį – nuo 470 iki 530 litų. Klausimo svarstymas buvo atidėtas iki kovo 1 dienos.

Trišalės tarybos derybinės grupės pirmininkas Algirdas Kvedaravičius sako, kad iki 900 litų padidinus minimalią mėnesio algą į valstybės ir “Sodros” biudžetus papildomai turėtų įplaukti apie 100 mln. litų. Finansų ministerijos vertinimu, suma turėtų siekti maždaug 60 mln. litų.