Trišalė taryba sutarė, kad nuo liepos 1-osios minimali mėnesinė alga (MMA) didės 25 eurais ir turėtų iš viso sudaryti 325 eurus (1121 litą).

Galutinį sprendimą dėl MMA didėjimo dar priims Vyriausybė. Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus teigimu, dėl to jau faktiškai sutarta, planuojant asignavimus valstybės biudžete šis padidinimas numatytas, todėl problemų neturėtų kilti. Premjeras užsiminė, kad nuo 2016-ųjų sausio, jeigu leis ekonominė situacija, MMA gali didėti iki 350 eurų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Vytautas Žukauskas atkreipia dėmesį, kad dėl MMA kėlimo visada atsiranda ne tik laimėtojų, bet ir pralaiminčiųjų – tai smulkios įmonės su prastesne finansine padėtimi ir turinčios daug MMA gaunančių žmonių. Anot jo, pagrindinis klausimas, į kurį yra retai atsižvelgiama, – kuri iš šių grupių yra didesnė. LLRI atlikta apklausa parodė, kad dalis įmonių dėl to ketina atsisakyti plėtros planų, atleisti dalį darbuotojų, mažinti užmokestį kitiems ar samdyti juos ne visu etatu.

LLRI duomenimis, pagal MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykį (47 proc.) esame tarp aukštesnes pozicijas Europos Sąjungoje užimančių valstybių. „Kitas aspektas, jeigu santykį nustatome nacionaliniu lygmeniu, kai kuriose vietovėse jis tampa daug didesnis, pavyzdžiui, Šalčininkų, Radviliškio, Zarasų rajonuose jis siekia du trečdalius vidutinio atlyginimo, todėl reikėtų atsižvelgti į regionų specifiką“, – komentuoja ekspertas. Pasak jo, kiti būdai didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas yra neapmokestinamų pajamų didinimas, darbo jėgos mokestinės naštos mažinimas, investicinės aplinkos gerinimas ir darbo našumo didinimas.

Paskutinį kartą 10 eurų MMA didėjo nuo 2014-ųjų spalio. Lietuva pagal šį rodiklį atsilieka nuo kitų Baltijos šalių  – Latvijos (360 eurų) ir Estijos (390 eurų) ir šiuo metu yra trečia nuo galo ES, lenkdama tik Bulgariją ir Rumuniją.

Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui.

Jie niekad ir nebuvo taip siejami, kaip galbūt kai kam atrodė. Juos sieja bendra ekonominė situacija. Pagrindinis mūsų rūpestis, apie kurį kalbėta ir Trišalėje taryboje (toks turėtų būti ir Trišalės tarybos pagrindinis rūpestis) – tai ką dar turime padaryti, ir greitai, kad Lietuvoje kurtųsi kiek galima daugiau naujų darbo vietų, mažėtų bedarbystė ir kad už tą darbą, kurį žmonės dirba, būtų gaunamas kiek galima padoresnis atlyginimas. Darbo vietas kuria verslas, todėl ir svarstome, ką turime padaryti, kad verslas drąsiau kurtų naujas darbo vietas. Kaip ir visoje Europoje bei pasaulyje, taip ir Lietuvoje, viena iš pagrindinių sąlygų, kuri kartais neleidžia verslui drąsiau kurti naujų darbo vietų – nelankstūs darbo santykiai. Iš kitos pusės – neatsargus minimalios algos didinimas. Jeigu būtų didinama neapgalvotai, pasidavus iliuzijom, kad galima didinti bet kiek, nesvarstant visų ekonominių aplinkybių, toks neatsargus minimalios algos didinimas, kaip rodo visi tyrimai, galėtų priversti verslą mažinti darbo vietų. Abiejų veiksmų santykis su darbo vietų kūrimu ir yra tai, kas sieja darbo santykių lankstumo didinimą ir minimalios algos didinimą.

Premjere, sutikite, kad 50 Lt arba 100 Lt padidinti minimalią algą – labai skurdi suma.

Noriu pasakyti, kad tie pinigai yra ne Vyriausybės. Tie pinigai yra verslo, kuris gali juos uždirbti, jeigu tam yra sudarytos geros sąlygos. Tiktai iš tų uždirbtų pinigų ir galima mokėti didesnius atlyginimus. Galime sutikti, kad, palyginus su Europiniais, Lietuvoje atlyginimai tikrai nėra labai patrauklūs, be tai atspindi mūsų bendrą ekonominę situaciją. Visi žinome, kad Baltijos valstybių ekonomika kol kas siekia tik apie 2/3 bendro ES lygio, todėl ir atlyginimai bei minimalūs atlyginimai, lyginant su Europiniais dydžiais, yra mažesni.

Protestuotojai iš profesinių sąjungų reiškia susirūpinimą, kad liberalizavus Darbo kodeksą darbuotojai neturėtų jokių garantijų ir galėtų būti atleisti darbdaviui panorėjus. Premjere, kokie išlieka saugikliai, kad sumažintų nesąžiningo darbininkų atleidimo galimybes?

Tokia retorika nėra visiškai objektyvi. Kalbantis ne mitinguose, o Trišalėje taryboje, profesinės sąjungos dėl daugelio pasiūlymų (jų yra pateikta apie 15), nuostatų dėl darbo lankstumo didinimo sutinka, kad tai reikia svarstyti. Taip pat tenka pastebėti, kad profesinės sąjungos, pagal turimus statistinius duomenis, atstovauja 10-20 proc. darbuotojų, t.y., tiek darbuotojų turi kolektyvines sutartis arba įmonėse juos atstovauja darbo tarybos. Kiti darbuotojai nėra atstovaujami profesinių sąjungų. Mums tenka rūpintis, kaip sudaryti galimybes jiems tinkamai apginti savo teises. Be to, reikia atsiminti, kad apie 230 tūkst. žmonių Lietuvoje visai neturi darbo. Jų interesus labiausiai galėtų ginti tokios įstatyminės nuostatos, kurios leistų verslui kurti daugiau naujų darbo vietų. Suderinti  profesinių sąjungų norą, kad Darbo kodeksas būtų palankus visų pirma profesinėms sąjungoms, su Darbo kodekso pataisomis, reikalingomis, kad būtų ginamos darbuotojų teisės tokiose įmonėse, kuriose nėra profesinių sąjungų, ir su žmonių, neturinčių darbo,  interesais. Tokį uždavinį  mes siekiame išspręsti ieškodami subalansuoto sprendimo.

Klausimas iš rytojaus Vyriausybės posėdžio. Ministrų kabinetas žada keisti žalos, padarytos sovietų okupacijos metais, apskaičiavimą. Įtraukiamas ir laikas iki 1993 m. rusų armijos išvedimo iš Lietuvos. Ką konkrečiai numatoma keisti ir kaip?

Šis klausimas nuolat mūsų darbotvarkėje. Dvišaliuose formatuose kalbantis su Rusijos atstovais mes nuolat siūlome šį klausimą svarstyti. Siūlome keisti  valstybinės komisijos sudėtį, jai keliame uždavinį svarstyti ir parengti mūsų derybines nuostatas. Rusijoje regime įvairių procesų, tenka stebėti įvairias diskusijas.  Dvidešimčiai metų prabėgus po 1990 m. mes tikimės, kad Rusija artėja prie to momento, kai galės atviresnėmis akimis pasižiūrėti į savo istoriją,  į visos Sovietų Sąjungos istoriją,  į tą žalą, kurią totalitarinis Sovietų Sąjungos režimas padarė tokioms šalims kaip Lietuva. Atviras pokalbis apie istoriją, atviras požiūris į istoriją yra demokratinės  pažangos šalyse rodiklis.

Seimui pritarus nuo rugsėjo 1 d. būtų atstatytos sumažintos pirmojo ir antrojo laipsnio  valstybinės pensijos dirbantiems gyventojams, taip pat valstybinės pensijos nukentėjusiems asmenims, pareigūnams ir kariams, mokslininkams  bei  teisėjams. Vadinasi, negauta pensijos dalis bus grąžinta, tik neaišku kaip?

Tokį sprendimą planuojame priimti – tą turime padaryti po Konstitucinio teismo išaiškinimo. Todėl čia nėra didelių diskusijų. Tokį sprendimą tikimės rytoj patvirtinti Vyriausybėje ir teikti sprendimus Seimui. Dėl valstybinių pensijų ateities planuojame rugsėjo mėnesį turėti bendrą koncepciją ir tuomet  spręsti valstybinių  pensijų perspektyvą,  atskirų valstybinių pensijų ateitį.

Teigiama, kad ministrų  kabinetas nesutaria, ar pritarti parlamentarų idėjai didinti nekilnojamojo turto mokesčio, taikomo apleistų statinių  savininkams, lubas iki trijų procentų. Ką, Jūsų manymu, šio mokesčio didinimas  keistų iš esmės?

Mes nesutariame,  kokiomis  efektyviausiomis priemonėmis galima būtų pasiekti, kad savininkai nepiktnaudžiautų savo turima nuosavybės teise ir būtų priversti  tvarkyti savo apleistus pastatus. Yra tokių atvejų, kai savivaldybių teise apleistiems pastatams nustatyti didesni  nekilnojamojo turto mokesčiai.  Tai leistų savivaldybėms pasiekti, kad savininkai  tvarkytų savo turimus ir neprižiūrimus pastatus. Lygiai taip pat buvo padaryta su apleista žeme.  Žemės mokesčio įstatyme buvo numatyta galimybė, kad savivaldybės  gali taikyti ženkliai  didesnį žemės  mokestį  tiems savininkams, kurie  neprižiūri savo žemės, palieka ją apleistą.

Po „Snoro“  griūties jautrus klausimas lieka bankų patikimumas. Kaip rodo praktika, galima pradanginti milijardus ir jų grąžinti nereikės.  Vakar centrinio banko valdybos pirmininkas sakė neturįs informacijos, kad didžiausio akcininko V. Romanovo valdomas „Ūkio bankas“ užsiimtų neteisėtomis operacijomis. Ką galite pasakyti bankų patikimumo Lietuvoje klausimu?

Bankų patikimumą seka Lietuvos bankas.  Aš  neturiu jokių abejonių dėl LB vykdomos bankų veiklos priežiūros efektyvumo. Visi klausimai dėl bankų veiklos turėtų būti adresuojami visų pirma Lietuvos bankui.

Lietuvos bankas sako atliekantis tyrimą dėl greitųjų kreditų bendrovių, ketina pradėti ir masinį vartojimo kreditų davėjų-įmonių veiklos patikrinimą: ar pakankamas klientų mokumo vertinimas, ar skolinimas vyksta atsakingai, ar agresyvi rinkodara ir reklama. Premjere, ar pakankamai sureguliuotas yra vartojimo kreditų įstatymas, nes šiuo metu daugelis nemokių piliečių paima kreditus ir įklimpsta į skolas.

Lietuvos bankas aktyviai žiūri į naujai atsirandančias problemas ir ieško sprendimų, kad žmones apsaugotų nuo jų pačių neatsargumo.  Jei LB matys papildomas problemas ir reikės  keisti  įstatymus,  mes pasiruošę tai daryti.

Finansų ministerija reiškia susirūpinimą, kad šiemet stringa europinės paramos įsisavinimas, todėl esama rizikos,  kad dalis paramos gali būti prarasta. Šiemet faktiškai paskirstyta mažiau nei pusė planuotų  951 mln. litų. Kaip Jūs šitą situaciją pakomentuotumėte?

Finansų ministerija reguliariai vykdo bendrą europinių pinigų įsisavinimo priežiūrą. Tai yra standartinė procedūra. Kas mėnesį, kas ketvirtį gauname  labai nuoseklias FM išvadas apie tai, kurie projektai stringa,  ir imamės priemonių tiems projektams išjudinti. Rezultatas yra tai, kad Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių ES pagal ES lėšų įsisavinimą. Vakarykštis svarstymas, kur buvo įvardintos turinčios pasitempti sritys ar ministerijos, ir yra ta standartinė procedūra, kuri mums leidžia išlikti viena efektyviausiai ES paramą įsisavinančių valstybių.

„Gazpromas“  šių metų pavasarį skelbiasi 10 proc. sumažinantis dujų kainas Europos šalims. Dėl nuolaidų susitarta su Italija, Didžiąja Britanija, Vokietija. Kainų mažinimas būtinas žingsnis, siekiant išsaugoti konkurencingumą. Premjere, tuo metu „Gazpromas“ tiekia Lietuvai  15 proc. brangesnes dujas nei Latvijai ir Estijai. Ką tai reiškia?

Dėl dujų kainų susitarė ne Vokietija, o susitarė Vokietijos, Italijos ir kitų šalių kompanijos su „Gazpromu“. Norėčiau, kad to paties siektų ir „Lietuvos dujos“ – kompanija atsakinga už didžiosios dalies į Lietuvą importuojamų dujų  kainą.  Tuo pačiu energetikos ministerija veda intensyvias derybas su „Gazprom“ vadovybės atstovais dėl dujų sektoriaus pertvarkos,  kuri 2014 m. leistų Lietuvai turėti veikiantį SGD terminalą, galintį visai Lietuvos dujų sistemai pateikti ir alternatyvias dujas. Ir tada, jei  iki to laiko „Gazpromas“  nebus priėmęs sprendimo dėl lankstesnės dujų kainos politikos Lietuvos atžvilgiu, tai realios alternatyvos atsiradimas  – galimybė įsivežti pigesnes dujas iš pasaulio rinkų – privers „Gazpromą“  tą lankstesnę dujų kainų politiką pradėti bent nuo tada įgyvendinti.

Susidarė įdomi situacija dėl „Street View“ projekto veiklos Lietuvoje. Valstybinių duomenų apsaugos inspekcija Amerikos interneto milžinei „Google“ siūlo steigti atstovybę, nes kitu atveju teisinės kliūtys trukdys įgyvendinti projektą – iš specialių automobilių fotografuoti vaizdus daugelyje Lietuvos miestų. Tai yra vykdoma bene 30-yje pasaulio šalių. Premjere, ar šiam projektui bus uždegta žalia šviesa?

Vakar susisiekimo ministras Eligijus Masiulis kritiškai įvertino susiklosčiusią situaciją. Tikiu, kad bus rasti tinkami sprendimai.

Ar, Jūsų manymų, tai svarbus projektas Lietuvai?

Kaip ir visam pasauliui. Neturėtumėm kažkuo išsiskirti.

Ačiū už pokalbį.

BFL

Rudenį Vyriausybė su socialiniais partneriais ketina pasirašyti socialinį susitarimą, žada premjeras Andrius Kubilius.

“Tikiuosi, rugsėjo viduryje arba rugsėjo pabaigoje mes galėsime pasirašyti tai, ką vadinu socialiniu susitarimu su visais socialiniais partneriais dėl artimiausių metų pačių svarbiausių dalykų – tiek dėl minimalios algos, berdarbystės, smulkaus verslo reikalų”, – ketvirtadienį Vyriausybės valandoje Seime pareiške A.Kubilius

Pasak jo, mėnesio minimalios algos (MMA) klausimą Vyriausybė su Trišale taryba aptars vasaros pabaigoje.

Seimas šiais metais kelis jau kartus svartė MMA didinimą, tačiau parlamentarai atmetė visus siūlymus nuo spalio 1-osios didinti MMA iki 900 litų, o nuo 2012 metų sausio – iki 1 tūkst. litų. Seimas yra pritarę, kad ateityje MMA būtų diferencijuojama, atsižvelgiant į šalies regionus, darbo pobūdį, ūkio šakas.

Šiuo metu MMA Lietuvoje siekia 800 litų, o atskaičius mokesčius – 670 litų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad realu MMA padidinti nuo kitų metų sausio.

Paskutinį kartą minimali alga nuo 700 iki 800 litų didėjo 2008-ųjų pradžioje.

BFL

Seimas iki kito posėdžio atidėjo siūlymą didinti minimalią mėnesinę algą (MMA). Kitas plenarinis posėdis planuojamas birželio 28 d.

Seimui nepritarus siūlymui nuo liepos didinti MMA, ją siūloma didinti nuo rugsėjo 1 d. Tai numatantį rezoliucijos projektą “Dėl minimalios mėnesinės algos didinimo” ketvirtadienį Seimui pateikė Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis. Tačiau pateikimo metu parlamentarai nutarė padaryti pertrauką.

Pagal projektą, Vyriausybei siūloma nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. didinti minimalią mėnesinę algą iki 900 Lt, o nuo 2012 m. sausio 1 d. – iki 1 000 Lt. Taip pat siūloma laipsniškai didinti neapmokestinamas pajamas, kurios galėtų užtikrinti geresnį socialinį teisingumą, nemažinant gyventojų suinteresuotumo darbine veikla.

Rezoliucijos projekte pabrėžiama, kad “minimalios mėnesinės algos didinimas duotų suminį teigiamą poveikį centrinės valdžios sektoriaus finansams (“Sodros”, PSDF ir Nacionalinio biudžetų papildomos pajamos viršytų papildomas jų išlaidas), taip pat, kad svarbūs vyriausybės socialiniai partneriai Trišalėje taryboje – Lietuvos pramonininkų konfederacija ir pagrindinės profesinės sąjungos – pritarė minimalios algos didinimui”.

Rezoliucijos iniciatoriaus V. Žiemelio nuomone, “įšaldytas” minimalios mėnesinės algos dydis skatina darbo užmokesčio mokėjimus “vokeliuose”, slopina natūralią darbo jėgos konkurenciją ir atlyginimų augimą, mažina vidaus rinkoje vartojimą ir paklausą darbo vietoms.

Projekte pažymima, kad nedidelis skirtumas tarp minimalios mėnesinės algos ir socialinių išmokų dydžių neskatina socialines pašalpas gaunančių asmenų siekti darbinės veiklos.

Birželio 7 d. Seimas nepritarė Krikščionių partijos frakcijos seniūno V. Žiemelio teiktiems pasiūlymams Vyriausybei nuo šių metų liepos 1 d. didinti MMA iki 900 Lt, o nuo 2012 m. sausio 1 d. – iki 1000 Lt, taip pat laipsniškai didinti neapmokestinamas pajamas, kurios galėtų užtikrinti geresnį socialinį teisingumą, nemažinant gyventojų suinteresuotumo darbine veikla. Už tokius siūlymus buvo 54, prieš – 19, susilaikė 40 parlamentarų, primena ELTA.

Parlamentarai priėmė redakcinės darbo grupės narių Rimanto Jono Dagio, Eriko Tamašausko, Jurgio Razmos, Algio Čapliko ir Vito Matuzo parengtą Seimo rezoliuciją “Dėl minimalios mėnesinės algos”.

Joje Seimas pasiūlė Vyriausybei, “remiantis objektyviais ekonominės socialinės padėties vertinimais, neatidėliojant suformuoti poziciją savo atstovams Trišalėje taryboje dėl minimalios mėnesinės algos didinimo, o gavus Trišalės tarybos teikimą – priimti Vyriausybės nutarimą dėl minimalios mėnesinės algos didinimo”.

Savo priimtoje rezoliucijoje Seimas prašo Trišalės tarybos narius kiek įmanoma greičiau priimti sprendimą dėl minimalios mėnesinės algos didinimo siūlymo. Parlamentarai siūlo Trišalei tarybai ir Vyriausybei apsvarstyti diferencijuotos minimalios mėnesinės algos nustatymą atskiroms ūkio šakoms, regionams bei darbuotojų grupėms.

Savo priimtoje rezoliucijoje Seimas pabrėžė, kad minimalios mėnesinės algos dydis turėtų viršyti skurdo lygį (2009 m. – 831 Lt), o pagal Europos socialinės chartijos reikalavimus grynasis minimalus darbo užmokestis turi sudaryti 50-60 procentų grynojo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Už tokią rezoliuciją balsavo 76, prieš – 2, susilaikė 34 Seimo nariai.

BFL

Seimas dar kartą spręs, ar svarstyti minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo klausimą.

Parlamentarams ketvirtadienį ketinama pateikti Krikščionių partijos frakcijos seniūno Vidmanto Žiemelio parengtą dar vienos Seimo rezoliucijos dėl MMA projektą, kuriuo siūloma Vyriausybei nuo spalio 1-osios didinti MMA iki 900 litų, o nuo 2012 metų sausio – iki 1 tūkst. litų.

Seimas taip pat raginamas laipsniškai didinti neapmokestinamų pajamų dydį, kuris galėtų užtikrinti geresnį socialinį teisingumą, nemažinant gyventojų suinteresuotumo darbine veikla.

Seimas prieš kelias savaites atmetė parlamentarų siūlymus dėl MMA padidinimo dar šiais metais, bet pritarė, kad ateityje MMA būtų diferencijuojama, atsižvelgiant į šalies regionus, darbo pobūdį, ūkio šakas.

Seimas pritaria MMA dydžio keitimui ir toliau diskusijas tęsti diskusijas ketino tik rudenį, gavę konkrečius siūlymus iš Vyriausybės.

Šiuo metu MMA Lietuvoje siekia 800 litų, o atskaičius mokesčius – 670 litų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę pareiškė, kad realu MMA padidinti nuo kitų metų sausio.

Paskutinį kartą minimali alga nuo 700 iki 800 litų didėjo 2008-ųjų pradžioje.

BFL

Augant pelningumui ir darbo našumui, turėtų kilti ir atlyginimai darbuotojams, mano Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius. Jis apgailestauja, kad šios tendencijos vis dar nematyti.

A. Butkevičiaus duomenimis, 2011 m. pirmąjį ketvirtį šalies įmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas sudarė 42,8 mlrd. litų pajamų, arba 25,9 procento daugiau negu praėjusių metų pirmąjį ketvirtį. Įmonių pelnas, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 2,8 karto, tačiau privataus sektoriaus įmonių vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per praėjusius metus sumažėjo 2,6 proc.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno nuomone, atlyginimas turėtų augti kartu su darbo našumu ir įmonės pelningumu, taip pavyktų išlaikyti kvalifikuotą darbo jėgą Lietuvoje.

“Vertinant šių metų pirmojo ketvirčio įmonių rezultatus, pavyzdžiui, drabužių siuvimo (gamybos) sektorių įmonių, odos ir odos dirbinių gamybos, pagrindinių metalų ir metalo gaminių, sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais bei sandėliavimo įmonių pelnas augo, tačiau darbuotojų atlyginimai paradoksaliai mažėjo. Iš dalies suprantama, kad išgąsdintos krizės kai kurios įmonės yra linkusios taupyti, kaupia rezervą veiklos plėtrai. Bankai įmonėms neskolina, tad galbūt pelną jos paverčia apyvartinėmis lėšomis ar investuoja, tačiau eilinių darbuotojų atžvilgiu tokia politika tik skatina emigruoti, ieškoti darbo užsienio darbo rinkose”, – mano LSDP frakcijos vadovas.

Pasak A. Butkevičiaus, kai kurios įmonės, prisidengdamos krize, išnaudoja savo darbuotojus, sugrąžindamos juos į vergovę, nekeldamos atlyginimų, kurie atitinkamai galėtų kilti, atsižvelgiant į darbo našumą ir įmonės pelningumą.

“Ne kartą viešojoje erdvėje kalbėta apie darbuotojus, pavyzdžiui, siuvėjas, kurios už pasiūtą gaminį gauna vos kelis centus, o dirba nuo ryto iki vėlyvo vakaro. Manau, jog Vyriausybė turėtų imtis veiksmų, kad šalyje pagaliau išryškėtų tendencija – didinti atlyginimus, jei jau su krize pavyko susidoroti, kaip skelbia šalies Prezidentė ar Ministras Pirmininkas. Vyriausybė turėtų kalbėtis su įvairiomis darbdavių organizacijomis – konfederacijomis, asociacijomis – skatinti, raginti, kad įmonės motyvuotų savo darbuotojus likti Lietuvoje, o ne skverbtis į užsienio darbo rinką. Jau dabar pastebimas kvalifikuotų specialistų trūkumas, tad vergvaldystės laikus primenanti privačių įmonių darbo politika tik privers žmones palikti Lietuvą, minėtas trūkumas tik didės”, – mano A. Butkevičius.

BFL

Valdantiesiems nesutariant dėl minimalaus atlyginimo didinimo, SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda mano, kad priešpensinio amžiaus žmonėms galėtų būti taikomas mažesnis minimalus mėnesinis atlyginimas.

G. Nausėda sakė, kad MMA didinimo klausimas tapo valdžios žaidimo instrumentu artėjant Seimo rinkimams.

SEB banko eksperto vertinimu, idėja diferencijuoti MMA nebloga, tik nerimą kelia jos administravimas.

“Vienintelis diferencijavimas, kuris man atrodytų logiškas, pagerintų jauno žmogaus pateikimą į darbo rinką, būtų diferencijavimas pagal amžių, nustatant mažesnę minimalią mėnesio algą arba tiksliau nedidinant jos. (…) Jeigu Lietuvoje pensinis amžius kažkada bus 65 metai, kas žino, ar kada nors nebus prasmės diskutuoti apie tai, kad minimali mėnesinė alga galėtų būti mažesnė vyresnio amžiaus žmonėms, siekiant pagerinti galimybes išlikti darbo rinkoje ir sėkmingai joje konkuruoti”, – pristatydamas tradicinį SEB banko ketvirčio leidinį “Lietuvos makroekonomikos apžvalga” sakė ekonomistas.

Vėliau žurnalistams G. Nausėda teigė manąs, kad MMA diferencijavimas būtų prasmingas ne tiktai pagal darbuotojo amžių. Jo vertinimu, jauniems, pirmą kartą darbo rinkoje pasirodantiems žmonėms sunku įsitvirtinti.

“MMA diferencijavimas iš priešingos pusės, tai yra vyresnio amžiaus žmonėms, teoriškai taip pat pagerintų jų šansus konkuruoti rinkoje, ypač su vidutinio amžiaus darbuotojais, ir galbūt leistų išsaugoti darbo vietą net tada, kai darbdavys gal kitomis sąlygomis jau būtų pasirengęs žmogų atleisti. Manyčiau, šiandien dar apskritai yra per anksti kalbėti, kadangi pensinį amžių ilginti numatėme labai laipsniškai. Tai daugiau prasmės apie tai būtų šnekėti tada, kai pasieksime nustatytąjį pensinį amžių ir kai tai gali tapti aktualesne problema, pagyvenę žmonės gali nesugebėti lygiavertiškai konkuruoti su pačio geriausio, darbingiausio amžiaus žmonėmis, nors niekas nepaneigs, ypač protinio darbo sferoje, patirtis, įgyta kvalifikacija kartais yra pagyvenusio žmogaus privalumas”, – argumentus dėstė G. Nausėda.

Finansų eksperto vertinimu, jaunimui mažinti MMA nebūtina. Didinant MMA jaunimui jis galėtų būti paliekamas toks pats. Tai esą būtų galima padaryti jau nuo kitų metų.

ELTA primena, kad Seimui nepritarus siūlymui nuo liepos didinti minimalią mėnesinę algą (MMA), ją siūloma didinti nuo rugsėjo 1 d.

Tai numatantį rezoliucijos projektą “Dėl minimalios mėnesinės algos didinimo” Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis.

Šiuo metu MMA yra 800 litų neatskaičius mokesčių, arba 670 litų su mokesčiais, moterys į pensiją išeina 60 m., o vyrai – 62,5 metų.

Pensinis amžius laipsniškai bus pradėtas didinti 2012 m. Moterims prie pensinio amžiaus kasmet bus pridedami 4, o vyrams – 2 mėnesiai.

BFL

Seimas antradienį dar kartą pasisakė prieš minimalios mėnesio algos (MMA) didinimą nuo liepos, bet pritarė, kad ateityje MMA būtų diferencijuojama, atsižvelgiant į šalies regionus, darbo pobūdį, ūkio šakas.

Seimas antradienį, dar kartą atmetę Vidmanto Žiemelio siūlymą MMA iki  900 litų padidinti jau nuo liepos, o nuo 2012 metų – iki 1 tūkst. litų, paskutinį kartą šioje sesijoje balsavo dėl MMA didinimo – parlamentarai pritarė rezoliucijai dėl MMA dydžio keitimo ir toliau diskusijas tęs tik rudenį, kai gaus konkrečius siūlymus iš Vyriausybės.

Parlamentarai pritarė (už balsavo 76, prieš – du, o susilaikė 34 Seimo nariai) specialios redakcinės darbo grupės parengtiems siūlymams – siūloma Vyriausybei neatidėliojant suformuoti poziciją savo atstovams Trišalėje taryboje, o gavus jos teikimą – priimti Vyriausybės nutarimą dėl MMA kėlimo. Seimas paprašė Trišalės tarybos narius kuo greičiau priimti sprendimą dėl MMA didinimo.

Taip pat pasiūlyta Trišalei tarybai ir Vyriausybei  apsvarstyti diferencijuotos minimalios algos nustatymą atskiroms ūkio šakoms, regionams bei darbuotojų  grupėms.  Darbo grupės vadovas, Biudžeto ir finansų komiteto narys Jurgis Razma tvirtino, kad pastarasis siūlymas yra svarbus vertinant vidutinius atlyginimus, kuriuos gauna darbuotojai atskirose šalies vietovėse.

“2009 metų vidutinės algos atskirose apskrityse skyrėsi, pavyzdžiui, Tauragės ar Marijampolės apskrityse vidutinis darbo užmokestis siekė šiek tiek daugiau negu 1,6 tūkst. litų, tuo tarpu Vilniaus apskrityje – 2,33 tūkst. litų, tad čia drąsiai galime tvirtinti didesnę minimalią algą”, – kalbėjo J.Razma.

Pasak J.Razmos, ateityje MMA po mokesčių turėtų viršyti  skurdo lygį (jis 2009 metais siekė 831 litų), o pagal Europos socialinės chartijos reikalavimus grynasis MMA turėtų sudaryti 50-60 proc. grynojo šalies vidutinio darbo užmokesčio: “Dabar tas santykis 43-44 proc.”. Praėjusią savaitę Vyriausybėje vykęs Trišalės tarybos posėdis dėl MMA didinimo baigėsi be apčiuopiamų rezultatų.

Anot Andriaus Kubiliaus, esminė diskusija gali prasidėti rugsėjį, kai Vyriausybė ir Trišalė taryba susitars dėl šalies ekonominių, finansinių ir socialinių perspektyvų 2012 metais.  Seimas prieš dvi savaites pirmą kartą atmetė parlamentarų siūlymus dėl MMA padidinimo jau nuo liepos iki 900 litų, o nuo 2012 metų – iki 1 tūkst. litų. Šiuo metu MMA Lietuvoje siekia 800 litų, o atskaičius mokesčius – 670 litų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę pareiškė, kad realu MMA padidinti nuo kitų metų sausio, o antradienį Seime skaitydama metinį pranešimą pareiškė, kad minimalaus darbo užmokesčio klausimą reikia rimtai svarstyti: ”Dėl jo turime būti apdairūs, tačiau negalime būti užsispyrę”.

"Veido" archyvas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę pareiškė, kad minimali alga, Lietuvoje šiuo metu siekianti 800 Lt, neatskaičius mokesčių, turi būti padidinta, o Vyriausybė šio klausimo ketina imtis rudenį. Vienoje Seimui pateiktų rezoliucijų siūloma minimalų darbo užmokestį iš karto didinti iki 1000 Lt.

Tačiau net ir toks padidintas minimalus darbo užmokestis vis dar būtų vienas mažiausių visoje ES. Priminsime, kad šiuo metu minimalią algą yra nustačiusios 20 iš 27 ES narių, ir net 17 iš jų lenkia Lietuvą, išskyrus Bulgariją (čia minimalus atlygis siekia 425 Lt per mėnesį) ir Rumuniją (542 Lt). Tiesa, Lietuvos kaimynės atsiplėšusios palyginti netoli: Estijoje minimali alga kol kas siekia 960 Lt, Latvijoje – 974 Lt, Lenkijoje – 1205 Lt.

O didžiausios minimalios algos Europoje yra Liuksemburge (6070 Lt), Airijoje (5048 Lt) ir Olandijoje (4917 Lt).

BFL

Vakar Vyriausybėje vyko Trišalės tarybos posėdis dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo, tačiau šis klausimas atidėtas ir bus svarstomas tik rugsėjo mėnesį.

„Vilniaus diena“ skelbia – „Artimiausiu metu minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo klausimas nebus išspręstas. Vakar vyriausybėje vykęs Trišalės tarybos posėdis dėl MMA didinimo baigėsi be apčiuopiamų rezultatų. Pasak premjero, esminė diskusija gali prasidėti rugsėjį, kai Vyriausybė ir Trišalė taryba susitars dėl šalies ekonominių, finansinių ir socialinių perspektyvų 2012 m. Profesinių sąjungų atstovai teigia esantys nusivylę valdžios pozicija ir žada tęsti piketus.“

Tačiau, kaip teigia „Vilniaus diena“, Premjerui A. Kubiliui MMA didinimas 100 litų yra per didelė prabanga. „Vyriausybės vadovo žodžiais, Lietuva šiuo metu negali leisti prabangos, kad „darbo užmokesčio augimas neatitiktų bendro ekonomikos konkurencingumo ir produktyvumo augimo“. Premjeras tvirtai nepasakė, ar rudenį bus tariamasi dėl MMA didinimo jau nuo kitų metų sausio.“

Dienraštis pabrėžia, kad tuo piktinosi profsąjungos: „Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė sakė, kad sąjungos nariai yra nusivylę Vyriausybės pozicija dėl MMA didinimo. Ji minėjo, kad piketai bus tęsiami.

„Profesinės sąjungos yra nepatenkintos tokiais šios dienos sprendimais. Labai gaila, kad Vyriausybė prarado bet kokią meilę žmogui, ji nusileidžia verslui, ypač smulkiajam“, – kalbėjo G. Gruzdienė.”

„Lazdos galų vis daugėja“, – teigia „Verslo žinios“. Dienraštis praneša, kad „Dabartinis MMA dydis, kai sparčiai kyla kainos, noromis nenoromis gena už minimumą dirbančius žmones į kontrabandininkų glėbį – išgyventi įmanoma tik perkant pigių, neapmokestintų ir nelegaliai atgabentų prekių. Kalbos apie sąmoningumą, pilietiškumą ir pan. 800 Lt „popieriuje“ uždirbantiems žmonėms skamba tarsi pasityčiojimas. Statistikos departamento duomenimis, minimaliąją algą ir mažiau gauna 20 proc. šalies darbuotojų, kitų šaltinių teigimu, jų yra apie 30 proc.“

„Respublika“ priduria, kad valdžia nenori išgirsti dirbančiųjų. „Tai, kad 30 proc. žmonių Lietuvoje dirba už minimalią algą, yra nenormalu. Nes žmogus, turėdamas išsilavinimą, į kurį valstybė investavo, išleido pinigus, neturėtų dirbti už minimalią algą kaip nekvalifikuotas darbuotojas“, – piktinos Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Lietuvos maistininkų  profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė.

„Lietuvos žinios“ teigia, kad toks sprendimas palankus tik verslui: „Gerokai palankiau susitikimą su Vyriausybe vertino buvęs Trišalės tarybos pirmininkas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas. Jam pokalbis pasirodė itin konstruktyvus ir daug žadantis. „Susitikimu esu labai patenkintas, nes jame pasiektas tam tikras mąstymo persilaužimas. Regis, visi pokalbio dalyviai, išskyrus profsąjungų atstovus, sutarė, kad MMA reikia vertinti visų ekonominių procesų šalyje kontekste. Tai yra minimali alga turi būti siejama su produktyvumu, našumu, valstybės finansiniu stabilumu. Sutarta, kad iki rugsėjo mėnesio turime į Trišalės tarybos ir Vyriausybės susitikimą atsinešti skaičiais paremtą viziją. Be to, susitikime vieningai pritarta siūlymui atnaujinti Nacionalinį susitarimą tais klausimais, kurie yra susiję su žmonių pajamomis, rengti siūlymus, kaip didinti užimtumą”, – džiaugsmingai posėdį LŽ komentavo D. Arlauskas.“

BFL

Profsąjungoms nepavyko susitarti su Vyriausybe dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo jau nuo liepos. Vyriausybė skeptiškai žiūri ir į MMA didinimą nuo kitų metų. Geriausiu atveju MMA galėtų didėti nuo 2012-ųjų liepos.

Tai paaiškėjo po antradienį vykusio Premjero ir Trišalės tarybos narių susitikimo.

Profesinės sąjungos reikalavo, kad MMA būtų didinamas iki 900 litų per mėnesį nuo 2011 metų liepos 1 d. ir iki 1000 litų per mėnesį nuo 2012 metų sausio 1 dienos.

Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, didinti MMA negalima dėl vargano biudžetinio sektoriaus, reikia susitarti, kaip mažinti nedarbą, užtikrinti šalies finansų stabilumą. Minimali alga – ne vienintelis dalykas, dėl kurio Trišalėje taryboje reikia tartis. “Mes negalime sau leisti tokios prabangos, kad darbo užmokesčio augimas neatitiktų bendrojo ekonomikos konkurencingumo ir produktyvumo augimo. Noriu priminti, kad paskutinį kartą minimali alga buvo didinta 2008-aisiais metais. Mes neprognozuojame, kad kitais metais Lietuvos ekonomika jau bus pasiekusi 2008-ųjų metų lygį”, – klausiamas, ar rudenį būtų galima tartis dėl MMA didinimo nuo sausio, kaip siūlo Prezidentė, sakė Ministras Pirmininkas.

Premjeras taip pat nemato galimybės didinti neapmokestinamojo pajamų dydžio.

“2009-ųjų metų Nacionaliniame susitarime buvo pasakyta, kad bendras visų tikslas yra 3 proc. deficitas. Toliau turime laikytis tokio tikslo. Viešajame sektoriuje didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį, mažinamos viešojo sektoriaus pajamos, iš kurių išlaikomos mokyklos, ligoninės ir visas kitas viešasis sektorius, o didinant minimalią algą, viešajame sektoriuje didinamos išlaidos. Tai lengvų atsakymų nėra”, – sakė A. Kubilius.

Trišalės tarybos pirmininkė Gražina Gruzdienė apgailestavo, kad Vyriausybė nusileido verslui, ypač smulkiajam.

“Sprendimas yra žaidimas vilkinant laiką”, – susitikimo sprendimą reziumavo G. Gruzdienė.

Ji sakė, kad profsąjungos ir toliau tęs piketus, spaus Vyriausybę dėl MMA didinimo. G. Gruzdienė pasigedo darbo apmokėjimo sistemos, klausė, kodėl už kvalifikuotą ir nekvalifikuotą darbą mokamas minimumas. Dėl darbo užmokesčio diferencijavimo Trišalės tarybos pirmininkė pasigedo politinės valios, nors neatmetė tokios galimybės. Vyriausybė sudarė darbo grupę, kuri rudenį pateiks skaičiavimus dėl MMA didinimo. Tikimasi, kad galutinis susitarimas dėl MMA bus pasiektas žiemą.

Šiuo metu MMA yra 800 litų neatskaičius mokesčių, arba 670 litų su mokesčiais. MMA algos didinimui nepritaria smulkieji ir vidutiniai verslininkai, o pritaria pramonininkai ir profsąjungos.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas mano, kad MMA turėtų būti diferencijuojama ne vien tiktai pagal verslo segmentą. Jo vertinimu, MMA gali didėti ne anksčiau nei nuo kitų metų.

“Bet kuriuo atveju- ar tai nuo 2012 metų sausio 1 d., ar liepos 1 d. – MMA tikrai bus padidintas ir ne mažiau kaip šimtu litų”, – patikino D. Arlauskas.

Kita vertus, verslininkų atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad padidinus ar nepadidinus MMA realios žmonių pajamos liks tokios pačios. Tai esą lems tai, kad nemaža dalis gyventojų gauna socialines išmokas, atlyginimus vokeliuose, todėl šį klausimą reikia spręsti atsakingai, nes jis gali tapti našta valstybės biudžetui.

BFL

Premjeras antradienį ketina susitikti su Trišalės tarybos nariais ir profesinių sąjungos atstovais bei aptarti galimybes didinti minimalią mėneso algą (MMA) bei bazinę algą.

Su Trišalės tarybos nariais Vyriausybės vadovas kalbės apie MMA didinimą. Bus ieškoma sutarimo, nes smulkieji verslininkai prieštarauja jos didinimui, didelio entuziazmo nerodo ir Vyriausybė.

Profesinės sąjungos savo ruožtu nesutinka su Vyriausybės sprendimu kitąmet nedidinti valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio.

“Vyriausybė manipuliuoja esama ekonomine situacija. Viešai deklaruojama, jog valstybės ekonominė ir finansinė būklė iš esmės neblogėja, ekonomikos specialistai kalba apie gerėjančius ekonominius rodiklius, o aukščiausi šalies vadovai skelbia ekonominio sunkmečio pabaigą. Dėl šių priežasčių bazinis dydis 2012 metais neturėtų likti toks, koks yra 2011 metais, o atsižvelgiant į konkrečius, įstatyme nurodytus veiksnius, turėtų didėti”, – pranešime teigė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

Siūloma nuo nuo liepos mėnesio MMA didinti iki 900 litų, o nuo 2012 metų – iki 1 tūkst. litų. Šiuo metu MMA Lietuvoje siekia 800 litų, o atskaičius mokesčius – 670 litų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę pareiškė, kad realu MMA padidinti nuo kitų metų sausio.

Finansų ministerijos teigimu, minimalios mėnesio algos padidinimo iki 900 litų neigiamas poveikis Lietuvos viešiesiems finansams, priklausomai nuo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) pokyčių, siektų nuo 41 mln. iki 200,9 mln. litų per metus.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) kol kas nerekomenduoja Lietuvai didinti minimalią algą (MMA).

Vyriausybė praėjusią savaitę iš esmės pritarė siūlymui nekeisti dabar galiojančio bazinio pareiginio atlyginimo dydžio ir atlyginimus kitąmet vėl skaičiuoti pagal sumažintą 450 litų bazinį dydį. Seimui bus teikiamas tai numatantis įstatymo projektas. Bazinio atlyginimo dydžio “įšaldymas” yra taupymo plano, kuriuo siekiama sumažinti biudžeto deficitą, dalis.

Seimas valstybės politikų, teisėjų, pareigūnų ir tarnautojų pareiginės algos 450 litų dydžio bazinis dydis šalyje taikomas nuo 2009 metų vidurio.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, šio dydžio grąžinimas į 2008 metų lygį kitų metų biudžetui kainuotų 200 mln. litų.

Jungtinės frakcijos narys Algis Čaplikas siūlys Seimui nežymia procentine dalimi padidinti bazinį algos dydį viešojo sektoriaus pareigūnams.