BFL

Seimas antradienį dar kartą pasisakė prieš minimalios mėnesio algos (MMA) didinimą nuo liepos, bet pritarė, kad ateityje MMA būtų diferencijuojama, atsižvelgiant į šalies regionus, darbo pobūdį, ūkio šakas.

Seimas antradienį, dar kartą atmetę Vidmanto Žiemelio siūlymą MMA iki  900 litų padidinti jau nuo liepos, o nuo 2012 metų – iki 1 tūkst. litų, paskutinį kartą šioje sesijoje balsavo dėl MMA didinimo – parlamentarai pritarė rezoliucijai dėl MMA dydžio keitimo ir toliau diskusijas tęs tik rudenį, kai gaus konkrečius siūlymus iš Vyriausybės.

Parlamentarai pritarė (už balsavo 76, prieš – du, o susilaikė 34 Seimo nariai) specialios redakcinės darbo grupės parengtiems siūlymams – siūloma Vyriausybei neatidėliojant suformuoti poziciją savo atstovams Trišalėje taryboje, o gavus jos teikimą – priimti Vyriausybės nutarimą dėl MMA kėlimo. Seimas paprašė Trišalės tarybos narius kuo greičiau priimti sprendimą dėl MMA didinimo.

Taip pat pasiūlyta Trišalei tarybai ir Vyriausybei  apsvarstyti diferencijuotos minimalios algos nustatymą atskiroms ūkio šakoms, regionams bei darbuotojų  grupėms.  Darbo grupės vadovas, Biudžeto ir finansų komiteto narys Jurgis Razma tvirtino, kad pastarasis siūlymas yra svarbus vertinant vidutinius atlyginimus, kuriuos gauna darbuotojai atskirose šalies vietovėse.

“2009 metų vidutinės algos atskirose apskrityse skyrėsi, pavyzdžiui, Tauragės ar Marijampolės apskrityse vidutinis darbo užmokestis siekė šiek tiek daugiau negu 1,6 tūkst. litų, tuo tarpu Vilniaus apskrityje – 2,33 tūkst. litų, tad čia drąsiai galime tvirtinti didesnę minimalią algą”, – kalbėjo J.Razma.

Pasak J.Razmos, ateityje MMA po mokesčių turėtų viršyti  skurdo lygį (jis 2009 metais siekė 831 litų), o pagal Europos socialinės chartijos reikalavimus grynasis MMA turėtų sudaryti 50-60 proc. grynojo šalies vidutinio darbo užmokesčio: “Dabar tas santykis 43-44 proc.”. Praėjusią savaitę Vyriausybėje vykęs Trišalės tarybos posėdis dėl MMA didinimo baigėsi be apčiuopiamų rezultatų.

Anot Andriaus Kubiliaus, esminė diskusija gali prasidėti rugsėjį, kai Vyriausybė ir Trišalė taryba susitars dėl šalies ekonominių, finansinių ir socialinių perspektyvų 2012 metais.  Seimas prieš dvi savaites pirmą kartą atmetė parlamentarų siūlymus dėl MMA padidinimo jau nuo liepos iki 900 litų, o nuo 2012 metų – iki 1 tūkst. litų. Šiuo metu MMA Lietuvoje siekia 800 litų, o atskaičius mokesčius – 670 litų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę pareiškė, kad realu MMA padidinti nuo kitų metų sausio, o antradienį Seime skaitydama metinį pranešimą pareiškė, kad minimalaus darbo užmokesčio klausimą reikia rimtai svarstyti: ”Dėl jo turime būti apdairūs, tačiau negalime būti užsispyrę”.

"Veido" archyvas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę pareiškė, kad minimali alga, Lietuvoje šiuo metu siekianti 800 Lt, neatskaičius mokesčių, turi būti padidinta, o Vyriausybė šio klausimo ketina imtis rudenį. Vienoje Seimui pateiktų rezoliucijų siūloma minimalų darbo užmokestį iš karto didinti iki 1000 Lt.

Tačiau net ir toks padidintas minimalus darbo užmokestis vis dar būtų vienas mažiausių visoje ES. Priminsime, kad šiuo metu minimalią algą yra nustačiusios 20 iš 27 ES narių, ir net 17 iš jų lenkia Lietuvą, išskyrus Bulgariją (čia minimalus atlygis siekia 425 Lt per mėnesį) ir Rumuniją (542 Lt). Tiesa, Lietuvos kaimynės atsiplėšusios palyginti netoli: Estijoje minimali alga kol kas siekia 960 Lt, Latvijoje – 974 Lt, Lenkijoje – 1205 Lt.

O didžiausios minimalios algos Europoje yra Liuksemburge (6070 Lt), Airijoje (5048 Lt) ir Olandijoje (4917 Lt).

"Veido" archyvas

„Jeigu sunkus darbas būtų nuostabus dalykas, tai turtingieji nebūtų jo niekam atidavę“– Lane Kirkland  (1922-1999), vienas iš JAV profsąjungų lyderių.

Leonardo Da Vincio renesanso epocha įrodė, kad darbas atneša garbę. O Prancūzijos imperatorius Bonapartas Napoleonas tvirtino: „Darbininkas neturintis darbo, gali sukilti; aš bijau sukilimų kuriuos sukelia duonos stygius; aš mažiau bijočiau kautynių su 200 000 žmonių armija“… Suformuluota mintis rodo, jog ši istorinė asmenybė dabartinę A.Kubiliaus Vyriausybę, ko gero, in corpore būtų viešai giljotinavęs Vilniaus pilies papėdėje arba Rotušės aikštėje. Ir būtų už ką: ketvirtadalis milijono neturi darbo, tik vos daugiau nei dešimtadalis jų gauna bedarbio pašalpą, nors nuo nedarbo draudėsi visi, o dar bala žino kiek emigravo.

Tai, kad Lietuvoje darbas, tiksliau – jo kaina yra nuvertinta – įrodinėti jau niekam nebereikia. Net Paryžiaus Komuna savo protesto turiniu ir forma atrodo ne tokia žiauri ir baisi, kai pamatai, kad Lietuvoje klesti dar radikalesnis protestas – emigracija. O jos mastas šalyje rodo, kad darbas ir atlyginimas už jį Lietuvoje seniai yra tapęs ne garbės, o gobšumo simboliu. Jau simboliška, kad kai tik pradedama diskusija dėl MMA didinimo, nepriklausomos Lietuvos valstybės priešas Nr.1 – Laisvosios rinkos institutas – suranda tūkstantį ir vieną „mokslinį argumentą“ kodėl to nereikėtų daryti (kaip ir progresinių mokesčių įvedimo atveju). Viešoje erdvėje formuojama nuomonė, kad Darbo kodekse įtvirtintas reikalavimas mokėti bent minimalų mėnesinį atlyginimą yra Lietuvos ekonomikai žalingas ir visiškai nereikalingas. Beje, kaip ir MMA didinti siūlančios profesinės sąjungos…

Ir prasideda „tyrinėjimų“ pasiutpolkė: MMA lyginamas pagal jo dydį (esame 3-ti nuo galo ES), pagal perkamosios galios standartą (4-ti nuo galo), pagal galimą už MMA nusipirkti Big Mac mėsainių skaičių (5-ti nuo galo). Įnirtingai ieškojus, staiga – eureka! – užkliūvama už MMA santykio su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU): pasirodo, čia Lietuva yra ES valstybių viduriuke… To pakanka genealiai išvadai padaryti – MMA didinti nėra jokio reikalo. O man, nuodėmingajam, šioje vietoje dingteli visiškai priešinga mintis: tas mūsų VDU yra tokios pat prigimties bei turinio kaip ir tas nelemtasis MMA.

Manau, kad Lietuvoje su atlyginimais, kaip ir daugelyje kitų sričių, esame pasiklydę tarp dviejų pušaičių. Net ir Darbo kodekse apie atlyginimą už darbą rašoma tik XV skyriuje. Tai netiesiogiai rodo ir politikų požiūrį šiuo klausimu. Jau vien ko verta jų mintis, įtvirtinta kodekse, kad MMA gali būti skirtingas skirtinguose ūkio sektoriuose ar atskirose teritorijose?! Matematikai žino, jeigu uždavinio sąlygoje yra klaida, ji, kol nebus surasta, neleis teisingai išspręsti uždavinio. Na, pavyzdžiui, kaip išspręsti nelygybę, kai vienoje jos pusėje – Lietuvoje uždirbama alga, o kitoje – lietuviškai europietiškai pasaulinės kainos ir kaip nelygybės ženklą pakeisti bent jau lygybės ženklu?

Gyvename skirtingose šalyse ir sąlygose nei kitos ES narės: turim skirtingą mokesčių sistemą ir jų dydžius, čia skirtingos tiek prekių, tiek ir paslaugų kainos, pragyvenimo lygis ir pan. Manyčiau, jog darbo kaina, formuojant MMA, pirmiausiai turėtų atsižvelgti į šias sąlygas. Tada būtų nesvarbu: turėdami teisingą apmokėjimą už darbą, galėtume būti ir paskutiniai ES šalių tarpe pagal MMA dydį. Bet žinotume, kad jis padės mūsų žmonėms išvengti subujojusio emigracijos užkrato, mažins emigracinės epidemijos plitimą ir padės ją įveikti.

Bet kas yra teisingas įvertinimas už darbą? Darbas yra ypatinga žmonijos vertybė – jis sukūrė žmogų ir tapo žmonijos evoliucijos varikliu. Manyčiau, jog dabar minimalus mėnesinis atlyginimas turėtų būti mokamas už darbą, nereikalaujantį jokios kvalifikacijos ir specialių žinių ar sudėtingų priemonių jam atlikti, čia turėtų pakakti tik fizinio pobūdžio pastangų, kai jo trukmė sudaro pilną darbo dieną. Į MMA turėtų būti įkalkuliuoti esminiai žmogaus gyvybinius poreikius užtikrinantys elementai: maistas, komunalinės paslaugos, išlaidos būtiniems asmens vartojimo daiktams (rūbai, batai, asmens higienos priemonės ir pan.) bei kt. Žmogus, uždirbantis MMA neturėtų gauti jokių socialinių pašalpų ar kompensacijų (su labai mažom išlygom – pvz., daugiavaikės šeimos). Socialinių pašalpų mokėjimas, kai dirbi visą darbo dieną, iškraipo atlyginimo už darbą esmę ir kompromituoja patį darbą. Esminis reikalavimas MMA – jo turi pakakti, kad būtų patenkinti visi minimalūs žmogaus poreikiai iki pat kito atlyginimo. Tą geriausiai iliustruoja pavyzdys su mūsų emigrantais, kurie savo emigracinio kelio pradžioje, kad ir turėdami aukštojo mokslo baigimo diplomą, Dubline sutinka kokioje nors kavinėje už MMA plauti indus arba skinti Norvegijos šiltnamiuose išaugintas braškes. Nors ir sunkus darbas, bet gautas teisingas atlyginimas nežemina žmogaus ir leidžia jam jaustis oriai, įvertinant ir tai, kad prekių ir paslaugų kainos ten taip pat skiriasi nuo Lietuvos…

Puikiai žinom, kad trečdalį Lietuvos ekonomikos sudaro šešėlinis sektorius. Ir patys darbdaviai puikiai supranta, kad įstatyminis MMA – niekuo nepagrįstas dydis, todėl ir suklestėjo šešėliniai priedai prie oficialiai uždirbamo MMA – vokeliai. Štai jums, ponai, ir realus minimalus atlyginimas: MMA + vokelis. O ten, manau, dar tiek pat…

Kitą kartą imi ir pagalvoji, tai kuriems galams stojome į ES, jeigu nuo įstojimo momento  įrodinėjame, kad senosios ES šalys, o ne mes, eina neteisingu keliu? Lyg kiaušinis vištą mokome Europą gyventi pagal savo taisykles: neraudonuodami ir neatsižvelgdami, kad į tą “negerą ir neteisingą“ ES jau persikėlė gyventi penktadalis šalies gyventojų, kurie visas savo jėgas ir intelektualinį potencialą atiduoda (normalia kaina parduoda) bei kelia gyvenimo lygį svetimose šalyse.

Deja, kvailumui, kaip žinia, ribų nėra. Dabar save raminame ir tuo, kad latviai gyvena neturėdami ir trijų milijonų, o estai – ir dviejų. Kaip suprantu, paskui seks Islandijos, bei Liuksemburgo ar Vatikano pavyzdžiai… Akivaizdu, visiems neramu, kad Vyriausybės vadovas tarsi vadovauja ne realiai Lietuvai, o valstybei, esančiai kažkur dausose – tai žada skalsų gyvenimą tautiečiams 2030 metais, tai, ramindamas dar likusius Lietuvoje, pirštu rodo į 19-20 a. emigravusią Airiją. Taip, ji 20 a. pabaigoje pagaliau praturtėjo, tačiau už šį „skalsumą“ sumokėjo ypatingai brangią kainą – viešajame ir valstybės gyvenime ji nebeteko gimtosios kalbos. Mano galva, ši valstybė – pirmoji pasaulinio globalizavimo auka. Dabar jokie sentimentai, ryšiai ar šaknys airių nesulaiko ir jau nebesulaikys Tėvynėje: prieš du amžius pradėję bėgti nuo šeimininkų savivalės, gobšumo, skurdo, bado ir nedarbo, t.y. emigruodami, jie įsitvirtino ir suleido šaknis kitose šalyse, o ilgesį Tėvynei, deja, pakeitė komformizmas. Būtent jis, ekonominio bumo Airijoje metu vertė vežti į ją ne savo šeimas, o svetur sukauptą kapitalą. Bet ir vėl: pajutus krizės požymius – jie vieni pirmųjų „susivyniojo meškeres“ – ir emigracinė banga prasidėjo iš naujo… Tai kur čia Tėvynė? Jeigu šios valstybės misija yra sukurti gerą gyvenimą kažkam, o ne čia gyvenusiai tautai – tai jos problema. O aš manau, kad valstybė tik tuomet yra tikra valstybe, kada ji vienija tautą, o ne barsto. Neabejoju, kad prie tautos būrimo priemonių ženklų pėdsaką paliktų ir teisingo atlyginimo už darbą įteisinimas.

Dainius Paukštė

BFL

Opozicijai paprašius Seimas ketvirtadienį nepradėjo svarstyti minimalios mėnesinės algos (MMA), kuri dabar siekia 800 litų, didinimo galimybės.

“Tokiais svarbiais klausimais salėje turi būti daugiau Seimo narių, todėl prašau pertraukos”, – pareiškė socialdemokratas Algimantas Salamakinas.

Seimas atidėjo abiejų klausimų dėl MMA didinimo pateikimą parlamentarams – ir Krikščionių frakcijos atstovo Gedimino Žiemelio siūlomos Seimo rezoliucijos, ir konservatorių frakcijos nario Gintaro Songailos Seimo nutarimo projektus.

G. Žiemelis siūlo Vyriausybei nuo šių metų liepos padidinti MMA iki 900 litų, o nuo 2012 metų – iki 1 tūkst. litų.

Parlamentaras taip pat siūlo palaipsniui didinti neapmokestinamų pajamų dydį, kuris galėtų užtikrinti geresnį socialinį teisingumą, nemažinant gyventojų suinteresuotumo darbine veikla.

Tuo tarpu G. Songaila siūlo MMA padidinti ne mažiau kaip 200 litų ir ne vėliau kaip nuo liepos 1-osios.

G. Žiemelis sako, kad dabartinis MMA dydis skatina darbo užmokesčio mokėjimus „vokeliuose“, slopina natūralią darbo jėgos konkurenciją ir atlyginimų augimą, mažina vidaus rinkoje vartojimą ir paklausą darbo vietoms.

Premjeras Andrius Kubilius mano, kad siūlymai didinti MMA –  ankstyvi ir verslui sukels daugiau bėdų nei atneš naudos darbuotojams.

„Noriu priminti, kad atlyginimai mokami ne iš biudžeto, didžioji dalis mokami privačiame versle. Esame už tai, kad atskirose šakose, atskirose srityse, kur verslas mato galimybę susitarti su profesinėmis sąjungomis ir didinti atlyginimus, jie tai ir darytų. Tačiau turime įsiklausyti į verslo teiginius, jei verslas mano, jog per ankstyvas atlyginimų didinimas gali sukelti verslui problemų ir gali priversti mažinti darbo vietas“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė A. Kubilius.

Pasak jo, smulkiam verslui greitesnis atlyginimų didinimas gali būti labai labai rizikingas.

Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius mano, kad pasiūlymas didinti minimalų atlyginimą iki tūkstančio litų duotų teigiamų rezultatų tiek eiliniams darbuotojam, tiek patiems verslininkams.

“Visi puikiai supranta, kad išgyventi iš kiek daugiau nei 600 litų – būtent tokią sumą į rankas gauna minimaliai uždirbantys žmonės – yra beveik neįmanoma, kai Lietuvoje viskas tik brangsta. Tad minimalaus darbo užmokesčio pakėlimas iki 1000 litų duotų teigiamų rezultatų tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, o konkrečiau – verslininkams. Daugiau uždirbantys žmonės galėtų sau leisti daugiau pirkti prekių ar paslaugų, taigi padidėtų vartojimas, o to reikia mūsų šalies verslininkams. Padidėtų įmonių, kurios orientuotos į vidaus rinką, gamyba”, – sako A.Butkevičius.

Anot Seimo opozicijos lyderio, šiek tiek padidėtų įmokos į biudžetus, ypač savivaldybių. Be to, žmonės būtų labiau suinteresuoti dirbti, o ne gauti socialines išmokas būdami bedarbiais. Reikėtų mažiau kompensacijų bei socialinių išmokų.

“Padidėjus minimaliam atlyginimui, pagerėtų ir konkurencija tarp pačių verslininkų. Juk didžioji dalis jų atlygį už darbą moka sąžiningai, o kita dalis primoka vokeliuose – tokia konkurencija, švelniai tariant, nesąžininga. Jei minimalus atlyginimas siektų 1000 litų, tie 200 litų, kuriuos verslininkas įdeda į vokelį, būtų ištraukti iš šešėlio, taigi verslininkai konkuruotų sąžiningiau”, – mano A.Butkevičius.