Planuojama, kad 4 proc. sumažinus visų ministerijų biudžetus valstybė sutaupys apie 600 mln. Lt. Išimtis palikta tik Krašto apsaugos ministerijai, kurios biudžetas apskritai nebus karpomas, ir Finansų ministerijai, kurios biudžetas negali būti mažinamas 4 proc. dėl skolos aptarnavimo išlaidų didėjimo.

Ministerijos jau suskaičiavo, kaip taupys ir kaip vykdys Seimo sprendimą dėl 2012 m. biudžeto. Paaiškėjo, kad daugiausia stengiamasi taupyti atsisakant arba mažinant finansavimą tam tikroms (ministerijų vadovybės vertinimu, mažiau vertingoms) programoms ir studijoms. Kai kurios ministerijos atsisakė 2011 m. suplanuoto ilgalaikio turto pirkimo, kitos nebefinansuos planuotų investicijų.
Darbo užmokesčio lygį daugumoje ministerijų stengiamasi palikti tą patį, iškyrus tas, kuriose bus naikinami neužimti etatai. Kadangi šis procesas vyko ne taip ir skausmingai, kaip buvo šaukiama 2011 m. rudenį, atrodo, kad ministerijos ir joms pavaldžios institucijos dar turėjo vidinių rezervų. Kita vertus, patys ministerijų klerkai abejoja, ar išties pavyks tuos planus įgyvendinti, nes paprastai metų eigoje pritrūkstama lėšų tam tikriems nenumatytiems atvejams.

Kai kurios ministerijos sutaupo milijonus

Ministerijų atstovai tikina, kad į ministerijas negalima žvelgti kaip į priešiškas organizacijas, nes jos nuolat stengiasi taupyti. Pavyzdžiui, Susisiekimo ministerija pernai sutaupė ir į valstybės biudžetą grąžino 1,4 mln. Lt. Finansų ministerija ir jai pavaldžios įstaigos teigia sutaupiusios net 192 mln. Lt.
Energetikos ministerijos atstovai teigia, kad jų institucijoje pristabdytas prekių ir paslaugų pirkimas, mažiau darbuotojų vyko į kvalifikacijos kėlimo kursus, į laisvus etatus nebuvo priimama naujų darbuotojų. Vien ministerijos išlaidų sumažinta 8,88 mln. Lt. Toks pat tonas užduotas ir jai pavaldžioms įstaigoms. Taigi Energetikos agentūra sutaupė 1,9 mln. Lt, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra – 2,55 mln. Lt.
Na, o jei kalbėsime apie šiuos metus, paaiškėjo, kad prireikus skirtingos ministerijos randa kuo įvairiausių taupymo būdų. Pavyzdžiui, kultūros ministras apie 12 mln. Lt sutaupyti žada mažindamas statybų išlaidas. Arūno Gelūno teigimu, vien Valdovų rūmų statybos finansavimą ketinama sumažinti 1 mln. Lt.
Daugiausiai kritikos dėl savo taupymo programų sulaukė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis ir švietimo bei mokslo ministras Gintaras Steponavičius, nes pastarasis su pavaldiniais taupymo sumetimais nusprendė neberengti moksleivių dainų šventės, atidėti kai kurių mokyklų renovavimą. Taupoma net ir mokinio krepšelio sąskaita. O štai R.Palaitis mano, kad taupyti išmintingiausia mažinant darbo užmokesčio fondus. Ministras pavaldžioms institucijoms kilniadvasiškai tik leido pasirinkti, kaip tai daryti.

Planų neįvykdys?

Nors ministerijų biudžetų karpymas popieriuose jau atliktas, daug kas abejoja, ar jis bus įgyvendintas iš tikrųjų. Pasak kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos analitiko Stasio Jakeliūno, su opiausia problema susiduria ministerijos, turinčios didelį darbuotojų skaičių. Tokios yra Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų ministerijos. „Jei peržiūrėsime visus ministerijų sektorius, biudžetus sumažinti 4 proc. nėra realu. Vienas dalykas – mažinti pačių ministerijų ar su jomis susijusių institucijų darbuotojų atlyginimą, o visai kitas – pedagogų ar policininkų“, – teigia finansų analitikas.
O štai sumažinus investicijas ateityje tai neigiamai paveiks visą ekonomiką: mažės darbo vietų, įmonės negaus užsakymų. Taigi biudžetas negaus dalies socialinio draudimo ir gyventojų pajamų mokesčių įplaukų.
S.Jakeliūno vertinimu, realios biudžeto pajamų ir išlaidų tendencijos pasimatys pavasario pabaigoje. Be to, jei ministerijos ir mažins biudžetus, tie mažinimai nebus rezultatyvūs, nes artėja rinkimai. Ši valdžia suvokia, kad jau nebebus atsakinga už biudžetinių metų pabaigą.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Kaetana Leontjeva daro prielaidą, jog tai, kad ministerijų išlaidų mažinimas 4 proc. nesukėlė ažiotažo, galima vertinti dvejopai. Viena vertus, taupyti dar yra kur, kita vertus, ministrai puikiai suprato valstybės biudžeto padėtį ir neprieštaravo solidarizavimuisi viešajame sektoriuje.
Vis dėlto vienodas išlaidų mažinimas visiems reiškia, kad išlaidos mažėja tiek svarbioms, tiek mažiau svarbioms programoms. „O juk gali būti, kad svarbių programų vykdytojai ir taip jau maksimaliai susispaudė ir jiems tas 4 proc. bus itin skausmingas, o kai kurios programos apskritai turėtų būti panaikintos. Asignavimų mažinimas visiems po truputį reiškia, kad išlieka nereikalingos, nerezultatyvios biudžeto programos, atliekamos funkcijos, kurias puikiausiai galėtų vykdyti ir privatus sektorius. Tai rodo, kad mažinti reikėtų ne visiems vienodai kertant iš peties, bet atsižvelgiant į prioritetus“, – tvirtina K.Leontjeva.
Dėl to LLRI jau dešimtmetį siūlo įvesti „sąlyginio“ biudžeto principą, kai kiekvienai biudžeto programai būtų priskiriamas prioritetas, pavyzdžiui, „labai svarbi“, „svarbi“, „mažiau svarbi“, o biudžete trūkstant lėšų iš anksto būtų žinoma, kurios programos atsisakyti pirmiausia.
Instituto siūlymas logiškas ir teisingas, tačiau žinant mūsų tradicijas prašyti kuo daugiau ir žiūrėti, kiek duos, jo gyvybingumas mažai tikėtinas. Valstybės biudžetas neturėtų būti tampomas kaip antklodė, o formuojamas su aiškiai nustatytais prioritetais, bet Lietuvoje biudžetas – vis dar antklodė.

Finansų analitikas S.Jakeliūnas: „Ši valdžia suvokia, kad jau nebebus atsakinga už biudžetinių metų pabaigą.“

Biudžetų mažinimas 2012 m.
(Tokia suma sumažintas paminėtos programos ar srities finansavimas)

Aplinkos ministerija
Lietuvos pasirengimas ir dalyvavimas pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje    550 tūkst. Lt
Investicijų projektas „Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ palaikymas ir vystymas“    918 tūkst. Lt
Daugiabučių namų modernizavimas    3,7 tūkst. Lt
ES paramos bendras finansavimas    24,8 mln. Lt
Iš viso    32 mln. Lt

Energetikos ministerija
Nacionalinės energetikos strategijos tikslų įgyvendinimo programa    507 tūkst. Lt
Valstybės naftos atsargų kaupimo ir tvarkymo programa    90 tūkst. Lt
Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programa    1,26 mln. Lt
Iš viso    1,86 mln. Lt

Finansų ministerija
Ministerijos išlaidos    700 tūkst. Lt
Centrinė projektų valdymo agentūra    900 tūkst. Lt
Muitinės departamentas    5,9 mln. Lt
Valstybinės mokesčių inspekcijos investicijos    6,8 mln. Lt
Iš viso    29 mln. Lt

Kultūros ministerija
Savivaldybių kultūros įstaigų infrastruktūros plėtros programa    7,56 mln. Lt
Valstybės kultūros įstaigų infrastruktūros plėtros programa    4,3 mln. Lt
Iš viso    13,9 mln. Lt.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Ministerijos išlaidos    1 mln. Lt
Socialinės pašalpos ir kompensacijos    50 mln. Lt
Išmokos vaikams    15 mln. Lt
Vaikų išlaikymo fondas    4 mln. Lt
„Sodros“ struktūrinės pertvarkos    10,5 mln. Lt
Iš viso    70 mln. Lt

Susisiekimo ministerija
Kelių priežiūros ir plėtros programa bei investicijų programa    61,5 mln. Lt

Sveikatos apsaugos ministerija
Ministerijos išlaidos    10,9 mln. Lt
SAM pavaldžios biudžetinės įstaigos    1,5 mln. Lt
ES ir kitos finansinės paramos bendro finansavimo lėšos    3,38 mln. Lt
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas    181 tūkst. Lt
Iš viso    15,98 mln. Lt
Valstybinė ligonių kasa    88,728 mln. Lt

Švietimo ir mokslo ministerija
Mokinių krepšeliai    30 mln. Lt.
Keičiant sutartinius mokinių koeficientus dėl vidutinio mokinių skaičiaus klasėse didinimo    11,3 mln. Lt.
Smurto prevencijos programa    1 mln. Lt
Švietimo įstaigų pastatų modernizavimas, profesinio mokymo įstaigų bendrabučių atnaujinimas, mokslo ir studijų įstaigų atnaujinimas, geltonieji autobusai, mokytojų darbo vietų kompiuterizavimas    27 mln. Lt
Iš viso    94 mln. Lt

Teisingumo ministerija
Valstybės garantuojamos pirminės teisinės pagalbos teikimo ir civilinės būklės aktų registravimo funkcijos    535 tūkst. Lt
Teisėjams neišmokėtų atlyginimų dalies kompensavimas    1,5 mln. Lt
Teisingumo ministerija ir ministro valdymo sritims pavaldžios įstaigos    10,5 mln. Lt
Iš viso    12,5 mln. Lt

Užsienio reikalų ministerija
Investiciniai projektai    5,6 mln. Lt
Iš viso    14,2 mln. Lt

Ūkio ministerija
Ministerijos išlaidos    74 tūkst. Lt
Viešųjų paslaugų teikimo smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams projektai    440 tūkst. Lt
Studijų rengimas    121 tūkst. Lt
Verslininkų konsultavimas    78 tūkst. Lt
Turizmo įvaizdį kuriantys leidiniai    109 tūkst. Lt
Įsipareigojimų investuotojams vykdymas    266 tūkst. Lt
Jono Pauliaus II piligrimų kelio programos įgyvendinimas    1,6 mln. Lt
2007–2013 m. ES struktūrinės paramos bendras finansavimas    2,2 mln. Lt
Iš viso    4,9 mln. Lt

Vidaus reikalų ministerija
Ministerijos išlaidos    25,8 mln. Lt
Policijos departamentas    26,1 mln. Lt
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas    9,4 mln. Lt
Valstybės sienos apsaugos tarnyba    6,7 mln. Lt
Vadovybės apsaugos departamentas    1,1 mln. Lt
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba    0,9 mln. Lt
Iš viso    70 mln. Lt

Žemės ūkio ministerija
Turto įsigijimas    8,5 mln. Lt
Kaimo plėtros ir verslo skatinimo programa    61,5 mln. Lt
Žemės ūkio rinkos reguliavimo ir pajamų palaikymo programa    673 tūkst. Lt
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikos formavimo ir administravimo programa    11,8 mln. Lt
Žuvininkystės plėtros ir konkurencingumo programa    13,7 mln. Lt
Žemės tvarkymo ir administravimo bei erdvinės informacijos infrastruktūros vystymo programa    855 tūkst. Lt
Žemės reformos vykdymo programa    1,4 mln. Lt

Dvi mažiausios valdančiosios koalicijos partijos – liberalsąjūdininkai ir liberalcentristai savo veiklai iš įmonių ir privačių asmenų sugeba surinkti dvigubai daugiau finansinės paramos nei didžiausia koalicijoje Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Naujausia politinė prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva – uždrausti partijas remti juridiniams asmenims (tai yra verslo įmonėms ar organizacijoms) sulaukė nevienareikšmiškos reakcijos.

Didiesiems nereikia verslo paramos

Didžiosios partijos, pirmiausia valdantieji konservatoriai premjero Andriaus Kubiliaus lūpomis ir pagrindinė opozicinė – socialdemokratai savo pirmininko Algirdo Butkevičiaus lūpomis, prezidentės siūlymui iš esmės pritarė. Tiesa, apsidrausdami, kad visų pirma dar neaišku, ką kiti partijų nariai pasakys, antra, uždraudus verslui remti partijas reikėtų atitinkamai didinti jų finansavimą iš biudžeto. Tai suprantamas noras, ypač kad skirstant valstybės finansinę paramą dabartine tvarka, pagal Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimuose gautų balsų ir vietų skaičių, didžiosios partijos visada turės pranašumą prieš mažąsias. Tad mažųjų, ypač už Seimo ribų veikiančių, partijėlių atstovų nuogąstavimai, kad šitaip jos bus galutinai sutriuškintos, yra pagrįsti ir teisingi.
Kita vertus, jau ne pirmus metus pripažįstama, kad beveik keturios dešimtys oficialiai registruotų partijų – Lietuvai akivaizdžiai per daug. Juoba kad po rinkimų į Seimą ir savivaldybes patenka daugmaž tos pačios, tik kartkartėmis mutuojančios – susijungiančios ar išsiskiriančios partijos. Staigiai ir naujai iškylančios dažniausiai būna susijusios su vienu ar keliais stambiais finansiniais donorais, iš esmės tapdamos privačiomis vieno asmens organizacijomis, kaip Viktoro Uspaskicho Darbo partija.
Uždraudus partijas remti verslo įmonėms ar organizacijoms, galimybės vienam ar kitam turtuoliui susikurti nuosavą partiją sumažėtų, nors neišnyktų. Tą puikiai kažkada įrodė tas pats V.Uspaskichas, kurio įmonių darbuotojai, kažin kokio pilietiškumo protrūkio apimti, padengė prezidento Valdo Adamkaus rinkimų kampanijos skolas. Ir neprikibsi, nors visi viską supranta.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/392011 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

"Veido" archyvas

Vyriausybė įpareigojo ministerijas surašyti, kiek jos ir joms pavaldžios įstaigos, institucijos, įmonės patikėjimo teise valdo valstybės nekilnojamojo turto, kuris nenaudojamas įstaigų pagrindinei veiklai – pirčių, poilsinių, vasarnamių ir kt. O jų dar turima nemažai. Iki 2012 m. sausio 1 d. šis turtas turi būti perduotas Valstybės turto fondui.

Susisiekimo ministerija Valstybės turto fondui siūlo perduoti Vilniaus oro uostui priklausančius poilsio bazės pastatus ir statinius Pailgio kaime, Transporto ir kelių tyrimo institutui priklausančius poilsio bazę, virtuvės ir pirties dalį. Šiai ministerijai pavaldi Lietuvos saugios laivybos administracija atsisveikins su gyvenamuoju namu Šventojoje ir pirtimi Šventosios švyturyje. Automobilių kelių direkcijai pavaldžios įmonės nebeturės šio tiesioginiam darbui nereikalingo valstybės turto: VĮ “Automagistralė” – poilsio namų Neringoje (dviejų pastatų), VĮ “Klaipėdos regiono keliai” – poilsio namų Palangoje (dviejų pastatų), VĮ “Telšių regiono keliai” – keturių buitinių pastatų Plungės rajone, Paplatelės kaime. Aplinkos ministerija Valstybės turto fondui ketina perduoti miškų urėdijų valdomas tris pirtis, tris ūkinius pastatus, valgyklą ir kultūros namus.

Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos turi pirtį, du poilsio namelius, ūkinės veiklos pastatų kompleksą, devynis garažus ir žemės sklypą. Šį turtą siūloma perduoti valstybės įmonei Turto bankas, o gautas lėšas panaudoti strategijai “Dėl laisvės atėmimo vietų modernizavimo” įgyvendinti. Viešojo saugumo tarnyba prie VRM neteks pirties Kaišiadorių rajone, Pravieniškėse-2.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija artimiausiu metu Valstybės turto fondui ketina perduoti UAB “Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centrą”. Ministerijai pavaldžios įstaigos, įskaitant nuo liepos 1 d. perimtas socialinės globos įstaigas, turi nekilnojamojo turto, kuris nenaudojamas pagrindinei jų veiklai vykdyti, tačiau šis turtas neatitinka keliamų reikalavimų ilgalaikei socialinei globai arba yra avarinės būklės, todėl ministerija planuoja artimiausiu metu siūlyti įstaigų vadovams kreiptis į Valstybės turto fondą dėl šio turto perdavimo.

Krašto apsaugos sistemos pagrindinė institucija – Lietuvos kariuomenė – dešimt statinių Šiaulių rajone pasiūlė perimti arba Valstybės turto fondui, arba Šiaulių rajono savivaldybei.

Energetikos ir Sveikatos apsaugos ministerija patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto, kuris nenaudojamas įstaigų pagrindinei veiklai – pirčių, poilsinių, vasarnamių ir kt. neturi.

Ministerijose dirbančių valdininkų užsienio kalbos, kompiuterinio raštingumo kursams ir kitiems mokymams pernai išleista apie 800 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų. Dar keli šimtai tūkstančių litų skirta iš Europos Sąjungos (ES) fondų.

Anot “Lietuvos žinių”, 2010 metais daugiau kaip tūkstantis krašto ministerijose plušančių valstybės tarnautojų ir asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, dalyvavo įvairiuose kursuose, seminaruose, stažuotėse užsienyje.

Personalo mokymams ministerijos išleido skirtingas sumas. Kai kurios žinybos tam nepagailėjo kelių šimtų tūkstančių litų, o kai kur panaudota iki 10 tūkst. litų.

Daugiausia lėšų valdininkų mokymams – 248 tūkst. litų iš valstybės biudžeto ir 191 tūkst. litų iš ES fondų – išleido Užsienio reikalų ministerija (URM). Ji rengė tarnautojų įvadinio mokymo programą, į užsienį dirbti vykstančių ir sugrįžusių diplomatų mokymus, taip pat užsienio kalbų ir kompiuterinio raštingumo kursus.

Pasak URM Spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Mindaugo Lašo, kursuose dalyvavo 1201 darbuotojas.

“Skaičiuojamas ne unikalus, o kiekvienas dalyvavimas. Jei vienas darbuotojas dalyvavo trijuose skirtinguose mokymuose, skaičiuojami trys dalyviai”, – aiškino jis.

Ūkio ministerijai mokymai pernai atsiėjo 141,7 tūkst. litų iš valstybės biudžeto ir 264 tūkst. litų iš ES lėšų. Už šiuos pinigus organizuoti ES darbinių kalbų kursai, profesinės etikos ir korupcijos prevencijos mokymai. Ministerijos darbuotojai taip pat tobulino gebėjimus, susijusius su valstybės ir savivaldybių institucijų strateginių tikslų įgyvendinimu.

Susisiekimo ministerijos (SM) valdininkų mokymai valstybės biudžetą pernai patuštino 104 tūkst. litų. 2009 metais panaudotų pinigų suma buvo beveik perpus mažesnė – 58,4 tūkst. litų. Kvalifikaciją Lietuvoje ir užsienyje iš viso kėlė 109 darbuotojai. Jie dalyvavo kursuose ES struktūrinės paramos administravimo ir vadovavimo gebėjimams tobulinti, taip pat lyderiavimo, valstybinėms bei valdymo kompetencijoms stiprinti. SM valdininkai taip pat mokėsi užsienio kalbų, kompiuterinio raštingumo, stažavosi Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES, Briuselyje.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) personalo mokymams išleido 81,5 tūkst. litų. 2009 metais tam buvo atseikėta mažiau – 45,8 tūkst. litų.

“2010 metais organizuoti mokymo kursai ar seminarai kvalifikacijai tobulinti. Juose dalyvavo 158 darbuotojai”, – sakė ŽŪM Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vilius Rekevičius.

Pagal projektą, iš dalies finansuojamą ES lėšomis, pernai Kultūros ministerijoje vyko anglų kalbos ir kompiuterinio raštingumo kursai. Juose dalyvavo 56 valdininkai.

“Anglų kalbos kursai kainavo 55,6 tūkst. litų, kompiuterinio raštingumo – 18,6 tūkst. litų”, – sakė kultūros ministro atstovė spaudai Vaiva Gogelienė.

Finansų (FM), Vidaus reikalų (VRM) ir Aplinkos ministerijos (AM) darbuotojų mokymams daugiausia naudojo ES lėšas. FM išleido daugiau kaip 115 tūkst. litų. Valstybės biudžeto lėšos sudarė 1,7 tūkst. litų, o ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos – 113,7 tūkst. litų.

Pasak FM Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiosios specialistės Jovitos Girlevičiūtės, pernai įvairiuose kursuose ir mokymuose dalyvavo 153 ministerijos darbuotojai.

VRM darbuotojų kvalifikacijai kelti pernai panaudota 134,2 tūkst. litų: 1,9 tūkst. litų iš valstybės biudžeto ir 132 tūkst. litų ES fondų skirtų lėšų. Kai kuriuos gebėjimus valdininkai stiprino ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje. Už valstybės biudžeto skirtas lėšas mokėsi 2 VRM darbuotojai. Vienas dalyvavo mokesčių seminare, kita darbuotoja tobulino prancūzų kalbos žinias.

AM darbuotojų mokymai Lietuvoje ir užsienyje 2010 metais kainavo apie 57 tūkst. litų. Iš jų – 6,8 tūkst. litų valstybės biudžeto, o 50,7 tūkst. litų – ES lėšos.

Bene mažiausiai pinigų mokymams išleido Sveikatos apsaugos ministerija. Už prancūzų kalbos ir įvadinius valstybės tarnautojų mokymo kursus, taip pat seminarus finansinės atskaitomybės, turto apskaitos, vidaus audito ir viešųjų pirkimų klausimais sumokėta per 8,1 tūkst. litų. Juose dalyvavo 20 darbuotojų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija darbuotojų mokymams 2010 metais panaudojo per 9,6 tūkst. litų. Krašto apsaugos ministerija tam išleido 15,9 tūkst. litų, Energetikos ministerija – per 30,4 tūkst. litų. Teisingumo ministerijos darbuotojų kursai ir stažuotės kainavo beveik 41 tūkst. litų. Pernai užsienio kalbų žinias gerino, pirmininkauti ES rengėsi, naujų viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų taikymo mokėsi 73 Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojai. Kursų kaina vienam žmogui svyravo nuo 100 iki 387 litų.

Kai kurios ministerijos net sunkmečiu negaili pinigų užsakomiesiems straipsniams spaudoje ar televizijos bei radijo reportažams.

Jų noras reklamuotis mokesčių mokėtojams kainuoja šimtus tūkstančių litų, šeštadienį rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

Ministro pirmininko kanclerio pirmasis pavaduotojas Giedrius Kazakevičius, kalbėdamas su dienraščiu, nenorėjo tikėti, kad institucijos taško pinigus savo veiklai populiarinti.

Jis atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungos (ES) finansuojamus projektus privaloma viešinti, tam skiriama dalis gautų pinigų.

“Apie reklamavimąsi biudžeto lėšomis man sunku kalbėti. Ministro pirmininko tarnyba tokiems dalykams neskiria nė cento. Sunkmečiu premjero pozicija šiuo klausimu aiški”, – sakė G.Kazakevičius.

Susisiekimo ministerijos (SM) Komunikacijos skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis dienraščiui nurodė, kad SM yra pasirašiusi kelias sutartis su žiniasklaidos priemonėmis dėl informacijos paskelbimo. Už šią paslaugą keliems lietuvių ir rusų kalba leidžiamiems dienraščiams bei savaitraščiams šiemet ir kitąmet ketinama atseikėti 115 tūkst. litų. Dar 20 tūkst. litų atsieis ministerijos informacijos skelbimas vienoje televizijoje.

Šios institucijos užsakytos viešųjų ryšių kampanijos, kurioje akcentuojamas SM išskirtinis dėmesys ryšių sektoriui, kaina – beveik 20 tūkst. litų. Analogiška kampanija, skirta ministerijos pastangoms transporto srityje, įkainota 19 tūkst. litų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) beveik 49 tūkst. litų planuoja išleisti informaciniams straipsniams spaudoje. SADM su agentūra “Avenire” yra sudariusi 104 tūkst. litų vertės sutartį informacinės kampanijos, skirtos kovai su skurdu bei socialine atskirtimi, organizavimo paslaugoms. Tiesa, ši kampanija bus apmokėta ne tik valstybės biudžeto, bet ir ES lėšomis.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodė straipsniams sveikatos apsaugos temomis kurti, spausdinti ir platinti nuo liepos iki metų pabaigos ketinanti išleisti 46,6 tūkst. litų. Transliavimo “Žinių radijo” eteryje paslaugos nuo birželio iki metų pabaigos įkainotos 19,8 tūkst. litų, “Pūko” radijo stoties eteryje – beveik 10 tūkst. litų. Dar 30 tūkst. litų SAM šiais metais ketina išleisti žiniasklaidos stebėsenai. Ministerija taip pat pirko visuomenės nuomonės tyrimą, tačiau jo kaina neskelbiama.

Švietimo ir mokslo ministerija šiemet įvykdė tris viešuosius visuomenės informavimo paslaugų pirkimus. Visų jų vertė – 70 tūkst. litų.

Radijo laidos “Laisvai!” vedėjo paslaugos Krašto apsaugos ministerijai (KAM) atsieina per 14 tūkst. litų, transliuojami reportažai – dar 16 tūkst. litų. KAM skelbiasi reklaminių garso klipų transliacijai išleidusi per 4 tūkst. litų, reklaminei medžiagai vienam iš organizuotų renginių pagaminti – beveik 10 tūkst. litų. Reklaminių garso klipų, skirtų Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimui, sukūrimas ir transliavimas atsiėjo beveik 12,7 tūkst. litų.

Susitraukusiuose biudžetuose kai kurios ministerijos šiemet rado pinigų ir įvairioms šventėms bei konkursams. Pavyzdžiui, neseniai įvykusio Konstitucijos egzamino Teisingumo ministerija pati neorganizavo. Tai padarė viešąjį konkursą laimėjusi bendrovė “Publicum events”, sutarties vertė – 37,9 tūkst. litų.

SAM Medicinos darbuotojų dienos minėjimas Kauno valstybinėje filharmonijoje atsiėjo 8 tūkst. litų.

"Veido" archyvas

Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ūkio ministerijos prasčiausiai vertinamos dėl suplanuotų, bet neįgyvendintų reformų

Blogiausiai vertinama šios Vyriausybės grandis – Aplinkos ministerija. Dėl to sutampa ir prezidentės, ir opozicijos, ir politologų, ir tautos nuomonė.

Ketino, galėjo, bet bepadarė. Taip galima apibendrinti įvairių vertintojų priekaištus Vyriausybei. Ekspertai pabrėžia, kad daugeliui Andriaus Kubiliaus Vyriausybės ministrų pakanka kompetencijos vadovauti savo kuruojamoms sritims, tačiau greitų rezultatų – efektyviai įgyvendintų reformų nepavyko pasiekti nė vienam iš jų.

Gana netikėta, kad per “Veido” užsakymu atliktą apklausą gyventojai kaip blogiausiai dirbančią įvardijo Aplinkos ministeriją (AM), arčiausiai kūno esanti sveikatos apsauga ir švietimas užėmė tik antrą ir trečią negarbingąsias vietas, o socialinė apsauga atsidūrė ministerijų reitingo viduryje, greta “aukštosios”, daugelį žmonių menkiau dominančios politikos sričiai priskiriamų Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų.

Gali būti, kad tautos nemeilę aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui stiprina nuolatiniai prezidentės Dalios Grybauskaitės priekaištai jam. Be to, jam kliuvo ir daugeliui žmonių itin aktuali daugiabučių renovavimo programa, kurios visiškas fiasko gali būti pripažįstamas viena didžiųjų krizinio laikotarpio Vyriausybės nesėkmių.

Kaip pabrėžia politologai, kiek silpna ar stipria Vyriausybės grandimi galima laikyti kiekvieną ministeriją, labai smarkiai priklauso nuo ministro partinės priklausomybės, ir šiuo atžvilgiu labiausiai nepasisekė su prezidente susipykusios Artūro Valinsko vadovaujamos Tautos prisikėlimo partijos (TPP) deleguotiems ministrams. Jiems tenkanti kritika dažniausiai būna nuožmi ir negailestinga, mažesniojo koalicijos partnerio Liberalų sąjūdžio ministrai taip pat kritikuojami aršiai, bet jiems vis suteikiama proga pasitaisyti, o štai konservatorių deleguotiems ministrams bei pačiam premjerui pastabos išsakomos kartu su supratingumu, kad vadovauti krizės metais yra labai sudėtinga.

Blogiausios – delsiančios

Praėjusią savaitę prezidentė D.Grybauskaitė žodžių kišenėje neieškojo: aplinkos ministras G.Kazlauskas vargu ar tinkamas toliau eiti savo pareigas dėl savo “absoliutaus neveiklumo”. Per dvejus jo vadovavimo metus AM nesugebėjo išspręsti nė vienos iš svarbiausių jai tekusių problemų – atliekų tvarkymo, daugiabučių renovacijos, teritorijų planavimo ir valstybinių miškų tvarkymo.

Šį ministrą prezidentė neigiamai linksniuoja jau ne pirmą kartą – jį ir socialinės apsaugos bei darbo ministrą ji ir anksčiau yra įvardijusi kaip tuos, kuriems Vyriausybėje labiausiai reikia pasitempti. Kalbama, kad šalies vadovė kritiškai stebi ir ūkio ministro Dainiaus Kreivio veiklą.

Seimo opozicijos atstovas, Darbo partijos narys Vytautas Gapšys pateikia tuos pačius akcentus: blogiausiai dirba Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), Ūkio ministerija (ŪM) ir AM. “Bendras vardiklis galėtų būti jų nesugebėjimas pasiekti užsibrėžtų tikslų, kurių įgyvendinimas būtų labai pagelbėjęs krizės smaugiamai Lietuvai”, – apibendrina jis.
Politikas detalizuoja, kad SADM iki šiol nesugebėjo net pradėti socialinės rūpybos sistemos reformos, ŪM pavyko teisingai atspėti pagalbos Lietuvos ūkiui kryptis, tačiau ji pasirinko netinkamas priemones ir iki šiol nėra pasiekusi apčiuopiamų rezultatų o AM gali būti laikoma chrestomatiniu pavyzdžiu, kaip nereikia elgtis.

Šias politikų pastabas faktais pagrindžia ir Valstybės kontrolės (VK) auditų išvados. Pavyzdžiui, kontrolieriai suskaičiavo, kad iš trijų Baltijos valstybių Lietuvos urėdijos už parduotą medieną gauna mažiausiai pajamų, o jų sąnaudos yra didžiausios – parduodant 1 kub. m medienos pelnas Lietuvoje būna nuo trijų iki dvylikos kartų mažesnis negu Latvijoje ir iki pustrečio karto mažesnis negu Estijoje.

Nustatyta, kad miškų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategija neatnaujinta nuo jos paskelbimo 2002 m., todėl visiškai neatsižvelgiama į esminius Lietuvos ūkio pokyčius, įvykusius per aštuonerius metus.

VK taip pat įvertino, kad ŪM vykdomos ekonomikos skatinimo plano priemonės, skirtos smulkiajam ir vidutiniam verslui, yra nepakankamai veiksmingos dėl per ilgai trunkančio jų įgyvendinimo ir palyginti nedidelių verslą pasiekusių kreditų sumų. Suskaičiuota, kad iš plane verslo galimybėms išplėsti numatytų 2,1 mlrd. Lt per 2009 m. buvo paskirstyta tik 1,2 mlrd. Lt, o rinką faktiškai pasiekė tik 155 mln. Lt. Nesilaikoma ir pažadų iki 2011 m. pabaigos administracinę verslo naštą sumažinti 30 proc. Be to, Vyriausybės įtaka darbo vietų išsaugojimui yra minimali – pasirinktos priemonės nesustabdė didėjančio įmonių bankrotų skaičiaus, spartaus nedarbo plitimo Lietuvoje.

Ramiausia – remiamiems prezidentės

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas atkreipia dėmesį, kad ne visada dėl prastų ministerijos darbo rezultatų galima kaltinti tik jai vadovaujantį ministrą. “Svarbi ir politinė, tarpinstitucinė aplinka. Daug gerų ir reikalingų projektų įstringa Seime dėl trapių valdančiosios koalicijos pajėgų, o kai kurie sprendimai stringa dėl lėšų stygiaus, kitų ministerijų ar savivaldos nepritarimo”, – dėsto V.Vilpišauskas.

O TSPMI lektorius Mindauga Kluonis atkreipia dėmesį ir į tai, kad politiniu požiūriu ministerijos laikymas silpnąja ar stipriąja grandimi iš esmės priklauso ne tiek nuo jos veiklos efektyvumo bei pasiektų tikslų, kiek nuo susiklosčiusios politinės konjunktūros. Svarbiausia čia – koaliciniai susitarimai ir santykiai pačių partijų viduje. Kitas labai svarbus veiksnys yra prezidentės pozicija. “Šalies vadovės ir TPP lyderio Arūno Valinsko konfliktas pirmiausia kelia grėsmę TPP deleguotiems ministrams. Tikriausiai neatsitiktinai prezidentė didžiąją kritikos dalį dėl ES lėšų nepanaudojimo nukreipė į G.Kazlauską, nors jis stringa ir kitose ministerijose”, – svarsto politologas.

Jis primena, kad ministro pasikeitimu baigėsi ir Vygaudo Ušacko nesutarimai su D.Grybauskaite, nors tai niekaip nebuvo susiję su ministerijos veiklos rodikliais.

“Šiuo aspektu stiprioji Vyriausybės grandis yra finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kuri iš esmės deleguota į Vyriausybę prezidentės. Taip pat gana ramiai gali jaustis konservatorių ir liberalcentristų parinkti ministrai, kuriems vengiama išsakyti priekaištus dėl pirmųjų dominuojančios padėties koalicijoje, o antrųjų silpnumo, galinčio tą koaliciją sugriauti ir atvesti į Vyriausybę Socialdemokratų partiją, kurios tapimas valdančiosios koalicijos dalimi neatitiktų prezidentės lūkesčių”, – dėsto M.Kluonis.

Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad kartais vienos ministerijos įvaizdį smarkiai pagerinantys veiksmai gali atrodyti žalingi, vertinant juos visos valstybės mastu. “Pavyzdžiui, administravimo išlaidų ir darbuotojų mažinimas socialines problemas tiesiog perkelia iš vienų sričių į kitas – krizės laikotarpiu taip padidinamas nedarbas ir sumažinama visuomenės vartojamoji galia”, – pabrėžia pašnekovas.

Opozicijos atstovas V.Gapšys apibendrina, kad blogiausiai vertinamoms ministerijoms būdingiausia tai, dėl ko ir visą Vyriausybės veiklą opozicija pagal dešimtbalę sistemą vertina tik keturiais balais: jos žinojo, ką turi padaryti, rengė įtikinančius planus, tačiau nepasiekė susiplanuoto rezultato.

Ir R.Vilipišauskas prisimena, kad A.Kubiliaus Vyriausybė startavo labai ryžtingai, ir jai iš tiesų pavyko pristabdyti biudžeto deficito didėjimą. “O vėliau tik atrodė, kad vyksta įnirtingas darbas visos srityse. Iš pradžių proveržis buvo juntamas daugelyje ministerijų, tačiau skelbtų idėjų daugeliui jų vis dar nepavyko įgyvendinti”, – užbaigia TSPMI vadovas.

Užsibrėžė – nepasiekė

A.Kubilius: “Mes būsime tikrai veikli ir aktyvi Vyriausybė, tikra Permainų Vyriausybė”.

- Parengsime socialinio draudimo sistemos tobulinimo programą, skatinančią santykinį senatvės pensijų augimą; sukursime prielaidas pereiti prie platesnio privačių kaupiamųjų pensijų fondų taikymo.

- Palengvinsime smulkiajam ir vidutiniam verslui sąlygas gauti finansavimą.

- Mažinsime administracinę naštą verslui, viešosios politikos priemones derinsime su smulkiojo ir vidutinio verslo poreikiais.

- Skatinsime naujų darbo vietų kūrimą.

- Atliksime ES struktūrinės paramos valdymo sistemos analizę ir priimsime sprendimus, kurie padarytų ją skaidresnę ir efektyvesnę.

- Sieksime ES finansinės paramos, kad daugiabučių renovavimas taptų masiškas ir per metus būtų atnaujinama apie 2 tūkst. pastatų.

- Sieksime efektyvaus atliekų tvarkymo: atliekų vengimas, rūšiavimas, naudojimas, perdirbimas ir saugus šalinimas.

- Mokytojų atlyginimą kasmet didinsime, kol jis taps ne mažiau kaip 20 proc. didesnis už šalies vidutinį atlyginimą.

Šaltinis: XV Vyriausybės programa, 2008 m. gruodis

Kultūros ministerijai ieškomas naujas vadovas bus vienuoliktas po nepriklausomybės atkūrimo. Realiausiu pretendentu į ministrus šiandien laikomas Tautos prisikėlimo partijos siūlomas Arūnas Gelūnas, Vilniaus dailės akademijos studijų prorektorius, dailininkas grafikas, be to – filosofijos daktaras. Jis būtų pirmasis dailininkas šiame poste. Lig šiol kultūros ministro portfelius turėjo daugiausia muzikos srities atstovai – Gintautas Kėvišas, Jonas Jučas, Dainius Trinkūnas, Vladimiras Prudnikovas.

Kultūros ministerijai yra vadovavę rašytojai Juozas Nekrošius ir Saulius Šaltenis, kultūros paveldo specialistas Arūnas Bėkšta, teisininkė Roma Žakaitienė. Pirmojoje Vyriausybėje vieną – ir kultūros, ir švietimo ministro portfelį turėjo filologas, kultūros istorikas Darius Kuolys. Šiuo metu ministerijai vadovauja aktorius Remigijus Vilkaitis.

Per dvidešimt su trupučiu metų, nors Lietuva turi penkioliktą Vyriausybę, atskirų ministerijų vadovų kaita skiriasi daugiau nei dukart. Štai premjerais per šį laikotarpį spėjo pabūti dvylika politikų. Ministerijose dažniausiai lėkė sveikatos apsaugos ir ūkio (anksčiau ekonomikos) ministrų galvos. Penkioliktojoje Vyriausybėje jau antras sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys ir ūkio ministras Dainius Kreivys – jau keturiolikti vadovai savo ministerijose. Stabiliausi Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų strategai – per dvidešimt su trupučiu metų jų tebuvo po šešis.

“Manau, ministrų kaitos mastą gali lemti ir skirtumai tarp ministerijų. Štai sveikatos apsaugos ministro postas politiškai itin jautrus, nes tai sritis, teikianti sveikatos priežiūros paslaugas. Nuo Ūkio ministerijos priklauso verslo būklė, tad čia labai svarbus postas verslo žmonėms. O Užsienio ir Krašto apsaugos ministerijos – nacionalinio lygio, mažiau politizuotos sritys, nors šią kadenciją ministro postą praradusio Vygaudo Ušacko pavyzdys rodo, kad ir čia gali kilti įtampų”, – pabrėžia Viešosios politikos ir vadybos instituto programų vadovas dr. Vitalis Nakrošis.

Ekspertas pastebi ir įdomią viceministrų kaitos tendenciją: čia didžiausias stabilumas Finansų ministerijoje, kurioje politinio lojalumo neužtenka – reikia būti ir finansų specialistu.

Pernai Seime tvirtinant apkarpytą šių metų biudžetą ministerijos stengėsi irgi atrodyti kukliai ir oficialiai skelbė, kad šiais metais reprezentacijai išleis itin menkas sumas.

Dabar kai kurios ministerijos nurodo, kad reprezentacijai atseikės kone devynis kartus daugiau lėšų nei skelbė pernai, rašo “Lietuvos rytas”.

Bene labiausiai rūbą mainė didžiausi taupymo politikos šaukliai – Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pastaroji institucija pernai skelbė, kad šiemet reprezentacijai skirs vos 33 tūkst. litų. Tačiau Seimo Audito komitetui ji jau pranešė, kad planuoja išleisti 294 tūkst. litų.

Finansų ministerija pernai žadėjo, jog reprezentacijai išleis 91 tūkst. litų, bet dabar Seimo komitetui nurodė, kad ši suma išaugs iki 403 tūkst. litų.

Finansų ministerijos Ekonomikos departamento valdininkai negalėjo aiškiai atsakyti, kodėl taip smarkiai pakilo jų apetitas. Jie tik priminė, kad tokias išlaidas valstybės institucijos per metus gali planuoti savo nuožiūra, o biudžeto projekte neginčijamai įtvirtinami tik bendriausio pobūdžio skaičiai.

Be to, abi ministerijos lyg pasiteisindamos nurodė, kad didžioji dalis pinigų bus sumokėta iš Europos Sąjungos kišenės.

Energetikos ministerija, pernai skelbusi, kad šiemet reprezentacijai išleis 65 tūkst. litų, šiemet ji šį skaičių kone padvigubino iki 120 tūkst. litų.

Tiktai Žemės ūkio ministerija planuotas išlaidas reprezentacijai sumažino nuo 345 iki 120 tūkst. litų.

Sveikatos apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos savo duomenų Audito komitetui apskritai nepateikė.

“Aiškinsimės, kodėl ministerijos perrašinėja savo planus. Kviesime ministrus ar kitus atsakingus pareigūnus – tegu pagrindžia išlaidavimą”, – sakė Seimo Audito komiteto pirmininkė “darbietė” Loreta Graužinienė.

Tuo metu Ministro pirmininko tarnyba, kad L.Graužinienė klaidina visuomenę.

Anot tarnybos pranešimo, praėjusių metų metų rudenį nutarta nuo 2010-ųjų Europos Sąjungos techninės paramos lėšas įtraukti į biudžeto asignavimus tose ministerijose ir institucijose, kurios administruoja ES paramą. ES techninės paramos lėšomis finansuojama ne tik su ES paramos administravimu susijusioms reprezentacinėms funkcijoms (daugiausia – darbo susitikimams) išlaidos, taip pat mokama ir dalis darbo užmokesčio, komandiruočių, kvalifikacijos kėlimo ir kitų bendrų institucijų išlaidų.

Anot Ministro pirmininko tarnybos, šis sprendimas sudarė sąlygas institucijų planuose aiškiai įvardyti planuojamų išlaidų finansavimo šaltinius bei teikti informaciją apie atliktas išlaidas pagal konkrečias funkcinės klasifikacijos sritis, tuo pačiu įvardinant lėšų šaltinius.

“Todėl L.Graužinienė, sakydama, kad ministerijos perrašinėja savo reprezentacinių išlaidų planus, manipuliuoja nelygiaverčiais skaičiais ir klaidina”, – teigiama Vyriausybės pranešime.

Teigiama, kad iš viso per 2009 metus Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė sutaupė 23 mln. litų, sumažindama išlaidas reprezentacijai, transportui, komandiruotėms. Šioms reikmėms Vyriausybė išleido dvigubai mažiau lėšų nei ankstesnė Vyriausybė 2008 metais.

Finansų ministerija per šių metų pirmą ketvirtį reprezentacijai panaudojo 6 tūkst. litų, Energetikos ministerija – 18,6 tūkst. litų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija reprezentacijai šiais metais numato išleisti ne 33 tūkst., o 28 tūkst. litų.

Praėjusią savaitę Vyriausybė taip pat priėmė sprendimą pakeisti ankstesnių Vyriausybių priimtą tvarką ir apriboti valstybės institucijų bei įstaigų reprezentacinių lėšų naudojimą.