Vyriausybė baigia rengti 2010 m. darbo ataskaitą, kurią iki kovo pabaigos turi pateikti Seimui. “Nematau pagrindo, kodėl turėtume palaikyti ataskaitą, nebent joje būtų pateikti stebuklingi atsakymai ir receptai, ko Vyriausybė imsis padėčiai taisyti. Kol kas tokių ženklų nėra”, – sako Seimo opozicijos lyderis “darbietis” Vytautas Gapšys.

Vyriausybės ataskaita tikrai išsami – net 150 puslapių. “Iš Vyriausybės pernai užsibrėžtų tikslų, sėkmingai įgyvendinti viešųjų finansų konsolidavimo, energetikos sektoriaus pertvarkos, apskričių reformos uždaviniai. Tačiau papildomų pastangų reikia nedarbui toliau mažinti, daugiabučių namų renovacijai skatinti, kovai su korupcija, ilgalaikėms “Sodros” ir sveikatos sistemų reformoms įgyvendinti, valstybės tarnybai modernizuoti”, – ataskaitą apibendrina Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis.

Jo manymu, pernai Vyriausybė sėkmingai tęsė krizės įveikimo darbus. Pagrindinis tikslas pasiektas – viešųjų finansų sistema nebuvo sutrikdyta, užtikrintas socialinių išmokų, pensijų mokėjimas laiku. Vyriausybė patenkinta permainomis energetikos sektoriuje – parengta nacionalinė energetikos strategija. Baigta apskričių reforma. Pirmą kartą per visą valstybės istoriją suskaičiuotas valstybės turtas – paskelbta valstybės valdomų įmonių 2009 m. turto ataskaita, patvirtinta valstybės valdomų įmonių skaidrumo politika ir programa. Reorganizuota Viešųjų pirkimų tarnyba. Pirmą kartą atlikta tikslinė valstybės tarnautojų pateiktų pajamų ir turto deklaracijų analizė.

Įgyvendintos verslumo ir ekonominio skatinimo priemonės – paramą krizės metu gavo per 10 tūkst. įmonių.

Vyriausybė priėmė įdarbinimą lengvinančius sprendimus, skatino lankstesnį darbo santykių reguliavimą. Parengtas ilgai lauktas Teritorijų planavimo įstatymas. Tobulinama valstybės tarnyba, per dvejus metus atsisakyta 13 proc. realių etatų, patvirtinta valstybės tarnybos koncepcija.

“Vienas svarbiausių šio sezono darbų – ilgalaikė “Sodros” ir pensijų reforma. Sveikatos apsaugos srityje dar trūksta esminių pokyčių, siekiant geros kokybės ir prieinamų paslaugų žmogui, korupcijos išgyvendinimo. Švietime daugiau pastangų reikia pertvarkant profesinio mokymo įstaigų tinklą, gerinant mokymo kokybę. Dar reikia mažinti verslo reguliavimo ir administracinę naštą, kurti naujų darbo vietų. Šiais metais ir susitelksime ties šiais uždaviniais, taip pat tęsime kovą su korupcija ir itin svarbius darbus energetikoje”, – šių metų uždavinius vardija D.Matulionis.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė, svarstydama apie galimus kandidatus vadovauti Ūkio ministerijai, sako, kad yra politinę patirtį turinčių ministrų šalininkė.

“Galbūt aš labiau šalininkė esu, kad ministrai nėra specialistai, bet ministrai pirmiausia yra politikai. (…) Ir šiandieninėje Vyriausybėje bendrauti su Seimu yra žymiai paprasčiau ministrams politikams”, – pirmadienį žurnalistams sakė I.Degutienė, paklausta apie reikalavimus kandidatams į ūkio ministrus.

Ji pažymėjo, kad santykiai tarp Seimo ir Vyriausybės narių ne politikų yra sudėtingesni “ne iš blogos valios, bet tiesiog iš politinio nepatyrimo”.

Kartu Seimo pirmininkė pažymėjo, jog negalima atmesti ir žmonių iš verslo “su jų iniciatyvomis ir gerais siekiais”.

“Bet šiandien būtent D.Kreivio atvejis apnuogino įstatymines spragas, kad žmogus, atėjęs iš verslo, atsiduria dviprasmiškoje situacijoje, kur ir kam tą verslą patikėti. (…) Tai akivaizdi įstatyminė spraga, ir mes ją turime kuo greičiau ištaisyti”, – dėstė I.Degutienė.

Anot jos, turi būti aiškiai reglamentuota, kaip tokiose situacijose turėtų būti elgiamasi su akcijomis, “jei jis ar jo šeima nori likti versle tam tikram periodui, kai žmogus atėjo į politiką”

Paklausta, ar partijoje svarstomos galimų ūkio ministrų kandidatūros, ji teigė, jog tokių pokalbių kol kas nebuvo.

Į skandalą dėl paramos savo buvusiam verslui patekęs ūkio ministras D.Kreivys apie atsistatydinimą pranešė praėjusį antradienį, iš karto po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai skyrė Europos Sąjungos lėšų dviem sostinės mokykloms renovuoti. Renovavimo konkursus buvo laimėjusi ministro motinos iš dalies valdoma įmonė.

Ministras sakė su VTEK išvadomis nesutinkantis ir jas skųsiantis teismui.

Šios apklausos rezultatai turėtų būti gana netikėti tiek prezidentei, tiek premjerui, tiek ministrams. Lietuvos gyventojų pasiteiravus, kuris iš dabartinių ministrų dirba prasčiausiai, pirmose dviejose pozicijose atsidūrė ne tie, apie kuriuos dabar kalbama daugiausiai, o aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas ir švietimo bei mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Pirmąjį ministrą, kaip prasčiausiai dirbantį, vertina kone trečdalis respondentų, antrąjį – kone ketvirtadalis. Dainių Kreivį kaip prasčiausią ministrą išskyrė 16,2 proc. apklaustųjų. Tai paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios apklausos.
Dar įdomu, kad nors premjeras Andrius Kubilius ir labai giriasi, vis dėlto apklaustieji profesionaliausiai dirbančia laiko ne dabartinę Vyriausybę, o tą, kuriai vadovavo Algirdas Brazauskas.

Kuri iš pastarųjų Vyriausybių, jūsų vertinimu, dirbo geriausiai ir profesionaliausiai? (proc.)

Vadovauta Algirdo Brazausko    41,4
Dabartinė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus    21,6
Vadovauta Gedimino Kirkilo    16,8
Visos dirbo blogai    9,6
Vadovauta Rolando Pakso    7,8
Nežinau    2,4
Visos dirbo gerai    0,4

Jūsų nuomone, kuris iš dabartinių ministrų dirba prasčiausiai? (proc.)

Gediminas Kazlauskas (aplinkos ministras)    30,2
Gintaras Steponavičius (švietimo ir mokslo ministras)    23,4
Dainius Kreivys (ūkio ministras)    16,2
Rasa Juknevičienė (krašto apsaugos ministrė)    10,6
Donatas Jankauskas (socialinės apsaugos ir darbo ministras)    5
Audronius Ažubalis (užsienio reikalų ministras)    4,2
Raimundas Palaitis (vidaus reikalų ministras)    2,8
Visi dirba prastai    1,8
Nežinau / neturiu nuomonės    1,4
Arvydas Sekmokas (energetikos ministras)    1,2
Kiti ministrai    3
Visi dirba gerai    0,2

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. vasario 28–kovo 2 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas nevertas šių pareigų, tačiau jo išlikimą lemia koaliciniai susitarimai, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.

“Kiekvienoje Vyriausybėje yra stipresnių, geriau atliekančių savo pareigas, savo vietoje žmonių, o yra ir tokių, kurie atrodo silpniau. Mes turime koalicinę Vyriausybę ir didele dalimi kai kurių ministrų pozicijos apsprendžiamos būtent koaliciniais susitarimais”, – trečiadienį interviu LNK sakė prezidentė.

Ji neslėpė kalbanti apie Tautos prisikėlimo partijos į aplinkos ministrus deleguotą G.Kazlauską.

“Manau, kad kai kurie ministrai nerodo, kad jie verti būti šiame poste. Bet jiems garantuoja šį postą koaliciniai susitarimai, ir kartais vienas ar kitas ministras ar koalicijos dalis laiko visą koaliciją kaip įkaitę. Turiu galvoje aplinkos ministrą”, – tvirtino D.Grybauskaitė.

Jau keletą mėnesių prezidentė kritikuoja aplinkos ministrą dėl neveiklumo, strateginio planavimo nebuvo, dėl nepanaudotų Europos Sąjungos lėšų.

Paprašyta įvertinti visos Vyriausybės darbą, valstybės vadovė sakė, kad ji klaidų neišvengė, tačiau priėmė skausmingus ir būtinus sprendimus. Panašiai, kaip konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, anot D.Grybauskaitės, elgėsi daugelis Europos šalių vyriausybių.

Prezidentė teigė labiausiai pasigendanti dabartinio Ministrų kabineto administracinių gebėjimų. Ji taip pat priekaištavo, kad premjeras nesugeba žmonėms paaiškinti priimamų sprendimų būtinumo.

“Kartais ir man sunku su premjeru susikalbėti, ne tik visiems. Bet matydama, kad jis daug ką daro, ką būtina daryti – net skausmingas reformas, skausmingus įstatymus priima ir prisiima didžiulius nepasitenkinimo smūgius. Bet žinau, kad tai jis daro sąžiningai, taip, kaip supranta savo pareigą. Ir atsilaiko nuo lobistinių interesų, tai aš labai vertinu bet kuriame politike”, – apie premjerą kalbėjo prezidentė.

Koalicinė A.Kubiliaus Vyriausybė dirba nuo 2008 metų gruodžio. Valdančiąją koaliciją sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro sąjunga bei Tautos prisikėlimo partija.