Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininko pavaduotojas Arūnas Valinskas sako, jog partija turi kelis preliminarius kandidatus į vidaus reikalų ministro postą, anksčiau jau ėjęs šias pareigas Regimantas Čiupaila – vienas iš jų.

„Yra keli kandidatai, ir manau, kad dar tas sąrašas plėsis, ir penktadienį arba šeštadienį tas klausimas bus sprendžiamas partijos taryboje“, – antradienį žurnalistams Seime sakė A.Valinskas.

„Be jokios abejonės, vienas iš minimų, taip pat ir spaudoj, yra R.Čiupaila, ir dar kiti žmonės. Kadangi aš partijoj LiCS ne per seniai, nelabai ką man tos pavardės sako“, – kalbėjo A.Valinskas.

Taip pat jis patvirtino, jog dabartinis partijos deleguotas vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, dėl kurio pasitraukimo pas prezidentę Dalią Grybauskaitę sutarė koalicijos lyderiai, atsistatydinimo pareiškimą įteiks antradienį.

„Kiek mes šiandieną šnekėjome, šiandien iki darbo dienos pabaigos Raimundas pasiryžęs pareiškimą įteikt“, – sakė A.Valinskas.

Kitas LiCS atstovas Artūras Melianas vėliau žurnalistams sakė, jog partijoje į vidaus reikalų ministro postą dar svarstoma jo paties kandidatūra, taip pat šiuo metu sveikatos apsaugos ministro pareigas einančio Raimondo Šukio kandidatūra. Tačiau galimybę eiti VRM vadovo pareigas jis pats vertino skeptiškai: „Aš manau, kad yra geresnių pas mus kandidatūrų“.

Nesukalbamam ministrui finansinių interesų turintys lobistai gali ir laidotuvių urną atsiųsti, ir piketą užsakyti, o dėl kai kurių spaudikų veiksmų tenka kreiptis netgi į teisėsaugą.

Šių metų pradžioje skandalingai nugriaudėjo vadinamoji Kreivio pažyma, kurioje dabar jau buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys aprašė įvairių suinteresuotų grupių veiksmus, kai buvo daromas spaudimas tiek Viešųjų pirkimų tarnybos vadovui Žydrūnui Plytnikui, tiek pačiam ministrui, siekiant šimtamilijoninių užsakymų. Pažymoje figūravo tiek grasinimai, tiek dosnūs finansiniai pažadai. Kreivio pažymoje aprašytus įvykius lig šiol tebetiria STT ir prokurorai, tad ar jie ras ten ką persekiotina teismine tvarka, neaišku. Bet akivaizdu, kad nesukalbamumu garsėjęs D.Kreivys ministro postą prarado.

Ūkio ministro įpėdiniu tapo ligtolinis viceministras Rimantas Žylius, kuris savo, kaip ministro, darbo pradžioje „Veidui“ sakė lig tol jokių spaudimų, įtakų nepatyręs, dviprasmiškų pasiūlymų negavęs. „Žurnalistiniu požiūriu turiu jus nuvilti, – sakė jis „Veidui“ artėjant devinto mėnesio ministro poste pabaigai. – Nieko tokio, ką galėčiau įvardyti spaudimu, lig šiol nepatyriau. Taip, teko susidurti su paaiškinimais, kuris struktūrinės paramos projektas yra geresnis už konkurentų siūlomus, bet be jokių sąsajų su galimomis pasekmėmis, jeigu į paaiškinimus nebus atsižvelgta. Konkrečiau, niekas nėra pasakęs, kad jeigu pirkimus laimės „ne tie“, tai man bus blogai.“

R.Žylius pasakoja darbo pradžioje su vienu bičiuliu netgi susilažinęs: šis pažadėjęs už kiekvieną savaitę iki tos dienos, kai ministrui bus pateiktas „pasiūlymas, kurio nepriimta atsisakyti“, statyti po 20 Lt ir už galutinę sumą apmokėti vakarienę. R.Žylius skaičiuoja, kad šiuo metu laimėta sumą leis pasimėgauti tikrai neprasta vakariene ne tik juodviem su draugu, bet ir sutuoktinėms.

Piketai, urna ir laidotuvių juosta

Ne visiems ministrams taip sekasi nepatirti interesų grupių spaudimo. „Tokio spaudimo, kurį galėčiau įvardyti kaip interesų siekimą neteisėtomis priemonėmis, patirti neteko, – sakė „Veidui“ sveikatos apsaugos ministras Raimundas Šukys. – Bet esu susidūręs su atvejais, kuriuos pavadinčiau teisėtų interesų gynimu, naudojant nekorektiškus, neetiškus, su žmogiškuoju padorumu prasilenkiančius būdus.“

Prie tokių R.Šukys priskiria viešai sakomus nepagrįstus kaltinimus, kai ir iš kolegų – Seimo narių pusės kartais skamba tokie pareiškimai, kaip „ministras tyčiojasi iš pacientų“ ir panašiai. Dažniausiai tokių susikirtimų kyla dėl ministerijos atsisakymo įtraukti kuriuos nors vaistus į kompensuojamųjų sąrašą. „Argumentų, kad kompensuojamųjų vaistų reikia ne tik vienai kuriai, bet visoms ligoms gydyti, o pinigų, deja, užtenka tikrai ne visiems, paprastai negirdima“, – teigia R.Šukys, kartu nurodydamas, kad vaistams kompensuoti kasmet skiriama apie milijardą litų, tad pakovoti farmacininkams yra dėl ko.

Šiam ministrui yra tekę susidurti ir su gerokai rimtesniais moralinio poveikio metodais nei Seimo salėje skambantys kaltinimai. Vieną dieną atėjęs į ministeriją jis išvydo prie durų Senamiesčio teatro suvaidintą Parkinsono liga sergančių žmonių piketą: ligonius vaidinantys aktoriai sėdėjo invalido vežimėliuose, šalia stovėjo vienas tuščias, skirtas ministrui. Inscenizuotą piketą filmavo televizijos kameros, vakare vienos minutės trukmės reportažai, apmokėti kaip reklaminiai intarpai, buvo parodyti per keturių televizijos kanalų žinias. Vienose siužetai buvo pažymėti kaip reklama, kitose – ne.

„Viskas vyko dėl vieno konkretaus vaisto, gaminamo dviejų farmacijos kompanijų, išskyrimo į atskirą sąrašą nuo kitų Parkinsono liga sergantiems ligoniams skiriamų vaistų, – pasakoja R.Šukys. – Tie vaistai yra ilgesnio veikimo, vartoti juos ligoniams reikia tik vieną kartą per dieną, o ne kelis kartus, kaip kitus. Be to, žmogaus organizmas juos geriau pasisavina. Bet šie vaistai turi esminį trūkumą – yra gerokai brangesni už kitus. O kai vaistai įrašyti į bendrą grupės sąrašą, tuomet pagal įstatymą valstybė kompensuoja kainos dalį pagal pigiausių vaistų kainą.“

Sveikatos apsaugos ministeriją buvo bandoma įtikinti išskirti šiuos vaistus iš bendro į atskirą sąrašą, perkant gamintojo nurodyta kaina ir taikant kompensaciją. „Mes savo ruožtu derėjomės su gamintojais, siūlydami jiems nuleisti kainą (nes žinojome, kad kitose šalyse šie vaistai parduodami kur kas pigiau, nei siūloma Lietuvai) ir taip kompensavimo dydį padalyti tarp Valstybinės ligonių kasos ir gamintojo. Štai tuomet, siekiant paveikti mano, kaip ministro, poziciją, ir buvo suvaidintas tas piketas, o peticija ministrui su reikalavimu išskirti vaistus į atskirą sąrašą perduota laidojimo urnoje“, – prisimena R.Šukys.

Tačiau peticija buvo nepasirašyta, tad ministerija formaliai nežinojo, kuri iš farmacijos kompanijų užsakė tą vaidinimą. Apklausus televizijas sužinota, kuri viešųjų ryšių agentūra užsakė reklaminius siužetus iš piketo, taip pat jų kaina. Viena televizija, pasak ministro, už transliavimą paėmė 19 tūkst. Lt, neskaičiuojant PVM. Bendra renginio sąmata, ministerijos skaičiavimu, galėjo sudaryti apie 100 tūkst. Lt, tačiau finansinis laimėjimas sėkmės atveju galėjo būti skaičiuojamas milijonais.

Slėpdamas užsakovą, visą atsakomybę už spektaklį prisiėmė viešųjų ryšių agentūros vadovas, savo elgesį aiškindamas pilietiškumu: neva jis sužinojęs, kad Parkinsono liga sergantieji patiria problemų dėl ministerijos, nenorinčios kompensuoti gero vaisto, ir nutaręs surengti štai tokią socialinės paramos akciją. Nuo kurios kažkodėl raštu atsiribojo tiek Parkinsono liga sergančiųjų asociacija, tiek vaistų gamintojai.

„Kaip vertinti tokį elgesį? Spaudimu ar su etika prasilenkiančiu savo interesų gynimu, – retoriškai klausia R.Šukys, pripažindamas, kad jis vis dėlto teiravosi teisėsaugininkų požiūrio, tačiau gavo atsakymą, jog užsikabinti nėra už ko. – Nieko neteisėto šiuose veiksmuose nebuvo, grasinimų irgi nebuvo. Pamatę, kad atlaikiau, gamintojai sutiko dėl nuolaidos, tad ligoniams papildomai primokėti nereikėjo. Tačiau kai gausiu neginčijamų įrodymų, kuri didelė tarptautinė farmacijos kompanija atsiuntė man tą laidojimo urną (jei reikės, pasitelksiu ir savo kolegas užsienyje), už savo pinigus nuvyksiu tenai, susitiksiu su jos vadovu ir tą urną grąžinsiu.“

Be laidotuvių urnos, R.Šukiui dar yra tekę gauti peticiją, surašytą ant juodo laidotuvių kaspino, tačiau ji buvo ne anoniminė, o pasirašyta vienos ligonių asociacijos vardu.

Teko kreiptis į teisėsaugą

Beje, ne vien R.Šukys yra konsultavęsis su teisėsaugininkais dėl įtakos grupių veiklos. „Kai interesų grupių spaudimas ima prasilenkti su įstatymo raide, aš paprasčiausiai kreipiuosi į teisėsaugą, – „Veidui“ sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, kurio vadovaujama ministerija valdo kelių milijardų biudžetą. – Galiu tik patvirtinti, kad tokių atvejų yra ne vienas, tačiau detalių atskleisti negaliu, nes nenoriu pakenkti šiuo metu vykstančiam tyrimui.“

Labai atidžiai rinkdamasis žodžius E.Masiulis suformulavo, kad spaudimas, dėl kurio jam teko kreiptis į teisėsaugą, susijęs su suinteresuotų struktūrų noru padidinti įtaką transporto srityje. „Šiaip su bandymais daryti įtaką tenka susidurti nuolat, bet dažniausiai viskas neperžengia leistinų ribų. Skaudžiausia būna tuomet, kai gauni perspėjimą: nepriimsi mums palankaus sprendimo – lauk reakcijos žiniasklaidoje, ir po kurio laiko iš tiesų skaitai niekuo nepagrįstus priekaištus, – apgailestauja E.Masiulis. – Bet ar tai jau galima pavadinti neteisėtu spaudimu? Sunku pasakyti.“

O štai švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius „Veidui“ sakė „turėjęs labai įdomių patirčių vykstant aukštųjų mokyklų pertvarkai“, nors detalizuoti nesiėmė. Pasak ministro, labai sunku apčiuopti ribą, kur pasibaigia normalus interesų gynimas ir prasideda spaudimas, į kurį reikėtų reaguoti teisinėmis priemonėmis. „Esu kreipęsis į teisėsaugą dėl kai kurių konkursų Europos Sąjungos paramos lėšoms panaudoti, – informuoja G.Steponavičius. – Bet jų mastas nebuvo toks didelis, kad kažkas dėl to imtųsi mane spausti.“

Pasak ministro, Švietimo ir mokslo ministerijai dažniau tenka susidurti ne su privačių, bet su valstybinių institucijų, kurioms gresia pertvarka, spaudimu. „Dažna jų turi įtakingų užtarėjų, kurie, pasisakydami viešai, formuoja neigiamą ministerijos vykdomų reformų įvaizdį, – tvirtina G.Steponavičius. – Bet taip elgdamiesi jie tik daro ginamiesiems meškos paslaugą. Lygiai taip pat klysta tie, kurie bando paveikti mane dovanėlėmis ar meilikavimu, – tuomet kyla natūrali atmetimo reakcija.“

Diplomatijoje spaudimas įprastas

„Galiu pasakyti – per tuos pusantrų metų, kai esu ministras, keturis kartus susidūriau su situacija, kai man partneriai atvirai sakydavo: jeigu Lietuva nedarys taip ir taip, jai bus blogai, – pasakojo „Veidui“ užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. – Tačiau daugiau tikrai nieko nesakysiu – nei kas spaudė, nei kuriais klausimais, nei kokia buvo Lietuvos reakcija. Supraskite, kad tai diplomatija, ji vyksta už uždarų durų, ir man dar ne kartą teks sėstis prie vieno stalo ir tartis su kolegomis iš Europos Sąjungos bei NATO, tad kol esu aktyvioje politikoje – jokių memuarų ir pikantiškų detalių.“

Lietuvos viduje, pasak A.Ažubalio, jam jokio spaudimo nėra tekę patirti. „Mane čia visi gerai pažįsta, tad žino: tartis galima, spausti – jokių šansų“, – tvirtina užsienio reikalų ministras.

Formuodama kitų metų biudžetą, Vyriausybė ir toliau laikysis griežtos taupymo politikos.

Siekiant taupyti biudžeto lėšas, priimtas politinis sprendimas mažinti kitų metų Ministro Pirmininko tarnybos (MPT) biudžetą iki 5 proc. Nuo 2008 metų MPT savo biudžetą jau yra sumažinusi 46 procentais.

Jeigu 2008 metais Ministro Pirmininko tarnybos biudžetas sudarė 37 mln. litų, tai šiais metais jis buvo 20 mln. litų. Taip pat Ministro Pirmininko tarnyboje komandiruotėms išleidžiama suma sumažėjo penkis kartus lyginant su 2008 metais. Reprezentacinės išlaidos sumažintos keturis kartus. Tarnybos darbuotojų skaičius mažėjo 22 procentais.

Bendrai ministerijose ir MPT nuo 2008 metų darbo užmokesčio fondas sumažintas 20,5 proc., valstybės tarnautojų darbo užmokestis 16,7 procento.

Reaguodami į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją dėl Vidaus reikalų ministerijai ir vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui metamų kaltinimų, informuojame, jog ji yra netiksli, šališka, klaidinanti ir šmeižikiška, praneša VRM.

Skelbiami faktai esą „vidaus reikalų ministro R. Palaičio tarnybinis automobilis sekmadienį užfiksuotas lekiantis maždaug 160 km per valandą greičiu“ yra išgalvotas ir niekuo nepagrįstas. Tarnybiniu automobiliu vežamas vidaus reikalų ministras visuomet griežtai laikosi Kelių eismo taisyklių – per pastaruosius metus važiuojant šiuo automobiliu nebuvo fiksuota jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kad ir pats vidaus reikalų ministras asmeniškai nė karto per pastaruosius metus nebuvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, straipsniuose vartojamas epitetas „kelių „erelis“ yra ne tik klaidinantis, bet ir žeidžiantis garbę ir orumą.

Skirtingai nei skelbiama žiniasklaidoje, praėjusį penktadienį Tauragėje vyko ne vidaus reikalų viceministro Gintaro Stepono Vyšniausko gimtadienis, o susitikimas su Tauragės regiono savivaldybių vadovais ir savivaldybių administracijų atstovais įvertinti ir aptarti Europos Sąjungos fondų lėšų, numatytų Tauragės regionui pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamas 2007–2013 m. veiksmų programų prioritetų priemone, panaudojimo eigą ir kylančias problemas. Šiame susitikime dalyvavo ne tik Vidaus reikalų ministerijos, bet ir Viešųjų pirkimų tarnybos, Europos socialinio fondo agentūros, Centrinės projektų valdymo agentūros atstovai. Žurnalistų įžvalgos, prielaidos ir fantazija dėl atšvęsto gimtadienio puotos prasilenkė su realybe: minima delegacija net ir norėdama nebūtų galėjusi dalyvauti viceministro gimtadienyje, kadangi jis šiuo metu atostogauja ir minimo vizito metu net nebuvo Lietuvoje.

Vieno iš šmeižikiškų straipsnių autoriaus įžvalgos dėl tą patį penktadienio vakarą Nidoje vykusio pasieniečių renginio apie Lietuvos sienas istorijos eigoje taip pat labai paviršutiniškos. Šiame renginyje vidaus reikalų ministro R. Palaičio galėjo nepastebėti tik tie, kurie nedalyvavo šiame renginyje arba nežino, kas šiuo metu eina vidaus reikalų ministro pareigas ir kaip ministras atrodo.

Akivaizdu, kad prieš Vidaus reikalų ministeriją ir ministrą R. Palaitį rengiama šmeižikiška kampanija, kurios autoriai yra visiems gerai žinomi. Šmeižikiškos kampanijos faktą įrodo dviejų visiškai nesusijusių laikraščių žurnalistų „bendradarbiavimas“: vieno laikraščio žurnalistei siųsti atsakymai į labai specifinius klausimus tikriausiai tik atsitiktinai galėjo atsidurti kito laikraščio žurnalisto straipsnyje.

Atsižvelgdama į išdėstytą informaciją, Vidaus reikalų ministerija ketina kreiptis į atitinkamų žiniasklaidos priemonių leidėjus dėl klaidinančios ir šmeižikiškos informacijos paneigimų, taip pat į žurnalistų etikos kontrolės institucijas. Vidaus reikalų ministras R. Palaitis taip pat ruošiasi privačiai ginti garbę ir orumą teisme.

 

Po Vizgirdo Telyčėno pasitraukimo iš policijos generalinio komisaro posto pasipylė pranešimai apie neblaivius pareigūnus, tačiau vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis tikina, kad padėtis sistemoje gerėja, tad jis apie atsistatydinimą nė nesvarsto.

Apie tai, kad Vidaus reikalų ministerijai (VRM) vadovaujantis liberalcentristas R.Palaitis turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę už girtų pareigūnų siautėjimą, prabilta po vasario 13 dieną Lietuvą sukrėtusios avarijos. Tada neblaivus Trakų policijos patrulis Sigitas Šostakas greitkelyje prie Elektrėnų mirtinai sužalojo žinomus Kauno medikus Rimgaudą ir Vidą Žukus. Po savaitės užgeso dar vienos per šią avariją nukentėjusios aukos gyvybė.

Praėjus kelioms dienoms po avarijos atsistatydino tuometis policijos generalinis komisaras V.Telyčėnas, rašo “Lietuvos žinios”.

“Dabar reikia dirbti ir taisyti padėtį sistemoje”, – tuomet pareiškė R.Palaitis. Tačiau nuo to laiko pranešimų apie neblaivius pareigūnus padaugėjo.

Pagal Policijos departamento pateiktą sąrašą atsistatydinus V.Telyčėnui buvo pradėti penki tarnybiniai patikrinimai dėl neblaivių pareigūnų. Bene aukščiausio rango pareigūnas sulaikytas balandžio 15 dieną Panevėžio rajone. Tai Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo valdybos skyriaus viršininkas Darius Kiaušas. Jis ne tarnybos metu, kaip įtariama, neblaivus vairavo automobilį “Volkswagen Caravelle”. Pasitikrinti blaivumą D.Kiaušas atsisakė. Kol atliekamas tarnybinis patikrinimas, pareigūnas nušalintas nuo tarnybos.

Praėjusį savaitgalį įkliuvo du pareigūnai: šeštadienį – neblaivus Rokiškio areštinės postinis, sekmadienį – neblaivus vairavęs Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos pasienietis.

Tačiau R.Palaitis tikina, kad padėtis jo vadovaujamoje sistemoje gerėja.

“Tokių pranešimų daugėja, nes policija pati tvarkosi. Neslepiame negerovių, o juk ir anksčiau tokių dalykų būdavo”, – teigė ministras.

Anot ministro, jo ir naujojo policijos generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio iniciatyva sukurta speciali grupė, kuri nuolat tikrina pareigūnus, “rodo, kad mes stengiamės kovoti su negerovėmis ir nebijome jų viešinti”.

Ministrui pritarė ir policijos generalinis komisaras S.Skvernelis.

“Imamės visų priemonių geram pareigūnų darbui užtikrinti. Mūsų tikslas – kad į sistemą ateitų patikimi žmonės. Tam visų pirma reikalinga motyvacija. Ją ir stengiamės užtikrinti”, – sakė jis.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas savo ruožtu teigia, kad apie R.Palaičio nekompetenciją kadrų srityje kalbėta dar 2009 metais.

“Į policiją, kur turėtų būti itin griežta atranka, ateina dirbti nemažai nepatikimų žmonių. Ko čia stebėtis, kad jie sulaikomi neblaivūs. Ministras nieko nedaro, kad situacija keistųsi”, – teigė V.Bakas.

Pasak jo, visi R.Palaičio veiksmai tėra parodomieji, toks buvo ir viešas pareiškimas po minėtos kraupios avarijos, kuri privertė atsistatydinti V.Telyčėną.

“Iš esmės jį privertė atsistatydinti ministras, perkėlė kaltę ant svetimų pečių. Juk iškart po avarijos R.Palaitis viešai pasakė, kad V.Telyčėnui reikia galvoti apie pasitraukimą. Tai tebuvo jo grandiozinis šou”, – sakė V.Bakas.

Iš ūkio ministro posto atsistatydinantį Dainių Kreivį turėtų pakeisti svarbiausių darbų tęstinumą garantuojantis žmogus, sako premjeras Andrius Kubilius.

Ministras pirmininkas neįvardija, ar į šias pareigas bus siūlomas Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys.

“Žmogus, tinkamas tokiam darbui, ir garantuojantis visų svarbiausių darbų labai efektyvų tęstinumą”, – po Vyriausybės pasitarimo pirmadienį žurnalistams sakė A.Kubilius.

Anot jo, dėl naujojo ministro bus tariamasi su TS-LKD frakcijos Seime nariais, D.Kreiviu ir su prezidente Dalia Grybauskaite.

“Rasime bendrą sutarimą su prezidente, dabartiniu ūkio ministru, ir mano sprendimas bus suderintas. Iš esmės turiu pasakyti, kad vienas iš pagrindinių tikslų, kurio sieksime, tai visų svarbiausių darbų tęstinumas. Su prezidente nesutarimo dėl to nėra”, – kalbėjo premjeras.

“Kaip ir priklauso pagal visas parlamentinės demokratijos tradicijas, šį klausimą dar aptarsime su frakcija, ir sprendimas artimiausiu metu bus paskelbtas”, – žadėjo A.Kubilius.

Jis neatsakė, ar ūkio ministro klausimą aptarė su šalies vadove pirmadienį.

“Vis klausinėjate tokių klausimų, kurių aš nesiruošiu komentuoti, ir įpraskite, kad kiekvieną pirmadienį per tas pačias duris įeinu, per tas pačias išeinu aštuntą ryto ir po to daug nekomentuoju”, – teigė A.Kubilius.

Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys sakė, kad premjeras pirmadienį informavo prezidentę, jog tą pačią dieną D.Kreivio atsistatydinimo prašymas turėtų pasiekti Prezidentūrą.

Paklaustas, ar įteiks D.Grybauskaitei ūkio ministro atsistatydinimo prašymą, A.Kubilius atsakė: “Tai nėra problema”.

Į skandalą dėl paramos savo buvusiam verslui patekęs ūkio ministras D.Kreivys apie atsistatydinimą pranešė praėjusį antradienį, iš karto po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai skyrė Europos Sąjungos lėšų dviem sostinės mokykloms renovuoti. Renovavimo konkursus buvo laimėjusi ministro motinos iš dalies valdoma įmonė.

Ministras sakė su VTEK išvadomis nesutinkantis ir jas skųsiantis teismui.

Valdančiosios koalicijos partneriai teigia dar neaptarinėję, kas galėtų pakeisti antradienį po nepalankių Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadų (VTEK) atsistatydinusį ūkio ministrą Dainių Kreivį, esą tai yra konservatorių prerogatyva.

“Aš nevertinu galimų kandidatų, nes jų nėra, mes jų neaptarinėjome. Konservatoriai parinks ir, manau, kad teiks patį geriausią ūkio ministrą”, – trečiadienį žurnalistams sakė Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos Seime seniūnas Algis Čaplikas.

Tą patį patvirtino ir Tautos prisikėlimo partijos lyderis Arūnas Valinskas, pridurdamas, kad ketvirtadienį vyksianti interpeliacija energetikos ministrui Arvydui Sekmokui, jo nuomone, bus nesėkminga.

Tautos prisikėlimo partijos lyderis, kalbėdamas apie pastarųjų dienų įvykius, susijusius su D.Kreiviu, tvirtino, kad “procesas net viešojoje erdvėje turėjo užsakomąjį pobūdį”.

“Labiausiai nerimą kelia situacija, kai prezidentė susitikimo su Seimo valdyba metu pareiškia, kad be interpeliacijų ji dar turi kitų būdų pašalinti ministrus. Tai yra vos ne atviras grasinimas, kad bus galima imtis, sakysime, tam tikrų jėgos struktūrų: nuo STT iki prokuratūros ir VSD. Tai šioje vietoje yra tam tikras požymis, kad mes pakankamai dideliais žingsniais artėjame prie tvarkos, kuri mūsų kaimynėje Baltarusijoje”, – kalbėjo A.Valinskas.

A.Čaplikas sukritikavo procesą, kaip buvo paskelbtas vakarykštis VTEK sprendimas, po kurio atsistatydino D.Kreivys, esą jį turėjo paskelbti pačios komisijos vadovas, o ne institucijos atstovė spaudai.

“Vakar dienos paskelbtas VTEK sprendimas, mano manymu, truputėlį nesuderinamas su viešuoju gyvenimu arba viešojo gyvenimo principais (…) Pirmininkas, kuris nusprendė, kad vienas iš 20-ies mūsų šalyje įtakingiausių asmenų negali eiti pareigų, dingo tuo metu. Tai asmeninę atsakomybę turi prisiimti, į ateitį žiūrint, ir pats VTEK”, – kalbėjo liberalcentristas.

Į skandalą dėl paramos savo buvusiam verslui patekęs ūkio ministras D.Kreivys antradienį po pietų paskelbė atsistatydinantis iš pareigų.

Ministras apie atsistatydinimą pranešė praėjus kelioms valandoms po VTEK sprendimo, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai skyrė Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų dviem sostinės mokykloms renovuoti. Jų renovavimo konkursą buvo laimėjusi ministro motinos iš dalies valdoma įmonė.

Ministras sakė su VTEK išvadomis nesutinkantis ir jas skųsiantis teismui.

Šalies prezidentei Daliai Grybauskaitei pareiškus nepasitikėjimą ūkio ministru Dainiumi Kreiviu, premjeras Andrius Kubilius tvirtina, kad D.Kreivys “ant dviejų kėdžių” nesėdi. Premjeras taip pat teigia neįžvelgiantis nieko blogo, jei ministru tampa buvęs verslininkas.

“Aš manau, kad yra gerai, kad į politiką, į atsakingą valstybės ekonomikos tvarkymo darbą ateina žmogus, turintis praktinės verslo patirties. Akivaizdu, kad bet kas tapdamas ministru turi aiškiai parodyti, kad būdamas ministru nesirūpins savo verslu. Dainius Kreivys tą ir padarė. Galbūt kai kurių toks atsiribojimas neįtikino”, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė A.Kubilius.

A.Kubilius sakė, kad D.Kreivys nuo buvusio verslo valdymo atsiribojo pagal Lietuvoje vyraujančią tvarką.

“Čia gal susiduriame su platesne problema, nes Lietuvoje iš tikrųjų tokio reglamentavimo taisyklių ir tradicijų, kokios yra sukurtos Vakarų valstybėse, kai žmonės, atėję iš verslo tam laikotarpiui, kol būna politikoje, patikti specialiems nepriklausomiems fondams, kurie ir valdo tuo laikotarpiu jo turtą, dar nėra. Galbūt jas reikia kurti”, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Jis sakė tikintis objektyvaus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) tyrimo dėl galimo D.Kreivio interesų konflikto.

Premjeras taip pat teigė laukiantis pasiūlymų, kaip būtų galima ateityje išvengti “skirtingai interpretuojamų faktų”.

A.Kubilius pažymėjo, kad pasitiki ūkio ministro įgyvendinama politika, skatinant šalies ekonomiką, pertvarkant viešuosius pirkimus, pritraukiant užsienio investicijas.

“Bet taip pat matau, kad tokia politika nėra visi patenkinti. Yra tikrai didelės interesų grupės, kurioms tokia skaidri, sąžininga ir principinga politika apriboja anksčiau turėtas pasipelnymo galimybes. Tuos faktus irgi turime matyti”, – sakė A.Kubilius.

D.Kreivys pastaruoju metu atsidūrė dėmesio centre dėl pranešimų, esą jis galėjo supainioti interesus skirdamas Europos Sąjungos (ES) paramą. Tokius kaltinimus D.Kreivys atmetė. Ministras taip pat pažadėjo imtis teisinių priemonių, kad būtų paneigta žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, neva jam priklauso milžiniškos vertės turtas.

Etikos sargai aiškinasi, kad D.Kreivys neturėjo nusišalinti, kai buvo priimami sprendimai, susiję su įmonėmis, kuriose akcijų turi ministro motina. Skandalas kilo spaudai paskelbus, kad D.Kreivio motinos Florentinos Kreivienės iš dalies valdoma bendrovė Specializuota komplektavimo valdyba (SKV) ir bendrovės “Dalsta” bei ir “Bikusta” gavo maždaug 6 mln. litų ES lėšų.

D.Kreivys taip pat paskelbė ketinantis kreiptis į teismą, kad būtų paneigtas savaitraščio “Ekonomika” pranešimas, jog ministras turi 170 mln. litų vertės turto. Tokią informaciją ministras pavadino “šmeižikiškais metodais”.

Vyriausioje tarnybinės etikos komisijoje antradienį BNS sakė, kad tyrimas dėl D.Kreivio vykdomas. Daugiau komentarų VTEK pateikti negalėjo.

Dar tik pusmetį kultūros ministru dirbantis Arūnas Gelūnas, kaip ir žadėjo, įnešė naujų vėjų į užsistovėjusius kultūros politikos vandenis.

Nepaisant to, kad į ministro postą jį delegavo prezidentės Dalios Grybauskaitės nemėgstamas politikas Arūnas Valinskas, šalies vadovė ilgai nedvejodama sutiko skirti A.Gelūną kultūros ministru. Ji jau buvo atkreipusi dėmesį į jį tada, kai tuomet Vilniaus dailės akademijos prorektoriumi dirbęs A.Gelūnas kartu su kitais kultūros ir meno atstovais rengė kultūros politikos kaitos gaires. Būtent nuo jų įgyvendinimo ir pradėjo savo darbus prieš pusmetį į politiką pasiryžęs žengti profesionalus grafikas.
Per tokį trumpą laiką sunku tikėtis daug konkrečių rezultatų, tačiau kultūros pasaulyje A.Gelūnas jau spėjo pelnyti gerą reputaciją. Žmonėms gerą įspūdi daro tai, kad ministras iš tiesų gilinasi į visų sričių problemas, stengiasi pats perprasti kompleksiško kultūros pasaulio konjunktūrą ir pradeda čia daugybę metų neregėtas reformas.

Užsimojo pakeisti vadovus
Tiesa, gero žodžio apie A.Gelūną turbūt nesurastų tie, kuriems jo srendimai jau kainavo postus.
“Atėjęs čia dirbti tikrai radau įsisenėjusių užtikrinto finansavimo gavimo, nebekvestionuojamo prestižo ir profesionalumo įpročių. Tuos dalykus reikėjo pakeisti”, – sako ministras.
Nacionalinio dramos teatro (NDT) generalinio direktoriaus Adolfo Večerskio nušalinimą jis vadina ne atsitiktiniu epizodu, o dabar prasidedančio naujo proceso dalimi. “Lietuvoje daug kultūros žmonių, kurie čia dirba seniai, yra susitapatinę su kultūros institucijomis ir jaučiasi vieninteliai bei nepajudinami. O juk šiuolaikinė kultūra yra dinamiškas laukas – ten turi patekti naujų impulsų, reikia į juos reaguoti, juk auga nauja karta. Kaita ir rotacija čia neišvengiama”, – pabrėžia A.Gelūnas.
Ministras vardija, kad nuo jo vadovavimo pradžios jau pakeisti ne tik NDT, bet ir Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Vilniaus mažojo teatro vadovai, iki metų pabaigos dar turėtų pasikeisti ir Kauno valstybinės filharmonijos bei Šiaulių valstybinio kamerinio choro “Polifonija” vadovai.
“Tikrai patiriu spaudimą, bet nenoriu leistis į detales. Pasiduoti nežadu”, – kultūros pasaulio intrigų uždangą šiek tiek praskleidžia ministras.

Permainos – pagal gaires
Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė teigia, kad dar per anksti vertinti, ką gero kultūros ir meno pasauliui nuveikė A.Gelūnas, nes jis dar palyginti neseniai sėdi ministro kėdėje. “Tačiau matau pastangas iš tiesų reformuoti visą sistemą, keisti kultūros politiką”, – pabrėžia NDG vadovė.
Ji drauge su dabartiniu ministru dirbo rengiant kultūros politikos kaitos gaires ir mato, kad jis jų dabar laikosi. “Tai profesionalų rengtas, išsamus dokumentas. Jei jis bus įgyvendintas, galėsime džiaugtis esminiai teigiamais pokyčiais”, – tikisi L.Jablonskienė.
A.Gelūnas pabrėžia, kad būtent kaitos gairės – jam svarbiausia darbo kryptis. Iš 75 suplanuotų strateginės kultūros politikos gairių jis yra išskyręs 25, jo manymu, svarbiausias kryptis ir tikisi suspėti jas įgyvendinti, kol vadovaus ministerijai. “Net pačiu geriausiu atveju, jei išliksiu iki kadencijos pabaigos, juk atėjau tik į jos vidurį, teturiu pustrečių metų”, – skaičiuoja ministras.
Vienas pirmųjų suplanuotų darbų – įkurti Meno tarybą. Jos įstatai jau netrukus turi pasiekti Seimą. “Reikalinga atskirti funkcijas. Taryba bus ekspertinė organizacija, kuri vertins ir atrinks projektus, o strateginės kultūros politikos kryptys, įstatymų bazės kūrimas liks ministerijos funkcija”, – aiškina ministras.
Jis neslepia, kad naujajai tarybai reikės papildomo finansavimo, bet išteklių ketina rasti sistemos viduje – šiuo metu atliekamas kultūros sistemos išorinis auditas, ketinama mažinti kai kurias įstaigas, o kai kurias – iš viso likviduoti. “Kokybiškai dirbančias esmines institucijas turime remti geriau nei dabar, bet tikrai turime ir moraliai pasenusių įstaigų”, – neslepia ministras.
Kaip jam pavyko kitiems metams išprašyti 5 proc. didesnį nei šiemet kultūros biudžetą? “Kalbėjau argumentų kalba. Negalime pasistatyti nacionalinę galeriją, ja baisiai džiaugtis, rengti ten valstybinius furšetus, bet neskirti pakankamo finansavimo elektrai ir šildymui”, – paaiškina jis.
Deja, kol kas jis negali pažadėti didesnių atlyginimų muziejų, bibliotekų darbuotojams. “Nedovanotina, kad jie tokie skurdūs. Bet kol kas nieko nepavyko padaryti”, – apgailestauja A.Gelūnas.

A.Gelūnas: “Lietuvoje daug kultūros žmonių, kurie dirba seniai, yra susitapatinę su kultūros institucijomis ir jaučiasi vieninteliai bei nepajudinami”