Minsko ligoninėse, antradienio 8 val. duomenimis, yra 151 žmogus, nukentėjęs per sprogimą metropolitene pirmadienio vakarą.

“Sostinės medicinos įstaigose, šios dienos 8 val. duomenimis, yra 151 sužeistas žmogus, iš jų 40-ies būklė sunki, 58 – vidutinio sunkumo”, – pranešė žurnalistams Baltarusijos sveikatos apsaugos ministras Vasilijus Žarko.

“4 val. ryto mes netekome vieno ligonio”, – sakė V.Žarko.

Taigi žuvusiųjų per sprogimą Minsko metropolitene skaičius pasiekė 12 žmonių.

“Jis nuo pat pradžių buvo itin sunkios būklės”, – pabrėžė ministras. Pasak jo, nukentėjusiajam buvo sunkiai sužalotos kojos, pilvo ertmė, jis neteko daug kraujo.

“Jis buvo operuotas, 4 val. nuimtas nuo operacinės stalo. Bet mes jo netekome daugiausiai dėl to, kad jis buvo smarkiai nukraujavęs”, – pažymėjo V.Žarko.

Atsakydamas į “Interfax” klausimą, ar gresia pavojus kitų nukentėjusiųjų gyvybei, ministras pažymėjo, kad 40 žmonių būklė sunki.

“Visus, kurių būklė sunki, būtina atidžiai stebėti”, – konstatavo jis.

Pasak jo, tarp nukentėjusiųjų yra trys nėščios moterys ir vienas vaikas.

“Jų būklė nuogąstavimų medikams nekelia”, – patikslino V.Žarko.

Minsko metropolitene pirmadienį vakare įvykdyto teroro išpuolio aukų skaičius padidėjo iki 12, dar 149 žmonės kreipėsi į gydymo įstaigas medikų pagalbos, pranešė Baltarusijos KGB Informacijos ir viešųjų ryšių centras.

“2 val. 20 min. (ir Lietuvos laiku) duomenimis, aukų skaičius išaugo iki dvylikos žmonių, iš kurių šeši jau atpažinti”, – sakė centro atstovas.

Pasak jo, į medikus pagalbos kreipėsi 149 asmenys, iš kurių 22 šiuo metu yra sunkios būklės, 30 žmonių patyrė vidutinio sunkumo sužalojimus.

Teroro išpuolis Minsko metropoliteno stotyje “Oktiabrskaja” buvo įvykdytas pirmadienį apie 18 valandą. Pranešama, kad čia sprogo bomba, prigrūsta metalinių smogiamųjų elementų.

Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos spaudos tarnyba, remdamasi vidaus reikalų ministru Anatolijumi Kulešovu, pranešė, kad, pirminiais duomenimis, sprogimo galingumas prilygo 5-7 kg trotilo; po sprogimo liko 80 cm skersmens duobė.

Pasak spaudos tarnybos, manoma, kad sprogdinimo įtaisas “buvo po suoleliu ant platformos priešais antrąjį traukinio, važiavusio nuo Pergalės aikštės pusės Nepriklausomybės aikštės kryptimi, vagoną”.

“Sprogdinimo įtaisas buvo prigrūstas maždaug 1 centimetro skersmens metalinių rutuliukų. Sprogimo momentu toje vietoje buvo apie 300 žmonių. Tuo pat metu priešinga kryptimi judėjo kitas sąstatas, kuris buvo priverstas pravažiuoti nesustojęs”, – sakė spaudos tarnybos atstovas.

Pirmadienio sprogdinimas judriausioje Minsko metropoliteno stotyje yra rimčiausia ataka posovietinės Baltarusijos istorijoje. Tyrėjai šį sprogimą kvalifikuoja kaip teroro išpuolį.

Išpuolis surengtas Baltarusijoje augant politinei įtampai, kurią pakurstė prieštaringas A.Lukašenkos perrinkimas pernai gruodį vykusiuose prezidento rinkimuose.

Šalis šiuo metu taip pat išgyvena sunkią ekonominę krizę, dėl kurios vyriausybė įvykdė dalinę valiutos devalvaciją.

Viena iš dviejų Minsko metropoliteno linijų tebėra uždaryta dėl pirmadienį įvykusio sprogimo stotyje “Oktiabrskaja”.

Kaip praneša agentūros “Interfax” korespondentas, prie įėjimų į Maskvos linijos stotis iškabinti skelbimai, kur minskiečiams siūloma pasinaudoti antžeminiu transportu.

Metropoliteno požeminėse perėjose budi milicininkai, kurių kiekvieno rankose – metalo ieškikliai.

Įėjimą į požeminę perėją stotyje “Oktiabrskaja” apsupę saugo milicininkai, šalia įėjimo padėta galių, dega žvakės.

Siekdama užtikrinti keleivių pervežimą be pertrūkių Minsko valdžia davė nurodymą atsiųsti autobusų, kurie važinėja lygiagrečiai su laikinai neveikiančia metropoliteno linija.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pavedė skirti būtiną skaičių autobusų, kad žmonės galėtų jais važiuoti pirmosios metropoliteno linijos maršrutu.

“Kuo greičiau reikia eismą metropolitene atkurti”, – pabrėžė prezidentas.

“Aš suprantu, kad tai visų pirma susiję su tyrimo grupės darbu. Bet yra ir kitų klausimų. Todėl reikia, kad jau šiandien stovėtų pasirengusios remontininkų brigados, kurios išvalys stotį. Kai tik bus įmanoma, kai prokuroras duos leidimą – atkurkite eismą”, – sakė A.Lukašenka.

Sprogimas metropoliteno stotyje “Oktiabskaja” Minske įvyko pirmadienio vakarą. Naujausiais duomenimis, 12 žmonių žuvo, 149 sužeisti, iš jų 22 būklė sunki.

Nustatyta tapatybė devynių iš 12 žmonių, žuvusių per teroro aktą Minsko metropolitene, antradienį pranešė Baltarusijos valstybės saugumo komiteto Informacijos ir viešųjų ryšių centras (IVRC).

Kaip nurodė Minsko miesto komitetas, priimtas sprendimas balandžio 13-ąją paskelbti Minske gedulo diena.

IVRC pranešė, kad 149 žmonės kreipėsi į sveikatos apsaugos įstaigas, prašydami suteikti medicinos pagalbą, iš jų 22 žmonių būklė sunki, 30 žmonių patyrė vidutinio sunkumo sužeidimų.

Premjeras Andrius Kubilius ir užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pareiškė užuojautą pirmadienį per sprogimą Baltarusijos sostinėje žuvusių žmonių artimiesiems.

“Lietuva smerkia bet kokį smurtą, juo labiau kai tai vyksta pas artimus kaimynus”, – premjero žodžius BNS perdavė jo patarėjas Virgis Valentinavičius.

“Reiškiu nuoširdžią užuojautą Baltarusijos žmonėms po šiandienos sprogimo, ypač žuvusiųjų ir sužeistųjų šeimoms”, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas A.Ažubalis.

Paskutiniais duomenimis, per sprogimą Minsko metropoliteno stotyje “Oktiabrskaja” mažiausiai vienuolika žmonių žuvo, dar apie šimtas gyventojų nukentėjo.

Pagrindine sprogimo versija laikomas teroro išpuolis.

Pareigūnai sakė pranešimą apie sprogimą gavę apie 18 valandą Minsko ir Lietuvos laiku.

Dviguba metropoliteno stotis “Oktiabrskaja-Kupalovskaja” yra vienintelis dviejų linijų mazgas, kuriame keleiviai persėda iš vieno traukinio į kitą. Čia itin didelis judėjimas, ypač tarp 18 ir 19 val., kai žmonės grįžta iš darbo.

Stotis “Kupalovskaja” yra virš stoties “Oktiabrskaja”, jas abi jungia pėsčiųjų tunelis ir eskalatoriai. “Kupalovskaja” yra netoli Baltarusijos prezidento administracijos pastato.

Per Baltarusijos Pirmąjį televizijos kanalą pranešta, kad žuvo per sprogimą Minsko metropoliteno “Oktiabrskaja” stotyje septyni žmonės, dar daugiau kaip 50 sužeista; sprogimo priežastis – sprogstamasis įtaisas. Vidaus reikalų ministerija atsisako komentuoti.

Liudininkai praneša, kad ten stovėjo du traukiniai, po sprogimo pasklido tiršti dūmai.

“Išgirdau nestiprų garsą, panašų į atkemšamą šampano butelį, paskui sprogimo banga išmušė vagono stiklus, pradėjo sklisti dūmai. Dūmų buvo labai daug, netgi išsigandome, kad uždusime. Viskas įvyko labai greitai, per kelias minutes”, – agentūros korespondentui pasakojo vienas liudininkų, tuo metu važiavęs traukiniu.

“Interfax” korespondentas pasakoja, kad nukentėję žmonės sėdi ant šaligatvių, daugelis jų ištikti šoko. Gretimose gatvėse jaučiamas degėsių kvapas.

Šalia esančių namų gyventojai neša nukentėjusiems vandenį, suteikia pagalbą. Rajonas apsuptas, dirba greitosios pagalbos ir nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojai. Nukentėjusiems teikiama pagalba, kai kurie sutvarstyti guli ant neštuvų, laukia greitosios pagalbos automobilių, šalia mėtosi kruvini tvarsčiai ir panaudoti švirkštai.

Į stotį nusileido grupė išminuotojų su specialia įranga ir apranga.

Į įvykio vietą atvykę oficialūs asmenys nieko nekomentuoja, motyvuodami, kad incidentas įvyko prieš kelias minutes, reikia pirmiausia suteikti pirmąją pagalbą žmonėms ir išsiaiškinti įvykio detales.

Eismas Nepriklausomybės prospektu užblokuotas. Gatvės dalis prie metropoliteno “Oktiabrskaja” stoties išėjimo apsupta.

Vienas liudininkų agentūrai sakė, kad nukentėjo labai daug žmonių. “Mačiau, kaip vieną jų uždengė drobule”, – pasakojo jis.

Tuo tarpu nukentėjusieji jau vežami į miesto ligonines.

Tinklalapyje ale.by rašoma, jog įvykio liudininkė Olga Rymaševskaja pasakojo, kad “stoties “Oktiabrskaja” platformoje – pusmetrinė duobė”. Kiti, išeidami iš stoties nurodė, jog lavonų yra mažiausiai septyni ir jog jie matė sprogimo nutrauktas rankas, kojas, galvas. Visi išeina lauk aprūkusiais veidais, rūbais, pamėlusiomis lūpomis. Visi jie sukrėsti.

Europos Sąjunga (ES) gali uždrausti įvažiuoti į savo teritoriją bei įšaldyti baltarusių valdininkų, susijusių su valdžios naudotomis griežtomis priemonėmis gruodžio 19 dieną, sąskaitas, taip pat susieti šių draudimų panaikinimą su opozicijos lyderių paleidimu, sakoma Europos Parlamento spaudos tarnybos pranešime, kuris atspindi trečiadienį Briuselyje vykusios diskusijos dėl padėties Baltarusijoje išvadas.

Pasak šios informacijos, bendrame Europos parlamento pirmininko Jerzy Buzeko (Ježio Buzeko), Užsienio reikalų komiteto, Žmogaus teisių pakomitečio, Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Baltarusija ir Rytų partnerystės parlamentinės asamblėjos pareiškime (EURONEST) keliama keletas esminių reikalavimų Europos Sąjungai.

Tarp jų: “paskelbti draudimą įvažiuoti ir įšaldyti sąskaitas baltarusių valdininkams, tiesiogiai susijusiems su griežtų priemonių naudojimu (prieš gruodžio 19 dienos akcijos dalyvius); šie draudimai gali būti atšaukti po to, kai bus paleisti visi opozicijos lyderiai, sulaikyti dėl šių įvykių”.

Be to, pranešama, kad minėtame pareiškime Europos Sąjunga raginama “stiprinti finansinę paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei, neprikausomai žiniasklaidai ir nevyriausybinėms organizacijoms, padidinti finansinę paramą ir stipendijas baltarusių studentams, kurių daugelis buvo išmesti iš universiteto už dalyvavimą taikiuose protestuose”.

Taip pat jame siūloma “sumažinti vizų mokestį Baltarusijos piliečiams ir netgi visai panaikinti vizas studentams, mokslininkams ir menininkams”.

Be to, pareiškimo autoriai ragina peržiūrėti tarpparlamentinių santykių su Baltarusija pozicijas, taip pat Rytų partnerystės parlamentinės asamblėjos(EURONEST) darbą.

Spaudos tarnyba pažymi, kad “pradėdamas debatus J.Buzekas sutiko su dauguma Europos Parlamento narių, jog priemonės turi būti taikomos Baltarusijos valdininkams, bet nedidinama baltarusių piliečių izoliacija ir nebloginama jų padėtis”.

“Mūsų svarbiausias tikslas – išlaisvinti visus tuos, kurie lieka kalėjime, kurie buvo sulaikyti rinkimų dienos vakare. Turi būti panaikinti jiems keliami rimti kaltinimai. Suteikta būtina medicininė pagalba visiems, kam reikia. Tai – būtina sąlyga, jeigu Baltarusija nori palaikyti kokius nors santykius su ES”, – cituoja J.Buzeko žodžius spaudos tarnyba.

Baltarusijos vidaus reikalų ministras Anatolijus Kulešovas pareiškė trečiadienį, kad bus sulaikyti visi be valdžios leidimo surengtos akcijos, vykusios Minske gruodžio 19-ąją, prezidento rinkimų dieną, dalyviai.

“Mes ne visus sulaikėme, bet tie riaušių dalyviai, kurie pabėgo iš Nepriklausomybės aikštės, bus visi iki vieno nustatyti, visi iki vieno, ir jiems bus pateiktas kaltinimas. Nė vienas neišvengs atpildo. Tam aš turiu visas galimybes”, – pareiškė ministras.

“Nė vienas neišvengs atpildo. Tam aš turiu visas galimybes”, – pabrėžė ministras.

Anksčiau paskelbtais VRM duomenimis, akcijoje vakare po rinkimų dalyvavo 3 tūkst. žmonių. Tačiau nepriklausomi stebėtojai sako, kad jų buvo nuo 10 iki 20 tūkstančių.

Nutraukiant akciją ir po to naktį buvo sulaikyti ir izoliuoti, oficialiais duomenimis, 630 žmonių.

“Jokių problemų dėl sveikatos būklės niekas iš sulaikytųjų neturi, bent jau tie, kurie yra pas mus”, – pareiškė žurnalistams ministras A.Kulešovas.

Anksčiau VRM pranešė, kad per sekmadienio įvykius nukentėjo 80 teisėsaugos institucijų darbuotojų.

Tuo tarpu, kaip pranešė Baltarusijos nevalstybinė spauda, Minsko ir jo apylinkių ligoninėse randama žmonių, smarkiai nukentėjusių nuo jėgos struktūrų darbuotojų veiksmų.

Opozicijos aktyvistė Kristina Šatikova yra ligoninėje dėl rimtai pažeistų vidaus organų. Vienai studentei, kuriai išvaikydami susirinkusiuosius Baltarusijos sostinės centre omonininkai sutraiškė koją, padaryta operacija 6-oje klinikinėje ligoninėje.

Nevalstybinio laikraščio “Naša Niva” žurnalistai sugebėjo įrašyti į vaizdajuostę nukentėjusios studentės pasakojimą, bet buvo išvaryti iš ligoninės palatos su milicija, neužbaigę interviu.

Baltarusijos teisių gynėjai praneša, kad medicinos pagalbos reikia keliasdešimčiai žmonių, laikomų areštuotų Minske ir Žodine.

Advokatas Pavelas Sapelka pareiškė, kad buvo smarkiai sumuštas Andrejus Sanikovas, dabar laikomas Valstybės saugumo komiteto tardymo izoliatoriuje.

Buvęs kandidatas į prezidentus “atrodo siaubingai”, papasakojo P.Sapelka žurnalistams. Pasak gynėjo, A.Sanikovas negali vaikščioti, jam sužeistos rankos.

Susitikęs su savo ginamuoju VSK tardymo izoliatoriuje pirmadienio vakarą P.Sapelka pažymėjo, kad kalbėdamasis su A.Sanikovu matė aiškius smūgių į galvą pėdsakus.

Kokia Vladimiro Nekliajevo, sumušto iki protesto mitingo pradžios, būklė, kol kas nežinoma. Advokatė Tamara Sidorenko teigia, kad jau trys paros, kai VSK tardymo izoliatoriuje jai nesudaroma galimybė susitikti su ginamuoju.

Esantis VSK tardymo izoliatoriuje buvęs kandidatas į prezidentus Nikolajus Statkevičius nuo arešto pradžios paskelbė bado streiką ir atsisako duot parodymus.

Bendražygiai iš jo partijos praneša, kad bado streiką paskelbė ir Jungtinės piliečių partijos lyderis Anatolijus Lebedka, kurį taip pat areštavo Valstybės saugumo komitetas.

“Atsižvelgiant į nerimą keliančius Baltarusijos valdžios veiksmus, pažeidžiančius pagrindines piliečių teises ir laisves, ir dėl persekiojimų, taip pat nukreiptų prieš mokslininkus ir studentus, raginu Lenkijos mokyklas, kurioms laisvė yra brangiausią vertybė, pademonstruoti akademinį solidarumą”, – B.Kudryckos rektoriams išsiųstą laišką citavo naujienų agentūra PAP.

Ministrė patikino, kad vyriausybė turės galimybių “paremti finansiškai” aukštąsias mokyklas, kurios sutiks priimti baltarusių studentus į nemokamas studijas, taip pat “finansuos dalį jų gyvenimo Lenkijoje išlaidų kartu su Lenkijos URM”.

Lenkijos mokslo ir aukštojo švietimo ministerijos duomenimis, po protesto akcijos Minske už opozicinę veiklą iš aukštųjų mokyklų pašalinta kelios dešimtys studentų.

Minske per sekmadienio vakarą prasidėjusius neramumus sulaikytai Lietuvos pilietei skirta 10 parų administracinio arešto, pranešė Lietuvos ambasada.

Ambasados įgaliotasis ministras Tauras Pajaujis BNS sakė, kad pranešimas apie Minske studijuojančiai Lietuvos pilietei skirtą bausmę buvo gautas antradienį.

“Už mitingo taisyklių pažeidimą. Ji buvo viena iš daugelio (sulaikytųjų), kurie gavo po 10 parų”, – paaiškino diplomatas.

Pasak jo, tolesnių veiksmų ambasada šiuo klausimu imtis neketina, nes Baltarusijos pareigūnai juridiškai viską atliko nepriekaištingai.

“Sulaikymo terminas Baltarusijoje gali trukti 72 valandas, o jie per 30 valandų sugebėjo ir pas teisėją nuvesti. Iš konsulinės pusės mes nieko daryti negalime. Politiniai dalykai sprendžiami Užsienio reikalų ministerijoje”, – dėstė ambasados Minske atstovas.

Lietuvos sostinėje įsikūrusio Europos humanitarinio universiteto atstovė Tatjana Chulitskaja antradienį žurnalistams sakė, kad savo tėvynėje buvo sulaikyti ir keli šioje aukštojoje mokykloje besimokantys studentai.

Baltarusijos pareigūnai antradienį paskelbė, kad administracinis areštas buvo skirtas apie 600 sulaikytų protestuotojų, sekmadienį pasibaigus prezidento rinkimams susirinkusių į demonstraciją Minsko centre. Prieš demonstrantus buvo panaudotos specialiosios Baltarusijos milicijos pajėgos.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pirmadienį pareiškė, jog Lietuva pritaria tarptautinių stebėtojų vertinimui, kad sekmadienį įvykę Baltarusijos prezidento rinkimai buvo nedemokratiški.

Ministras taip pat pranešė, kad Baltarusijoje po rinkimų buvo sulaikyta viena Lietuvos pilietė, o provokacijos Minske prieš išvaikant demonstrantus, kaip įtariama, buvo surežisuotos.

“Lietuva palaiko Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) išsakytą poziciją, kad rinkimai iš esmės vertinti kaip nedemokratiški”, – pirmadienį žurnalistams sakė A.Ažubalis.

Nors pasirengimo rinkimams metu, anot jo, buvo pastebima pagerėjimo ženklų, tačiau situaciją “labiausiai pablogino rinkimų balsų skaičiavimo procedūros, kurios daugelyje vietų buvo neskaidrios”. Tą, pasak ministro, pokalbio telefonu metu jam patvirtino ESBO pirmininko specialusis atstovas rinkimams Kimo Kiljunenas.

“Stebėtojai negalėjo prieiti, negalėjo matyti. Techninių procesus rinkimų komisija administravo gerai ir skaidriai, tačiau jai trūko nešališkumo. Čia mes matome neadekvatų santykį. Baltarusijoje rinkimų komisijos narių buvo paskirta 70 tūkst. Opozicija oficialiai galėjo deleguoti tik 210 stebėtojų, kas yra juokingas skaičius”, – vardijo A.Ažubalis.

Pasak jo, pirminį rinkimų vertinimą sugadino ir “brutalus” Baltarusijos jėgos struktūrų elgesys sekmadienio vakarą su Minsko centre susirinkusiais demonstrantais.

“Aš tik galiu pacituoti tą patį K.Kiljuneną, kuris aiškiai pasakė, kad tai, ką jis matė, jo nuomone, buvo surežisuota. Turiu minty tam tikrus provokacinius veiksmus iš minios, kada buvo daužomi stiklai. (…) Jie laukė, kol bus pradėti daužyti stiklai, kai stiklai buvo pradėti daužyti, jie išbėgo”, – kalbėjo A.Ažubalis.

Pasak jo, Lietuva prisijungė prie ES, kuri reikalauja atskleisti, kur yra septyni sulaikyti opozicijos kandidatai į prezidentus.

“15 val. įvyko ES ambasadorių susirinkimas Minske, buvo įteikta nota Baltarusijos užsienio reikalų ministerijai su prašymu paaiškinti ir informuoti, kur yra sulaikyti septyni kandidatai”, – sakė A.Ažubalis.

Ministras taip pat pranešė, kad Baltarusijoje yra sulaikyta viena Lietuvos pilietė.

“Diplomatai pasikvietę Baltarusijos ambasadorių Lietuvoje paprašė paaiškinti, kodėl buvo sulaikyta Lietuvos pilietė. Sakė, kad aiškinsis. Mes parodėme, kad nemotyvuotas elgesys pareigūnų kitoje valstybėje, aš manau, yra netoleruotinas”, – teigė ministras.

Baltarusijos jėgos struktūros panaudojo jėgą išvaikyti protesto akciją, kuri surengta po sekmadienį vykusių prezidento rinkimų. Oficialiais duomenimis, prezidentu perrinktas Aleksandras Lukašenka gavo beveik 80 proc. balsų.

Buvęs Vokietijos Saksonijos-Anhalto žemės policijos vadovas Frantzas Masseris (Francas Maseris), dalyvavęs Baltarusijos prezidento rinkimuose kaip nepriklausomas stebėtojas, mano, kad vakar vykusios nesuderintos su valdžia opozicijos akcijos negalima pavadinti taikia demonstracija.

“Kiek aš galėjau stebėti, pagal Vokietijos įstatymus, tai jokiu būdu nebuvo taiki demonstracija”, – pareiškė F.Masseris žurnalistams pirmadienį Minske.

Jis pažymėjo, kad Vokietijoje apie bet kurią taikią demonstraciją turi būti pranešta valdžiai prieš 48 valandas ir turi būti gautas leidimas.

“Mane nustebino, kad kandidatai, bent keturi iš jų, paragino šalininkus ateiti į aikštę, tiesa, nenurodė į kurią. Kiek aš žinau, pas jus prieš 15 dienų reikia pranešti (valdžiai) apie taikią demonstraciją”, – sakė jis.

“Aš vakar specialiai atėjau į aikštę pažiūrėti, kaip elgiasi žmonės. Daug buvo jaunuolių su kuprinėmis ir mobiliųjų telefonų ausinėmis. Aš tai pat paklausiau jų, kad davė jiems tiek daug Europos vėliavų, bet nekas neatsakė į mano klausimą”, – sakė F.Masseris.

“Žmonių ėmė daugėti. Mano nuomone, jų buvo apie 5 tūkstančius. Kitoje gatvės pusėje buvo apie 900-1 000 žmonių, bet tai buvo ne demonstrantai, o žiūrovai: jiems tai buvo kažkas panašaus į tiesioginę televiziją”, – pridūrė jis.

“Man policininko instinktas pakuždėjo, kad kažkas prasidės, ir staiga žmonės puolė į važiuojamąją dalį, šokinėjo per automobilius. Pagal Vokietijos įstatymus, tai vertinama kaip pavojingas elgesys kelyje”, – sakė ekspertas.

“Mano kolegos iš VAI nebepajėgė sulaikyti tokios didžiulės minios, susidarė kolona, kuri ėjo į savo tikslą – Nepriklausomybės aikštę”, – papasakojo F.Masseris.

“Visa kita – nusikalstamus veiksmus aš mačiau per televiziją, nes negalėjau ten būti. Tai, kas buvo matyti – langų daužymas, pastato puolimas – pagal Vokietijos įstatymus galima aiškiai vertinti kaip nusikaltimą”, – sakė buvęs policijos vadovas.

“Kai aš palyginu tai, kas vyko rinkimų apylinkėse, ir tai, kas buvo vakare, tai du skirtingi dalykai tartum ir ne (ta pati) viena Baltarusijos liaudis”, – pasidalino savo įspūdžiais jis.

Ekspertas sakė: “Mano tarnybiniu ir teisiniu požiūriu, tai (akcijos išvaikymas) nėra svarus argumentas”, kad rinkimai Baltarusijoje nebūtų pripažinti.

Baltarusijos generalinis prokuroras Grigorijus Vasilevičius pareiškė, kad per tyrimą bus nustatyta, kiek kaltas kiekvienas riaušių Minske organizatorius, ir atsižvelgiant į tai bus sprendžiama, ar bus patraukti šie piliečiai baudžiamojon atsakomybėn.

“Generalinė prokuratūra įspėjo tuos asmenis, kurie ragino ateiti po balsavimo į aikštę ir surengti nesankcionuotą masinį renginį”, – pirmadienį anksti ryte žurnalistams sakė G.Vasilevičius.

Pasak jo, teisėsaugos institucijos “darė viską , kad užkirstų kelią tokio pobūdžio neteisėtiems veiksmams”.

Savo ruožtu Vidaus reikalų ministerijos vadovas Anatolijus Kulešovas pranešė, kad sulaikyti be valdžios leidimo surengtos akcijos organizatoriai.

Ministras pareiškė, kad “minia daužė ir laužė viską savo kelyje, priešindamasi teisėtiems valdžios atstovams”.

A.Kulešovas sakė, kad VRM įtaria riaušių organizavimu konkrečius žmones, kurių pavardės kol kas neskelbiamos.

Maždaug po paros, pasak ministro, bus paskelbtos pavardės tų, kurie ragino pradėti riaušes.

Milicija naktį iš sekmadienio į pirmadienį suėmė kelis šimtus protestuotojų, tarp jų keturis opozicijos iškeltus kandidatus į prezidentus. Pareigūnai panaudojo jėgą, vaikydami masinę demonstraciją prieš numatomą Aleksandro Lukašenkos pergalę ginčijamuose rinkimuose.

Milicija suėmė mažiausiai keturis iš devynių A.Lukašenkos varžovų – Andrejų Sanikovą, Nikolajų Statkevičių, Grigorijų Kostusevą ir Vitalijų Rymaševskį.

Prezidento posto taip pat siekęs Vladimiras Nekliajevas smarkiai nukentėjo per susirėmimus su milicija, kurių metu pareigūnai naudojo garsines granatas, o kelis protestuotojus sumušė guminėmis lazdomis.

V.Nekliajevas greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas į ligoninę, o jo šalininkai sakė, kad kandidatas patyrė vidutinio sunkumo galvos smegenų traumą.

“Nutarę pažiūrėti, kas dedasi opozicijos mitinge, nespėjus išeiti iš viešbučio iš karto papuolėm į “Omono” pajėgų apsuptį. Nesiskaitė nei su vienu, ar tai buvo moteris, ar vaikas, ar vyresnio amžiaus žmogus, visus stūmė skydais, mušė guminėm lazdom”, – pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė vienas rinkimų stebėtojų, Seimo narys Andrius Šedžius.

Jo teigimu, stebėtojai specialiųjų pajėgų nebuvo sumušti tik dėl to, jog juos saugojo Baltarusijos milicija.

“Pamačiau mūsų ambasadorių Edminą Bagdoną, kuris puolė ginti tris merginas. Iš tikrųjų jas mušė guminėm lazdom, bet buvo nustumtas specialiųjų pajėgų. (…) Ambasadorius šaukė, kad čia diplomatai, parlamentarai, niekas į tai nekreipė dėmesio, nežiūrėjo į tarptautinio stebėtojo pažymėjimus. Turbūt vienintelis, kas mus išgelbėjo nuo to žiauraus sumušimo, kad milicijos pareigūnai neleido omonininkams mūsų mušt”, – pasakojo Seimo narys.

Įvykių sūkuryje prie to paties viešbučio parlamentarai susidūrė su Baltarusijoje viešėjusia ekspremjere Kazimira Danute Prunskiene, kuri Baltarusijos televizijos laidoje pareiškė rinkimus buvus gerai organizuotus.

“Kada mus mušė, nes mušė ne tik tas studentes, bet ir mus, tuo tarpu prie viešbučio privažiavo “mersedesas”, ir iš jo išlipo mūsų gerai žinoma ekspremjerė K.Prunskienė. E.Bagdonas pradėjo šaukti: “Premjere, žiūrėkit, jūsų demokratija!”, ir ji nė neatsisukdama bėgo į viešbutį, o prieš tai sėdėjo visą dieną televizijoj ir aiškino, kokia demokratiška šalis yra Baltarusija”, – pasakojo A.Šedžius.

Baltarusijos milicija ir specialiųjų pajėgų kariai sekmadienio vakarą panaudojo jėgą, kad išvaikytų didelę demonstraciją prieš A.Lukašenkos perrinkimą, ir suėmė šimtus protestuotojų bei septynis opozicijos iškeltus kandidatus.

Lietuva pareiškė susirūpinimą dėl smurto prieš demonstrantus ir teigė nepritarianti neproporcingiems Baltarusijos jėgos struktūrų veiksmams.

A.Lukašenka sekmadienį buvo perrinktas ketvirtai kadencijai. Oficialių pareigūnų teigimu, už jį balsavo daugiau nei trys ketvirtadaliai rinkėjų.