Kandidatas į Baltarusijos prezidentus Jaroslavas Romančiukas, kuris yra liberalios Jungtinės piliečių partijos pirmininko pavaduotojas, pasmerkė kai kurių alternatyvinių kandidatų, organizavusių neramumus Minske, veiksmus.

“Dėl to, kad jie, mano nuomone, pasielgė, švelniai tariant, itin neapgalvotai, kenčiame visi mes, ir valdžia šiandien pasiryžusi “užasfaltuoti” visus demokratijos daigus, visas politines partijas”, – pareiškė 44 metų J.Romančiukas agentūrai “Interfax” pirmadienį.

“Mes turime informacijos, kad rengiamas sprendimas uždaryt vos ne visas politines partijas dėl to, kas įvyko gruodžio 19 dieną”, – pridūrė jis.

“Kai mes rengėmės gruodžio 19-ajai, mes iš karto sakėme, kad esame pasirengę prisiimti atsakomybę už reformas, bet Jungtinė piliečių partija ir Romančiukas nėra specialistai organizuoti Aikštę”, – sakė politikas, kuris yra žinomas kaip liberalus ekonomistas ir analitikas.

Todėl mes pasitikėjome tais žmonėmis, kurie viešai sakė, kad jie atsako už Aikštę – Nekliajevas, Sanikovas, Statkevičius. Kai įvykiai aikštėje pakrypo taip netikėtai, tada, žinoma, jiems tenka atsakomybė, nes jie viešai pareiškė, kad organizuoja akciją”, – sakė J.Romančiukas.

Jis nebijo, kad kolegos iš opozicijos stovyklos pavadins jį išdaviku.

“Yra nekaltų aukų, yra provokacijų. Kiekvienas turi galvą ant pečių. Aikštė – tai ne šiaip pasivaikščiojimas, todėl kiekvienas žmogus turi atsakyti už savo veiksmus. Nereikėjo prieiti iki kraštutinumo, juk sako, kad yra aukų”, – pažymėjo kandidatas į prezidentus.

Pasak jo, “dabar valdžia, nesiaiškindama gali priklijuoti etiketes ir atsisakyti kalbėtis su demokratais, jeigu jie visi tokie blogi”.

“Mes manome, jog būtina nuodugniai išsiaiškinti situaciją, ir kaltininkais turi (būti pripažinti) tie, kurie prisiėmė atsakomybę, kas vedė paskui save, o ne visi tie žmonės, kurie yra demokratinių judėjimų atstovai”, – pareiškė J.Romančiukas.

“Aš neatsakysiu kvailystėmis į kvailystes”, – taip jis komentavo galimus priekaištus, kad valdžia jį papirko.

“Mes visa savo kampanija, savo darbu įrodome, kad turime aiškią poziciją. Jeigu šios pozicijos esmė ta, kad mes pritariame taikioms akcijoms, tai nereiškia, kad valdžia papirko Romančiuką ar (Jungtinės piliečių partijos lyderį Anatolijų) Lebedką arba mūsų jaunus vaikinus”, – sakė kandidatas.

“Mes norime, kad mūsų vaikinai, kurie atsidūrė kalėjime, būtų paleisti, kad Anatolijus Lebedka būtų laisvėje, kad Jungtinė piliečių partija ir kitos struktūros toliau dirbtų”, – pažymėjo jis.

Baltarusijos milicija pirmadienį naktį panaudojo jėgą, kad išvaikytų masinę demonstraciją prieš prezidento Aleksandro Lukašenkos perrinkimą, ir suėmė šimtus protestuotojų, tarp jų keturis opozicijos iškeltus kandidatus.

A.Lukašenka sekmadienį buvo perrinktas ketvirtai kadencijai, surinkęs 79,67 proc. balsų, tačiau opozicijos atstovai sakė manantys, jog prezidentas iš tikrųjų surinko mažiau nei 50 proc. balsų.

Minsko centre pasibaigus ginčijamiems rinkimams protestuoti suplūdo dešimtys tūkstančių žmonių. Kai kurie protestuotojai mėgino įsiveržti į Vyriausybės rūmus ir išdaužė stiklines šio pastato įėjimo duris.

Tačiau į Nepriklausomybės aikštę atvyko sustiprintos milicijos pajėgos, o pareigūnai sulaikė šimtus demonstrantų, kurie buvo vedami į milicijos mikroautobusus.

Devyni opozicijos kandidatai anksčiau pareiškė, kad rinkimai buvo klastojami, ir paragino surengti masinius protestus, ignoruodami A.Lukašenkos, kurį Vašingtonas yra pavadinęs paskutiniu Europos diktatoriumi, perspėjimus.

Klausydamiesi penkių kandidatų kalbų, protestuotojai mojavo Baltarusijos ir Europos Sąjungos (ES) vėliavomis bei skandavo “Už laisvę!”, “Šalin gulagą” ir “Tegyvuoja Baltarusija”.

“Tai buvo ne rinkimai, o farsas, – kandidatas Jaroslavas Romančiukas sakė mitingo dalyviams. – Vadžia turėjo galimybę ištiesti mums ranką, tačiau ir vėl to nepadarė”.

Protestuotojai pirmiausiai susibūrė Minsko pagrindinėje Spalio aikštėje, o vėliau nužygiavo į Nepriklausomybės aikštę, kur būrys demonstrantų mėgino įsiveržti į Vyriausybės rūmus.

“Čia Baltarusija tapo nepriklausoma 1991 metais, o šiandien čia žlugs Lukašenkos diktatūra”, – opozicijos kandidatas Andrejus Sanikovas sakė didėjančiai miniai.

Tačiau grandine išsirikiavę milicininkai sulaikė demonstrantus, neleisdami žygiuoti toliau ir neprileisdami prie vyriausybės pastato.

Vienas naujienų agentūros AFP korespondentas, apsilankęs Minske esančiame kalėjime, sakė, kad ten buvo atvežti apie 150 protestuotojų. Dešimtys jų artimųjų laikė naujienų prie kalėjimo ir grįžo tik paryčiais.

Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl smurto per demonstraciją, o kai kuriems iš sulaikytųjų gresia iki 15 metų laisvės atėmimo dėl “masinių neramumų organizavimo”.

“Niekas neliks nenubaustas”, – Rusijos naujienų agentūra “Interfax” citavo Baltarusijos vidaus reikalų ministro Anatolijaus Kulešovo žodžius.

Ministras pareiškė, kad “minia daužė ir laužė viską savo kelyje, priešindamasi teisėtiems valdžios atstovams”.

A.Kulešovas sakė, kad VRM įtaria riaušių organizavimu konkrečius žmones, kurių pavardės kol kas neskelbiamos.

Maždaug po paros, pasak ministro, bus paskelbtos pavardės tų, kurie ragino pradėti riaušes.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Minske susitiko su Baltarusijos Respublikos Prezidentu Aliaksandru Lukašenka ir aptarė regioninį šalių bendradarbiavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), kuriai Lietuva pirmininkaus kitais metais, taip pat dvišalio bendradarbiavimo galimybes.

“Lietuva yra pasirengusi padėti Baltarusijai ginti jos interesus Europoje tiek, kiek pati Baltarusija to norės. Norime padėti Baltarusijai būti atviresnei Europai”, – pabrėžė Prezidentė.

Prezidentės teigimu, kitąmet ESBO pirmininkausianti Lietuva ypatingą dėmesį skirs ne tik energetinio saugumo, bet ir žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių užtikrinimo klausimams, ypač rinkimų proceso metu. Todėl Lietuvai labai svarbu, kad gruodį vyksiantys Baltarusijos prezidento rinkimai būtų laisvi ir atitiktų ESBO reikalavimus.

Prezidentės vizito Baltarusijoje metu Lietuvos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrai pasirašė dvišalį susitarimą dėl palengvinto sienos kirtimo režimo, kuris palengvins keliavimo sąlygas 50 km zonoje abipus sienos gyvenantiems Lietuvos ir Baltarusijos gyventojams.

“Šiandien Lietuva atidaro duris. Mes parodėme, kad nebijome, o jūs parodote, kad jūs nebijote. Noriu, kad šis pasitikėjimas būtų įvertintas. Dabartinėje Europoje neturi būti nei realių, nei virtualių sienų. Susitarimas dėl palengvinto sienos kirtimo atveria naujas galimybes Lietuvos ir Baltarusijos žmonėms. Nuo šiol paprasčiau bus ne tik bendrauti, bet ir bendradarbiauti plėtojant ekonominius, prekybinius, kultūrinius ar turizmo ryšius. Tai konkretus, Baltarusijos suartėjimą su Europa skatinantis žingsnis”, – sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvos ir Baltarusijos delegacijų susitikimo metu aptartas ir bendradarbiavimas energetikos bei transporto srityse. Kalbant apie Lietuvoje ir Baltarusijoje naujai statomas atomines elektrines Lietuvos vadovė pabrėžė, kad Lietuvos ir kitų regiono valstybių interesas – užtikrinti, kad visos branduolinės jėgainės regione būtų saugios ir atitiktų tarptautinius gamtosaugos reikalavimus.

Lietuvos ir Baltarusijos prezidentai taip pat aptarė ukrainietiškos elektros energijos tranzito per Baltarusijos teritoriją galimybę ir naftos importo į Baltarusiją per Klaipėdos uostą sąlygas.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Aliaksandras Lukašenka vakar pasidžiaugė, kad Dalia Grybauskaitė laikosi duoto žodžio kartu spręsti bendrus Baltarusijos ir Lietuvos reikalus.

Lietuvos vadovės kelionė vakar rytą į Minską neužtruko – beveik visą kelią iki pat Baltarusijos sostinės netrukdė jokie kiti automobiliai, tik keliose vietose eismas buvo užtvertas.

Prezidentei kirtus valstybės sieną ją su gėlių puokšte pasveikino Baltarusijos pareigūnai.

„Lietuva yra ne tik Baltarusijos kaimynė, bet ir Europos Sąjungos narė, kitąmet ji pirmininkaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.

Norime padėti ir būti kartu per rinkimus, norime padėti Baltarusijai būti atviresnei ir labiau pripažintai Europoje.

Lietuva pasirengusi ginti Baltarusiją tiek, kiek ji pati to norės. Mes negalime nieko jėga siūlyti – ekonominės ar politinės pagalbos”, – aiškino vakar į Minską nuvykusi Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė.

Baltarusijos vadovas A.Lukašenka pajuokavo, kad nepyktų, jei jam ir jėga būtų kas nors pasiūlyta: „Aš pasitikiu prezidente, žinau, kad ji niekada nieko kenksminga mūsų tautai nepadarys.”

A.Lukašenka viešniai pažadėjo, kad gruodį Baltarusijoje bus surengti tikrai laisvi prezidento rinkimai.

Baltarusijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai vakar Minske pasirašė susitarimą dėl supaprastinto sienos kirtimo abiejų šalių pasienio gyventojams.

„Geriau bendradarbiauti. Tai svarbu ir Europai, kuri per pastaruosius dešimt metų buvo faktiškai pastačiusi Kinijos sieną tarp savęs ir Baltarusijos.

Manau, atėjo laikas, kai galėtume garsiai pripažinti, kad sienos dabartinėje Europoje neturi būti nei realios, nei virtualios”, – sakė Lietuvos prezidentė.

Kalbėdama apie susitarimą dėl supaprastinto sienos kirtimo pasienio gyventojams D.Grybauskaitė pareiškė, kad Lietuva taip atveria duris ilgą laiką Vakaruose izoliuotai kaimynei: „Mes parodėme, kad nebijome, o jūs parodote, kad jūs nebijote. Noriu, kad šis pasitikėjimas būtų įvertintas.”

Baltarusijos vadovas paantrino, kad sienos nereikalingos niekam: „Mums nereikia jokių sienų. Ateis laikas, kai mes apskritai tokią retoriką pamiršime.”

A.Lukašenka vakar pasiūlė Lietuvai kartu statyti atominę elektrinę ir žadėjo patenkinti mūsų šalies elektros importo tranzitu per Baltarusiją poreikius.

„Jei reikia užtikrinti milijono kilovatvalandžių tranzitą, jūs pasakykite, kokiu metu ir kokia kryptimi to reikia. Mes tai padarysime.

Jei reikia kokiu nors sujungimo būdu, kad mes nupirktume ten, o jums parduotume savo, ir tam pasiryšime.

Kaip pasakysite, taip ir padarysime”, – kalbėjo Baltarusijos prezidentas.

Prezidentės kelionę ir gyrė, ir ja abejojo

Virginija Baltraitienė

Seimo vicepirmininkė

„D.Grybauskaitės vizitas į Minską yra teigiamas dalykas, nes su kaimynine Baltarusija, kurioje gyvena ir nemažai lietuvių, reikia palaikyti draugiškus santykius.

Kita vertus, manau, kad prieš Baltarusijos prezidento rinkimus gal nereikėjo to vizito. Nes tai akivaizdžiai parodys, kad palaikomas A.Lukašenka.”

„Verslo žinios“ praneša:

Prezidento Lukašenkos palaikymas – ne tušti pažadai, sako naujas investicijas Baltarusijoje planuojantys Lietuvos verslininkai. Specialistai taip pat pažymi, kad santykiai šyla, tačiau rizikingos šalies etiketės Baltarusijai dar nenuklijuoja.

Gegužę su Lietuvos verslininkais susitikęs Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pažadėjo pagalbą investuojantiesiems Baltarusijoje. Nė pusmečiui nepraėjus ten dirbantys verslininkai sako jaučiantys, kad aplinka gerėja ir plėsti verslą Baltarusijoje kai kuriais atvejais esą jau tampa paprasčiau nei Lietuvoje ar kitose Baltijos šalyse.
„Padėtis iš tiesų geresnė. Abiejų šalių verslo susidomėjimas tik didėja, daugėja ir investicijų, manau, kad ta tendencija išliks ir artimiausiu metu“, – sako Ruslanas Futurovas, asociacijos „Ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Baltarusijos Respublika verslo taryba“ vykdomasis direktorius.
Pasak jo, šiuo metu tarpusavyje bendradarbiauja maždaug po 300 verslininkų iš Lietuvos ir Baltarusijos, jų gretos gausėja.
Visvaldas Matijošaitis, 14 metų su Baltarusijos rinka dirbančios „Vičiūnų“ įmonių grupės valdybos
pirmininkas, pasakoja, kad po susitikimo su p. Lukašenka gegužę Minsko laisvojoje ekonominėje zonoje bendrovė pradėjo ieškoti žemės sklypų naujam fabrikui ir logistikos centrui statyti. Šiandien vieta fabrikui jau esą paruošta, sklypas suformuotas, dokumentai parengti.
Logistikos centro statybas bendrovė planuoja kiek vėliau – 2012 m.
„Niekada gyvenime raudonų sklypo linijų per kelis mėnesius nesu suformavęs. Aš turiu pavyzdžių, kai detalieji planai užtrunka 6–7 metus, ir šiuo metu dar juos darau, o ten – fantastinis greitis“, – pabrėžia p. Matijošaitis.
Į gamyklą bendrovė investuoja apie 3,5 mln. EUR.
Naujame fabrike „Vičiūnai“ gamins trumpiau galiojančius maisto produktus, kurie Rytų rinkas iš Baltarusijos galės pasiekti kur kas greičiau nei iš Lietuvos ar Kaliningrado srities.
Šių metų vasarį UAB „Fima“ Baltarusijoje įsteigė savo antrinę įmonę „Fima BR“. Vytautas Zinkevičius, „Fimos“ plėtros direktorius, anksčiau VŽ teigė, kad planus kurti įmonę Baltarusijoje iki tol stabdė nepalankios politinės aplinkybės, neprognozuojami šios šalies valdžios veiksmai, bandymai kontroliuoti verslą.
„Palyginti, pavyzdžiui, su Latvija, ten mums kur kas geriau. Tai daug didesnė šalis ir užsakymų, projektų yra nemažai. Mes randame, kur dalyvauti“, – dabar gerokai optimistiškiau nusiteikęs p. Zinkevičius.
Pasak jo, nors po 8 mėn. apie sėkmę kalbėti dar sunku, tačiau per tą laiką antrinė „Fimos“ bendrovė laimėjo ne vieną projektą, tarp jų – konkursą projektuoti ir diegti „MAZ“ gamyklos ir jos padalinių įeigos kontrolės sistemą. Projekto vertė – iki 0,5 mln. Lt.
Specialistai kaimynystėje taip pat pastebi gerėjančią padėtį, tačiau ragina nepamiršti ir senų žaizdų – nesibaigusių istorijų ir teismų dėl žlugusio verslo, neprognozuojamų šios šalies valdžios veiksmų.
Pavyzdžiui, pernai Baltarusijos rublis buvo devalvuotas 30%, šiemet staigmenų pateikti gali ir prezidento rinkimai.
Esą ten dar pakanka pavojų, dėl kurių galima prarasti pinigus.
„Pinigus įvežti į šią valstybę lengva, tačiau neaišku, kaip bus, kai reikės išvežti pelnus, nors verslo
aplinka ir gerėja“, – anksčiau VŽ teigė Edvinas Kaminskas, Lietuvos komercijos atašė Baltarusijoje. Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, sako, kad Lietuva Baltarusijai visada buvo draugiška šalis, Baltarusija į Lietuvą taip pat žiūri palankiai. Dabar, kai Baltarusijos santykiai su svarbiausia partnere Rusija kiek atvėsę, stimulas rasti „naujų draugų“, pasak p. Besagirsko, tik stiprėja, šyla ir santykiai.
„Padėtis tikrai geresnė, bet Baltarusijos dar negalima lyginti su Vokietija, Prancūzija ar Šveicarija. Iki šiol yra išlikę reikalavimų, niuansų, kurie logiškai mąstant mums ne visada gali būti suprantami“, – sako departamento direktorius.
Jis nesistebi ir tuo verslu, kuris sėkmę skaičiuoja po susitikimo su prezidentu. Esą tokia jau sena taisyklė Baltarusijoje: kai yra valstybės palaikymas, natūralu, kad ir į tas įmones žiūrima visai kitaip. Verslininkai į galimą riziką ar sunkiai prognozuojamus valdžios sprendimus žiūri kiek atlaidžiau.
„Lietuvoje tas pats. Atsikeli rytą ir pamatai, kad PVM 21%. Visur tas pats. Lygiai tą patį gali baltarusiai kalbėti apie mus“, – sako p. Matijošaitis.
Pasak jo, Baltarusija šiek tiek saugo savo vietinę rinką, tačiau ten gaminti eksportui esą palanku.
„Kadangi aš pats prisimenu neblogai, kas Lietuvoje buvo 1998–2000 metais, tai manęs aplinka nestebina.
Muitinės tvarka, prekių įvežimas turi savų niuansų, bet negali sakyti – gerai tai ar blogai. Dabar ten daug kas keičiasi, tikiuosi – į gera“, – apie sąlygas verslui dėsto p. Zinkevičius, „Fimos“ plėtros direktorius.

„Lietuvos žinios“ informuoja:

Advokatauti Baltarusijai Europoje pasiryžusi Lietuva sulaukė pažadų surengti laisvus rinkimus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vakar visą dieną praleidusi Baltarusijoje, su jos vadovu Aleksandru Lukašenka aptarė ne tik dvišalio, bet ir regioninio bendradarbiavimo perspektyvas.

Nuo kitų metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pirmininkausiančios Lietuvos vadovė pokalbiuose su A.Lukašenka ypač pabrėžė demokratijos svarbą po poros mėnesių vyksiančiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose.

Nacionalinei Baltarusijos bibliotekai D.Grybauskaitė padovanojo pirmosios lietuviškos knygos – Katekizmo – egzempliorių ir didikų Sapiegų bibliotekos katalogą.

Priimdamas Lietuvos prezidentę, A.Lukašenka žadėjo, kad gruodį vyksiančiuose rinkimuose galės dalyvauti visi pageidaujantys kandidatai. “Patikėkite, užregistruosime visus, kurie nori. Visi, kas nori įsitraukti į politiką, galės tai padaryti”, – tikino jis. D.Grybauskaitė savo ruožtu teigė, jog Lietuva į būsimus rinkimus gretimoje šalyje žiūri su viltimi ir tikisi, kad jie bus atviri ir nepriklausomi. “Lietuva pasirengusi padėti Baltarusijai ginti jos interesus Europoje tiek, kiek pati Baltarusija to norės. Norime padėti Baltarusijai būti atviresnei Europai”, – pabrėžė prezidentė.

Anot jos, kitąmet ESBO pirmininkausianti Lietuva išskirtinį dėmesį skirs ne tik energetinio saugumo, bet ir žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių užtikrinimo klausimams.

D.Grybauskaitei viešint Minske, Lietuvos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrai pasirašė dvišalį susitarimą dėl pasienio gyventojų kelionių tvarkos. “Šiandien Lietuva atidaro duris. Tai konkretus Baltarusijos suartėjimą su Europa skatinantis žingsnis”, – sakė prezidentė. “Mums nereikia jokių sienų. Ateis laikas, kai apskritai tokią retoriką pamiršime”, – antrino A.Lukašenka.

Delegacijos taip pat aptarė bendradarbiavimą energetikos ir transporto srityse. Kalbėdama apie abiejose valstybėse planuojamas statyti atomines elektrines D.Grybauskaitė pabrėžė jėgainių saugumą, jų atitiktį tarptautiniams gamtosaugos reikalavimams. A.Lukašenka pasiūlė Lietuvai kartu statyti atominę elektrinę. Prezidentai kalbėjo ir apie ukrainietiškos elektros energijos tranzito per Baltarusijos teritoriją galimybę bei naftos importo į Baltarusiją per Klaipėdos uostą sąlygas.

“Tokio rango vadovų susitikimai rodo, kad santykiai tarp valstybių gerėja. Mus sieja daugybė ūkinių, ekonominių saitų, kurie labai aktualūs daugybei mūsų žmonių”, – apie D.Grybauskaitės vizito reikšmę kalbėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Justinas Karosas. Jis įsitikinęs, kad Seimas dar šiemet ratifikuos vakar Minske pasirašytą susitarimą dėl sienos kirtimo. Tad dokumento įsigaliojimo terminai, anot J.Karoso, priklausys nuo Baltarusijos parlamento sprendimų. Kaip žinoma, analogiškas šios šalies susitarimas su Lenkija neratifikuotas iki šiol. “Lemiamas žodis šiuo atveju neabejotinai priklausys A.Lukašenkai”, – pabrėžė parlamentaras.

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad liberalizuojant sienos kirtimą reikės išspręsti nemažai techninių dalykų. “Manau, pasistengus iki kitos vasaros problemas galima išspręsti”, – prognozavo J.Karosas.

Politologo Tomo Janeliūno nuomone, prezidentė D.Grybauskaitė neabejojo, kad vizitas į gretimą šalį sulauks prieštaringų komentarų. “Vis dėlto ji apsisprendė, kad laikas vykti į Minską dabar geresnis nei po prezidento rinkimų gruodį. Nes išlieka rizika, kad rinkimai nebus labai demokratiški. Nepripažinus jų rezultatų būtų sunku bendrauti su legetyviu prezidentu”, – LŽ sakė jis.

T.Janeliūno teigimu, pastaruoju metu gerokai pakito ir pačios Europos Sąjungos (ES) požiūris į A.Lukašenką. Suprasta, kad sankcijų politika nėra veiksminga, neskatina demokratijos.

„Respublika“ skelbia:

Ketvirtąją kadenciją Prezidentu siekiantis tapti autoritariškasis Aleksandras Lukašenka patikino Lietuvos valstybės vadovę netrukdysiantis artėjantiems rinkimams.

“Praktiškai gavau patikinimą, kad Baltarusijos Prezidentas yra pasirengęs registruoti tiek kandidatų, kiek juridiškai bus įmanoma. Būti atviras stebėtojams ir leisti stebėti rinkimus atvirai ir iš arti. Bet kas, ne tik ES, bet ir NVS, taip pat individualūs stebėtojai bus įleisti į šalį ir galės stebėti rinkimus”, – sakė D. Grybauskaitė per spaudos konferenciją Minske.

Prezidentė vylėsi po gruodį įvyksiančių Baltarusijos valstybės vadovo rinkimų šalį tapsiant atviresnę, ginančią žmogaus teises ir labiau patikimą žmogiškųjų vertybių prasme.

Savo ruožtu A. Lukašenka su šypsena tikino registruosiantis visus norinčiuosius.

Lietuva kitais metais pirmininkaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). D. Grybauskaitė patikino, kad demokratinės laisvės, žmogaus teisės bus aktyvi jos pirmininkavimo darbotvarkės dalimi.

Ar paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamo A. Lukašenkos pažadai išsipildys, paaiškės jau gruodį, per Baltarusijos prezidento rinkimus. Juose dalyvauti buvo užsiregistravę 17 kandidatų, du iš jų kandidatūras atsiėmė.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka trečiadienį pareiškė tikįs, kad Europos Sąjunga (ES) pripažins gruodį vyksiančius šalies prezidento rinkimus ir susilaikys nuo neteisingų kaltinimų.

“Mes nenorime, kad kas nors per rinkimus badytų į mus pirštais”, – teigė A. Lukašenka trečiadienį per derybas Minske su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite, kuri ragino Baltarusijos vadovą užtikrinti, kad rinkimai būtų skaidrūs.

“ES turi atsisakyti visų stereotipų, kurie galėtų mums pakenkti. Mes norime, kad šie rinkimai vyktų taip pat sklandžiai, kaip ir praeiti”, – teigė Baltarusijos vadovas.

A. Lukašenka laimėjo prezidento rinkimus triuškinančia pergale 1994, 2001 ir 2006 metais. Tada jį labai palaikė Rusija, tačiau pastaruoju metu A. Lukašenkos santykiai su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu yra pašliję. Kai kurie analitikai netgi teigia, kad Kremlius per gruodžio 19 dieną vyksiančius rinkimus gali palaikyti opozicijos kandidatą.

Baltarusijos Prezidentas Aleksandras Lukašenka džiaugiasi, kad Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė laikosi duoto žodžio kartu spręsti bendrus dviejų šalių reikalus. Tai A. Lukašenka pasakė po susitikimo su Prezidente D. Grybauskaite, viešinčia kaimyninėje Baltarusijoje su vienos dienos darbo vizitu.

“Lietuva yra ne tik Baltarusijos kaimynė, bet taip pat Europos Sąjungos narė ir kitąmet pirmininkaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai. Norime padėti ir būti kartu per rinkimus, norime padėti Baltarusijai būti atviresnei ir labiau pripažintai Europoje”, – pažymėjo Lietuvos Prezidentė D. Grybauskaitė.

Pasak Lietuvos vadovės, Baltarusija Lietuvos pagalbos gaus tiek, kiek ji pati norės.

“Lietuva pasirengusi ginti Baltarusiją tiek, kiek ji pati to norės”, – sakė D. Grybauskaitė.

Baltarusijos vadovo teigimu, šalys turi bendrų reikalų tiek energetikos srityje, tiek Rytų partnerystėje.

“Norėčiau pasikalbėti apie Rytų partnerystę, ar ji vystysis, ar ne, ar ji bus tokioje užšalusioje situacijoje”, – sakė Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka.

Prezidentė su Baltarusijos vadovu aptarė bendradarbiavimą energetikos srityje, įskaitant problemas dėl ukrainietiškos elektros importo į Lietuvą per Baltarusiją.

Vizitu metu tikimasi pasirašyti Lietuvos ir Baltarusijos pasienio judėjimo susitarimą, kuris sudarys sąlygas abiejų šalių piliečiams, gyvenantiems 50 kilometrų zonoje abipus sienos, lengviau keliauti.

Prezidentė į Baltarusiją atvyko trečiadienio rytą atrodytų specialiai išvalytu keliu, beveik iki pat Minsko nebuvo automobilių, tik keliose vietose eismas buvo užtvertas. Prezidentei kirtus valstybės sieną pasveikino ją gėlių puokšte pasveikino Baltarusijos pareigūnai.

Pasak Prezidentės, ESBO didelį dėmesį skiria žmogaus teisėms ir demokratijos raidai, todėl skaidrūs ir atviri prezidento rinkimai Baltarusijoje, vyksiantys šių metų gruodžio 19 d., bus viena svarbiausių vizito temų.

Vizito metu Prezidentę delegacijoje lydintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis planuoja pasirašyti Lietuvos ir Baltarusijos pasienio judėjimo susitarimą, kuris sudarys sąlygas abiejų šalių piliečiams, gyvenantiems 50 km zonoje abipus sienos, lengviau keliauti.

Su Baltarusijos vadovu Prezidentė taip pat aptars Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimą energetikos srityje.

16 metų Baltarusijai vadovaujantis A. Lukašenka, Vakaruose ilgą laiką vadintas paskutiniu Europos diktatoriumi, Lietuvoje su darbo vizitu viešėjo praėjusių metų rugsėjo viduryje. Jis susitiko su Prezidente D. Grybauskaite, lankėsi Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forume, atidarė Baltarusijos nacionalinę parodą “Belarus expo 2009″.

Pirmasis A. Lukašenkos vizitas į Lietuvą po daugiau nei dešimtmečio pertraukos vyko tuo metu, kai apžvalgininkai ėmė kalbėti apie tradicinio Rusijos sąjungininko Minsko suartėjimą su Vakarais.

„Vilniaus diena“ praneša:

Prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitas rinkimų laukiančioje ir su Kremliumi į žodžių konfliktą įsivėlusioje Baltarusijoje nustebino ir supykdė ne vieną.

Tradiciškai pasipylė kritika, kad apsilankymas prieš prezidento rinkimus simbolizuoja paramą dar neseniai paskutiniu Europos diktatoriumi vadintam Aliaksandrui Lukašenkai ir yra peilis į nugarą dar neseniai labai aistringai remtai Baltarusijos opozicijai. Esą ne pirmą kartą savo neišmanymą, nenuoseklumą ir užsispyrimą diplomatijoje rodanti Prezidentė ne tik pamynė ES nustatytas santykių su Minsku ribas, bet ir išdavė Lietuvos užsienio politikos vertybes. Be to, D.Grybauskaitės vizitą A.Lukašenka gali panaudoti savo kovoje su Maskva.

Galima iš dalies sutikti su šiais vertinimais, bet galbūt verta pažvelgti ir į kitą Prezidentės viešnagės Minske pusę, kurią (ne)norom dažnas kritikas pamiršta.

Visų pirma, abejotina, kad šis vizitas nebuvo suderintas su Briuseliu, kuris pastaraisiais metais bando pralaužti ledus santykiuose kad ir su nedemokratišku, bet realiu Baltarusijos vadovu. Tai taip pat ženklas jau daugiau kaip dešimtmetį po užsienius važinėjančiai, apie savo vargus ašaras liejančiai, tarpusavyje besipjaunančiai ir nieko nesugebančiai Baltarusijos opozicijai, kad jos “žvaigždžių valanda” baigėsi. Metas arba jai konstruktyviai keistis, arba turi atsirasti nauja veiksnios opozicijos karta.

Bet tai ilgalaikiai procesai, kaip ir Baltarusijos demokratizacija. Todėl artimiausiu metu Baltarusijos vairas liks A.Lukašenkos rankose. Gruodžio rinkimus jis laimės neatsižvelgiant į tai, ar D.Grybauskaitė su juo apžiūrinėtų Minsko įžymybes, ar ne.

Dienraštis jau rašė, kad užsitęsus A.Lukašenkos ir Kremliaus konfliktui, “Batka suks į Lietuvą”. Taip pat tai tiesiogiai ar ne atsilieps Lietuvai, todėl Vilniui reikia suformuluoti aiškią politiką Baltarusijos atžvilgiu.

D.Grybauskaitės apsilankymas Minske būtent ir rodo bandymus įgyvendinti naują Lietuvos diplomatijos kursą. Nepavykus labiau išjudinti Rusijos ir Lietuvos santykių iš mirties taško, Vilnius atsisakė likti neutralius ir laukti netiesioginių padarinių iš Minsko ir Maskvos konflikto. D.Grybauskaitės vizitas taip pat yra užuomina, kad A.Lukašenka gali tikėtis Briuselio paramos kovoje su Kremliumi. Todėl tikėtina, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai ir toliau dvelks šaltuku, nors abi pusės ir šypsosis.

Lietuvos užsienio politikos kursas Baltarusijos atžvilgiu nuo emocingo opozicijos rėmimo (Valdo Adamkaus prezidentavimo laikotarpiu) ir neutralaus kurso (pastaruosius dvejus metus) pakeistas į aktyvaus ir praktiško bendradarbiavimo su A.Lukašenka projektą. Naujosios politikos tikslas – įtvirtinti ekonominius interesus (energetinis bendradarbiavimas ir Lietuvos verslo apsauga), iš lėto spausti A.Lukašenką atleisti varžtelius Baltarusijoje ir labiau kreipti jį Vakarų link bei galbūt neleisti vėl sugrįžti į Maskvos glėbį.

Kita vertus, žaidimas su A.Lukašenka yra rimtas iššūkis Lietuvos diplomatijai. Daugiau nei dešimtmetį Batka sugebėjo vedžioti už nosies Kremlių ir išsisukti nuo rimtų įsipareigojimų bei padarinių. Jau tapo tradicija, kad Rusijai paspaudus jis puola į Vakarų glėbį, bet santykiams atšilus – vėl atsuka nugarą demokratijai ir Vakarų vertybėms. Ar Lietuva apsidraudusi nelikti prie suskilusios geldos?

Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį pasmerkė Baltarusijos lyderio Aleksandro Lukašenkos pareiškimus, esą Maskva remia jo politinius oponentus prezidento rinkimuose, pavadinęs šiuos kaltinimus isteriškais ir antirusiškais.

“Rinkimų kampanija ten paremta išimtinai antirusiškais siužetais, isteriškais kaltinimais Rusijai nenoru palaikyti baltarusius ir baltarusių ekonomiką, prakeiksmais Rusijos vadovybės adresu. Už viso to matyti akivaizdus noras sukiršinti valstybes ir, atitinkamai, tautas”, – sakė D.Medvedevas vaizdo įraše, paskelbtame Kremliaus tinklalapyje.

“Savo pareiškimais prezidentas A.Lukašenka toli peržengia ne tik diplomatinių normų, bet ir elementaraus žmogiško padorumo ribas”, – sakė Rusijos vadovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad iš Baltarusijos vadovybės pusės “Rusijos ir jos vadovybės atžvilgiu eina kaltinimų ir keiksmų srautai”.

“Tuo paremta visa A.Lukašenkos rinkimų kampanija”, – sakė D.Medvedevas.

“Jam daug kas kelia nerimą: ir tvarkos įvedimas mūsų ekonominiuose santykiuose, ir Rusijos visuomenės informavimo priemonių bendravimas su Baltarusijos opozicija, ir net kai kurių aukštų mūsų pensininkų ir atleistų pareigūnų likimas”, – sakė Rusijos vadovas.

Pasak jo, Baltarusijos prezidentui “derėtų užsiimti vidaus problemomis”.

“Reikėtų pagaliau ištirti gausybę bylų dėl žmonių dingimo. Rusijai, kaip ir kitoms valstybėms, tai rūpi”, – pabrėžė D.Medvedevas.

A.Lukašenka penktadienį apkaltino Rusijos įmones finansuojant Baltarusijos opozicijos politikus prieš gruodį vyksiančius valstybės vadovo rinkimus.

Jis taip pat pažėrė kritikos D.Medvedevui, apkaltinęs jį kišantis į rinkimus Baltarusijoje. Pasak A.Lukašenkos, D.Medvedevui “derėtų labiau rūpintis Rusija, iš to būtų daugiau naudos”.

Nuo 1994 metų Baltarusijai vadovaujantis A.Lukašenka daug metų buvo itin lojalus Maskvai, kurios subsidijos buvo gyvybiškai svarbios šalies ūkiui.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais santykiai tarp Maskvos ir Minsko smarkiai pašlijo, kai A.Lukašenka, kurį JAV yra pavadinusios paskutiniu Europos diktatoriumi, pradėjo ieškoti galimybių užmegzti glaudesnius ryšius su Vakarų šalimis.

Rusijos televizija neseniai pavadino Baltarusijos lyderį “psichopatu”.

“Baltarusijos vadovybė visuomet išsiskyrė siekiu suformuoti visuomenės sąmonėje išorės priešo paveikslą. Tik anksčiau šis vaidmuo tekdavo Amerikai, Europai, apskrita visiems Vakarams. Dabar vienu iš pagrindinių priešų paskelbta Rusija”, – sakė D.Medvedevas vaizdo įraše, paskelbtame Kremliaus tinklalapyje.

Jis pažymėjo, jog Rusija visada padėdavo Baltarusijos žmonėms.

“Iš esmės nuo tada, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga, o tai įvyko prieš beveik 20 metų, šios paramos apimtys, kas bebūtų kalbama, yra milžiniškos. Vien šįmet dėl lengvatinio naftos tiekimo Baltarusija gavo beveik 2 mlrd. JAV dolerių”, – sakė D.Medvedevas.

“Todėl ypač kelia nuostabą tai, kad pastaruoju metu Baltarusijos vadovybė pasitelkė antirusišką retoriką”, – pridūrė jis.