F.Castro

Eidamas 90-uosius metus, mirė Kubą kone pusę amžiaus, iki 2008 m., valdęs Fidelis Castro. Apie tai netrukus po vidurnakčio (šeštadienį 7 val. Lietuvos laiku) paskelbė prezidentas, Fidelio brolis Raulis Castro.

Velionio palaikai, vykdant jo paties valią, šeštadienį bus kremuoti.

Vieniems Fidelis yra revoliucijos tėvas ir didvyris, o kiti jį laiko diktatoriumi, kurio „nuopelnas“ – Kubos izoliacija ir skurdas.

F. Castro, viena svarbiausių antrosios 20-ojo amžiaus pusės figūrų pasaulyje, turėjo didžiulę įtaką, atsižvelgiant į jo mažos Karibų valstybės dydį. Teigiama, kad jis pergyveno nesuskaičiuojamus JAV bandymus jį nužudyti. Buvęs lyderis iš viešojo gyvenimo pasitraukė 2006 metais, dėl prastos sveikatos. Prezidento postą broliui jis oficialiai perdavė 2008-aisiais. Pastaraisiais metais F. Castro, kaip pranešta, sirgo kažkokia žarnyno liga, bet oficialiai apie ją nieko neskelbiama.

Pirmadienį mirė Seimo narys Julius Veselka. Jis mirė prieš pat “Žinių radijo” laidą, pranešė radijas. J.Veselkai buvo 69 metai.

Parlamentaras mirė prieš laidą, apie 12 val. Raigardo Musnicko laidoje turėjęs dalyvauti parlamentaras sukniubo likus minutei iki eterio. Atvykę reanimatologai J. Veselkos nebeatgaivino. Partijos “Tvarka ir teisingumas” pirmininkas Rolandas Paksas BNS sakė esąs informuotas, kad J.Veselka mirė patyręs širdies smūgį.

Prieš laidą J. Velseka atrodė besijaučiantis gerai, pėsčias atžygiavo per Gedimino prospektą iki „Žinių radijo“ būstinės Smetonos gatvėje. Seimo narį bandyta ilgai gaivinti, bet visos pastangos buvo veltui.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininkas Valentinas Mazuronis apie J. Veselką atsiliepia kaip apie politiką, visada turėjusį savo nuomonę ir nebijojusį ją reikšti.

FB-UAkarosas

Praėjusią savaitę eidamas 75-uosius metus po sunkios ligos mirė socialdemokratas, Seimo narys, profesorius, sovietinis filosofas Justinas Karosas.

Lazdijų-Druskininkų vienmandatėje apygardoje penktajai savo kadencijai Seime išrinktas politikas Seime daugiausiai dirbo užsienio politikos srityje. Šią kadenciją jis ėjo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas, o ankstesnėse kadencijose yra dirbęs Europos reikalų komitete, vadovavęs Tarpparlamentinių ryšių su Vokietijos Federacine Respublika grupei.
Politikoje didžiausiu jo nuopelnu kaip tik ir laikomas indėlis į Lietuvos užsienio politiką, diplomatiniai gebėjimai bei sugebėjimas ieškoti tarpvalstybinio sutarimo svarbiais tarptautiniais klausimais.
Beje, politikoje J.Karosas aktyviai dalyvavo ne tik pastarąjį dvidešimtmetį, bet ir sovietiniais metais. Iki 1990-ųjų jis buvo Tarybų Sąjungos Komunistų partijos (TSKP) narys, aktyvus Lietuvos Komunistų Partijos (LKP) atsiskyrimo nuo TSKP šalininkas. Nuo 1990 m. – Lietuvos demokratinės darbo partijos narys, taip pat yra buvęs partijos pirmininko pavaduotoju.
Tačiau vien politine veikla J.Karosas neapsiribojo. Jis buvo Vilniaus universiteto Filosofijos katedros dekanas, filosofijos mokslų daktaras, 2000-aisiais jam suteiktas profesoriaus vardas. Politikas yra ir kelių knygų, keliasdešimties Lietuvoje bei užsienyje paskelbtų straipsnių ideologijos ir vertybių teorijos klausimais autorius.
Atkreiptinas dėmesys, kad J.Karosas buvo apdovanotas ordino “Už nuopelnus Lietuvai” Riterio ir Komandoro didžiuoju kryžiumi, taip pat yra gavęs nemažai tarptautinių apdovanojimų. Artimųjų ir kolegų jis buvo vertinamas už inteligenciją ir santūrumą.
Artimųjų – žmonos Vidos Zitos bei dukterų Aušros ir Editos pageidavimu, J.Karosas buvo pašarvotas Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios koplyčioje. Atsisveikinti su velioniu buvo galima iki penktadienio. Šeštadienį J.Karosas buvo kremuotas ir palaidotas Antakalnio kapinėse.

Šeštadienio vakarą Los Andžele mirė viena garsiausių XXa. pabaigos muzikos atlikėjų Witney Houston.

Kaip informuoja CNN, muzikantės kūną aptiko apsaugos darbuotojas viešbučio kambaryje. Iškviesti medikai dar beveik valandą bandė gaivinti W.Houston, tačiau pastangos išgelbėti gyvybę buvo nesėkmingos. Atlikėja ėjo 49 metus.

Los Andželo policijos atstovas susirinkusiems žurnalistams teigė, kad V. Hiuston mirė 15 val. 55 min. vietos laiku (apie 2 val. nakties Lietuvos laiku) „Beverly Hilton Hotel“ viešbučio kambaryje ketvirtame aukšte. Iki atvykstant policijai, viešbučio saugumo darbuotojai bandė atgaivinti popmuzikos žvaigždę, tačiau, jų teigimu, pastangos buvo bergždžios.

Policija patvirtino, kad moters kūną atpažino su ja tame pačiame viešbutyje apsistoję draugai ir artimieji, artimiausi šeimos nariai jau informuoti apie netektį.

Los Andželo pareigūnai teigia, kad kol kas mirties priežastis lieka neaiški, tačiau įvyko vietoje „ nerasta jokių nusikaltimo požymių“. CNN komentuoja tai, kad atlikėja buvo pastebėta ne vieną kartą vartojanti kvaišalus bei įklimpusį į alkoholio liūną, tačiau ar tai galėjo būti mirties priežastis nėra aišku.

lubys23

Sekmadienį apie 17 val. Druskininkuose mirė Lietuvos verslininkas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas Bronislovas Lubys.

B. Lubys mirė važiuodamas dviračiu. Kaip pranešė LNK „Žinios“, vyras buvo rastas sukniubęs prie dviračio. Kadangi jis neturėjo dokumentų, mirusiojo tapatybę pavyko nustatyti tik policijai paskambinus jo turėtu mobiliuoju telefonu. Manoma, kad B. Lubiui sustojo širdis.

Ronas Asmusas – tai žmogus, kurio nuopelnus NATO plėtrai į Vidurio ir Rytų Europą neimanoma pervertinti. Nuo devintojo praeito amžiaus dešimtmečio, dirbdamas JAV valstybės sekretorės Madeleine Albright ir valstybės sekretoriaus pavaduotojo Strobe Talbott patarėju Europos saugumo klausimais, Ronas Asmusas buvo pagrindiniu NATO plėtros į Rytų Europą architektu ir derybininku. Jis sugebėjo įtikinti tiek amerikiečius, tiek, kas itin svarbu, europiečius, jog NATO plėtra į Rytus didins ne (konfrontacijos su Rusija) grėsmę, o Europos saugumą. Nes atmuš Rusijai norą kišti savo nagus į iš jos priespaudos išsivadavusias jaunas demokratijas. Tuo pačiu jis mokė transatlantinės politikos naujokus iš Rytų Europos, kokius žodžius parinkti ir kokiu tonu kalbėti, kad europiečiai ir amerikiečiai išgirstų, ką jiems norima pasakyti.  Dažnas svečias Varšuvoje, Prahoje, Budapešte, Vilniuje, Ronas Asmusas tiesiogiai dalyvavo derybose dėl pirmosios NATO plėtros, o paskui labai daug dirbo padėdamas “Vilniaus dešimtukui” suderėti antrąją plėtros bangą. Už nuopelnus stiprinant Lietuvos valstybės saugumą apdovanotas Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro Didžiuoju kryžiumi. Kaip reta pelnytu. Ilsėkis ramybėje…

Scanpix

Tūkstančiai gedinčių sekėjų, tarp kurių buvo galima išvysti ir kriketo žvaigždę Sachiną Tendulkarą (Sačiną Tendulkarą), pirmadienį rikiavosi į ilgas eiles, kad galėtų atsisveikinti su mirusiu Satya Sai Baba (Satja Sai Baba), vienu garsiausių Indijos dvasinių mokytojų, populiariu visame pasaulyje.

Putaparčio ašramas, kaimas pietryčių Indijoje, Satya Sai Babos dėka virto didžiuliu piligrimystės centru. Čia mokytojo kūnas atsisveikinimui buvo paguldytas į permatomą karstą.

Pasekėjai neslėpė ašarų, atsisveikindami su savo dvasiniu mokytoju. 85-erių metų guru sekmadienio rytą numirė savo gimtojo miestelio ligoninėje praėjus trims savaitėms po to, kai dėl daugelio organų nepakankamumo buvo paguldytas į ligoninę.

Vietos gyventojai ir svečiai, kurie atvyko į Putapartį pasimelsti už mokytojo pagijimą, stojo į ilgas eiles, kurios nutįso už ašramo ribų, valandas laukdami karštyje, kad galėtų paskutinį kartą jį pamatyti.

Ašrame tvarką palaiko Andra Pradešo valstijos policininkai, kurie pastatė barjerus, padedančius kontroliuoti gedinčių žmonių, kurie neslėpė nusivylimo, kad aukštą postą užimantys pareigūnai buvo be eilės prileisti prie mokytojo karsto, srautus.

“Daugelis aukštų pareigūnų gali išvysti mūsų dievą tuoj pat, nelaukdami eilėje, o mes kelias valandas turime stovėti, kad patektume į salę”, – skundėsi 38-erių mokytojas iš Čenajaus Rameshas Kumaras (Ramešas Kumaras).

Satyą Sai Babą, kuris teigė gyvensiąs iki 96 metų, milijonai jo sekėjų garbino kaip avatarą – Dievo įsikūnijimą žemėje. Jam buvo priskiriami keli stebuklai, tarp jų – dviejų žmonių prikėlimas iš mirusiųjų. Sekėjai taip pat tikėjo, kad jis sugeba materializuoti daiktus, prisiminti buvusius gyvenimus ir išgydyti mirtinas ligas.

Tarp šio dvasinio mokytojo sekėjų, kurių visame pasaulyje, kaip teigiama, gali būti keliolika milijonų, buvo Indijos eksministras pirmininkas Atalas Bihari Vajpayee (Atalas Biharis Vadžpajis), įtakingi verslininkai, taip pat – Indijos kriketo legenda S.Tendulkaras ir Holivudo žvaigždė Goldie Hawn (Goldi Hon).

Buvęs nacionalinės kriketo kapitonas Sunilas Gavaskaras taip pat buvo tarp tų, kurie skubiai atvyko į Putapartį atiduoti paskutinę pagarbą guru.

“Jis paliko savo fizinį kūną, tačiau mes žinome, kad jis gyvens mūsų širdyse, – televizijos kanalui “Star News” pasakojo S.Gavaskaras. – Jis toliau mums vadovaus ir teiks mums įkvėpimą”.

S.Tendulkaras, po kriketo varžybų atskridęs sekmadienio vakarą, kelioms akimirkoms su žmona (Andžali) sustojęs prie karsto, sklindant smilkalų aromatui ir skambant giesmėms, šluostėsi riedančias ašaras.

Scenos veteranas, aktorius Amitabh Bachchan perdavė Bolivudo užuojautos žodžius, kur Sai Baba vadinamas “šventuoju, kilnia siela, visuomenės kūrėju”.

Indijos premjeras Manmohanas Singhas sakė, kad šalis nuoširdžiai gedės Satyos Sai Babos, kuris įkvėpdavo “visų tikėjimų žmones”.

“Jis buvo dvasinis lyderis, milijonus (žmonių) įkvėpdavęs gyventi moralų ir prasmingą gyvenimą, net jei jie išpažįsta savo pasirinktą religiją”, – sakė M.Singhas, kuris pridūrė, jog šis guru mokė “universalių tiesos, teisingo elgesio, taikos, meilės ir neprievartos idealų”.

Jis bus palaidotas trečiadienį pagal Indijos dvasiniams lyderiams taikomas taikomas apeigas, kurios skiriasi nuo įprastų induistams kremacijos papročių.

1926 metų lapkričio 23 dieną Putapartyje gimęs Satya Sai Baba iš pradžių gavo Sathyanarayanos Raju (Satjanarajanos Radžaus) vardą.

1940 metais jis pasiskelbė esąs kito šventojo – legendinio 1918 metais mirusio guru Sai Babos iš Širdžio – miesto vakarinėje Indijos Maharaštros valstijoje – persikūnijimas.

Satya Sai Baba, vadovaudamas iš savo ašramo Putapartyje, įkvėpė pastatyti mokyklų ir centrų imperiją, kuri jo įtaką skleidė visame pasaulyje.

Jaunajam guru pritraukiant vis naujų sekėjų, jo gimtasis Putapartis iš ramaus kaimelio virto gyvybingu miestu su didžiuliu, 1950-aisiais pastatytu ašramu “Prasanthi Nilayam” (“Ramybės buveinė”), ligonine, universitetu ir mokyklomis, kuriuos valdo jo fondas “Satya Sai Central Trust”, įsteigtas 1972 metais iš sekėjų suaukotų lėšų.

Fondas, kuris, kaip manoma, turi mažiausiai 8,9 mlrd. JAV dolerių, o galbūt – ir daug daugiau, taip pat įsteigė dvasinius centrus Mumbajuje, Haiderabade ir Čenajuje. Jis pastatė ligoninę Bangalūre, kur Satya Sai Baba turėjo vasarnamį, ir finansavo vandens tiekimo projektus keliose pietinėse valstijose.

1963 metais Satya Sai Baba patyrė insultą ir keturis rimtus infarktus. Kai kas mano, kad tada jis pats išgydė save. Pasveikęs jis paskelbė, kad atgims kaip Prema Sai Baba Karnatakos valstijoje.

Jo organizacija finansavo sveikatos apsaugos ir švietimo projektus Indijoje, tarp jų – ligonines ir klinikas, kurios tvirtina galinčios išgydyti ir tokias ligas, kurių neįveikia vyriaujančios krypties medicina.

Vienas didžiausių finansinių jo rėmėjų yra buvęs restoranų tinklo “Hard Rock Cafe” savininkas Isaacas Burtonas Tigrettas (Aizekas Bertonas Tigretas), kuris apsigyveno Putapartyje ir didžiąją savo turto dalį paskyrė Satyos Sai Babos fondui.

Guru, kuris visuomet vilkėjo oranžinius drabužius ir nešiojo afrikietiško stiliaus šukuoseną, 1993 metais pergyveno pasikėsinimą į jo gyvybę. Tada keturi peiliais ginkluoti vyrai įsiveržė į jo privačius apartamentus ir kilus grumtynėms buvo nudurti du jo sekėjai. Galiausiai policija užpuolikus nušovė.

Be ligoninių ir klinikų, Satyos Sai Babos organizacija valdo geriamojo vandens programas, universitetą, muziejų, planetariumą ir tūkstančius maldos kambarių bei centrų visame pasaulyje.

Satyos Sai Babos labdaringa veikla pelnė jam didžiulę žmonių pagarbą ir pripažinimą, tačiau kiti jį laikė tik charizmatiniu šarlatanu, piktindamiesi, kad jis viešų susitikimų metu scenoje esą stebuklingai materializuodavo auksines monetas ar laikrodžius, tačiau tai nesumažino jo populiarumo.

Satya Sai Baba taip pat susidūrė su seksualinio pobūdžio kaltinimais, kai jaunieji sekėjai jį apkaltino tvirkinimu. Oponentų nuomone, Indijos valdžia tuos kaltinimus paprasčiausiai ignoravo, bijodama pradėti juos tirti.

2004 metais britų transliuotojo BBC televizijos laidoje “Secret Swami” (“Slaptasis svamis”) buvo klausinėjami mažiausiai du jo sekėjai amerikiečiai, kurie tvirtino, jog guru glamonėjo jų genitalijas ir pats rodė jiems savo lytinius organus, sakydamas, kad tai yra gydomojo ritualo dalis.

Neaiški ir didžiulės Sai Babos valdytos nuosavybės, kuri buvo kaupiama iš aukų ir kritikuojama dėl neskaidrumo, ateitis. Kai kurie stebėtojai spėja, kad tarp jo artimiausių padėjėjų gali kilti kova dėl valdžios.

Guru ir jo ašramas visuomet neigė visus pranešimus apie bet kokius pažeidimus ar netinkamą elgesį, ir jis niekada nebuvo apkaltintas ar nuteistas dėl jokio nusikaltimo.

BFL

Žymus rusų aktorius ir režisierius Michailas Kozakovas mirė po ilgos ligos.

Anksčiau Rusijos žiniasklaidoje minėta, jog 76-erių aktorius buvo gydomas vienoje Izraelio klinikų, pastaruoju metu gulėjo slaugos ligoninėje. Jam buvęs nustatytas plaučių vėžys.

M.Kozakovas vaidino Maskvos teatruose: Majakovskio, “Sovremennik”, MChAT, Malaja Bronaja gatvėje.

Filmavosi juostose “Žmogžudystė Dantės gatvėje”, “Žmogus amfibija”, “Sveiki, aš jūsų teta”. Režisavo filmus “Pokrovo vartai”, “Bevardė žvaigždė”.

Rusijos prezidento atstovas tarptautinio bendradarbiavimo kultūros srityje Michailas Švydkojus M.Kozakovą pavadino rusų teatro Hamletu.

“Jis įžengė į mūsų gyvenimą, iš esmės, penkiasdešimtųjų viduryje, kai suvaidino filme “Žmogžudystė Dantės gatvėje”, – pasakė penktadienį M.Švydkojus ir pridūrė, jog M.Kozakovas vėliau vaidino Hamletą, atliko daugybę kitų vaidmenų.

“Jis buvo amžinas Rusijos scenos Hamletas. Jis buvo žmogus refleksuojantis, jį visi mylėjo, jo išėjimas yra tragiškas”, – sakė M.Švydkojus.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas išreiškė nuoširdžiausią užuojautą M.Kozakovo artimiesiems, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.

Šeštadienį Turniškėse mirė praėjusį birželį Anapilin išėjusio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko pirmoji sutuoktinė medikė Julija Brazauskienė.

Tai praneša naujienų portalas delfi.lt, remdamasis J.Brazauskienės dukters Laimos Mertinienės vyru Daliumi Mertinu.

Gydytoja J.Brazauskienė su vyru A.Brazausku išaugino dvi dukras dvynes – Audronę ir Laimą.

Pirmasis tiesiogiai išrinktas Lietuvos prezidentas A.M.Brazauskas po sunkios ligos mirė pernai birželio 26 dieną Vilniuje.

Lietuvos prezidento pareigas jis ėjo 1993-1998 metais, o 2001-2006 metais buvo Vyriausybės vadovas. Lietuvos tautinio išsivadavimo metu 1988-1990 metais A.M.Brazauskas vadovavo Lietuvos komunistų partijai.

Velionė Elizabeth Taylor (Elizabet Teilor) buvo visus Holivudo standartus atitinkanti aksominių akių gražuolė, pagarsėjusi ne tik dėl ekspertų įvertintos ir “Oskarais” apdovanotos vaidybos, bet ir dėl audringų meilės nuotykių, kuriuos vainikavo aštuonios santuokos.

Per daugiau nei penkis dešimtmečius trukusią filmavimosi karjerą aktorė buvo apdovanota dviem Kino ir meno akademijos prizais, vienas kurių jai atiteko už vaidmenį klasika tapusiame 1966 metų filme “Kas bijo Virdžinijos Vulf ?” (Who’s Afraid of Virginia Woolf?), kuriame, kaip ir daugelyje kitų, ji vaidino su dukart jos vyru tapusiu Richardu Burtonu (Ričardu Bertonu).

Vėlesniais metais, silpstant sveikatai, aktorė iki paskutinių dienų aktyviai dalyvavo renkant lėšas kovai su AIDS, tačiau vengė viešumos, nors 2009 metais ir neliko nepastebėta savo ilgamečio draugo Michaelo Jacksono (Maiklo Džeksono) laidotuvėse.

E.Taylor gimė 1932 metų vasario 27 dieną Londone, o 1939 metais su savo tėvais amerikiečiais buvo evakuota į Kaliforniją, kur netrukus jos tėvo meno galerijoje gražuolę pastebėjo ” Universal Studios” vadovo sužadėtinė.

Jau 1942 metais ji debiutavo filme “Kas minutę gimsta po vieną” (There’s One Born Every Minute), o 1944 metais tapo tikra garsenybe, kai filme “Nacionalinis prizas” (National Velvet) suvaidino berniuku persirengusią mergaitę, kuri laimėjo žirgų lenktynes.

“Iki vyrų, mano didžioji meilė buvo gyvūnai, ir jie tebėra iki šiol”, – vėliau yra sakiusi E.Taylor.

Filmavimo aikštelėje mokslus ėjusios merginos dėmesys netrukus nukrypo į vyrus.

Pirmą kartą E.Taylor ištekėjo už širdžių ėdiko ir viešbučių tinklo įpėdinio Nicky Hiltono (Niko Hiltono) 1950 metais, būdama 18-os. Ši santuoka truko vos 203 dienas ir iširo neatlaikiusi sutuoktinio žodinio ir fizinio užgauliojimo, nepaisant prabangios vestuvių puotos Holivude ir tris mėnesius trukusio medaus mėnesio Europoje.

Tačiau E.Taylor gyvenimas tęsėsi. 1952 metais ji susituokė su 19 metų už ją vyresniu, didelį pasisekimą tarp moterų turinčiu britu Michaelu Wildingu (Maiklu Vildingu), su kuriuo susilaukė dviejų vaikų – Michaelo (Maiklo) ir Christopherio (Kristoferio).

Nors E.Taylor tvirtino, kad M.Wildingas jos gyvenimui suteikė stabilumo, matomai jai to neužteko. 1956 metais ji padavė skyrybų prašymą ir, po išsiskyrimo su vyru praėjus vos kelioms dienoms, sulaukė 49-erių metų prodiuserio Michaelo Toddo (Maiklo Todo) piršlybų.

Ryžtingas ir valdingo būdo M.Toddas buvo pirma didžioji E.Taylor meilė. 1957 metų rugpjūtį E.Taylor jam pagimdė dukterį Elizabeth Frances (Elizabet Fransis), tačiau dar po septynių mėnesių šeimą ištiko tragedija – M.Toddas žuvo per lėktuvo katastrofą Naujajame Meksike.

Netekties sugniuždytą E.Taylor laidotuvėse lydėjo M.Toddo geriausias draugas dainininkas Eddie Fisheris (Edis Fišeris), kurio žmona aktorė Debbie Reynolds (Debi Reinolds) buvo pasilikusi Kalifornijoje rūpintis E.Taylor vaikais.

Netrukus iš gedinčios našlės šeimos ardytoja virtusi E.Taylor paveržė E.Fisherį iš savo kolegės D.Reynolds ir tokiu poelgiu sukėlė didžiulį skandalą puritoniškoje Amerikoje.

Porai 1959 metais susituokus, visuomenės nepasitenkinimas vos nesužlugdė stulbinančiai sėkmingos E.Taylor aktorės karjeros.

Tuomet aktorė su Paulu Newmanu (Ponu Niumanu) buvo tik ką užbaigusi filmuotis Tennessee Williams (Tenesio Viljamso) pjesės 1958 metų ekranizacijoje “Katė ant įkaitusio skardinio stogo” (Cat on a Hot Tin Roof) ir sulaukusi kritikų liaupsių už darbą filme “Milžinas” (Giant) 1956)), kuriame nusifilmavo su Rocku Hudsonu (Roku Hadsonu) ir Jamesu Deanu (Džeimsu Dinu).

Bet po skandalo aktorės žvaigždė sužibo dar ryškiau. Kartu su Katharine Hepburn (Ketrin Hepbern) ir Montgomery Cliftu (Montgomeriu Klifu) 1959 metais E.Taylor suvaidino dar vienoje T.Williamso pjesėje “Staiga praėjusią vasarą” (Suddenly Last Summer).

Dar kitais metais ji gavo pirmąjį “Oskarą”, suvaidinusi aukštuomenės merginą filme “”Butterfield 8″, kurio, kaip kalbama, pati aktorė nekentė.

Vėliau jos darbų sąraše atsirado “Kleopatra” (Cleopatra (1962) – “be jokios abejonės, pats įmantriausias kada nors sukurtas pramoginis filmas “, kalbėjo žvaigždė apie brangiausią to meto Holivudo juostą, už vaidmenį kurioje jai tuomet buvo sumokėta rekordinė 1 mln. JAV dolerių suma.

Nors filmas didelio pasisekimo nesulaukė, tačiau jo antikinės filmavimo aikštelės dekoracijos puikiai tiko naujam meilės nuotykiui tarp aktorės ir tuomet dar vedusio aktoriaus R.Burtono užsimegzti.

“Elizabeth pažiūri į tave tomis savo akimis ir tavo kraujas užverda”, – tuomet pasakojo antruoju Laurencu Olivier (Lorensu Olivje) vadinamas aktorius R.Burtonas.

Jiedu susituokė 1964 metų kovą Monrealyje. Tuomet aktoriai filmavosi juostoje “Kas bijo Vidžinijos Vulf”, kurioje pasakojama apie girtuoklysčių, pykčio protrūkių nesėkmių sužlugdytą santuoką, ir yra pranašiškai atspindėti poros bendro gyvenimo metai.

1974 metų birželio mėnesį E.Taylor ir Burtonas išsiskyrė, spalio mėnesį susituokė Botsvanoje, o 1976 metais vėl pasuko skirtingais keliais. Prieš mirtį R.Burtonas sakė: “mes niekada tikrai nebuvome išsiskyrę ir niekada neišsiskirsime”.

Subyrėjus šiai santuokai, E.Taylor daug gėrė, karjera žlugo. Širdies žaizdų neišgydė ir septintoji aktorės santuoka su Virdžinijos senatoriumi Johnu Warneriu (Džonu Vorneriu), trukusi nuo 1976 iki 1982 metų.

Devintajame dešimtmetyje E.Taylor buvo tapusi nuolatine priklausomybės ligų centro “Betty Ford Clinic” Kalifornijoje paciente. Vis tik, įveikusi priklausomybę nuo alkoholio ir skausmą malšinančių vaistų, aktorė ėmėsi labdaringos veiklos ir pradėjo rinkti lėšas AIDS aukoms.

1991 metais E.Taylor dar kartą nustebino pasaulį, aštuntą kartą ištekėdama už 40-mečio statybininko, su kuriuo susipažino reabilitacijos klinikoje. Po trejų metų pora išsiskyrė draugiškai.

E.Taylor sveikata silpo. 1997 metais jai buvo išoperuotas galvos smegenų auglys, o 2006 metais ji tikslingai pasirodė per televiziją, norėdama paneigti gandus apie neva ją kankinantį Alzheimerį.

2008 metų liepos mėnesį, E.Taylor atsidūrus ligoninėje, pasigirdo gandų, jog aktorė yra ant mirties slenksčio. Tačiau jos atstovas šiuos gandus paneigė. 2009 metais žvaigždei buvo operuotas širdies vožtuvas. “Jaučiuosi, lyg turėčiau visiškai naują švytuoklę”, – rašė aktorė tinkle “Tweeter” po operacijos.

2011 metų vasario mėnesį dėl širdies nepakankamumo aktorė buvo paguldyta į “Cedars-Sinai” ligoninę Los Andžele, kur trečiadienį mirė.

Eidamas 81-uosius metus, trečiadienio rytą mirė žymus rašytojas Justinas Marcinkevičius, BNS patvirtino profesorė Viktorija Daujotytė Pakerienė.

J.Marcinkevičius pernai gruodžio 7-ąją savo namų laiptinėje patyrė sunkią galvos smegenų traumą ir kaklo slankstelio lūžį. Jis mirė daugiau nei du mėnesius praleidęs ligoninėje.

V.Daujotytė Pakerienė sako, kad J,Marcinkevičius buvo išskirtinė asmenybė, turėjusi didžiulę reikšmę lietuvių kultūrai ir literatūrai.

“Svarbiausias jo vaidmuo – kūryba, naujųjų laikų reikšmė – ir kaip Sąjūdžio žmogaus, mitingų kalbėtojo, vedlio. Ypatinga jo žmogaus kaip asmenybės, visuomenės žmogaus ir kūrybos žmogaus dermė”, – sakė profesorė.

Kovo 11-osios akto signataras, profesorius Bronislavas Genzelis sako, kad J.Marcinkevičius buvo vienas iš rimčiausių Sąjūdžio ideologų.

“Jis išmokė tautą skanduoti “Lietuva”, – sakė B.Genzelis.

J.Marcinkevičius buvo vienas iš populiariausių 20 amžiaus pabaigos – 21 amžiaus pradžios poetų Lietuvoje. Moralinį autoritetą daugelio lietuvių akyse jis užsitarnavo dėl aktyvaus dalyvavimo Sąjūdžio veikloje ir atkuriant Lietuvos nepriklausomybę.

Daugiatūkstantiniuose mitinguose įkvepiančias kalbas sakęs ir eilėraščius skaitęs J.Marcinkevičius iš politikos netrukus pasitraukė, tačiau autoritetas išliko iki pat mirties.

“Man atrodo, kad gyvenimo Seimo salėje nebūčiau ištvėręs. Nesigailiu, nes jei aš būčiau atsidūręs politikoje, seniai jau būčiau po žemele atsidūręs. Atvira širdimi būčiau kibęs į bevaisę ir beprasmę diskusiją, kuri nieko neduotų, išskyrus tik nusivylimą ir apmaudą”, – viename interviu 2006 metais sakė J.Marcinkevičius.

Sovietinės okupacijos metais tautinę lietuvių savigarbą J.Marcinkevičius skatino savo kūryba – ypač reikšminga buvo poetinių dramų trilogija “Mindaugas”, “Mažvydas” ir “Katedra”, sukurta septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje.

1930 metais Prienų rajone gimęs J.Marcinkevičius atstovavo rašytojų kartai, iškilusiai šeštojo dešimtmečio viduryje. Jo kūrybos tematika glaudžiai susijusi su agrarinės kultūros vertybėmis, lietuvių tautos išlikimu, tradicijomis.

Literatūrai svarbūs ir J.Marcinkevičiaus vertimai, tarp kurių – Adomo Mickevičiaus ir Aleksandro Puškino kūriniai, suomių tautos epas “Kalevala”.

J.Marcinkevičius buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju Kryžiumi ir Lietuvos nacionaline premija.