Aistė ČEPUKAITĖ,

Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė

Regionų klestėjimo metas jau ne už kalnų. Bent jau taip galima manyti žvelgiant į pastarųjų dienų susirūpinimą mažesniais šalies miestais, miesteliais ir kaimais. Centrinė valdžia imasi gelbėtojo vaidmens, kuria aibę planų. O regionai kaip manos iš dangaus laukia žadėtų pokyčių – nuo mokesčių lengvatų iki studentų paskyrimo į provinciją. Ką daryti, kad regionų gelbėjimo misija nežlugtų?

Pirmiausia svarbu žinoti, kodėl apskritai reikia gelbėti Lietuvos periferiją. Dėl kokių priežasčių žmonės pasirenka palikti gimtąjį kraštą ir išvyksta svetur arba bent į sostinę?

Įvairios apklausos rodo, kad dažniausiai išvykstama dėl ekonominių motyvų – nedarbo, mažų atlyginimų. Suprantama, kad jei stinga verslo iniciatyvos, nebus kam ir darbo vietų kurti, ir algų kelti. Bet ar visur ši situacija prasta?

Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimas „Lietuvos savivaldybių indeksas“ atskleidė, kad ekonomiškai stagnuojančios – toli gražu ne visos mažesnės savivaldybės. Nors dažnai galima išgirsti apie Vilniaus ir likusios Lietuvos reiškinį, investicijų atskirtis egzistuoja net ir tarp pačių regionų.

Yra mažųjų savivaldybių, kuriose vienam gyventojui tiesioginių užsienio investicijų tenka po kelis tūkstančius eurų, yra tokių, kuriose – vos keli eurai. Dėl to ir nedarbo lygis savivaldybėse skiriasi daugiau kaip tris kartus, ilgalaikių bedarbių procentas – daugiau kaip penkis kartus, o socialinę pašalpą gaunančių gyventojų dalis skiriasi daugiau kaip 11 kartų.

Ką tai pasako apie regionų gelbėjimo misiją?

Pirma, ne visur situacija yra prasta. Verslo iniciatyvos stygių išgyvenančios savivaldybės gali žvilgtelėti į kaimyno daržą. Pavyzdžiui, šalies pakraštyje esančioje Tauragėje veikia išplėtotas industrinis parkas, į kurį keliasi vis daugiau įmonių. Šalia – stagnuojantys Pagėgiai. Čia tiesioginių užsienio investicijų nedaug ir jų mažėja: 2015 m. jos siekė vos 10 eurų gyventojui. Pagėgiuose nedarbas didelis, beveik pusė bedarbių nerado darbo metus ar ilgiau, net 8 proc. žmonių gyvena iš socialinių pašalpų.

Kitas pavyzdys – Utenoje 2015 m. vienam gyventojui teko net per 4 tūkst. eurų tiesioginių užsienio investicijų, o šalia esančiuose Zarasuose investicijų iš užsienio kiekis gyventojui nesiekė nė 100 eurų. Švenčionyse jau kurį laiką veikia stambus užsienio investuotojas, sukūręs pusantro tūkstančio darbo vietų. Tačiau kaimyninėje Ignalinoje kenčiama nuo didžiausio nedarbo šalyje.

Paprastai verslas renkasi tas savivaldybes, kuriose mažiau biurokratinių kliūčių, žemesni mokesčių tarifai, sklandūs teritorijų planavimo procesai, patogesnė infrastruktūra, labiau išsilavinusi darbo jėga.

Taigi kartais galimi sprendimai yra kur kas arčiau, nei manoma. Pasimokyti iš geros praktikos dažnu atveju yra geriau, nei laukti manos iš centrinės valdžios.

Antra, kaip rodo šie pavyzdžiai, jau dabar egzistuojant investicijų ir gerovės atotrūkiui tarp pačių regionų, jų gelbėjimo misija rizikuoja tapti netaikli. Tarkime, abejotina, kad mokesčių lengvatos dirbančiuosius periferijoje motyvuos neišvykti. Be to, regionuose yra ir stambių įmonių, kurių darbuotojai gauna dideles algas, o miestuose yra gaunančių kuklesnes.

Tokios ir panašios priemonės yra kaip vaistas, kurį valdžia nori išrašyti visiems, nepaisant konkrečios savivaldybės būklės. Vis dėlto ne kiekvienas regionas yra beviltiškas, ne kiekvieną reikia gelbėti.

Trečia, prieš traukiant miestelius ir kaimus į šviesesnį rytojų reikia įsitikinti, kad jie negali ten nueiti patys. Lengva nuspręsti už kitą, kas jam geriausia, tačiau kas šiuo atveju savo problemas žino geriau?

Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikta bendruomenių apklausa parodė, kad iš tiesų regionuose žmonės teigiamai vertina investicijas, verslo iniciatyvą. Jie supranta, kad ateinantis verslas reiškia ir didesnį darbo vietų skaičių, ir didesnes algas.

Ta pati apklausa parodė, kad žmonėms tiesiog trūksta žinių, kaip tinkamai dalyvauti vystant investicinius projektus. Net 88 proc. apklaustųjų teigė įžvelgiantys poreikį daugiau mokyti bendruomenes apie jų teises ir pareigas, susijusias su investiciniais projektais. Be to, žmonės nori, kad su jais būtų daugiau komunikuojama – tiek iš verslo, tiek iš valdžios pusės.

Reikia pripažinti, kad vien švietimo ir komunikacijos neužteks. Valdžia jau kalba apie didesnį savarankiškumo suteikimą regionams – puikios žinios! Bet ar pagalvota su didesnėmis galiomis suteikti ir daugiau atsakomybės? Juk blogiausiu atveju savivaldybės gali dar labiau įklimpti į skolas, o valdžiai reikės už tai atsakyti. Žinoma, naudojant mokesčių mokėtojų pinigus.

Kol garsiai skelbiama, kaip pagaliau bus prikeltas merdintis kaimas ir mažesnieji miestai, dalis savivaldybių jau dabar sėkmingai tvarkosi ir rodo gerą pavyzdį. Vadinasi, misija – įmanoma. O centrinė valdžia turi apsispręsti, ar duos regionams galimybę patiems stotis ant kojų, suteikdama daugiau laisvių ir atsakomybių, ar toliau bandys sukurti panacėją stagnuojančioms savivaldybėms. Pasirinktas vaidmuo gali nulemti misijos baigtį.

Vargingiausių pasaulio šalių vaikus gelbėjančios UNICEF ir TV3 misijos kelias pasuko į Tanzaniją. Į šią Rytų Afrikos valstybę rugpjūčio 11 d. išvyks žurnalistė ir kulinarė, TV3 laidos „Beatos virtuvė“ vedėja Beata Nicholson, aktorius Giedrius Savickas ir UNICEF Geros valios ambasadorė aktorė Virginija Kochanskytė.

Eterio žvaigždės bendraus su skurdžiausio Tanzanijos regiono šeimomis, kenčiančiomis nuo mirtinų ligų protrūkių ir elementarios sveikatos priežiūros stokos. Lietuvos gyventojai š. m. spalio 11 d. per TV3 ne tik išvys misijos dalyvių įspūdžius trečiajame paramos renginyje „Už kiekvieną vaiką“, bet galės ir patys imtis iniciatyvos.
„Per dvejus metus, kai vykdėme UNICEF ir TV3 misijas į Kambodžą ir Siera Leonę, įsitikinome, kad lietuviams rūpi ne tik savo kiemo problemos. Garsūs Lietuvos žmonės, susidūrę akis į akį su protu sunkiai suvokiamu skurdu bei televizijos eteris – motyvavo mūsų gyventojus: po misijų buvo paaukota beveik pusantro milijono litų, nuo mirtinų ligų paskiepyta apie du šimtus tūkstančių vaikų. Tai milžiniškas rezultatas, kuriuo gali didžiuotis visa Lietuva. Paskatinti tokios sėkmės, tęsiame savo misiją, suteikdami gyventojams dar daugiau galimybių prisidėti gelbėjant vienos vargingiausių pasaulio valstybių mažuosius piliečius“, – sakė „UNICEF Lietuva“ vykdomoji direktorė Jovita Majauskaitė.
Jos teigimu, 41,8 mln. gyventojų turinti Tanzanija savo skurdu mažai kuo atsilieka nuo jau aplankytų valstybių. Jungtinių Tautų duomenimis, Tanzanija yra viena paskutiniųjų pasaulyje pagal pajamas vienam gyventojui – čia žmogus priverstas išgyventi už 500 dolerių per metus. Ypač nuo skurdo kenčia moterys ir vaikai, masiškai mirštantys nuo maliarijos, ŽIV ir kitų ligų. „Šiurpina faktas, kad Tanzanijos kaimuose pagimdžiusios mamos yra tokios išsekusios, jog negali maitinti kūdikių, tad šie neretai neišgyvena nė mėnesio. Masiškai trūksta ne tik maisto, bet ir būtiniausių medikamentų bei skiepų. Tad misijos dalyviams išties pravers stiprūs nervai, kantrybė bei, žinoma, stiprus noras padėti“, – teigė J. Majauskaitė.
Lagaminus jau besikraunanti ir knygas apie Tanzaniją intensyviai skaitanti B. Nicholson prisipažino, kad yra apimta didelio jaudulio. „UNICEF mane kvietė jau praėjusiais metais, bet dėl įtempto darbo grafiko per olimpines žaidynes tuomet prisijungti negalėjau. Nors darbas ir šeimos reikalai spaudžia ir šį kartą, nusprendžiau atiduoti pilietinę pareigą, kurią jaučiu visa širdimi. Prieš kelionę labai jaudinuosi, juk vykstame ne safario žiūrėti, o bendrauti su baisiose sąlygose gyvenančiomis mamomis ir vaikais. Laukia daug iššūkių, visų pirma ne kaip misijos dalyvei, o kaip žmogui“, – sakė žurnalistė ir kulinarinių knygų autorė.
Anot B. Nicholson, vienas svarbiausių motyvų jai yra veiksminga UNICEF organizacijos veikla. „UNICEF Lietuvos vaikams yra padariusi jau daug gero ir man džiugu, kad dabar mūsiškiai gali ištiesti pagalbos ranką gyvenantiems šimtą kartų skurdžiau. Prieš 11 metų jau esu buvusi Afrikoje, Zambijoje, teko matyti šiurpių vaizdų iš vietos gyventojų kasdienybės. Pagalbos ten tikrai reikia“, – įsitikinusi žinoma moteris.
Vieną ryškiausių jaunosios kartos teatro scenos asmenybių G. Savicką pasiūlymas vykti į Tanzaniją užklupo vos tik grįžus iš mėnesio kelionės Šv. Jokūbo keliu. „Kadangi man neįdomios įprastos turistinės kelionės, o siūlė ne kas kitas kaip UNICEF – mažai kalbanti, bet daug gero daranti organizacija – beliko tik sutikti. Stebuklų nenuveiksime, bet visgi tikiuosi padaryti kažką gero. Vien jau dėl to, kad apie šį tikslą reikia pranešti kitiems. Žinoma, skurdo ir pas mus apsčiai, bet ten procentas kur kas didesnis. Todėl nereikėtų to ignoruoti, verčiau drąsiai pažvelgti tiesiai į akis“, – svarstė G. Savickas.
Trečiosios misijos dalyvės aktorės V. Kochanskytės nuomone, Lietuva ne veltui yra Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos dalimi. Anot jos, pasiekėme atitinkamą valstybinės ir pilietinės brandos lygį.
„Padėdami tiems, kuriems pagalba tiesiog būtina, turime puikią progą pademonstruoti, kad esame pakankamai pilietiški ir sąmoningi. Visuomet yra lengviau duoti nei prašyti. Palyginti su mumis, Tanzanijos žmonės neturi beveik nieko, tad net menka, iš mūsų požiūrio taško, pagalba, jiems yra didžiulė parama, leidžianti gelbėti gyvybes“, – sakė V. Kochanskytė.
UNICEF ir TV3 misija Tanzanijoje, viename skurdžiausių šalies regionų Iringoje, vyks rugpjūčio 11-20 d. B. Nicholson, G. Savickas, V. Kochanskytė iš Vilniaus oro uosto išskris sekmadienį anksti ryte, juos lydės TV3 komanda, fiksuosianti svarbiausias ir jautriausias išvykos akimirkas. Jas TV3 žiūrovai išvys spalio 11 d. nuskambėsiančiame trečiajame UNICEF šou „Už kiekvieną vaiką“.
Apie UNICEF
UNICEF – nepolitinė organizacija, veikianti 158 šalyse, kad sukurtų vaikams tinkantį pasaulį. Jau daugiau kaip 60 metų UNICEF yra pasaulio lyderis, siekiantis padėti vaikams išlikti ir klestėti. Būdami didžiausiais pasaulyje vakcinų tiekėjais skurdžioms šalims, UNICEF siekia užtikrinti vaikų sveikatą ir mitybą, kokybišką pagrindinį išsilavinimą visiems berniukams ir mergaitėms, galimybę gerti švarų vandenį, laikytis higienos, vaikų apsaugą nuo smurto, išnaudojimo ir AIDS. UNICEF finansuojamas tiktai savanoriškomis individų, verslo, fondų ir vyriausybių kontribucijomis.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje atidaroma Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) rengiamo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projekto „Misija Sibiras‘11“ fotografijų paroda. Ji bus eksponuojama iki kovo 16-osios ir simboliškai sujungs dvi Lietuvos valstybei ypač reikšmingas datas – Vasario 16-ąją bei Kovo 11-ąją.

„UNESCO saugomas Lietuvos nematerialusis kultūros paveldas – kryždirbystė – glaudžiai susijęs su „Misija Sibiras” ekspedicijų keliamais tikslais. Projekto dalyviai kasmet turi unikalią galimybę šį paveldą pamatyti ir atnaujinti, o įamžintomis akimirkomis pasidalinti su visuomene. Šios fotografijų parodos atidarymu ekspedicijų dalyviai simboliškai pažymi svarbias mūsų šaliai šventes ir visus kviečia joje apsilankyti”, – sako LiJOT prezidentė Loreta Senkutė.
Parodos organizatoriai kviečia visuomenę susipažinti su vasarą Tadžikistano Respublikoje ir Rusijos Federacijos Tomsko srityje apsilankiusių projekto ekspedicijų dalyvių darytomis nuotraukomis ir dienoraščių ištraukomis, vaizdžiai perteiksiančiomis jaunimo mintis, patirtis ir įspūdžius Sibire.
„Misija Sibiras‘11“ organizatoriai pabrėžia, kad šiemet fotografijų parodos turinį papildys ir patys projekto dalyviai, tapsiantys ekspozicijos gidais, kurie galerijos lankytojams pasakos ekspedicijų Sibire patirtis. Informacija apie „Misija Sibiras‘11“ ekspedicijų dalyvių buvimo galerijoje laiką pasiekiama projekto interneto svetainėje www.misijasibiras.lt bei pačioje galerijoje.
„Istorinė atmintis bei kartų dialogas puoselėjami perduodant vieni kitiems žinias ir patirtį. „Misija Sibiras“ dalyviai po ekspedicijų kasmet rengia daugybes pristatymų visuomei, o ši paroda bus išskirtinė ir labai simboliška erdvė dalintis patirtimi“, – teigia projekto „Misija Sibiras‘11“ koordinatorius Arnas Marcinkus.
LiJOT, unikalioje erdvėje atidarydama „Misija Sibiras‘11“ fotografijų parodą, siekia pabrėžti jaunų žmonių indėlį minint svarbiausias valstybines šventes bei įprasminti pamatines Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) sritis: jaunimo įsitraukimą į istorinio ir kultūrinio paveldo puoselėjimą bei išsaugojimą, Lietuvos kryždirbystės ir kryžių simbolikos išsaugojimą, kultūrų raišką bei įvairovę.
Paroda „Misija Sibiras’11” Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius) bus eksponuojama vasario 15 – kovo 16 dienomis, pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 9 iki 17 val. ir penktadieniais nuo 9 iki 16 val.

NATO penktadienį pradėjo ruoštis oro policijos misijai Libijoje, tarptautinei bendrijai siekiant neleisti kilti į orą šios šalies lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) naikintuvams, tačiau abejojama, ar Aljansas apsiims vadovauti visoms ten vykdomoms karinėms operacijoms.

Po derybų maratono, per kurį Turkija išreiškė nepritarimą JAV vadovaujamos tarptautinės koalicijos bombardavimo programai, NATO ketvirtadienio vakarą sutiko vadovauti neskraidymo zonos palaikymui, tačiau dar neapsisprendė dėl galimybės organizuoti atakas prieš M.Kadhafi sausumos pajėgas.

Ateinančias tris dienas NATO kontroliuos operacijas, turinčias neleisti pakilti į orą M.Kadhafi naikintuvams, o jeigu prireiktų – juos numušti. Tuo tarpu koalicija lieka vadovauti smūgiams prieš taikinius žemėje.

Turkija, kuri yra vienintelė musulmoniška NATO narė, turinti didelę įtaką Artimuosiuose Rytuose, atmetė galimybę dalyvauti bet kokiose kovinėse misijose. 28 šalių karinio bloko sprendimai priimami bendru sutarimu, todėl Vakarų šalys turės užsitikrinti Ankaros palaikymą, siekdamos išplėsti Aljanso misiją.

Kitas esminis klausimas – kas imsis šios karinės operacijos politinės kontrolės? Prancūzija perspėjo, kad NATO vadovavimas gali nepatikti koaliciją remiančioms arabų šalims.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) tvirtino, kad politinio koordinavimo funkcijos turi likti koalicijai, o NATO galėtų apsiriboti vadovavimu kasdienėms operacijoms.

“Kiekvienas privalo suprasi, kad šis koordinavimas turi likti aiškiai politinis, net jeigu jis priklausys nuo NATO mechanizmų”, – N.Sarkozy sakė žurnalistams dvi dienas vyksiančio Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo kuluaruose.

Toks šios misijos modelis leistų NATO nepriklausomoms šalims, tarp jų partneriams arabams, dalyvauti priimant politinius sprendimus, pabrėžė Prancūzijos vadovas.

Koalicijai vadovaujančios Vakarų šalys (JAV. Didžioji Britanija ir Prancūzija), pažymėjo, jog arabų šalis reikia įtraukti į šią kampaniją, tačiau kol kas savo naikintuvus sutiko pasiųsti tik Kataras ir Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE).

“Visada sakėme, kad arabų vadovavimas ir dalyvavimas yra itin svarbus”, – sakė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton).

Antradienį Londone vyks konferencija, kurioje bus tariamasi dėl tolesnių koalicijos karinių veiksmų Libijoje.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppe (Alenas Župė) sakė, kad šioje konferencijoje dalyvaus Britanija, Prancūzija, JAV ir kitos koalicijos partnerės, taip pat Afrikos Sąjunga (AS), Arabų Lyga ir “visos suinteresuotos Europos šalys”.

JAV pageidauja perduoti vadovaujantį vaidmenį kitiems, tačiau Vašingtonas liks vadovauti bombardavimo kampanijai, kol jos koordinavimą apsispręs perimti NATO.

Ateinantį savaitgalį tęsis derybos dėl Aljanso galimybės perimti vadovavimą platesnei misijai, o sprendimas tikriausiai bus priimtas pirmadienį, sakė NATO pareigūnai.

“Svarstome, ar NATO turėtų prisiimti didesnę atsakomybę, – pareiškė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas). – Tačiau šis sprendimas dar nepriimtas”.

Pasak jo, Aljansas ketina apsispręsti “artimiausiomis dienomis”.

Iki to momento NATO nedalyvaus operacijose, kuriomis siekiama sunaikinti M.Kadhafi ištikimų pajėgų karinę techniką, nebent Aljansas privalėtų tai daryti gindamasis.

“Vyks koalicijos operacija ir NATO operacija”, – aiškino A.F.Rasmussenas.

Tačiau vienas aukšto rangos JAV pareigūnas nurodė, kad NATO šalys jau priėmė “politinį susitarimą” perimti karines operacijas, kuriomis siekiama apsaugoti civilius gyventojus, – tai yra vykdyti smūgius prieš M.Kadhafi sausumos pajėgas.

Šie komentarai, išsakyti anonimu pageidavusio likti pareigūno, iš pažiūros prieštarauja ankstesnei A.F.Rasmusseno pozicijai.

Tačiau kitas diplomatinis šaltinis anksčiau pabrėžė, jog dar reikės susitarti dėl daugelio detalių, nes Turkija iki šiol prieštarauja smūgiams prieš M.Kadhafi režimą.

Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pasmerkė koalicijos atakas.

“Anksčiau jau esame matę, kad tokios operacijos neduoda jokios naudos – priešingai, jos didina aukų skaičių, virsta okupacijomis ir rimtai pakenkia šalių vienybei”, – pabrėžė jis.