BFL

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pasirašė Seimo iš naujo apsvarstytas Miškų įstatymo pataisas dėl statybų miškuose.

Parlamentarai ketvirtadienį pritarė prezidentės veto ir atsisakė ankstesnės minties leisti sodybas miškuose atstatyti ant pamatų, kurių buvimas įrodomas archyviniais dokumentais – Miškų įstatyme nepaliko galimybės miškuose vykdyti privačias statybas, neribotai skaidyti miškus į mažesnes nei 5 hektarų (ha) valdas.

Seimas uždraudė miškuose ir statyti naujas, ir ant pamatų atstatyti buvusias sodybas. Priimdamas tokį sprendimą Seimas nepritarė parlamentinių Aplinkos apsaugos bei Kaimo reikalų komiteto siūlymų prezidentės veto atmesti.

Šalies vadovė Seimo gegužės 17-ąją priimtų pataisų nepasirašė, sukritikavusi jose įtvirtintą leidimą atstatyti sodybas privačioje miško žemėje, kai šių sodybų buvimas įrodomas archyviniais dokumentais.

Prezidentė taip pat nesutiko, kad būtų atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė pagal natūralias linijų, rajoninės ar vietinės reikšmės viešųjų kelių, upių ar upelių, melioracijos griovių, aukštos įtampos elektros linijų ribas.

D. Grybauskaitė pasiūlė ir Seimas sutiko atsisakyti reikalavimo įveisti mišką arba sumokėti piniginę kompensaciją už tą kitomis naudmenomis paverčiamos žemės dalį, kurioje ne trumpesniam kaip 20 metų laikotarpiui būtų formuojami atskirieji želdynai.

BFL

Vakar pagrasinus Seimo paleidimu, šis neišdrįso atmesti šalies vadovės veto dėl Miškų įstatymo ir uždraudė ne tik statyti naujas sodybas, bet ir atstatyti senąsias.

„Lietuvos rytas” praneša, kad „statybos bus galimos tik miško laukymėse, kurios bus pripažintos žemės ūkio naudmenomis.

Už tai, kad Seimas įstatymą paliktų tokį, kokį buvo priėmęs gegužės 17-ąją, balsavo 45 Seimo nariai, prieš – 57, o susilaikė 6.

Kitu balsavimu Seimas nutarė pritarti prezidentės pasiūlytoms pataisoms – už balsavo 75 politikai, prieš – 5, o 22 susilaikė.“

„Respublika“ teigia, kad „jau rengiantis balsuoti dėl privačių miškų likimo naują sumaištį salėje sukėlė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas. Jis pareiškė, kad komisija yra gavusi kelis pranešimus dėl galimo Seimo nario viešųjų ir privačių interesų konflikto ir jau kreipėsi informacijos į Registrų centrą dėl Seimo narių, turinčių nuosavus miško sklypus. Konkrečių pavardžių jis neįvardijo, tačiau įspėjo, kad asmeniškai suinteresuoti Seimo nariai nedalyvautų balsavime.

„Jeigu bus nustatytas nors vienas toks atvejis, įstatymas nebus perduotas prezidentei pasirašyti ir vėl turėsime grįžti į šią dieną. Turite elgtis taip, kad nesukeltumėte abejonių”, – ragino A. Salamakinas.

Seimo nariai Vaidotas Bacevičius, Jonas Šimėnas ir Loreta Graužinienė iškart užtikrino neturintys jokio asmeninio suinteresuotumo, nors ir yra miško sklypų savininkai. Tačiau V. Bacevičius balsavime nedalyvavo, o L. Graužinienė ir J. Šimėnas pritarė prezidentės pateiktam įstatymo projektui.”

„Lietuvos rytas” priduria, kad „ir svarstant Miškų įstatymą, ir jau jį priėmus netrūko emocijų.

„Šeima buvo išvežta. Netoli Šiluvos turėjome namus ir mišką, ir žemės. Senelės dvaras buvo ant Dubysos kranto, ten yra likę pamatai.

Mano svajonė buvo atstatyti visa tai. Šiandien jūs iš manęs dar kartą atėmėte tėvynę, atėmėte šaknis ir atėmėte galimybę gyventi ten, kur gyveno mano seneliai, kur gimė mano tėvai, kur aš gimiau.

Ir jūs drįsote atimti iš manęs visa tai kaip didžiausi plėšikai.

Už ką jūs mane šiandien nubaudėte?” – kalbėjo liberalė Dalia Teišerskytė.”

Kritikos Lietuvos Prezidentei negailėjo ir kiti. „Lietuvos rytas” skelbia: „Kalbėdamas apie gamtosaugą Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas konservatorius Jonas Šimėnas rėmėsi miško savininkų atstovų pozicija ir neigė prezidentės argumentus, kad bus sunaikinti miškai.

„Vienintelis būdas, apie tai kalba ir Pasaulinė miško savininkų asociacija, išsaugoti ateities kartoms miškus – leisti miško savininkui disponuoti mišku pagal jo norus.

Prezidentė siūlo panaikinti galimybę skaidyti sklypus natūraliomis ribomis.

Aš, kaip gamtininkas, nematau geresnio būdo padalyti sklypus kaip natūralios ribos.

Antra, prezidentė siūlo išimti iš įstatymo nuostatą, kad būtų galima atkurti buvusias sodybas.

Prisiminkime pernykštį prezidentės pranešimą Seime: „Atsigręžkime į žmogų.”

Tai kur čia žmogus? Lietuvoje – trys milijonai žmonių ir apie 10 milijardų medžių”, – dėstė J. Šimėnas.”

Panašią poziciją palaikė ir Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis. „Lietuvos rytui” jis teigė, kad „Ketvirtadienio balsavimas buvo esminis – ar galima žmonėms disponuoti savo nuosavybe teisėtai, laikantis įstatymų, ar vadovaujamasi komunistine dvasia, kai viskas visų ir kartu niekieno.

Priimtas įstatymas pažeidžia žmonių teises ir susilpnina pasitikėjimą valstybe.”

BFL

Seimas uždraudė miškuose ir statyti naujas, ir ant pamatų atstatyti buvusias sodybas. Statybos bus galimos tik miškuose esančiose laukymėse, kurios bus pripažintos žemėms ūkio naudmenomis.

Seimas ketvirtadienį pakluso prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl sodybų atstatymo miškuose ir iš naujo apsvarstęs Miškų įstatymo pataisas, atsisakė ankstesnės minties leisti sodybas miškuose atstatyti ant pamatų, kurių buvimas įrodomas archyviniais dokumentais.

Priimdamas tokį sprendimą Seimas nepritarė parlamentinių Aplinkos apsaugos bei Kaimo reikalų komiteto siūlymų prezidentės veto atmesti.

Už tai, kad Seimas įstatymą paliktų tokį, kokį buvo priėmęs balsavo 45 Seimo nariai, prieš – 57, o susilaikė 6 parlamentarai.

Kitu balsavimu Seimas nusprendė pritarti prezidentės pasiūlytoms pataisoms – už balsavo 75 Seimo nariai, prieš – 5, o 22 Seimo nariai susilaikė.

Socialdemokratas Algirdas Sysas prognozavo, kad leidus miškuose bet kur ir bet kokiomis aplinkybėmis atstatyti sodybas, pradės kurtis “pamatų sendinimo uabai”, o parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto narys Andrius Burba tvirtino, kad leidus sodybas atstatyti tik ant pamatų, bus “tokio įstatymo sunku laikytis”.

“Tvarkietis” Dailis Barakauskas tvirtino, kad prezidentė vetuodama pataisas ir pasiūlydama savo variantą, norėjo išgelbėti nuo gėdos, kurią daro politikai.

“Mes turime tarnautio visuomenei, o ne mažai grupei asmenų – nenoriu, kad gražiausios vietos būtų užtvertos tvoromis ir apkabinėtos lentelėmis ”Piktas šuo” ar “Privati valda”, – kalbėjo D. Barakauskas.

Šalies vadovė Seimo gegužės 17-ąją priimtų pataisų nepasirašė, sukritikavusi jose įtvirtintą leidimą atstatyti sodybas privačioje miško žemėje, kai šių sodybų buvimas įrodomas archyviniais dokumentais.

Įstatymą vetavusi prezidentė tvirtino, jog tokios pataisos kelia abejonių dėl jų atitikties Konstitucijai, sudaro prielaidas stichiškai, neprognozuojamai miškų urbanizacijai, miškų niokojimui bei apriboja visuomenei priėjimą prie miškų.

Prezidentė taip pat nesutiko, kad būtų atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė pagal natūralias linijų, rajoninės ar vietinės reikšmės viešųjų kelių, upių ar upelių, melioracijos griovių, aukštos įtampos elektros linijų ribas.

D. Grybauskaitė pasiūlė ir Seimas sutiko atsisakyti reikalavimo įveisti mišką arba sumokėti piniginę kompensaciją už tą kitomis naudmenomis paverčiamos žemės dalį, kurioje ne trumpesniam kaip 20 metų laikotarpiui būtų formuojami atskirieji želdynai. Seimas buvo nustatęs, kad už želdynų neįkūrimą per dvejus metus nuo miško iškirtimo arba juos sunaikinus (pakeitus jų paskirtį), būtų mokama kompensacija.

Itin reta išimtimi, pasak prezidentės, turi būti ir miškų skaidymas į mažesnes nei 5 hektarų valdas, o pagal Miškų įstatymą tai taptų taisykle. Miškų skaidymas į smulkias valdas, pasak D.Grybauskaitės yra neūkiškas ir prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad suskaidžius miškus būtų sudarytos prielaidos pakeisti natūralų kraštovaizdį, gamtinę aplinką bei skurdinti ir alinti miškus.

Seimas gegužės viduryje priimtomis pataisomis leido atstatyti sodybas miške, nekeičiant pagrindinės žemės paskirties, tačiau tik teisme įrodžius, kad sodyba ten jau buvo. Aplinkos ministerijos duomenimis, pagal šį įstatymą galėtų būti statoma 140 tūkst. miško valdų.

Konservatorė Dalia Kuodytė informavo, kad ketvirtos kategorijos miškuose, kur atstatyti sodybas būtų galima, Aplinkos misterijos teigimu, tokių sodybų niekas neskaičiavo ir nebandė to daryti.

Prezidentės patarėja Solveiga Cirtautienė po balsavimo žurnalistams tvirtino, kad Lietuvos istorijoje niekada nebuvo sukurta teisinio pagrindo, leidžiančios buvusiems miškų savininkams atstatyti sodybas.

“Didžioji dalis miško sklypų yra ne buvusių savininkų palikuonių, o kitų privatininkų rankose”, – sakė šalies vadovės patarėja.

Svarstymas Miškų įstatymą Seimas buvo balsavęs, kad buvusias sodybas atstatyti privačiuose miškuose nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės paskirties galėtų tik neišlikusio nekilnojamojo turto buvę tikrieji savininkai arba jų tiesioginiai palikuonys. Seimas buvo balsavęs prieš leidimą atstatyti buvusias sodybas asmenims, nusipirkusiems ar kitaip įsigijusiems nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus.  Vėliau šių nuostatų atsisakė.

Konservatorės Aurelijos Stancikienės teigimu, jeigu šios nuostatos įstatyme būtų išlikusios, prezidentė joms būtų pritarusi ir sodybas miške būtų leista atstatyti jų savininkų artimiausiems giminaičiams.

BFL

Ketvirtadienio rytą per Seimo seniūnų sueigą nuskambėjo įspėjimas, kad parlamentui gali grėsti paleidimas, jeigu bus atmestas prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl Miškų įstatymo.

Seniūnų sueigoje dalyvavę parlamentarai BNS sakė, kad Seimo pirmininkė Irena Degutienė įspėjo, kad “jeigu Seimas atmes prezidentės veto, tai Lietuvoje gali būti situacija panaši kaip Latvijoje”.

“Ji pasakė tokius žodžius, kad jeigu Seimas atmes prezidentės veto, tai Lietuvoje gali būti situacija panaši kaip Latvijoje. Ką tai reiškia, ji plačiau nepaaiškino”, – BNS sakė partijos “Tvarka ir teisingumas” frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.

“Manau, kad prieš balsavimą, kai kiekvienas Seimo narys turi spręsti pagal sąžinę, pagal įstatymus, pagal kitus dalykus, neturėtų būti tokių pirmininkės pasisakymų”, – sakė parlamentaras.

Pagal Lietuvos Konstituciją, pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami, kai taip nusprendžia trys penktadaliai Seimo narių. Prezidentas paleisti parlamentą gali tik tuo atveju, jeigu Seimas du kartus nepritaria Vyriausybės programai arba kai Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

Gegužės pabaigoje Latvijos prezidentas Valdis Zatleras tiesiogiai kreipdamasis į tautą, pareikalavo paleisti šalies parlamentą. Pasak prezidento, paskutinis lašas, perpildęs jo kantrybės taurę, buvo įstatymų leidėjų sprendimas neatšaukti parlamentinio imuniteto opozicijos atstovui Ainarui Šleseriui, kuris laikomas vienu iš trijų Latvijos oligarchų. Latvijos kovos su korupcija biuras siekia ištirti, ar A.Šleseris, kuris yra centro dešinės pakraipos susivienijimo “Už geresnę Latviją” lyderis, nėra įsivėlęs į neva nešvarius jam priklausančios bendrovės sandėrius.

Nauji rinkimai Latvijoje vyks, jei tam referendumu pritars šalies piliečiai.

Lietuvos Seimas ketvirtadienį balsuos, ar priimti prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotą sodybas miškuose atstatyti leidžiantį Miškų įstatymą.

Šalies vadovė Seimo gegužės 17-ąją priimtų pataisų nepasirašė, sukritikavusi jose įtvirtintą leidimą atstatyti sodybas privačioje miško žemėje, kai šių sodybų buvimas įrodomas archyviniais dokumentais.

Trečiadienį pataisas iš naujo apsvarstęs pagrindiniu paskirtas Seimo Aplinkos apsaugos bei papildomas Kaimo reikalų komitetai siūlo parlamentui prezidentės veto atmesti.

BFL

Seimo Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetai siūlo atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl gegužę priimto Miškų įstatymo, leidžiančio miškuose atstatyti sodybas.

Už tai, kad prezidentės grąžintas įstatymas būtų laikomas nepriimtu, trečiadienį pagrindiniu paskirtame Aplinkos apsaugos komitete balsavo trys Seimo nariai, keturi buvo prieš, BNS informavo komiteto narys Andrius Burba. Jo teigimu, prieš prezidentės veto balsavo ir komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.

“Kaip bebūtų gaila, tai yra asmeninis interesas. Tie, kurie balsavo atmesti veto, yra susiję su asmenimis, kurie turi miško”, – BNS komiteto sprendimą komentavo A.Burba.

Taip pat nepritarti prezidentės veto siūlo ir papildomu paskirtas Kaimo reikalų komitetas. Kaip BNS informavo komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis, už tai, kad būtų pritarta prezidentės pozicijai, balsavo vienas komiteto narys, vienas susilaikė, trys buvo prieš veto.

Šalies vadovė Seimo gegužės 17-ąją priimtų Miškų įstatymo pataisų nepasirašė, sukritikavusi jose įtvirtintą leidimą atstatyti sodybas privačioje miško žemėje, kai šių sodybų buvimas įrodomas archyviniais dokumentais. Aplinkos ministerijos duomenimis, pagal šį įstatymą galėtų būti statoma 140-yje tūkst. miško valdų.

D.Grybauskaitės teigimu, tokios pataisos kelia abejonių dėl jų atitikties Konstitucijai, sudaro prielaidas stichiškai, neprognozuojamai miškų urbanizacijai, miškų niokojimui bei apriboja visuomenei priėjimą prie miškų.

Prezidentė taip pat nesutiko, kad būtų atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė pagal natūralias linijų, rajoninės ar vietinės reikšmės viešųjų kelių, upių ar upelių, melioracijos griovių, aukštos įtampos elektros linijų ribas.

Itin reta išimtimi, pasak prezidentės, turi būti ir miškų skaidymas į mažesnes nei penkių hektarų valdas, o pagal Miškų įstatymą tai taptų taisykle. Miškų skaidymas į smulkias valdas, pasak D.Grybauskaitės, yra neūkiškas ir prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad suskaidžius miškus būtų sudarytos prielaidos pakeisti natūralų kraštovaizdį, gamtinę aplinką bei skurdinti ir alinti miškus.

BFL

Seimas ketvirtadienį ketina vėl svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotą Miškų įstatymą.

“Tas įstatymas, prezidentės grąžintas, ketvirtadienį jau įtrauktas į darbotvarkę”, – interviu Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė Irena Degutienė, šiam įstatymui taip pat turinti priekaištų.

Jos teigimu, nuo jos pozicijos pakeitimų svarstymas mažai priklausys, nes, kaip ir kiti Seimo nariai, ji turi vieną balsą.

“Seimo nariai pamąstys ar jau gal pamąstė, kaip jie elgsis šiuo atveju. Nes visada Seimui grąžinti pakartotinai svarstyti įstatymai yra labai aiškiai argumentuoti, kodėl vetuoti. Šiuo atveju – irgi”, – teigė I. Degutienė.

Prezidentė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Miškų įstatymo pataisas, kurios numato galimybę privačiuose miškuose atstatyti buvusias sodybas. Šalies vadovės teigimu, tokios įstatymo pataisos kelia abejonių dėl jų atitikties Konstitucijai, sudaro prielaidas stichiškai, neprognozuojamai miškų urbanizacijai, miškų niokojimui bei apriboja visuomenei priėjimą prie miškų.

Aplinkos ministerijos duomenimis, pagal šį įstatymą galėtų būti statoma 140-yje tūkst. miško valdų.

Miškų įstatymas, pasak prezidentės, turi tarnauti valstybės, o ne atskirų asmenų interesams, todėl išimtys gali būti numatytos tik strateginių valstybės projektų įgyvendinimui.

Seimo pirmininkė I. Degutienė anksčiau pripažino, kad ir ji pati turi pastabų Miškų įstatymui. Seimo vadovės nuomone, galimybę atstatyti miškuose buvusias sodybas reikėjo leisti tik sodybų savininkų palikuonims.

Seimas gegužės 17-ąją priimtomis pataisomis leido atstatyti sodybas miške, nekeičiant pagrindinės žemės paskirties, tačiau tik teisme įrodžius, kad sodyba ten jau buvo.

Balsavęs už tokį siūlymą, Seimas pakeitė ankstesnį savo sprendimą, kad buvusias sodybas atstatyti privačiuose miškuose nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės paskirties galėtų tik neišlikusio nekilnojamojo turto buvę tikrieji savininkai arba jų tiesioginiai palikuonys. Seimas anksčiau buvo balsavęs prieš leidimą atstatyti buvusias sodybas asmenims, nusipirkusiems ar kitaip įsigijusiems nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus.

"Veido" archyvas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Miškų įstatymo pataisas, kuriomis numatoma galimybė privačiuose miškuose atstatyti buvusias sodybas, suskaidyti miškus į mažesnes nei 5 ha valdas ir sukuriamos sąlygos išvengti pareigos atkurti iškirstą mišką ar sumokėti už tai piniginę kompensaciją.

Prezidentės teigimu, tokios įstatymo pataisos kelia abejonių dėl jų atitikties Konstitucijai, sudaro prielaidas stichiškai, neprognozuojamai miškų urbanizacijai, miškų niokojimui bei apriboja visuomenei priėjimą prie miškų.

Aplinkos ministerijos duomenimis, pagal šį įstatymą statybos galėtų vykti 140 tūkst. miško valdų.

“Visuomenei neprieinamomis privačiomis valdomis jau paverstos gražiausios šalies paežerės, todėl negalime leisti, kad taip atsitiktų ir su miškais. Miškai – ypatinga šalies vertybė ir visos tautos turtas”, – Prezidentę cituoja jos spaudos tarnyba.

Prezidentės teigimu, priimant įstatymą, kuris turėjo įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą ir nustatyti tik labai retus, išimtinius miško pavertimo kitomis naudmenomis atvejus ir taip apsaugoti miškus, buvo nueita pirmiausia privatų, o ne viešąjį interesą ginančia linkme – įteisintas buvusių sodybų atstatymas miško žemėje.

Itin reta išimtis, pasak Prezidentės, turi būti ir miškų skaidymas į mažesnes nei 5 ha valdas, o pagal Miškų įstatymą tai taptų taisykle. Miškų skaidymas į smulkias valdas yra neūkiškas ir prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad suskaidžius miškus būtų sudarytos prielaidos pakeisti natūralų kraštovaizdį, gamtinę aplinką bei skurdinti ir alinti miškus.

Visuomenės interesus pažeidžia ir paskutiniu pataisų priėmimo momentu atsiradusi miškų niokojimą įteisinanti nuostata, pagal kurią vietoj iškirsto miško įveisimo ar kompensacijos už jį sumokėjimo būtų galima atsipirkti tik pavienių želdynų suformavimu.

Miškų įstatymas, pasak Prezidentės, turi tarnauti valstybės, o ne atskirų asmenų interesams, todėl išimtys gali būti numatytos tik strateginių valstybės projektų įgyvendinimui.

BFL

Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis, Algirdas Sysas, Julius Sabatauskas ir Rima Baškienė kreipėsi į Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydami vetuoti Seimo priimtas Miškų įstatymo pataisas.

“Mums kelia didelį susirūpinimą tai, kad įstatyme yra įteisinama galimybė bendraturčių privačią miško valdą atidalinti. Tai gali turėti didelių neigiamų pasekmių. Taip pat atidalijant privačią miško valdą iš esmės yra įteisinamas žemės sklypo formavimas naujam gyvenamajam namui statyti”, – sako kreipimosi iniciatorius Seimo narys V. P. Andriukaitis.

Anot politiko, Konstitucinis Teismas pripažino, kad miškas yra specifinės paskirties visuomenės turtas, traktuotinas kaip ekologinė visuma ,ir per smulkus miško skaidymas bei ūkinė veikla smulkiuose dariniuose gali atnešti didelę žalą ekosistemai ir mišką sunaikinti.

Seimo nariai atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime yra įvertinęs šiuo metu galiojančią Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį ir pažymėjęs, kad šioje dalyje nustatytu draudimu skaidyti privačių miškų valdas į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarų, “siekiama užtikrinti, kad miškuose neatsirastų labai daug mažų miško sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams, nes taip, ypač atsižvelgiant į tokiais atvejais būtinus nustatyti servitutus, į miškų tvarkymo bei miškų ūkio veiklos organizavimo techninius reikalavimus (inter alia su miško valdų atribojimu vienos nuo kitos) ir kt., galėtų būti sudarytos prielaidos pakeisti natūralų kraštovaizdį, atskirus miške esančius objektus, skurdinti, alinti mišką, natūralią gamtinę aplinką”.

Kaip pastebi Seimo nariai, pagal šiame įstatyme suformuluotą miško sąvokos definiciją, mišku laikomas tiktai ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, o mažesni miškai, kurie ekologiniu ir žmonių sveikatos požiūriu turi būti taip pat išsaugomi, jau nebetraktuojami kaip miškai.

Parlamentarams kelia susirūpinimą įstatyme užfiksuota nuostata, leidžianti atstatyti buvusias sodybas privačioje miško žemėje, kai šių sodybų buvimo juridinis faktas nustatytas vadovaujantis Civiliniu kodeksu pagal archyvinius dokumentus. Tuo būdu, jų nuomone, susidaro palankios teisinės sąlygos plėtoti ūkinę veiklą miško teritorijose paverčiant mišką kitos paskirties naudmenomis ir ten įteisinant statybas.

“Manome, kad šios įstatymo nuostatos atveria kelią teisinei kolizijai tarp šio ir kitų įstatymų reikalavimų, pavyzdžiui, Saugomų teritorijų įstatymo”, – sako kreipimąsi inicijavę parlamentarai.

Todėl jie ir prašo Prezidentės atsižvelgti į daugelio specialistų, gamtosaugininkų ir nemažos dalies Lietuvos visuomenės neigiamą šio įstatymo vertinimą, nepasirašyti šio įstatymo ir grąžinti Seimui persvarstyti minėtojo įstatymo nuostatas.

Miškų įstatymo pataisas Seimas priėmė gegužės 17 d., primena ELTA. Pataisos numato, kad privačioje miško žemėje bus galima atstatyti buvusias sodybas, kai šių sodybų buvimo juridinis faktas nustatytas vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu pagal archyvinius dokumentus.