AFP

Rusija baigė derybas su Prancūzija dėl keturių “Mistral” klasės jūrų desanto laivų pirkimo savo karinėms jūrų pajėgoms.

Rusijos ir Prancūzijos prezidentai Dmitrijus Medvedevas ir Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) susitarė, kad sutartis, pagal kurią Rusija įsigis keturis laivus “Mistral”, bus pasirašyta per 15 dienų.

“Mes galutinai susitarėme, kad ši sutartis bus pasirašyta per 15 dienų, du karo laivai, iš kurių gali kilti sraigtasparniai, bus pastatyti Prancūzijoje ir du – Rusijoje”, – sakė Prancūzijos vadovas žurnalistams bendroje spaudos konferencijoje su D.Medvedevu Normandijos pajūryje esančiame Dovilio mieste, į kurį susirinko Didžiojo aštuoneto (G-8) šalių lyderiai.

“Sureguliuoti visi klausimai”, – pridūrė N. Sarkozy.

“Mes ką tik suderinome savo pozicijas dėl dviejų “Mistral” įsigijimo ir dar dviejų būsimo pastatymo”, – savo ruožtu patvirtino D.Medvedevas.- Mes iš tikrųjų susitarėme, ir artimiausiu laiku ši sutartis bus pasirašyta. Derybos baigtos. Ir tai padės plėtoti mūsų ryšius”.

Pernai gruodį Rusija ir Prancūzija paskelbė, kad susitarė pastatyti du desantinius “Mistral” tipo laivus-dokus San Nazere (Prancūzija) ir du pagal licenciją Rusijoje.

Ši sutartis Maskvai taps pirmuoju dideliu ginkluotės pirkimu iš užsienio nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

Rusijos ir Prancūzijos sandoris sukėlė susirūpinimą kai kuriose NATO šalyse, ypač Baltijos valstybėse, taip pat Jungtinėse Valstijose.

Daugiatikslis desantinis karo laivas “Mistral” gali nešti iki 16 sraigtasparnių, keturis jūrų desanto laivus, 13 tankų, apie 100 kitų transporto priemonių ir 450 karių. Jame sudarytos visos sąlygos koordinuoti karo operacijas, taip pat įrengta 69 vietų ligoninė.

Dabar Prancūzijos karinis jūrų laivynas turi du „Mistral“ klasės desantinius laivus ir statomas trečiasis.

Neoficialiais duomenimis, toks vienas laivas kainuoja apie 600 mln. eurų.

Ekspertų vertinimu, iš viso Rusijos sutarčių dėl keturių desantinių laivų “Mistral” įsigijimo vertė bus maždaug 2 mlrd. eurų.

“Mistral” pardavimas atspindi Prancūzijos politinę valią ekonominiu sandoriu pagerinti ekonominę valstybės padėtį. Šis sandoris mums reiškia 5 mln. darbo valandų darbuotojams – tai atitinka ketverius darbo metus tūkstančiui žmonių”, – interviu “Lietuvos žinioms” sakė Prancūzijos diplomatas.

Dėl minėtų laivų pardavimo nuogastavimus anksčiau yra išreiškę Lietuvos politikai.

Pasak ambasadoriaus, tokiu būdu taip pat siekiama įtraukti Rusiją į tarptautinių problemų sprendimą.

“Mes negalime reikalauti, kad Rusija dalyvautų sprendžiant tarptautines problemas, jei pasaulio scenoje nežiūrime į ją kaip į partnerę. Norime su ja bendrauti kaip su tolygia partnere”, – kalbėjo. F.Laumonieras.

“Laikas atverti akis ir pamatyti, kad šaltojo karo laikai baigėsi, kad dabar tikrai ne per anksti padaryti išvadas, net jei visos problemos nėra išspręstos, ir užmegzti artimesnius santykius su Rusija, taip pat – ginkluotės srityje. Tokie Prancūzijos veiksmai padeda įtraukti Rusiją kaip dalyvę. Stiprindami ryšį su ja, žinoma, stipriname ir Europos Sąjungos (ES) saugumą”, – tikino ambasadorius.

Jis tvirtino, kad išsakyta kritika dėl esą sandorio neskaidrumo ir nesolidarumo yra nepagrįsta.

“NATO nerado priežasčių prieštarauti šiam planui (..) 2010-ųjų vasarį Prancūzijos valstybės sekretorius ES reikalams buvo atvykęs į Lietuvą ir pristatė šį planą, todėl manome, kad mūsų veiksmams nestigo skaidrumo”, – sakė diplomatas.

Be to, ambasadorius tvirtino, kad Prancūzija, skirtingai nei kai kurios kitos NATO narės, skiria reikiamą pagal įsipareigojimus bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį organizacijai.

“Žinome, jog ne visos NATO narės skiria nustatytą BVP dalį. Prancūzija supranta, kad ne kiekvienos valstybės galimybės tai leidžia, tačiau noriu pažymėti, kad Prancūzija prisideda prie šio bloko saugumo skirdama reikiamą BVP dalį”, – teigė F.Laumonieras.

Jis sakė nemanantis , kad laivo “Mistral” pardavimas keltų pavojų Lietuvos saugumui.

2010 metų gruodžio mėnesį žiniasklaida pranešė, kad Rusija sumokės Prancūzijai 1,37 mlrd. eurų (4,73 mlrd. litų) už du “Mistral” klasės vadovavimo ir jūrų desanto laivus, kuriuos Maskva susitarė įsigyti iš Paryžiaus.

Sutartis, pagal kurią abi šalys planuoja šiuos laivus statyti bendromis jėgomis, yra pirmasis atvejis, kai Rusijai parduodamos tokio aukšto lygio NATO karinės technologijos.

“Mistral” klasės laivas gali nešti iki 16 sraigtasparnių, keturis jūrų desanto laivus, 13 tankų, apie 100 kitų transporto priemonių ir 450 karių. Jame sudarytos visos sąlygos koordinuoti karo operacijas, taip pat įrengta 69 vietų ligoninė.

Prancūzija antradienį pasirašė pelningą sutartį dėl keturių “Mistral” klasės karo laivų pardavimo Maskvai, iš kurių du bus pastatyti Rusijoje, nors šiam žingsniui griežtai priešinasi Baltijos šalys.

Sutartis dėl jūrų desanto atakos laivų bus pirmasis tokio lygio NATO technologijų pardavimas Rusijai.

Kai kurie NATO sąjungininkai, ypač Lietuva, Latvija ir Estija, reiškia susirūpinimą dėl Rusijos apginklavimo šiuolaikiška Vakarų šalių įranga.

Susirūpinimą dėl šio sandorio taip pat pareiškė Lenkija ir Gruzija, kuri itin pažymėjo Rusijos karinio jūrų laivyno vyriausiojo vado admirolo Vladimiro Vysockio pareiškimą, kad jeigu Maskva būtų turėjusi “Mistral” per konfliktą su Gruzija 2008 metais, desantą iš Novorosijsko į Abchazijos pakrantę būtų buvę galima atsiųsti kur kas greičiau.

Nutekinti diplomatiniai dokumentai rodo, kad JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas (Robertas Geitsas) taip pat išsakė Vašingtono nuogąstavimus per pernai vykusį vizitą Paryžiuje.

“Mistral” pardavimo sutartis buvo pasirašyta Sen Nazero mieste. Būtent šiame Prancūzijos vakaruose esančiame uostamiestyje yra įsikūrusi karo laivų statykla STX, kur šie laivai bus statomi bendradarbiaujant su Prancūzijos karinius užsakymus vykdančia valstybine įmone DCNS.

Sandorį per ceremoniją, kurioje dalyvavo Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi), pasirašė Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas ir Prancūzijos gynybos ministras Alainas Juppe (Alenas Žiupė).

“Abiejų šalių vyriausybės susitarė suteikti visą pagalbą statant du (karo laivus) Prancūzijoje, o dar du – Rusijoje”, – sakoma bendrame abiejų šalių pranešime, kurį paskelbė Prancūzijos prezidentūra.

N.Sarkozy sakė Sen Nazero laivų statytojams, kad ši sutartis užtikrina 6 mln. darbo valandų ir 1 500 darbo vietų ilgiau nei ketveriems metams.

Praeitą mėnesį paskelbtame ankstesniame susitarime buvo kalbama apie dviejų “Mistral” statybą Sen Nazere ir užsimenama apie galimybę pastatyti dar du šios klasės laivus.

Antradienį atskleistoje sutartyje nenurodoma, kokias technologijas Prancūzija perduos Maskvai, kad Rusija galėtų pati statyti šiuos laivus, taip pat neminima, kiek iš viso laivų bus parduota.

Prancūzija nuo 2009 metų derasi su Rusija dėl “Mistral” pardavimo. Kiekvienas iš šių laivų kainuoja apie 500 mln. eurų (1,73 mlrd. litų).

Rusijos valstybinės laivų statybos įmonės OSK vadovas Romanas Trocenka sakė naujienų agentūrai “Interfax”, kad buvo susitarta, jog vieno laivo kaina “neviršys 600 mln. eurų (2,7 mlrd. litų)”.

STX nurodė, kad pirmasis “Mistral” bus pastatytas 2013 metų gruodį ir kad 80 proc. statybos darbų bus atliekama Prancūzijoje, o kiti 20 proc. – Rusijoje.

“Mistral” klasės laivai gali nešti iki 16 sraigtasparnių, keturis jūrų desanto laivus, 13 tankų, apie šimtą kitų mašinų ir 450 karių. Juose įrengiamos visavertės vadavietės ir 69 vietų ligoninės.

Žymus JAV respublikonas senatorius Johnas McCainas (Džonas Makeinas) antradienį griežtai pasmerkė Prancūzijos sprendimą parduoti Rusijai keturis modernius karo laivus ir pavadino tai “grėsme kai kuriems Amerikos draugams ir NATO sąjungininkams”.

“Aš griežtai prieštarauju Prancūzijos (sprendimui) parduoti “Mistral” Rusijai”, – sakė J.McCainas apie sandorį, kuris sukėlė griežtą Lietuvos ir kitų Baltijos šalių nepritarimą bei didelį Vašingtono susirūpinimą.

“Šis laivas kelia grėsmę kai kuriems Amerikos draugams ir NATO sąjungininkams; aš nerimauju, kad šis sprendimas gali tapti nemaloniu precedentu NATO organizacijoje dėl modernių ginklų pardavimo Rusijos vyriausybei”, – sakė J.McCainas.

Neformaliame užsienio politikos strategų susitikime Trakuose dalyvavę ekspertai sutartinai klaida pavadino NATO narės Prancūzijos sprendimą parduoti Rusijai karo laivus “Mistral”, galinčius savarankiškai vykdyti karines operacijas iš jūros į krantą.

Ekspertai žurnalistams sakė, jog tai neteisingas sprendimas nepaisant Vakarų vykdomos perkrovimo politikos su Rusija.

“Aš manau, kad tai klaida, sakiau tai viešai ir taip manau. Reikia geresnių būdų siekiant subalansuoti strateginius interesus siekiant bendradarbiavimo su Rusija ir šalių kaip Lietuva, Latvija ar Estija susirūpinimą”, – šeštadienį pasibaigus vadinamajam “Sniego susitikimui” žurnalistams sakė Europinių reformų centro Londone atstovas Tomas Walasekas.

Pasak jo, ir amerikiečiai ir prancūzai yra teisūs norėdami bendradarbiauti su Rusija, o Vidurio Europa iš to taip pat turi naudos,

“Dėl perkrovimo Rusija yra šiek tiek mažiau agresyvi nei praeityje. Tačiau vykdant perkrovimą įskaitant ir prekybos ginklais pradžią būtina atsižvelgti į Vidurio Europos šalių susirūpinimą. Manau, su “Mistral” pardavimu yra nužengta per toli. Ne taip reikia balansuoti tarp perkrovimo ir solidarumo”, – kalbėjo T.Walasekas.

Jam antrino ir JAV analitinio centro “Rand Corporation” ekspertas Europos saugumo srityje Stephenas Larrabee (Stivenas Larabis).

“Aš manau, tai klaida. (…) Nesakau, kad neturime bendradarbiauti su Rusija, manau, kad turime. Bet jei ketini parduoti tokią ginkluotę, turi ją parduoti partneriui. O kryptys, kuriomis juda Rusijos užsienio ir vidaus politika, kelia labai daug rimtų susirūpinimų dėl tokio pobūdžio partnerystės su Rusija”, – sakė analitikas.

Pasak jo, šis sandoris sukėlė daug susirūpinimo ne tik Baltijos šalyse, bet ir Vakaruose, įskaitant ir JAV. S.Larrabee teigimu, nors Vašingtonas formaliai ir neprotestavo prieš “Mistral” pardavimą, susirūpinimas dėl šio sandorio vers permąstyti politiką, kad panašių pardavimų daugiau neįvyktų.

2010 metų gruodžio mėnesį žiniasklaida pranešė, kad Rusija sumokės Prancūzijai 1,37 mlrd. eurų (4,73 mlrd. litų) už du “Mistral” klasės karo laivus, kuriuos Maskva susitarė įsigyti iš Paryžiaus

Sutartis, pagal kurią abi šalys planuoja šiuos laivus statyti bendromis jėgomis, yra pirmasis atvejis, kai Rusijai parduodamos tokio aukšto lygio NATO karinės technologijos.

Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė šį sandorį anksčiau taip pat yra pavadinusi klaida.

“Mistral” klasės laivas gali nešti iki 16 sraigtasparnių, keturis jūrų desanto laivus, 13 tankų, apie 100 kitų transporto priemonių ir 450 karių. Jame sudarytos visos sąlygos koordinuoti karines operacijas, taip pat įrengta 69 vietų ligoninė.

Rusija sumokės Prancūzijai 1,37 mlrd. eurų (4,73 mlrd. litų arba 1,81 mlrd. JAV dolerių) už du “Mistral” klasės karo laivus, kuriuos Maskva praėjusią savaitę susitarė įsigyti iš šios NATO šalies, ketvirtadienį pranešė žiniasklaida.

“Pirmasis laivas kainuos 720 mln. eurų (2,49 mlrd. litų), o antrasis – 650 mln. eurų (2,24 mlrd. litų)”, – nurodė naujienų agentūra “RIA Novosti”, remdamasi vienu deryboms artimu šaltiniu.

Sutartis, pagal kurią abi šalys planuoja šiuos laivus statyti bendromis jėgomis, yra pirmasis atvejis, kai Rusijai parduodamos tokio aukšto lygio NATO karinės technologijos.

Šia sandorį pasmerkė Lietuva, Latvija ir Estija, o tinklalapio “WikiLeaks” paviešinta slapta diplomatinė korespondencija rodo, kad JAV gynybos ministras Robertas Gatesas (Robertas Geitsas) taip pat buvo iškėlęs šį klausimą per pernai vykusį vizitą Paryžiuje.

Anksčiau buvo skelbiama, kad šių Prancūzijos statomų sraigtasparnių nešėjų kaina – apie 500 mln. eurų (1,73 mlrd. litų), tačiau kol kas neaišku, kodėl Rusija mokės brangiau.

Maskva siekė įsigyti “Mistral” kartu su šiuose laivuose naudojamomis svarbiomis NATO technologijomis, tačiau gruodžio 24 dieną Paryžiaus paskelbtame pranešime neužsimenama, ar šis Rusijos sąlyga buvo patenkinta.

Šioms deryboms artimas šaltinis sakė, kad Maskva už pirmąjį laivą moka brangiau, nes jis bus statomas praktiškai vien Prancūzijoje, o Rusija daugiau prisidės prie antrojo “Mistral” statybos.

“Rusijos indėlis pirmojo laivo statyboje – 20 proc., tačiau jis gali siekti iki 40 proc., statant antrąjį laivą”, – šaltinis sakė “RIA Novosti”.

Jis pridūrė, kad pagal susitarimą trečias ir ketvirtas laivai bus statomi Rusijoje, tačiau nenurodė, kada bus vykdomas šis projektas.

“Mistral” klasės laivas gali nešti iki 16 sraigtasparnių, keturis jūrų desanto laivus, 13 tankų, apie 100 kitų transporto priemonių ir 450 karių. Jame sudarytos visos sąlygos koordinuoti karines operacijas, taip pat įrengta 69 vietų ligoninė.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pirmadienį “didele klaida” pavadino Prancūzijos sprendimą parduoti Rusijai “Mistral” klasės vadovavimo ir jūrų desanto laivus.

Ministrė sakė, jog kol kas neturi patvirtinimo apie šį sandorį iš oficialių šaltinių.

“Komentuojant tai, kas yra paskelbta viešai, tai iš tikrųjų atrodo, kad įvyko beprecedentis sandoris, kuomet NATO ir Europos Sąjungos valstybė parduoda itin sudėtingą ir puolamąją ginkluotę trečiajai šalia, valstybei, kurios demokratijos lygis nėra toks, dėl kurio būtų visiškai ramu. Aš manau, kad tai yra didelė klaida”, – BNS pirmadienį sakė R.Juknevičienė.

Pasak jos, iš viešojoje erdvėje pasirodžiusių pranešimų neatrodo, kad būtų atsižvelgta į Baltijos šalių išsakytus nuogąstavimus dėl šių laivų pardavimo.

“Žinoma, vienas ar du laivai jėgų balanso regione nelabai pakeis, nes mes esame NATO nariai ir turime visas Aljanso garantijas. Tai daugiau yra politinis klausimas, susijęs su principu. (…) Kiek man žinoma, kai kurios NATO valstybės kėlė šį klausimą ir Prancūzijai kėlė gana aukštu lygiu, ir mes, Baltijos valstybės, kėlėme, bet, deja, likome gana vienišos”, – kalbėjo ministrė.

Prancūzija ir Rusija susitarė kartu statyti du “Mistral” klasės vadovavimo ir jūrų desanto laivus dėl dar dviejų tokių laivų statybos bus svarstoma vėliau, penktadienį pranešė Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) kanceliarija.

Pagal šią sutartį Rusijai pirmąkart bus parduodamos tokio aukšto lygio NATO karinės technologijos, o kitos Aljanso sąjungininkės išreiškė nerimą dėl Rusijos apginklavimo šiuolaikiška Vakarų technika.

Rusija nusprendė įsigyti prancūzų karo laivų po to, kai Prancūzija anksčiau šį mėnesį per vizitą Maskvoje pareiškė, kad jo šalis pasiruošusi perduoti karines technologijas, jeigu laimėtų konkursą.

Paryžiaus ir Maskvos derybos buvo kelis mėnesius įstrigusios dėl technologijų perdavimo klausimo.

Prancūzija pradėjo derybas su Rusija praeitais metais, tikėdamasi parduoti Maskvai modernų “Mistral” klasės laivą, kainuojantį apie 500 mln. eurų (1,7 mlrd. litų).