"Veido" archyvas

Dažnai išgirsi sakant: “Jeigu papietavusi nesuvalgau gabalėlio torto, neturiu ramybės”. “Galiu atsisakyti bet kokio produkto, išskyrus šokoladą”. Tokios saldumynų mėgėjos dažnai kenčia nuo antsvorio ir… savo bejėgiškumo. Ar įmanoma su savimi pakovoti?

Cukrus organizmui nėra būtinas

Dažnai valgyti saldumynus – tikrai ydingas įprotis. Dėl jo formuojasi antsvoris, nutukimas, dantų ėduonis, kartais randasi nemalonus burnos kvapas. Rafinuoti saldumynai neteikia organzimui naudingų maisto medžiagų: vitaminų, mineralų, biologiškai aktyvių komponentų (pastarųjų saldumynuose beveik nėra), o tik kalorijų iš “grynųjų” angliavandenių.

Mitybos specialistai nuolat primena, kad cukrus organizmui nėra gyvybiškai būtinas maisto produktas, jo galėtume ir visai atsisakyti (panašiai kaip ir druskos). Deja, šis produktas skanina maistą, todėl daugelis negali be jo apsieiti. Šiaip ar taip, grynojo cukraus per dieną patariama suvalgyti ne daugiau kaip 3 šaukštelius, t.y. 15 g.

Tačiau tyrimai rodo, kad žmonės jo sunaudoja gerokai daugiau. Saldumas veikia mūsų skonio receptoriams, prie jo mes tiesiog priprantame. Angliavandenių, ypač paprastųjų, perteklius organizme virsta riebalais ir kaupiasi poodiniame sluoksnyje, todėl gausus jų vartojimas dažniausiai yra antsvorio ir nutukimo priežastis.

Malonumų medžioklė

Nustatyta, kad labiausiai pamalonina riebesni kaip 30 proc. minkštos,  konsistencijos saldūs patiekalai, kurie ypač lepina liežuvį ir gomurį. Tokie gaminiai kaip naminis pyragas, pudingas, tortas daro itin didelį malonumo poveikį skonio receptoriams. Patiriant malonumą jų nesunku padauginti. O juk tai didžiausia kalorijų talpykla.

Deja, norėti saldumynų nėra vien gardaus skonio troškimas. Už jo slypi ir fiziologinės priežastys. Saldūs gaminiai labai greitai padidina cukraus kiekį kraujyje. Tada žmogus jaučiasi energingesnis, gali lengviau susikaupti ir ilgiau išlikti darbingas. Cukraus kiekio svyravimai taip pat prisideda prie saldumynų norėjimo, bet suvalgyto pyragaičio poveikis greitai ir pasibaigia. Todėl tai nėra geras įprotis.

Kita saldumynų poreikio priežastis gali būti į hormonus panašios medžiagos – serotonino – išsiskyrimas organizme. Laikantis dietų, kuriose leidžiamas mažas angliavandenių kiekis, ilgainiui gali apimti nevaldomas noras suvalgyti ką nors saldaus. Manoma, kad tai lemia sumažėjusi serotonino koncentracija kraujyje. Serotoninas – viena iš biologiškai aktyvių medžiagų, kurias smegenys panaudoja nuotaikoms reguliuoti. Jo kiekis didėja valgant daug angliavandenių turinčio maisto.  Troškimas “ko nors saldaus” dažnai užvaldo po įtemptos dienos, didelių sukrėtimų ir išgyvenimų. Maistas tada tampa greičiausiu būdu patirti malonumą ir jam beveik neįmanoma atsispirti.

Nepatenkinti psichologiniai poreikiai

Dažna gardėsių mėgėja atsimintų, kad vaikystėje saldumynai jai buvo tarsi atlygis už gerą elgesį, pateisintus mamos lūkesčius, dar – įveiktą kotletą ar suvalgytą sriubą. Susiformavęs malonaus skonio poreikis gali reikšti iš vaikystės atėjusį nesąmoningą pasitenkinimą savimi (“aš gera – pamaloninau mamą, suvalgiau pietus”).

Kai kurie psichologai teigia, kad nenumaldomas noras suvalgyti “ką nors skanaus” gali būti ne kas kita, kaip nors užpildyti kažkokią vidinę tuštumą, meilės, švelnumo, bendravimo stygių. Todėl toms ir tiems, kurie tuo pat metu valgo saldumynus ir bjaurisi savimi, pataria pirmiausia pripažinti ir kaip nors patenkinti savo vidinius psichologinius poreikius. Kai šie poreikiai žinomi ir pripažįstami, tada ne jie žmogų, o žmogus juos kontroliuoja. Ir malonumui patirti nereikia griebtis saldainio ar pyragaičio.

Mamos, susimąstykite…
Saldumynų noras dažnai susiformuoja dar vaikystėje ne tik dėl psichologinių priežasčių. Nors motinos pienas yra saldaus skonio ir niekuo nepakeičiamas, išdygus pirmajam dantukui kūdikį reikia pratinti prie kitokio maisto. Ir čia motinos pozicija yra labai svarbi. Laikomasi nuostatos, kad pirmoji kūdikio košė turi būti iš daržovių, o ne iš grūdų. O daržovės paprastai nesaldinamos. Grūdų košės, atvirkščiai, dažniausiai saldinamos, nors specialistai teigia, kad to daryti nereikėtų. Būna, ir ne taip jau retai, kad vaikai mielai valgo jas nesaldžias. Nereikia užbėgti įvykiams už akių.

Negavęs saldintų košių vaikas gali augti visai jų nepasigesdamas. Tačiau dažniausiai mamai atrodo, kad nesaldintos košės mažasis nevalgys. Berdama į ją cukraus ji daro klaidą, dėl jos ateityje gali kilti gerokai didesnių rūpesčių.

Kaip sumažinti norą smaližiauti

“Noras smaližiauti gali būti kontroliuojamas”, – tvirtina mitybos žinovai.  Tik tam reikia noro, kantrybės ir užsispyrimo. Įsivaizduokite žmogų, kuris sužino, kad serga cukriniu diabetu – saldumynų jam teks visiškai atsisakyti. O jums tereikia sumažinti jų kiekį…

Specialistai siūlo visą dieną palaikyti tam tikrą cukraus kiekį kraujyje valgant daug sudėtinių angliavandenių turinčių produktų: įvairių kruopų ir grūdų košių, duonos gaminių, ankštinių daržovių. Reikėtų stengtis valgyti dažniau (maždaug kas tris valandas), bet po nedaug – taip  išvengsite staigaus cukraus kiekio kraujyje sumažėjimo. Reguliariai valgant ne tik gerėja savijauta, bet ir organizmas ima pats kontroliuoti angliavandenių poreikį. Kuo vertingesni patiekalai valgomi, tuo mažiau kankina troškimas praryti menkavertį skanėstą. Jei valgomi tik paprasti saldumynai, kūnas nuolat jaus vertingųjų medžiagų – pirmiausia mineralų ir vitaminų – stygių, ir jį “vers” malšinti gardėsiais.

Užėjus nenumaldomam norui…

Dietologai pataria, kad sunkiomis saldumynų poreikio minutėmis į burną galima paimti šaukštelį medaus ar sučiulpti mėgstamo skonio ledinuką. Tegu jis lėtai tirpsta burnoje – jausite saldumą, ir kalorijų organizmas gaus nelabai daug.

Visada verta turėti galvoje, kad, pavyzdžiui, kvadratėlis šokolado turi apie 35 kcal, šokoladinis saldainis – apie 50 kcal, ledinukas – apie 20 kcal, šaukštelis medaus – apie 50 kcal.

Angliavandenių rūšys

Angliavandeniai – labiausiai žemėje paplitę organiniai junginiai. Gaunami su maistu, jie teikia organizmui energiją, yra ypač lengvai virškinami ir pasisavinami. Virškinami jie skyla į anglies dioksidą ir vandenį, išskirdami daug energijos, kuri reikalinga mūsų fizinei ir protinei veiklai užtikrinti, gerai savijautai palaikyti.

Su maistu gaunami angliavandeniai skirstomi į sudėtinius ir paprastuosius. Paprastieji – tai įvairios kilmės cukrus, gaunamas iš vynuogių (gliukozė), vaisių (fruktozė), cukranendrių ir cukrinių runkelių (sacharozė), pieno (laktozė).

Didžiąją per dieną gaunamų angliavandenių dalį turėtų sudaryti sudėtiniai angliavandeniai. Vienas svarbiausių ir dažniausiai maiste esančių yra krakmolas. Daug jo turi grūdai, bulvės, ankštiniai augalai ir iš jų pagaminti produktai.

Valgydami daug sudėtinių angliavandenių turinčių produktų gausime ir vandenyje tirpių vitaminų, mineralinių medžiagų, maistinių skaidulų. Šių produktų negalima išbraukti iš valgiaraščio net ir laikantis dietos.

Verta žinoti

• Nelygu žmogaus sudėjimas ir veikla, per dieną su maistu jam reikia gauti 250–400 g angliavandenių. Jeigu šių suvalgoma per daug, jie organizme kaupiasi riebalų pavidalu.

• Saldumynai, kaip ir alkoholis, yra mitybos piramidės viršuje. Jų siūloma visai atsisakyti, arba “vartoti saikingai”. Ką tai reiškia?  Pavyzdžiui, suvalgyti 2 šokoladinius saldainius per dieną ir daugiau – jokių saldumynų.

• Lietuviškas cukrus gaunamas perdirbant cukrinius runkelius. Visiškai jį išvalius gaunamas rafinuotas baltasis cukrus ir jo sudėtyje nebelieka nieko, išskyrus angliavandenius. Juo ir saldinami konditerijos gaminiai. 100 g baltojo cukraus turi 395 kcal. Jis didina visų gaminių energinę vertę, bet niekaip kitaip jų nepapildo.

• Sveikuoliai teigia, kad noras smaližiauti gerokai sumažėja atsisakius druskos (arba labai sumažinus jos kiekį maiste). Šis teiginys, matyt, paremtas tik patirtimi, bet jeigu pamėginus pasiteisina – gal vertas dėmesio?

• Saldumynų norą kiek apmalšina ir mineralo chromo tabletės. Tačiau vartojamos ilgiau jos gali veikti toksiškai. Todėl prieš pradedant jas vartoti derėtų pasitarti su šeimos gydytoju ar dietologu.

"Veido" archyvas

Kartais sakoma: ką valgome, tokie ir esame. Apie maisto sveikumą, tinkamumą, naudą ar žalą pastaruoju metu kalbama labai daug. Matyt, tikrai verta juo atidžiau pasidomėti. Juolab kad produktų apdorojimo būdų – daugybė.

Gamta mumis jau pasirūpino

Pasak gydytojų, mityba lemia daugiau nei pusę visų organizmo ligų bei sutrikimų. Netinkamai maitindamiesi jaučiamės apsunkę, skundžiamės neaiškios kilmės skausmais, energijos stygiumi ir daugybe kitų negalavimų. Vien nutukimas (kurio pagrindinė priežastis – per didelis su maistu gaunamos energijos kiekis ir per mažas jos išeikvojimas) lemia, kad žmogus gyvena vidutiniškai 10 metų trumpiau už nenutukusį, dažniau miršta per operacijas, jį 2,5 karto dažniau ištinka insultas, 1,5 karto dažniau – mirtis nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Ir taip toliau…

Vis dažniau kalbama, kad reikia valgyti kuo natūralesnį maistą. Ir iš tikrųjų – gamta aprūpino mus visais reikalingais produktais, kuriuose rasime būtiniausių maisto medžiagų: riebalų, baltymų, angliavandenių, vitaminų, mineralų, kitų biologiškai aktyvių komponentų. Kitaip sakant, visko, ko reikia gyvybei palaikyti ir sveikatai užtikrinti. Tačiau žmogus išrado įvairių maisto apdorojimo ir “patobulinimo” būdų: kaip jį paskaninti, apsaugoti nuo gedimo, kaip sumaišyti nesimaišančius jo komponentus… Ne visi jie blogi, bet ne visi ir geri.

Gyvasis maistas. Kas tai?

“Gyvam organizmui reikalingas gyvas maistas”, – teigia vadinamojo gyvojo maisto (angliškai – raw food) propaguotojai. Pasak jų, norint nepristigti energijos, būti judriems, gyvybingiems, žvaliems ir patenkintiems gyvenimu, reikia valgyti termiškai neapdorotą – nekeptą, nevirtą, negarintą maistą. Kaip jis ruošiamas?

Pirmiausia sąlyga – jam pagaminti naudojama ne aukštesnė kaip 45 laipsnių temperatūra. Dar geriau produktų iš viso nekaitinti. Todėl gyvojo maisto mėgėjai daugiausia valgo įvairias salotas iš “žalių” komponentų (vaisių, daržovių, riešutų, sėklų, šaltai spausto aliejaus), įvairias šaltas sriubas ir kokteilius. Juos tikrai galima pagirti už išradingumą taikant nesudėtingas, tačiau įvairias maisto ruošimo technikas: daiginimą, džiovinimą, mirkymą, fermentavimą, malimą, smulkinimą, sulčių spaudimą, tyrių trynimą ir t.t. Naudojant nesudėtingą virtuvės įrangą įprasti produktai įgauna naujų tekstūrų, netikėtų formų bei savybių. Be orkaičių ar viryklių gyvojo maisto gamintojai iš grūdų geba pagaminti trapių paplotėlių, iš riešutų, daržovių, sėklų – blynelių ir trapučių. Sūrį ir pieną jie moka išgauti iš riešutų, lazaniją paruošti iš cukinijos griežinėlių, o trintų sriubų įvairovė tiesiog glumina.

Patiekalams saldinti pasitelkiamos natūralios medžiagos – medus, datulės, razinos, kiti džiovinti vaisiai. Naudojama nerafinuota druska ir aliejus, šviežios prieskoninės žolės, sėklos, kiti natūralūs maisto pagardai.

Ruošiant tokį maistą naudojama kuo daugiau natūralių, vietinės kilmės, ekologiškų ar organinių, genetiškai nemodifikuotų, daugiausia augalinių produktų. Stengiamasi maksimaliai išsaugoti produktų biologinę vertę ir užtikrinti patiekalo maistingumą. Pagamintas maistas turi būti iš karto suvalgomas, jis negali būti laikomas ilgiau kaip  valandą, juo labiau – nepaliekama rytdienai.

Kuo jis naudingas?

Gaminant iš šviežių, nekaitintų produktų patiekaluose išsaugomos visos veikliosios medžiagos, nesunaikinami virškinamajam traktui labai svarbūs fermentai, karščiui jautrūs vitaminai ir kitos naudingos medžiagos.

Gyvasis maistas padeda lengviau atsikratyti nereikalingų kilogramų, išsigydyti kai kurių formų alergiją, odos ligas, pavyzdžiui, neurodermitą. Jo valgytojai (jeigu taip maitinasi ilgesnį laiką), panašiai kaip vegetarai, gerokai rečiau serga podagra ir diabetu, jų inkstai geriau funkcionuoja, jiems beveik niekada neužkietėja viduriai, mažesnė ir širdies infarkto, insulto, storosios žarnos, krūties vėžio rizika. Šių žmonių kraujospūdis ir cholesterolio kiekis kraujyje taip pat paprastai mažesni.

Valgant gyvąjį maistą nėra rizikos užsikrėsti galvijų kempinlige, snukio ir nagų liga, negaunama galvijams bei paukščiams su pašaru duodamų ir jų mėsoje išliekančių augimo hormonų, antibiotikų likučių.

Teigiama, kad iš termiškai neapdorotų, gyvų produktų organizmas geriau pasisavina veikliąsias medžiagas, neapsunksta virškindamas ir įgauna daugiau energijos. Gyvasis maistas esą padeda nuskaidrinti mintis ir sąmonę, yra kupinas sveiko “užtaiso” kūnui.

Maisto kaitinimas ne visada tik žalingas

Mitybos specialistai sutinka, kad reikia valgyti daug šviežių, termiškai neapdorotų daržovių, vaisių, mitybą paįvairinti riešutais, sėklomis, vartoti mažiau rafinuotų, kelissyk perdirbtų produktų. Jie neneigia, kad dėl šilumos poveikio visiškai arba iš dalies suyra kai kurios organizmui reikalingos maisto medžiagos, pavyzdžiui,  vitaminai B1, C, karotinoidai, folio rūgštis. O štai riebalai, mineralai, vitaminas K, biotinas, niacinas paprastai atsparūs šilumai. Visi sveikos mitybos specialistai nepataria maisto kaitinti pakartotinai, nes tada naudingų medžiagų jame labai sumažėja.

Tačiau produktų virimas, kepimas ar ruošimas garuose turi neabejotinų privalumų. Pavyzdžiui, kaitinant maiste sunaikinami žalingi mikroorganizmai, todėl sumažėja rizika užsikrėsti įvairiomis infekcinėmis ligomis. Apdorojimas šiluma pagerina produktų virškinimą, nes pakaitinti baltymai ir kai kurių rūšių angliavandeniai organizmo lengviau pasisavinami. Negana to, karštis ir šiluma padidina kai kurių maisto medžiagų naudingumą organizmui (priešingai, nei teigia gyvojo maisto šalininkai). Pasak mitybos specialistų, dėl šilumos vitaminas B6, niacinas, folio rūgštis, karotinoidai atpalaiduojami nuo sunkiai virškinamų kompleksų ir yra geriau pasisavinami. Ką jau kalbėti apie tai, kad kaitinimas dažnai labai pagerina maisto skonį ir konsistenciją.

Apie nitratus ir maro bakterijas

Gydytojų teigimu, organizmui tikrai nėra naudinga, kai žmogus maitinasi tik vienos rūšies produktais. Kad ir daržovėmis.

Nitratai – visiems žinomi žalingi azoto junginiai, galintys patekti į organizmą su maistu. Apie 80 proc. jų patenka su daržovėmis, į kurias prasiskverbia iš dirvožemio. Patekę į žarnyną, tulžies ir šlapimo pūslę, nitratai jungiasi su baltymų apykaitos produktais ir sudaro sveikatai pavojingas druskas – nitrozaminus. Yra duomenų, kad šios druskos gali būti ir onkologinių ligų priežastis. Didžiausi nitratų kiekiai kaupiasi bulvėse, agurkuose, kopūstuose, burokėliuose, morkose, lapinėse daržovėse. Įdomu tai, kad dideli nitratų kiekiai aptinkami ir ekologiškai išaugintose daržovėse. Šių junginių mažėja daržoves įvairiai apdorojant – verdant, mirkant, lupant, rauginant, konservuojant, jų daržovėse mažėja ir nuo laikymo.

Jersinijos – bakterijos, galinčios sukelti ūmią žarnyno infekciją jersiniozę, o jų išskiriami apykaitos produktai – toksinę alergiją. Viena jersinijų rūšis – yersinia pestis – sukelia ir kai kurias maro formas. Infektologų duomenimis, pastaruoju metu Lietuvoje kasmet užfiksuojama arti šimto jersiniozės atvejų. Žmonės jersinijomis dažniausiai užsikrečia taip pat per žalias užterštas daržoves arba vaisius: morkas, kopūstus, burokus, svogūnus, bulves, rečiau – vaisius. Jersinijos yra labai atsparios šalčiui, gali ilgai išgyventi bei daugintis ant daržovių ir vaisių, laikomų vėsiuose rūsiuose, saugyklose, šaldytuvuose. Jos visiškai sunaikinamos produktus verdant.

Tad kokį maistą rinktis?

Nė vienos moksliškai nepatvirtintos mitybos teorijos nereikėtų sau taikyti aklai. Išsirinkite iš jų tai, kas racionaliausia, artimiausia, priimtiniausia.

Kiekvienas mitybos specialistas, dietologas ar šeimos gydytojas patikins, kad reikia valgyti kuo įvairesnį, šviežesnį, mažiau perdirbtą maistą. Per dieną patariama suvalgyti 300–500 g daržovių ir 200–300 g vaisių. Du trečdaliai jų turi būti švieži. 100–120 g mėsos ar žuvies užtikrins, kad gautume visaverčių baltymų bei gyvybiškai būtinos geležies. Šlakelis aliejaus padės pasisavinti riebaluose tirpius vitaminus ir t.t.

Maisto įvairovė yra labai svarbi. Tik valgydami skirtingų, įvairių, kasdien vis kitokių produktų gausime didžiausią kiekį vertingų maisto medžiagų ir mažiausią – organizmui nenaudingų.

"Veido" archyvas

Jei tikrai žinote, kad prasto jūsų ar jūsų šeimos narių miego priežastis ne kokia pasislėpusi liga, per daug įtempta diena, kai įtampa net ir vakare neatslūgsta, – vakarais į sapnų karalystę nukeliauti turėtų padėti… vakarienė. Ar žinote, kad spagečiai, javainiai, bananai ir avokadai veikia kaip migdomieji?

Jokiu būdu miego nevaikykite

Žinoma, jokia stebuklinga vakarienė nepadės, jei žmogus savo elgesiu miegus veja šalin.

• Miegus išvaiko šaltos kojos (čia padės karšta kojų vonelė), netinkama miegamojo temperatūra ar sportas tikintis, kad nusivariusi iškart užmigsite (bėgiojant ristele ar kitaip intensyviai sportuojant organizme susidaro daug endorfinų, kurių žadinamasis poveikis centrinei nervų sistemai išlieka kelias valandas).

• Gerą miegą trikdo ir vakare išgerti svaigalai. Kaip migdomųjų pakaitalas tiktų nebent labai saikinga dozė (pusė taurės) raudonojo vyno arba mažas bokalas daug apynių turinčio alaus.

• Kai kurie maisto produktai jau patys savaime skatina būdravimą. Paprastai juose esančios medžiagos duoda signalą organizmui gaminti hormoną tiraminą, kuris stimuliuoja smegenis ir kelia kraujospūdį. Remiantis naujausiais moksliniais duomenimis, tokiuose “reitinguose” pirmauja kumpis ir kiti rūkyti produktai (taip pat ir rūkytos žuvys), rauginti kopūstai, kai kurių rūšių sūris, šokoladas, baklažanai ir špinatai. Trumpiau tariant, vakare reikėtų nevalgyti nieko, kas smarkiai sūdyta, rūkyta, gausiai gardinta prieskoniais.

• Beje, kad ir kaip pranašus būtų ženšenis (arbatos ir kitokie preparatai), vakare jo reikėtų vengti – šis augalas ypač skatina budrumą.

Koks maistas kviečia miegą?

Šiandien jau aiškiai žinoma, kad valgis, kuriame gausu angliavandenių, ramina, o baltymingas maistas, atvirkščiai – stimuliuoja protinę veiklą ir žvalumą. Svarbiausia miegui medžiaga yra smegenų kamiene gaminamas serotoninas. Kai jo trūksta, iškart sutrinka miegas. O gaminamas jis iš aminorūgšties triptofano, kurio gausu daugelyje turtingų angliavandenių produktų.

Triptofaną buvo mėginta gaminti ir kaip medikamentą, bet sintetinis preparatas turėjo neigiamą šalutinį poveikį. Tačiau natūralios šios medžiagos galima nesibaiminant valgyti daug. Tik valgomus angliavandenius reikia papildyti trupučiu riebalų – jie padeda smegenims efektyviau panaudoti triptofaną. Taigi vakarienei patiekta vandenyje virta košė miego greičiau neprišauks.

Svarbu ir tai, kad turtinga angliavandenių vakarienė būtų valgoma likus dviem–keturioms valandoms prieš miegą. Tuomet didieji virškinimo veiksmai baigiasi dar prieš einant miegoti, skrandyje nelieka sunkių likučių. Sunku patikėti, bet tuščias (nepainiokite su iš alkio gurgiančiu) skrandis irgi teigiamai veikia nakties miegą.

Natūralūs migdomieji ant vakarienės stalo

• Žalių salotų lapuose yra į opiatus panašių medžiagų, kurios raminamai veikia vegetatyvinę nervų sistemą ir slopina įaudrintą organizmą. O salotinės sultenės – artimos valerijonų giminaitės – iš prigimties pasižymi raminamuoju poveikiu. Apšlaksčius jas trupučiu šaltai spausto aliejaus, migdomųjų medžiagų poveikis dar greičiau ir stipriau atsiskleis.

• Visi B grupės vitaminai, ypač B6, pantoteno rūgštis, B12, folio rūgštis, veikia raminamai. Panašaus poveikio yra kalis ir kalcis. Tad į sveiko miego vakarienės valgiaraštį prašosi bulvės (pvz., keptos su lupenomis) ir varškės padažas, grietinėle ir žalumynais gardinta pomidorų sriuba, sumuštinis su sveikų grūdų duona arba dubenėlis tikrų javainių su dosniu žiupsniu saulėgrąžų sėklų.

• Avokadai – irgi vakaro vaisiai, padedantys nuo nervingumo ir nemigos. Lengva, tačiau itin turtinga triptofano vakarienė – makaronai (ypač pilnų grūdų). Tai spagečiai su pomidorų padažu ir tarkuotu sūriu, rizotas su svogūnais, grybais, žirneliais ar pan. O šalia – būtinai žalių salotų!

• Burokėliai, salierų lapkočiai, pomidorai, datulės, remiantis naujaisiais tyrimais, mažina nervingumą, malšina įtampos simptomus.

• Daug triptofano turi grūdėtoji varškė, pienas, pasukos, vištų kojelės, liesas jautienos kumpis, riešutai, grūdai.

• Bananuose esama daug neprilygstamų raminamųjų medžiagų. Nervus ramina ir kriaušės.

• Vakarais dažniau gerklę sušildykite šiltu pienu ir medumi. Ir viename, ir kitame produkte yra raminamųjų medžiagų. Pieną gerkite drungną – karštas suardo vertingąsias medaus medžiagas.

Miego arbata streso kamuojamiesiems

100 g mišinio reikės:

• 5 g apynių spurgų

• 20 g melisų

• 20 g garbanotųjų mėtų

• 20 g vaistinių šventagaršvių šaknų

• 10 g levandų

• 10 g gervuogių lapų

• 15 g valerijonų šaknų

Šaukštą mišinio dideliame puodelyje užplikykite verdančiu vandeniu, palaikykite 10 min., nukoškite ir gerkite šiltą.

"Veido" archyvas

Susirgus – per vėlu stiprinti imunitetą. Tuo reikia pasirūpinti, kol liga dar nekimba. Tad kuo dažniau valgykite natūralių produktų, saugančių nuo ligų!

Rudenį ir žiemą mėlynės ypač naudingos

Šios gardžios miško uogos sukaupia labai daug žmogui būtinų ir naudingų medžiagų. Šaldytose mėlynėse lieka beveik visos naudingosios medžiagos. Tad prasidėjus ligų sezonui pats laikas traukti iš šaldiklio šių uogų indelį.

• Kokių vitaminų turtingos? Mėlynėse daug vitaminų A, E, B1, B2, PP. Jose gausu kalio, fosforo, kalcio. Uogose esantys fitoncidai trukdo žarnyne apsigyventi ligas sukeliančioms bakterijoms. Labai daug mėlynėse ir geležies. Jose yra antioksidantų, saugančių ląsteles ir membranas nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio.

• Stiprina akis ir atmintį. Nuolat valgant mėlynes, atsigauna pavargusios ir paraudusios akys. Šios uogos gerina ir regėjimą. Tad jei daug skaitote, dirbate kompiuteriu, dažnai vairuojate automobilį, kuo dažniau kirskite mėlynių. Maža to, šios uogos stiprina atmintį.

• Padeda nuo kitų negalavimų. Mėlynės labai tinka ūmioms ir lėtinėms virškinamojo trakto ligoms, ypač viduriavimui, gydyti. Puikiai sureguliuoja skrandžio ir žarnyno darbą. Taip pat mažina cukraus kiekį kraujyje, siųsdamos jį į ląsteles ir suteikdamos organizmui energijos.

Spanguolės – natūralus vaistas

Spanguolių šaukštais į burną nebersi, nes šios uogos rūgščios, todėl sutraukia burną. Tačiau uogienėms ir net mėsos patiekalams jos suteikia puikų skonį. Be to, padeda išvengti daugelio ligų, kai kurias – lengviau įveikti.

• Saugo nuo infekcijų. Spanguolės padeda išvengti šlapimo takų infekcijų, nes jose yra medžiagos, kuri neleidžia bakterijoms prisitvirtinti prie šlapimo takų gleivinės. Ji trukdo ir bakterijoms daugintis burnos ertmėje.

• Padeda išvengti vėžio ir streso. Mokslininkai nustatė, kad spanguolėse yra labai daug antioksidantų, kurie užkerta kelią širdies ligoms ir vėžiui. Be to, apsaugo nuo streso keliamų pasekmių. Mat stresas sutrikdo natūralią antioksidantų gamybą organizme.

• Mažina cholesterolio kiekį. Spanguolėse gausu flavonoidų ir polifenolių, kurie mažina vadinamojo blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, tad padeda išvengti aterosklerozės ir infarkto.

• Padeda organizmui atsigauti po antibiotikų dozės. Jeigu gėrėte antibiotikus, kurie silpnina imunitetą, paskui kelias savaites valgykite spanguolių uogienę, gerkite šių uogų sultis, nes jos puikiai padeda atsigauti žarnyno mikroflorai, stiprina organizmą.

• Ne visiems naudingos. Spanguolėse yra organinės rūgšties, dėl jos uogos ilgai negenda, apsaugo uogienes, daržoves nuo rūgimo, tačiau ši medžiaga gali paaštrinti skausmus sergantiesiems skrandžio, dvylikapirštės žarnos opalige, taip pat kepenų ligomis.

Vitaminingos ir gardžios erškėtuogės

Erškėtuogių arbata ypač sveika ir skani. Mat erškėtuogės sukaupia daug naudingųjų medžiagų.
Išsiskiria vitamino C kiekiu. Erškėtuogėse yra karotino, vitaminų E, B1, B2, K, daug lengvai pasisavinamo kalcio, fosforo, magnio, geležies, kalio, sieros, natrio. Tačiau bene labiausia erškėtuogės vertinamos kaip puikus vitamino C šaltinis.

• Padeda atgauti jėgas. Kadangi erškėtuogėse daug ir įvairių medžiagų, jos puikiai gelbsti, kai pakerta nuovargis, suteikia jėgų, padeda užmigti. Taip pat reguliuoja medžiagų apykaitą, tinka gydant kepenų ligas, aterosklerozę, inkstų uždegimus ir akmenligę, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Nuo seno žinoma tulžį varanti erškėtuogių savybė.

• Saugo nuo peršalimo ligų. Erškėtuogėse esančios medžiagos turi uždegimą slopinamųjų savybių, tad tai puiki priemonė saugantis peršalimo ligų. O susirgus jos padeda greičiau pasveikti. Be to, šios uogos didina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms.

Jėga ir energija iš daigintų grūdų

Įvairių grūdų daigeliuose yra visų organizmui reikalingų medžiagų. Manoma, kad jie net 20 kartų maistingesni už daržoves. Mat sėklai dygstant tiek kartų joje padaugėja vitaminų. Be to, dygimo metu grūdas turi labai daug energijos ir ją perduoda mūsų organizmui.

• Vitaminų bomba. Daigintuose grūduose gausu vitaminų A, B, B12, C, E, K, amino rūgščių, ląstelienos. Taip pat folinės rūgšties, kalcio, kalio, geležies, magnio, fosforo, natrio, cinko. Tad juos valgant sustiprėja imuninė sistema, gerėja žarnyno veikla ir regėjimas, atjaunėja visas organizmas, žmogus jaučiasi energingesnis.

• Daiginti galima visus grūdus: kviečius, rugius, miežius, avižas. Tačiau vertingiausi daiginti miežiai, antri – kviečiai ir avižos. Sveikus ir pelėsio nepakenktus grūdus nuplaukite, užpilkite šaltu vandeniu, indą uždenkite tankiu audiniu arba popieriumi ir palikite per naktį. Rytą vandenį nupilkite, vėl uždenkite, kad grūdai neperdžiūtų, ir palikite juos dar 12 valandų dygti. Kai išlįs maži balti daigeliai, grūdus jau galėsite valgyti vienus, berti į salotas, barstyti ant sumuštinių.

Kodėl verta pamėgti juoduosius ridikus?

Juodieji ridikai – aitroko skonio, tačiau jie puikiai pagardina salotas ir yra gera priemonė, sauganti nuo peršalimo ir kitų ligų. Juoduosius ridikus taip pat galima tarkuoti ir spausti iš jų sultis, kurios turi ypač daug gydomųjų savybių. Ridikų sultis tinka maišyti su burokėlių, morkų ar obuolių sultimis.

• Stabdo bakterijų dauginimąsi. Juoduosiuose ridikuose yra labai daug medžiagų, stabdančių mikroorganizmų dauginimąsi ir vystymąsi. O fitoncidai ir antimikrobinė medžiaga lizocimas saugo organizmą nuo infekcijų. Juoduosiuose ridikuose mokslininkai aptiko ir ypatingą junginį – rafanolį, pasižymintį uždegimą slopinamuoju ir šlapimą varančiuoju poveikiu.

• Naudingi virškinimo sistemai. Šios daržovės gerina apetitą, padeda skrandžiui virškinti maistą, gerina žarnyno peristaltiką ir pagreitina medžiagų apykaitą.

• Stiprina širdį. Juoduosiuose ridikuose gausu B ir C grupės vitaminų, eterinių aliejų, angliavandenių, fermentų. O kalio jie sukaupia bene daugiausia iš visų daržovių. Tad valgant juodųjų ridikų yra stiprinama širdis ir raumenys.

• Gelbsti peršalus. Kadangi juodieji ridikai pasižymi antimikrobinėmis savybėmis, taigi mažina uždegimus, skystina gleives, palengvina atsikosėjimą. Susirgus ypač gerai padeda juodojo ridiko sultys, pagardintos medumi.

• Ne visiems galima ridikų kirsti į valias. Šios daržovės stiprina skrandžio sekreciją, tulžies išsiskyrimą, todėl geriau jų nevartoti sergant gastritu, dvylikapirštės žarnos ar skrandžio opa, turint nesveikus inkstus ar kepenis.

Krienuose vitamino C daugiau nei citrinose

Krienai puikiai tinka prie mėsos patiekalų, ypač riebių, nes gerina skrandžio ir žarnyno darbą, padeda suvirškinti maistą. Turi ši daržovė ir daug kitų naudingųjų savybių. Ypač krienai vertinami dėl didelio vitamino C kiekio.

• Pasižymi antibakteriniu poveikiu. Krienai turi fitoncidų – augalinių antibiotikų, kurie padeda kovoti su infekcijomis. Todėl jie puiki profilaktinė priemonė nuo peršalimo ligų.

• Gerina kraujotaką, gydo kosulį. Prieš valgį suvalgykite arbatinį šaukštelį trintų krienų su cukrumi ir medumi. Tokį mišinį galima tepti ant duonos. Taip ne tik sustiprinsite kraujotaką, bet ir išsigydysite kosulį.

Imbiero – kasdien

Šaltuoju metų laiku imbieru gardinti patiekalus, skaninti arbatą ir kavą rekomenduojama kasdien.

• Suteikia energijos, padeda susikaupti. Imbiere esantys eteriniai aliejai stimuliuoja visas organizmo funkcijas, todėl išgėrus puodelį arbatos, pagardintos šiuo prieskoniu, iškart užplūsta energijos banga. Be to, imbieras skatina mąstymą, padeda atsikratyti nuovargio ir atgauti jėgas.

• Šildo ir saugo nuo ligų. Imbieras vadinamas šildančiuoju prieskoniu. Tad patiekalas, pataisytas su imbieru, tarsi sušildo iš vidaus. Taip pat šis augalas neutralizuoja virusus, kol jie dar nespėjo išplisti, –   taigi stiprina imunitetą.

• Mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Imbieras sukaupia daug medžiagų, kurios apsaugo kraujagysles nuo pavojingų nuosėdų susidarymo ir mažina žalingojo cholesterolio kiekį kraujyje.

Arbatą skaninkite citrina

Malonus citrinos aromatas ir skonis pagerina įvairius patiekalus bei gėrimus. O rudenį jų reikėtų skanauti kuo dažniau dar ir dėl to, kad tai puiki imuniteto stiprinimo priemonė.

• Vitamino C dozė. Iš visų naudingųjų citrinose esančių medžiagų, bene daugiausia sukaupia vitamino C, kuris didina organizmo atsparumą ligoms. Ypač gerai saugo nuo peršalimo.

• Ramina, valo patalpų orą. Citrinos aromatas padeda atsipalaiduoti, tad naudinga kelis lašelius sulčių įlašinti į aromaterapinę lempą arba tiesiog perpjovus citriną giliai pakvėpuoti jos skleidžiamu aromatu. Citrinų eterinis aliejus yra stipraus antibakterinio poveikio, tad jo skleidžiami garai išvalo patalpų orą nuo bakterijų ir virusų.

"Veido" archyvas

Po sočių ir skanių pietų ne vienas jaučiasi apsunkęs, dažną pradeda varginti nemalonus pilvo pūtimas arba atrodo, kad maistas tarsi “stovi” skrandyje. Kaip be piliulių pagerinti virškinimą? Kokius produktus reikėtų rinktis, kad pavalgius jaustumėtės energinga ir žvali?

Kas apsunkina skrandžio darbą?

Skrandžiui virškinant maistą, šis yra susmulkinamas ir suskaidomas, o netirpios medžiagos virsta tirpiomis. Kai šis procesas sutrinka, pilve ir skrandyje juntami nemalonūs pojūčiai. Kas juos sukelia?

Sutrinkusi fermentų veikla. Fermentai pagreitina organizme vykstančias chemines reakcijas tūkstančius kartų. Be fermentų šios reakcijos nevyktų arba vyktų labai lėtai ir organizmas negalėtų egzistuoti. Jų pagrindinė funkcija – vieną lėtą reakciją pakeisti keliomis greitomis. Kuo aktyvesni fermentai, tuo greitesnis virškinimas ir didesnis lengvumo pojūtis.

• Dujų kaupimasis žarnyne. Daugiau dujų susikaupia dažnai valgant produktų, turinčių didelį oligosacharidų kiekį. Pavyzdžiui, ankštinių daržovių, šviežių svogūnų, salierų, obuolių, vynuogių, bananų, grybų. Mažai judant, dirbant sėdimą darbą dujoms taip pat sunkiau pasišalinti iš žarnyno. Tad jos ima kauptis ir išpučia pilvą.

• Sunkiai virškinamas maistas. Kuo sunkesnis maistas, pavyzdžiui, riebus, krakmolingas, tuo skrandis turi daugiau darbo. Jeigu jam sunku susitvarkyti su maistu, žarnyne atsiranda nemalonus maudimo ir spaudimo jausmas.

• Tarpusavyje nederantys produktai. Vienu metu suvalgyti skirtingi produktai (baltymai ir angliavandeniai) skrandyje išbūna iki 8 val., o žarnyne – net iki 30 val. Per tiek laiko jie pradeda rūgti ir gesti, organizme gaminasi toksinė rūgštis. Todėl kaupiasi dujos, degina rėmuo, sutrinka virškinimas. Pavalgiusios tarpusavyje nederančio maisto jaučiamės apsunkusios, nes visa energija skiriama maistui apdoroti ir virškinti.

Gėrimas – po valgio

Tai taisyklė, kurios būtina laikytis, norint išvengti virškinimo sutrikimų. Mat vanduo ar kitas gėrimas iš skrandžio pasišalina per 10 minučių, kai jį išgeriame, kartu pasiimdamas praskiestas skrandžio sultis. O tai labai sulėtina virškinimą. Be to, vienu metu valgant ir geriant,  prasčiau sukramtomas maistas. Dažnas, užuot gerai sukramtęs valgį ir jį sudrėkinęs seilėmis, atsigeria, kad būtų lengviau nuryti. Taip maistas į skrandį patenka pusiau sukramtytas. Dėl to jam tenka sunkiau dirbti. Taigi pradeda varginti persivalgymo jausmas, raugulys, pilvo pūtimas. Skrandis gamina daugiau skrandžio sulčių, todėl sukyla rūgštys. Atsigerti reikėtų 10–15 minučių prieš valgį. O pavalgius rekomenduojama palaukti valandą ar dvi ir tik tada pasimėgauti arbatos puodeliu, sultimis, vandeniu.

Derinkite produktus

Valgant tarpusavyje derančius produktus nevargina nemalonūs virškinimo sutrikimai – pavalgius nemaudžia skrandžio, negraužia rėmuo, nepučia pilvo, žarnyne nesikaupia dujos.

• Daržoves kartu galima valgyti su visais produktais. Jos tinka ir su baltymų, ir su angliavandenių turinčiu maistu, nes daržovėms virškinti nereikia jokių ypatingų skrandžio sulčių.

• Bulvės lėkštėje – vienos. Bulvės taip pat daržovės, tačiau jos nedera su kitu maistu, išskyrus įvairias salotas. Mat kepant arba verdant bulves pašalinama didesnioji vandens dalis, todėl jos tampa labai krakmolingos. Tokioms bulvėms suvirškinti reikia šarminių skrandžio sulčių.

• Vaisiai – prieš pietus ar vakarienę. Jie nedera su jokiais kitais produktais. Todėl vaisius reikia valgyti kol skrandis tuščias. Mat vaisiai virškinami trumpiausiai – 20–30 minučių. Kai skrandis pilnas kitokio maisto, sutrinka ir vaisių, ir kitų produktų virškinimas.

• Duonos ir sviesto derinys nekenkia. Tepti sviestą ant duonos galima, nes duonai virškinti reikia visai nedaug skrandžio sekreto, o gyvulinės kilmės baltymai, stimuliuojantys kasos veiklą, skatina fermentų, virškinančių ir baltymus, ir krakmolą, išsiskyrimą.

• Prie mėsos netinka, nei ryžiai, nei duona. Daug baltymų turi mėsa, žuvis, kiaušiniai, sūris, o angliavandenių – kruopos, duona, miltai, cukrus. Todėl jų kartu nevalgykite. Pavyzdžiui, mėsą ir žuvį valgykite vieną arba su daržovėmis. Kartu netinka nei bulvės, nei ryžiai, nei makaronai, sūris, ar duona.

• Uogienė košei gardinti netinka. Cukraus nevalgykite su maistu, kuriame daug krakmolo. Pavyzdžiui, sirupai, marmeladai, uogienės netinka su duona, košėmis, bulviniais blynais, javainiais. Tokie deriniai ypatingai nuodija organizmą ir sutrikdo virškinimą.

Arbatos, palengvinančios nemalonius pojūčius

Kasdien išgerkite po kelis puodelius kvapios vaistažolių arbatos. Nemažai augalų gerina virškinimą, tad tikrai išsirinksite mėgiamo skonio ir aromato gėrimą.

• Čiobreliai nuo pilvo pūtimo. Šios stipraus, bet malonaus kvapo žolelės padeda skrandžiui lengviau suvirškinti maistą. Taip pat mažina rūgimo procesus organizme, todėl puikiai padeda, kai pučia pilvą ar vargina žarnyno spazmai.

• Mėtos palengvina žarnyno darbą. Jos ypač gerai malšina žarnyno spazmus, tinka kaupiantis dujoms, nes gerina virškinimą, skrandžio bei žarnyno darbą.

• Greitoji pagalba – anyžių arbata. Kai staigiai išpučia pilvą ir norite greitai atsikratyti šio nemalonaus pojūčio, išgerkite anyžių arbatos. Ji ne tik padeda sutrikus virškinimui, bet ir žadina apetitą, tinka nuo viduriavimo, suteikia energijos, mažina nuovargį.

• Virškinimą puikiai gerina raudonėliai. Jų arbata normalizuoja peristaltiką, kai sumažėja skrandžio sulčių rūgštingumas. Be to, padeda pakilus kraujospūdžiui, sergant gripu, bronchitu, nes turi daug eterinių aliejų, karotino, vitamino C.

• Nemalonius pojūčius sumažina pankoliai. Kai pučia pilvą, sutrikus virškinimui, gerai padeda ir pankolių arbata. Maža to, ji palengvina atsikosėjimą.

Prieskoniai padeda virškinti maistą

Norint išvengti nemalonių virškinimo sutrikimų nebūtina imtis specialių priemonių. Gardinkite maistą natūraliais prieskoniais – ne tik mėgausitės puikiu patiekalu, bet ir neturėsite virškinimo bėdų.

• Padeda bazilikai. Šie prieskoniai užkerta kelią su virškinimu susijusioms problemoms atsirasti. Mat žadina apetitą, suaktyvina skrandžio ir žarnyno veiklą, malšina virškinamojo trakto uždegimus. Padeda nuo vidurių užkietėjimo, pilvo pūtimo.

• Krapai neleidžia kauptis dujoms. Ypač virškinimui gerinti tinka krapų sėklos. Jos padeda greičiau pasišalinti iš žarnyno dujoms, palengvina skrandžio darbą virškinant maistą.

• Kuo naudingos ciberžolės? Jos ne tik gerina virškinimą, bet ir turi šlapimą varančiųjų savybių, valo kraują, stiprina imunitetą.

• Cinamonas gydo virškinimo sutrikimus. Jis mažina vidurių pūtimą, padeda nuo viduriavimo. Taip pat suteikia energijos, veikia tonizuojančiai.

Sėlenos – sklandžiam žarnyno darbui

Jeigu pakramtysite vienų sėlenų ryte, padėsite žarnynui pasiruošti dienos darbui. Be to, jos suteikia energijos, pakelia nuotaiką.

• Sėlenos – tai luobelės, liekančios sumalus grūdus. Jos gyvybingiausia grūdo dalis, kur susikaupia ypač daug naudingų medžiagų. Jų tinka įberti į košes (net ir mažiems vaikams), salotas, sriubas, saldžiuosius patiekalus, natūralų jogurtą, varškę, prieš kepant apibarstyti žuvį, įmaišyti į blynų ar pyragų tešlą. Sėlenos patiekalui suteikia naujo skonio ir papildo vitaminais (ypač B grupės), skaidulinėmis bei mineralinėmis medžiagomis.

• Žarnyno šluota. Sėlenose gausu ląstelienos, todėl jos gerina virškinimą, neleidžia kauptis riebalams, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Jos padeda iš organizmo pašalinti toksinus, todėl dažnai vadinamos organizmo šluota. Žarnyne sėlenos veikia kaip balastinė medžiaga – skatina greitesnį maisto judėjimą. Padėdamos iš organizmo pasišalinti sunkiesiems metalams ir kitiems teršalams, kartu palaiko gerųjų žarnyno bakterijų gyvybingumą.

Nepakeičiamieji kviečių grūdų gemalai

Gemalai gaunami iš kviečių grūdų branduolių. Tai pačios naudingiausios išgrynintos grūdų medžiagos. Gemaluose susikaupia didžiausias kiekis visų grūduose esančių riebalų, baltymų, mineralinių medžiagų, fermentų, vitaminų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių.

• Kaip padeda virškinimo sistemai? Tai skaidulinis maistas, todėl gerina virškinimą, padeda išvengti vidurių užkietėjimo, aktyvina žarnyno veiklą, suteikia sotumo jausmą. Be to, kviečių gemaluose gausu vitaminų: A, A1, B1, B2, B6, D, E, PP, mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, magnio, geležies, vario, natrio.

• Nevirkite, nes žus maistingosios medžiagos. Daugelyje parduotuvių galima nusipirkti maistinių kviečių gemalų. Jų geriau nevirkite, kad nežūtų vertingos medžiagos, o dėkite į jau išvirtą košę (tinka visų kruopų košėms pagardinti), sriubą. Įberkite žiupsnelį į salotas, ant sumuštinių, įvairių desertų. Galima užberti ant iškeptos mėsos, žuvies, omleto. Taip pat labai skanu valgyti sumaišytus su jogurtu, pienu, pasukomis – skonis primena dribsnių. Tinka šiek tiek įberti ir į vaisių ar daržovių sultis. Gemalai – sveiki ir skanūs, tačiau per parą nerekomenduojama jų suvalgyti daugiau nei keturių valgomųjų šaukštų.

Tokių greitojo maisto patiekalų, kaip įvairios picos, keptos bulvytės, mėsainiai, traškučiai, dešrainiai, sudėtyje yra daug riebalų: jie patiekiami su riebiais padažais, gaminami riebaluose, be to, tie riebalai kaitinami daug kartų, o kuo daugiau kaitinami, tuo daugiau išsiskiria kancerogeninių medžiagų, kurios mums kenkia. Be to, šiuose patiekaluose esama daug druskos, kuri kelia arterinės hipertenzijos išsivystymo pavojų, o jau sergantiesiems šia liga gali padidinti kraujospūdį.

Taip pat svarbu paminėti, kad greitojo maisto produktuose labai mažai skaidulų. Nors į mėsainį ir dedamas vienas kitas salotos lapas, vis dėlto tai tikrai per mažai. O skaidulos veikia kaip organizmo šluota – mažina cholesterolio kiekį, padeda virškinamajam traktui, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo. Vadinasi, jei žmogus dažnai ir daug valgo greitojo maisto, jo kraujyje gali padaugėti cholesterolio, gali užkietėti viduriai, ir net įrodyta tyrimais, kad galima susirgti tam tikromis onkologinėmis ligomis, pavyzdžiui, storosios žarnos vėžiu.

"Veido" archyvas

Greitojo maisto koncepciją ėmė taikyti ir azijietiški restoranai, ir kavos bei saldumynų pardavėjai

Greitėjantis gyvenimo tempas keičia lietuvių mitybos įpročius, o ši kaita dėkingiausia greitojo maisto restoranų tinklams. Šiemet ir kitąmet plėtrą Lietuvoje planuoja ne tik “McDonald’s”, “Hesburger” ar KFC tinklai, bet ir azijietiško greitojo maisto restoranai.

Gana ilgai greitojo maisto kultūrai lietuviai turėjo imunitetą. Greitmaisčio simboliu pasaulyje tapęs “McDonald’s” į Lietuvą įžengė dar 1996-aisiais, tačiau daugiau nei dešimt metų kukliai tenkinosi šešiais restoranais ir nešoko į akis lyderių pozicijas užsiėmusioms lietuviško kapitalo picerijoms bei tradiciniams restoranams ir kavinėms. Didžiajai daliai lietuvių atrodė nepriimtina per pietus paskubomis susikimšti sumuštinį, užuot ramiai prie pietų stalo pabendravus su kolegomis. Juo labiau kad už greitai paruošiamą maistą tekdavo suploti netgi daugiau, negu kavinėje užsisakius pietus.

Pirmieji ženklai, kad padėtis ima keistis, pasirodė prieš keletą metų Lietuvoje sparčiai pradėjus plėstis kebabinėms, o netrukus ir išsineštinės kavos punktams. Konservatyvių lietuvių, auklėtų, kad valgyti ir gerti viešumoje negražu, atžalos ėmė drąsiai rodytis gatvėse su popieriniais garuojančios kavos puodeliais, tad netrukus susiformavo nauja kavos gėrimo kultūra.

O nuo praėjusių metų greitojo maisto kultūros plitimas Lietuvoje įgijo pagreitį. Kol didžioji dalis maitinimo įstaigų skaičiavo nuostolius, apraudojo sumažėjusį vartojimą ir uždarinėjo kavines, greitojo maisto restoranų tinklai pradėjo didžiąją plėtrą: plėtėsi ir “McDonald’s”, atidaręs du naujus restoranus, ir į rinką 2008 metais įžengę kiti greitojo maisto žaidėjai – amerikietiško greitojo maisto restoranų tinklas KFC (Kentucky Fried Chicken), picerijų tinklas “Pizza Hut”, suomių “Hesburger”. Beje, nors pastarąjį tinklą dar būtų galima pavadinti rinkos naujoku, jis pagal restoranų kiekį jau gerokai pralenkė senbuvį “McDonald’s”.

Didžiausią plėtrą planuoja “Hesburger”

Iš visų Lietuvoje veikiančių greitojo maisto restoranų didžiausių užmojų turi suomiškas restoranų tinklas “Hesburger”. Jo vykdomasis direktorius Kari Salmela “Veidui” tvirtino, kad šiuo metu Lietuvoje veikia 19 restoranų, o gruodį ketinama atidaryti dar tris – Vilniuje, Klaipėdoje ir šalia Marijampolės.

“2011 metais planuojame atidaryti apie dešimt restoranų. Atėję į naują rinką stengiamės padaryti viską, ką galime. Neturėjome nei laiko, nei minčių ateiti į Lietuvą anksčiau, nes iš pradžių plėtėmės Estijoje, vėliau Latvijoje, o dabar daugiausia Lietuvoje. Mums Lietuvos rinka atrodo įdomi, tad, manau, čia turėsime 40–50 restoranų”, – prognozuoja K.Salmela.

Pasak jo, Lietuvos rinka didžiausia Baltijos šalyse, tad čia galėtų veikti daugiausiai “Hesburger” restoranų. Latvijoje šiuo metu tinklas valdo 30 restoranų, Estijoje – dvidešimt penkis.

Nesnaudžia ir kiti greitojo maisto tinklai, nors jų planai Lietuvoje gerokai mažesni. Spalio pradžioje Vilniuje, J.Jasinskio gatvėje, pradėjo veikti naujas KFC restoranas, siūlantis ir automobilių vairuotojų aptarnavimo paslaugą. Kaip “Veidui” tvirtino Lietuvos KFC ir “Pizza Hut” restoranų direktorius Helgi Mar Gislasonas, kitais metais planuojama atidaryti vieną arba du naujus restoranus.

“Pirmąjį savo restoraną Kaune atidarėme 2007 metais, prieš pat ekonominę krizę. Tuomet tapo aišku, kad KFC turi savo klientų grupę Lietuvoje, tad pernai antrą restoraną nusprendėme atidaryti Vilniuje, “Ozo” prekybos tinkle. Ir nors buvome atidarę šiuos du restoranus, trejus metus desperatiškai ieškojome tinkamos vietos įrengti restoranui, kuriame būtų galima aptarnauti klientus, atvažiuojančius automobiliais. Pagaliau tokią vietą radome Vilniuje”, – plėtros etapus komentavo H.Gislasonas.

Beje, “Ozas” – pirmoji ir kol kas vienintelė vieta, kurioje sutelkta daugiausiai įvairų greitąjį maistą siūlančių kavinių: čia galima rasti ir indų, ir kinų greitojo maisto patiekalų.

Toliau plėstis žada ir rinkos senbuvis “McDonald’s”. Jo rinkosvadovė Lietuvai Virginija Girulska tvirtina, kad šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje ketinama atidaryti naują restoraną Kaune, o kitąmet – dar vieną Vilniuje. Tuomet Lietuvoje veiks dešimt “McDonald’s” restoranų. Naujieji restoranai iš kitų išsiskirs specialiai įrengtais vaikų žaidimų kambariais su bėgimo takeliais, galimybe žaisti krepšinį ir kitus žaidimus.

Vis dėlto po Europą keliaujantys lietuviai pastebi, kad Lietuvoje žinomų tinklų greitojo maisto restoranuose patiekalų pasirinkimas gerokai skurdesnis nei, tarkime, artimiausioje kaimynėje Varšuvoje.

Plėtrą skatina didėjantis gyvenimo tempas

Psichoanalitikas, verslo konsultantas Jevgenijus Šarovas mano, kad greitojo maisto kultūra Lietuvoje dabar plinta smarkiau, nes greitai informacijos paieškai ir apsikeitimui skirtos naujosios technologijos intensyvina mūsų gyvenimą. “Mes visi jaučiame pagreitėjusį gyvenimo tempą. Maisto ruošimui nesinori gaišti laiko, norime, kad viskas vyktų kuo greičiau”, – komentuoja psichoanalitikas.

Jam pritaria ir beveik prieš dvejus metus sostinėje, Vilniaus gatvėje, įsikūrusio azijietiško greitojo maisto kavinės “Wok To Walk” bendasavininkė ir direktorė Greta Vaitkutė. Kavinę jauni verslininkai atidarė paskatinti asmeninės patirties.

“Esame jauni, mūsų aplinka jaunatviška, ir matome, kad gyvenimas intensyvėja: visi mes panirę į karjerą, dažnai užsisėdime susitikimuose, susirinkimuose, tad nebelieka laiko pavalgyti. Anksčiau tokiais atvejais tekdavo užsisakyti picos, bet juk yra ir kitokio greitojo maisto, kuris gali ne tik numalšinti alkį, bet ir suteikti energijos, vertingų medžiagų. Būtent tai paskatino pradėti sveiko greitojo maisto verslą”, – apie pradžią pasakoja G.Vaitkutė.

Iš tiesų, greitojo maisto tinklų plėtra sunkmečiu stebima daugumoje šalių. Krizė dirbantiesiems laisvo laiko paliko dar mažiau, nes įmonėms atleidus dalį darbuotojų likusieji priversti dirbti greičiau, našiau ir daugiau. Štai Santariškių klinikų gydytoja dietologė Žana Antonova sako, kad kai kurie darbdaviai net nesuteikia savo darbuotojams pietų pertraukos. “Iš pacientų girdžiu, kad jie vis dažniau priversti eiti į greitojo maisto užkandines dėl darbo pobūdžio, nes paprasčiausiai neturi laiko normaliai papietauti”, – komentuoja gydytoja.

Dar viena svarbi priežastis, didinanti greitojo maisto paklausą mūsų šalyje, yra kaina. Prieš dešimtmetį nusipirkti mėsainį, bulvyčių ir gėrimą atsieidavo gerokai brangiau, negu papietauti paprastoje kavinėje, o dabar kainos pasislinko greitojo maisto restoranų naudai. Lietuviai sunkmečiu itin jautriai reaguoja į kainas, o greitojo maisto kavinėse už 8–9 Lt galima pavalgyti gana sočiai. Pavyzdžiui, vienas mėsainis dabar kainuoja mažiau nei 3 Lt – tradicinėje kavinėje už tiek pavyks nusipirkti tik puodelį arbatos. “Šiuo metu kainos lankytojams labiau prieinamos. Prieš dešimt metų jos atrodė labai didelės”, – sutinka ir “McDonald’s” vadovė Lietuvai V.Girulska.

J.Šarovas įžvelgia dar vieną priežastį: tokio maisto gerbėjų gretos didėja, nes per tuos 15 metų, kol Lietuvoje veikia “McDonald’s”, šiuose restoranuose lankytis mėgusi karta užaugo ir dabar ten jau veda savo vaikus.

Greitojo maisto koncepcija – ir azijietiškuose restoranuose

Greitėjantis gyvenimo tempas paskatino ne tik amerikietiško tipo greitojo maisto tinklų plėtrą. Šią koncepciją įgyvendinti ėmė ir kitų rūšių kavinės bei maitinimo tinklai. Štai neseniai atidarytas aukšto lygio itališko greitojo maisto restoranas “Vapiano”, nuo praėjusių metų vienas po kito dygsta maitinimo centrai, siūlantys išsineštinio azijietiško maisto.

Restoranų tinklas “Sushi Express”, siūlantis sušių išsineštinai, netrukus ketina atidaryti naują restoranėlį kartu su išsineštinės kavos punktu Kaune, Rotušės aikštėje. Be to, šiuo metu verslininkai jau dairosi patalpų ir naujam restoranui, kurį tikisi atidaryti kitais metais Vilniuje. Vos prieš metus pirmą restoraną atidarę keli lietuviai nesitikėjo, kad jų idėja taip greitai išaugs iki keturių restoranų.

“Mes patys labai mėgstame sušius, tad ėmėme ieškoti galimybių, kaip tokio maisto pasiūlyti pigiau. Norėdami sumažinti sąnaudas pasirinkome greitojo maisto koncepciją – mūsų restoranėliuose nėra daug aptarnaujančio personalo, didžiulių patalpų, daugybės indų. Viskas orientuota į mažą kainą, greitą vartojimą, bet kartu ir kokybišką sveiką maistą.

Mūsų kainos visiems prieinamos, orientuojamės į masinę auditoriją, kuri mėgsta sveiką maistą, bet nenori už jį permokėti”, – tvirtina “Sushi Espress” rinkodaros vadovas ir bendrasavininkis Dalius Pocevičius.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdomoji direktorė Eglė Dilkienė atkreipia dėmesį, kad įvairaus greitojo maisto restoranų plėtrą skatina ne tik žmonių skubėjimas, bet ir pigesnis bei paprastesnis tokio tipo restoranų išlaikymas – verslininkai sunkmečiu taip pat ieško verslų, reikalaujančių mažiau sąnaudų.

Tiesa, kitokiam greitajam maistui Lietuvoje nėra taip lengva plėstis, kaip amerikietiškiems mėsainiams ir bulvytėms. “Azijietiško maisto savikaina didesnė, tad šis maistas brangesnis. Be to, produktas specifinis: sumuštinius, viščiukus lietuviai įpratę valgyti, o azijietiški patiekalai skirti tam tikrai mėgėjų grupei. Lietuvio skoniui vis dar neįprastas produktas ir vis dar didesnės kainos stabdo kitokio greitojo maisto kavinių plėtrą mūsų šalyje”, – aiškina “Wok to Walk” direktorė G.Vaitkutė.

Beje, į greitojo maisto rinką įžengė ir šaldytos duonos bei pyrago gaminių bendrovei “Mantinga” priklausanti įmonė “Sotas”. Vilniuje ji atidarė iš trijų dalių susidedančias patalpas – kepyklėlę, kavinę ir užkandinę. Savitarnos principu grįstoje kavinėje patogu ir greitai užkąsti, ir nuspirkti maisto išsinešti. “Ši kavinė traukia lankytojus laisva, neįpareigojančia aplinka ir jaukumu. Esama kavinių, į kurias vienas nelabai užeisi, reikia kompanijos, o čia kitaip. Be to, klientai greitai aptarnaujami, o produktai švieži – bandelės kepamos iki 17 val., ir neparduodame nė vieno vakarykščio produkto”, – tikina “Soto” direktorė Rasa Giedraitienė.

Pasak jos, iki tol “Sotas” daugiausia garsėjo parduotuvėlėmis-kepyklėlėmis, kurių iš viso Lietuvoje turi aštuonias. “Kitais metais atidarysime daugiau kepyklėlių prekybos centruose Kaune ir Vilniuje”, – planais dalijosi vadovė.

Mėsos gaminiai, atsižvelgiant į sudėtį ir kokybę, skirstomi į tris rūšis: aukščiausią, pirmą ir antrą. Tačiau tai nereiškia, kad nereikia skaityti produkto etiketės ir aklai pirkti tik aukščiausios rūšies produktą, nes net ir ši mėsos rūšis, mūsų požiūriu – sveikiausia, gali sudėtyje turėti sintetinių maisto priedų – konservantų, antioksidantų, skonio stipriklių, dažiklių, stabilizatorių, apie kurių poveikį sveikatai audringai diskutuojama visame pasaulyje.

Ne visus, tačiau dalį maisto priedų žmogaus organizmas toleruoja ir sveikatai pavojus nekyla. Kita dalis gali būti toksiška, tačiau nepadauginę leistinos paros dozės, sveikatai nepakenksime. Šiaip ar taip, vieningos nuomonės nėra ir vis daugiau atsiranda mokslinės informacijos apie tam tikrų maisto priedų žalą sveikatai.

Todėl parduotuvėse reikia ne tik krauti į krepšį produktus, vertinant vien jų išvaizdą, bet ir įdėmiai skaityti etiketes, ir rinktis tuos produktus, kuriuose nėra ar yra tik minimalus maisto priedų kiekis, taip pat rinktis produktą su natūraliais, o ne su sintetiniais maisto priedais. Esu linkusi rekomenduoti rinktis mažiau “blogųjų” – sočiųjų – riebalų turinčius mėsos produktus – liesą mėsą (jautieną, vištieną, kalakutieną). Net ir sveikam žmogui nepatartina dažnai vartoti rūkytų, perdirbtų mėsos produktų, o vaikams, senyvo amžiaus ar turintiems tam tikrų sveikatos negalavimų žmonėms apskritai nerekomenduojama tokių produktų vartoti.

O, tarkime, mėsos gurmanams tinkamiausi yra vytinti gaminiai. Tokie mėsos gaminiai nerūkomi, todėl juose visiškai nėra kancerogeninių medžiagų. Vytintų produktų gamybai naudojama tik aukščiausios kokybės mėsa, natūralūs prieskoniai. Tačiau net ir perkant vytintą gaminį, vis tiek būtina atidžiai perskaityti sudėtį.

"Veido" archyvas

Kiekvienas gamintojas savaip stengiasi vilioti pirkėją, todėl tik šio išprusimas ir budrumas gali padėti atskirti kas yra kas

Maitindamiesi aukščiausios rūšies mėsos gaminiais nesame apsaugoti nei nuo antrarūšių produktų, nei nuo sintetinių priedų. Šalies įstatymai gamintojams leidžia į dešras malti odas, pilti dervas, gardinti jas gliutomatais.

Perkate aukščiausios kokybės mėsos gaminius ir manote, kad valgote kokybišką ir sveiką maistą? Galvokite iš naujo. Nes šiuo metu kai kurių Lietuvos gamintojų gaminamuose aukščiausios rūšies mėsos gaminiuose neįtikėtinai daug šlamšto ir sudedamųjų dalių, su sveikata neturinčių nieko bendra.

Tad kas atsitiko, kodėl vis daugiau mėsos ir jos produktų yra nebetinkami nei valgyti, nei kitam patiekalui gaminti?

Priminsime, kad vienintelėje Lietuvoje visi mėsos gaminiai priskirti tam tikros rūšies kokybės kategorijai, todėl iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nusipirkti kokybišką ir maistine verte tinkamą dešrą turėtų būti visai nesudėtinga.Dauguma žmonių, pirkdami brangesnius aukščiausios rūšies mėsos gaminius, šventai tuo tiki. Paprastas vartotojiškas įsitikimas, kad aukščiausios rūšies mėsos gaminiai geresni, skanesni, kvapnesni, neantrarūšiai, netenka prasmės išsamiau panagrinėjus įrašus etiketėse. Jose po dideliu užrašu “Aukščiausia rūšis” mažomis raidėmis keliolika eilučių vardijama produkto sudėtis, kurią perskaičius dingsta bet koks noras valgyti šį “aukščiausios rūšies” gaminį. Ir čia prisimenamas toks personažas iš “Dviračio šou” Saulius Poškus, kuris aiškina praturtėjęs gamindamas dešras be mėsos, tiksliau, iš kanopų.

“Aukščiausia mėsos rūšis reiškia, kad produkte yra naudojama mėsa, negali būti mėsos pakaitalų, negali būti užpildų. Pirma rūšis reiškia, kad produkte jau gali būti pakaitalų ir užpildų, t. y. sojų, krakmolo. Pakaitalų gali būti iki 2 proc., užpildų – ne daugiau 3-jų proc. O antros rūšies mėsos gaminiuose gali būti visko: ir pakaitalų, ir užpildų, ir mechaniškai nuo kaulų atskirtos mėsos. Kiekiai neribojami”, – aiškina dr. Alvija Šalaševičienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Kauno kolegijos docentė.

Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje “Veidui” pasiteiravus, ar vadinamuosius aukščiausios rūšies produktus galima taip vadinti, kai daugumos iš jų jau nebeįmanoma valgyti, atsakyta, jog juos valgyti vs dėlto galima ir pamosuota tuo pačiu pasenusiu Lietuvos standartu LST 1919 “Mėsos gaminiai”.

Seimo sveikatos komiteto narės Agnės Zuokienės teigimu, šiuo metu Lietuvoje galiojantis “Aukščiausios rūšies” standartas galioja jau 6 metus. “Per tą laiką visuomenės susidomėjimas maisto ir sveikatos ryšiu bei individualius poreikius tenkinančių maisto produktų pasirinkimui nuolat didėjo, vartotojas tapo reiklesnis, todėl būtina “Aukščiausios rūšies” standartą keisti ir nebeklaidinti vartotojų, kad taip paženklinti gaminiai yra nepriekaištingos kokybės”, – tikina Seimo narė.

Gamyba išsigimsta

Taigi Lietuvoje susiklosčiusi išties paradoksali situacija. Savo šalyje užaugintas lietuviškas baltąsias kiaules eksportuojame į Rytus, o iš Vakarų į savo šalį įsivežame gana prastos kokybės kiaulieną ir kitokią mėsą. KTU mokslininkų tyrimai parodė, kad įvežtinės mėsos kokybė prastėja, o tai esą lemia spartus žemės ūkio gamybos intensyvinimas.

Todėl nieko kesita, kad kasmet Lietuvoje vis daugėja maisto kokybe nusivylusių žmonių. Šiemet Europos Komisijos atlikta europiečių apklausa parodė, kad lietuviai Europoje labiausiai nepasitiki mėsos gaminių kokybe. Savo šalies mėsininkais taip pat nepasitiki Bulgarijos, Danijos, Latvijos, Liuksemburgo, Lenkijos ir Slovakijos gyventojai. Tokie rezultatai sukėlė diskusijas Briuselyje. Todėl EK ketina pradėti specialius tyrimus ir ieškos sprendimų, kaip apsaugoti mėsos vartotojų sveikatą. Dabar galiojantys ES teisės aktai mėsos gamintojams leidžia naudoti visą eilę sintetinių priedų, kurių medikai jau šiandien rekomenduoja vengti.

Gelbėti savo šalies gyventojus nacionaliu lygiu galėtų ir Lietuva. Tačiau išskirtinai mūsų šalyje galiojančiame standarte apie draudimą naudoti sintetinius priedus nėra net eilutės, o mėsa įvardijama netgi odelės, kepenys ir plaučiai. Visa tai gali būti malama į aukščiausios rūšies dešras. Taigi kas nedraudžiama, tas leidžiama.

Maitintis antrarūšiu maistu nedraudžiama

Dar vasaros pabaigoje A.Zuokienė kreipėsi į Vyriausybę, siūlydama sudaryti darbo grupę lietuviškų mėsos gaminių kokybės ir saugos reglamentavimams tobulinti. Tačiau reakcija buvo labai abejinga.

Vienas iš VšĮ “Sveiko vaiko institutas” įkūrėjų Linas Šivis įsitikinęs, kad rūpinimasis žmonių sveikata kertasi su mėsos gamintojų pasamdytų lobistų veikla. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius bando teisintis, kad Lietuvoje kokybiškų, sveikų ir saugių produktų pirkėjų labai mažai. Todėl esą gamintojai priversti gaminti tai, ką perka į kainą žiūrintis pirkėjas. Beje, E.Mackevičius sutinka, kad kai kurie mėsos gaminiai žmonėms yra netgi mažiau vertingi nei naminių gyvūnėlių ėdalas, tačiau tokių produktų esą pageidauja patys prekybos centrai.Atkreiptinas dėmesys, kad neretai prekybos centrų prekių ženklais pavadintos dešros yra gaminamos net ne Lietuvoje, o Lenkijoje.

Pasak Seimo narės A.Zuokienės, didžiulė bėda, kad Lietuvoje nėra jokių kontrolės svertų vertinti būdvardžius – “gardi”, “skani”, “nuostabi”, “ypatinga”, “ekstra”, “premium” ar pan. “Dažniausiai šiuos epitetus kuria reklamos agentūrų atstovai, net neragavę savo reklamuojamų produktų”, – dėsto pašnekovė.

Taigi kiekvienas gamintojas savaip stengiasi atkreipti dėmesį ir vilioti pirkėją, ir tik šio išprusimas bei budrumas gali išmokyti atskirti kas yra kas. Parlamentarė atkreipia dėmesį, kad ES reglamentas įpareigoja gamintojus neatsakingai nenaudoti gyventojų sveikatai gerinti teiginių, tačiau ant pakuočių galima pamatyti užrašą “sveikas”. Dažniausiai tai reiškia, kad kompanija užpatentavo tokį ženklą ir rašo jį ant pakuotės, nors joks mokslininkas ar laboratorija negalėtų patvirtinti, kad tas gaminys suteiks jėgų ar sveikatos.

“Beje, šiandien vartotojas dar nežino, kad netgi perkant maltą mėsą reikia atidžiai skaityti etiketes. Vienoje etiketėje bus parašyta – malta mėsa, kitoje – mėsos faršas. Tai skirtingi dalykai. Maltoje mėsoje turėtume nerasti nė vieno priedo, išskyrus 1 proc. druskos. O jeigu perkame faršą, tai pagal teisinius aktus jame gali būti pridėta visko – ir vandens, ir sojų, ir krakmolo”, – vardija Maisto technologijos žinovė A.Šalaševičienė. Visiems, norintiems valgyti išties kokybiškus mėsos gaminius, specialistė siūlo pirkti mėsos gabalą ir produktus gaminti namie.

"Veido" archyvas

Tikriausiai ne kartą sau pažadėjote, kad nuo pirmadienio – nė kąsnelio jokių saldumynų. Tačiau ranka, ypač rudenį, pati tiesiasi prie saldėsių ir taip sunku atsispirti saldžiajai pagundai. Nekankinkite savęs! Juk galima pasigaminti sveiką, nekaloringą, bet saldų ir gardų desertą.

Kodėl taip norisi ko nors skanaus?

Kad ir kaip stengtumėmės visai atsisakyti saldumynų, dažniausiai nepavyksta to padaryti. Kodėl taip sunku atsispirti šokoladui ar burnoje tirpstančiam pyragėliui?

• Noras pasmaguriauti – natūralus. Taip sutvarkė motulė gamta, kad pasmaguriavus saldumynais iškart pagerėja nuotaika. Mat kasa išskiria daugiau insulino ir tam tikri baltymai, triptofanas, iš kraujo patenka į smegenis. O čia ši medžiaga virsta serotoninu – geros nuotaikos ir laimės hormonu.

• Saldumynai pakelia nuotaiką. Serotoninas reguliuoja miego ir būdravimo ritmą, lytinį potraukį, agresyvumą, atmintį, apetitą, nerimą ir apskritai – gyvenimo džiaugsmo pojūtį. Tad kuo daugiau išsiskiria šio hormono, tuo geriau jaučiamės.

• Rudenį ir žiemą skanėstų norisi dažniau. Tamsiuoju metų laiku dėl saulės trūkumo laimės hormono, serotonino, pasigamina mažiau, todėl norisi dažniau pasmaližiauti. O kai gomurys pajaučia dievišką saldumo skonį, lyg ranka nuima skausmą, atlėgsta įtampa, pasimiršta barnis su sutuoktiniu ar kolege, gardus kąsnelis padeda net užmigti. Tačiau nuotaiką pakelia ne tik pyragai ar šokoladai. Gardus desertas gali būti ne tik kaloringas, bet ir sveikas.

Saldumynai, kurių reikėtų vengti

Užsinorėjus gardaus kąsnelio nereikėtų skubėti saldumynų alkio malšinti tuo, kas pasitaikė po ranka. Kai kurie gardėsiai pavojingi ne tik kalorijų skaičiumi.

• Sausainiai – nėra geras pasirinkimas. Daugelis užsinorėję greitai ir saldžiai užkąsti renkasi įvairius pramoniniu būdu pagamintus tešlainius, sausainius, suteptus vaflius. Tačiau tai nėra sveikas desertas. Mat sausainiuose, vafliuose daug cukraus ir gyvulinės kilmės riebalų, juose gausu nesočiųjų riebalų rūgščių. Jos skatina toksinų kaupimąsi organizme. Dažnai valgant šių kepinių padidėja cholesterolio kiekis kraujyje. Dėl to didėja rizika susirgti širdies ligomis.

• Apgaulingas batonėlių gardumas. Įvairūs šokoladiniai batonėliai yra skanūs, greitai numalšina alkį. Tačiau sotumo jausmas apgaulingas, nes yra labai trumpalaikis. O kalorijų suvalgę batonėlį gauname labai daug. Mat juose gausu cukraus ir riebalų. Juk šokoladiniai batonėliai gaminami iš kakavos sviesto, trintos kakavos, pieno ar išrūgų miltelių, miltų, augalinių riebalų, kiaušinių baltymų miltelių, laktozės, riešutų.

• Guminukai, ledinukai – beverčiai. Juose nėra jokių maistingųjų savybių. Tačiau pridėta labai daug konservantų, aromatizuojančių medžiagų ir dažų, kurie, manoma, gali sukelti vėžį, yra vaikų hiperaktyvumo priežastis. Tokie saldumynai nesuteikia organizmui nieko, išskyrus daug kalorijų.

Ne visų skanėstų reikia bijoti

Yra tokių saldumynų, kuriais pasmaguriavus organizmas nepatirs jokios žalos. Žinoma, saiko nereikėtų prarasti, nes visi saldumynai yra kaloringi.

• Tiramisu – naudingas gardėsis. Pagal tikrąjį receptą pagamintame Tiramisu deserte yra daug kalio ir magnio, mat pagrindinė šio skanėsto sudedamoji dalis – sūris. Tiramisu desertas suteikia energijos ir išvaiko miegus, nes jame yra nemažai kavos. Šiame deserte nėra daug riebalų, todėl jis lengvai virškinamas ir paimamas. Vis dėlto tai gana kaloringas skanėstas, nes gaminamas iš riebaus maskarponės sūrio.

• Nepavojingas zefyrų gardumas. Vieni iš nedaugelio saldumynų, kuriuos galima drąsiai skanauti, yra zefyrai. Jie gaminami iš vaisių tyrės, cukraus, baltymų ir agaro – augalinės kilmės želatinos, gaunamos iš dumblių. Tačiau rinkdamiesi atkreipkite dėmesį, ar nepridėta nenatūralių priedų.

Džiovinti vaisiai – vietoj saldainio

Džiovinti vaisiai – maloniai saldūs, nes juose yra natūralaus cukraus – fruktozės ir gliukozės, todėl skoniu jie nenusileidžia net saldainiams. Be to, yra labai naudingi organizmui.

• Labiausiai vertinami dėl ląstelienos. Džiovinant vaisius išlieka visos naudingosios medžiagos, kurios buvo ir šviežiuose: kalcis, geležis, magnis, kalis, pektinai, įvairūs vitaminai. Bet labiausiai džiovinti vaisiai vertinami dėl juose esančios virškinimą gerinančios ląstelienos, kuri sugeria vandenį ir dalyvauja maistui judant organizme.

• Razinos stiprina širdį. Taip pat nervų sistemą, nes jose daug kalio, magnio, natrio. Maistinės skaidulos, esančios razinose, mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

• Džiovintos slyvos stiprina regėjimą. Be to, reguliuoja medžiagų apykaitą, laisvina vidurius, didina organizmo atsparumą peršalimo ligoms. Mat džiovintose slyvose gausu vitaminų A ir C.

• Abrikosai šalina įtampą. Iš visų džiovintų vaisių jie turi daugiausia kalio, fosforo ir geležies, todėl, dažnai valgant džiovintų abrikosų, pagerėja medžiagų apykaita, širdies darbas, sumažėja fizinė ir emocinė įtampa.

• Datulės – energijos šaltinis. Ypač daug jos sukaupia vitamino B5, kuris gerina darbingumą ir padeda susikaupti. Datulėse yra medžiagų, savo struktūra labai panašių į aspiriną.

Gaivus, nekaloringas desertas – želė

Želės desertais galima mėgautis net laikantis dietos. Ji puikiai numalšina saldumynų norą, bet neprideda nereikalingų kilogramų.

• Greitai paruošiama, bet… Nesusiviliokite žele iš pakelio. Nors toks desertas ir greitai paruošiamas, tačiau spalvą želei suteikia pavojingi sveikatai dirbtiniai dažai, o kvapą – nenatūralios aromatinės medžiagos.

• Natūrali želė – pagaminta namie. Želės pasigaminti visai nesudėtinga iš natūralių uogų ir želatinos. Nedideliame kiekyje šalto vandens pamerkite želatiną. Palaukite, kol išbrinks ir nereikalingą vandenį nupilkite. Sutrinkite mėgstamas šaldytas uogas ir išspauskite per marlę. Išspaudas sudėkite į puodą, berkite cukraus pagal skonį ir sukrėskite išmirkytą želatiną. Viską kelias minutes pavirinkite ir nukelkite nuo ugnies. Kai atvės, supilkite išspaustas sultis, išmaišykite, perkoškite, išpilstykite į indus ir padėkite į šaldytuvą, kad sustingtų.

Traškus ir sveikas užkandis

Kai norisi ką nors kramsnoti žiūrint televizorių ar skaitant, puikus saldumynų pakaitalas – duoniukai, trapučiai ar paplotėliai. Jie turi nedaug kalorijų. Be to, labai skanu juos valgyti užtepus lydyto sūrio, varškės ar uogienės. Tinka ir gaminti sumuštinius su mėsa, vaisiais.

• Paplotėliai iš rupiai maltų miltų. Jie kepami nenaudojant nei mielių, nei druskos. Bet yra skanūs, o svarbiausia – sveiki.

• Duoniukai – nekaloringas užkandis. Duoniukai mažai kaloringi, todėl puikiai tinka kovojantiems su kilogramais. Tai – ekologiškas produktas, tad juos gali drąsiai kirsti visi, kurie stengiasi išvengti kenksmingų priedų. Vaikams juos graužti kur kas naudingiau nei riestainius ar sausainius. Duoniukai gaminami iš įvairių grūdų: kviečių, miežių, rugių. Juose daug vitaminų, ląstelienos.

• Duonos traškučiai. Lietuvos gamintojai siūlo ir plonų duonos traškučių, kurie skanūs ir kaip užkandis, ir su kitais patiekalais. Galima paskanauti traškučių su kmynais, česnakais, įvairiais grūdais, be mielių. Vienoje tokioje traškioje duonos riekelėje yra tik 20 kalorijų.

Saldi šiluma iš keptų vaisių

Keptų vaisių desertas sotus, skanus ir mažai kaloringas. Be to, kai šalta, gomurį užliejanti saldi šiluma – labai maloni.

• Sušildys ir papildys organizmą vitaminais. Saldus patiekalas iš vaisių ypač tinka rudenį ir žiemą, kai švieži vaisiai ne tokie sultingi ir saldūs. Be to, trumpai kepant vaisius daugelis juose esančių medžiagų išlieka. Pavyzdžiui, bananuose esantis itin organizmui naudingas manganas ir kalis, kaitinamas nežūsta.

• Desertas garuos po kelių minučių. Jam pagaminti puikiai tiks ir kriaušė, ir obuolys, ir bananas. Vaisių apibarstykite ruduoju cukrumi arba aptepkite medumi, užberkite cinamono, juodojo šokolado ar kokoso drožlių, suvyniokite į foliją ir kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 10 minučių.

"Veido" archyvas

Norite visą dieną jaustis žvali ir anksti rytą energingai kibti į darbus? Papusryčiaukite. Sveiki pusryčiai tarsi degalai mūsų organizmui. Jie labai svarbūs ne tik gerai savijautai, bet ir fizinei sveikatai.

Kodėl būtina pusryčiauti?

Sakoma: “Pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalyk su draugu, o vakarienę atiduok priešui”. Šiai senolių išminčiai pritaria ir šių dienų gydytojai. Kodėl pusryčiai tokie svarbūs?

• Greitėja medžiagų apykaita. Virškindamas maistą, organizmas degina kalorijas, taigi spartėja medžiagų apykaita. Be to, per pusryčius gautos kalorijos nepaverčiamos nereikalingais kilogramais – jos beveik visos sudega.

• Apsaugo nuo persivalgymo. Rytą nepapusryčiavus pietums dažniausia suvalgoma gerokai daugiau. Taip organizmas vienu metu gauna per daug maisto. Jis pasiima tiek, kiek reikia, o perteklius virsta riebalais.

• Suteikia energijos. Tie žmonės, kurie nevalgo pusryčių, apie dvyliktą valandą dienos dažniausiai jaučiasi pavargę ir suirzę.

• Padeda susikaupti. Manoma, kad rytą iš namų išbėgus be pusryčių, būna sunkiau sutelkti dėmesį, sudėtingiau spręsti problemas, nes ne taip aktyviai dirba smegenys.

• Saugo nuo širdies ligų. Mokslininkai išsiaiškino, kad žmonių, kurie nepusryčiauja, kraujyje pamažu didėja cholesterolio kiekis. Dėl to padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

• Sumažina stresą. JAV buvo atliktas tyrimas ir paaiškėjo, kad pusryčiai labai svarbūs kovojant su stresu ar norint jo išvengti. Rezultatai parodė, kad žmonės, kurie rytą pradeda sveikais pusryčiais, stresines situacijas išgyvena kelis kartus rečiau negu atsisakantieji pusryčių.

Ant pusryčių stalo – ne bet kas

Ir mokslininkai, ir gydytojai vieningai sutaria, kad pusryčiauti būtina. Tačiau pusryčiai pusryčiams nelygu. Sukirtus šokoladinį batonėlį neverta tikėtis, kad jis suteiks energijos visai dienai ar pagreitins medžiagų apykaitą.

• Idealūs pusryčiai. Sveikus pusryčius turėtų sudaryti trečdalis paros baltymų normos, du trečdaliai angliavandenių normos ir mažiau negu penktadalis riebalų normos. Tad į rytinį racioną reikėtų įtraukti šviežių vaisių, daržovių, uogų, košių, rupios duonos.

• Kuo daugiau vitaminų. Rytą su maistu organizmas turėtų gauti kuo daugiau vitaminų, mineralų, kitų būtinų medžiagų. Ypač svarbu kuo dažniau valgyti produktų, kuriuose gausu geležies, kalcio ir B grupės vitaminų.

• Kada ir kiek valgyti? Pusryčiai turi sudaryti 20 proc. viso dienos raciono. Pusryčiauti patariama ne vėliau kaip praėjus 12 valandų nuo vakarienės.

Ko reikėtų vengti?

Ne visi daugelio pamėgti pusryčiai yra sveiki. Kokių patiekalų reikėtų atsisakyti, norint sveikai pusryčiauti?

• Saldūs, riebūs, miltiniai patiekalai apsunkina. Jiems virškinti organizmas išeikvoja labai daug jėgų, be to, gauname nereikalingą kiekį blogojo cholesterolio. Tad rytą nei saldžiai, nei riebiai nerekomenduojame valgyti.

• Sausi pusryčiai nemaistingi. Skubant sausi pusryčiai – neblogas pasirinkimas. Tačiau greitas paruošimo būdas – vienintelis jų pranašumas. Grūdai, iš kurių gaminami sausi pusryčiai, yra daug kartų apdorojami. Tad vertingų medžiagų juose beveik nelieka. Be to, daugelyje jų yra cukraus sirupo, kuris sukelia greitą, bet trumpą sotumo jausmą. Taip pat gausu dirbtinių dažiklių ir konservantų.

• Kava lepinkitės po valgio. Manoma, kad nepavalgius gerti kavą – nesveika. Mat skrandžiui užkraunamas per sunkus krūvis. Puodelis kavos prieš pusryčius dažnai sukelia nemalonius pojūčius dėl padidėjusio skrandžio rūgštingumo. Tad kava mėgaukitės tik pavalgę. O jeigu sunku atsibusti, rinkitės žaliąją arbatą. Joje taip pat daug kofeino.

Pusryčiams – juodos duonos riekė

Dietologai rekomenduoja kiekvieną rytą suvalgyti rupios ruginės juodos duonos. Manoma, kad ji suteikia žvalumo, stiprina imunitetą, skatina protinę veiklą, gerina atmintį. O dažnai valgant baltą duoną pakyla cukraus kiekis kraujyje, todėl didėja kūno svoris, kyla rizika susirgti diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Be to, ruginėje duonoje gerokai daugiau ląstelienos, vitaminų ir mikroelementų – 30 proc. daugiau geležies, dvigubai daugiau kalcio ir trigubai daugiau magnio negu baltoje duonoje. Juoda duona padeda lengviau virškinti kitus maisto produktus.

• Ne tik gardesnė. Duona su neskaldytais grūdais ir sėklomis yra maistingesnė už paprastą. Ji turi daugiau ląstelienos, grūdai ir sėklos mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, todėl saugo nuo aterosklerozės, stabdo puvimo procesus žarnyne, palengvina toksinų pašalinimą iš organizmo.

• Sveikesnis pasirinkimas. Labai sveika valgyti ir duoną su sėlenomis, kuri yra mažiau kaloringa. Ji tinka ne tik žmonėms, turintiems antsvorio, bet ir kenčiantiems nuo širdies bei skrandžio, žarnyno veiklos sutrikimų.

Neatsisakykite kiaušinių

Kiaušiniuose daug cholesterolio, tačiau šio produkto iš valgiaraščio išbraukti nereikėtų. Mat juose yra penkis kartus daugiau lecitino nei cholesterolio. O lecitinas neleidžia cholesteroliui nusėsti ant kraujagyslių sienelių. Tad pusryčiams drąsiai galima suvalgyti vieną kiaušinį. Kiaušiniuose gausu vitamino A, D, B grupės vitaminų, cinko, jodo, antioksidanto seleno, kuris mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis, lėtina senėjimo procesus.

• Geriausiai virškinami skystai virti (3–4 minutes) kiaušiniai. Valgant taip išvirtus kiaušinius geriau pasisavinami vitaminai, tačiau iškyla pavojus susirgti salmonelioze. Parduotuvėje pirktus kiaušinius reikėtų virti ne mažiau aštuonių, o kepti dešimt penkiolika minučių.

• Kuo daugiau žalumynų, tuo sveikiau. Kad sumažintumėte žalingą cholesterolio poveikį, kartu su omletu, kiaušiniene ar virtais kiaušiniais valgykite kuo daugiau žalių salotų. Arba omletą ruoškite su daržovėmis. Taip gausite skaidulinių medžiagų, kurios padės iš žarnyno pašalinti cholesterolį. O kepant kiaušinienę su lašinukais, cholesterolio gausite dar ir iš jų. Todėl vietoj gyvulinių riebalų, į keptuvę įpilkite augalinio aliejaus.

Ryto ritualas – košės virimas

Bene populiariausias ir maistingiausias pusryčių patiekalas – košė. Rinkitės tas kruopas, kurias mėgstate. Natūralios, neperdirbtos kruopos – visos yra maistingos ir jas valgyti sveika.

• Sotūs grikiai. Sukirtusi pusryčiams lėkštę grikių ilgai nejausite alkio. Be to, papildysite organizmą baltymais, angliavandeniais, ląsteliena, mineralinėmis druskomis, vitaminais B1 ir B2, E, kalciu, fosforu, jodu. Grikiai gerina virškinamojo trakto veiklą, padeda įveikti nuovargį, pagerina širdies darbą, stiprina akis.

• Ryžiai – baltasis auksas. Taip jie vadinami Japonijoje, nes ryžiuose – visas žmogaus organizmui būtinų medžiagų kompleksas. Ryžių baltymus sudaro svarbios amino rūgštys, o riebalus – žmogaus organizmui reikalingos sočiosios ir nesočiosios riebalų rūgštys. Kruopose gausu B, D, E grupės ir PP vitaminų. Ryžiuose, ypač neapdorotuose, yra medžiagų, kurios padeda iš organizmo šalinti šlakus.

• Avižinė košė – kasdien. Palyginus su kitomis kruopomis, avižinės turi daugiausia kalorijų, nes jose daug augalinių baltymų ir aliejaus. Šios kruopos gerai veikia visą virškinamąjį traktą, šalina iš organizmo kenksmingąsias medžiagas. Avižų kruopos stiprina imunitetą, tonizuoja, gerina kraują ir turi priešuždegiminių savybių. O avižų apvalkaluose yra medžiagų, mažinančių cukraus kiekį kraujyje.

• Kodėl verta pamėgti kukurūzų košę? Šiose kruopose yra angliavandenių, baltymų, riebalų, gausu vitaminų A, B1, B2, PP, karotino, kurio nėra kitose kruopose. Jos padeda atsinaujinti pažeistai žarnyno gleivinei. Puikiai tinka, jei dažnai pučia pilvą. Kukurūzų kruopos mažina cholesterolio kiekį kraujyje, labai tinka, kai sudirgusi nervų sistema.

"Veido" archyvas

Lietuvoje kokybiškesnės arbatos įsigyti galima ne prekybos centruose, o specializuotose arbatos parduotuvėlese

Arbatų įvairove Lietuvoje skųstis tikrai negalime, tačiau daugeliui vartotojų jos paieškos ir ruošimas vis dar atrodo laiko švaistymas. Rytų išmintis teigia, kad prie kavos diskutuojama, o prie arbatos šnekučiuojamasi.

“Euromonitor” duomenimis, nuo 2004 iki 2009 m. arbatos pardavimas Rytų Europoje padidėjo 14,1 proc., tuo tarpu Vakarų Europoje tai tesudarė 2 proc. Beje, nuo krizės arbata nukentėjo mažiau nei kiti karšti gėrimai.

Ir iš tiesų arbata – puiki galimybė neišeinant iš namų prisiliesti prie tolimų kraštų, atrasti jų skonį ir kvapą – juk atogrąžų ir paatogrąžų kraštuose užaugę lapeliai virsta daugiau nei 3000 šio gėrimo rūšių. Kita vertus, “paprasta” arbata vis dėlto pigesnė už kavą, o daugelis pasitenkina tiesiog įpročiu gerti karštą gėrimą – ypač šaltuoju metų laiku.

Mėgavimosi potencialas

Du visžalio arbatkrūmio porūšiai camellia sinensis (lot. – kiniškas) ir cmaellia assamica (Asamo) bei jų hibridai leidžia išgauti daugybę skonių, kaip ir iš vynuogių gaunamas įvairiausio skonio rūšių vynas. Skonis priklauso nuo daugybės veiksnių – geografinės vietos, šlaito pusės, aukščio, dirvos sudėties, klimato, auginimo ir skynimo būdų, metų laiko, kai nuimamas derlius, apdorojimo ir kt.

Arbatkrūmiai mėgsta šiluma, drėgną dirvą ir daug lietaus. Subtiliausio skonio rūšių arbata išauginama maždaug 900 m aukštyje, kur vėsa anksti rytą ir vakare neleidžia augalams taip greitai leisti naujų atžalų, intensyvi kaitra dieną formuoja lapelių skonį ir aromatą, o praplaukiantys debesys aprūpina augalus taip reikalinga drėgme.

Palikti augti laisvai arbatkrūmiai pasiektų 4,5–18 m dydį, bet jie genimi žmogui maždaug iki juosmens – kad būtų lengviau skinti. Geros kokybės arbatai nuo kiekvienos ataugos skinama tik viršūnėlė su 2–3 lapeliais. Suprantama, kad kai pasaulyje kasmet parduodama 4 mln. tonų, arbatai skinti naudojamos ir mašinos, tačiau jos nelabai gali pakeisti žmogaus akis ir rankas, tad didžioji arbatos dalis yra paprasto, o ne subtilaus skonio.

Dangaus rasa

Kaip byloja kinų legenda, arbatos dubenėlyje buvo sutvertas pasaulis. Šiaip jau kiekviena arbatą auginanti tauta turi arbatos atsiradimo mitus. Maždaug prieš 4700 metų sode staiga pakilus vėjui į didžiojo Kinijos valdovo Šenono (beje, laikomo ir žemdirbystės, tradicinės žolininkystės ir medicinos pradininku) dubenėlį su karštu vandeniu įkritę trys laukinio arbatmedžio lapeliai. Valdovui patikęs malonus kvapas – o paragavęs kvapnaus vandens jis pasijuto atsigavęs ir susikaupęs.

Japoniją arbata pasiekė gerokai vėliau, IX a. pradžioje, tačiau ši šalis išgarsėjo arbatos ceremonija, kuria aukštinamas dvasios tyrumas, pagarba žmonėms ir vidinė harmonija, ji skirta išvaduoti žmogaus dvasią nuo visko, kas slegia. Arbatos ruošimo menas Rytų šalyse laikomas ryšio tarp žmogaus ir visatos ieškojimu. Pirmasis arbatos namelis – sukija – netoli Kioto Higašijamoje, buvo įrengtas 1561 m.

Žvali ramybė

Įdomu tai, kad prieš 5 tūkst. metų arbata Kinijoje buvo žinoma tik kaip vaistas. Beje, ir šiandien kasdieninio gėrimo sudėtyje nustatyta medžiaga epigalokatechingalatas (EGCG) laikoma vėžio gydymo viltimi. Suprantama, dar reikia išsamių tyrimų optimaliai EGCG dozei nustatyti, tačiau dideli epidemiologiniai duomenys ne sykį teigė: kraštuose, kur tradiciškai geriama žalioji arbata, piktybiniai augliai žmones kamuoja gerokai rečiau nei, pavyzdžiui, Europoje.

Paprastiems vartotojams arbata – tiesiog natūralus produktas, kuriame nėra konservantų, dirbtinių dažiklių ar priedų (išskyrus aromatizuotas arbatas), geriamoje be pieno ir cukraus arbatoje nėra netgi kalorijų, užtat kokybiškoje ir tinkamai užplikytoje – daug aromato, taigi, ir malonumo ją gerti. Dar manoma, kad arbata gerina virškinimą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, saugo dantis nuo apnašų ir ėduonies (polifenoliai padengia dantis mikroplėvele, tad ėduonį sukeliančios bakterijos nebeturi palankios terpės maitintis), daro žmogų žvalesnį, mažina nuovargį, padeda susikaupti. Nervų sistemą ir medžiagų apykaitą itin palankiai veikia arbatoje esantys B grupės vitaminai. O diabetu sergantiesiems labai pravarti juodoji arbata, mat joje esantys polisacharidai veiksmingai reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje pavalgius.

Tikruoju arbatos stebukladariu laikomi polifenoliai. Šių stiprių antioksidantų arbatoje – maždaug 15 proc. Jiems būdingas antimikrobinis, uždegimą slopinamasis poveikis. Manoma, kad reguliariai geriama arbata – gera profilaktika nuo trombozės ir insulto. Žaliojoje arbatoje polifenolių daugiau nei jų turi juodoji.

Be to, arbatoje yra fluoridų, kurie puiki apsauga nuo osteoporozės (kaulų retėjimo) ir arterinės sklerozės, juolab kad žmogaus organizmas fluorą iš arbatos paima labai gerai.

Žvalinantį arbatos poveikį sukelia kofeinas. Jo arbatoje – nuo 0,9 iki 5 proc., taigi su vidutinio dydžio puodeliu (150 ml) gauname 20–56 mg kofeino. Kavoje šios medžiagos – du–tris kartus daugiau. Užtat arbatoje esančio kofeino poveikis švelnesnis ir ilgiau išliekantis. Geriausiai žvalina neilgai pritraukusi arbata.

Geriau – be ceremonijų?

Apie 80 proc. viso arbatos derliaus sufasuojama į arbatos pakelius – taip patogiau vartotojui. Tačiau, kad ir kaip liaupsintų jų turinio kokybę pardavėjai, jie nedrįs ginčytis, kad už tokią pat kainą gautume geresnės kokybės “palaidos” arbatos. Juk fasuoti į maišelius – papildomos sąnaudos.

Arbata maišeliuose buvo netyčia “atrasta” JAV praėjusio šimtmečio pradžioje. 1908 m. arbata prekiavęs Thomas Sullivanas nusprendė pavyzdžius savo klientams siųsti ne sunkiose ir brangiose metalinėse dėžutėse, o šilkiniuose maišeliuose. Maišelio turinys buvo skirtas vienam arbatinukui. Klientai tą naujovę interpretavo savaip – jiems patiko, kad iš arbatinuko nereikia krapštyti arbatos likučių. 1929 m. vokiečių firmos “Teekanne” užpatentuoti maišeliai naudojami iki šiol. Tiesa, šeštajame dešimtmetyje šilką pakeitė marlė, vėliau popierius ir pluoštas, patys naujausi arbatos maišeliai savo išvaizda vėl primena šilką…

Suprantama, užplikyti arbatos pakelį – greičiau ir švariau, be to, arbata visada bus intensyvios spalvos. Mat kuo labiau susmulkinta arbata (o tokia ir fasuojama į maišelius), tuo stipriau ji nudažo vandenį. Ir greičiau praranda aromatą – nes nesmulkintame visame lapelyje eteriniai aliejai išlieka kur kas ilgiau. Lapelių, o ne pakelio plikymas ir košimas – kad ir silpnas, vis dėlto šioks toks arbatos ceremonijos atgarsis mūsų kasdienybėje, suteikiantis galimybę atsiriboti nuo maišaties ir skubėjimo, kartu pajusti skonio malonumą.

Spalvų ir skonių paletė

Baltoji arbata – 60 valandų ore vytinami ir labai švelniai džiovinami pumpurėliai – kadaise dėl itin subtilaus aromato buvo skiriama tik imperatoriui. Tikrasis šios arbatos gėrimo sezonas – vasara, mat baltoji arbata išskirtinė dėl vėsinančio poveikio.

Žaliajai arbatai nuskinti lapeliai vytinami saulėje arba šiltai fabrike. Karštai džiovinant suardomi baltymai, tad jie nebereaguoja su oro deguonimi ir lapeliai negenda. Žaliosios arbatos nefermentuojamos.

Žaliosios ar baltosios rūšies arbatą stipriai suspaudus į nedidelius skrituliukus, “lizdelius” arba plyteles gaunama presuota arbata, ji populiari Kinijoje ir Nepale.

Ulongo (kiniškai – “juodasis drakonas” ar “juodoji gyvatė”) arbata gaminama daugiausia iš Kinijos Fujiano provincijoje ar Taivanyje užaugintų lapelių. Ši arbata pusiau fermentuota – oksidacija nutraukiama, kai lapeliai per vidurį dar geltonai žali, o kraštai įgauna raudonai rudą spalvą. Geros kokybė ulongo arbata – tin aromatinga, raudonai auksinės spalvos, subtilaus skonio niuansų.

Visų rūšių juodoji arbata (kinai ją vadina raudonąja) vytinamos, sukamos, oksiduojamos (fermentuojamos) ir džiovinamos karštu oru. Kuo mažesni lapelių gabaliukai, tuo greičiau arbata pritraukia. Dideli nesmulkinti lapeliai atskleidžia savo aromatą ir spalvą po keturių–penkių minučių.

“Šampanu” tarp arbatų laikoma Daržilingo arbata (itin vertinami pirmieji pavasariniai lapeliai) auga pietiniuose Himalajų šlaituose, intensyvi saulė suteikia augalams sodrų ir sykiu švelnų aromatą. 100 g tokios arbatos reikia 2000 rankomis skintų lapelių.

Čia svarbu priminti, kad arbata nuo seno buvo aromatizuoja – paprastai svogūnais, gvazdikėliais, druska, žolelėmis, tačiau populiariausiais aromatais tapo vaisiai ir gėlės – ličiai, bergamotės jazminai, rožės, gardenijos, sausmedžiai, orchidėjos, magnolijos.

Pasakojama, kad kai Didžiosios Britanijos ministru pirmininku buvo grafas Charlesas Gray (1830–1834), vienas Britanijos diplomatas išgelbėjo kinų mandarinui gyvybę, o šis atsidėkodamas davė arbatos su bergamotėmis receptą. Toji arbata tapusi mėgstamiausia premjero arbata – o šiandien tai viena populiariausių aromatizuotų arbatų pasaulyje.

Puodelyje arbatos yra:

• Geležies (0,3g) – 2–5 proc. rekomenduojamos dienos normos

• Fluoro (0,1mg –0,25g) – 10–25 proc.

• Kalio (30mg–86mg) – 1–2 proc.

• Mangano (1mg–3mg) – 25–50 proc.

• Natrio (0,1mg–0,3mg) – 0,01 proc.

• Cinko (0,1mg) – 0,67 proc.

• Vitaminų A, B1, B2, B3, B5, C, E ir K.