BFL

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prisidėjo prie daugiau nei 20 valstybės vadovų bei dešimčių kitų aukštų pareigūnų, kurie vasario 17–19 d. susirinko Miunchene į kasmetinę saugumo konferenciją.

Šalies vadovė kartu su Europos Komisijos pirmuoju viceprezidentu Fransu Timmermansu, naujuoju Europos Parlamento pirmininku Antonio Tajani, Vokietijos finansų ministru Wolfgangu Schaeuble ir Lenkijos užsienio reikalų ministru Witoldu Waszczykowskiu vasario 17 d. dalyvavo vienoje pagrindinių konferencijos diskusijų apie Europos Sąjungos ateitį („The Future of European Union: United or Divided“). Diskusijoje Prezidentė teigė, kad augantį politinį ekstremizmą Europoje lemia žmonių nepasitikėjimas savo šalies politikais ir Europos Sąjungos institucijomis.

Kitą dieną D.Grybauskaitė kartu su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid, Latvijos prezidentu Raimondu Vėjoniu susitiko su JAV viceprezidentu Mike‘u Pence‘u. Susitikimo metu Lietuvos vadovė pareiškė, kad išaugusi karinių incidentų bei provokacijų rizika verčia labai rimtai galvoti apie papildomas gynybos ir atgrasymo priemones. Visų pirma reikia tobulinti ir greitinti NATO sprendimų priėmimo procesą, turėti pagal realias grėsmes nuolatos atnaujinamus gynybos planus Baltijos valstybėms, įgyvendinti Aljanso priemones, kurios užkirstų kelią galimai Baltijos šalių karinei izoliacijai, sukurti regioninę oro gynybą.

Prezidentė pabrėžė, kad atgrasymas visados yra pigesnis nei karas. Todėl kiekvienas sąjungininkų karys ant mūsų žemės yra labai reikšmingas. Taip siunčiama aiški žinia, kad NATO yra stipri, vieninga ir prireikus gins kiekvieną savo narę.

D.Grybauskaitė taip pat pabrėžė, kad pagal skiriamas lėšas Baltijos valstybės ir Lenkija yra pirmajame NATO valstybių aštuntuke. Estija jau dabar yra pasiekusi 2 proc. BVP, o Lietuva ir Latvija 2 proc. pasieks kitąmet.

Šių metų Miuncheno konferenciją NATO sąjungininkai išnaudojo tam, kad suvoktų, ko galima tikėtis iš naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir kaip bendrauti su jo administracija. Nors D.Trumpas yra pareiškęs, kad NATO organizacija pasenusi, kad sąjungininkų finansinis indėlis nepakankamas, JAV viceprezidentas M.Pence‘as Miunchene tikino, kad D.Trumpas nedvejodamas remia NATO.

Miunchene D.Grybauskaitė susitiko su Kroatijos prezidente Kolinda Grabar-Kitarovič. Būta ir susitikimo su „Google“ viceprezidente Caroline Atkinson, su kuria kalbėtasi apie Lietuvoje vykdomus „Google“ projektus, šios kompanijos interesus Europoje.

Miuncheno saugumo konferencija rengiama nuo 1964 m. Tai forumas, kuris per penkis dešimtmečius įgavo globalią reikšmę. Kasmet į neformalias diskusijas Bavarijos sostinėje susirenka aukščiausio lygio politikai, valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovai, užsienio bei gynybos ministrai, įtakingi politikos analitikai ir saugumo ekspertai.

Tuo metu Seimas naikino JAV ir Lietuvos karinio bendradarbiavimo juridines spragas. Vasario 16-osios išvakarėse ratifikuota dvišalė sutartis, detaliai nustatanti JAV karių, civilių komponento, išlaikytinių ir rangovų statuso klausimus Lietuvoje, tokius kaip atvykimas, išvykimas, galimybė patekti į karinės infrastruktūros objektus karinio bendradarbiavimo tikslais, mokesčiai, jurisdikcija, karinis paštas, vairuotojų pažymėjimų pripažinimas, transporto priemonių registracija, judėjimas ir kt.

Šį šeštadienį „Allianz“ arenoje paaiškės, kas taps stipriausia šio sezono Europos futbolo komanda.

„Galbūt tai ir nėra meno šedevras, tačiau visi futbolo pasaulio žmonės nori prie jos prisiliesti“, – taip apie UEFA Čempionų lygos nugalėtojams skirtą taurę kalbėjo pats jos kūrėjas Jurgas Stadelmannas. Gegužės 19 d. po Miunchene vyksiančio finalo paaiškės komanda, į viršų kelsianti šį 1967 m. sukurtą trofėjų, kurio naujausia kopija pagaminta 2006 m.

Anglų ir vokiečių akistata

Naujos taurės kopijos prireikė, kai 2005 m. anglų „Liverpool“ klubas penktąkart tapo stipriausia Europos komanda. Dar 1968–1969 m. sezoną įvesta taisyklė numatė, kad iškovotas trofėjus visam laikui lieka klubo nuosavybe, jei tas klubas sugeba turnyrą laimėti penktąkart per visą savo istoriją arba tą padaro triskart iš eilės. Tai reiškia, kad nuosavais trofėjais, be jau minėtos „Liverpool“ ekipos, gali džiaugtis tokie grandai, kaip Madrido „Real“, Amsterdamo „Ajax“, „AC Milan“, ir Miuncheno „Bayern“.
Būtent pastaroji ekipa gegužės 19 d. sieks jau penktojo savo triumfo UEFA Čempionų lygoje. Iki tol Miuncheno ekipa prestižiškiausiame Senojo žemyno klubiniame turnyre yra nugalėjusi 1973–1974, 1974–1975, 1975–1976 bei 2000–2001 m. sezonuose. O bavarų klubo varžovai Londono „Chelsea“ futbolininkai niekuo panašiu pasigirti negali: pergalė Miunchene vyksiančiose finalo varžybose jiems reikštų pirmąjį triumfą Čempionų lygoje.
Europos čempionų lygos varžybose abu klubai tarpusavyje rungtyniavo 2004–2005 m. sezoną. Tuomet ketvirtfinalyje komandos pasidalijo po pergalę, tačiau toliau žengė būtent anglų vienuolikė. Pirmosios varžybos Londone baigėsi šeimininkų pergale rezultatu 4:2, o namie bavarai atsirevanšavo 3:2, tačiau to jiems nepakako.
Iš tuos du susitikimus menančių futbolininkų komandose liko tik Bastianas Schweinsteigeris, Frankas Lampardas, Didier Drogba, Petras Čechas ir Johnas Terry, kuris dėl raudonos kortelės bus priverstas praleisti finalą Miunchene.
Diskvalifikacija dėl kortelių gali būti labai svarbus veiksnys, nulemsiantis finalo baigtį. Akivaizdu, kad Londono klubas čia susiduria su didesnėmis problemomis. Be kapitono J.Terry, mėlyniesiems finale negalės padėti ir puikiai pusfinalyje rungtyniavęs brazilas Ramiresas, ir vidurio saugas Raulis Meirelesas, ir gynėjas Branislavas Ivanovičius. Miuncheno ekipos gretose negalės rungtyniauti gynėjai Davidas Alaba ir Holgeris Badstuberis bei atraminis saugas Luisas Gustavo.
Tarptautinė profesionalių futbolininkų federacija (FIFPro) dar mėgino įtikinti UEFA anuliuoti diskvalifikaciją žaidėjams, praleisiantiems rungtynes dėl dviejų geltonų kortelių. Federacija rekomendavo vadovautis Europos čempionato praktika, kai geltonos kortelės žaidėjams anuliuojamos po ketvirtfinalių. Tačiau UEFA pareiškė, kad bent artimiausius trejus metus taisyklės nebus keičiamos.

Pranašumas – namų arena

Dar vienas pranašumas, leidžiantis laikyti Miuncheno „Bayern“ klubą finalo favoritu, yra namų sienų veiksnys. Kaip žinome, lemiama kova dėl Čempionų lygos trofėjaus vyks Miuncheno „Allianz“ arenoje, kurioje savo namų rungtynes kaip tik ir žaidžia „Bayern“ vienuolikė. UEFA vykdomasis komitetas Miuncheno areną šių metų finalo šeimininke patvirtino dar 2009 m.
„Allianz“ arena pastatyta 2005 m. Įdomu tai, kad dėl šio stadiono statybos Miuncheno piliečiai galėjo balsuoti referendume. 2001 m. spalį jie turėjo progą išreikšti savo pilietinę poziciją atsakydami į klausimą, ar verta statyti naują areną, ar geriau renovuoti senąjį Olimpinį stadioną, kuriame vyko 1972 m. vasaros olimpiada ir kuriame savo namų rungtynes anksčiau žaidė abu Miuncheno klubai – „Bayern“ ir „1860 Munchen“. 65,8 proc. referendumo dalyvių pritarė naujos arenos statybai.
Per mažiau nei trejus metus iškilusi arena pasižymi unikaliu fasadu. Kai jame rungtyniauja „Bayern“ vienuolikė, jis dėl specialiai sumontuoto apšvietimo nusidažo raudona spalva, kai žaidžia „1860 Munchen“ – mėlyna spalva, o rungtyniaujant Vokietijos rinktinei – balta spalva. Rungtynes stadione gali stebėti 69,9 tūkst. sirgalių, o vykstant Vokietijos čempionato kovoms šiaurinė ir pietinė tribūnos, kuriose iš viso telpa 10,4 tūkst. žiūrovų, lengvai paverčiamos stovimais sektoriais, skirtais sirgaliams.
Kaip tik „Allianz“ arenoje vyko pirmosios 2006 m. pasaulio futbolo čempionato rungtynės tarp Vokietijos ir Kosta Rikos. Be to, Miunchenas jau triskart turėjo progą rengti Čempionų taurės finalo rungtynes. Tiesa, visos jos vyko senajame Olimpiniame stadione. 1979 m. finale triumfavo anglų „Nottingham Forest“ klubas, po 14 metų pirmą UEFA Čempionų lygos taurę į viršų kėlė Marselio „Olympique“ futbolininkai, o 1997 m. Miunchenas tapo kito vokiečių klubo Dortmundo „Borussia“ triumfo arena.

Įspūdingas šou

Visi norintys gyvai stebėti Čempionų lygos finalą kovo 1–16 d. galėjo įsigyti bilietus. Pageidaujantieji buvo kviečiami užpildyti paraišką bilietui gauti. Tuomet laimingieji buvo atrenkami loterijos būdu. Pigiausias bilietas į varžybas kainavo 70, o brangiausias – 370 eurų.
Tiesa, apsilankyti Miunchene tikrai verta net ir tokiu atveju, jei nepatekote tarp laimingųjų, gavusių progą įsigyti bilietą arba tas bilietas jums paprasčiausiai per brangus. Tikra futbolo fiesta Miunchene vyks ne tik finalo dieną, bet ir kelias dienas iki lemiamų varžybų. Trumpai tariant, gegužės 16–19 d. Miuncheno olimpinį parką okupuos Čempionų festivalis, kuris prieš lemiamas Čempionų lygos varžybas yra rengiamas nuo 2006 m. Šiemet šio festivalio dalyviai galės mėgautis UEFA moterų Čempionų lygos finaline dvikova, taip pat turės progą susitikti su futbolo žvaigždėmis, stebėti legendų mačą ir dalyvauti begalėje kitų su futbolu susijusių atrakcijų.
Gegužės 17 d. dėl stipriausio Europos moterų futbolo klubo vardo Olimpiniame Miuncheno stadione susikaus vokiečių „1. FFC Frankfurt“ ekipa ir viešnios iš Prancūzijos – Liono „Olympique“ komanda.
Gegužės 19 d. tame pačiame stadione bus surengtos ir futbolo legendų varžybos, kuriose žais tokios praeities žvaigždės, kaip brazilas Cafu, kroatas Davoras Šukeras, danas Michaelis Laudrupas, anglas Steve‘as McManamanas, prancūzas Youris Djorkaeffas ar šveicaras Stephane‘as Chapuisat. Vietoje veiks ir Čempionų muziejus, o su jaunaisiais futbolo talentais savo patirtimi dalysis anksčiau Miuncheno „Bayern“ klube žibėję Patrickas Anderssonas, Willis Sagnolis ir Giovane Elberas. Trumpai tariant, pats Čempionų lygos finalas bus įspūdingo kelias dienas truksiančio futbolo šou vainikavimas.

Akys krypsta į „Wembley“

Pasibaigus šių metų finalui, futbolo sirgalių akys neišvengiamai kryps į kito sezono Čempionų lygos varžytuves. Tiesa, čia klaustukų vis dar gana nemažai, nes komandos nacionaliniuose čempionatuose rungiasi dėl teisės kitąmet kovoti dėl stipriausios Europos komandos titulo, tačiau aišku tai, kad kitų metų finalas vyks Londono „Wembley“ stadione.
Šis UEFA vykdomojo komiteto pasirinkimas įdomus tuo, kad „Wembley“ taps pirmuoju stadionu, kuriame Čempionų lygos finalas vyks antrąkart per trejus metus. 2011 m. šioje arenoje triumfavo „Barcelona“ futbolininkai, finale rezultatu 3:1 pranokę „Manchester United“ vienuolikę. Apskritai tai bus jau septintas Čempionų lygos finalas šiame stadione, o tai taip pat rekordas.
Argumentuodamas sprendimą finalą vėl surengti futbolo Meka kartais vadinamame „Wembley“ stadione, UEFA prezidentas Michelis Platini teigė, jog toks sprendimas priimtas ne tik dėl to, kad 2011 m. šiame stadione rengtas finalas buvo didžiulė komercinė sėkmė, tačiau ir dėl to, kad 2013 m. Anglijos futbolo asociacija švęs 150 metų jubiliejų. Tiek pat metų sukaks ir pirmą kartą kodifikuotoms futbolo taisyklėms.
Tačiau visa tai tik kito sezono peripetijos, o kol kas belieka laukti įsimintino šių metų finalo Miuncheno „Allianz“ arenoje.

Donatas Puslys

Komandos

Miuncheno „Bayern“
Įkūrimo metai: 1900
2010–2011 m. sezono pajamos: 321,4 mln. eurų (4 vieta pasaulyje, „Deloitte“ duomenimis)
Pagrindiniai pajamų šaltiniai:
Pajamos iš rungtynių – 71,9 mln. eurų
Pajamos iš televizijos transliacijų – 71,8 mln. eurų
Pajamos iš komercinių sandorių – 177,7 mln. eurų
Laimėjimai:
22 kartus Vokietijos čempionai
15 kartų Vokietijos taurės laimėtojai
4 kartus UEFA Čempionų lygos (Čempionų taurės) laimėtojai
Rezultatyviausias žaidėjas Čempionų lygoje: Mario Gomezas, 12 įvarčių
Treneris: Juppas Heynckesas (1997–1998 m. sezoną laimėjo Čempionų lygą su Madrido „Real“)
Brangiausiai rinkoje vertinami žaidėjai: Franckas Ribery ir Mario Gomezas – po 42 mln. eurų (transfemarkt.de duomenys)

Londono „Chelsea“
Įkūrimo metai: 1905
2010–2011 m. sezono pajamos: 249,8 mln. eurų (6 vieta pasaulyje, „Deloitte“ duomenimis)
Pagrindiniai pajamų šaltiniai:
Pajamos iš rungtynių – 74,7 mln. eurų
Pajamos iš televizijos transliacijų – 112,3 mln. eurų
Pajamos iš komercinių sandorių – 62,8 mln. eurų
Laimėjimai:
4 kartus Anglijos čempionai
7 kartus Futbolo asociacijos taurės laimėtojai
4 kartus Futbolo lygos taurės laimėtojai
4 kartus „Community Shield“ taurės laimėtojai
Čempionų lygos nugalėtojų titulo neturi
Rezultatyviausias žaidėjas Čempionų lygoje: Didier Drogba, 5 įvarčiai
Treneris: Roberto Di Matteo
Brangiausiai rinkoje vertinami žaidėjai: Fernando Torresas – 35 mln. eurų ir Juanas Mata – 34 mln. eurų (transfemarkt.de duomenys)

Lazerių pramonė ir mokslinė veikla – viena sričių, kuriose Lietuva savo pasiekimais garsėja pasaulyje. Šiemet sukanka 25-eri metai, kai lietuviški lazeriai buvo parodyti Vakarų pasauliui. 1987-aisiais UAB „Eksma” sukurtas ir pagamintas lazeris pirmą kartą buvo eksponuotas didžiausioje Europoje lazerių parodoje Miunchene.

Tarptautinės parodos – vartai  į pasaulį
Miunchene vykstančios aukštųjų technologijų parodos – vienos svarbiausių ir prestižiškiausių pasaulyje –  jų Lietuvos atstovai nepraleidžia. „Didžiausios parodos vyksta Miunchene (Vokietija), JAV, Japonijoje. Štai pavyzdžiui Miunchene Lietuvos stendas neseniai stovėjo tarp rinkos lyderių – JAV ir Kinijos stendų – ir visuotinai buvo pripažintas tarp jų įspūdingiausiu. Lietuviai šiemet dalyvaus Kinijos, Pietų Korėjos parodose. Japonijoje dėl vietinės rinkos specifikos dažniausiai dalyvauja vietiniai partneriai”, – vardija Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacijos (LŠMTA) vykdomasis direktorius dr. Petras Balkevičius.
Dalyvavimas tarptautinėse parodose, anot pašnekovo – ypatingai svarbus lazerių gamintojų veiklos aspektas. Nuolatinis dalyvavimas parodose rodo įmonės stabilumą ir potencialą, čia taip pat užmezgamos svarbios mosklo ir verslo pažintys.
Krizė Lietuvos lazerių gamintojus aplenkė
Įdomu tai, jog Lietuvos ekonomikai sunkiausiais pastaraisiais metais aukštųjų technologijų rinkos atstovai nei krizės, nei nuosmukio praktiškai nepajuto. 2010-aisiais metais Lietuvos lazerių įmonės džiaugėsi 120 mln. litų, o 2011-aisias – 142 mln. apyvarta ir jau ne vienerius metus matomu beveik 20% augimu.
Lietuvos lazerininkų sėkmės pamatas, pasak P. Balkevičiaus, buvo ir yra glaudus mokslo ir verslo ryšys. Tą lėmė faktas, jog daugumos dabartinių didžiausių Lietuvos lazerių įmonių įkūrėjai – išeiviai iš akademinio mokslo pasaulio. Jie savo laiku sugebėjo sėkmingai sujungti praktinę patirtį su vadybinėmis žiniomis ir pakėlė šią aukštųjų technologijų sritį į pasaulinį lygmenį.
„1992-aisiais 100% Lietuvos eksporto į Japoniją sudarė lazeriai – visi 2 vienetai“, – sudėtingus laikus mena dr. Balkevičius. „Mūsų patirtis ir praktika dalinai atėjo ir iš Sovietų Sąjungos, tame tarpe jos karinio komplekso – gamindavome nestandartinius matavimo prietaisus. Vėliau atsirado įdomių vienetinių užsakymų, kurių niekas kitas neapsiimdavo daryti. Pradėjome važinėti į tarptautines parodas su savo gaminiais – ir buvome įvertinti”.
„O šiemet Japonijos ambasada savo leidinyje, skirtame diplomatinių santykių atkūrimo 20-mečiui, lazerius akcentuoja kaip Lietuvos eksporto į Japoniją prekę, visais laikotarpiais sudariusiais žymią dalį, o 2010-2011 metais – trečdalį viso Lietuvos eksporto“, – tarptautinius pasiekimus vardija P. Balkevičius.

Tarp įvertinimų – lazerinių technologijų „Oskarai“ ir Europos kosmoso agentūros užsakymai

Lazerinių technologijų srityje Lietuvai apdovanojimų netrūksta – pernai UAB „Ekspla“ prestižiniuose San Franciske (JAV) vykusiuose apdovanojimuose „Prism Awards for Photonics Innovation“ džiaugėsi iškovotu pažangiausio pasaulyje 2010-ųjų gaminio moksliniams tyrimams skirtų lazerių kategorijoje titulu, dar vadinamu aukštųjų technologijų „Oskaru”, už bendrovės sukurtą lazerį „NT200“.

Tais pačiais metais Vokietijos ūkio apdovanojimų Lietuvoje ceremonijoje UAB „Altechna“ įteiktas prizas nominacijoje „Atsakomybė už ateitį“, pačioje Vokietijoje – verslo apdovanojimas už lyderiaujančias technologijas bei pavyzdinę jaunų ir patyrusių darbuotojų komandą. Konkurse „Swedish Business Awards 2011“ „Altechna“ pripažinta harmoningiausiai augančia kompanija,  o šiemet ši įmonė išrinkta Metų Žinių ekonomikos įmone.

Sėkmingus metus pratęsė ir dar vienas svarbus tarptautinio pripažinimo ženklas. Šią vasarą vienoje iš lazerinių įmonių – UAB MGF „Šviesos konversija” – apsilankė Europos komisarė Maire Geoghegan-Quinn. Ji, dalyvaudama Pasaulio lietuvių ekonomikos forume, pati panoro aplankyti Lietuvos lazerininkus,  susipažinti su jų vykdoma veikla.

Lietuvoje jau anksčiau pasklido žinia, jog dar viena mokymų projekto dalyvė – UAB „Optolita“ – gamins itin preciziškus optikos komponentus Europos kosmoso agentūros kuriamam palydovui. Planuojama, kad palydovas į kosmosą bus paleistas 2013 m.

„Visi šie pasiekimai, žinoma, – nuoseklaus dešimtmečių darbo, pasitarnavusio pastarųjų metų sėkmei ir užtikrintam žengimui į priekį, rezultatas nepaisant sudėtingos globalios ir vietinės ekonomikos situacijos“, – pabrėžia P. Balkevičius.

Žingsnis į pasaulio industrines rinkas

Paklaustas apie dabartines Lietuvos lazerių rinkos tendencijas, pašnekovas nedvejodamas mini eksporto didėjimą į Azijos šalis – Kiniją, Pietų Korėją. Taip pat pagaliau atsiranda pirkėjų ir Lietuvoje – dabar vietinėje rinkoje nuperkama apie 10-15% lazerininkų produkcijos. Kiti 85% skirti eksportui.

Didžiausias lazerininkų ateities užmojis –  augantys užsakymai iš industrinės rinkos. „Lietuvoje pagaminti lazeriai sudaro apie 10% pasaulinės mokslinių lazerių rinkos. Tai yra labai daug. Tačiau mūsų tikslas – tiekti įrenginius tokioms industrijos  milžinėms kaip „Samsung” ar LG – ir ne po vieną aparatą.  Šio užmojo užuomazgos jau matomos, tikimės per kelerius artimiausius metus ženkliai  padidinti pardavimus šioje rinkoje”, – ateities planus apibendrina dr. Balkevičius.