Grėsmė. „Tuo, kaip elektromagnetinė spinduliuotė veikia žmogaus organizmą ir kokią žalą jam daro, mokslininkai domisi daugiau nei pusšimtį metų. Tačiau visuomenei trūksta valios ir žinių, kaip apsaugoti save ir savo artimą aplinką“, – teigia habilituotas fizikos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, knygos „Ateitis jau atėjo“ autorius Jonas Grigas.

VEIDAS: Naujausioje savo knygoje „Ateitis jau atėjo“ parodote, kaip žmogaus gyvenimą pakeitė naujausios technologijos. Deja, ne vien į gerąją pusę…

J.G.: Mokslo išradimai pagerino žmogaus gyvenimo kokybę. Patikėkite, niekas nenorėtų gyventi taip, kaip aš gyvenau savo vaikystėje: be elektros, televizoriaus, mobiliųjų telefonų, interneto. Dėl naujųjų technologijų žmonijos gyvenimo kokybė pagerėjo neįsivaizduojamai, tačiau reikia nepamiršti, kad technologijomis būtina naudotis protingai. Turėtume suprasti: negalima gyventi mokslo ir technologijų amžiuje neturint mokslo žinių. Aš pats daugiau nei penkiasdešimt metų naudoju įvairaus dažnio bangas moksliniams tyrimams, žinau, kaip su jomis elgtis, todėl iki šiol vėžiu nesusirgau. Tačiau kai mokslinės veiklos pradžioje kūriau mikrobangų aparatūrą, tuometis mano vadovas prognozavo, kad ateityje visuomenei panašių prietaisų reikės vis daugiau ir žmonės vis dažniau mirs nuo vėžio. Po dvejų metų jis pats mirė nuo šios diagnozės, o šiandien pastebime vis daugiau onkologinių ligų protrūkių. Kol neišmoksime tinkamai elgtis su naujausiomis technologijomis, toliau sau kenksime.

VEIDAS: Ar galite nusakyti, kaip elektroninė spinduliuotė veikia žmogaus organizmą?

J.G.: Savo darbinę veiklą pradėjau daugiau kaip prieš 60 metų mikrobangų aparatūros kūrimu, taigi panašiai tiek laiko domiuosi, kaip elektroninė spinduliuotė veikia žmogaus organizmą. Panašūs dalykai iš mūsų reikalauja atitinkamo laiko ir įsigilinimo, tačiau daugelis numoja ranka ir toliau nešiojasi telefonus kelnių kišenėse. O juk vieša paslaptis, kad mikrobangų elektroninę aparatūrą kosminiams ryšiams kūrę žmonės masiškai sirgo kai kuriomis ligomis, įskaitant ir vėžį. Šiandien spaudoje matome tūkstančius mokslinių straipsnių, tačiau ne visi nori į tai įsigilinti, nes šie dalykai nematomi plika akimi. Asmeniškai aš pats per visą šį laiką supratau, kad elektromagnetinė spinduliuotė – vienas iš aplinkos taršos mechanizmų.

VEIDAS: Šiandien jau mažai kas įsivaizduoja savo gyvenimą be išmaniojo telefono ar belaidžio interneto, tačiau retas žino, kad tai gali pakenkti sveikatai. Ką turėtume žinoti apie šios technikos naudojimą?

J.G.: Šiandien būtina būti pačiam išmaniam: turėti laisvųjų rankų įrangą, nelaikyti telefono prispaudus prie ausies (rekomenduojam 2–3 cm nuo ausies), tuomet šių prietaisų daromas poveikis bus minimalus. Jei yra galimybė, visuomet labiau verta siųsti trumpąsias žinutes, o bendraujant telefonu reikėtų perduoti tik esminę informaciją (telefonas neskirtas kelių valandų pokalbiams). Taip pat nepatarčiau namie naudotis belaidžiu internetu ir maršrutizatoriumi (jis skleidžia į aplinką kelis šimtus milivatų ir yra labai pavojingas spinduliuotės šaltinis: kur kas pavojingesnis, nei esantieji ant gyvenamųjų namų bokštų ar stogų).

Daugelis, matyt, primiršo, kad dar 2009 m. keturiolikos šalių mokslininkai, atlikę nepriklausomą tyrimą „Mobilieji telefonai ir smegenų vėžys“, nurodė keletą priežasčių, dėl ko reikėtų riboti naudojimąsi mobiliaisiais telefonais. Tąkart jie ir padarė išvadą, kad mobiliųjų telefonų skleidžiama spinduliuotė sukelia smegenų auglius. Apie tai, kad naudojimasis mobiliųjų ryšių priemonėmis (telefonais ir bazinių stočių antenomis) be apribojimų yra dvejopo standarto beprotybė, kalba ir mokslininkas Chrisas Woollamsas, žurnalo „Integrated Cancer and Oncology News“ („Jungtinės vėžio ir onkologijos naujienos“) redaktorius, savo dukters netekęs dėl smegenų vėžio. Jis stebisi, kodėl pasaulyje, kuriame negalima platinti vaistų, neįrodžius jų saugumo, galima be jokių apribojimų naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis.

VEIDAS: Mokslinėje literatūroje minima, kad kiekvienas telefonas į aplinką spinduliuoja skirtingą kiekį radiacijos. Kas lemia šį skirtumą?

J.G.: JAV nevalstybinė organizacija EWG (Environmental Working Group), stebinti daugiau nei 1300 modelių mobiliųjų telefonų SAR (specifinis sugerties santykis)  reikšmę, pabrėžia, kad tikrąjį gaunamos radiacijos lygį, be paties telefono, lemia keli papildomi veiksniai. Pirmiausia – atstumas, esantis iki mobiliojo ryšio tinklo bazinės stoties: jei atstumas didelis, telefonas turi generuoti stipresnį signalą, kad užtikrintų gerą ryšį. Radiacijos lygis priklauso ir nuo mobiliojo ryšio tinklo tipo, naudojamo dažnio ir netgi nuo vartotojo amžiaus. Taigi vertėtų žinoti, kad tas pats telefonas vaikus ir paauglius apšvitins stipriau nei suaugusiuosius, nes jų organizmas dar tik besiformuojantis, jautresnis. Dėl šios priežasties daugelyje šalių (Jungtinėje Karalystėje, Izraelyje, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje) vaikams draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonais mokykloje. Kai kuriose šalyse draudimas galioja iki 12, kitose – iki 16 metų.

Kiekvieno mobiliojo telefono aprašyme nurodoma jo skleidžiama galia. Lietuvoje šis santykis svyruoja nuo 1,5 iki 1,8 vato kilogramui. Taigi kuo SAR didesnis, tuo žalingo poveikio rizika labiau tikėtina (silpnėja atmintis, vystosi silpnaprotystė, kitos neurologinės ligos, ardomos DNR jungtys). Žinoma, perkant mobilųjį telefoną niekas jums to nepasakys. Tačiau mokslininkų tyrimai rodo, kad net ir vidutinės galios telefonas veikia 12 mikrovatų į kvadratinį centimetrą, o juk leidžiama norma tesiekia  10 mikrovatų į kvadratinį centimetrą.

VEIDAS: Vadinasi, norint išvengti pavojaus sveikatai geriau planuoti savo gyvenimą be mobiliojo telefono?

J.G.: Mobiliojo ryšio telefonas pats savaime nėra žalingas. Anaiptol – tai vienas puikiausių fizikų išradimų, tačiau žmonės pamiršta jo funkciją: jis sukurtas esminei informacijai perduoti, o ne ilgiems pokalbiams. Bėdų kyla, kai įrenginys naudojamas ne pagal paskirtį ir nesilaikant nurodytų saugumo reikalavimų. O jei dar pridėsime mobiliojo ryšio bazinių stočių spinduliuotės poveikį, pamatysime, kad maudomės elektroninės spinduliuotės jūroje. Tai paaiškina daugelį šiandien kylančių ligų. Tarkime, po 10 metų naudojimosi mobiliuoju telefonu 30 proc. sumažėja vyrų spermos kiekis, kasmet diagnozuojama nuo 40 tūkst. iki 50 tūkst. naujų smegenų auglių ir akių vėžio atvejų, daugelis neranda atsakymo, kas sumažina organizmo energiją ir sukelia nuovargį, o mokslininkai šiuo „nuopelnus“ jau kurį laiką linkę priskirti mobiliųjų telefonų spinduliuotei.

VEIDAS: Galėtumėte išskirti, kas patenka į elektroninės spinduliuotės rizikos grupes?

J.G.: Švedijos ir Izraelio mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad didžiausia žala daroma besivystantiems individams, šiuo atveju vaikams iki ketvirtos klasės, kurių smegenys dar nesusiformavusios (penkerių metų vaiko smegenys sugeria bent dukart daugiau spinduliuotės, kurią skleidžia mobilieji telefonai) ir besilaukiančioms mamoms (didėja vaisiaus apsigimimo rizika). Šiandien jau neabejojama, kad elektromagnetinė spinduliuotė labiausiai veikia nervų sistemą ir lytines liaukas, todėl blogiausia, ką gali padaryti besilaukianti moteris, – naudotis belaidžiu internetu (švitinti dar besivystantį kūdikį).

Pasaulyje jau kuris laikas prie išmaniųjų telefonų pridedamos Federalinės komunikacijų komisijos (angl. FCC) sudarytos saugumo rekomendacijos, kaip arti kūno galima laikyti išmaniąsias ir belaides priemones. Daugumą jų rekomenduojama laikyti 5–25 mm nuo kūno, kad radiacijos spinduliavimas neviršytų saugios ribos. Bet šie įspėjimai dažniausiai rašomi prie įrenginio pridedamoje popierinėje naudojimo instrukcijoje arba internete skelbiamoje instrukcijoje, tad dauguma pirkėjų nė nežino, kad jie egzistuoja.

VEIDAS: Ne vienus metus diskutuojama, kiek žalos žmogaus sveikatai gali pridaryti ant namo stogo įtaisytos mobiliojo ryšio stočių antenos. Ką apie tai sako moksliniai tyrimai?

J.G.: Gydytojai iš Vokietijos, Nailos miesto, atliko tyrimą, norėdami išsiaiškinti, ar žmonės, gyvenantys arti mobiliojo ryšio stočių antenų, patiria didesnę vėžio riziką. Per 10 metų buvo ištirta tūkstantis pacientų. Tiesa, šiuo atveju būtina paminėti, kad aplinkoje nebuvo sunkiosios pramonės, aukštos įtampos linijų, elektrinių traukinių ar kitų teršalų. Atlikti tyrimai parodė, kad naujai atsiradęs vėžys buvo tris kartus dažnesnis tarp tų, kurie gyvena iki 400 m nuo bazinių stočių antenų, palyginti su tais, kurie gyvena toliau.

Kompiuterinis modeliavimas parodė, kad spinduliuotė arčiau nei 400 m nuo antenos yra šimtą kartų didesnė nei už šios ribos. Didžiausias sergamumas buvo užfiksuotas krūties, prostatos, kasos, skrandžio, odos, plaučių ir kraujo vėžiu.

Dar vieną tyrimą atliko Izraelio Tel Avivo universitetas su 622 Netanijos klinikos pacientais, trejus–septynerius metus gyvenančiais netoli bazinės stoties antenos, ir rezultatus palygino su 1222 kontroliniais pacientais, gyvenančiais atokiau. Tiriamųjų, gyvenančių arčiau nei 350 m nuo bazinės stoties, rezultatai buvo taip pat pritrenkiantys. Iš 622 pacientų aštuonios įvairios vėžio formos diagnozuotos vos po metų. Tuo metu iš 1222 kontrolinių pacientų vėžys diagnozuotas tik dviem. Tyrimas atskleidė, kad vėžio rizika pirmuoju atveju padidėjo 4,15 karto, palyginti su kitais Izraelio gyventojais (moterys šiuo atveju pažeidžiamesnės nei vyrai).

VEIDAS: Elektromagnetinė tarša nematoma, neužuodžiama, nejaučiama ir dažniausiai nuo mūsų pačių nepriklausanti. O gal priešingai – mūsų pačių į namus parsinešama?

J.G.: Belaidžio ryšio priemonės – mobiliųjų ryšių bazinės stotys spinduliuoja mikrobangas į mūsų langus ir miegamuosius, o mobilieji ir belaidžiai namų telefonai – į smegenis. Mokslininkai ir inžinieriai kuria vis naujas tokios spinduliuotės technologijas, viliodami mobiliųjų telefonomanų kartą, užsitikrindami gerą pelną, ir vadovaujasi tik akla prielaida, kad šios technologijos yra saugios. Jie laikosi tarptautinių standartų, kurių garantuojamas saugumas tėra iliuzija. O laikymasis tarptautinių standartų negarantuoja saugumo taip pat, kaip gimimas turtingoje šeimoje negarantuoja laimės.

VEIDAS: Elektromagnetinė tarša, matyt, nėra vienintelė visuomenės bėda?

J.G.: Ilgalaikis ir besikaupiantis elektromagnetinės spinduliuotės poveikis iš bazinių stočių antenų neturi precedento žmonijos istorijoje. Dar nėra galutinių tokio poveikio įvertinimų, bet didėjantis mokslinių duomenų skaičius rodo, kad žalingi sveikatai efektai realūs. Mūsų istorijoje netrūksta pavyzdžių, susijusių su inovacijomis ir medžiagomis, kurios tik atsiradusios atrodė labai geros, bet ilgainiui sukėlė nesuskaičiuojamų problemų vartotojams, gamintojams ir skirtingų šalių biudžetams. Galime minėti tabaką, asbestą, šviną ir pan. Taigi panašiai nutiko ir su elektromagnetine tarša. Šiandien ji tampa mūsų visuomenės sveikatos nelaime ir grėsme. Mokslininkai jau įrodė, kad ilgalaikė, nesukelianti šiluminio poveikio elektromagnetinė spinduliuotė provokuoja tokias ligas, kaip leukemija, Alzheimerio liga, smegenų augliai, nevaisingumas, genetiniai pokyčiai, vėžys, galvos skausmai ir pan.

VEIDAS: Kodėl Lietuvos medikai vengia kalbėti apie mobiliosios spinduliuotės žalą, daromą žmogaus organizmui?

J.G.: Mane, švelniai tariant, stebina daugelio jų nekompetencija šiais klausimais. Ne taip seniai ir pats esu dalyvavęs radijo laidoje su viena žinomiausių Lietuvos onkologių. Vos tik pokalbis pasisuko apie mobiliųjų telefonų keliamą riziką sveikatai, ji ėmė tvirtinti, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nieko tikro nežino apie telefonų spinduliuotės daromą žalą. Jei atvirai, nežinau nė vieno Lietuvos mediko onkologo, kuris pripažintų, kad didėjantis vaikų sergamumas smegenų augliais yra proporcingas jų naudojimuisi išmaniaisiais įrenginiais (JAV mobiliųjų telefonų pramonės prezidentas dr. George’as Carlo savo vadovaujamos grupės mokslininkų tyrimu padarė išvadą, kad po šešerių metų naudojimosi mobiliuoju telefonu smegenų vėžio rizika padvigubėja). Ir nors pasauliniai mokslo tyrimai tai jau seniai patvirtino, mūsų onkologai to negirdi, todėl kartais susidaro įspūdis, kad jiems sveikas žmogus tiesiog neįdomus.

VEIDAS: Tačiau ir Lietuvoje netrūksta mokslo atstovų, neigiančių spinduliuotės žalą žmogaus organizmui. Kaip manote, kodėl?

J.G.: Nereikėtų pamiršti, kad tik maža dalis spinduliuotės iš mūsų telefonų patenka į anteną, – didžioji dalis išsklaidoma aplinkoje. Taigi kuo daugiau mobiliųjų stočių su antenomis, tuo didesnė bendra aplinkos tarša. Žinoma, be jų negalėtume naudotis mobiliuoju ryšiu, todėl kalbu ne apie tai, kad reikėtų jas nugriauti, o apie tai, kad turėtume vadovautis atsakingesniu požiūriu jas statydami (ne prie mokyklų, darželių ar kitų žmonių susitelkimo vietų). Negalime leisti telekomunikacijų bendrovėms statytų antenų bet kur, būtina atsižvelgti į žmonių saugumą.

Jei, tarkime, Austrija sumažino elektromagnetinės spinduliuotės normą 10 000 kartų, kodėl kitos šalys negalėtų pasekti jos pavyzdžiu? Šiuo atveju turėtų būti išlaikytas balansas tarp žmogaus sveikatos ir galėjimo naudotis įrenginiais: juk nė vienas nenori dėl neatsakingo naudojimosi susirgti smegenų vėžiu… Tačiau kai kurie mokslininkų mantijas vilkintys lietuviai yra vienaip ar kitaip susiję su telekomunikacijų bendrovėmis. Ne paslaptis, kad šios įkuria universitetuose laboratorijas, nuperka įrangą, kainuojančią šimtus tūkstančių, taigi joms vadovauja žmonės, skleidžiantys melagingas žinias. Vienas tokių mokslininkų – iš Vilniaus Gedimino Technikos universiteto – ne taip seniai tvirtino, kad kuo daugiau antenų bus mūsų aplinkoje, tuo geriau gyvensime.

VEIDAS: Neseniai keliasdešimt mokslininkų kreipėsi į PSO, tikėdamiesi atkreipti visuomenės dėmesį dėl mobiliųjų telefonų daromą žalą, tačiau susidaro įspūdis, kad su apibendrinimais labai neskubama.

J.G.: PSO – biurokratinė ir labai inertiška organizacija, todėl ne tiek į jos, kiek į mokslininkų tyrimų rezultatus reikėtų reaguoti. Tačiau ir ji dar prieš penketą metų išplatino dokumentą apie mobiliųjų telefonų spinduliuotės riziką sveikatai. Jame viskas surašyta gana aptakiai (ir šioje organizacijoje netrūksta žmonių, kuriuos finansiškai remia telekomunikacijų bendrovės), todėl pasipylė pačių įvairiausių interpretacijų.

VEIDAS: Ką kiekvienas turėtume žinoti apie elektromagnetinę spinduliuotę ir jos skleidžiamą žalą?

J.G.: Elektromagnetinė spinduliuotė gali būti jonizuojanti, atskirianti elektronus nuo atomų, traukanti cheminius ryšius molekulėse (įprastai tokią spinduliuotę skleidžia radioaktyvūs elementai: rentgeno spinduliai ir pan.). Taip pat ji gali būti nejonizuojanti (radijo bangos, mikrobangos). Tačiau daugelis nesuvokia, kodėl spinduliuotė gali būti kenksminga. Pirmiausia todėl, kad ji labai gerai sugeriama žmogaus organizme (80 proc. mūsų kūno sudaro vanduo. Jis, žinia, yra geriausias aukšto dažnio arba mikrobangų spinduliuotės sugėrėjas). Taigi molekulių dažniui atitinkant mikrobangų diapazoną, į mikrobangų krosnelę įdėjus vandens turinčių medžiagų šios per kelias minutes įkaista.

Panašiai nutinka ir su žmogaus organizmu. Tik mikrobangų krosnelėje veikia galinga spinduliuotė, o mūsų atžvilgiu – ne. Žmonės linkę manyti, kad ji nekenksminga, nes nejaučia jokio šiluminio poveikio, tačiau šis ištirtas dar prieš 20 metų. Mokslininkų įrodyta, kad elektromagnetinė spinduliuotė keičia kraujo sudėtį, sukelia depresiją, galvos skausmus, nerimą, nemigą, kai kuriais atvejais viskas baigiasi mirtimi. Pavyzdžiui, didesnė už vieno milivato į vieną kvadratinį centimetrą galia per 10 min. gali nužudyti peles, taigi ir žmogų. Nėra tokios biologinės būtybės, kurios neveiktų silpna elektromagnetinė spinduliuotė.

VEIDAS: Kokios spinduliuotės, nekenkiančios žmogui, normos? Kiek jų paisoma mūsų visuomenėje?

J.G.: Spinduliuotės normos Lietuvoje patvirtintos remiantis šiluminiu poveikiu  (pirmosios jų priimtos prieš 60 metų). Būtina priminti, kad nuo sovietinių metų jos taip ir nesikeitė (leidžiama norma – 10 mikrovatų į kvadratinį centimetrą). Jei lyginsime su kitomis šalimis, matysime, kad praktika labai skirtinga. Tarkime, Čekijoje norma siekia 1 mikrovatą į kvadratinį centimetrą, Kinijoje – šešis, Šveicarijoje – keturis ir pan. Dar 2008 m. Europos Parlamentas įpareigojo Europos vyriausybes elektromagnetinės spinduliuotės normą sumažinti. Kai kurios jų į tai atsižvelgė, tačiau mūsų šalyje niekas nepakito. Kitas raginimas buvo 2011 m. Mokslininkų grupė išplatino rezoliuciją, kad, siekiant saugios elektroninės spinduliuotės normos, leistiną ir žmogui nekenkiančią reikėtų sumažinti iki vienos šimtosios mikrovato į kvadratinį centimetrą.

VEIDAS: Belaidžių kompiuterių ir mobiliųjų telefonų spinduliuote bei jų daroma žala aplinkai domitės ne pirmą dešimtmetį. Gal pastebite, kaip keičiasi visuomenės požiūris į šiuos įrenginius?

J.G.: Sąmoningumo daugėja: vis daugiau žmonių nebenori gyventi šalia mobiliojo ryšio bazinių stočių arba Wi-Fi antenų, nes supranta jų spinduliuojamų mikrobangų žalingą poveikį. Tačiau nemaža dalis gyventojų vis dar sutinka įsirengti belaidžius maršrutizatorius namo ar buto viduje (jie yra didesnės mikrobangų spinduliuotės šaltinis, o būdami arčiau namų tampa daug pavojingesni, nei toliau esančios bazinių stočių antenos). Prancūzijoje Wi-Fi įranga dėl vaikų ir suaugusiųjų apsaugos nuo spinduliuotės šalinama iš bibliotekų. Vankuverio mokyklos, siekdamos apsaugoti vaikų sveikatą, to ėmėsi dar 2005 m. pradžioje, nuspręsdamos uždrausti statyti mobiliojo ryšio antenas arčiau negu 305 metrų nuo mokyklų.

Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė

Kada įprastai vaikai pradeda naudotis mobiliuoju telefonu (proc.)

Darželyje  17,6

1 klasėje  47,1

2 klasėje  23,5

3 klasėje  5,9

4 klasėje  5,9

Šaltinis: Visuomenės sveikatos biuro stebėsenos specialistės Jovitos Katkauskaitės mobiliųjų telefonų naudojimosi paplitimo ypatumų tyrimas, 2012 m.

BFL

43 proc. Lietuvos gyventojų teigia besinaudojantys mobiliaisiais telefonais nuolatos, reguliariai. Dar beveik pusė (47 proc.) teigia, kad mobilūs telefonai yra neatsiejama jų gyvenimo dalis. Išmaniaisiais telefonais nuolatos naudojasi tik 7 proc. apklaustųjų. Nešiojamu kompiuteriu teigia nuolatos besinaudojantys 25 proc. Lietuvos gyventojų. Naudojimasis planšetiniu kompiuteriu (iPad) bei elektroniniu knygų skaitytuvu (e-book) retas reiškinys tarp Lietuvos gyventojų.

Tai paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta š.m. birželio 2 – 12 dienomis, apklausta 1007 15-74 m. nuolatinių Lietuvos gyventojų.

Apklausos metu Lietuvos gyventojų buvo klausiama, ar jie naudojasi ir kaip dažnai naudojasi mobiliuoju telefonu, išmaniuoju telefonu (Smart phone), nešiojamu kompiuteriu, planšetiniu kompiuteriu (iPad) bei elektroniniu knygų skaitytuvu.

“Akivaizdu, kad mobilusis telefonas yra neatsiejama daugumos Lietuvos gyventojų gyvenimo dalis. Tačiau pasaulyje plintančios moderniosios technologijos dar nepasiekė daugumos mūsų šalies gyventojų. Apie pasaulyje populiarėjančius išmaniuosius telefonus, planšetinį kompiuterį (iPad) apskritai nieko nežino virš trečdalio gyventojų (atitinkamai 37 proc. ir 40 proc.), o apie elektroninį knygų skaitytuvą beveik pusė (47 proc.). Taigi, šiose kategorijose dar galima prognozuoti nemažą vartojimo augimą”, – apklausos duomenis komentuoja RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

Internetu besinaudojantys Lietuvos gyventojai dažniau naudoja išmanųjį telefoną bei nešiojamąjį kompiuterį. Taip pat didesnė jų dalis teigia nuolatos besinaudojantys planšetiniu kompiuteriu (iPad).

Apklausos duomenimis, mobiliuoju telefonu naudojasi visos socialinės grupės, šiek tiek mažiau naudojasi vyriausio (65-74 metų) amžiaus Lietuvos gyventojai. Išmaniuoju telefonu daugiau naudojasi vyrai, jaunesnio amžiaus (15-35 metų) Lietuvos gyventojai bei įmonių vadovai, savininkai. Nešiojamu kompiuteriu labiau naudojasi žmonės su aukštuoju išsimokslinimu, aukščiausiomis pajamomis (1101 Lt vienam šeimos nariui per mėnesį), didmiesčių gyventojai, specialistai. Planšetiniu kompiuteriu bei elektroniniu knygų skaitytuvu daugiau naudojasi jauniausios amžiaus (15-24 metų) grupės gyventojai.

"Veido" archyvas

2007 metais  susirgau kraujo vėžiu- limfoma. Kaime, kur aš gyvenu, vėžiu susirgo 10 proc. gyventojų.  Kilo  įtarimas, kad tai sukėlė per žemai ir per arti pastatyti mobilaus ryšio siųstuvai, todėl nuo to laiko domiuosi mikrobangų spinduliuotės poveikiu sveikatai, seku pasaulinę informaciją šia tema.

Ir taip pamažu ėmiau suprasti su kuo susiduriame, kodėl žmonės to pavojaus nesupranta.  Jie nežino, negirdi mokslo žmonių įspėjimų, jie reklamos įtikinti, kad telefonai yra saugūs.

Mobilaus ryšio skleidžiama  elektromagnetinė tarša išplito nepastebimai, (kaip ir pas mus, kai nė mažiausio dėmesio nekreipėme, kai šalia mūsų namų tuos siųstuvus montavo, o dar  po metų net pati pasirašiau žemės nuomos- 400m nuo namų- mobilaus ryšio bokšto statybai, sutartį.  Laimė, ji jau baigiasi, ir jokie milijonai neprivers jos pratęsti nė dienai. ) mikrobangų antklode uždengė miestus ir gyvenvietes, tūkstančius o neretai ir milijonus kartų daugiau pakeitė ikimobilinės eros natūralų radiacinį foną, tačiau mes už tai gavome tokį patogų ryšį?

Bet ar žinome kainą, kurią už tai mokame, ir kurią mokės mūsų palikuonys? Mokslininkų teigimu- brangiausiu turtu- savo ir savo vaikų sveikata. Matydama savo auginamų gyvūnų auglius, nevaisingumą, kuris ypač pasireiškia sekančiose kartose, bijau dėl  vaikų, augančių su mobiliaisiais telefonais kišenėse, nešiojamais kompiuteriais ant kelių, ateities.

Tėvai piktintųsi, jei jų vaikams reikėtų sėdėti prirūkytoje ar automobilių dujomis užterštose patalpose, jie piktintųsi ir darytų spaudimą, nes tai senai žinomi pavojai, tačiau nesuvokdami pavojaus perka mobiliuosius telefonus net pradinukams. Jie nežino, kad iš esmės-pagal išspinduliuojamą emisiją – mobilusis telefonas prilygsta ar net gali viršyti iš mikrobangų  krosnelės  į išorę prasiskverbiančią mikrobangų spinduliuotę, nežino, kad daug klasėje naudojamų telefonų sukuria elektrosmogą, tapatų tam, kuris yra netoli mobilaus ryšio siųstuvų.

Tik iš nežinojimo žmonės savo butuose statosi nuolatinės mikrobangų spinduliuotės šaltinius – fiksuoto ryšio belaidžius telefonus, kurie, kaip rodo matavimai,  atstumu iki metro  gali viršyti dabar galiojančias leistinos spinduliuotės normas mobilaus ryšio siųstuvams, pasijungia bevielio ryšio įrangą Wi-Fi maršrutizatorius, vaikų priežiūrai naudoja  belaidžius monitorius.

Žmonės nežino, kad prieš paleidžiant mobiliuosius telefonus į masinę prekybą jiems nebuvo atlikta jokių saugumo tyrimų,  buvo  tik krosnelėms atlikti tyrimai, ir patiems telefonams iki šiol galioja tas pats saugos standartas kaip ir mikrobangų krosnelėms. Jei naujai sukurtas telefonas šią normą (mikrobangų krosnelių emisijos į išorę) viršija, į jo instrukciją įrašomas perspėjimas- laikyti 15 ar 25mm atstumu (iPhone, BlackBerry).  Bet krosnelių prie smegenų niekas nededa, todėl krosnelių poveikio smegenims niekas niekada netyrė! Tokie tyrimai TIK dabar daromi, visi mobiliųjų telefonų naudotojai dalyvauja  pačiame didžiausiame žmonijos istorijoje eksperimente.

Į šią technologiją įvairiose šalyse yra įnvestuoti milijardai, vyriausybės už didžiulius pinigus parduoda licencijas dažniams (o iš tiesų leidimus teršti mūsų aplinką)  mes džiaugiamės patogiu ryšiu. Tačiau pasirodo, kad žaidžiame su labai pavojingais dalykais.

Labai ilgai tas pavojus buvo neigiamas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vis skelbdavo raminamus pranešimus apie tai, kad vis dar trūksta įrodymų dėl šios technologijos keliamo pavojaus.  Ir visai nesvarbu, kad tais įrodymais tampa nuo bevielio ryšio patogumų nepagydomai susirgę žmonės. Vaikų iki 15 metų dažniausių mirties priežasčių tarpe įvairiose „mobilizuotose“ šalyse lyderiauja smegenų augliai, ir dažniausiai tai piktybiškiausios gliomos, po kurių diagnozavimo gyventi lieka suskaityti mėnesiai.

Dabar pagaliau išaušo diena, kai tų įrodymų jau pagaliau pakanka- radijo bangų spinduliuotė pripažinta „galimu kancerogenu“ ir įrašoma į  Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros (IARC)  2B galimų kancerogenų sąrašą, kurį be kita ko „puošia“ DDT, švinas, automobilių išmetamosios dujos.

Kokią įtaką šio sprendimo atsiradimui padarė  IARC ekspertų vadovo Anders Ahlbom, mobilaus ryšio telekomunikacijų lobisto Gunnar Ahlbom brolio, pašalinimas iš posto prieš pat šios agentūros darbo susirinkimą, mes galime tik spėlioti. Beje, ponas  Anders Ahlbom taip pat jau 12 metų darbuojasi ekspertu  ICNIRP organizacijoje, o šia organizacija  remiasi mūsų SAM.

Dar gegužės pradžioje gautame  Sveikatos apsaugos ministro R.Šukio pasirašytame rašte teigiama:

Cituoju: „Manome, kad mokyklos vadovas kartu su mokyklos taryba, [...] gali ne tik neleisti įrengti ant mokyklos pastato ar mokyklos teritorijoje radiotechninių objektų, bet ir mokyklos taisyklėse esant būtinybei (tėvų pageidavimas, mokymosi proceso reikalavimai, psichologinės priežastys) taikyti draudimą naudoti mokykloje bevielio interneto įrangą, nustatyti reikalavimą mokiniams išjungti mobiliuosius telefonus ir (ar) informuoti moksleivius apie saugų naudojimąsi mobiliaisiais telefonais“.

Šis sakinys rodo, kad  Sveikatos Apsaugos Ministerija (SAM) purtosi pareigos parengti rekomendacijas dėl  vaikų apsaugos nuo nejonizuojančios spinduliuotės, skleidžiamos daugiausiai bevielio ryšio, ir perkelia tą pareigą  visiškai neinformuotiems apie šį pavojų tėvams ir mokytojams.

Negana to, jau kelinti metai SAM priiminėja sveiku protu nesuprantamus sprendimus dėl šios technologijos, ir,  užuot griežtinusi kontrolę, kaip to jau prieš keletą metų ėmė reikalauti Europos parlamentas, paleido vadeles visai: kovo mėnesį patvirtino HN 80:2011, kuriose nebelieka operatoriams jokių anksčiau buvusių apribojimų: reikalavimo turėti higienos pasus, nurodymų, kur galima ar negalima statyti radiotechninius objektus. Dabar galima statyti bet kur (jei tik pavyksta susitarti  su objekto, ant kurio keliami siųstuvai, savininku).

Kai kurių atliktų tyrimų duomenimis, žmogaus organizmas į elektrosmogą reaguoja taip pat kaip į elektromagnetines bangas iš saulės- regimą šviesą- ir jų veikiamas sumažina melatonino, svarbaus miego hormono, mūsų antivėžinės apsaugos, gamybą. Todėl tai tikrai gali būti  depresijos, nemigos ar  dabartinio vėžio bumo priežastimi. Lietuva pirmauja pagal mobilaus ryšio plėtrą  ir taip pat pirmauja pagal savižudybių skaičių. Kiek jų yra pakeisto aplinkos elektromagnetinio fono sutrikdytos melatonino- seratonino pusiausvyros pasekmė? Vaikai, ir ne tik, gi miega po pagalviais pasidėję mobiliuosius telefonus. Antidepresantų, migdomųjų vaistų pardavimas ypač jauniems iki 20 metų žmonėms yra susijęs su mobiliojo ryšio plėtra. Tad  savo aplinkoje būtina vengti  bet kokios dirbtinės kilmės spinduliuotės nuolatinio poveikio.

Jei jau ministerija „nusiplovė rankas“, vaikais turime pasirūpinti patys, tėvai turi reikalauti, kad mokyklose būtų priimti draudimai mobilių telefonų ir bevielio interneto naudojimui, patys vengti juos naudoti  šalia vaikų. Visi – ir vaikai ir mokytojai -  privalo išjungti mobiliuosius telefonus mokyklos teritorijoje, ir vėl įjungti tik už jos ribų, taip būtų išvengta pasyvaus vienas kito švitinimo.

Kaip egzistuoja pasyvus rūkymas taip egzistuoja ir pasyvus švitinimas, kai kažkas naudojasi bevielio ryšio įranga, aplink jį 1-2 metrai susidaro padidėjusio elektromagnetinio lauko zona, veikianti visus esančius joje. Kiekviena į telefoną atėjusi žinutė, skambutis – spinduliuotės pliūpsnis. Ir tai – telefonui esant kišenėje, prie kūno?

Matydama, kaip Sveikatos apsaugos ministerija iš pat pradžių stojo operatorių pusėn ir ėmė tik skelbti raminamą informaciją, priiminėti  bizniui  reikalingus įstatymus, ignoruoti  pavienių žmonių skundus, kreipiausi  į JDJ vadovą K .Čilinską, kad imtų ginti mūsų  teises į sveiką aplinką. Tačiau atsakymas buvo: tik susivienyję žmonės gali patys save apginti. Taip atėjau į šią organizaciją ir mes mėginome įtakoti SAM priimamus sprendimus, tačiau ministrai vieną po kito pasirašinėja įsakymus, suteikiančius operatoriams neribotą laisvę mus švitinti.  Per mažai žmonių suprantančių apie šitą pavojų, mes nevieningi. Ir tik todėl ponai gali pardavinėti mūsų sveikatą.

Mes ir toliau negalime tikėtis, kad SAM prisimins pagrindinę savo pareigą – imsis saugoti mūsų ar mūsų vaikų sveikatą.   Biznieriai remia partijas, partijos ar jų vadovai pasirašinėja  bizniui reikalingus įstatymus ir HN.

Prisiminkime K.Čilinsko žodžius: „Taip vadinama kapitalistinė laisvosios rinkos sistema tuo ir skiriasi nuo sovietinės, kad jie turi kontroliuoti situaciją. Ir kiek piliečiai sugeba tai padaryti, tiek jie ir turi teisių. Priešingu atveju, suveikia paprastas egoizmo dėsnis: kiek piliečiai leidžiasi apiplėšiami oligarchinių monopolijų, tiek iš jų ir atimama. Monopolijos numaus paskutines kelnes paprastiems piliečiams ir verslininkams, jeigu žmonės neprotestuos! Jeigu ir toliau žmonės bus tokie nuolankūs, su viskuo susitaikantys, jei neprotestuos, tai jie, praktiškai, bus pasmerkti mirčiai, kadangi monopolijų godumas yra beribis. O tas ribas gali nustatyti tiktai vieningai sukilę, protestuojantys piliečiai.”

Tad kviečiu įvairias organizacijas, pavienius žmones vienytis, kad apsaugoti mūsų ateitį- vaikus ir anūkus.  Radijo dažnių spinduliuotės poveikio pripažinimas kancerogenu ir tik ką paskelbtas Europos tarybos parlamentinės asamblėjos nutarimas   dėl elektromagnetinių  laukų duoda mums svertus, kuriais veikdami mes galime pakeisti dabar esančią padėtį. Tačiau tiems svertams pajudinti reikalinga didelė jėga, turime susivienyti !   Pagalvokime:  kam daugiau rūpi mūsų vaikai ar anūkai . Kiekvienas pasakykime sau: kas, jei ne aš !

Pridedu savo  apšvitintų gyvūnų antros kartos palikuonių nuotraukas. Ar taip panašiai atrodys  mūsų anūkai?  Ar tada, kai jau viską žinosime apie šią technologiją, žmonijai nebus per vėlu? Ar dar bus kelias sugrįžti?
Pagrindinės atsargumo taisyklės, kurios padės sumažinti spinduliuotę naudojantis mobiliuoju telefonu:

1. Apsiribokite tik būtinais skambučiais ir stenkitės, kad pokalbiai būtų kuo trumpesni. Naudokite laisvų rankų laidinę įrangą, kurios dėka galėsite laikyti savo mobiliųjį telefoną  toliau  nuo kūno – tokiu būdu sumažinsite spinduliuotės poveikį. Naudokite telefono garsiakalbį.

2. Nesinešiokite mobiliojo telefono tiesiogiai prie kūno, net ir tada, kai telefonas  būna budėjimo režime.  Nesinaudokite telefonu mažesniu nei vieno metro atstumu nuo kito žmogaus – taip sumažinsite  pasyvios spinduliuotės poveikį aplinkiniams. Spinduliuotė visą laiką sklinda naršant mobiliuoju telefonu internete.

3. Jeigu esate jaunesni nei 15 m. amžiaus, mobiliojo telefono apskritai nederėtų naudoti, nes jūs vis dar augate. Kadangi vaikų ir paauglių svoris yra mažesnis, spinduliuotė daro didesnę žalą, ypač smegenims, susilpnėja kraujo-smegenų barjeras, taip pat didesnis poveikis tenka reprodukciniams organams/kiaušidėms ir t. t. Jei būtina pasinaudoti telefonu- siųskite tekstinius pranešimus.

4. Mobiliųjų telefonų nederėtų naudoti vyresnio amžiaus, prastesnės ar silpnos sveikatos žmonėms (kadangi dėl spinduliuotės organizmas papildomai susilpnės). Taip pat mobiliųjų telefonų neturėtų naudoti nėščios moterys. Mikrobangų spinduliuotę gerai sugeria amniotinis skystis, kuriame vystosi embrionas ir, vėliau, vaisius. Taip pat nėščiosios turi vengti “pasyvaus” apšvitinimo iš greta mobiliaisiais telefonais besinaudojančių žmonių, vengti ilgalaikio mikrobangų poveikio iš Wi-Fi, belaidžių DECT telefonų , mobilaus ryšio siųstuvų .

5. Mobiliuoju telefonu naudokitės tik optimaliomis signalo priėmimo sąlygomis. Nesinaudokite mobiliuoju telefonu uždarose erdvėse, pavyzdžiui, lifte, rūsyje, požeminėje stotyje, namelyje-autopriekaboje ir t. t. Visais šiais atvejais signalas yra žymiai stipresnis, todėl ir spinduliuotė bus žymiai intensyvesnė.

6. Nenaudokite mobiliojo telefono, kai esate važiuojančioje transporto priemonėje, pavyzdžiui, traukinyje, autobuse ir t. t., kadangi mobiliojo telefono antena nuolatos ieškos gero ryšio ir dėl to sustiprės telefono spinduliuotė. Lipdami į transporto priemonę, atjunkite telefoną iš tinklo, nes važiuojant telefonas nuolat “gaudo ryšį” , persijunginėja tarp stočių, taip skleisdamas spinduliuotę.

7. Nenaudokite mobiliojo telefono, kai esate automobilyje (net ir tuo atveju, jeigu automobilis stovi vietoje). Uždara metalo aplinka lemia „Faradėjaus narvo“ efektą, kuris maksimaliai padidina kenksmingą spinduliuotės poveikį, nuo kurio nukenčia ne tik asmuo, kuris naudojasi mobiliuoju telefonu, bet ir kiti keleiviai, ypač vaikai. Todėl prieš naudojantis mobiliuoju telefonu būtina išlipti iš automobilio.

8. Naktį nelaikykite įjungto mobiliojo telefono greta lovos, nes net  budėjimo režime  jis kontaktuoja su artimiausiai esančio mobiliojo ryšio antena ir reguliariai skleidžia spinduliuotę.

9. Geriausia, jeigu pasirinksite mobilųjį telefoną, kurio SAR (specifinė sugerties sparta) yra mažiausia. Šis rodiklis nurodo, kiek intensyvi mikrobangų spinduliuotė veikia žmogaus audinius, tačiau šis standartas paremtas tik šiluminiu poveikiu ir visiškai neatsižvelgiama į biologinį. Taip pat rekomenduojama rinktis mobilųjį telefoną su išorine antena – nepaisant to, kad šie telefonai yra mažiau madingi ir šiuolaikiškai atrodantys, tačiau bekryptė antena siunčia signalus maksimaliai efektyviai ir todėl jai prireikia silpnesnio signalo, nei integruotajai antenai. Šiuo atveju rinkitės ne stilingumą, o mažesnio kenksmingumo sveikatai faktorių.

10. Naudoti mobiliuosius telefonus turėtų vengti visi, kurie galvoje arba ant galvos turi metalinius implantus, amalgamines dantų plombas ir dantų tiltelius, metalo plokšteles, varžtus, veržtukus, taip pat kūno papuošalus, auskarus ar akinius metaliniais rėmeliais. Tas pats principas galioja žmonėms, kurie naudojasi vaikštynėmis, vežimėliais su ratukais arba metaliniais ramentais – jeigu nesinaudosite mobiliaisiais telefonais, galėsite išvengti spinduliuotės atspindžių, sustiprėjimo, rezonanso, pasyvios pakartotinės emisijos ir t. t. reiškinių.

11. Naudokite apsaugines priemones, kurios padės apsisaugoti nuo išorinės spinduliuotės, naudokite spinduliuotės nepraleidžiančias medžiagas ir dangas, metalinės folijos sienų apmušalus, spinduliuotei nelaidžius dažus ir t. t. Naudokitės visomis priemonėmis, kurios yra pagrįstai laikomos patikimomis ir efektyviomis. Tačiau tokiose apsaugotose patalpose reikia vengti naudoti bevielį ryšį dėl signalo iš telefono stiprėjimo ir atspindžių. Nepasitikėkite įvairiais ant telefono klijuojamais lipdukais ar kortelėmis- tokia apsauga neegzistuoja.

12. Kiek įmanoma daugiau reikalų tvarkykite naudodami laidinį telefoną. Reikalaukite jo iš darbdavio, jei darbo metu jums reikia daug naudotis telefonu.

Mes dar  per mažai  žinome apie mobilųjų telefonų keliamą pavojų ir ateityje, gal būt, reikės papildyti šį sąrašą naujomis taisyklėmis

Genovaitė Šunokienė.

BFL

Mobiliųjų telefonų vartotojams galimai gresia didesnis pavojus susirgti smegenų vėžiu, todėl jiems patariama naudotis laisvųjų rankų įranga arba vietoje pokalbių rašyti SMS žinutes, kad būtų sumažinta šių prietaisų skleidžiamos spinduliuotės grėsmė, paskelbė Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) onkologinių ligų ekspertai.

Mobiliųjų telefonų skleidžiamos radijo bangos “tikriausiai yra kancerogeninės žmonėms”, Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra (IARC) paskelbė antradienį, baigiantis aštuonias dienas Prancūzijos mieste Lione vykusiai konferencijai.

Ekspertai “nustatė šią klasifikaciją, remdamiesi žmonių (stebėjimo) duomenimis, gaunamais iš epidemiologinių studijų”, kurie rodo, jog intensyvus mobiliųjų telefonų naudojimas didina gliomos – smegenų vėžio atmainos – riziką, paskelbė IARC darbo grupės pirmininkas Jonathanas Sametas (Džonatanas Sametas).

Šią išvadą labiausiai pagrindžia du didžiausi per pastarąjį dešimtmetį atliktu tyrimai, kurie rodo, jog didžiausia smegenų vėžio rizika kyla “intensyviausiai naudojantiems tokius telefonus”, J. Sametas sakė per telefoninę spaudos konferenciją.

Kai kurie per šiuos tyrimus stebėti asmenys pastaruosius dešimt metų mobiliaisiais telefonais naudodavosi vidutiniškai 30 minučių per parą.

“Mes paprasčiausiai nežinome, kas gali nutikti, kai žmonės naudojasi telefonais ilgesnį laikotarpį, galbūt visą gyvenimą”, – pabrėžė J. Sametas.

Pasaulyje šiuo metu naudojama apie 5 mlrd. mobiliųjų telefonų. Kelerius pastaruosius metus telefonų skaičius ir vidutinis jų naudojimo laikas nuolat didėjo.

IARC perspėjo, jog esami moksliniai duomenys leidžia daryti išvadą tik apie galimą, o ne įrodytą ryšį tarp mobiliųjų telefonų naudojimo ir susirgimų vėžiu.

“Esama kai kurių įrodymų apie padidėjusią gliomos riziką”, taip pat tikimybę išsivystyti nepiktybiniams augliams – vadinamajai klausos nervo neurinomai, sakė IARC ataskaitų apie potencialiai vėžį sukeliančius veiksnius vyriausiasis redaktorius Kurtas Straifas.

“Tačiau šiuo metu nėra aiškiai nustatyta, kad naudojimasis mobiliaisiais telefonais tikrai sukelia vėžį žmonėms”, – pridūrė jis.

IARC nepateikė oficialių rekomendacijų šiai rizikai mažinti, bet ekspertai nurodo įvairius būdus, galinčius sumažinti pavojų mobiliųjų telefonų vartotojams.

“Tikriausiai didžiausią poveikį daro kalbėjimasis mobiliuoju telefonu, – sakė K. Straifas. – Jeigu naudojate jį žinutėms rašyti arba kalbatės naudodami laisvųjų rankų įrangą, tai aiškiai sumažina spinduliuotės poveikį ištisa seka (dešimt kartų).”

Prieš metus IARC padarė išvadą, kad nėra jokio ryšio tarp naudojimosi mobiliaisiais telefonais ir smegenų vėžio, tačiau ankstesnė ataskaita buvo kritikuojama, kad joje remiamasi pasenusiais duomenimis.

Naująją apžvalgą atliko 31 mokslininkas iš 14 šalių, o jos išvados buvo priimtos “visišku sutarimu”, sakė galutinės ataskaitos rašymui vadovaujantis Robertas Baanas (Robertas Banas).

“Tai pirmasis mokslinis visų šia tema, susijusia su padidėjusia vėžio rizika, paskelbtų leidinių įvertinimas”, – pabrėžė jis.

IARC potencialiais vėžį sukeliančius veiksnius klasifikuoja kaip karcinogeninius, tikriausiai karcinogeninius, galimai karcinogeninius ir “tikriausiai nekarcinogeninius”. Kai kurie veiksniai taip pat gali būti pripažįstami “nesuklasifikuojamais”.

Pavyzdžiui, rūkymas, deginimasis ir asbestas priskiriami pirmajai, pavojingiausių veiksnių, grupei.

Mobilieji telefonai dabar priskiriami 2B – “tikriausiai karcinogeninių” veiksnių – grupei.

Tačiau mobiliojo ryšio pramonės grupės šių išvadų nesureikšmina.

Pasaulinė mobiliojo ryšio organizacija “CTIA-The Wireless Association” pareiškė, kad Jungtinių Tautų (JT) agentūra yra “atlikusi daug apžvalgų, o praeityje buvo pateikusi tokį patį (keliamos vėžio rizikos) įvertinimą, pavyzdžiui, marinuotoms daržovėms ir kavai”.

“Galima rasti kai kurių ribotų statistinių tyrimų duomenų, tačiau rezultatus taip pat gali lemti išankstinis nusistatymas ir kitos duomenų ydos”, – pridūrė telekomunikacijų organizacija.

Naujausiais Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, iš viso praėjusiais metais Lietuvoje buvo 4,89 mln. aktyvių mobiliojo ryšio vartotojų. Tai reiškia, kad 100 gyventojų tenka 150,7 mobiliojo ryšio abonentų.

Pagal aktyvių abonentų skaičių rinkoje pirmauja “Omnitel” bendrovė, turinti 39,7 proc. visų vartotojų, po to seka “Tele2″ – 36,9 proc., ir “Bitė” – 21,4 proc. visų abonentų.

Per 2010 m. Lietuvos mobiliojo ryšio vartotojai iš viso prakalbėjo beveik 7 mlrd. minučių. Vidutiniškai mobiliojo ryšio vartotojas per mėnesį prašneka 122 minutes. Vidutinė pokalbio trukmė “Omnitel” tinkle sumažėjo 5 min., “Bitėje” išaugo 7 min., o “Tele2″ vartotojai kalba vidutiniškai 9 min. ilgiau nei anksčiau.

Paiškėjo, kad vis dar nedaug lietuvių linkę naudotis duomenų perdavimo paslauga. Tokių 2010 m. IV ketvirtį buvo 1,5 mln., iš jų 99,9 proc. naudojosi paketinio duomenų perdavimo (GPRS, EDGE, UMTS) paslaugomis. Iš viso praėjusį ketvirtį išsiųstų ir priimtų duomenų kiekis sudarė 1362 mln. MB.

Užtat išsiunčiamų trumpųjų žinučių (SMS) rodikliai įspūdingi: praėjusiais metais Lietuvos gyventojai parašė beveik 8,5 mlrd. SMS ir išsiuntė beveik 6 mln. vaizdo žinučių (MMS).

Galima teigti, kad “mobilūs” lietuviai labiausiai linkę kalbėti ir rašyti telefonu. Papildomos paslaugos, tokios kaip internetas, vaizdo pranešimai, duomenų siuntimasis – vis dar nėra labai populiarūs.

Pasirodžius pirmiesiems mobiliesiems telefonams su fotografavimo funkcija ir jiems sparčiai tobulėjant, buvo pasigirdę prognozių, kad jie išstums skaitmeninius fotoaparatus. Tačiau taip neįvyko. Net ir krizės laikotarpiu skaitmeniniai fotoaparatai buvo perspektyvus buitinės elektronikos rinkos segmentas.

Šiuo metu skaitmeninių fotoaparatų rinka kaip tik pradeda atsigauti po visą pasaulį sukrėtusios ekonominės krizės. Priminsime, kad iki 2008 metų vidurio sparčiai didėjusi fotoaparatų prekyba 2009-aisiais susitraukė. Tačiau praėjusiais metais, sprendžiant iš rinkos tyrimų bendrovės “GFK Retail and Technology” ataskaitos, gamintojai vėl pradėjo fiksuoti kilimą.

Išsigelbėjimas – veidrodiniai aparatai

Skaitmeninių fotoaparatų rinkoje vyrauja dvejopi aparatai – kompaktiniai ir veidrodiniai (arba DSLR). Kompaktiniai aparatai skirti masiniam vartotojui. Šie įrenginiai pasižymi naudojimo paprastumu, išplėstomis automatinio fotografavimo funkcijomis ir, žinoma, nedideliais matmenimis. Kai kurie modeliai jau yra tokie maži, kad nesunkiai telpa į kišenę. Tačiau šiuolaikiniai kompaktiniai fotoaparatai leidžia pasiekti gana gerą nuotraukų kokybę tik esant palankioms fotografavimo sąlygomis. Dėl to pažengę mėgėjai ir profesionalai renkasi veidrodinius aparatus, kurie daug gremėzdiškesni, tačiau dėl geresnės optikos, didesnių matmenų šviesai jautrios matricos ir rankinių nustatymų gausos leidžia įamžinti gerokai kokybiškesnius vaizdus.

“Pastaruosius keletą metų kompaktinių fotoaparatų pardavimas nustojo didėti, o šiais metais jis turėtų sumažėti 10 proc. kiekine ir 30 proc. pinigine verte”, – teigia didmeninės bendrovės “Acme kompiuterių komponentų” foto-videoproduktų vadybininkas Baltijos šalims Dainius Jaudegis, bet priduria, kad lygia greta smarkiai augo veidrodinių fotoaparatų šaka. “Šiais metais laukiame 60–70 proc. augimo DSLR srityje”, – sako jis.

Vienos didžiausių fotoaparatų gamintojų “Canon” atstovai irgi kalba apie smarkiai padidėjusią veidrodinių fotoaparatų paklausą.

Žinoma, čia svarbu žinoti, kad kol kas veidrodinių fotoaparatų parduodama daug mažiau nei kompaktinių (Lietuvoje – septynis kartus), tačiau jie gerokai brangesni. Pavyzdžiui, pigiausi kompaktiniai aparatai kainuoja mažiau nei 200 Lt, o DSLR kainos prasideda nuo 1500 Lt, be to, dažnai papildomai apie kelis šimtus litų tenka pakloti už “veidrodžiui” skirtą objektyvą. Tad gamintojas ir pardavėjams pajamų sumažėjimą dėl menkstančio kompaktinių modelių pardavimo su kaupu kompensuoja išaugęs veidrodinių aparatų pardavimas.

Telefonų konkurencija

Prognozuojamą kompaktinių fotoaparatų populiarumo mažėjimą lemia du veiksniai: konkurencija su mobiliaisiais telefonais, ypač išmaniaisiais, ir rinkos įsisotinimas. Šiuolaikiniai telefonai turi 3–5 megapikselių miniatiūrinius fotoaparatus, kuriais galima padaryti vidutinės kokybės nuotraukų, esant palankioms fotografavimo sąlygoms: geram apšvietimui ir nejudantiems objektams. Peržiūrėti kompiuterio monitoriuje ir perkelti į internetą tokios kokybės dažniausiai pakanka.

Vis dėlto mažai tikėtina, kad telefonai išstums kompaktinius fotoaparatus. Su šiuo teiginiu sutinka ir “Veido” kalbinti profesionalūs fotografai bei “Elektromarkt” prekybos tinklo atstovai. Viena priežasčių, neleidžiančių telefonams pasiekti visų fotoaparatų galimybių, – korpuso dydžio apribojimai, trukdantys įdiegti kokybišką optiką ir didesnę matricą.

Technologijų pažanga

Prieš keletą metų stebėtas staigus skaitmeninių fotoaparatų pardavimo kilimas buvo susijęs su esmine fotografavimo technologijų kaita. Žmonės keitė analoginius fotoaparatus į skaitmeninius. Dabar, kai rinka įsisotino, pradeda veikti kiti pirkimo kriterijai. Prasideda “antro įsigijimo” banga, kai vartotojas keičia pasenusį skaitmeninio fotoaparato modelį į pažangesnį naują.

Gamintojai nuolatos tobulina kompaktinius aparatus: didina megapikselių kiekį, priartinimą (angl. zoom), plečia filmavimo galimybes. Procesorių ir kitos elektronikos, fotografavimo nustatymų parinkimo algoritmų pažanga leidžia gauti vis geresnės kokybės nuotraukas. Antra vertus, krinta fotoaparatų kainos. Tad prieš ketverius penkerius metus įsigytas aukštesnės klasės įrenginys dažnai nusileidžia savo galimybėmis šiandienos ekonominės klasės modeliams.

Nauja tendencija kompaktinių fotoaparatų srityje yra ryšys su internetu ir kitais buitiniais įrenginiais. Prieš dešimtmetį skaitmeniniai fotoaparatai buvo skirti tiesiog juostiniams įrenginiams pakeisti. Dabar vartotojams reikia aparatų, kurie leistų vieno mygtuko paspaudimu įkelti padarytas nuotraukas į “Facebook” ar “Flickr” socialinius tinklus, be laidų išspausdinti arba peržiūrėti nuotraukas televizoriaus ekrane. Šiuo metu tokių modelių dalis bendroje fotoaparatų rinkoje yra nedidelė, tačiau prognozuojama, kad “prisijungę aparatai” taps vienu svarbesnių pardavimo variklių.

Kitos fotoaparatų technologijų naujovės – GPS, 3D fotografavimo ir nuotraukų apdorojimo tiesiogiai fotoaparate funkcijos. Integruotas GPS imtuvas leidžia priskirti įamžintiems vaizdams vadinamąsias geožymes (angl. geotag), pagal kurias vėliau nesunkiai nustatoma, kur buvo daryta nuotrauka. Trijų matmenų fotografijos kol kas yra labai nauja ir dar nesubrendusi technologija. Jos išėjimo į mases dar teks palaukti.

Fotoaparatai be veidrodžių

SLR fotoaparatų srityje taip pat ryškėja didelės permainos. Pirmoji, jau beveik pasibaigusi, susijusi su filmavimo funkcija. Dabar daugelis parduodamų veidrodinių, ką jau kalbėti apie kompaktinius, fotoaparatų modelių leidžia filmuoti. Išimtį sudaro tik profesionalams skirti įrenginiai. Tik laiko klausimas, kada bus visiškai pereita prie didelės “Full HD” filmavimo raiškos (dalis fotoaparatų įamžina mažesnės raiškos filmus). Kitais žodžiais, siekiama visus skaitmeninius fotoaparatus paversti videokamerų pakaitalu.

Antroji tendencija yra naujos fotoaparatų klasės, pavadintos “mirrorless” vardu, atsiradimas. Šie įrenginiai yra tarpinis variantas tarp veidrodinio ir kompaktinio fotoaparato, susiejantis geriausias jų savybes. Jie neturi veidrodžio, kuris skirtas nukreipti matomam pro objektyvą vaizdui į peržiūros langelį. Tokie fotoaparatai dar vadinami MILC (Mirrorless Interchangeable Lens Camera) arba EVIL (Electronic Viewfinder Interchangeable Lens) santrumpomis. “Mirrorless” įrenginiai pasižymi mažesniais nei įprastų veidrodinių fotoaparatų matmenimis, tačiau panašia vaizdo kokybe. Jie yra didesni už kompaktinius modelius, bet turi keičiamuosius objektyvus.

“Pas mus “mirrorless” fotoaparatai kol kas sudaro tik kelis procentus nuo bendro pardavimo, tačiau Japonijoje praėjusių metų vasarą jie užėmė 36 proc. rinkos. Tai rodo, kad labiausiai auganti šaka yra “mirrorless”, – sako D.Jaudegis.

Jo manymu, dar labiau išpopuliarėti naujai fotoaparatų klasei trukdo dviejų didžiausių gamintojų “Canon” ir “Nikon” delsimas. Šios kompanijos kol kas nesiūlo “mirrorless” modelių savo asortimente. “Nikon” tik mąsto išleisti tokį modelį, o “Canon” neplanuoja to daryti 2011 metų”, – teigia “Acme kompiuterių komponentų” atstovas.

Koks vaizdo kamerų likimas

Fotoaparatų rinkoje juntamas atsigavimas, bet skaitmeninių vaizdo kamerų srityje labai didelių pokyčių nematyti. “Veido” kalbinti mažmeninės ir didmeninės prekybos bendrovių atstovai teigia, kad kaip klasė šie įrenginiai neišnyks, tačiau  jau kuris laikas ši rinka neauga.

Skaitmeninėms vaizdo kameroms didelę konkurenciją sudaro išmanieji telefonai ir fotoaparatai, kurių daugelis jau gali filmuoti “Full HD” raiška, o filmuko ilgį riboja tik naudojamos duomenų laikmenos talpa. Be to, kaip teigia Ruslanas Kovaliovas, prekybos tinklą “Elektromarkt” valdančios bendrovės valdybos pirmininkas, Lietuvoje žmonės linkę labiau fotografuoti, o ne filmuoti.

Antra vertus, pasak D.Jaudegio, vaizdo kameros turi vieną ryškų privalumą – jomis daug patogiau įamžinti ilgesnius filmus. Fotoaparatai, ypač veidrodiniai, nepritaikyti ilgai laikyti viena ranka. Dėl to ilgiau filmuojant ranka pavargsta ir vaizdas ekrane pradeda drebėti.

Nauja vaizdo kamerų rinkos tendencija yra vadinamosios kišeninės vaizdo kameros (angl. pocket video camera). Savo dydžiu ir forma jos primena mobilųjį telefoną, dažnai yra atsparios sutrenkimams, kartais net vandeniui, ir labiau skirtos jaunimui. JAV tokios kameros yra labai populiarios.

Prieš porą trejetą metų išmanieji telefonai buvo skirti išimtinai tik verslui ir ambicingiems vartotojams. Bet pasirodžius “Apple iPhone” padėtis kardinaliai pasikeitė: dabar “smartfonus” vis dažniau matome paprastų vartotojų rankose, o verslo atstovams jie tapo gyvybiškai svarbia ryšių priemone.

Tyrimų kompanijos “Gartner” duomenimis, praėjusių metų trečiąjį ketvirtį kas penktas pasaulyje parduotas telefonas buvo išmanusis (19,3 proc.). Taigi prieš keletą metų išimtinai tik verslininkų ir technologijų naujoves besivaikančių mėgėjų naudotas įrenginys jau tapo masinis. Kas paskatino tokį jo populiarumą? Priežasčių yra keletas: sparti mobiliųjų įrenginių evoliucija, 3G ir bevielio ryšio paplitimas, debesų kompiuterija, “iPhone” pasirodymas.

Ypač išmaniuosius telefonus vertina verslininkai. Sistemas, skirtas verslo telefonams, kurianti kompanija “RingCentral” atliko įdomų tyrimą, kuris parodė, kad 40 proc. “smartfonais” besinaudojančių verslininkų negalėtų be šių įrenginių gyventi. Tik 17 proc. respondentų iškeistų telefoną į rytinę kavą. Įdomu, kad trečdalis apklaustų verslininkų verslo reikalus dažniau tvarko “smartfonu” nei kompiuteriu. Dalis jų (7 proc.) netgi nebesiveža savo nešiojamojo kompiuterio į kelionę, jei turi išmanųjį telefoną.

Ir tai nėra keista, nes iš esmės išmanusis telefonas ir yra miniatiūrinis, delne telpantis kompiuteris. Jis turi procesorių, atmintį, operacinę sistemą, pašto ir kitas biuro programas. Kelerius metus išmaniuoju telefonu besinaudojantis projektų vadovas Artūras Kuliešas teigia, kad svarbiausias šio įrenginio privalumas – galimybė turėti vieną integruotą kontaktų knygutę ir kalendorių. Juos galima tvarkyti tiek kompiuteriu, tiek telefonu. “Man nebereikia turėti kelių kontaktų knygučių: vienos darbinės, kitos asmeninės, dar kitos – “Facebook”. Dabar viską turiu vienoje vietoje. Ir man nebereikia kvaršinti galvos, kad darbotvarkė telefone ir kompiuteryje skiriasi.”

Svarbu paminėti, kad išmanusis telefonas jau nebenaudojamas vien tik verslo reikalams tvarkyti. Internetinių rinkos tyrimų kompanijos “CrowdScience” duomenimis, 2010 metų pradžioje vos 1 proc. “iPhone” vartotojų savo telefonu naudojosi tik versle, o 28 proc. – tik asmeniniams tikslams. Didžioji dalis (71 proc.) apklaustųjų atsakė, kad aparatą įsijungia ir darbe, ir namie. Panašūs ir išmaniųjų telefonų su “Google Android” operacine sistema bei “BlackBerry” ragelių savininkų atsakymai.

Padeda taupyti laiką

Išmaniuosiuose telefonuose įdiegtas darbinis el. paštas ir kalendorius leidžia sutaupyti daug laiko ir greičiau priimti sprendimus. Šis privalumas yra svarbiausias finansininkui Žilvinui Bučiui. “Kai nesi darbo vietoje, telefonas, kuris turi galimybę priimti ir rašyti elektroninius laiškus, atidaryti ir paredaguoti “Word” ar “Excel” dokumentus, atverti PDF failus, labai supaprastina darbo procesą. Esi daug mobilesnis”, – dėsto jis. Išmanusis telefonas Ž.Bučiui yra mobilios darbo vietos imitacija.

Didelį postūmį išmaniųjų telefonų populiarumui pasaulyje ir Lietuvoje turi debesų kompiuterija, suteikianti galimybę perkelti verslo aplikacijas į internetą ir prisijungti prie jų iš bet kurio kompiuterio ar mobiliojo įrenginio. Net ir sudėtingiausia paslauga ar programa galutiniam vartotojui tampa prieinama tiesiog surinkus naršyklėje interneto adresą. “Šiandienos išmanieji telefonai iš esmės yra nešiojamieji kišeniniai kompiuteriai, kurie, naudojantis 3G tinklu, tampa verslo pagalbininkais”, – teigia “Omnitel” viceprezidentas rinkodaros ir paslaugų klausimais Darius Maikštėnas.

Per išmaniuosius telefonus, kaip ir per kompiuterius, galima pasiekti vidinę savo įmonės informaciją, vidinį įmonės tinklą. Jau egzistuoja telefonams pritaikytos programėlės (aplikacijos), skirtos santykių su klientais valdymo sistemoms. O Lietuvos įmonės ir klientai jau gali naudotis tokiais išmaniaisiais sprendimais, kaip užsakymų priėmimas ir valdymas. “Tokie sprendimai leidžia efektyviau planuoti darbą, pritraukti daugiau klientų ir skirti jiems maksimaliai daug dėmesio”, – sako pašnekovas.

Išmanusis telefonas ar planšetinis kompiuteris?

Išplitus 3G ryšiui jau tapo įprasta naršyti internete telefonu. Išmanusis telefonas leidžia tai daryti gana patogiai, nes turi didesnį ekraną, kuris neretai būna liečiamasis – jautrus pirštų prisilietimui. Svarbu ir tai, kad išmaniesiems telefonams sukurtos programėlės (aplikacijos) yra didžiulis informacijos, skirtos žinioms gilinti ir tobulintis, šaltinis. “Nebe verslo rytdiena, o šiandiena yra ir socialinių tinklų, tokių kaip “Facebook”, išnaudojimas versle – bendravimui su klientais, reklamai ar klientų aptarnavimui. Naudotis socialiniais tinklais per išmaniuosius telefonus yra labai patogu”, – tikina D.Maikštėnas.

Išmanusis telefonas leidžia verslininkams neatitrūkti nuo savo reikalų kiaurą parą. Vieniems tai privalumas, kitiems trūkumas. A.Kuliešui tai pagrindinis šio telefono trūkumas, nes “priverčia dirbti ne darbo metu”.

Galimybė įdiegti programas leidžia pritaikyti išmanųjį telefoną daugeliui verslo ar asmeninių uždavinių spręsti, taip pat laisvalaikiui. Tačiau kad ir kokie galingi šie įrenginiai būtų, visiškai pakeisti kompiuterio jie negali, nes turi vieną esminį trūkumą – palyginti mažą ekraną ir klaviatūrą. “Dokumentų ir svetainių peržiūros funkcija išmaniajame telefone yra pakankamai gera, tačiau redagavimo – ne tokia patogi”, – pabrėžia Žilvinas Bučys.

Jau siūlomi šios problemos sprendimai: pikoprojektoriai (miniatiūriniai vaizdo projektoriai) bei projektuojamos ant stalo paviršiaus klaviatūros, bet jie kol kas menkai teprigijo ir nėra patogūs.

Spragą tarp išmaniųjų telefonų ir nešiojamųjų bei stalo kompiuterių užpildo neseniai pasirodę planšetiniai kompiuteriai, tokie kaip “Apple iPad” arba “Samsung Galaxy Tab”. Šie įrenginiai susieja gerąsias “smartfonų” ir kompiuterių savybes – mobilumą ir produktyvumą. Analitikai prognozuoja, kad po trejų metų išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių jau bus daugiau nei kompiuterių ir jie taps pagrindiniais interneto įrenginiais.

Kas yra išmanieji telefonai

Išmanusis telefonas (angl. smartphone) nuo įprasto skiriasi tuo, kad turi sudėtingą operacinę sistemą, leidžiančią įdiegti daugybę įvairių programų ir taip išplėsti įrenginio galimybes. Kitaip tariant, išmanusis telefonas savo galimybėmis primena kompiuterį, tik yra daug mažesnis. Jei lyginsime paprastų ir išmaniųjų telefonų išorę, antrieji dažnai turi didesnį, liečiamąjį ekraną, o kai kurie modeliai – tikrą klaviatūrą. Bet kartais jie atrodo panašiai, tuomet išmanųjį ragelį galima atskirti tik pagal operacinę sistemą.

“Google”, “Nokia” ir “Apple” karas

• Pastarieji keleri metai išmaniųjų telefonų srityje buvo kone revoliuciniai. Iki šiol tokių telefonų madas diktavusi “Nokia” dabar jau sparčiai užleidžia pozicijas “Apple” telefonams ir įrenginiams su “Google Android” operacine sistema. O “Android” yra tikras rinkos fenomenas. Per vienus metus išmanieji telefonai su šia sistema atsiriekė ketvirtadalį pasaulinės telefonų rinkos (nuo 3,5 proc. 2009 m. trečiąjį ketvirtį iki 25,5 proc. 2010 m. trečiąjį ketvirtį; rinkos tyrimų kompanijos “Gartner” duomenys).

• “Nokia Symbian” telefonai vis dar tebėra lyderiai, tačiau jų dalis sumažėjo nuo 44,6 iki 36,6 proc. Po truputį prastėja ir RIM bendrovės gaminamų “BlackBerry” išmaniųjų telefonų padėtis. Įrenginių su “Microsoft” operacine sistema “Windows Mobile” dalis irgi sumažėjo, tačiau bendrovė praėjusių metų spalį pristatė naują jos versiją “Windows Phone 7″, kuri turi nemažą potencialą pagerinti programinės įrangos gamybos milžinės padėtį.

• Iš viso 2010 m. trečiąjį ketvirtį pasaulyje parduota per 80 mln. išmaniųjų telefonų.

Lietuvoje “Nokia” mobilieji telefonai, nepaisant visiškai kitokių pasaulinių tendencijų, ir toliau vienvaldiškai karaliauja rinkoje. “Nokia” neginčytinai yra perkamiausias mobiliojo telefono prekės ženklas mūsų šalyje – šiuos modelius renkasi apie 78 proc. visų jų pirkėjų. Likusią pyrago dalį dalijasi antri pagal populiarumą “Samsung”, LG ir naujieji HTC mobiliojo ryšio telefonai. Po šio perkamiausiųjų ketvertuko eina “Motorola”, “Sony Ericsson” ir kiti lietuviams mažiau žinomi gamintojų vardai.

Tiesa, net ir laikydamiesi ištikimybės vienam prekės ženklui tradicijų lietuviai domisi ir ieško naujovių. Dažniausiai tarp perkamiausiųjų atsiduria neseniai prekybos vietose pasirodę naujausi mobiliųjų telefonų gamintojų modeliai. Šių metų tendencijos rodo stipriai padidėjusį išmaniųjų telefonų poreikį – palyginti su 2010 m. sausio mėnesiu, rugpjūtį jų įsigyta dešimt kartų daugiau.

Tuo tarpu užsienyje mobiliojo ryšio telefonų paklausa jau kelerius metus visai kitokia. Pastaruoju metu užsienyje perkamiausi yra “Apple”, HTC ir “BlackBerry” firmų mobiliojo ryšio telefonai. Po jų rikiuojasi “Samsung”, LG, “Nokia”, “Sony Ericsson” ir kitų telefonų modeliai. Toks populiarumo skirtumas šalyse parodo, kad užsieniečiai labiau nei mes įpratę naudotis papildomomis mobiliojo telefono funkcijomis – 3G, internetu ir el. paštu.

Lietuviai – plepi tauta. Toks susidaro įspūdis pasižiūrėjus, kaip kasmet daugėja telefonais prakalbamų minučių skaičius. Štai 2008 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos gyventojai mobiliaisiais telefonais prakalbėjo 1,17 mlrd. min., o paskutinį praėjusių metų ketvirtį – jau 1,54 mlrd. min. (iš viso per praėjusius metus – 6 mlrd. min.). Praėjusiais metais siuntėme ir daugiau SMS žinučių: nuo 2,34 mlrd. pirmąjį 2009-ųjų ketvirtį iki 2,5 mlrd. ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį. Iš viso per pernai metus – net 9,24 mlrd. SMS žinučių.

Regis, prie to daugiausiai prisidėjo stipriai savo paslaugų įkainius sumažinę mobiliojo ryšio operatoriai. Taigi nors Lietuvos gyventojai telefonais kalba dažniau ir SMS žinučių siunčia daugiau, judriojo ryšio operatorių pajamos mažėja. Mažėja ir mobiliųjų telefonų sąskaitos: Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, per dvejus metus vidutinės pajamos iš vieno abonento per vieną mėnesį už judriojo telefono ryšio paslaugas sumažėjo šešiais litais (nuo 23 Lt 2008 m. sausį iki 17 Lt 2009 m. gruodį).