Telefonas pretenduoja tapti ne tik nepamainomu pagalbininku komunikuojant su aplinkiniais, bet ir asmeniniu sveikatos vadovu. Naujas tendencijas technologijų pasaulyje „Veidas“ stebėjo vienoje didžiausių mobiliųjų technologijų parodų „Mobile World Congress“, kuri praėjusią savaitę vyko Barselonoje.

Į Barseloną, vadinamą Europos mobiliųjų technologijų lopšiu, sužinoti karščiausių technologijų naujienų suvažiavo per 70 tūkst. lankytojų iš viso pasaulio. Jei reikėtų apibūdinti tipišką mobiliųjų technologijų parodos Barselonoje lankytoją, tai būtų maždaug 35–45 metų vyras, dėvintis juodą kostiumą ir nepaleidžiantis iš rankų išmaniojo telefono ar planšetinio kompiuterio, kuriame žymisi įvairias pastabas.
Paroda pritraukė ne tik daugybę technologijų srityje dirbančių įvairių lygių vadovų, kuriems tiesiog privalu žinoti visas naujienas, bet ir įvairiausių smalsuolių – tų technologijų vartotojų. Tačiau visi jie atvykdami į parodą tikėjosi to paties: išvysti Barselonoje ką nors tokio, kas juos jei ne priblokš, tai bent jau labai nustebins.
Šių dienų technologijų vartotojas yra labai reiklus – išmaniųjų įrenginių madas pasaulyje diktuojančios technologijų bendrovės jaučia nuolatinį vartotojų spaudimą juos nustebinti. Kasmet pristatyti po naują patobulintą išmanųjį telefoną nebeužtenka, reikia padaryti dar ir taip, kad tas telefonas visus priverstų iš nustebimo aiktelėti. Šiam reikalui vien Pietų Korėjos technologijų milžinė „Samsung Electronics“ turi apie 65 tūkst. inžinierių visame pasaulyje, o bendrovės investicijos į naujų technologijų paieškas ir plėtrą siekia apie 14 mlrd. JAV dolerių.
Tad ar pavyko nustebinti reiklųjį technologijų vartotoją šiųmetei mobiliųjų technologijų parodai Barselonoje?

Telefonas nuskaito pirštų atspaudus ir matuoja pulsą

Pažiūrėti parodoje tikrai buvo į ką: gamintojai pasistengė, kad jų stendai būtų įspūdingi ir nepaliekantys abejingų. Eksponuojamų įrenginių ir mobiliųjų paslaugų gausa taip pat buvo pritrenkianti. Tuo labiau kad kiekvieną įrenginį buvo galima ir pačiupinėti, ir išbandyti – taip pat ir parodoje pristatytą naująjį „Samsung“ išmanųjį telefoną „Galaxy S5“ (visame pasaulyje jis bus pradėtas pardavinėti tik balandžio viduryje), tapusį didžiausia šių metų Barselonos mobiliųjų technologijų kongreso intriga.
Grįžtant prie klausimo, kas galėjo nustebinti technologijų mėgėją Barselonoje, trumpai atsakyti galima būtų taip: revoliucinių naujovių nebuvo, bet įdomybių tikrai netrūko.
Štai kad ir „Galaxy S5“: iš pirmo žvilgsnio – lyg ir nieko ypatingo, tiesiog dar vienas patobulintas brangus žaisliukas (jo kaina sieks 699 eurus – apie 2410 Lt), ir tiek. Kita vertus, šis modelis tikrai turi kai ką tokio, dėl ko milijonai žmonių visame pasaulyje mielai iškeis į jį savo senesnį telefoną.
Pavyzdžiui, į išmaniųjų įrenginių pritaikymą sveikatos reikmėms vis daugiau investuojanti „Samsung“ penktos kartos „Galaxy S“ telefone įdiegė pulso matuoklį bei kitas funkcijas, kurios bus naudingos sveika gyvensena besirūpinantiems žmonėms. Telefonas turi ir ilgiau neišsikraunantį akumuliatorių (o tai vienas aktualiausių klausimų išmaniųjų telefonų savininkams) bei įdomią specialią funkciją, leidžiančią perjungti telefoną į itin taupų režimą, išjungiant visas nebūtinas programas ir ekrano spalvas – net likus 10 proc. akumuliatoriaus įkrovos tokiu režimu telefonu bus galima naudotis kone visą parą.
Kiti įdomesni dalykai: naujasis „Galaxy S5“, kaip ir jo didžiausias konkurentas „iPhone“, taip pat nuskaito pirštų atspaudus, taigi telefono turėtojams slaptažodžių suvedinėti nebereiks – pakaks perbraukti per ekraną pirštu. Telefonas bus atsparus dulkėms ir vandeniui, tad juo bus galima naudotis net ir prausiantis po dušu (vartotojų apklausos rodo, kad dalis žmonių pageidauja telefonu naudotis net ir vonios kambaryje), tiesa, ilgesnį laiką telefono laikyti po vandeniu nerekomenduojama. Taip pat naujajame „Galaxy“ įdiegta patobulinta greit fokusuojanti kamera, yra įdomus „Kids mode“ režimas, leidžiantis lengvai perjungti telefoną į vaikams skirtą aplinką, o filmą naujuoju telefonu esą bus galima parsisiųsti taip greitai, kad net kukurūzų spragėsiai mikrobangų krosnelėje nespės „išsproginėti“.
Pasaulyje nuo 2010 m. jau parduota apie 200 mln. „Galaxy S“ telefonų, o štai „Apple“ kompanijos pasididžiavimo „iPhone“ per šį laikotarpį parduota apie 410 mln. vienetų. Įdomu, kad JAV analitiniame žurnale „Time“ netrukus po „Galaxy S5“ pristatymo pasirodė straipsnis, kuriame įvardytos penkios priežastys, kodėl naujasis „Samsung“ modelis šįkart turėtų sutriuškinti savo didžiausią konkurentą iš „Apple“. Ar taip ir įvyks, paaiškės pavasarį, kai naujasis „Galaxy“ pasirodys prekybos vietose, tačiau viena aišku, kad šis telefonas bus prieinamas ne visiems, nes bent jau vidutiniam lietuviui už jį tektų pakloti sumą, viršijančią viso mėnesio atlyginimą.
Nenorintiems taip išlaidauti tiek „Samsung“, tiek kiti gamintojai Barselonoje pristatė gausybę pigesnių telefono modelių. Pvz., „Nokia“ išleido visą seriją „Android“ išmaniųjų telefonų už mažiau nei 100 eurų, o „Mozilla“ pademonstravo besivystančioms rinkoms skirtą išmaniojo telefono prototipą vos už 25 dolerius. Visa tai leidžia prognozuoti, kad po kelerių metų išmanieji telefonai pigs.
Apibendrinant galima pasakyti, kad parodoje buvo pristatyta nemažai naujų telefono modelių, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo taip pat, kaip ir jų pirmtakai, tačiau yra dar patogesni naudoti ir papildyti naujomis išmanesnėmis funkcijomis. Akivaizdu ir tai, kad gamintojai toliau plėtoja vadinamuosius išmaniųjų telefonų „kompanionus“ – išmaniuosius laikrodžius, kurie ypač naudingi turėtų būti sportuojantiems žmonėms.
Vis dėlto parodoje dominavo ne telefonai, o įvairiausių patobulintų modelių planšetiniai kompiuteriai, kurie vis labiau išstumia iš rinkos personalinius kompiuterius.

Vartotojų laukia dar daug atradimų

Iš JAV atvykęs vienas „Microsoft“ valdomos pokalbių programos „Skype“ vadovų Ameras Hassanas pripažino, kad išmanieji įrenginiai gyvenimą ne tik daro įdomesnį ir patogesnį, bet ir jį savotiškai komplikuoja. „Į kiekvieną susitikimą verslininkai dabar turi neštis tris įrenginius: personalinį kompiuterį, planšetę ir telefoną. Ir dabar matau, kaip pastabas žmonės žymisi ar nuotraukas daro planšete, o su dokumentais dirba per nešiojamąjį kompiuterį, na, ir telefonas, žinoma, visada šalia. Taigi turi visą laiką nešiotis tuos tris įrenginius“, – pastebėjimais dalijosi A.Hassanas.
O jo kolega Andrew Stirlingas, „Larkhill“ vadovas iš Jungtinės Karalystės, pridūrė: „Dabar atsiranda ir ketvirtas įrenginys – nešiojamieji laikrodžiai. Ir dar turi juos nuolat įkrauti, nes visi išmanieji įrenginiai labai greitai išsikrauna.“
„Skype“ atstovas A.Hassanas prisipažino turintis net tris išmaniuosius telefonus, nes to reikalauja jo darbo pobūdis. Pasak pašnekovo, naudodamasis visais šiais išmaniaisiais įrenginiais jis praleidžia pernelyg daug laiko ir dėl to dažnai pykstasi su žmona. „Tai priklausomybė, todėl aš darau taip: veždamasis žmoną romantiškos vakarienės restorane niekada neimu su savimi jokio išmaniojo įrenginio“, – „Veidui“ prisipažino vienas „Skype“ vadovų iš Jungtinių Valstijų.
Parodoje taip pat sutiktas JAV kompanijos „IT Net Data“ vienas vadovų Cliffas Littlejohnas pripažino: yra didelė tikimybė, kad dar po dešimtmečio pasaulis taps labai nuobodus, nes žmonės bendraus per įvairius išmaniuosius įrenginius ir vis rečiau žiūrės vieni kitiems į akis. „Aš taip pat pastebiu, kad mano laiko be jokių išmaniųjų įrenginių, kurį skiriu savo artimiesiems ir draugams, vis mažėja“, – teigė parodos dalyvis iš Niujorko.

Lietuvoje sparčiai išpopuliarėjusios protų kovos keliasi ir į mobiliuosius telefonus – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentai pristatė jų principu paremtą edukacinį žaidimą apie kiną „Movie Llama – Cinema Quiz“. Pasitelkę kūrybiškumą ir nemokamą žaidimų kūrimo įrankį „Tutotoons“, jie jau po poros dienų žaidė pačių sugalvotą originalų žaidimą ir pasiūlė jį pasaulinei rinkai.

Pasirinkę savo mėgstamą temą – kiną, VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto studentai Gintarė Šarmavičiūtė, Kristina Žurauskaitė ir Deividas Baumilas interaktyvią ir spalvingą programėlę „Movie Llama – Cinema Quiz“ sukūrė vos per vieną savaitgalį. Žaidime kino ekspertė lama ne tik supažindina su reikšmingiausiais režisieriais, filmais bei faktais, bet ir įvertina žaidėjų žinias kino srityje.

„Kurdami žaidimą norėjome parodyti, kad šiandien mobiliųjų telefonų programėlių gamybai  nebūtinos specifinės programavimo žinios, užtenka išmanyti technologijas ir jų pasiūlą. Programėlė atskleidžia kino chronologiją – žaisdami galėsite patikrinti, ar žinote visus ryškiausius faktus, padariusius įtaką kino industrijai ir jos raidai“, – sakė viena iš „Movie Llama – Cinema Quiz“ kūrėjų Gintarė Šarmavičiūtė.

Žaidimas „Movie Llama – Cinema Quiz“ nemokamai platinamas mobiliųjų programėlių parduotuvėse „Google Play“ bei „App Store“. Sulaukę teigiamų vartotojų atsiliepimų ir komentarų VGTU studentai planuoja tobulinti žaidimą ir kurti naują versiją, kuri reikalautų daugiau specifinių kino žinių.

Nemokamu žaidimų kūrimo įrankiu „Tutotoons“ jau sukurti aštuoni pavyzdiniai žaidimai – dalis jų sulaukė nemažo susidomėjimo internete ir viso pasaulio vartotojų buvo parsisiųsti tūkstančius kartų.

Atsiskaitymai už prekes ir paslaugas mobiliuoju telefonu vis labiau populiarėja, daugėja ir platformų, siūlančių tokią galimybę. Ar atsiskaitymai telefonu išstums iš rinkos klasikinius atsiskaitymo būdus – grynaisiais pinigais ir banko kortele?

Atsiskaitymų mobiliuoju telefonu apimtys pasaulyje kiekvienais metais didėja milžiniškais tempais. IT rinkos tyrimų bendrovės „Gartner“ duomenimis, pernai naudojantis mobiliaisiais telefonais buvo nupirkta prekių ir paslaugų, vertų 171,5 mlrd. JAV dolerių, arba 62 proc. daugiau nei 2011 metais. O kitos IT rinkos tyrimų bendrovės IDC atlikta apklausa parodė, kad jau trečdalis visų vartotojų JAV 2012 metais bent kartą atsiskaitė mobiliuoju telefonu.
Tiesa, žaibiškas mobiliųjų atsiskaitymų rinkos Kinijoje augimas turėtų pakoreguoti pasaulinės šio sektoriaus rinkos plėtros prognozes. Buvo prognozuojama, kad iki 2015 metų atsiskaitymų mobiliuoju telefonu apimtys pasieks trilijono dolerių ribą. Kinijos centrinis bankas praneša, kad antrąjį šių metų ketvirtį vien Kinijoje naudojantis mobiliaisiais įrenginiais buvo atsiskaityta už 338 mlrd. dolerių vertės prekes ir paslaugas. Tai 364 proc. daugiau, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Mobiliųjų pinigų pervedimų skaičius, palyginti su pernai, išaugo 275 proc.
Užsienio ekspertų teigimu, bekontakčiai atsiskaitymai per artimiausius metus turėtų pralenkti kitus atsiskaitymo būdus, o remiantis „World Payments Report“ ataskaita galima prognozuoti, kad per artimiausią dešimtmetį mobilieji atsiskaitymai turėtų sudaryti daugiau nei pusę visų atsiskaitymų.

Privalo spręsti problemą
Rinkos tyrimų bendrovės „Harris Interactive“ atliktos apklausos duomenimis, beveik du trečdaliai amerikiečių mano, kad atsiskaitymai mobiliuoju telefonu populiarumu aplenks atsiskaitymus banko kortele.
Atsiskaitymai telefonu populiarėja ir Lietuvoje. Tiesa, kol kas kyla įvairių trukdžių, kurie IT specialistus Lietuvoje verčia abejoja, kad artimiausiu metu telefonai mūsų šalyje nurungs tradicinius atsiskaitymo būdus.
„Nepasakyčiau, kad atsiskaityti mobiliuoju telefonu šiandien Lietuvoje yra geriau ir patogiau, nei banko kortele ar grynaisiais pinigais. Viena vertus, atsiskaitant banko kortele reikia atlikti mažiau veiksmų, nei atsiskaitant mobiliuoju telefonu. Antra vertus, šiandien vis tiek negali palikti piniginės namie, nes be jos tiesiog pražūsi – juk vis tiek reikia turėti su savimi arba elektroninio bilieto kortelę, arba vairuotojo pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę ir begalę kitų dalykų“, – svarsto elektroninės komercijos specialistas Džiugas Paršonis.
Jam antrina ir „Mokipay“ atsiskaitymų sistemą valdančios bendrovės „Mokipay Europe“ įkūrėjas ir vadovas Markas Zbarskis. Jo teigimu, su tradiciniais atsiskaitymo būdais mobilieji atsiskaitymai gali konkuruoti tik tada, kai jie sprendžia kokias nors vartotojo problemas.
„Pristatydami „Mokipay“ sistemą prieš 2011 metais Lietuvoje vykusį Europos vyrų krepšinio čempionatą naiviai įsivaizdavome, kad visi pamirš grynuosius bei banko korteles ir ims naudotis tik mobiliaisiais mokėjimais. Bet jie mažai kam rūpėjo, nes nesprendė jokių problemų. Jei kalbėsime apie tą patį krepšinį, šiuo metu į Kauno „Žalgirio“ rungtynes abonementus perkantys sporto aistruoliai bufetuose mobiliaisiais atsiskaitymais už paslaugas gali atsiskaityti greičiau ir dar gauti nuolaidą. Mykolo Romerio universitete įdiegta sistema leidžia su nuolaida pietauti tik bendruomenės nariams ir užkerta kelią universiteto lėšomis naudotis pašalinius asmenis. Tai pridėtinė sistemos vertė“, – teigia M.Zbarskis.
Šiuo metu bendrovė diegia naujas paslaugas, kuriomis naudosis maždaug pusė milijono vartotojų – mokyklų bendruomenių nariai (tėvai, mokiniai ir mokytojai).
Kai kuriose sostinės kavinėse ir restoranuose vartotojams siūloma išbandyti bendrovės „Worapay“ kuriamą sistemą, kuri turėtų remtis tokia pat filosofija. Infrastruktūra, su kuria bankai, telekomunikacijų bendrovės, mokėjimo įstaigos gali integruoti savo programėles į mobiliuosius telefonus, pagreitina atsiskaitymus degalinėse ir viešojo maitinimo įstaigose, kuriose padavėjus klientai aptarnauja prie staliukų. Už paslaugas lankytojai gali atsiskaityti telefonu nuskaitę ant staliuko esantį QR kodą – tada sąskaita iš kasos aparato atsiunčiama į vartotojo telefoną, tad nereikia laukti, kol prieis padavėja. Taip esą lankytojai sutaupys laiko, o aptarnaujančiam personalui nereikės lakstyti su čekiais.
„Be to, padavėjai pagal kliento identifikacijos numerį matys, koks klientas šiuo metu sėdi prie staliuko ir kiek kartų jis anksčiau buvo restorane, ką užsisakė. Pagal tai įstaigos darbuotojas galės geriau aptarnauti vartotoją, pateikti jam aktualių pasiūlymų. Mūsų skaičiavimais, vidutinės sąskaitos dydis turėtų išaugti 2–7 proc.“, – mano „Worapay“ įkūrėjas ir vadovas Aurimas Bakas.
Mobilieji atsiskaitymai galėtų iš dalies legalizuoti ir smulkųjį verslą, mat dalis platformų leidžia daryti „žmogaus žmogui“ (angl. ~person to person~) pavedimus. Tai reiškia, kad vienas mobiliojo telefono savininkas galėtų pervesti pinigus kitam asmeniui. Elektroninės komercijos specialistas Dž.Paršonis teigia, kad taip būtų galima atsiskaityti už individualios veiklos pagrindu teikiamas paslaugas – dviračių nuomą ir pan.

Integracija su bankais – būtina
Bene pagrindinė atsiskaitymų mobiliaisiais įrenginiais problema – piniginių srautų valdymas. Savo atsiradimo pradžioje „Mokipay“ nebuvo susieta su vartotojų bankų sąskaitomis, reikiamą pinigų sumą vartotojai turėdavo pasidėti į atskirtą mobiliesiems atsiskaitymams skirtą sąskaitą. Specialistų manymu, tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl mobiliųjų atsiskaitymų pionieriams startas Lietuvoje nepavyko.
Nors dalis kasdienių paslaugų teikėjų, tokių kaip kavinių tinklas „Coffee Inn“, į lojalumo programas stengiasi įdiegti ir atsiskaitymo galimybę iš anksto papildžius paskyrą pinigais iš banko sąskaitos, vis dažniau pastebimos mobiliųjų atsiskaitymų paslaugas teikiančių įmonių pastangos į atsiskaitymų infrastruktūras integruoti bankų programinę įrangą. Patys kūrėjai tikina, kad sistemos, kuriose nėra tiesioginės sąsajos su banko sąskaita, pasmerktos nesėkmei, esą tokios sistemos yra negyvybingos, užkerta galimybę vartotojui jaustis laisvai.
„Rinkodaros požiūriu kava yra labai neįpareigojantis pirkinys – ateini ir išgeri, tokio pirkinio ilgai neplanuoji. Būtent todėl mobiliųjų atsiskaitymų sąskaitoje pinigų turi būti nuolat. Bet vartotojas negali kiekvieną rytą tikrinti, ar jis turi pinigų kavai, ar ne, jei ne – jam reikia tą sąskaitą papildyti. O tai labai siaura paslauga – dar yra krūva kitų kasdieninių paslaugų, apie kurias reikia pagalvoti. Na, o kuo sudėtingesnis ir ilgesnis procesas, tuo mažiau tokie atsiskaitymai patrauklūs vartotojui. Dėl to mobiliųjų atsiskaitymų sistemų integracija su bankų sąskaitomis yra neišvengiama“, – neabejoja Dž.Paršonis.

Lietuvoje į internetą jau perkelta pusantro šimto viešųjų paslaugų, tačiau dauguma jų gyventojai nesinaudoja. Dažnai šie šimtus milijonų litų kainavę sprendimai painūs, neužbaigti arba visuomenei nežinomi.

Kasmet valstybės institucijos išdidžiai paskelbia apie keletą į internetą perkeltų naujų paslaugų ir uoliai susideda pliusus, rodančius spartų šalies skaitmenizavimą. Tad pagal šį kriterijų šiandien atrodome visai neblogai: Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) duomenimis, 2012 m. internetu buvo pasiekiama 87 proc. viešųjų elektroninių paslaugų (e. paslaugų) verslui ir gyventojams. Iš viso Lietuvoje šiandien jau sukurtos 178 e. paslaugos.
Vis dėlto labiau pasigilinus aiškiai matyti, kad ne viskas taip puiku, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Dažnai viešųjų e. paslaugų rodikliai – tik gražus fasadas, po kuriuo vis dar slypi rankinis darbas ir laiko gaišimas prie valdininko kabineto durų. Pavyzdžiui, 60 proc. Lietuvos įstaigų leidžia parsisiųsti internetu įvairias formas, bet tik 18 proc. sudaro galimybę atlikti administracines procedūras elektroniniu būdu, tai yra be papildomų popierinių procedūrų.

Privatus verslas prie e. paslaugų vartotojus pripratina labiau
„Lietuvoje e. paslaugų iš tiesų daugėja ir, palyginti su kitomis šalimis, atrodome visai neblogai. Bet jei vertintume tas e. paslaugas pagal tai, kokia dalis verslo ir visuomenės jomis naudojasi, vaizdas būtų jau ne toks gražus. Tai, kokia visuomenės dalis naudojasi e. paslaugomis, yra geriausias rodiklis. Jei paslaugų daug ir jos geros, didžioji dalis gyventojų turi jomis naudotis“, – kaip pamatuoti šių paslaugų naudą, siūlo IT paslaugų ekspertas Pranas Slušnys.
Akivaizdus skirtumas išryškėja palyginus privataus ir viešojo sektoriaus teikiamas e. paslaugas bei jų populiarumą. Jeigu verslas kartą jau apsisprendžia išleisti pinigus ir investuoti į e. paslaugas, jis pasirūpina, kad tai jam padėtų sutaupyti, o gyventojai šiomis paslaugomis aktyviai naudotųsi. Ryškiausias pavyzdys – elektroninė bankininkystė, prie kurios bankai intensyviai pratina savo klientus, keldami įkainius už tiesiogines operacijas. Nuoseklaus darbo rezultatai aiškiai matyti: rinkos tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, jau 2011 m. internetinės bankininkystės paslaugomis Lietuvoje naudojosi pusė suaugusių šalies gyventojų. O pernai Eurobarometro tyrimas atskleidė, kad dar įspūdingesnis šis skaičius yra tarp Lietuvos interneto vartotojų – 65 proc., kai ES vidurkis siekia 48 proc.
Gyventojams skirtoms viešosioms e. paslaugoms iki tokių rezultatų dar toli. Net bendras rodiklis, rodantis gyventojų pasinaudojimą nors viena e. paslauga, didelio įspūdžio nedaro. Kaip informavo IVPK laikinai direktoriaus pareigas einantis Rytis Kalinauskas, internetu e. valdžios paslaugomis 2012 m. naudojosi 37 proc. gyventojų – 7 proc. daugiau nei prieš metus.
„Mes užimame 20 vietą tarp ES valstybių ir dar atsiliekame nuo ES vidurkio, siekiančio 44 proc., bet teigiama tendencija, kad turime spartesnį nei kitose šalyse augimą ir manome, jog prisivysime vidurkį artimiausiu metu“, – viliasi R.Kalinauskas.
Tiesa, verta pabrėžti, kad verslo segmente padėtis kur kas geresnė: beveik visas verslas jam skirtomis e. paslaugomis naudojasi aktyviai ir net 99 proc. teikia internetu užpildytas e. formas.
Na, o gyventojai daugumą viešųjų e. paslaugų vis dar apeina ratu  – net pačiomis populiariausiomis pasinaudoja mažiau nei ketvirtadalis piliečių. Kaip populiariausias tarp gyventojų viešąsias e. paslaugas R.Kalinauskas išskiria tris: pajamų mokesčio deklaraciją, kuria naudojasi 23 proc., darbo paieškos e. paslaugas, kuriomis naudojasi 21,3 proc., ir su sveikatos apsauga susijusias e. paslaugas, kaip registravimąsi pas gydytojus internetu, kuriomis naudojasi apie 20 proc. gyventojų. Prie mažiausiai naudojamų IVPK laikinasis vadovas mini naujesnes paslaugas. Pavyzdžiui, gyvenamąją vietą internetu deklaruoja tik 1 proc., dėl statybos leidimų internetu kreipiasi 0,3 proc. gyventojų, o galimybe kreiptis internetu dėl gimimo ar santuokos liudijimo išdavimo arba policijai pranešti apie įvykius beveik niekas nepasinaudoja.
Prie nevykusių valstybinių IT projektų, kurie nesulaukė gyventojų dėmesio, ekspertai priskiria ir Lietuvos piliečio ID kortelę, suteikiančią galimybę pasirašyti elektroniniu parašu. Šiuo e. parašu naudojasi tik menka visuomenės dalis. „Estijoje nuo 2004 m. pradėta naudoti ID su elektroniniu parašu, ir tai tapo pagrindiniu identifikavimo būdu elektroninėje erdvėje, o Lietuvoje ilgą laiką e. parašas strigo, todėl didelį populiarumą įgijo naudojimasis e. bankininkyste“, – kodėl neišplito e. parašas, aiškina R.Kalinauskas.
Tai, kad gyventojai nesinaudoja sukurtomis e. paslaugomis, reiškia tiesioginius nuostolius valstybei, nes, negana to, kad milijonai iššvaistyti joms sukurti, bet ir toliau leidžiami joms palaikyti. IVPK duomenimis, nuo 2004 metų e. paslaugoms kurti išleista 469 mln. Lt ES lėšų, o vien 2012 m. valstybės registrams ir valstybės informacinėms sistemoms palaikyti skirta 107 mln. Lt.

Viešosios e. paslaugos – sudėtingos ir neužbaigtos
Kodėl viešosios e. paslaugos, priešingai nei privačios, nesulaukia gyventojų dėmesio? „Nemanome, jog naudojimasis tomis e. paslaugomis, tokiomis kaip e. policija, statybos leidimai, mažas todėl, kad jos nepatrauklios ar nekokybiškos. Manome, jog reikia laiko, kad apie e. paslaugas, kaip ir bet kokias kitas paslaugas, pilietis sužinotų. Pabrėžiame, kad e. paslaugų viešinimo dalis labai svarbi, nes reikia ne tik sukurti patrauklią ir patogią piliečiui paslaugą, bet ir pasistengti, jog pilietis apie ją sužinotų. Be to, ne visos e. paslaugos yra kasdieninio pobūdžio, kad pilietis pats aktyviai jomis domėtųsi“, – aiškina R.Kalinauskas.
Nors viena priežasčių, kodėl gyventojai aktyviai nesinaudoja dauguma viešųjų paslaugų, iš tiesų yra ir jų menkas žinomumas, ekspertai įžvelgia kur kas daugiau priežasčių, kodėl milijonus litų kainavusios e. paslaugos lieka už borto.
„Pirma, įmonės ir įstaigos, kurios užsiima tų paslaugų kūrimu, neturi reikiamos kompetencijos tas paslaugas padaryti prieinamas vartotojui ir paprastas. Didžioji jų dalis visiškai nepritaikytos klientui ir skirtos tam, kad įstaiga pasidėtų paukščiuką, jog teikia paslaugas internetinėje erdvėje. Labai mažai kreipiama dėmesio, kad būtų patogu ir kiek įmanoma paprasta. Dažnai būna pridėta perteklinių žingsnių“, – kritikuoja P.Slušnys.
Pasak jo, vienas iš tragiškų pavyzdžių, kai produktas sukurtas, sistema veikia, bet naudos gyventojams nėra, nes ji labai nepatogi, – Nacionalinė turizmo informacijos ir rezervacijos sistema, apie kurią apskritai mažai kas žino. P.Slušnio nuomone, ši sistema, kurios idėja – suteikti galimybę lietuviškiems viešbučiams, kaimo turizmo sodyboms pritraukti klientų, pagal patogumą naudotis stipriai atsilieka nuo komercinių rezervavimo sistemų.
„Jei privatus sektorius daro prieigą prie e. sprendimo, stengiasi padaryti jį kuo paprastesnį, o valstybinis sektorius sistemą sukonstruoja perdėtai sudėtingai. Dėl to didžioji dalis e. paslaugų nelanksčios ir vartotojams sudėtingos: jei vartotojui prireikia daugiau nei trijų paspaudimų, kad gautų reikiamos informacijos, jis pavargs. Stengdamasis to išvengti privatus sektorius kartais vykdo mažesnės apimties projektus, bet gauna daug greitesnę naudą, o valstybė permoka du kartus: pirmiausia kurdama sudėtingą sistemą, o antrą kartą – bandydama padaryti ją lankstesnę“, – antrina UAB “Alna Group” korporatyvinių reikalų direktorius, buvęs IVPK direktorius Valdas Kišonas.
Valstybės kontrolės Informacinių sistemų ir infrastruktūros audito departamento direktorius Dainius Jakimavičius priduria, jog bendra valstybinių IT projektų problema – kad nežiūrima, ar yra kuriamų paslaugų poreikis. „Kad kokį IT projektą paimtume, kils rizika, jog nepažiūrėję, ar jo reikia veiklai, padarysime gražų technologinį sprendimą, išleisime pinigus, bet klausimas, kas juo naudosis. Garvežys važiuos gerai, greitai, bet ne ten, kur reikia. Sakome, jog pirma turi būti paslaugų poreikis – atsirasti tokia aplinka, kad žmogui būtų optimalu taikyti e. paslaugą“, – aiškina D.Jakimavičius.
Dar viena priežastis, kodėl e. paslaugomis menkai naudojamasi, – jų neužbaigtumas. Pasak V.Kišono, nepaisant to, kad institucijos pastaraisiais metais vis geriau suvokia, jog svarbu perkelti teikiamas paslaugas į elektroninę erdvę, vis dar neretai į šį procesą žiūrima žinybiškai – iš pačių institucijų, o ne iš būsimų e. paslaugų naudotojų pusės.
„Tad pasitaiko ir tokių situacijų, kai e. paslaugos lyg ir sukurtos, bet dėl to, kad laiku nepakeista susijusi teisinė bazė, e. paslaugos rezultatą, tarkime, tam tikrą pažymą ar dokumentą, vis dar tenka atsiimti popierinį. Vadinasi, vis tiek tenka vykti į instituciją. Tai negera praktika, nes e. paslaugos sukūrimas nereiškia tų pačių tradicinių paslaugos procedūrų perkėlimo į elektroninę aplinką – visų pirma tai reiškia, kad reikia kiek įmanoma sumažinti paslaugų gavėjo veiksmų skaičių. Tam naudojamos sąsajos tarp registrų ir informacinių sistemų, kad reikalingus duomenis būtų galima gauti automatizuotai, taip pat naudojamas e. parašas, e. apmokėjimas ir kiti technologiniai sprendimai, kurie jau seniai sukurti ir veikia – institucijoms tereikia juos pasiimti“, – tvirtina V.Kišonas.
Vienas ryškiausių tokių neužbaigto sprendimo pavyzdžių – elektroninės civilinės būklės liudijimų išdavimo paslaugos, teikiamos Gyventojų registro tarnybos. E. paslaugos kaip ir sukurtos, pavyzdžiui, galima internetu registruoti gimimą, tėvystės pripažinimą, pateikti dokumentą santuokos prašymui įregistruoti, pasikeisti vardą, pavardę, tautybę, tačiau atsiimti dokumento vis tiek tenka vykti į civilinės metrikacijos įstaigą. Taip yra todėl, kad nepakeistas teisės akto reikalavimas, jog išduodama pažyma turi būti tik popierinė, ir neįvesta elektroninė.
Galima būtų vardyti ir daugiau pavyzdžių. Tarkime, registracija internetu pas gydytojus taip pat iki galo nesutvarkyta. Vilnietė Lina Paukštė, besilankanti Šeškinės poliklinikoje, stebisi, kad internetu gali užsiregistruoti tik pas šeimos gydytoją ir dar vieną specialistą, kuriam nereikia šeimos gydytojo siuntimo. O norint užsirašyti pas kitus specialistus, pas kuriuos taip pat galima užsiregistruoti be šeimos gydytojo siuntimo, pavyzdžiui, Psichikos sveikatos centro specialistus, dermatovenerologus ir kt., jau tenka skambinti ir registruotis telefonu.
„O štai dabar Šeškinės poliklinikos internetinė sistema iš viso yra “užlūžusi” ir šiais metais nebeveiks. Kai bandžiau internetu užsiregistruoti pas šeimos gydytoją, mane nukreipė į ~sergu.lt~ tinklalapį. Ten prisijungusi pamačiau, kad kitą dieną yra vienas talonėlis pas mano gydytoją. Aš jį užsisakiau, bet dėl viso pikto pasiskambinau pasiteirauti į registratūrą, ar viskas gerai. Registratūroje man pasakė, kad jokio talonėlio kitai dienai nėra, mano registracijos niekas nemato, o pas gydytoją laisvų vietų nebus visą mėnesį“, – apie nesusipratimus naudojantis e. paslaugomis pasakojo L.Paukštė.

Bilietų platinimo bendrovė „Tiketa“ rinkai pristatė unikalią nemokamą mobiliąją programėlę, kuri dėl savo išskirtinio funkcionalumo pretenduoja tapti savotišku socialiniu tinklu ir pakeisti požiūrį į pramogų rinką. Tai pirmoji tokia bilietų platintojo sukurta ir visuomenei pasiūlyta programėlė ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
„Pradėję kurti mobiliąją programėlę norėjome, kad ji turėtų daugiau verčių ir nebūtų tiesiog skambiai pavadintas ir į mobiliąją programėlę perkeltas „Tiketos“ internetinis puslapis, kuris net ir telefone neturint programėlės yra pasiekiamas iš bet kurio interneto ryšį turinčio mobiliojo telefono. Būtent todėl stipriai praplėtėme programėlės teikiamų paslaugų spektrą. Kai kurios jų – unikalios pasauliniu mastu“, – sako „Tiketos“ vadovas Andrius Žiauberis.
Naujoji mobilioji „Tiketos“ programėlė turės visas šiuo metu „Tiketos“ kasose ir internetiniame puslapyje atliekamas funkcijas (bilietų pirkimo, renginių ir informacijos apie juos paieškos, bilieto telefone), tačiau kartu bus naudinga ne tik prieš renginį, bet ir renginio metu ir net po jo.
„Iki šiol mobiliosios programėlės turėdavo tarsi vieną laiko zoną, pavyzdžiui, tik suteikdavo galimybę prieš renginį įsigyti bilietą, tačiau mūsų sukurtas produktas atvers dar dvi laiko zonas: renginio metu ir po jo“, – aiškina A. Žiauberis.
Visi programėlės turėtojai, dalyvaudami viename ar kitame renginyje, galės jį fotografuoti ir realiu laiku dalintis „karštomis“ nuotraukomis su savo draugais. Be to, programėlės turėtojams bus skelbiami specialūs konkursai, įvairūs pasiūlymai, suteiksiantys papildomų verčių.
Naudojantis programėle, bus nesunku sužinoti ir į kokius renginius eina prie socialinio tinklo „Facebook“ prisijungę draugai, artimieji, kolegos, kurių galbūt ilgą laiką neteko matyti. Pasak A. Žiauberio, tai unikali funkcija padėsianti susiplanuoti savo laisvalaikį, skatinsianti tiesioginį tarpusavio bendravimą ir turiningą laiko praleidimą. „Tiketos“ mobiliąją programėle žmogus gali naudotis ne tik tada, kai jam prireikia bilieto, bet ir per renginius ar net nuobodžiaudamas.
„Dideli užmojai išaugo į pirmąją Lietuvoje mobiliąją programėlę, kuri siūlo visapusišką servisą, o ne padeda išspręsti tik kažkokią konkrečią problemą ar padeda atlikti vieną funkciją. Drąsiai galiu teigti, jog Lietuvoje tai yra vienas iš didžiausių mobiliųjų programėlių projektų savo apimtimi ir funkcionalumu. Kai kurie programėlės technologiniai sprendimai taip pat buvo rimtas iššūkis, kad ir, pavyzdžiui, socialinio tinklo „Facebook“ integracija – „Tiketa“ panaudojo visas įmanomas jo galimybes ir pritaikė renginių lankomumo skatinimui“, – sako programėlę kūrusios UAB „Informacinių technologijų organizacija“ direktorius Paulius Lazauskas bei džiaugiasi atliktu darbu.
Nemokama „Tiketos“ mobiliąją programėle jau dabar gali naudotis visi „iPhone“ telefonų turėtojai. „Android“ telefonams ši programėlė bus prieinama balandžio mėnesį.
Nemokamą programėlę parsisiųsti ir išbandyti galima čia:
„iPhone“ telefonams: http://itunes.apple.com/lt/app/tiketa/id584721355?mt=8

Šalyje daugėjant išmaniųjų telefonų, didėja tiek jų turėtojų, tiek programuotojų susidomėjimas mobiliosiomis programėlėmis. Tiesa, uždirbti iš to lietuviams vis dar nesiseka.

Mobiliųjų programėlių kūrimo bumą Lietuvoje pakurstė trejus metus vykstančios mobiliųjų programėlių dirbtuvės „App Camp“. Pirmaisiais metais jose dalyvavo 150, antraisiais – 300, o paskutiniaisiais – 450 dalyvių, kurie sukūrė 58 aplikacijas. Pasibaigus renginiui atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei du trečdaliai dalyvių manė, jog šioje srityje galima užsidirbti pinigų.
Pernai Vilniaus universitete, Kauno technologijos universitete bei Klaipėdos valstybinėje kolegijoje buvo atidarytos mobiliųjų programėlių laboratorijos, kuriose esantys rėmėjų dovanoti naujausi komunikacijos prietaisai turėtų paskatinti studentus domėtis ir specializuotis šioje srityje.
„Kol kas apgulties nėra, tačiau vis daugiau studentų užsuka apsidairyti, pasidomėti, kokių technologijų turime universitete. Tikrasis susidomėjimo mastas bus žinomas, kai reikės registruoti baigiamuosius darbus“, – mano Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto informacinių technologijų prodekano pareigas einantis dr. Linas Bukauskas.
Beje, tai jau antroji susidomėjimo mobiliosiomis programėlėmis banga. Pirmoji – JAVA technologija veikusios programėlės, kurias galėjo naudoti senosios kartos – neišmaniųjų telefonų savininkai. Prieš kelerius metus programėlę „Stops Vilnius“ sukūręs Linas Valiukas teigia, kad JAVA technologija yra nueinanti, o ja sukurti produktai pasmerkti komercinei nesėkmei.
„Kai kūriau programą, maniau, kad žmonės mokės ją parsisiųsti ir įsidiegti į savo telefonus, tačiau klydau – šiuo požiūriu žmones reikėjo vertinti kritiškiau. Šiuo metu programėlę gali naudoti ir JAVA telefonus turintys vartotojai, ir „iPhone“ savininkai. Finansinės ataskaitos rodo, kad pastarieji į kūrėjų biudžetą suneša beveik dešimt kartų daugiau lėšų, todėl mobiliųjų programėlių ateitį sieju tik su išmaniaisiais telefonais“, – teigia programuotojas.
„Nokia“ užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atlikta Lietuvos vartotojų apklausa atskleidė, kad išmaniųjų telefonų vartotojai mobiliąsias programėles naudoja septynis kartus dažniau nei įprastų mobiliųjų telefonų savininkai.
Mobiliųjų programėlių rinka kartu su išmaniųjų telefonų skaičiumi Lietuvoje sparčiai plečiasi. „App Camp“ vadovo Tomo Martūno prognozėmis, šių metų pabaigoje Lietuvoje turėtų būti apie 840 tūkst. išmaniųjų telefonų, o kitais metais jų turėtų pagausėti iki 1,6 mln.

Programėles kuria mėgėjiškai
Iš pirmo žvilgsnio paprasti platinimo modeliai skatina programėlių kūrėjus žengti į užsienio rinkas, tačiau retas sulaukia finansinės sėkmės. Pagrindinės to priežastys – mėgėjiškas požiūris ir mažos investicijos į kuriamą produktą. Į rinką įžengus kompiuterinių žaidimų milžinėms „Electronic Arts“, „Gameloft“ ir kitoms, mobiliesiems įrenginiams kuriamų žaidimų biudžetai išaugo iki kelių dešimčių milijonų dolerių.
„Lietuvoje taip pat matome išskirtinių pavyzdžių, kurie iš tikrųjų yra labai kokybiški, tačiau bendras lygis gerokai mažesnis nei pirmaujančių bendrovių. Lietuvoje 100 tūkst. Lt investicija į žaidimą yra retas reiškinys, o užsienyje su tokia pinigų suma net nepradedama dirbti. Be didelių investicijų konkuruoti su pasaulio milžinėmis sudėtinga“, – teigia bendrovės „GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laursas.
Pasak jo, investicijos, įnešamos į mobiliesiems įrenginiams pritaikytų žaidimų rinką, yra maždaug penkis kartus didesnės nei pinigai, kuriuos į rinką atneša vartotojai.
Kasmetinio tyrimo „Developer Economics 2012“ duomenys parodė, kad, atsižvelgiant į platformą, vidutiniškai viena aplikacija kūrėjui per mėnesį uždirba 1200–3900 dolerių (apie 3100–10 200 Lt). Tačiau paradoksalu, kad 80 proc. visų rinkoje dalyvaujančių vartotojų pinigų gauna 50 programėlių, o smulkiųjų uždarbis gerokai mažesnis.
„Situacija itin nepalanki žaidimų kūrėjams, nes žaidimų rinka jau perpildyta. Mobiliųjų aplikacijų kūrėjai daugiau dėmesio turėtų kreipti į nežaidybinių programėlių rinką. Nors pinigai šioje rinkoje mažesni, tačiau investicijos atsiperka“, – pataria I.Laursas.
Vienas mobiliųjų programėlių kūrimo bendrovės „CrazyImp Studio“ įkūrėjų Aurimas Slapšys teigia, kad žaidimai yra labiau vienkartiniai projektai, nes žmonės linkę spontaniškai jiems išleisti keletą dolerių. O nežaidybinės programėlės dažniausiai yra tęstiniai projektai, todėl jos generuoja nuolatines pajamas.
Tačiau nežaidybinės programėlės taip pat nežada aukso kalnų. Juo labiau kad Lietuvoje programėlių kūrimas dažnai yra tik entuziastingo programuotojo hobis ir tik papildomas pinigų šaltinis. Dėl to programėlės neatitinka aukštų kokybės standartų.
„Programuotojai entuziastingi – kurti programėles po darbo ar savaitgaliais jiems dažnai yra malonumas. Tačiau kai tai nėra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, o ir jis neduoda tiek pajamų, kiek tikėtasi, entuziazmas išblėsta, programėlės atnaujinimas tampa pareiga, kurios siekiama kuo greičiau nusikratyti, joje įveliama klaidų. Dėl to kenčia ir pats kūrėjas, ir vartotojas“, – komentuoja L.Valiukas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-4-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.