Shutterstock

Visi sutiktų: įdavus vaikui išmanųjį telefoną ar įjungus kompiuterį, jo dėmesį galima prikaustyti ilgam, na, o tėvai tada gali užsiimti savo reikalais. Mažieji vartotojai sparčiai didina išmaniųjų įrenginių gamintojų pelnus, nes išmanusis telefonas ar planšetė – tiesiog nepakeičiama šių dienų „auklė“, prieš kurią nublanksta net ir televizorius.
Deja, lazda turi du galus: išmaniesiems įrenginiams sparčiai populiarėjant, silpsta vaikų akys.

Tėvų atsakomybė
Naudojantis išmaniaisiais įrenginiais akys priverčiamos stipriau dirbti, patiriamas vadinamasis vizualinis stresas. Taip vystosi regėjimo sutrikimai ir trumparegystė.
Pasak Akių lazerinės chirurgijos centro gydytojos oftalmologės, mikrochirurgės Rūtos Zarakauskienės, trumparegystė gali būti įgimta ir įgyta. Pirmoji pasireiškia ankstyvame amžiuje ir paprastai būna didelio laipsnio, o jos progresavimo sustabdyti dažniausiai nepavyksta. Įgyta trumparegystė paprastai pasireiškia vėlesniame amžiuje ir dažnai yra siejama su per dideliu krūviu, tenkančiu akims. Laimei, jos vystymąsi dar galima pristabdyti, rūpinantis, kad akys nepervargtų.
Santariškių klinikų Vaikų ligoninės gydytoja oftalmologė Dalia Krivaitienė pastebi, kad per pastaruosius dvidešimt metų vaikų ir paauglių trumparegystės atvejų padaugėjo 10–20 proc. Gydytoja prognozuoja, kad ateityje sergamumas toliau didės.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį vaikų ir paauglių sergamumas akių ligomis šoktelėjo beveik du kartus. Daugiausiai regėjimo sutrikimų nustatoma septynerių–keturiolikos metų amžiaus vaikams. Regos sutrikimai šioje amžiaus grupėje kamuoja maždaug penktadalį vaikų. Kaip sako Medicinos ir diagnostikos centro Oftalmologijos centro vadovas Paulius Rudalevičius, didžiausia trumparegystės rizika vaikams kyla maždaug nuo septynerių metų iki vėlyvos paauglystės. Trumparegystė vystosi tol, kol vaikas nenustoja augti.
D.Krivaitienė ramina, jog regėjimo sutrikimų rodiklius blogina ir tai, kad šiuolaikiniai tėvai dažniau kreipiasi į gydytojus. Kita vertus, neabejojama, kad problemų daugėja ir dėl stipriai padidėjusio vaikų bei jaunuolių naudojimosi šiuolaikinėmis technologijomis, varginančiomis akis.
„Kenkia dažnas žiūrėjimas tuo pačiu atstumu. Tuomet gali sutrikti akies viduje esančio raumens, reguliuojančio lęšiuko prisitaikymą žiūrėti įvairiais atstumais, funkcija, ir akis nebegali ryškiai matyti įvairiai nutolusių objektų“, – aiškina oftalmologė.
P.Rudalevičius pabrėžia, kad problema yra ne patys išmanieji telefonai ar planšetės, o tai, kaip jais naudojamasi. „Grįžęs iš mokyklos vaikas apsikabina planšetinį kompiuterį, ir niekas jo nekontroliuoja. Tai svarbu, nes pats vaikas veikiausiai savęs tinkamai nedisciplinuos. 30–40 minučių jis gali į kažką žiūrėti iš arti, o paskui būtinai 15–20 minučių turėtų pailsėti“, – pataria specialistas, pabrėždamas, kad svarbiausia ne tai, kiek laiko vaikas per dieną praleidžia naudodamasis šiuolaikiniais įrenginiais, bet ar laikomasi subalansuoto darbo ir poilsio režimo. Pertraukos, pasak jo, yra būtinos.
„Netinkamas naudojimasis negali radikaliai pakeisti situacijos, bet gali paskatinti greičiau progresuoti trumparegystę. Tada galutinis rezultatas gali būti, pavyzdžiui, jau ne –3, o –4,5 dioptrijos, – aiškina P.Rudalevičius. – Vaikams negalima be pertraukos žaisti po šešias valandas, nes tai tikrai nepadės nei regėjimui, nei psichinei sveikatai.“

Trumparegių padaugės 50 proc.
Kaip teigiama mokslo žurnale „Optometry and Vision Science“ paskelbtame tyrime, knygas ir laikraščius skaitome vidutiniškai 40 centimetrų atstumu, o į išmaniųjų telefonų ekraną žiūrime iš maždaug 36 centimetrų atstumo, o kai kurie žmonės – net iš dar arčiau. Tai akims sukelia papildomą įtampą. Darbą akims šiek tiek gali palengvinti teksto didinimas, nes dažnai nustatytasis tesiekia 80 proc. spaudos ženklų laikraščiuose dydžio, o kartais ir dar mažiau. Dėl to gali nusilpti regėjimas, sumažėti akių paslankumas. Taigi didžiausią įtaką tam, ar išsivystys trumparegystė dėl naudojimosi išmaniaisiais prietaisais, turi žiūrėjimo atstumas, žiūrėjimo kampas, praleistas laikas bei vaizdo ekrane dydis. Atsirado netgi naujas terminas – „ekrano trumparegystė“.
„Kai vaikas žiūri į ekraną 30–40 centimetrų atstumu, įsitempia krumplinis raumuo ir vyksta akomodacija. Ilgainiui gali prasidėti akomodacijos spazmai, kai raumuo įsitempia ir neatsipalaiduoja, ir dėl to gali šiek tiek pailgėti akies obuolys“, – dėsto P.Rudalevičius.
Nuo 1997 m., kai rinkoje pasirodė pirmieji išmanieji telefonai, pasaulyje sergančiųjų trumparegyste padaugėjo 35 proc. Prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį trumparegystė tarp vaikų ir jaunuolių šoktelės 50 proc. Taigi prastėjantis jaunimo regėjimas yra pasaulinė tendencija.
Štai Taivano nacionalinio universiteto ligoninės atliktas tyrimas parodė, kad beveik du trečdaliai šeštokų yra trumparegiai. Ši liga išplitusi net tarp mokyklas pradėjusių lankyti pirmaklasių: tarp jų trumparegių – jau daugiau nei penktadalis. Teigiama, kad prie to prisidėjo platus išmaniųjų prietaisų naudojimas tiek mokykloje, tiek namie itin ankstyvame amžiuje, neretai dar prieš pradedant lankyti mokyklą.
Tas pats vyksta ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur du iš dešimties penkiamečių naudojasi išmaniaisiais telefonais. Ateityje padėtis greičiausiai dar pablogės, nes vis dažniau įvairiose šalyse planšetės ir panašūs įrenginiai nuo pačių jauniausių klasių įtraukiami į mokymosi procesą.
Tyrimai taip pat rodo, kad mažieji vartotojai yra gerai susipažinę su naujausiais išmaniaisiais įrenginiais ir puikiai geba jais naudotis. Technologijų bendrovės AVG tyrimo duomenimis, 17 proc. dvejų trejų metų vaikų sugebėjo žaisti žaidimus naudodamiesi išmaniųjų telefonų programėlėmis, o ketverių penkerių metų amžiaus grupėje tokių buvo 21 proc. Tiesa, vaikų „išmanumas“ įvairiose šalyse skiriasi. Pavyzdžiui, JAV programėlėmis sugebėjo naudotis 30 proc., o, tarkime, Japonijoje – tik 11 proc. vaikų nuo dvejų iki penkerių metų amžiaus.

Sistemos, nustatančios vairuotojo nuovargį ir išsiblaškymą, padarys ateities automobilius daug saugesnius. Tai pasiekti padės speciali saugumo technologija, atpažįstanti užmerktas akis ir vairuotojo žvilgsnio kryptį.

„Šis sprendimas leis vairuotojui būti dar labiau užtikrintam savo automobiliu ir juo pasitikėti“, – aiškina „Volvo Cars“ inžinierius ir vairuotojo palaikymo sistemos funkcijų kūrimo projekto vadovas Peras Landforsas (Per Landfors).

Prietaisų skydelyje įmontavus jutiklį, kuris stebi vairuotojo žvilgsnį, kaip plačiai yra atvertos jo akys ir vairuotojo galvos laikymo kampą, pavyko sukurti saugumo sistemą, nustatančią vairuotojo būklę ir sugebančią atitinkamai nustatyti automobilio valdymą. Kartu automobilis stebės, kad neišvažiuotų iš važiuojamosios juostos ir per arti nepriartėtų prie kito automobilio, jei vairuotojas nukreips savo dėmesį į ką nors kitą. Sistema taip pat sugebės nustatyti vairuotojo mieguistumą ir neleis užmigti vairuojant.

Prie tokių sistemų priskiriama diegiama saugumo sistema „Lane Keeping Aid“, padedanti išlaikyti automobilį važiuojamoje juostoje ir sumažinanti susidūrimo riziką važiuojant nedideliu greičiu, susidūrimo perspėjimo sistema „Collision Warning“ ir adaptyvioji pastovaus greičio kontrolės sistema su funkcija „Queue Assist”.

Jutikliai yra įdiegti priešais vairuotoją esančiame prietaisų skydelyje. Nedideli LED šviesos diodai apšviečia vairuotoją infraraudonaisiais spinduliais, kurie sistemai perduoda informaciją apie vairuotojo būseną. Žmogaus akis nepastebi infraraudonųjų spindulių, todėl jie vairuotojui netrukdys.

Vairuotoją stebintys jutikliai suteikia ir kitas galimybes. Vairuotojo akių stebėjimas leis automobiliui nustatyti salono apšvietimą ir dieninių žibintų intensyvumą pagal vairuotojo žvilgsnio kryptį. Automobilis sugebės pats atpažinti prie vairo sėdintį žmogų ir nustatyti sėdynės padėtį.

Technologija jau yra įdiegta keliuose bandomuosiuose automobiliuose. Be to, „Volvo Cars“ kartu su Čalmerso technologijų universitetu ir koncernu „Volvo AB“ atlieka tyrimus, kurių tikslas – nustatyti veiksmingiausius vairuotojo nuovargio ir išsiblaškymo nustatymo metodus.

Vairuotojo būklės įvertinimas („Driver State Estimation“), jutikliams stebint prie vairo sėdinčio žmogaus būklę, yra labai svarbus. Tai gali tapti esminiu aspektu, ateityje kuriant autonomiškai valdomus automobilius. Automobilis galės pats nustatyti, ar vairuotojas sugeba vairuoti automobilį, kai nebebus sąlygų tęsti kelionę valdant automobilį autonominiu būdu.
Ši technologija – dar vienas reikšmingas pasiekimas, priartinantis įmonę „Volvo Cars“ prie užsibrėžto tikslo – pasiekti, kad iki 2020 m. naujuosiuose „Volvo“ automobiliuose nežūtų ir rimtai nesusižeistų nė vienas žmogus.

Vasario viduryje Barselonoje vyko viena svarbiausių mobiliosioms technologijoms ir verslui skirtų parodų “Mobile World Congress 2011″. Joje buvo nubrėžtos naujos mobiliųjų įrenginių ir paslaugų raidos kryptys.

Barselonoje vykstanti paroda suteikia puikią galimybę įvertinti, kuria linkme vystosi plataus vartojimo elektronika ir mobiliosios technologijos, nes čia naujoves pristato didžiausi šių technologijų kūrėjai ir gamintojai. Šį renginį tarptautinė GSM asociacija organizuoja nuo 2009 m. MWC sudaro dvi dalys: didžiausių mobiliųjų technologijų rinkoje veikiančių kompanijų vadovų kongresas ir paroda. Ją šiemet apžiūrėjo 60 tūkst. lankytojų, o renginyje dalyvavo daugiau kaip 1400 bendrovių.

Toliau plis išmanieji įrenginiai

Skirtingų šalių ekspertai parodoje prognozavo, kad viena iš 2011 metų tendencijų bus tolesnis išmaniųjų telefonų (angl. smartphone) ir jiems skirtų programėlių, vadinamų aplikacijomis, populiarėjimas. “2010-ųjų pradžioje prognozavome, kad Lietuva pribrendo neregėto masto išmaniųjų telefonų rinkos plėtrai, ir buvome teisūs, – teigia parodoje dalyvavusios bendrovės “Omnitel” prezidentas Antanas Zabulis. – Nors prognozavome, kad kas ketvirtas parduotas telefonas bus išmanusis, tikrovė pranoko lūkesčius – net kas antras parduotas telefonas buvo išmanusis. Tai rodiklis, kuriuo lenkiame ne tik pasaulio vidurkį (apie 20 proc.), bet ir technologiškai pažangiomis šalimis laikomas Suomiją (40 proc.) bei Estiją (20 proc.).”

Akivaizdu, kad anksčiau laikyti išskirtiniais, didesnes pajamas turinčiam žmogui skirtais įrenginiais, per praėjusius metus išmanieji telefonai tapo prieinami daugeliui vartotojų.

Mobiliųjų programų bumas

Vienas svarbesnių išmaniojo telefono privalumų – galimybė nesunkiai įdiegti į jį naujų programėlių ir taip išplėsti jo funkcijas. Tokių programėlių rinka labai sparčiai plečiasi. Pavyzdžiui, išmaniesiems telefonams su “Android” operacine sistema jau sukurta per 250 tūkst. įvairiausių programėlių, o “iPhone” įrenginiams – daugiau nei 400 tūkstančių (2011 m. sausio pabaigos duomenys). Ši banga ateina ir į Lietuvą. Šalyje gausėja programėlių kūrėjų bendruomenė ir šiemet turėtų atsirasti keletas stiprių įmonių, kurios pradės specializuotis kurti programėles, skirtas įvairioms telefonų operacinėms sistemoms. Savo išmaniųjų telefonų programėles turėtų susikurti stambieji verslo klientai, žiniasklaidos priemonės.

Apie didėjančią mobiliųjų programų svarbą šneka ir kitos parodoje “Mobile World Congress 2011″ dalyvavusios Lietuvos bendrovės “Telesoftas” direktorius Algirdas Stonys. “Matome, kad programavimas, susijęs su išmaniaisiais telefonais, tampa vis aktualesnis įvairiausioms įmonėms. Vis daugiau verslo bendrovių, nesusijusių su mobiliosiomis technologijomis, nori turėti savo programą telefone”, – teigia mobiliąsias aplikacijas kuriančios įmonės vadovas. Jo žodžiais, prognozės, kad internetinis verslas pamažu judės į mobilųjį verslą, pasitvirtina.

Telefonas – vietoje mokėjimo kortelės

Daug lūkesčių siejama ir su artimojo lauko komunikacijos (angl. near field communication, NFC) technologija. Ji užtikrina informacijos apsikeitimą nedideliu, iki 4 cm atstumu. Taigi mobiliuoju telefonu, planšetiniu kompiuteriu bus galima atsiskaityti už prekes ar paslaugas, paversti šiuos įrenginius elektroniniu bilietu ar užraktu, asmens tapatybę liudijančiu dokumentu. Panašios technologijos Europoje ir JAV turėtų atsirasti ir pradėti plisti per ateinančius keletą metų. Jau dabar gamintojai pradeda kurti telefonus su NFC. Pavyzdžiui, Barselonos parodoje korėjiečių kompanija “Samsung” pristatė išmanųjį telefoną “Galaxy S II” su NFC funkcija.

Dar vienas 2011 m. mobiliųjų technologijų akcentas – planšetinių kompiuterių populiarėjimas ir specializuoto, jiems skirto turinio atsiradimas. “Apple iPad” ir panašūs įrenginiai “Mobile World Congress” parodoje buvo įvertinti kaip bene didžiausia sėkmės istorija – vos per metus atsirado ir plačiai paplito nauja produktų kategorija, kuri žada didelius pokyčius ir naujas perspektyvas įvairioms verslo šakoms, ypač žiniasklaidai, leidybai ir medicinai.

4G internetas

Šių metų “Mobile World Congress” patvirtino, kad ketvirtosios kartos internetu vadinama LTE technologija yra pagrindinė mobiliojo interneto evoliucijos kryptis. Tai pabrėžė tiek “Omnitel”, tiek “Telesoftas” bendrovių vadovai. Šiuo metu pasaulyje veikia 18 LTE tinklų, per artimiausius keletą metų, bendrovės “Omnitel” prognozėmis, jų skaičius turėtų padidėti iki maždaug 200.

“Mes matome, kaip sparčiai auga tinkle perduodamų duomenų srautas, tad natūralu, kad ir toliau investuosime į savo 3G tinklą, kaip ir į 4G netolimoje ateityje. Be to, svarbu, kad “TeliaSonera” pirmoji pasaulyje vartotojams pristatė 4G LTE ryšį ir turi jau daugiau nei metų tokių paslaugų teikimo patirtį, o mes 4G jau beveik metus sėkmingai išbandome Lietuvoje. Kadangi esame “TeliaSoneros” dalis ir naudojamės bendrais ištekliais (tiek techniniais, tiek žmogiškaisiais), 4G LTE diegsime turėdami reikalingų žinių ir patirties, kaip elgtis šioje rinkoje”, – aiškina A.Zabulis.

Švedijoje veikiantis LTE mobilusis internetas leidžia pasiekti telefone 88 megabitų per sekundę greitį. (Lietuvoje tiekiamo įprasto šviesolaidinio interneto greitis siekia 100 megabitų per sekundę.) Galima teigti, kad mobilusis internetas savo sparta jau prisivijo tradiciškai tik kompiuteriuose naudojamus šviesolaidinio ir ADSL interneto ryšius.

Aukštesnio lygio konkurencija

Barselonoje vykusi paroda dar kartą aiškiai parodė, kad šiuo metu pasaulyje konkuruoja nebe atskiri telefonų modeliai ar jų technologijos, bet vadinamosios išmaniųjų telefonų platformos, kurių sudedamosios dalys yra operacinė sistema, programuotojų bendruomenė, elektroninės prekybos sistema. Geri tokios platformos pavyzdžiai yra “Android” operacinė sistema su jai skirtų programų parduotuve “Android Market” ir “Apple iPhone” su “App Store”.

Kompanijų “Nokia” ir “Microsoft” sąjunga

Bene daugiausiai diskusijų parodoje MWC sukėlė paskelbta žinia apie Suomijos mobiliųjų telefonų gamintojos “Nokia” ir programinės įrangos milžinės “Microsoft” sąjungą. Sparčiai telefonų rinkos dalį prarandanti “Nokia” rado kuo pakeisti morališkai pasenusią savo mobiliąją operacinę sistemą “Symbian”. Pranešta, kad kompanijos generalinis direktorius Stephenas Elopas derasi su “Microsoft” generaliniu direktoriumi Steve’u Ballmeriu dėl “Windows Phone 7″ sistemos naudojimo “Nokia” telefonuose. Be to, “Nokia” paieška bus vykdoma naudojantis “Microsoft” varikliu “Bing”. Kita vertus, “Microsoft” naudosis “Nokia” žemėlapių sprendimais.