Naudojimasis išmaniosiomis technologijomis keičia bendravimo įpročius: neatsispiriame pagundai pasinaudoti jomis ne laiku ir ne vietoje. Priklausomybė nuo mobiliųjų įrenginių didėja.

Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė

2014-ųjų pradžioje mobiliaisiais telefonais naudojosi daugiau septyni milijardai pasaulio gyventojų. Tad nieko stebėtina, kad mobilusis įrenginys laikomas masiškiausiai naudojamu elektronikos prietaisu.

Jei tikėsime „The Economist“, Lietuvoje šimtui gyventojų tenka 138 mobiliojo ryšio abonentai ir pagal šį kriterijų užimame pirmą vietą pasaulyje (kai tokios JAV ar Kanada į pirmąjį 50-uką nė nepatenka).

Ryšių tarnybos reguliavimo duomenimis, vienas šalies gyventojas per dieną išsiunčia beveik penkias žinutes ir prakalba apie keturias minutes. Tačiau parašomų žinučių gausa lietuviai net 15 kartų lenkia pasaulio vidurkį: programinės įrangos ir su ja susijusių paslaugų lyderės SAP pateikta statistika rodo, kad per dieną visame pasaulyje išsiunčiama apie 2 mlrd. žinučių.

Suteikdami galimybę neribotai bendrauti, pasiekti tolimiausius pasaulio kampelius, mobilieji telefonai tampa šiuolaikinio gyvenimo „vairuotojais“. Dalis visuomenės užmiega ir nubunda nepaleisdama jų iš rankų, o tai, „Veido“ kalbintų psichiatrų teigimu, neatsiejama nuo elgesio priklausomybių. Šiuo konkrečiu atveju galime kalbėti ir apie naują reiškinį visuomenėje – baimę likti be mobiliojo telefono, dar kitaip vadinamą nomofobiją.

Eurobarometro duomenimis, Europos Sąjungoje 70 proc. vaikų nuo 12 metų neįsivaizduoja, ką reiškia gyventi be telefono, kai kurie atvirai prisipažįsta, kad palikę jį namie ar išsikrovus baterijai jaučiasi, tarsi netekę rankų.

Šį reiškinį pastebi ir vienas iš „Veido“ pašnekovų, vaikų psichiatras, psichoterapeutas Linas Slušnys. Jo teigimu, vyresnės kartos atstovas, pamiršęs mobilųjį įrenginį, namo greičiausiai negrįš ir išgyvens dieną be jo, užtat jaunosios kartos atstovas elgsis priešingai.

Ką tai sako apie mūsų kraštą, garsėjantį interneto sparta? Tampame mobiliųjų įrenginių įkaitais – šiandien jie mums diktuoja gyvenimo sąlygas? O gal vis dar gebame reikiamu metu išjungti ne laiku mums į draugiją besiveržiantį telefono skambutį?

Kaip rodo 2012 m. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro atlikta tyrimo „Lietuvos mokinių naudojimosi mobiliaisiais telefonais ypatumai“ ataskaita, Lietuvoje mobiliuoju telefonu naudojasi 98,6 proc. moksleivių (97,2 proc. ketvirtokų, 99,2 proc. aštuntokų ir 99,4 proc. vienuoliktokų turi telefonus), taigi svarstyti, kokį poveikį šis įrenginys daro dar besiformuojančiai auditorijai, jos įpročiams ir sveikatai, daugiau nei būtina.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-41-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje

Atostogų užsienyje metu poilsiautojai skaičiuoja išlaidas pramogoms, tačiau neretai pamiršta įvertinti mobiliojo ryšio sąskaitas. Kad atostogų įspūdžių netemdytų neplanuotos išlaidos už skambučius ar internetą, būtina prisiminti kelis patarimus. Jie padės sutaupyti ir drąsiai naudotis mobiliuoju telefonu svečioje šalyje.

Verta pasidomėti tarifais

Norint kelionėje neriboti savo bendravimo ir kartu sutaupyti, prieš kelionę patartina pasidomėti mobiliojo ryšio operatorių tarifais svečioje šalyje, kiek kainuoja sujungtas, o kiek – atsilieptas skambutis. Šia informacija pasidalys „Bitės“ konsultantai bet kuriame salone ir interneto svetainėje.

Svečioje šalyje tarifai gali skirtis ir priklausomai nuo pasirinkto vietinio operatoriaus. Pavyzdžiui, „Bitės“ klientams pigiausia rinktis partnerių „Vodafone“ tinklą. Apie palankiausią tinklą klientus informuosime SMS žinute atvykus į šalį. Nors užsienio šalyse prie mobiliojo tinklo telefonas prisijungia automatiškai, keisti tinklą į palankiau apmokestintą galima bet kuriuo metu rankiniu būdu. Tereikia pakeisti nustatymus.

Svarbūs mobiliojo interneto nustatymai

Vykstant į užsienį rekomenduojama išsiaiškinti ne tik mobiliojo ryšio, tačiau ir interneto kainas. Norint drąsiai naršyti už geriausią kainą patartina užsisakyti specialų mobiliojo interneto paketą, skirtą naudojimui užsienyje.

Išvykstant į užsienį „Bitė“ taip pat rekomenduoja užsisakyti vienintelę realiu laiku veikiančią išlaidų kontrolės paslaugą ir nusistatyti pageidaujamą išlaidų už paslaugas limitą, kuris padės išvengti netikėtai išaugusios sąskaitos. Tačiau net neužsisakius išlaidų kontrolės ar duomenų užsienyje paketo, „Bitės“ nustatytas limitas saugos nuo pernelyg didelės sumos už duomenų siuntimą užsienyje ir mobilųjį internetą sustabdys pasiekus 200 litų ribą.

Nuo liepos 1 d. krenta kainos

Sutaupyti padės ir nuo šių metų liepos 1 d. atpigę pokalbių, SMS žinučių ir mobiliojo interneto tarifai visiems ES šalių vartotojams. Mobiliojo interneto megabaito kaina sumažės net 56% ir sieks ne daugiau nei 0,84 Lt. Apie naujus sumažintus mobiliojo ryšio tarifus užsienyje galima sužinoti „Bitės“ svetainėje, taip pat teirautis konsultantų.

Mobiliesiems mokėjimams sparčiai populiarėjant, verslininkai aptinka neišnaudotų galimybių. Mobiliosios piniginės ne tik kuo puikiausiai atstoja lojalumo korteles, bet ir leidžia daugiau sužinoti apie klientų įpročius.
Į išmanųjį telefoną integruota banko ar mokėjimų įstaigos mobilioji piniginė yra patogus alternatyvus mokėjimo būdas. Užuot mokėjęs grynaisiais pinigais ar kredito kortele, vartotojas už pirkinius ar paslaugas gali sumokėti tiesiog mobiliuoju telefonu iš savo sąskaitos ar prie telefono prijungtos mokėjimų kortelės. Juk pasitaiko, kad piniginė lieka namuose ar portfelyje, o štai telefono dažnas vartotojas iš rankų nepaleidžia net pietaudamas.
Mobiliąsias mokėjimų sistemas kuria ne tik didieji vartotojams skirtų įrenginių gamintojai „Amazon“ ir „Apple“, naująjį mokėjimo būdą aktyviai propaguoja „PayPal“. Lietuvoje bene labiausiai paplitusi mobiliųjų mokėjimų sistema „WoraPay“, kuria naudojasi mobiliosios piniginės „Wio“, Medicinos bankas ir „Paysera“. Aurimas Bakas, „WoraPay“ vadovas, pastebi, kad prekybininkams mobiliųjų mokėjimų sistema naudinga keliais aspektais.
Laiką taupantis alternatyvus mokėjimo būdas
Pirmiausia, tai yra vartotojams patogus atsiskaitymo už prekes ar paslaugas būdas. Nereikia eiti prie kasos, laukti eilėje – sąskaita su mokėtina suma atsiunčiama tiesiai į išmanųjį telefoną, vartotojui tereikia patvirtinti mokėjimą PIN kodu. Iš to išlošia ir verslininkai: automatizavus atsiskaitymus, darbuotojai gali daugiau laiko skirti kitiems klientams. Sutrumpėja aptarnavimo laikas, patenkinti ir darbuotojai, ir klientai.
Dalia Unčiurienė, restorano „Basilico“, mobiliuosius atsiskaitymus nuo 2013 m. birželio naudojančio restorano Vilniuje vadovė, išskiria kelis alternatyvaus apmokėjimo būdo  privalumus. Jos teigimu, mobilieji mokėjimai pirmiausia padeda optimizuoti aptarnavimo procesą. Mat įprasta, kad atsiskaitant grynaisiais, aptarnaujantis personalas prie lankytojų staliuko prieina net kelis kartus: paprašytas „suskaičiuoti“, pateikdamas išankstinę sąskaitą, primdamas pinigus ir galiausiai – atnešdamas fiskalinį kvitą ir grąžą.
„Žinoma, svarbiausia, kad klientui patogu – mokant mobiliąja pinigine, jam nebereikia laukti sąskaitos ir grąžos. Vis dėlto ši sistema palengvina darbą ir mums, pavyzdžiui, joje galima automatizuoti akcijų taikymą, todėl nebereikia rankiniu būdu koreguoti sąskaitų.“
Klientų pritraukimas ir išlaikymas
Vis dėlto, teigia A. Bakas, mobiliųjų mokėjimų privalumas yra ne vien sutaupytas laikas. Kur kas svarbiau tai, kad mobiliosios piniginės gali padėti išlaikyti klientus ir didinti apyvartą. To siekti padeda ir įprastos lojalumo kortelės, tačiau „WoraPay“ mobilių piniginių sistema kaupia ir rinkodarai gali panaudoti kur kas daugiau informacijos – pradedant kliento telefono numeriu ir baigiant pirkinio krepšelio istorija.
Įdomų sprendimą testuoja muzikos festivalių „Bliuzo naktys“, „Roko naktys“ ir „Galapagai“ rengėjai. Anot ilgamečio festivalių vadovo Algirdo Barniškio-Blėkos, pasiūlydami lankytojams galimybę atsiskaityti mobiliosiomis piniginėmis, organizatoriai ne tik pasiūlo alternatyvą gryniesiems, mat ant ežero kranto už bilietus ar atributiką, maistą ar gėrimus atsiskaityti mokėjimo kortelėmis dažnai nebūna galimybių, bet ir suburia muzikos mėgėjus į „fanų“ klubą.
„Mūsų renginiuose beveik nebūna „vienkartinių“ svečių: net pirmą sykį atvykusius festivalių dvasia įtraukia taip, kad jie tampa tikrais muzikos sirgaliais, godžiai gaudo informaciją apie atvykstančias grupes, iš anksto įsigyja bilietus į kitus koncertus, noriai perka prekes su renginių atributika. Ištikimi festivalių draugai, mokėdami mobiliąja pinigine, bilietus galės įsigyti pigiau ir gaus kitų vertingų pasiūlymų. Mes, savo ruožtu, su „fanais“ išskirtinėmis pramogomis ir informacija galėsime dalintis ne tik festivalių metu, bet ir jiems pasibaigus“, – žada A. Barniškis-Blėka.
Restoranų tinklo „Basilico“ vadovė D. Unčiurienė taip pat pabrėžia augantį mobiliųjų mokėjimų klientų lojalumą:
„Kiekvieną mėnesį gauname ataskaitą apie mobiliųjų mokėjimų vartotojų skaičių, ir matome, kad tiek transakcijų skaičius, tiek bendra mobiliųjų mokėjimų apyvarta pastebimai auga“, – teigia restorano vadovė. .
Individualūs duomenys – galimybė pateikti asmeninius pasiūlymus
Ekspertai vienbalsiai tvirtina, kad prekybos ateitis – didelių nestruktūruotų duomenų masyvų analizė, siekiant išsiaiškinti klientų poreikius. Ir pripažįsta, kad mažam ir vidutiniam verslui skirtų įrankių individualių klientų įpročių analizei dar nėra. „WoraPay“ komanda, atsižvelgdama į verslininkų poreikius, sukūrė automatizuotą savitarnos paslaugą „Sell Smart“ („Pardavinėk išmaniai“), kuri padeda išspręsti šiuos klausimus be jokių investicijų ir nereikalaudama specifinių technologinių žinių.
Paslaugos kūrėjų teigimu, mobiliuosius mokėjimus priimančios įmonės gali naudotis „Sell Smart“ kaip išorinės rinkodaros padalinio paslaugomis.
„Paranku tai, kad „Sell Smart“ tuo pat metu gali analizuoti daug skirtingų faktorių ir pasiūlyti sprendimus, palankiausius ir prekybininkui, ir klientui. Savitarnos paslaugos  kainodara yra paremta sėkmės mokesčio principu – už paslaugas mokamas tik komisinis pardavimų mokestis. Nėra jokių vienkartinių ar kitokių paslėptų mokesčių“, – teigia A. Bakas.
Lietuvoje išmaniaisiais telefonais naudojasi vis daugiau vartotojų, todėl mobilieji mokėjimai turi didžiulį augimo potencialą.

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ pasirengė atostogų sezonui – 3G ryšys jau veikia visame kelyje Vilnius-Klaipėda.

„Tele2“ ryšio paslaugų vartotojams tai leis sparčiu mobiliuoju internetu ir geresniu ryšiu naudotis visos kelionės į pajūrį metu.

Ryšio pagerinimą „Tele2“ užbaigė greitkelyje Kaunas-Klaipėda įrengus 4 naujas 3G ryšio stotis. Kelio atkarpoje Vilnius-Kaunas 3G ryšys veikė jau anksčiau.

„Pernai karštais savaitgaliais daugelis susidūrėme su kamščiais greitkelyje. Jų turbūt bus ir šiemet, bet su internetu bent bus nenuobodu“, – sakė Valerijus Kovzanas, „Tele2“ technikos direktorius.

Atšilus orams kelionių į pajūrį labai padaugėja. Skaičiuojama, kad praėjusią vasarą vien Palangoje apsilankė 3 mln. poilsiautojų.

Pasak V. Kovzano, „Tele2“ paslaugomis naudojasi daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų, tad ryšio kokybės pagerėjimą ir išaugusią spartą pajus daug žmonių.

Ryšių reguliavimo tarnybos gruodžio mėnesio duomenimis, „Tele2“ 3G ryšio tinklas apima 79,4 proc. Lietuvos teritorijos ir yra antras didžiausias. Operatoriaus 2G ryšys yra plačiausias Lietuvoje ir dengia 98,9 proc. šalies teritorijos.

Tarptautinės tyrimų bendrovės „Millward Brown“ vasarį atlikto reprezentatyvaus nuomonių tyrimo duomenimis, iš viso „Tele2“ ryšiu naudojasi 53 proc. Lietuvos gyventojų.

Lietuvos gyventojai turės naują patogią galimybę parduoti senus mobiliuosius telefonus ir planšetes. Ją savo klientams ir išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugos „Pildyk“ vartotojams pasiūlė telekomunikacijų bendrovė „Tele2“.

Paslauga, pavadinta „Reikia nereikia“, žmonėms visoje šalyje leis parduoti nebenaudojamus telefonus. „Tele2“ 600 modelių telefonus supirks paštu, gautais pinigais bus galima apmokėti visas „Tele2“ mobiliojo ryšio ir interneto paslaugas.

„Telefonus parduoti bus labai paprasta. Žmogui pačiam beveik nieko nereikia daryti, jis gaus asmeninį pasiūlymą su preliminaria telefono kaina. Kelti koją iš namų parduodant telefoną reikės tik vieną kartą – iki artimiausio pašto, skyriaus. Viskuo pasirūpinsime mes“, – sakė Mindaugas Kežionis, „Tele2“ Produktų skyriaus vadovas.

Pasak jo, pasirinktas supirkimo būdas užtikrina, kad iš jo nepasipelnys vagys – telefonų pardavimas nėra anoniminis, o pinigai bus pervedami į mobiliojo ryšio sąskaitą.

„Tele2” ar „Pildyk“ klientui įsidėjus SIM kortelę į naują telefoną, „Tele2“ SMS žinute atsiųs pasiūlymą parduoti telefoną su siūloma preliminaria jo kaina.

Norėdami parduoti telefoną, atsakydami į žinutę klientai galės nemokamai į namus užsisakyti voką telefonui. Supakuotą telefoną reikės atiduoti bet kuriame „Lietuvos pašto“ skyriuje. Jų Lietuvoje yra 714.

Telefonui pasiekus „Tele2”, bus įvertinta jo būklė, o klientas žinute gaus siūlomą kainą. Jei ji tinkama ir vartotojas tai patvirtins SMS, pinigai greit pasieks mobiliojo ryšio sąskaitą. Nesutikus parduoti telefono, jis bus grąžintas siuntėjui be jokių papildomų mokesčių.

Nupirkti jų telefonus žmonės „Tele2“ galės pasiūlyti ir patys. Tai galima padaryti apsilankius „Tele2“ ar „Pildyk“ svetainėse internete. Čia galima patikrinti, ar siūlomo modelio telefonai yra superkami, ir užsisakyti siuntimo voką.

Tarptautinės tyrimų bendrovės „Millward Brown“ vasarį atlikto reprezentatyvaus nuomonių tyrimo duomenimis, iš viso „Tele2“ ryšiu naudojasi 53 proc. Lietuvos gyventojų.

Tarptautinis išmaniųjų telefonų ir elektrotechnikos gamintojas „Prestigio“ pranešė šią vasarą išleisiantis pirmuosius telefonus su „Windows Phone 8.1“. Kaip įprasta šiam technologijų gamintojui, naujieji modeliai turėtų pasižymėti pažangiomis techninėmis charakteristikomis ir tuo pačiu užtikrinti mažesnę kainą, todėl padės „Windows Phone“ įrenginiams plėstis žemesnės kainos segmente.
San Franciske surengtoje „Build 2014“ konferencijoje „Microsoft“ paskelbė, kad telefonų su „Windows Phone“ gamintojų sąrašą papildys dvi bendrovės: 54-iose šalyse išplitusį pardavimo tinklą turintis „Prestigio“ ir Indijos kompanija „Micromax“. Skaičiuojama, kad tuomet „Microsoft“ platformą kaip pagrindinę ar papildomą jau naudos 15 gamintojų, kurie pagamina daugiau kaip 56 proc. visų pasaulyje išleidžiamų išmaniųjų telefonų.
„Prieš keturis mėnesius „Prestigio“ pristatė pirmąsias planšetes su „Windows“ operacine sistema ir Lietuvoje jos sulaukė didelio populiarumo. Todėl džiaugiamės, kad išvysime ir pirmuosius išmaniuosius telefonus su „Windows Phone“ platforma, nes tikime jos perspektyvomis – jau dabar Lietuvoje ši operacinė sistema įsitvirtinusi antroje vietoje. Žinant, kad „Prestigio“ sukuria ir siūlo pažangių techninių parametrų ir aukštos surinkimo kokybės modelius už nedidelę kainą, tikimės, kad tai turės įtakos „Windows Phone“ populiarėjimui mūsų šalyje. Dideles perspektyvas siejame ir su verslo segmentu, nes kaip taisyklė, įrenginiai su „Microsoft“ programine įranga labai patrauklūs verslo klientams, kadangi yra pritaikyti ne tik pramogoms, bet ir darbui“, – sakė „Prestigio“ prekės ženklo produktus importuojančios „Asbis“ viceprezidentas Baltijos šalims Linas Grinevičius.
Per artimiausius mėnesius „Prestigio“ žada pateikti daugiau informacijos apie pasirodysiančius modelius ir jų technines specifikacijas. Tiesa, „Microsoft“ atstovai praskleidė paslapties skraistę konferencijos metu scenoje parodydami vieną iš būsimų „Prestigio“ modelių. Telefonų gamintojas taip pat patvirtino, kad būsimuose modeliuose jau veiks naujausia „Windows Phone 8.1“ versija.
„Windows Phone 8.1“ atnaujinime vartotojus pamalonins keletas pakeitimų. Pradžios ekrane bus galima įkelti trečiąjį plytelių stulpelį, nepriklausomai nuo to, kokio pločio yra telefono ekranas. Anksčiau tokia galimybė buvo tik planšetinių telefonų turėtojams. „Windows Phone 8.1“ taip pat įdiegtas pranešimų centras „Action Centre“, kuriame vienu brūkštelėjimui galima išskleisti ir matyti centralizuotai  pateikiamą informaciją apie praleistus skambučius, naujus el. laiškus, tekstinius pranešimus, greitai įjungti ar išjungti bevielio tinklo prieigą, „Bluetooth“ ryšį ir t.t. Telefone yra „Data Sense“ funkcija, padėsianti sekti, kiek mobiliojo ryšio duomenų vartotojas persiuntė, ir tokiu būdu leisianti geriau kontroliuoti savo išlaidas mobiliajam internetui.
Patobulinimų „Windows Phone 8.1“ ras ir verslo klientai – pagerintos mobiliųjų įrenginių valdymo galimybės, vartotojai per telefoną galės saugiai prieiti prie vidinius kompanijos informacinių sistemų.

„Tele2“ pagerino mobilųjį internetą dešimtyje Vilniaus verslo ir prekybos centrų. Naujos 3G ryšio stotys ir papildomi ryšio stiprintuvai operatoriaus klientams leis dar intensyviau naudotis sparčiu mobiliuoju internetu.

Dar kokybiškesniu ryšiu „Tele2“ klientai jau gali naudotis verslo centruose „Green Hall“ ir „Verslo uostas“, „Swedbank“ klientų aptarnavimo centre Konstitucijos prospekte, prekybos centruose „Akropolis“ ir „Europa“, baldų salone „Ikea“ bei verslo centruose, įsikūrusiuose Jogailos g. 4, Goštauto g. 40 ir Goštauto g. 40B.

„Gyventojai ir verslas mobiliuoju internetu naudojasi vis intensyviau, todėl labai daug dėmesio skiriame kokybei. Plečiame „Tele2“ tinklą ir geriname ryšio kokybę, kad internetas be trikdžių veiktų visur, kur reikia žmonėms“, – sakė Valerijus Kovzanas, „Tele2“ technikos direktorius.

Prekybos ir verslo centruose lankosi labai daug žmonių, jie vis daugiau naršo mobiliajame internete. Atsižvelgdama į augantį vartojimą, „Tele2“ nuolat investuoja į ryšio kokybę ir diegia naujas bazines ryšio stotis bei ryšio stiprintuvus.

„Tele2“ 2G ryšys šiuo metu yra plačiausias Lietuvoje. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, jis dengia 98,9 proc. šalies teritorijos. Operatoriaus 3G ryšio tinklas šiuo metu apima 79,4 proc. Lietuvos teritorijos ir yra antras pagal dydį.

„Tele2“ pastaraisiais metais ypač sparčiai augina savo verslo klientų skaičių. Jų skaičius 2013 m. pabaigoje pasiekė 138,6 tūkst. ir buvo 16,4 proc. didesnis nei prieš metus.

Tarptautinės tyrimų bendrovės „Millward Brown“ vasarį atlikto reprezentatyvaus nuomonių tyrimo duomenimis, iš viso „Tele2“ ryšiu naudojasi 53 proc. Lietuvos gyventojų. Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių teigė, kad naudojasi „Tele2“ paslaugomis.

„Bitė Lietuva“, rūpindamasi klientais, kurie mėgsta ekstremalias pramogas ar dirba aktyvų fizinį darbą, nuo šiol siūlo įsigyti itin atsparius telefonus CAT. Jų nesugadins vanduo, dulkės, kietos grindys ir kitos įprastiems telefonams pavojingos aplinkos sąlygos, tad CAT savininkams nebereikės dėl to pergyventi.

„Pirmieji iš mobiliojo ryšio operatorių Lietuvoje savo klientams pasiūlėme CAT telefonus. Jie bus itin vertingi tiems, kurie mėgsta ekstremalų laisvalaikį ar atstovauja įprastiems mobiliesiems įrenginiams nedraugiškas profesijas, kaip statybininkai, miškininkai, ūkininkai. Šie įrenginiai nebijo vandens, dulkių, aukščio, puikiai perduoda garsą itin triukšmingoje aplinkoje ir yra patogiai valdomi net dėvint pirštines“, – sako Pranas Kuisys, „Bitė Lietuva“ rinkodaros direktorius.

Šiuo metu „Bitė Lietuva“ prekiauja „CAT B100“ modeliu. Jis gali kristi iš 1,8 metro aukščio ir veiks net esant 25 laipsniams šalčio arba 55 laipsniams šilumos. Šis modelis sveria 136 gramus, turi 2,2 colių ekraną ir „MTK Nucleus“ operacinę sistemą.

Telefonas pasižymi itin ilgai veikiančia baterija – budėjimo režimu „CAT B100“ veiks 550 val., o kalbant – 10 valandų. Šis modelis taip pat turi populiariausias patogumo funkcijas – 3 megapikselių fotoaparatą, diktofoną, FM radiją, GPS.

Perkant išsimokėtinai 12 mėnesių laikotarpiui telefono pradinė įmoka sieks 1 litų, o mėnesinė – 45 litus per mėnesį. Mokant visą sumą iškart, „CAT B100“ kainuos 490 litus.

Pristatomąjį „CAT B100“ vaizdo klipą rasite ČIA, o daugiau informacijos apie technines charakteristikas ČIA

Vasarį daugiausia operatorių keičiančių mobiliojo ryšio vartotojų pasirinko „Tele2“. Dėl numerio perkėlimo operatoriaus klientų skaičius išaugo 1957.

„Vasarį, kaip visada, stengėmės vartotojams pateikti geriausius pasiūlymus. Rezultatai rodo, kad žmonės atsirenka, kas yra naudinga jų piniginei“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

Pasak jo, prie augimo labai prisideda klientų rekomendacijos – įsitikinę gera „Tele2” paslaugų kokybe ir aptarnavimu žmonės drąsiai renkasi gerą kainą.

„Tele2“ klientų skaičius dėl numerio perkėlimo augo dar labiau nei sausio mėnesį, kai šis rodiklis buvo 1525 vartotojai.

2013 m. „Tele2“ taip pat pirmavo pagal numerių perkėlimą – klientų skaičius dėl jo išaugo 26187.

Numerio perkėlimo paslauga Lietuvoje teikiama nuo 2006 metų. Ji leidžia vartotojams keisti mobiliojo ryšio operatorių išsaugant savo turėtą telefono numerį.

Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, „Tele2“ 2G tinklas yra didžiausias ir apima 98,9 proc. Lietuvos. „Tele2“ 3G ryšio tinklas apima 79,4 proc. Lietuvos teritorijos ir yra antras pagal dydį.

Bendrovės „RAIT“ 2013 m. gruodžio mėn. atliktos apklausos duomenimis, „Tele2“ yra populiariausias ir labiausiai rekomenduojamas operatorius Lietuvoje. Beveik pusė apklausos dalyvių teigė, kad naudojasi „Tele2“ paslaugomis.

2014 m. vasario numerių perkėlimo statistika (pagal centrinės numerių perkėlimo duomenų bazės administratorės UAB “Mano numeris” duomenis)

TELE2    BITĖ LIETUVA     OMNITEL
Gavėjas    Perleidėjas    Gavėjas    Perleidėjas    Gavėjas    Perleidėjas
2014 vasaris    8257    6300    7924    7222    3414    6336
POKYTIS    1957    702    -2922

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ Latvijoje sėkmingai užbaigė 2012 m. pavasarį pradėtą mobiliojo ryšio tinklo modernizavimą.

Tai operatoriaus vartotojams užtikrins galimybę kokybiškesnėmis mobiliojo ryšio paslaugomis naudotis 99 proc. šalies teritorijos. Spartus „Tele2” mobilusis internetas bus pasiekiamas 95 proc. Latvijos teritorijos.

„Tele2” ryšio tinklas dabar yra pažangiausias šalyje. Modernizavimo naudą pirmiausia pajuto klientai. Nuomonių tyrimai rodo, kad mūsų klientai mobiliojo interneto paslaugomis yra patenkinti labiausiai”, – sake Valdis Vancovičs, „Tele2” valdybos pirmininkas Latvijoje.

Latvijoje „Tele2“ pastatė 240 naujų 3G bazinių ryšio stočių ir pasitelkusi naujausias technologijas atnaujino tinklo infrastruktūrą. Modernizuota tinklo įranga ir infrastruktūra bendrovei leis teikti ir itin spartaus 4G (LTE) mobiliojo interneto paslaugas.

„Tele2“ mobiliojo ryšio ir duomenų perdavimo tinklai yra tuo pat metu atnaujinami Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tinklo ir programinę įrangą bei jų diegimo paslaugas visoms trims šalims tiekia vienas šios srities lyderių pasaulyje „Nokia Solutions and Networks“.

Vieningai visose Baltijos šalyse įgyvendinamas modernizavimas leidžia „Tele2“ išnaudoti masto ekonomijos efektą ir dar labiau sumažinti kaštus. Ateityje bendrovės galės naujas paslaugas diegti be didelių išlaidų ir išlaikyti mažas paslaugų kainas.

„Tele2“ vykdant tinklo modernizavimą, praėjusių metų vasarą buvo sujungtos bendrovės duomenų bazės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Telefonų vagysčių atvejais tai bendrovei leidžia iš karto blokuoti telefonus visose trijose šalyse. Tai prisideda prie prekybos vogtais telefonais mažinimo.

Estijoje „Tele2“ 2013 m. atnaujino 30 proc. savo tinklo ir modernizavimą užbaigs šių metų pavasarį.

Lietuvoje operatorius praėjusių metų pabaigoje užbaigė 3G ryšio tinklo modernizavimą ir šiuo metu baigia 2G tinklo atnaujinimą.

Iš viso iki 2013 m. pabaigos „Tele2“ Lietuvoje atnaujino ir įrengė per 600 bazinių 3G ryšio stočių, 990 2G stočių, didžiuosius Lietuvos miestus sujungė nauju, 10 Gbps magistraliniu ryšio tinklu bei atnaujino klientų duomenų bazių valdymo įrangą.

Į įrangos atnaujinimą ir naujų stočių statybą Lietuvoje bendrovė per 9 praėjusių metų mėnesius investavo 26,4 mln. Lt.

Per pastarąjį pusmetį telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ beveik padvigubino savo 3G tinklo padengiamą nuo 32,2 proc. iki 60 proc. Lietuvos teritorijos. Per šį laikotarpį bendrovė įrengė 70 naujų ir specialiai šalies regionams pritaikytų bazinių stočių. Iš viso per 2013 m. „Bitė“ įrengė 180 bazinių stotelių ir į tinklo tobulinimą investavo daugiau nei 31 mln. litų.

„Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Fredas Hrenchukas sako, kad 2013 m. „Bitė“ pradėjo plataus mąsto 3G tinklo plėtrą į regionus, kur naudoja žemesnį (900 MHz) dažnį. „Veikdamos šiuo dažniu bazinės stotelės padengia 2,5 karto didesnę teritoriją nei stotelės naudodamos įprastą 2100 megahercų dažnį. Taip su nedideliu skaičiumi bazinių stočių spartų 3G internetą pradėjome teikti didelėje naujoje teritorijoje”, – aiškina F. Hrenchukas.

Jis pasakoja, kad iki 2012 m. „Bitė“ smarkiai vystė 3G ryšio tinklą miestuose, kur 3G ryšiui naudojamas 2100 megahercų dažnis. „Šis dažnis labiau tinka vietovėse, kuriose yra didelis klientų skaičius ir siunčiamas didelis duomenų kiekis. Miestuose pagrindinė problema yra bazinės stoties talpa, o ne padengimas. Šis sprendimas „Bitės“ klientams garantavo gerą ir kokybišką ryšį net ir pastatuose, bet smarki teritorinė tinklo plėtra nebuvo taip gerai matoma. 3G tinklo plėtrą pradėjome didžiuosiuose miestuose, o antrame etape didžiausią dėmesį skiriame regionams”, – teigia F. Hrenchukas.

Bendrovės vadovas atkreipia dėmesį, kad Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) šiandien paskelbtame žemėlapyje pateikiami netikslūs ir klaidingi duomenys. Skaičiuodama tinklo padengimą tarnyba neįtraukė 70 naujų „Bitės“ 3G bazinių stočių. Taip skaičiuojamas „Bitės“ tinklo padengimas smarkiai iškreipia realią situaciją.

Realaus „Bitės“ tinklo ryšio ir RRT skelbiamo padengimo žemėlapius galima palyginti čia: http://bit.ly/1m2kxMA.

„Nauji RRT žemėlapiai gali suklaidinti kai kuriuos vartotojus, tačiau paskutiniame mobiliojo ryšio operatorių susitikime su RRT, tarnyba sutiko savo žemėlapius atnaujinti ne du, o keturis kartus per metus. Tai turėtų užtikrinti, kad vartotojai gautų informacijos apie realią situaciją”, – sako F. Hrenchukas.

Minėtame susitikime buvo iškeltas ir RRT naudojamos metodikos tikslumo klausimas. RRT sutiko, kad jų teikiamuose padengimo skaičiavimuose gali pasitaikyti netikslumų, todėl kartu su operatoriais sudarė darbo grupę. Jos tikslas yra išsiaiškinti kaip išvengti per didelių paklaidų ir Lietuvos vartotojams pateikti objektyvią informaciją.

Gruodis buvo antras mėnuo iš eilės, kuomet daugiausiai lietuvių savo numerį kėlė į telekomunikacijų bendrovę „Bitė Lietuva“, rodo centrinės numerių perkėlimo duomenų bazės „Mano numeris“ duomenys. Paskutinį praėjusių metų mėnesį į šio operatoriaus tinklą perkelti 9787, į „Tele2“ – 8711, o į „Omnitel“ – 3128 numeriai.
„Mūsų klientų skaičius taip sparčiai augti pradėjo nuo praėjusių metų lapkričio, kai pristatėme neribotų pokalbių planą „Laisvė“. Jis panaikino kainų skirtumus tarp skirtingų operatorių, todėl klientai renkasi tą, kuris teikia daugiausiai pridėtinę vertę kuriančių paslaugų. Šioje srityje esame lyderiai“, – sako „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Fredas Hrenchukas.
„Bitės“ klientai neturi ilgalaikių sutarčių, gali naudotis realaus laiko išlaidų kontrole ir telefonų garantiniu „Be rūpesčių“, jiems suteikiama tikslios sąskaitos garantija. Jie taip pat gali apdrausti savo telefoną nuo nelaimingų atsitikimų, naudotis  paslauga „Rūpestingi tėvai“ ir visus kylančius klausimus išspręsti vieno skambučio metu.
„Mano numeris“ duomenimis, iš viso per gruodį „Bitės“ klientų skaičius išaugo 3745. Per šį laikotarpį „Tele2“ vartotojų skaičius augo mažiau – 2709, o „Omnitel“ – sumažėjo beveik 6 tūkstančiais.
Per lapkritį „Bitės“ paslaugas, perkeldami savo numerį iš kito operatoriaus, pasirinko 10212 klientų. Per šį laikotarpį „Tele2“ pasiūlymus priėmė 8126 vartotojai, o „Omnitel“ – 2722. Tuo tarpu iš „Bitės“ išėjo 5625 klientai, o kitus du operatorius paliko daugiau vartotojų – su „Tele2” atsisveikino 5868, o „Omnitel“ neteko 8567 klientų.