Lietuvos mobiliojo ryšio rinkos lyderės „Tele2“ pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo 3,9 proc. ir pasiekė 35,8 mln. eurų.

Bendrovės EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) marža buvo 37,6 proc. Tai sudarė 13,3 mln. eurų – 9 proc. daugiau nei 2014 m. pirmąjį ketvirtį.

„Pajamas labiausiai didino išaugę klientų poreikiai. Žmonės iš savo telefonų nori gauti daugiau, todėl užtikrinus prieinamas kainas augo ne tik pokalbių trukmė ir naršymas, bet ir naujų paslaugų populiarumas. Taip pat žmonės renkasi vis geresnius telefonus. Ateinantį ketvirtį daugiausia dėmesio skirsime 4G tinklo plėtrai, ir naujos ryšio galimybės bus dar lengviau prieinamos visiems“, – pasakojo Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

Pasak jo, verslo klientų naudojimąsi paslaugomis labiausiai didino 4G mobilusis internetas ir inovacijos – telemetrijos sprendimai ir verslo optimizavimo paslaugos „Tasker“, „Tele2 Call“, „SMS verslui“.

„Tele2“ mobiliojo interneto vartojimas šiemet išaugo daugiau nei dvigubai (116 proc.) ir pasiekė daugiau nei 1,8 mlrd. megabaitų.

Mobiliuoju ryšiu „Tele2“ klientai per ketvirtį prakalbėjo 973,8 mln. minučių – 5 proc. daugiau nei prieš metus.

Bendrovės verslo klientų per metus padaugėjo 3,6 proc., iki 139,5 tūkst. Iš viso „Tele2” paslaugomis dabar naudojasi beveik 1,8 mln. vartotojų.

„Tele2“ toliau didino investicijas į kokybę, tinklo plėtrą ir naujas paslaugas. Per ketvirtį tam skirta 4 mln. eurų – daugiausia per pastaruosius trylika ketvirčių.

Daugiausia investicijų skirta spartaus mobiliojo interneto 4G tinklui. Dabar jį sudaro daugiau nei 330 4G ir 4G+ ryšio bazinių stočių. „Tele2“ 4G ryšys jau prieinamas 70 proc. gyventojų. Iki metų  pabaigos 4G ryšiu galės naudotis 90 proc. gyventojų.

Lietuvoje „Tele2“ yra pagrindinis mobiliojo ryšio operatorius 51 proc. gyventojų, rodo 2014 m. gruodį bendrovės „Millward Brown“ atlikta apklausa.

Biudžetinės įstaigos dėl neefektyvių pirkimų kasmet už mobilųjį ryšį permoka apie 26,6 mln. litų biudžeto lėšų, pranešė Viešųjų pirkimų tarnyba.

Tarnybos apklausos duomenimis, 236 įstaigos nurodė mokančios abonentinius (neprakalbamus) mokesčius, siekiančius vidutiniškai 24,18 lito už vieną SIM kortelę. Dar 28 įstaigos savo tiekėjams moka 0,15 lito siekiančius pokalbio sujungimo mokesčius už kiekvieną išeinantį skambutį.

“Tai – mokesčiai už orą, pinigų švaistymas”, – pranešime spaudai sakė Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Žydrūnas Plytnikas.

Jo teigimu, ryšį įsigijus per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO), abonentiniai ir sujungimo mokesčiai nėra taikomi.

“Tele2″ viešųjų ryšių vadovas Andrius Baranauskas BNS sakė, kad, nepaisant to, kuris mobiliojo ryšio paslaugų tiekėjas laimi konkursą, išlošia perkančioji organizacija.

“Jeigu organizuojami nepriklausomi, skaidrūs pirkimai per Centrinę perkančiąją organizaciją – nesvarbu, kas laimi, tačiau užsakovas gali gauti ir 1-2 centų kainą už pokalbio minutę”, – BNS sakė jis.

Apklausa atskleidė, kad organizacijos, ryšį pirkusios per CPO, už pokalbio minutę moka vidutiniškai po 0,03 lito savame tinkle ir 0,04 lito, skambindamos į kitus tinklus, o institucijos, viešuosius pirkimus organizavusios savarankiškai, nurodė ryšio operatoriams mokančios atitinkamai vidutiniškai 0,11 lito ir 0,16 lito už pokalbio minutę.

Pasak Ž. Plytniko, realus kainų vidurkis yra dar didesnis, nes už ryšį brangiai mokančios įstaigos vengė pateikti informaciją.

“Dauguma tų biudžetinių organizacijų, kurios 2009 metais nurodė mokėjusios po 0,75-0,30 lito už pokalbio minutę, 2010 metais iš viso nepateikė informacijos ir taip “pagerino” vidurkį”, – pabrėžė Ž.Plytnikas.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, mobiliojo ryšio paslaugų pirkimą perkančiosios organizacijos turėtų skelbti rečiausiai kas trejus metus. Tačiau net 76 organizacijos nurodė besinaudojančios mobiliojo ryšio paslaugomis pagal neterminuotas sutartis.

Į Viešųjų pirkimų tarnybos prašymą pateikti išsamią informaciją apie mobilųjį ryšį atsiliepė 1100 organizacijų – daugiau nei ketvirtadalis visų perkančiųjų organizacijų.

Mobiliojo ryšio operatorius “Omnitel” nelinkęs savo klientų lengvai paleisti – pasirodo, daug “Omnitel” salonuose parduodamų telefonų iki šiol susieti su bendrovės tinklu. Kiti mobilieji operatoriai jau seniai tokios praktikos atsisakę.

Vilnietė Diana Kliukoitytė, nusprendusi iš “Omnitel” pereiti į kitą mobiliojo ryšio tinklą, gerokai nustebo, kai sutartą dieną į telefoną įsidėjusi kito mobiliojo ryšio tinklo SIM kortelę suprato, kad jos telefonas susietas su “Omnitel” tinklu. Be mobiliojo ryšio likusi D.Kliukoitytė internetu susisiekė su drauge ir paprašė jos paskambinti į “Omnitel”. Susidariusią padėtį “Omnitel” konsultantams išdėsčiusiai Dianos draugei buvo pasiūlyta kreiptis į nelegaliai veikiančius meistrus, kad šie telefoną piratiškai atsietų nuo “Omnitel” tinklo.

“Prieš dvejus metus įsigijusi telefoną iš “Omnitel” aš jį išsipirkau, tai kodėl dar turiu mokėti už telefono atsiejimą nuo tinklo, jeigu aparatas priklauso man? Visa tai primena situaciją su asmeniniais planais, kai bendrovė už tave nusprendžia ir visais įmanomais būdais pririša. Jei patenki į “Omnitel” tinklą, labai sunku iš jo išeiti”, – piktinosi mergina, dviem dienoms likusi be mobiliojo ryšio.

Telefonų meistras Paulius Jurevičius iš Kauno patvirtino, kad sulaukia nemažai klientų, prašančių jų telefonus atsieti nuo “Omnitel” tinklo – kiekvieną savaitę nuo vieno iki dešimties. “Pastebėjome, kad “Omnitel” “pririša” net be sutarties įsigytus mobiliuosius telefonus – tokiu būdu telefoną įsigiję klientai labai nustemba”, – pasakojo meistras.

“Omnitel” išorinės komunikacijos vadybininkas Tadas Jackus teigė, kad su tinklu susieti telefono modeliai esą sudaro nedidelę dalį – 15 proc. “Telefonus “pririša” ne pats “Omnitel” – tokie aparatai mus pasiekia iš gamintojų. Telefonai susiejami su “Omnitel” tinklu dėl išskirtinės platinimo teisės ar techninių niuansų, kad korektiškai veiktų visos mūsų paslaugos”, – aiškino T.Jackus.

Atsakyti į klausimą, ką įsigijus tokį telefoną daryti į kitą ryšio tinklą pereiti norinčiam klientui, T.Jackus negalėjo. “Mes atsiejimo nuo tinklo paslaugų neteikiame – kaip ir telefonų remonto. Žmogus turi žiūrėti, kur pasirašo – sutartyje viskas įrašyta”, – klientus mokė “Omnitel” atstovas.

Ryšių reguliavimo tarnybos Elektroninių ryšių departamento direktorius Eugenijus Žvalionis tvirtino, kad per mėnesį tarnyba sulaukia kelių telefoninių paklausimų dėl “pririštų” telefonų. Pasak E.Žvalionio, bendrovė gali su savo tinklu susieti telefoną, tačiau privalo apie tai tinkamai informuoti vartotoją.

“Tele2″ ir “Bitės” atstovai tvirtino, kad jau seniai technologiškai nesieja mobiliųjų telefonų prie SIM kortelių.

Lietuviai – plepi tauta. Toks susidaro įspūdis pasižiūrėjus, kaip kasmet daugėja telefonais prakalbamų minučių skaičius. Štai 2008 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos gyventojai mobiliaisiais telefonais prakalbėjo 1,17 mlrd. min., o paskutinį praėjusių metų ketvirtį – jau 1,54 mlrd. min. (iš viso per praėjusius metus – 6 mlrd. min.). Praėjusiais metais siuntėme ir daugiau SMS žinučių: nuo 2,34 mlrd. pirmąjį 2009-ųjų ketvirtį iki 2,5 mlrd. ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį. Iš viso per pernai metus – net 9,24 mlrd. SMS žinučių.

Regis, prie to daugiausiai prisidėjo stipriai savo paslaugų įkainius sumažinę mobiliojo ryšio operatoriai. Taigi nors Lietuvos gyventojai telefonais kalba dažniau ir SMS žinučių siunčia daugiau, judriojo ryšio operatorių pajamos mažėja. Mažėja ir mobiliųjų telefonų sąskaitos: Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, per dvejus metus vidutinės pajamos iš vieno abonento per vieną mėnesį už judriojo telefono ryšio paslaugas sumažėjo šešiais litais (nuo 23 Lt 2008 m. sausį iki 17 Lt 2009 m. gruodį).

“Net du trečdaliai vartotojų permoka už mobiliojo ryšio paslaugas”, – skelbia nauja interneto svetainė www.gerasplanas.lt. “Iš tiesų esu labai sena vieno mobiliojo ryšio operatoriaus klientė – jau dešimt metų. Esu pavadinta kažkokia superkliente, nes labai daug prakalbu. Už telefoną kas mėnesį moku po 150 Lt. Mano draugai ir pažįstamai jau gerą pusmetį giriasi telefonui išleidžiantys po 10–20 Lt per mėnesį, su daug kuo jie kalba nemokamai. Taigi aš suprantu, kad permoku už telefoną”, – tvirtina vilnietė Milda Dubinskaitė.

Jai ir daugumai kitų vartotojų kaip tik ir pravers svetainė www.gerasplanas.lt. Šiame tinklalapyje galima palyginti įvairių mobiliojo ryšio operatorių siūlomus planus ir išsirinkti geriausiai atitinkantį poreikius. Tai padaryti gana lengva, tereikia užpildyti trumpą anketą, kurioje reikia nurodyti, kiek minučių kalbate per mėnesį ir kiek SMS žinučių išsiunčiate. Taip pat svarbu pažymėti, ar jums reikalingas mobiliojo interneto ryšys ir ar norite su planu gauti naują mobilųjų telefoną. Netrukus programa pagal skaičiavimo algoritmą automatiškai pateiks visų planų sąrašą. Jame nurodoma mėnesinio mokesčio kaina ir paaiškinimai. Informacija čia atnaujinama kiekvieną savaitę.

Suskaičiavusios pirmojo ketvirčio rezultatus mobiliojo ryšio bendrovės prognozuoja, kad šie metai bus prastesni nei 2009-ieji. Pokalbių tarifai greičiausiai toliau tirps, todėl šios rinkos pajamos gali mažėti maždaug penktadaliu.

“Šiemet vyraus panašios tendencijos, kaip ir pernai. Antroje metų pusėje rinka galbūt stabilizuosis, tačiau pajamų augimo prognozuoti dar nereikėtų”, – ketvirtadienį bendrovės “Omnitel” prezidentą Antaną Zabulį cituoja “Verslo žinios”.

“Bitės” grupės generalinis direktorius Fredas Hrenchukas prognozuoja, kad šiemet toliau bus juntamas didžiulis spaudimas operatorių pajamoms, nes ekonomika vis dar traukiasi, ir klientai reikalauja dar geresnių tarifų. Anot jo, iš tokios situacijos laimės vartotojai – jie ir toliau gali tikėtis aukštos kokybės paslaugų už gerą kainą.

“Tačiau operatorių pelnai šiemet labai priklausys nuo jų sugebėjimo kontroliuoti išlaidas”, – aiškino F.Hrenchukas.

Pasak jo, Lietuvoje bei visoje Europoje šiemet bus ryški ir kita tendencija – vartotojai migruos iš išankstinio mokėjimo paslaugų į nuolatinio mokėjimo planus, taip siekdami gauti geresnių tarifų ir palankesnėmis sąlygomis įsigyti subsidijuojamą telefoną.

Bendrovės “Tele2″ finansų direktorius Aidas Tamošiūnas teigė, kad operatorių pajamos šiemet mažės tiek dėl sumažinto skambučių sujungimo mokesčio, tiek dėl to, jog šiais metais mobiliojo ryšio paslaugos greičiausiai toliau pigs.

“Jei paslaugų kainos toliau mažės, tikėtina, kad rinkos dalyviai, siekdami išsaugoti pelningumą, aparatų subsidijas mažins ir šiemet. Be to, įmonės stengsis didinti efektyvumą ir mažinti sąnaudas”, – sakė A.Tamošiūnas.

Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, pernai visa Lietuvos mobiliojo ryšio rinka pagal pajamas, palyginti su 2008-aisiais, smuko 17 proc. iki 1,363 mlrd. litų. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo 5 mln. aktyvių mobiliojo ryšio kortelių.