Telekomunikacijų bendrovė „Tele2” antrąjį šių metų ketvirtį rezultatus labiausiai pagerino verslo klientų segmente. Jų skaičius „Tele2” pasiekė 126,6 tūkst. ir buvo 16,2 proc. didesnis nei prieš metus.

Bendras bendrovės klientų skaičius buvo 1,81 mln., 3,43 proc. didesnis nei tuo pat metu 2012 m.

Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, „Tele2“ pajamos antrąjį ketvirtį išaugo 10,7 proc. ir buvo 132,7 mln. litų. Bendrovės EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) balandžio-birželio mėn. buvo 53,5 mln. litų, palyginus su pernai išaugo 16,8 proc. „Tele2“ EBITDA marža siekė 40 proc. Tuo pačiu laikotarpiu 2012 m. šis rodiklis buvo 38 proc.

„Tele2“ augimas išlieka nuoseklus. Gerą kokybę siūlome už mažą kainą, tad didėja tiek klientų skaičius, tiek naudojimasis paslaugomis. Sparčiau kyla verslo klientų skaičius. Čia augimą lemia ir naujos duomenų perdavimo paslaugos“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

„Tele2“ pirmojo pusmečio pajamos buvo 252,7 mln. litų, 8,2 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Bendrovės šešių mėnesių EBITDA buvo 101,2 mln. litų. Tai – 9,1 proc. daugiau nei pernai. Pusmečio veiklos EBITDA marža lieka stabiliai aukšta – 40 proc.

„Tele2“ rinkosi daugiausia operatorių keičiančių mobiliojo ryšio vartotojų – per pusmetį dėl numerių perkėlimo klientų padaugėjo daugiau nei 13,5 tūkst.

„Tele2“ tęsia prieš metus pradėtą savo mobiliojo ryšio tinklo modernizavimą ir šiemet investavo 20,5 mln. litų. Buvo įrengtos ir atnaujintos 311 bazinių stočių.

Bendrovės „RAIT“ birželio mėn. atliktos apklausos duomenimis, „Tele2“ yra populiariausias ir labiausiai rekomenduojamas operatorius Lietuvoje. Beveik pusė apklausos dalyvių teigė, kad naudojasi „Tele2“ paslaugomis.

Tarptautinės personalo vertinimo metodikų ir tyrimų bendrovės „Profiles International“ tyrime „Tele2“ pripažinta 2012 m. produktyviausia IT ir telekomunikacijų sektoriaus bendrove Baltijos šalyse, o investicinio banko „GILD Bankers“ 2012 m. sudarytame vertingiausių Lietuvos bendrovių sąraše „Tele2“ paskelbta vertingiausia šalies mobiliojo ryšio bendrove.

Trijų didžiausių Lietuvos mobiliojo ryšio bendrovių teikiamų paslaugų kokybė iš esmės nesiskiria. Tai patvirtino Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atliktas judriojo ryšio operatorių paslaugų kokybės tyrimas.

Pavyzdžiui, RRT duomenimis, nesėkmingų skambučių dalis „Tele2“ tinkle sudarė 2,67 proc., „Bitė Lietuva“ tinkle – 3,01 proc., „Omnitel“ tinkle – 1,04 procento.

„Tele2” tinkle SMS pristatymo trukmė buvo 7,9 sekundės. „Bitė Lietuva“ tinkle šis rodiklis siekė 6,62 sekundės, „Omnitel“ – 6,01 sekundės.

„Tyrimas dar kartą patvirtino, kad ryšio kokybė visuose Lietuvos mobiliojo ryšio tinkluose iš esmės nesiskiria. Skirtumai yra menki ir vartotojai jų nepajunta, todėl operatorių renkasi pagal kainą“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

Vykdant RRT mobiliojo ryšio kokybės tyrimą visuose trijuose operatorių tinkluose iš viso buvo atlikti 2529 skambučiai ir išsiųsta 2681 SMS.

Bandymai buvo atliekami Lietuvos teritorijoje: miestuose bei magistraliniuose ir krašto keliuose stovint arba važiuojant darbo dienomis ir darbo valandomis tiek GSM, tiek 3G tinkluose. Bandymai skirtingų operatorių tinkluose buvo atliekami tuo pat metu (lygiagrečiai) ir naudojant tą pačią matavimo įrangą, sumontuotą specialioje transporto priemonėje.

„Tele2” ryšio tinklas 2011-2012 m. Lietuvoje plėtėsi sparčiausiai. Vien per tris šių metų mėnesius bendrovė įrengė ir atnaujino 241 bazinę stotį.

„Tele2” pirmauja pagal 2G (GSM) ryšio aprėptį, turi antrą didžiausią 3G (UMTS) tinklą ir teikia 4G (LTE) spartaus mobiliojo interneto paslaugas.

Bendrovės „RAIT“ 2013 m. vasario mėn. atliktos apklausos duomenimis, „Tele2“ yra populiariausias ir labiausiai rekomenduojamas operatorius Lietuvoje. Beveik pusė apklausos dalyvių teigė, kad naudojasi „Tele2“ paslaugomis.

Informacinių technologijų srityje artimiausiu metu progresas bus susijęs su patogumo didinimu vartotojams. “Omnitel” vadovo Antano Zabulio vertinimu, artėja laikas, kai daug kam atlikti užteks vieno mygtuko paspaudimo. Mobiliosios aplikacijos iš esmės pakeis žmogaus gyvenimą – padidins sveikatos apsaugos kokybę, saugumą keliuose, namų patogumą ir netgi pilietiškumą. Bet svarbiausia – technologijos ne atitolins, o kaip tik suartins žmones, nepriklausomai nuo jų tautybės, rasės ir pažiūrų. Apie tai kalbamės su A.Zabuliu.

VEIDAS: Dar neseniai IT sektoriuje bendrovės konkuravo technologinėmis naujovėmis ir netikėčiausiais sprendimais. Dabar, regis, nebesukuriama kažko naujo, o tik tobulinami seni išradimai. Kokios tendencijos vyraus netolimoje ateityje?
A.Z.: Iš tiesų anksčiau daugiausiai buvo kalbama apie technologinius sprendimus. Dabar apie tai beveik nešnekama. Tiek dabar, tiek ateityje bus koncentruojamasi į duomenų perdavimą, nes duomenų vartojimas nuolat didės. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad netrukus vienas vartotojas vidutiniškai naudos 1 Gb duomenų per parą, todėl turės egzistuoti įrenginiai, kurie tokį duomenų kiekį galės užtikrinti.

VEIDAS: Kam žmogui tiek duomenų, kam jie bus naudojami? Ar tiek duomenų reikės kasdienei informacijai gauti?
A.Z.: Daugės įvairių su duomenų perdavimu susijusių paslaugų. Jau netrukus taps itin svarbi e. medicina. Tai reiškia, kad mobilusis įrenginys bus susietas su įvairiais davikliais, siunčiančiais informaciją apie žmogaus sveikatos būklę tiesiai į sveikatos priežiūros centrus, o gydytojai galės nuotoliniu būdu stebėti savo pacientų savijautą. Tai bus viena labiausiai spurtuosiančių sričių IT srityje.
Be to, bus toliau plėtojama e. parašo technologija, leidžianti dokumentus pasirašyti bet kurioje šalyje.

VEIDAS: Lietuva buvo viena pirmųjų, įdiegusių e. parašą. Ar galima sakyti, kad šioje srityje išlaikysime pirmūnės poziciją?
A.Z.: Iš tiesų buvome patys pirmieji. Tai buvo valstybinė programa, numačiusi, kad e. parašu naudosis 300 tūkst. vartotojų. Dabar jų šalyje turime 100 tūkst. Kad e. parašas toliau judėtų į priekį, reikalingas verslo ir valdžios sutarimas. Jau vyksta diskusijos dėl antrojo e. parašo įgyvendinimo etapo.

VEIDAS: Technologijos prisidės prie sveikatos apsaugos, leis pasirašyti dokumentus. O kaip technologinis progresas keis žmogaus socialinį gyvenimą, bendravimą su artimaisiais? Ar netapsime dar didesni individualistai?
A.Z.: Priešingai. Juk technologijos jau dabar leidžia žmonėms aktyviai dalyvauti įvairiuose procesuose ir juos stebėti. Pavyzdžiui, kartu su socialinių tinklų plėtra atsiranda daugiau skaidrumo politikoje. Institucijų pažadų įgyvendinimą (kad ir suremontuoti aikštelę ar renovuoti pastatą) žmonės gali stebėti ir vertinti padedami įvairių aplikacijų. Taigi mobilieji įrenginiai kaip tik skatina įsitraukti ir dalyvauti.

VEIDAS: Nebeminite telefonų, tik mobiliuosius įrenginius. Kokių įrenginių dar gali atsirasti netolimoje ateityje?
A.Z.: Skaičiuojama, kad iš viso prietaisų, kuriuose bus naudojama SIM kortelė, pasaulyje jau greitai bus apie 20 mlrd. Tai ir tie patys telefonai, ir išmanieji televizoriai, šaldytuvai, automobiliai. Jau dabar išmanieji automobiliai dėl 4G ryšio į pavojų sureaguoja greičiau nei vairuotojai. SIM kortelės padės atverti vartus, įjungti pastato šildymą. Kitaip sakant, bus orientuojamasi į žmogaus gyvenimo komforto didinimą. Artėja diena, kai daug kam atlikti pakaks vieno mygtuko paspaudimo.
Neabejoju, kad išmanumo daugelyje įrenginių tik daugės, tačiau pasakyti, kokių dar prietaisų atsiras ateityje, nelengva. Juk ir Steve’as Jobsas, kažkada prabilęs apie ateities technologijas, buvo laikomas lengvu bepročiu.

VEIDAS: Lietuva IT srityje buvo viena pirmūnių visame pasaulyje. Ar nenutiks taip, kad paskubėję galiausiai liksime paskutiniai, nes dar ne vienus metus naudosime pirmąsias, jau pasenusias technologijas, o kitose taip neskubėjusiose šalyse bus diegiami naujausi išradimai?
A.Z.: Jei kalbame apie infrastruktūrą, šioje srityje pokyčiai nėra tokie žaibiški, kad kasmet atsirastų vis naujų technologijų. Infrastruktūra reiškia pinigus, ir labai gerai, kad jie investuoti Lietuvoje. Infrastruktūros požiūriu ir dabar esame pirmame pasaulio penketuke. Be to, Lietuva kitas šalis aplenkė prašokdama kai kuriuos etapus.

VEIDAS: Kiek ta infrastruktūra yra pasirengę naudotis žmonės?
A.Z.: Kai kurie tikrai labai toli nuo technologijų, ir tas atotrūkis toliau didės. Žinoma, kai kurios naujovės ateina savaime, be jokio raginimo ar programų, pavyzdžiui, Mokesčių inspekcijos pajamų deklaravimo sistema prigijo stebėtinai gerai. Tačiau daugeliu kitų atvejų reikalingos skatinimo programos, nes diegiant technologijas žmogus dažnai pamirštamas. O juk naudojimasis technologijomis yra ir taupa, ir dinamika.

VEIDAS: Kaip toje dinamiškoje IT rinkoje keisis mobiliojo ryšio operatorių vaidmuo? Ar daugėjant paslaugų ir galimybių jie netaps nišiniais rinkos žaidėjais?
A.Z.: Kai “Nokia” išgyveno geriausius savo laikus, apie juos sukosi per tūkstantį mažesnių bendrovių, kūrusių naujas aplikacijas. “Nokia” jas naudodavo ir iš to laimėdavo visi. Dabar mobilieji operatoriai skatina universitetus kurti naujas aplikacijas ir plėsti jų naudojimą, nes tai naudinga patiems operatoriams. Kaip “Nokia” gaudavo savotišką desertą iš mažesnių bendrovių, taip mobiliojo ryšio operatoriai dabar mėgaujasi aplikacijų kūrėjų produktais.

VEIDAS: Tačiau “Nokia” aukso amžius baigėsi. Kas laukia Lietuvoje veikiančių operatorių ir kiek, jūsų manymu, jų liks?
A.Z.: JAV veikia trys operatoriai, ir ten vyksta labai rimta diskusija apie tai, kad jų yra per daug. Manoma, kad veikiant vienam operatoriui kur kas lengviau plėtoti infrastruktūrą. Tai nereiškia, kad operatoriai turi išnykti. Jie gali kooperuotis, bendradarbiauti. Tokių užuomazgų jau pastebima ir Europoje.

VEIDAS: Ar įsivaizduojate, kad Lietuvoje galėtų bendradarbiauti “Omnitel”, “Bitė” ir “Tele2″?
A.Z.: Ne tik įsivaizduoju, bet taip ir yra. Pavyzdžiui, jei mūsų bokštas stovi vietovėje, kurioje neleidžiama statyti naujų bokštų, leidžiame juo naudotis ir, tarkime, “Bitei”. Sąvoka “mano daržas” buvo aktuali anksčiau, o šiandien bendradarbiavimas yra neišvengiamas. Reikia išmokti dalytis infrastruktūra.

Žurnalui „Computer Bild Lietuva“ atlikus Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių paslaugų kainų tyrimą paaiškėjo, kad geriausią kainą siūlo „Tele2”.

„Visuomet siekėme, kad „Tele2“ klientai už paslaugas mokėtų mažiausiai. Juk iš esmės susilyginus visų operatorių paslaugų kokybei, gyventojai paslaugas renkasi pagal kainas. Todėl nešališkas jų palyginimas labai naudingas tiek vartotojams, tiek ir mums, priimant sprendimus dėl teikiamų paslaugų kainų“, ‒ pabrėžė Tomas Burovas, „Tele2” marketing vadovas.

„Computer Bild Lietuva“ paslaugų kainas vertino atskirai kiekvienoje ryšio paslaugų kategorijoje – nuo išankstinio mokėjimo planų iki mobiliojo interneto kompiuteryje. Žurnalo ekspertai skaičiavo, kiek paslaugos kainuotų jomis naudojantis intensyviai, vidutiniškai ar mažai.

Atliktas paslaugų palyginimas liudija, kad „Tele2“ siūlo žemiausias daugumos paslaugų kainas. Pavyzdžiui, už SMS žinutes visais atvejais mažiausiai moka „Tele2“ klientai, pasirinkę mokėjimo planus su sutartimi.

Vartotojai, kalbantys iki 100 minučių per mėnesį, mažiausiai moka ir už „Tele2” pokalbių paslaugas.

Sutartis sudarę „Tele2” klientai mažiausiai moka ir už mobilųjį internetą telefone. Ypač geros kainos ‒ vidutiniškai (1 GB / mėn.) ir daug (4 GB / mėn.) naršantiems žmonėms.

Remiantis „Computer Bild Lietuva“ tyrimu, kad ir kiek naršytų, mažiausiai už paslaugas moka „Tele2” klientai, kurie naudojasi išankstinio mokėjimo mobiliuoju internetu kompiuteryje.

Dalis paslaugų į tyrimą nepateko – pavyzdžiui, „Pildyk“ vartotojams siūloma taupymo paslauga „Plius“, kurią pasirinkus vartotojai mažiausiai mokėtų ir išankstinio mokėjimo kategorijoje.

Visas tyrimas skelbiamas „Computer Bild Lietuva“ vasario mėn. numeryje.

Bendrovės „RAIT“ 2012 m. gruodžio mėn. atliktos apklausos duomenimis, „Tele2“ yra populiariausias ir labiausiai rekomenduojamas operatorius Lietuvoje. Beveik pusė apklausos dalyvių teigė, kad naudojasi „Tele2“ paslaugomis. Bemaž 60 proc. respondentų nurodė, kad „Tele2” siūlomos kainos yra mažiausios.

Dažniausiai savo planšetiniuose kompiuteriuose vartotojai renkasi skaityti „Panelę“, žurnalus apie virtuvę ir laisvalaikio skaitinius, rodo telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ duomenys. Jie sutampa su rinkos tyrimų bendrovės TNS 2012 metų rudenį atlikto Lietuvos spaudos skaitytojų auditorijos tyrimo rezultatais, pagal kuriuos mėnesinių žurnalų lyderis taip pat buvo „Panelė“.

Kalėdų proga „Omnitel“ buvo paskelbusi akciją ir pasiūliusi visiems planšetinį kompiuterį su „Omnitel“ mobiliuoju internetu įsigijusiems savo klientams net pusę metų gauti 16-os elektroninių žurnalų prenumeratą ir kas mėnesį dovanų išsirinkti po vieną filmą. Per šį laikotarpį vienas klientas pervertė maždaug 6-7 žurnalus. Populiariausių trejetuke atsidūrę leidiniai pagal parsisiuntimus vienas nuo kito atsilieka nedaug – bendroje parsisiuntimų statistikos lentelėje kiekvienam iš jų tenka po 10-11 proc. Į „Omnitel“ klientų skaitomiausių žurnalų dešimtuką taip pat patenka moterims ir vyrams skirti žurnalai, leidiniai apie automobilius ir psichologiją.

„Pernai lapkritį atliktos „Omnitel Trends“ apklausos duomenimis, net 90 proc. respondentų planšetinius kompiuterius filmams žiūrėti ar žurnalams skaityti renkasi todėl, kad juos patogu naudoti bet kurioje vietoje. Žurnalai keliasi į planšetinius kompiuterius, nes išmanieji įrenginiai ir platus „Omnitel“ 3G ryšys leidžia išnaudoti kiekvieną laisvą akimirką skaitant norimą informaciją, kad ir kur bebūtume“, – sako „Omnitel“ viceprezidentas rinkodarai ir paslaugoms Darius Maikštėnas.

Paskutinį praėjusių metų mėnesį savo planšetiniuose kompiuteriuose „Omnitel“ klientai dažniausiai rinkosi žiūrėti lietuvišką filmą „Miegančių drugelių tvirtovė“. Parsisiųstų filmų sąraše jis sudaro net ketvirtadalį visų parsisiuntimų. Nedaug nuo jo atsilieka Pierre Morel režisuotas filmas „Linkėjimai iš Paryžiaus“ (penktadalis visų parsisiuntimų).

Pageidaujamus filmus telekomunikacijų bendrovės klientai gali įsigyti ir parsisiųsti iš programėles „Omnitel“ mobilusis kinas“ (projekto partneris – ACME). Norint planšetiniame kompiuteryje skaityti žurnalus tereikia atsidaryti programėlę „Zurnalai.lt“.

Visų Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių GSM tinklų aprėptis nesiskiria ir yra 98,3-98,6 proc. Lietuvos teritorijos. „Tele2” GSM tinkle aprėptis yra lygiai tokia pati arba didesnė nei kitų operatorių. Tai atlikusi tyrimą nustatė LR Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).

„Tyrimas patvirtina, kad ryšio paslaugas galima rinktis pagal kainą ir neatsisakant kokybės. Norėdami aukštą ryšio kokybę bei patrauklias kainas užtikrinti ir ateityje, tęsime investicijas į tinklo atnaujinimą“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

Visoje Lietuvos teritorijoje ryšis veikia esant -95 dBm signalo lygiui, kurio pakanka naudotis ryšiu atviroje vietovėje. -85 dBm signalo stiprumas užtikrinamas 85,5-86,1 proc. teritorijos. -75 dBm signalo lygis, kuris leidžia ryšiu naudotis pastatų viduje, yra 56-58,1 proc. šalies teritorijos. Pagal visus šiuos kriterijus, palyginti su kitų operatorių tinklais, „Tele2” užtikrina tokią pat arba didesnę aprėptį.

RRT tyrimas taip pat patvirtino, kad „Tele2“ UMTS (3G) ryšio tinklas yra antras pagal aprėptį. Bendrovės mobiliuoju internetu galima naudotis 63,9 proc. Lietuvos teritorijos. „Siekiame, kad kaip ir mobilusis ryšis, mobilusis internetas taptų įprasta, visiems prieinama paslauga“, – teigė P. Masiulis.

Tęsiant „Tele2“ tinklo modernizavimą bus visiškai pakeistos GSM ryšio tinklo bazinės stotys, atnaujintos UMTS tinklo stotys ir tinklo įranga. „Tele2“ pereis prie naujos kartos IP protokolu pagrįsto tinklo veikimo principo – tai leis teikti 4G paslaugas. Atnaujinimas leis padidinti bendrovės teikiamų paslaugų kokybę, sumažinti tinklo diegimo ir eksploatavimo kaštus, be to, naujoji tinklo įranga bus taupesnė ir ekologiškesnė.

„Tele2“ GSM tinklą sudaro 890 bazinių stočių, UMTS (3G) tinklą – 505 bazinės stotys. Abu tinklai yra antri pagal dydį Lietuvoje. Per 9 šių metų mėnesius bendrovė pakeitė ir atnaujino 300 bazinių stočių.

RRT atliktas tyrimas taip pat leidžia palyginti skirtingų operatorių ryšio aprėptį ir signalo stiprumą kiekvienoje savivaldybėje. Visa tyrimo informacija internete pateikiama adresu http://epaslaugos.rrt.lt/apreptis/. Pirmąkart tokį tyrimą RRT atliko šių metų kovo mėnesį.

Bendrovės „RAIT“ rugsėjo mėn. atliktos apklausos duomenimis, „Tele2“ yra populiariausias ir labiausiai rekomenduojamas operatorius Lietuvoje. Beveik pusė apklausos dalyvių teigė, kad naudojasi „Tele2“ paslaugomis.

Tarptautinės personalo vertinimo metodikų ir tyrimų bendrovės „Profiles International“ tyrime „Tele2” pripažinta 2012 m. produktyviausia IT ir telekomunikacijų sektoriaus bendrove Baltijos šalyse, o investicinio banko „GILD Bankers“ 2012 m. sudarytame vertingiausių Lietuvos bendrovių sąraše „Tele2“ paskelbta vertingiausia šalies mobiliojo ryšio bendrove. „Tele2“ pernai buvo didžiausia mokesčių mokėtoja ITT sektoriuje.

Lietuviai, pirkdami mobilųjį telefoną, jį renkasi pirmiausia pagal kainą. Šiandien populiariausi mobiliojo ryšio operatorių siūlomi telefonai už vieną litą, juolab kad už tokią kainą su sutartimi galima įsigyti ir paprasčiausią išmanųjį telefoną.

Tarkime, mobiliųjų telefonų parduotuvės „Mobili.lt“ perkamiausių telefonų pirmajame dešimtuke vyrauja įprasti bendrovės „Nokia“ aparatai, kurių kaina (perkant be sutarties) neviršija 200 Lt. Šiame sąraše tėra vienas išmanusis – naujausias „Samsung Galaxy S3“, kainuojantis 1850 Lt.
Pasak „Tele2“ atstovo Andriaus Baranausko, telefoną lietuviai renkasi pagal savo kišenę, tad įsigyti galingiausius išmaniuosius jiems per brangu. Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių atstovų pateiktais duomenimis, išmaniuosius telefonus renkasi tik apie ketvirtadalį klientų, populiariausi – gamintojų „Samsung“, „Nokia“, LG, HTC ir „Huawei“ telefonai.
Beje, pastarosios kinų gamintojos pigūs išmanieji telefonai tarp lietuvių populiarėja bene sparčiausiai. Remiantis svetainės „Ranking.lt“ duomenimis, rodančiais, kokių gamintojų telefonais naršoma lietuviškose svetainėse, „Huawei“ užima penktą vietą ir lenkia tokius gerai žinomus gamintojus, kaip „Blackberry“, HTC ir LG.
Vis dėlto kalbant apie brangiausius išmaniuosius būtina paminėti, kad jų kaina galutiniam vartotojui dažnai kelis kartus viršija savikainą. Štai mėnraščio „Computer Bild Lietuva“ duomenimis, naujausio 16 GB atminties turinčio „Apple iPhone 5“ savikaina – 558 Lt, tačiau operatoriaus salone be sutarties šis aparatas kainuoja apie 2700 Lt. Nors „Nokia“ pastaruoju metu susiduria su sunkumais, piginti savo telefonų taip pat neskuba: „Lumia 900“ savikaina – 607 Lt, o salone jis parduodamas už beveik 1690 Lt.

Viena iš pasaulyje pirmaujančių informacijos ir ryšių technologijų tiekėjų „Huawei“ Vankuveryje vykusio „Pasaulio mobiliojo plačiajuosčio ryšio forumo 2012“ (Global Mobile Broadband Forum 2012) metu pristatė naują 4G išmanųjį telefoną „HUAWEI Ascend P1 LTE“.

Telefonas pirmiausia pasirodys Jungtinėje Karalystėje, vėliau atkeliaus ir į kitas rinkas. „Huawei“ stiprina savo LTE produktų portfelį: šiuo metu jame yra pirmasis pasaulyje LTE TDD plačiajuosčio ryšio maršrutizatorius „Huawei B593“ ir pirmasis trigubo režimo LTE modemas „Huawei E398“.

„LTE yra mobiliojo ryšio ateitis – greitesni duomenų perdavimo tinklai taps pagrindiniu kriterijumi, kurį svarstys mobilųjį prietaisą besirenkantis vartotojas“, – teigia „Huawei Device“ telefonų produktų linijos prezidentas Kevinas Ho. „„Huawei“ LTE inovacijas taiko visoje ryšių infrastruktūroje. „Huawei Ascend P1 LTE“ yra dar vienas sprendimas, kurio dėka dar daugiau žmonių galės naudotis puikiomis technologijomis.“

„Huawei Ascend P1 LTE“ yra suderinamas su didžiausiu dažnių juostų skaičiumi ir yra bandomas operatorių tinkluose Europoje, Lotynų Amerikoje, Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione. Pristatydama „Ascend P1 LTE“, „Huawei Device“ padeda operatoriams kurti ir plėsti savo LTE vartotojų bazę. 2004 metais inicijavusi ilgalaikę plėtrą (LTE) bei mokslinius tyrimus, „Huawei” yra pasaulinė LTE technologijos plėtros lyderė ir praskyrė kelią komercinei LTE sklaidai.

Itin greitas mobilusis ryšys su „Ascend P1 LTE”
2000 mAh baterija ir 1,5 GHz dviejų branduolių procesorius leidžia greičiau atsisiųsti duomenis „Huawei Ascend P1 LTE“ – duomenų perdavimo sparta siekia 100 Mbit / s, ji pralenkia HSDPA atsisiuntimus. Dėl itin mažos latencijos (vėlavimo) yra užtikrinami sklandūs video skambučiai ir naudojimasis internetiniais žaidimais.

„Ascend P1 LTE“ veikia „Android Ice Cream Sandwich” operacinės sistemos pagrindu. 1GB RAM operatyvioji atmintis užtikrina sklandų naršymą, o 4GB ROM įgalina nevaržomai naudotis aplikacijomis iš „Google Play“ parduotuvės. „Huawei Ascend P1 LTE“ įdiegtas multimedijos funkcijų rinkinys – 8 megapikselių kamera su dviguba LED blykste fiksuoja 30 kadrų per sekundę. Antros kartos 10,9 cm (4,3 colių) „Super AMOLED“ qHD ekranas su nuo įbrėžimų apsaugančiu „Corning Gorilla Glass2“ stiklu suteikia didesnį patvarumą ir ilgaamžiškumą.

Apie „Huawei Device“
„Huawei Device” yra įsitikinę, kad kiekvienas žmogus gali būti informacijos centras, o pasaulis būtų geresnė vieta, jei ryšio ir informacijos barjerai būtų nugriauti. Geras mobiliųjų telefonų portfelis, plačiajuosčio ryšio prietaisai ir namų įrenginiai liudija apie kompanijos dėmesį klientams ir jos įsipareigojimą teikti patogią mobiliojo interneto patirtį pasitelkiant nuolatines inovacijas. Remdamasi sėkminga jau daugiau nei du dešimtmečius vystoma veikla informacijos ir komunikacijos pramonėje, kanalo patirtimi, veiklos pajėgumais ir tarptautinių partnerių ištekliais, „Huawei Device“ transformuojasi iš vienu sandoriu milijonus įrenginių didelėms įmonėms parduodančios kompanijos į prekės ženklą „iš verslo į žmones“, tiesiogiai parduodama įrenginius milijonams žmonių. 2011 m. pabaigoje kompanijos produktai buvo parduodami daugiau nei 500 operatorių visame pasaulyje. Daugiau informacijos rasite „Huawei Device” svetainėje www.huaweidevice.com

Informacija apie „Huawei Device“ nuolat atnaujinama:
„Facebook“ puslapyje: www.facebook.com/HuaweiDeviceLietuva
„Twitter“ tinkle: www.twitter.com/HuaweiDevice
„YouTube“ kanale: www.youtube.com/user/HuaweiDeviceCo
„Flickr“: www.flickr.com/huaweidevice

Išmaniuoju telefonu valdomas automobilis, namas, perspėjantis apie pratrūkusį vamzdį ar dingusią elektrą, be žmogaus įsikišimo vykdoma šilumos tinklų apskaita – tai ne fantastika, o tikrovė. Visi šie sprendimai buvo sukurti panaudojus naujausias ITT technologijas. „Veidas“ pasidomėjo, kokia yra šiandieninė M2M verslo Lietuvoje padėtis ir raidos tendencijos.

„Machine-to-machine“ (M2M), arba „įrenginio įrenginiui“, terminu vadinamos technologijos, leidžiančios įrenginiams keistis informacija. Duomenys perduodami laidais arba belaidžiu ryšiu.
M2M sprendimai patenka į vadinamąją daiktų interneto kategoriją, apie kurią jau ne pirmus metus kalbama kaip apie vieną pagrindinių telekomunikacijų augimo krypčių. M2M paslaugų spektras yra be galo platus. Viena populiariausių – įvairių skaitiklių (elektros, vandens, dujų) duomenų rinkimas ir perdavimas į komunalines paslaugas teikiančių bendrovių centrus. Į M2M kategoriją patenka ir įvairios transporto kontrolės sistemos, leidžiančios realiuoju laiku kompiuteryje matyti transporto priemonių buvimo vietą, nuvažiuotą kelią ar degalų sąnaudas.
Pats daiktų internetas (angl. „Internet of Things“), kurio atskiras atvejis yra M2M, dažnai vadinamas viena perspektyviausių verslo plėtros sričių ir netgi savotiška trečia didžiąja mobiliojo ryšio inovacija (po pokalbių mobiliuoju telefonu ir mobiliojo interneto).

Milijardai išmaniųjų įrenginių

Internetas neišvengiamai plinta ne tik tarp planetos gyventojų, bet ir įvairiuose prietaisuose: mašinose, buitinėje technikoje, fotoaparatuose. Šiam plitimui labai didelį pagreitį davė mobiliojo interneto atsiradimas. Mobiliosios technologijos leidžia „įsiūti“ duomenų siųstuvus ir imtuvus į įrenginius, kurie anksčiau buvo sunkiai pasiekiami arba iš viso nepasiekiami, pavyzdžiui, į visuomeninį ir asmeninį transportą, atokiau nuo komunikacijos linijų esančius objektus.
Rinkos tyrimų bendrovės „Harbor Research“ skaičiavimais, 2010 m. pasaulyje buvo per 5 mlrd. išmaniųjų įrenginių, tokių kaip bankomatai ar pardavimo automatai, ir apie 20 mlrd. įvairiausių jutiklių, valdiklių, procesorių bei kitos į techniką integruotos elektronikos, leidžiančioms mašinoms bendrauti tarpusavyje. Dalis šios milžiniškos armijos sukauptų duomenų yra perduodami mobiliaisiais tinklais. Analitikų teigimu, 2010 m. mobiliųjų prisijungimų buvo jau 160 milijonų. Šis skaičius sparčiai didės ir 2014 m. turėtų pasiekti per 490 mln.
Mobilieji M2M tinklai labiausiai paplitę Europoje: „Harbor Researh“ duomenimis, per 40 proc. visų prisijungimų tenka Senajam žemynui. To priežastis labai paprasta – Europa kol kas turi labiausiai išplėtotą mobiliojo ryšio ir mobiliojo interneto infrastruktūrą bei rinką.

Perspektyvos Lietuvoje

Tikslių duomenų apie M2M tinklų skverbtį Lietuvoje nėra, tačiau šioms technologijoms skiriamas pakankamai didelis dėmesys. Kaip teigia bendrovės „Omnitel“ viceprezidentas Rytis Ambrazevičius, „įrenginys įrenginiui“ tipo paslaugomis Lietuvoje naudojasi verslas, ieškantis naujų būdų augti ir savo veiklai pritaikytus telemetrijos sprendimus matantis kaip inovacinį, efektyvumą didinantį bei sąnaudas optimizuojantį kelią.
„Omnitel“ dideles telemetrijos sprendimų plėtros perspektyvas mato pritaikant platų išmanųjį 3G interneto tinklą. „Pastaruoju metu tobulėjant telemetrijos sprendimams atsiranda sąlyčio taškų su mobiliųjų aplikacijų rinka, o tokiems sprendimams įgyvendinti reikia didelių paketinių duomenų. Todėl didelė reikšmė teikiama išvystytam 3G ryšiui ir mūsų, kaip mobiliojo ryšio operatoriaus, tikslas yra ne tik bendradarbiauti su partneriais kuriant sprendimus, bet ir plėtoti bei modernizuoti spartaus mobiliojo interneto tinklą, kuris yra neatsiejama visų ateities telemetrijos sprendimų dalis“, – teigia R.Ambrazevičius.
Kitas „Veido“ kalbintas pašnekovas, bendrovės „App Camp“ generalinis direktorius Tomas Martūnas, M2M technologijų plėtrą taip pat sieja su išmaniaisiais telefonais ir jiems skirtomis mobiliosiomis programėlėmis. „Visi mūsų produktai paremti mobiliuoju internetu“, – pabrėžia mobiliąsias programėles kuriančios įmonės vadovas ir priduria, kad kartais mobilusis internetas yra vienintelis būdas vartotojams ir sistemoms keistis informacija.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-39) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Vilnius, 2012 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos gyventojų nuomone, pigiausias mobiliojo ryšio paslaugas šalyje siūlo telekomunikacijų bendrovė „Tele2“. Tai atskleidė reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas, kurį rugpjūčio mėn. atliko rinkos tyrimų ir analizės įmonė „RAIT“.

Atsakydami į klausimą „Kuris operatorius, Jūsų nuomone, siūlo žemiausią kainą rinkoje“ net 57,3 proc. apklaustų šalies gyventojų nurodė „Tele2“. Tai daugiau nei prieš metus, kai „Tele2“, kaip mažiausias kainas siūlantį operatorių, įvardijo 52 proc. apklaustųjų.

Tuo pat metu 68 proc. gyventojų mano, kad „Tele2“ ryšio paslaugų kokybė yra labai gera (42 proc.) arba gera (26 proc.). Visų trijų Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių kokybė vertinama panašiai.

Apklausa taip pat parodė, kad „Tele2“ išlieka vartotojų labiausiai rekomenduojamas mobiliojo ryšio operatorius. Daugiau nei du trečdaliai – 69 proc. – apklaustų „Tele2“ klientų rekomenduotų bendrovės paslaugas.

„Klientai ateina dėl mažos kainos, o pasilieka dėl geros paslaugų kokybės ir tesimų pažadų. Tai, kad žmonės rekomenduoja paslaugas savo draugams ir artimiesiems, bendrovei yra geriausias įvertinimas – tai parodo ir augantis žmonių, žinančių, kad siūlome geriausias kainas ir aukštą kokybę, skaičius“, – komentuodamas apklausos rezultatus teigė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

Gyventojų nuomonės tyrimą telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ užsakymu rugpjūčio mėn. atliko rinkos tyrimų bendrovė „RAIT“. Buvo apklausti 1018 15-74 metų Lietuvos gyventojų.

Investicinio banko „GILD Bankers“ 2011 m. sudarytame vertingiausių Lietuvos bendrovių sąraše „Tele2“ pripažinta vertingiausia šalies mobiliojo ryšio bendrove. „Tele2“ pernai buvo didžiausia mokesčių mokėtoja ITT sektoriuje.

Daugiau informacijos:
Andrius Baranauskas, „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims
mob. +370 683 66319, el. paštas: andrius.baranauskas@tele2.com

Viena iš pasaulyje pirmaujančių informacijos ir ryšių technologijų tiekėjų „Huawei“ ką tik įvykusios „IFA 2012“ parodos metu pristatė šio pusmečio naujienas – naująjį flagmaną „Huawei Ascend D1 Quad XL“, planšetinį kompiuterį „MediaPad 7 Lite“ ir vidutinės klasės išmanųjį telefoną „Huawei Ascend G 600“.

„Parodoje pristatytos karščiausios „Huawei“ naujienos Lietuvoje turėtų pasirodyti lapkričio mėnesį – šiuo metu priimami galutiniai susitarimai su juos platinsiančiais mobiliojo ryšio operatoriais. Tikime, kad įvairių vartotojų poreikiams skirti naujieji „Huawei“ įrenginiai sulauks nemažo pasisekimo mūsų rinkoje“, – teigia „Huawei Device“ tiekimo ir paslaugų vadovas Lietuvoje Dainius Švagždys.

„Huawei Ascend D1 Quad XL“– naujasis kompanijos flagmanas

Didelis ir galingas 4 branduolių „Huawei Ascend D1 Quad XL“ pasižymi išskirtinėmis baterijos ir ekrano savybėmis.
Didelis ekranas netapo kliūtimi kuriant lengvą ir ploną aukštos kokybės elegantišką korpusą. „Huawei Ascend D1 Quad XL“ turi platų 11,59 cm (4,5 colių) didelės raiškos IPS lietimui jautrų ekraną, perteikiantį krištolo skaidrumo vaizdą. Atnaujintos baterijos taupymo technologijos dėka sutaupoma iki 30 proc. energijos, taigi telefonas kalbant neišsikrauna iki 15 valandų, o budėjimo režime – iki 500 valandų.

Nepriekaištingas garsas sukuriamas įrenginyje įdiegto „Dolby® Mobile 3“ garso pagerinimo ir „earSmart“ balso technologijos dėka. 8 GB operatyvioji telefono atmintis „microSD“ kortelės pagalba gali būti padidinama iki 32 GB.

„MediaPad 7 Lite“ paprasta naudotis ir pradedantiesiems

Naujasis „Huawei“ planšetinis kompiuteris „MediaPad 7 Lite“ turi 7 colių (17,92 cm) WSVGA Multi-touch ekraną. Įrenginyje integruotos dvi kameros – video skambučiams skirta kamera priekyje ir gražiausias gyvenimo akimirkas fiksuojanti 3,2 megapikselių kamera įrenginio gale.

„Android 4.0“ pagrindu sukurtas „MediaPad 7 Lite“ buvo kuriamas galvojant apie pradedantįjį vartotoją, kuriam svarbus paprastumas naršant internete, susirašinėjant ir naudojantis daugialypės terpės (angl. multimedia) programomis. Talpi 4,100 mAh baterija taip pat leidžia pramogauti keliaujant, o 8 GB atminties pakanka žaidimams, muzikai, video medžiagai ir nuotraukų galerijoms.

„Huawei Ascend G 600“ – naujasis vidutinės klasės telefonas
Išmanusis telefonas „Huawei Ascend G 600“ turi galingą dviejų branduolių procesorių, ilgaamžišką bateriją ir integruotą DTS garso technologiją – visa tai skirta pramogoms bet kur ir bet kada.

Vidutinės klasės „Huawei Ascend G 600“ yra sukurtas vartotojams, iš savo išmaniojo telefono besitikintiems šiek tiek daugiau. „Android 4.0“ pagrindu veikiančiame įrenginyje integruotas 1,2 GHz dviejų branduolių procesorius su 768 MB RAM ir 4 GB ROM operatyviąja atmintimi užtikrina sklandžią žaidimų, naršymo ir video patirtį. Telefonas pasižymi patraukliais (134 x 67.5 x 10.5 mm) išmatavimais, o 11,43 cm (4,5 colių) ekranas su qHD rezoliucija yra skirtas žiūrėti didelės raiškos nuotraukoms. 2,000 mAh baterija pasižymi ilgu veikimo laiku: budėjimo režime – iki 380 valandų, o kalbant – iki 6 valandų.

Apie „Huawei Device“
„Huawei Device” yra įsitikinę, kad kiekvienas žmogus gali būti informacijos centras, o pasaulis būtų geresnė vieta, jei ryšio ir informacijos barjerai būtų nugriauti. Geras mobiliųjų telefonų portfelis, plačiajuosčio ryšio prietaisai ir namų įrenginiai liudija apie kompanijos dėmesį klientams ir jos įsipareigojimą teikti patogią mobiliojo interneto patirtį pasitelkiant nuolatines inovacijas. Remdamasi sėkminga jau daugiau nei du dešimtmečius vystoma veikla informacijos ir komunikacijos pramonėje, kanalo patirtimi, veiklos pajėgumais ir tarptautinių partnerių ištekliais, „Huawei Device“ transformuojasi iš vienu sandoriu milijonus įrenginių didelėms įmonėms parduodančios kompanijos į prekės ženklą „iš verslo į žmones“, tiesiogiai parduodama įrenginius milijonams žmonių. 2011 m. pabaigoje kompanijos produktai buvo parduodami daugiau nei 500 operatorių visame pasaulyje. Daugiau informacijos rasite „Huawei Device” svetainėje www.huaweidevice.com

Mūsų šalyje tokiais išmaniaisiais įrenginiais, kaip planšetė ar išmanusis telefonas, naudojasi beveik kas penktas gyventojas. Per metus besinaudojančių šiais įrenginiais skaičius išaugo 5 proc. Tačiau kol kas pasauliniai šių įrenginių naudojimo rodikliai mus lenkia. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT atlikto mobiliųjų įrenginių vartotojų tyrimo „Mobile Life“ rezultatai.

Planšetiniai kompiuteriai pamažu skinasi kelią Lietuvos išmaniųjų įrenginių rinkoje – šį įrenginį teigia naudojantys 4,3 proc. gyventojų. Tyrimo duomenimis, šiemet planšetę daugiausiai – 12 proc. – naudojo darbingo amžiaus jaunimo nuo 20 iki 29 metų. Kiek mažiau, t.y. 9 proc., naudojo 15–19 metų amžiaus jaunuoliai. Kitose amžiaus grupėse šio įrenginio naudojimas siekia 2–3 proc.

Studija „Mobile Life“ parodė, kad Lietuvos gyventojai neatsilieka nuo pasaulinio vidurkio – 2012 planšetiniais įrenginiais naudojasi vidutiniškai 5 proc. gyventojų. Didžiausiais šio įrenginio naudojimo rodikliais pasižymėjo išsivysčiusios Azijos šalys bei Šiaurės Amerika, kur planšetes atitinkamai naudoja 13 proc. ir 12 proc. gyventojų.

Tyrimo duomenimis, Lietuvoje per pastaruosius šešis mėnesius išmaniaisiais telefonais naudojosi 17 proc. gyventojų. Nors išmanieji telefonai prieš kurį laiką buvo prabangos prekė, šiuo metu jais naudojasi kas antras studentas ir moksleivis. Šiuos įrenginius taip pat pasirinko beveik kas trečias tarnautojas bei ketvirtadalis vadovaujančias pareigas užimančių asmenų.

Šiuo metu išmaniųjų telefonų naudojimas Lietuvoje kol kas dvigubai mažesnis nei išsivysčiusiose šalyse bei 11 proc. mažesnis nei pasaulinis vidurkis. “Mobile Life“ studijos duomenimis, didžiausia išmaniųjų telefonų skvarba pasižymėjo išsivysčiusios Azijos, šiaurinės Afrikos regionų ir Skandinavijos šalys. Absoliuti dauguma gyventojų šį įrenginį naudoja Saudo Arabijos Karalystėje, Singapūre, Hong Konge, JAE, Pietų Korėjoje, Norvegijoje bei Švedijoje.

Išmaniuosius telefonus turintys mūsų šalies gyventojai juos daugiausiai naudoja skambinimui, trumposioms teksto žinutėms siųsti, muzikai klausyti, naujienoms internete skaityti, socialinių tinklų svetainėms ir elektroniniam paštui pasiekti. Kartu reikia pastebėti, jog nemaža dalis išmaniųjų telefonų naudotojų neišnaudoja visų šio įrenginio funkcijų. Pavyzdžiui, trečdalis besinaudojančių išmaniuoju telefonu teigia, kad nebuvo prisijungę prie interneto per savo mobilųjį įrenginį.

„Analizuodami visus išmaniųjų naudotojus pagal amžių, matome, kad jaunesnių ir vyresnių gyventojų išmaniųjų telefonų naudojimas skiriasi. Jaunesni išnaudoja daugiau išmaniųjų telefonų funkcijų, tarp kurių dominuoja pramoginio pobūdžio. Kuomet vyresnio amžiaus žmonės išmaniuosius telefonus be skambinimo ir trumpųjų žinučių dažniau pasitelkia besinaudodami el. pašto paslaugomis, skaitydami naujienas ar ieškodami informacijos internete. Tuo metu planšetiniai kompiuteriai mūsų šalyje kol kas lieka nišiniu įrenginiu“, – teigia TNS LT projektų vadovė Inga Bitinaitė.

Pranešime pateikiami 2012 m. kovo – gegužės mėnesių Kompiuterių ir interneto naudotojų tyrimo duomenys. Tyrime dalyvavo 1730 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74  metų amžiaus.

Pasaulinė studija „Mobile Life 2012“ atlikta 58 šalyse apklausus 48 tūkst. gyventojų.